8b7142f0-e37d-435f-92cc-993dfdd27ede · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-472-186/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00245-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.6.; 44.2.4.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 3 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Romualdos Janovičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-719-380/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir Ko“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nuostolių atlyginimo priteisimo, byloje trečiuoju asmeniu nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje dalyvauja Iveco S. P. A., bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ivetra ir Ko“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Saukupa“ dėl skolos priteisimo, iÅ¡vadÄ byloje duodančia institucija dalyvauja Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saukupa“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiomis 2005 m. rugpjūčio 19 d. prikimo–pardavimo sutartį Nr. IV-LT-72/2005, 2005 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV-LT-083/2005, 2005 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV- LT-084/2005, 2005 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV-LT-085/2005, taikyti restitucijÄ , atsakovui grÄ Å¾inant minėtomis pirkimo–pardavimo sutartimis įsigytas transporto priemones, o ieÅ¡kovui priteisiant už transporto priemones sumokėtus 793 317,60 Lt (229 760,66 Eur), taip pat ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisti 78 184,17 Lt (22 643,70 Eur) nuostolių atlyginimo.

Ieškovas minėtas sutartis ginčijo kaip sudarytas iš esmės suklydus dėl sutarties dalyko (ieškovas buvo suklaidintas dėl esminių sutarčių dalyko savybių). Ieškovas nurodė, kad 2005 metais ieškovas ir atsakovas sudarė ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias įsigijo vilkikus. Ieškovo siekis įsigyti vilkikus, kurių masė be krovinio siekia vos 6 500 kg, o kuro talpos būtų 1 200 litrų (toliau – l), lėmė tai, kad pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos būtent su atsakovu.

Eksploatuojant vilkikus paaiškėjo, kad vilkikų masė neatitinka dokumentuose nurodytos masės, o papildoma 400 1 kuro talpa yra primontuota nelegaliai ir nesertifikuota, todėl vilkikams važiuojant per muitinės postus kyla problemų dėl vilkikų svorio ir kuro talpyklų. Atsakovo parduoti vilkikai yra tik su 800 l sertifikuotomis gamyklinėmis kuro talpomis, atsakovas neteisėtai pats sumontavo papildomus 400 l bakus ir ieškovui nurodė, kad parduoda vilkikus su 1 200 l kuro talpomis. Atsakovas ieškovui pardavė vilkikus, kurie neatitiko nurodyto svorio bei su gamykline 800 l kuro talpa ir savavališkai neteisėtai primontuotais nesertifikuotas 400 l kuro bakais, dėl ko yra pakitęs vilkikų svoris, masės paskirstymas tarp ašių ir kiti techniniai parametrai, todėl vilkikų eksploatavimas yra negalimas.

Perdribtas, nesertifikuotas ir techninių reikalavimų neatitinkančias transporto priemones draudžiama eksploatuoti. Kompetentingos institucijos nėra atlikusios tokių perdirbtų transporto priemonių atitikimo saugumo ir kitiems reikalavimams patikrinimo teisės aktuose nustatyta tvarka. Jei ieškovas būtų žinojęs šias aplinkybes, jis ginčijamų sandorių nebūtų sudaręs. Sandorio sudarymo metu ieškovas nebuvo informuotas, kad kuro bakas yra primontuotas nelegaliai ir kad specifikacijos prie sutarčių, tipo atitikimo sertifikato bei transporto priemonės registracijos liudijimo duomenys neatitinka faktinių vilkikų techninių parametrų.

Tai, kad papildomi 400 l kuro bakai yra nelegalÅ«s, patvirtina Å¡ios aplinkybės: papildomus bakus sumontavo atsakovas, kuris tokios teisės neturėjo; papildomai sumontuoti bakai nėra įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovas, eksploatuodamas vilkikus, jau patyrė 8 850,13 Eur dydžio nuostolius, sumokėdamas baudas ir mokesčius už vežamÄ kurÄ nelegaliai primontuotose kuro bakuose, bei 47 638,42 Lt (13 797,04 Eur) nuostolių, kurie susidarė dėl to, kad ieÅ¡kovas Lietuvoje gali įsipilti tik 800 l dyzelinio kuro, o jam pasibaigus yra priverstas kitose Europos SÄ jungos valstybėse nusipirkti kuro didesnėmis kainomis nei tai galėtų padaryti Lietuvoje (prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovas privalo mokėti baudas ir mokesčius).

Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus: pardavė ieÅ¡kovui vilkikus, kurių naudojimas yra ribotas (netinkamai įvykdė pirkimo–pardavimo sutarčių 1.3 punktÄ ), be to, pardavė vilkikus, kurių ieÅ¡kovas negali naudoti pagal įprastinę paskirtį, nes jie yra su nelegaliomis kuro talpomis, nors sutartimis atsakovas buvo įsipareigojęs parduoti vilkikus su 1 200 l kuro talpomis (netinkamai įvykdė sutarčių 1.2 punktÄ ).

Atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Saukupa“ 3 719,21 Lt (1 077,16 Eur) skolÄ , 441,21 Lt (127,78 Eur) delspinigių ir procesines palÅ«kanas. Skolos pagrindas – UAB „Ivetra ir ko” ir UAB „Saukupa“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudaryta automobilių techninės priežiÅ«ros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 11-078. Atsakovas nurodė, kad jis suteikė atsakovui automobilių techninės priežiÅ«ros paslaugas ir pardavė detales, už kurias ieÅ¡kovas pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras neatsiskaitė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino, t. y. atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 3 719,21 Lt (1 077,16 Eur) įsiskolinimÄ , 441,21 Lt (127,78 Eur) delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 4 160,42 Lt (1 204,94 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012 m. spalio 30 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų 2005 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais, pripažinimo negaliojančiomis padavė 2013 m. vasario 25 d., sprendė, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalis).Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ ieÅ¡kovui UAB „Saukupa“ pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV-LT-72/2005 pardavė naujÄ balninį vilkikÄ IVECO AT440S43, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV-LT-083/2005 pardavė naujÄ balninį vilkikÄ IVECO AT440S43, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV- LT-084/2005 pardavė naujÄ balninį vilkikÄ IVECO AT440S43, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IV-LT-085/2005 pardavė naujÄ balninį vilkikÄ IVECO, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas Å¡ias iÅ¡vardytas sutartis praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis, įrodinėja, kad suklydo dėl sutarčių dalyko.Teismas nurodė, kad ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis pasirašė Å¡alių atstovai ir pagal Å¡alių sutartas sÄ lygas ieÅ¡kovas ir atsakovas prisiėmė teises ir pareigas.

IÅ¡ sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių turinio aiÅ¡ku, kad Å¡alys susitarė dėl vilkikų pirkimo kainos, kokybės bei specifikacijų. Å alys suderino kiekvieno perkamo daikto komplektiÅ¡kumÄ ir jų sÄ lygas aptarė atskiruose sutarčių prieduose. IÅ¡ Å¡alių sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nenustatyta, kad ieÅ¡kovas įsigijo vilkikus, kurie neatitiko pirkimo dokumentuose nurodytos masės. Byloje neįrodyta, kad Å¡alys apskritai tarėsi dėl vilkikų masės juos parduodant ar prieÅ¡ sudarant sandorius.

Bylos aplinkybės rodo, kad sudarant sutartis ieÅ¡kovas tik pageidavo, jog parduodant vilkikus jų kuro bakai bÅ«tų 1200 l talpos, 800 l pagrindiniame bake ir 400 l papildome bake. Å ios sutarčių sÄ lygos atsispindi sutarčių prieduose, iÅ¡ kurių matyti, kad kuro bakų sistema yra „1200 l (800 l + 400 l) talpos aliumininiai kuro bakai“. IeÅ¡kovui visos pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygos ir jų priedai buvo žinomi ir ieÅ¡kovas turėjo visÄ aiÅ¡kiÄ informacijÄ apie parduodamas prekes, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas buvo suklaidintas dėl daiktų pirkimo.Teismas įvertino ir tai, kad ieÅ¡kovo atstovų asmeninės savybės (ilgalaikė patirtis transporto versle ir naudojant vilkikus) ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo pakankamos suprasti ir žinoti apie perkamų daiktų (vilkikų) technines charakteristikas, jų naudojimo sÄ lygas bei tinkamumÄ eksploatuoti Lietuvoje bei kitose užsienio valstybėse.

Teismo nuomone, Å¡ios ieÅ¡kovÄ apibudinančios faktinės aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovo patirtis eksploatuojant įsigytas transporto priemones, skirtas pervežti krovinius, leidžia jį laikyti labiau patyrusiu ir iÅ¡manančiu asmeniu nei pradedantysis ar vidutinis. Kita vertus, ieÅ¡kovas turėdamas patirties naudojant vilkikus ir daug kartų vykdydamas pervežimus užsienyje, įsigydamas vilkikus pagal jo paties pageidavimÄ (kad vilkikai bÅ«tų su 1200 l talpos bakais), veikė ir savo rizika. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo susipažinęs su ginčijamomis pirkimo–pardavimo sutartimis ir jose iÅ¡dėstytomis sÄ lygomis, sandorius pasirašė ir negalėjo bÅ«ti suklaidintas dėl įsigijimų daiktų tiek, kad nesant suklydimo, ginčo sandorių nebÅ«tų sudaręs. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal bylos duomenis papildomi bakai ginčo automobiliuose buvo sumontuoti atsakovui laikantis automobilių gamintojo keliamų reikalavimų ir naudojant tik originalias gamintojo detales.

IÅ¡ byloje pateikto ginčo transporto priemonių gamintojo Iveco S P. A. 2012m. birželio 6 d. raÅ¡to matyti, kad ginčo vilkikuose buvo įrengti degalų bakai su padidinta talpa nuo 800 l iki 1200 l, užsakant parinktį 7855. Ä® parinktį įeina degalų bako brėžinys ir visi komponentai, reikalingi realizuoti pradžioje homologuotÄ Iveco versijÄ . Gamintojas pažymėjo, kad toks degalų bakų pakeitimas yra leidžiamas apkrovų ant transporto priemonės aÅ¡ių ir pilno maÅ¡inos svorio. Kadangi kitais įrodymais tokie atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nebuvo paneigti, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad aptarti darbai buvo atlikti nelegaliai.

Byloje nėra įrodyta, kad tokias transporto priemones, kuriose buvo atlikti papildomi darbai primontuojant kuro bakÄ , bÅ«tų draudžiama eksploatuoti. Teismo posėdyje dalyvavęs Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas, duodamas iÅ¡vadÄ byloje, tokių aplinkybių taip pat nepatvirtino.UAB „Auto ekspertas“, atlikusi ekspertizę, ekspertizės akto Nr. 2014-08-29/1 iÅ¡vadose pažymėjo, kad paruoÅ¡tos eksploatacijai transporto priemonės be krovinio, prieÅ¡ jas parduodant, nebuvo pasvertos, todėl negalima nurodyti tikslios vilkikų masės. Teismo vertinimu, kitais byloje pateiktais įrodymais nustatyti transporto priemonių masės neįmanoma, todėl ieÅ¡kovo teiginius dėl to, kad parduotos transporto priemonės neatitiko jų nurodyto svorio dokumentuose atliekant registracijÄ , laikė neįrodytais.Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, nurodė, kad Å¡iam reikalavimui taikomass trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti nuostolius, kurie jam susidarė nuo 2005 metų rugpjūčio mėnesio (vilkikų įsigijimo momentas). Dėl to teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo teisė nuo Å¡io momento buvo pažeista ir nuo Å¡io momento prasidėjo trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo teisme pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo padavė tik 2012 m. lapkričio 21 d., t. y. praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Kadangi atsakovas prašė Å¡iam reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl skolos, delspinigių priteisimo, kylančius iÅ¡ 2011 m. gruodžio 29 d. automobilių techninės priežiÅ«ros, remonto ir detalių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11-078, pripažino visiÅ¡kai, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliantas (ieÅ¡kovas) UAB „Saukupa“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Esminis klausimas, į kurį privaloma byloje atsakyti, tačiau į kurį teismas neatsakė, yra tai, ar papildomai primontuotas 400 l talpos kuro bakas yra legalus, ar ne. Toks įvertinimas galimas nustačius tokias aplinkybes: kas primontavo papildomÄ kuro bakÄ (gamintojas ar jo įgaliotas asmuo); ar papildomo kuro banko primontavimas buvo atliktas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Nustačius, kad kuro bakas yra nelegalus, bÅ«tų pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį, nes bÅ«tų įrodyta nuostolių kilimo priežastis bei tai, jog disponavimas parduotais vilkikais yra ribojamas.

IeÅ¡kovas nebÅ«tų sudaręs vilkikų įsigijimo sandorių, jei Å¡ios aplinkybės jam bÅ«tų buvusios žinomos sandorio sudarymo metu, o teigti, kad ieÅ¡kovas, kaip patyręs Å¡ios srities verslo subjektas, privalėjo patikrinti kuro bakų legalumÄ , yra neteisinga. Perkant daiktÄ iÅ¡ oficialaus gamintojo atstovo nėra pagrindo abejoti dėl parduodamo daikto kokybės atitikties. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovo įsigytų vilkikų gamintojas yra Iveco Magirus AG, o ne trečiasis asmuo, ir kad gamintojas Iveco Magirus AG neįgaliojo atsakovo atlikti papildomo kuro bako montavimo darbų.

Taip pat teismas neanalizavo ir argumentų, kad papildomo kuro bako montavimas buvo atliktas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad ieÅ¡kovo įsigytų transporto priemonių gamintojas yra Iveco Magirus AG, todėl Iveco S. P. A. negalėjo suteikti atsakovui teisės atlikti transporto priemonės modifikavimÄ . Net ir darant prielaidÄ , kad vilkikų gamintojas yra Iveco S. P. A., atsakovas nepateikė dokumento, patvirtinančio, jog Å¡is asmuo atsakovÄ Ä¯galiojo atlikti papildomų kuro bakų montavimo darbus.

Atsakovas po transporto priemonės registracijos primontavo papildomus kuro bakus, tačiau neatliko techninės ekspertizės bei transporto priemonės iÅ¡ naujo neperregistravo, kaip tÄ reglamentavo galioję teisės aktai. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad papildomas kuro bakas yra primontuotas nesilaikant nustatytos tvarkos ir yra nelegalus. Toks atsakovo elgesys lėmė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės suklydo (buvo suklaidintas) dėl sutarties dalyko ir įsigijo vilkikus, kuriuos draudžiama eksploatuoti, todėl pirkimo–pardavimo sutarys yra negaliojančios nuo jų sudarymo momento.Teismas netinkamai taikė CK 1.90 straipsnį.

IeÅ¡kovas niekada nebÅ«tų sudaręs vilkikų įsigijimo sandorių, jei aplinkybės apie nelegalius kuro bakus, dėl kurių jis ateityje patirs nuostolių, jam bÅ«tų buvusios žinomos sandorių sudarymo metu. 2012 metų pradžioje Vokietijos muitinės pareigÅ«nai priėmė nutarimus dėl baudų skyrimo ir mokesčių sumokėjimo už papildomame bake 2011 metų pabaigoje vežtÄ kurÄ . BÅ«tent Å¡ios baudos sudaro dalį ieÅ¡kovo praÅ¡omų atlyginti nuostolių. KitÄ ieÅ¡kovo nuostolių dalį sudaro nuostoliai dėl kuro kainų skirtumo, t. y. kai ieÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių už papildomame kuro bake vežamÄ dyzelinį kurÄ , Lietuvoje kurÄ pildavo tik į 800 l talpos kuro bakÄ , o trÅ«kstamÄ kuro dalį pildavo kitose Europos SÄ jungos valstybėse.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo senaties termino pradžia privalėjo bÅ«ti siejama su momentu, kada jie atsirado (2011 metų pabaiga ir / ar 2012 metų pradžia). Kadangi ieÅ¡kinys buvo paduotas 2012 m. lapkričio 21 d., ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareikÅ¡ti nebuvo praleistas. Atsakovas UAB „Ivetra ir Ko“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas vilkikus pardavė su nelegaliai (neteisėtai primontuotais) papildomais 400 l bakais. Sutartyse ir / ar jų prieduose Nr. 1 nėra jokių nuorodų, kad papildomas kuro bakas turi bÅ«ti primontuotas vilkikų gamybos metu ar toje pačioje gamykloje, kurioje vilkikai yra gaminami (surenkami). Visose specifikacijoje prie sutarčių yra nurodyta, kad kuro sistemÄ sudaro 800 l talpos bankas ir papildomas 400 l talpos bakas. Papildomas bakas reiÅ¡kia, kad tai yra ne gamyklos, o atsakovo sumontuotas bakas ir Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovÄ tenkino.

Nei sutarčių sudarymo metu, nei per protingÄ laikotarpį nuo jų sudarymo ieÅ¡kovas nė karto nereiÅ¡kė pretenzijų dėl to, kad papildomi bakai yra sumontuoti ne Iveco gamykloje. Apelianto argumentas, kad trečiasis asmuo nėra vilkikų gamintojas ir neturi galimybės atsakovui suteikti teisės atlikti bakų primontavimo darbus, yra nepagrįstas. Be to, tiek apelianto nurodomas gamintojas Iveco Magirus AG, tiek motininė įmonė Iveco S.P.A. yra iÅ¡davę dokumentus, kad atsakovo papildomai sumontuoti bakai atitinka gamyklinį pasirinkimÄ , jog primontavimas atliktas originaliomis detalėmis ir pagal gamintojo reikalavimus.

Bylos duomenys patvirtina, kad papildomo kuro bako primontavimas vilkikui buvo atliktas iki pirmos registracijos, o toks primontavimas buvo Tipo patvirtinimo sertifikatuose nurodytų parametrų rėmuose. Kuro bakų skaičius ir jų primontavimo aplinkybės nesusijusios su ieškovo galimybe naudoti vilkikus pagal paskirtį. Teisės aktai nedraudžia važinėti vilkikais, kurie turi 800 l pagrindinius ir 400 l papildomus degalų bakus. Ieškovas neįrodė, kad tokios specifikacijos transporto priemonių eismas yra draudžiamas.

IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ eksploatavo vilkikus, juos naudojo savo Å«kinėje komercinėje veikloje. Teismas teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovas yra savo srities profesionalas, turintis ilgalaikę patirtį transporto versle ir naudojant vilkikus, todėl jam buvo ir yra taikomi didesni elgesio standartai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovui atlikus kuro sistemos modifikavimÄ , transporto priemonė neatitinka tipo sertifikate nurodytos komplektacijos, nes nebuvo reikalavimo pateikti duomenis apie transporto priemonėse sumontuotus bakus, jų talpÄ ir tikslų iÅ¡dėstymÄ .Apeliantas prašė pripažinti negaliojančiomis tris sutartis, tačiau įrodymus ir argumentus teikė tik dėl aplinkybių, susijusių su vienu vilkiku, atitinkamai ir viena sutartimi.Atsakovas sutinka su teismo argumentais dėl praleisto senaties terminio reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pareikÅ¡ti.

Net ir laikant, kad ieÅ¡kinio senatis nebuvo praleista, ieÅ¡kovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo yra neįrodyti. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje Iveco S. P. A. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas nesuklydo.Nors apeliaciniame skunde keliamas ginčas dėl tariamo papildomų kuro bakų nelegalumo (neteisėtumo), tačiau Å¡is klausimas nepatenka į kilusio ginčo nagrinėjimo ribas.

Be to, papildomi primontuoti kuro bakai buvo ir yra legalūs (teisėti).Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, todėl ieškovas nepatyrė žalos. Ieškovo pateikiamas žalos apskaičiavimas yra nepagrįstas. Ieškovas praleido ieškinio senatį reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosVadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar ieÅ¡kovas, sudarydamas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, galėjo klysti dėl sutarčių dalyko, taip pat ar ieÅ¡kovas, kaip transporto priemonių pirkėjas, turi teisę iÅ¡ atsakovo, kaip pardavėjo, reikalauti nuostolių, patirtų naudojant įsigytas transporto priemones.Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, nes sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo suklaidintas dėl esminių sutarties dalyko savybių.

IeÅ¡kovas teigia, kad nebÅ«tų sudaręs vilkikų pirkimo–pardavimo sandorių, jei jam sandorių sudarymo metu bÅ«tų buvusios žinomos aplinkybės dėl nelegalių (neteisėtų) kuro bakų.Pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sÄ lyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimÄ ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis), Å¡alims nesusitarus dėl Å¡ios sÄ lygos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nesudaryta, tokia sutarties spraga negali bÅ«ti užpildyta teismo (CK 6.195, 6.306 straipsniai; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Žvalguva“ v.

UAB „Rapsoila“, bylos Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Metalplast Vilnius“ v. UAB „Sergejus ir kompanija“, bylos Nr. 3K-3-382/2012; kt.). Be to, reikalavimai prekei (daiktui), kaip pirkimo–pardavimo sutarties objektui, nustatyti CK 6.306 straipsnyje, turi bÅ«ti sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinami su reikalavimais daiktams kaip civilinių teisinių santykių objektams, nustatytiems CK pirmosios knygos III dalies V skyriuje ir ketvirtojoje knygoje. Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus (CK 1.98 straipsnio 4 dalis, 4.2 straipsnis);

į daiktus, apibÅ«dintus pagal individualius požymius ir pagal rÅ«Å¡inius požymius (CK 1.99 straipsnio 1 dalis, 4.4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl kilnojamųjų daiktų – transporto priemonių (vilkikų), kurie, be bendrųjų reikalavimų, keliamų daiktams, taip pat turi atitikti specialiuosius teisės aktų reikalavimus, keliamus transporto priemonėms. Byloje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimis Å¡alys susitarė dėl naujų balninių vilkikų, kurių kokybė ir komplektiÅ¡kumas atitinka sutarčių priedÄ Nr. 1 ir kurie yra suderinti su pirkėju, pirkimo ir pardavimo.

Sutarčių prieduose Nr. 1 yra nurodyti kokybiniai ir komplektiÅ¡kumo parametrai. Minėtuose prieduose, apraÅ¡ant parduodamų ir perkamų vilkikų techninę specifikacijÄ ir komplektiÅ¡kumÄ , nurodyta, kad kuro sistemÄ sudaro 1 200 l (800 l + 400 l) talpos aliuminiai kuro bakai, iÅ¡skyrus pirkimo–pardavimo sutarties Nr. IV-LT-72/2005 priedÄ Nr.

1. Å ios sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad parduodamo vilkiko kuro sistemÄ sudaro 800 l talpos aliuminis kuro bakas ir papildomas 400 l aliuminis kuro bakas (I t., b. l. 22-49). Pirkimo–pardavimo sutartyse ir jos prieduose nėra nurodyti jokie reikalavimai papildomam 400 l talpos kuro bakui, įskaitant ir reikalavimo, kad papildomi kuro bakai turi bÅ«ti primontuoti vilkikų gamybos metu paties gamintojo. Byloje nustatyta ir to neginčija pats ieÅ¡kovas, kad iÅ¡ karto po pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo transporto priemonės buvo įregistruotos ieÅ¡kovo vardu ir kad ieÅ¡kovas jas pradėjo naudoti.

Byloje nėra duomenų, kad ginčo transporto priemonių registracija bÅ«tų panaikinta (ar kad planuojama jÄ panaikinti) ir / ar kad transporto priemonės negalėtų dalyvauti civilinėje apyvartoje ir saugiame vieÅ¡ajame eisme. Teisės aktai nedraudžia naudoti transporto priemones, kurie turi papildomÄ kuro bakÄ , transporto priemonių, turinčių ne vienÄ , o kelis bakus, eismas nėra draudžiamas. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo įsigytos transporto priemonės atitinka (ir atitiko) joms keliamus privalomus techninius reikalavimus, ginčo pirkimo–pardavimo sutartimis įsigytos transporto priemonės yra pripažintos tinkamos naudoti pagal tiesioginę paskirtį – žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnis).Kaip jau minėta, sutartyje nebuvo įtvirtintas reikalavimas, kad kuro bakas bÅ«tų primontuotas vilkikų gamybos metu paties gamintojo.

Byloje nustatyta, kad papildomų 400 l talpos kuro bakų montavimo darbus atliko atsakovas. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad papildomai prie vilkikų primontuotas kuro bakas yra nelegalus, nes: pirma, ieÅ¡kovo įsigytų vilkikų gamintojas yra Iveco Magirus, kuris niekada neįgaliojo atsakovÄ primontuoti kuro bakÄ ; antra, kuro bako primontavimas buvo atliktas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos.Ä® bylÄ pateikti duomenys, kad Iveco S. P. A. patvirtino, jog ieÅ¡kovo įsigytose transporto priemonėse buvo įrengti degalų bakai su padidinta talpa nuo 800 l iki 1 200 l, užsakant parinktį 7855.

Ä® parinktį įeina degalų bako brėžinys 98472352 ir visi komponentai, reikalingi realizuoti pradžioje homologuotÄ Iveco versijÄ , pakeitimas yra leidžiamas nepakeičiant apkrovų ant transporto priemonės aÅ¡ių ir pilno maÅ¡inos svorio. Ä®rengimas buvo atliktas prekybos agento Ivetra pagal Iveco kėbulo užstatymo instrukcijas, naudojant originalias Iveco detales, prieÅ¡ pirmÄ transporto priemonės registracijÄ , prieÅ¡ teikiant galutiniam vartotojui (I t., b. l. 153, 154). Iveco S. P. A 2013 m. spalio 7 d. raÅ¡tu patvirtino, kad Iveco S. P. A. yra įmonių grupės Iveco Group (kuri, be kitų, apimta ir Iveco Magirus AG) motininė įmonė, kuri vykdo visas bÅ«tinas centrinės įmonės funkcijas ir aptarnauja dukterines bendroves visose vykdomos veiklos srityse, įskaitant ir centrinio atitikties tvirtinimo klausimus (VIII t., b. l. 125-126).

Taigi Iveco Magirus AG yra Iveco S. P. A. struktÅ«rinis padalinys, todėl Iveco S. P. A. suraÅ¡ytas dokumentas, kad atsakovo papildomai sumontuoti kuro bakai atlikti pagal gamintojo reikalavimus originaliomis detalėmis, negali bÅ«ti laikomas netinkamu aplinkybėms, kad atsakovas galėjo sumontuoti papildomus kuro bakus vilkikuose, pagrįsti. Be to, pati Iveco Magirus AG taip pat patvirtino, kad atsakovo atliktas kuro bako talpos įrengimas ir patobulinimas atitinka standartinį gamyklinį su kuro bako talpa susijusį parinkimÄ ir tokį įrengimÄ ir patobulinimÄ kaip pasirenkamÄ dalykÄ gali atlikti Iveco Magirus AG gamindama transporto priemones arba kaip modifikacijÄ po gamyklos – trečiasis asmuo (VIII t., b. l. 127-128).Teisėjų kolegijos nuomone, byloje negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo įsigytų vilkikų duomenys neatitinka nurodytų Nacionalinio tipo patvirtinimo sertifikatuose ir / ar Tipo atitikimo sertifikatuose.

Vien tai, kad pagal bylos duomenis vienam iš vilkikų (vilkiko Iveco AT440S43, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) papildomo kuro bako montavimo darbai buvo pradėti 2005 m. rugpjūčio 18 d. 12:58 val. ir baigti 2005 m. rugpjūčio 19 d. 14:17 val. (IX t., b. l. 82-89), o šio vilkiko registracija VĮ „Regitra“ buvo pradėta 2005 m. rugpjūčio 19 d. 08:46 val. ir baigta 2005 m. rugpjūčio 19 d. 9 val. 35 min., priešingai nei nurodo apeliantas, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog papildomi kuro bakai vilkikuose buvo primontuoti po to, kai jie jau buvo įregistruoti.

Byloje esantis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kokios medžiagos buvo paimtos iÅ¡ sandėlio ir sudėtos į minėtÄ vilkikÄ , taip pat dokumento formavimo datÄ , laikÄ ir vartotojo vardÄ , kuris atliko įraÅ¡us buhalterinės apskaitos programoje, formuodamas prekių, kurios buvo panaudotos remontuojant konkretų automobilį, nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ sandėlio tam tikru laiku (konkrečiu atveju nuo 2005 m. rugpjūčio 18 d. 12 val. 58 min iki 2005 m. rugpjūčio 19 d.14 val. 17 min).

Prekių, medžiagų, panaudotų atliekant kuro bako primontavimÄ , įvedimo (baigimo įvesti) į buhalterinę programÄ ir kuro bako sumontavimo momentai gali skirtis. IÅ¡ 2014 m. gegužės 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių duomenų negalima nustatyti, ar duomenų į buhalterinę sistemÄ baigimo suvesti momentas (2018 m. rugpjūčio 19 d. 14:17 val.) sutampa su momentu, kai buvo baigtas montuoti papildomas kuro bakas. Neatmestina, kad duomenys, kokios medžiagos buvo paimtos iÅ¡ sandėlio ir panaudotos kuro bakui sumontuoti, galėjo bÅ«ti suvesti į buhalterinę sistemÄ ir praėjus tam tikram laikui po montavimo darbų pabaigos.

Taigi pagal byloje esančius duomenis nenustatyta, kad papildomo kuro bako montavimas buvo atliktas po vilkiko registracijos. IeÅ¡kovas dėl kitų ginčo pirkimo–pardavimo sutartimis įsigytų vilkikų papildomų degalų bakų montavimo ir registracijos aplinkybių duomenų apskritai neteikė. Ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad vienam iÅ¡ ginčijama pirkimo–pardavimo įsigytam vilkikui (Iveco AT440S43, VIN kodas (duomenys neskelbtini)) po nacionalinio tipo patvirtinimo sertifikato iÅ¡davimo iki jo registracijos sumontuotas papildomas degalų bakas negalėjo daryti įtakos nacionaliniam tipo patvirtinimui pateikto informacinio aplanko duomenims, įskaitant pateiktų sudėtinių dalių tipo patvirtinimo sertifikatų sÄ raÅ¡Ä .

Degalų bakai nebuvo įtraukiami tarp techninių reikalavimų nacionaliniam tipui patvirtinti. ParuoÅ¡tos eksploatacijai transporto priemonės masė (6 500 kg) pateko į minimaliÄ ir maksimaliÄ ribas kiekvienam variantui (nuo 6 470 kg iki 7 860 kg). Tam pačiam vilkikui po nacionalinio tipo patvirtinimui sertifikato iÅ¡davimo iki jo registracijos sumontuotas papildomas degalų bakas negalėjo pakeisti techninių ir eksploatacinių savybių, nurodytų nacionalinio tipo patvirtinimo sertifikate. Transporto priemonė su sumontuotu papildomu degalų baku visiÅ¡kai galėjo atitikti informaciniame aplanke pateiktas technines ir eksploatacines savybes.

Tipo atitikimo sertifikate nurodomi konkrečios transporto priemonės duomenys (IX t., b. l. 133-135). Taigi, prieÅ¡ingai nei siekė įrodyti apeliantas skunde, atsakovas, kaip įgaliotas gamintojo atstovas, turėjo teisę sumontuoti papildomÄ kuro bakÄ vilkikuose. Be to, byloje nenustatyta, kad papildomo kuro bako montavimas buvo atliktas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Å iuo atveju taip pat pažymėtina, kad transporto priemonės tipo pripažinimas ar patvirtinimas ir tai, kad transporto priemonės turi atitikimo sertifikatÄ suteikia teisę tokiÄ transporto priemonė registruoti.

Kaip jau buvo minėta pirmiau Å¡ioje nutartyje, ginčo pirkimo–pardavimo sutartimis įsigytos transporto priemonės buvo įregistruotos, registracija nėra panaikinta.Apskirtai, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl automobilių pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareiÅ¡kė po to, kai, kaip jis teigia, 2011 metų pabaigoje ieÅ¡kovui eksploatuojant vilkikus paaiÅ¡kėjo, jog 400 l kuro bakas buvo sumontuotas nelegaliai, todėl vilkikams vykstant per muitinės postus už nelegaliai sumontuotuose 400 l bakuose vežamÄ dyzelinį kurÄ reikėjo sumokėti energijos mokestį.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovui 2012 metais Vokietijoje buvo apskaičiuoti mokesčiai už dyzelinį kurÄ , vežtÄ papildomai prie vilkikų primontuotose bakuose. IÅ¡ praneÅ¡imų turinio matyti, kad mokesčiai apskaičiuoti už tai, jog ieÅ¡kovo vilkikais į VokietijÄ buvo gabenamas dyzelinis kuras papildomame neserijiniame bake. PraneÅ¡ime pažymėta, kad pagal Vokietijos Energetikos mokesčio įstatymÄ Ä¯vežant / iÅ¡vežant dyzelinį kurÄ netaikomas mokestis degalams transporto priemonių pagrindiniuose bakuose.

Pagal įstatymÄ , Energijos įgyvendinimo reglamento 41 straipsnio 1 punktÄ kartu taikant Direktyvos 2003/96/EB 24 straipsnio 2 pastraipÄ , pagrindiniai bakai yra visose to paties tipo motorinėse transporto priemonėse gamintojo įmontuoti bakai, kurie tiesiogiai užtikrina degalų panaudojimÄ tam, kad motorinė transporto priemonė važiuotų ir transportavimo metu veiktų. IeÅ¡kovo krovininė transporto priemonė iÅ¡ gamyklos buvo pristatyta su vienu degalų baku, vėliau sumontuotas degalų bakas su apie 400 l degalų bako talpa nėra pagrindinis bakas (II t., b. l. 51-53).

Ä® bylÄ pateiktas Vokietijos Federacijos muitinės raÅ¡tas taip pat patvirtina, kad pagal tuo metu galiojusius Vokietijos teisės aktus pagrindiniais bakais buvo laikomi tik tie bakai, kurie buvo transporto priemonėse įmontuoti gamintojo ir kurie tiesiogiai užtikrina degalų panaudojimÄ tam, kad transporto priemonė važiuotų ir transportavimo metu veiktų įranga (I t., b. l. 82-88). Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui 2011 metų pabaigoje – 2012 metais pradėtas taikyti mokestis už papildomai prie vilkikų primontuotose kuro bakuose vežamÄ dyzelinį kurÄ , prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina, kad kuro bakai vilkikuose buvo primontuoti nelegaliai (neteisėtai).

Å is faktas patvirtina tik tai, kad pagal tuo metu galiojusius Vokietijos teisės aktus papildomame kuro bake, kurį sumontavo ne transporto priemonių gamintojas, vežamas dyzelinis kuras buvo apmokestinamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Teisingumo teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendime nusprendė, jog 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, keičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktÅ«rÄ , 24 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje numatyta sÄ voka „standartinė cisterna“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad ji apima nuolatinai prie komercinės paskirties transporto priemonių pritvirtintus degalų bakus, skirtus Å¡ias transporto priemones tiesiogiai degalais aprÅ«pinti, kai Å¡iuos bakus įrengė ne gamintojas, o kitas asmuo, jei degalus iÅ¡ jų galima tiesiogiai naudoti transporto priemonei varyti ir prireikus Å¡aldymo ir kitų sistemų darbui vežimo metu (Teisingumo Teismo sprendimas H.

F. Transporte GmbH & Co. KG vs Hauptzollamt Münster, C-152/13). Kaip jau minėta, ieÅ¡kovui mokesčiai Vokietijoje 2012 metais buvo apskaičiuojami remiantis Energijos mokesčio įstatymu, Energijos įgyvendinimo reglamento 41 straipsnio 1 punktu kartu taikant Direktyvos 2003/96EB 24 straipsnio 2 pastraipÄ , kuri po minėto Teisingumo Teismo sprendimo aiÅ¡kinama kitaip, nei jÄ mokesčio apskaičiavimo metu aiÅ¡kino ir taikė Vokietijos muitinės pareigÅ«nai. Taigi vilkikams važiuojant per Vokietijos teritorijÄ nebuvo nustatyta, kad dyzelinis kuras vežamas transporto priemonėse, kurios apskritai negali bÅ«ti naudojamos pagal jų tiesioginę paskirtį.

Tiesiog ta aplinkybė, kad papildomus kuro bakus ieÅ¡kovo įsigytiems bakams primontavo ne gamintojas, lėmė papildomÄ apmokestinimÄ (energijos mokesčio lengvatų papildomiems bakams netaikymÄ ) pagal Vokietijos teisę. Pirkimo–pardavimo sutartyse apibÅ«dinant sutarties dalykÄ , taip pat nustatant kitus sutartinius įsipareigojimus Å¡alys neaptarė nei kas turėtų primontuoti papildomus kuro bakus, nei kad bakai turėtų bÅ«ti tokie, jog ieÅ¡kovo įsigytiems vilkikams kertant Vokietijos teritorijÄ abiejuose kuro bakuose esantis dyzelinis kuras bÅ«tų neapmokestinamas.

Byloje nėra ir duomenų, kad dėl tokių aplinkybių Å¡alys diskutavo ikisutartiniuose santykiuose. Atsakovas, parduodamas transporto priemones pagal sutartyse nustatytus reikalavimus, negali bÅ«ti įpareigotas domėtis kitų valstybių teisės aktais, susijusiais su jose taikomais mokesčiais. Todėl Å¡alims konkrečiai nesusitarus dėl minėtų aplinkybių, tai, kad ieÅ¡kovui Vokietijoje buvo apskaičiuoti mokesčiai už papildomai primontuotose kuro bakuose vežtÄ dyzelinį kurÄ , nepatvirtina ieÅ¡kovo suklydimo dėl sandorių dalyko.

Po sandorių sudarymo atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali bÅ«ti pagrindas sudarytų sandorių neteisėtumo faktui konstatuoti.IeÅ¡kovui, esančiam verslo subjektu, be to, veiklÄ vykdančiam transporto paslaugų srityje ir turinčiam didelę patirtį joje, kaip teisingai ir nurodyta skundžiamame sprendime, teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, ieÅ¡kovas, sudarydamas sandorį, turi apsvarstyti galimus atliekamų veiksmų teisinius padarinius.

IeÅ¡kovui visos pirkimo–pardavimo sutarčių sÄ lygos ir jų priedai buvo žinomi, jam buvo suteikta visa informacija apie parduodamas transporto priemones, todėl ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti suklaidintas dėl pirkimo–pardavimo sutarčių dalykų. Be to, byloje nebuvo įrodyta, kad papildomai primontuoti kuro bakai yra nelegalÅ«s (neteisėti), o ieÅ¡kovas bÅ«tent ir akcentuoja, kad nebÅ«tų sudaręs vilkikų įsigijimo sandorių, jei aplinkybės apie nelegalius (neteisėtus) kuro bakus jam bÅ«tų buvusios žinomos sandorio sudarymo metu.Dėl nuostolių atlyginimo priteisimoKaip jau buvo minėta, be praÅ¡ymo pripažinti negaliojančiomis transporto priemonių įsigijimo sutartis, ieÅ¡kovas taip pat įrodinėjo, kad egzistuoja sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, t. y. priteisti iÅ¡ atsakovo nuostolių atlyginimÄ .

IeÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti nuostoliai susideda iÅ¡ iÅ¡laidų, susidariusių dėl sumokėtų mokesčių už vežamÄ dyzelinį kurÄ papildomose kuro talpose, ir iÅ¡laidų už kitose Europos SÄ jungos valstybėse įsipiltÄ kurÄ , siekiant iÅ¡vengti minėtų mokesčių taikymo. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad ieÅ¡kovas pirko vilkikus pagrįstai manydamas, jog jie turi gamykloje sumontuotas ir tipo sertifikatÄ atitinkančias 1200 l talpos kuro talpas, be to, atsakovas nenurodė, kad visuose vilkikuose 400 l talpos kuro bakus primontavo ne vilkikų gamintojas Iveco Magirus AG, o atsakovas ir kad bakai neatitinka tipo atitikimo bei tipo pripažinimo sertifikate nurodytų duomenų, todėl jie nėra laikomi kuro bakais, nuolatinai pritvirtintais prie vilkikų to paties tipo transporto priemonių ir kurių nuolatinis pritaikymas leidžia kurÄ naudoti tiesiogiai, kaip tÄ nustato Europos Tarybos direktyvos 2003/96/EB 24 straipsnis.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o jam priteisti nuostolių atlyginimÄ , susidariusį nuo 2005 metų rugpjūčio mėnesio, t. y. nuo vilkikų įsigijimo momento, sprendė, jog ieÅ¡kovo subjektinė teisė nuo Å¡io momento ir buvo pažeista ir prasidėjo trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , įtvirtintÄ CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nes ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo padavė tik 2012 m. lapkričio 21 d. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui dėl to, kad jis reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. Mokesčius už papildomame kuro bake vežamÄ kurÄ Vokietijos muitinės pareigÅ«nai ieÅ¡kovui, 2011 metų antroje pusėje patikrinę ieÅ¡kovo transporto priemones, apskaičiavo ir įpareigojo sumokėti tik 2012 metais.

Dėl Å¡ios priežasties senaties termino pradžia turėjo bÅ«ti siejama su momentu, kada nuostoliai atsirado. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo mokesčių taikymo dienos, kuriais apeliantui galbÅ«t padaryta žalos, taikymo. Apeliantas su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2012 m. lapkričio 21 d., t. y. akivaizdžiai nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Nepaisant Å¡ios aplinkybės, pagal bylai iÅ¡nagrinėti pateiktus duomenis negalima daryti iÅ¡vados, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus: pardavė ieÅ¡kovui vilkikus, kurių naudojimas yra ribotas (netinkamai įvykdė pirkimo–pardavimo sutarčių 1.3 punktÄ ), be to, pardavė vilkikus, kurių ieÅ¡kovas negali naudoti pagal įprastinę paskirtį, nes jie yra su nelegaliomis kuro talpomis, nors sutartimis atsakovas buvo įsipareigojęs parduoti vilkikus su 1 200 l kuro talpomis (netinkamai įvykdė sutarčių 1.2 punktÄ ).

Kaip jau buvo konstatuota pirmiau Å¡ioje nutartyje, atsakovas pardavė ieÅ¡kovui tokius vilkikus, dėl kurių pirkimo ir pardavimo Å¡alys buvo susitarusios ginčijamomis sutartimis. Sutartyje nėra sÄ lygų, kad papildomas 400 l talpos kuro bakas bÅ«tų sumontuotas vilkikų gamintojo gamybos metu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Å¡alys ikisutartiniuose santykiuose bÅ«tų taręsi, jog sutartis bus laikoma tinkamai įvykdyta tik tuo atveju, jei atsakovas perduos ieÅ¡kovui vilkikus, kuriems kertant Vokietijos teritorijÄ papildomuose bakuose esantis dyzelinis kuras bus neapmokestintas.

Sutarties turinys taip pat nepatvirtina, kad įsigyti vilkikai bus naudojami kroviniams vežti į /per Vokietijos teritorijÄ ir kad esminė aplinkybė, dėl kurios jis sudaro sutartis su atsakovu, buvo tai, jog papildomuose bakuose vežamas kuras bÅ«tų neapmokestintas pagal Vokietijos teisę. Mokestis buvo skaičiuojamas ne dėl to, kad transporto priemonės neatitiko joms keliamų privalomų reikalavimų, negali bÅ«ti naudojamos pagal jų paskirtį, o dėl to, jog pagal Vokietijos teisę neapmokestinamas tik tas kuras, kuris vežamas gamintojo sumontuotame bake, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad papildomas kuro bakas yra nelegalus (neteisėtas) ir kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųKadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apelianto turėtos iÅ¡laidos žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundÄ sumokėti nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuri patvirtina, kad už atsileipimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ atsakovas turėjo 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat sÄ skaitos apmokėjimÄ patvirtinančius duomenis (X t., b. l. 20a, 20 b).

Nustatant iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinų atlyginti atstovavimo iÅ¡laidų dydį, remiamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, nuostatomis (toliau – Rekomendacijos), nustatančiomis maksimalius advokatams ir jų padėjėjams už suteiktÄ teisinę pagalbÄ priteistinus dydžius (atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundÄ buvo suraÅ¡ytas 2015 m. sausio 15 d. (iki Lietuvos Respu|?‘.;,lmkjnnnjblikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 įsigaliojimo). Ä®vertinus tai, kad atsakovo atstovas bylÄ nagrinėjant teisme pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ bei atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.11 punktÄ , taip pat į tai, kad atsakovÄ byloje atstovavo advokatas, kuris dalyvavo ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (kas reiÅ¡kia, jog papildomas susipažinimas su byla ir joje keltinais klausimais nereikalavo ypatingų laiko ir darbo sÄ naudų), teisėjų kolegija mano, kad ieÅ¡kovas turi atlyginti atsakovui pagrįstas ir realiai jo patirtas atstovavimo teisme iÅ¡laidas, kurias sudaro 400 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             n u t a r i a :Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ivetra ir Ko“ (juridinio asmens kodas 134971823) iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ (juridinio asmens kodas 170529178) 400 (keturis Å¡imtus) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.Teisėjai                                                                                                                      Rasa GudžiÅ«nienėRomualda JanovičienėEgidijus Žironas