2022-02-09 Nr. AB-3183-3-61-3-00022-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1109-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00022-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurio reikalavimus patikslino, ir prašė: 1) panaikinti ir sušvelninti paskirtą nuobaudą; 2) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD, Departamentas) 2020 m. gruodžio 2 d. direktoriaus įsakymą Nr. TE-3-225 „Dėl vidaus tarnybos majoro R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti PAGD direktoriaus 2020 m. gruodžio 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. TE-420 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos (toliau – ir Įsakymas dėl nuobaudos); 4) negrąžinti pareiškėjo į eitas pareigas, tačiau priteisti vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas ėjo PAGD Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, vidaus tarnybos majoro pareigas. 2020 m. lapkričio 25 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-2 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto vidaus tarnybos majoro R. M. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje pasiūlyta pareiškėjui skirti griežčiausią Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. 2020 m. gruodžio 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. TE-420 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

2.2. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimo bei nesilaikyta tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika nustatytų reikalavimų, atitinkamai, pareiškėjui be pagrindo buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

2.3. Buvo nenustatyti ir nepagrįsti tarnybinio nusižengimo sudėties objektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Išvadoje konstatuotas faktas, kad pareiškėjas nedalyvavo fizinio pasirengimo patikrinime. 2020 m. rugpjūčio 6 d. tikrinimo rezultatų taškų Suvestinė Nr. 6-3-2337 (toliau – ir Suvestinė) dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) užregistruota 2020 m. rugpjūčio 6 d. 15.48 val., DVS registracijos kortelę sukūrė D. S. 2020 m. rugpjūčio 6 d. 15.41 val., paskutinį kartą ji taisyta 2020 m. rugpjūčio 6 d. 15.48 val. (taisė (atliko registravimo funkciją) G. K.)). Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareigūnas nepripažįsta padaręs tarnybinio nusižengimo, tačiau iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų, gautų pareigūnų paaiškinimų, darytina išvada, kad inkriminuojamas tarnybinis nusižengimas pasitvirtino. Nei Išvadoje, nei Įsakyme dėl nuobaudos nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų įrašęs savo atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatus ir tokiu būdu suklastojęs tarnybinį dokumentą ir nėra aišku, kuo remiantis atsakovas padarė tokią išvadą ir taikė drausminę nuobaudą. Kaip matyti iš Suvestinės II lapo, jis užpildytas 11 punktu ir patvirtintas komisijos narių parašais, prieš tai užbraukus tuščius langelius, kad nebūtų galimybės padaryti papildomų įrašų. Šio įrašo pareiškėjas neįrašė. Paaiškinime nurodė, kad „pasirašiau man duota rašymo priemone“, tai reiškia tik tiek, kad jis pasirašė komisijos narių nurodytoje grafoje.

2.4. Tyrimo metu pareiškėjo veiksmuose nenustatyti šiurkštumo elementai ir nepagrista, kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste tiek Išvadoje, tiek Įsakymuose dėl nuobaudos paskyrimo ar dėl atleidimo nėra pasisakoma, kodėl pareiškėjo tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas laikomas šiurkščiu. Pats fakto konstatavimas, kad pareiškėjas neatvyko ir nedalyvavo fizinių normatyvų vertinime bei tariamai įrašė į suvestinę duomenis apie įvykdytus fizinių normatyvų rezultatus, juos pasirašė bei nusiuntė komisijos nariui tokią suvestinę tolimesniam naudojimui, savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Atsakovas Išvadoje ir / ar Įsakymuose turėjo nustatyti kriterijus, kuriais remiantis pripažino, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra laikytinas šiurkščiu. Išvadoje nėra nurodoma jokiu argumentu, dėl kuriu pareiškėjui siūloma skirti griežčiausią tarnybine nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Įsakyme taip pat nenurodyti tokio pobūdžio argumentai.

2.5. Tarnybinis patikrinimas nėra išsamus, nėra visapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo nustatytos neigiamos pasekmės. Vertinant pareiškėjo veiksmus atsakovas pats buvo nepakankamai atidus, dėl ko mažėja pareiškėjo kaltės laipsnis. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas Suvestinę nuskenavo, persiuntė komisijos nariui, kuris tokį, tikrovės neatitinkanti dokumentą įkėlė į DVS. Pareiškėjas Suvestinę nuskanavo ir persiuntė D. S., kuris buvo vienas iš fizinio parengtumo komisijos narių ir buvo atsakingas už fizinio parengtumo duomenų tinkamą įforminimą ir įkėlimą į DVS. Vėliau su šiuo dokumentu susipažino 17 Departamento darbuotojų (tame tarpe el. parašais patvirtino ir visi fizinio parengtumo tikrinimo komisijos (toliau – ir Komisija) nariai). Tai nebuvo įvertinta Išvadoje. Tai, kad Komisijos narių atžvilgiu nebuvo pradėta jokio tarnybinio patikrinimo, rodo, kad tariamas pažeidimas atsakovo nėra traktuojamas reikšmingu ir sukėlusiu neigiamas pasekmes.

2.6. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ir Pasirengimo aprašas) 38 punkto kontekste, kai pareigūno fizinis pasirengimas neatitinka fizinio pasirengimo reikalavimų, Statute nustatytais atvejais rengiamas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas. Pareigūno vertinimas, neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, apima ne tik fizinio pasirengimo vertinimą, tačiau nagrinėjama tarnybinė veikla, tinkamumas einamoms pareigoms, kvalifikacija, pasiekti rezultatai vykdant nustatytas užduotis. Pirmą kartą atlikus neeilinį vertinimą ir nustačius, kad pareigūno fizinis pasirengimas neatitinka keliamų reikalavimų, pareigūnas yra įpareigojamas kelti kvalifikaciją, t. y. tobulinti fizinį pasirengimą, tačiau nėra atleidžiamas iš vidaus tarnybos. Neteisingas Išvados teiginys, kad neįvykdžius pirmiau nurodytos bendros, visiems pareigūnams privalomos pareigos, pareiškėjas neatitiktų specialiųjų reikalavimų ir negalėtų tęsti tarnyboje užimamų pareigų.

2.7. Atsakovas Išvadoje remiasi 2014 m. rugsėjo 7 d. Departamento direktoriaus pavedimu, kuriuo buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl tikrovės neatitinkančių / apgaulingų duomenų įtraukimo į darbo laiko apskaitos žiniaraščius pavaldiems darbuotojams, tokiu būdu siekiant, kad jiems būtų išmokėtas didesnis darbo užmokestis. Baigus tarnybinį patikinimą buvo pripažinta, kad pareiškėjas neteisingai / apgaulingai pildydamas duomenis apie pavaldžių pareigūnų darbo laiką, padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje nurodyta, kad šios aplinkybės neigiamai apibūdina pareiškėją, kaip ne pirmą kartą šiurkščiai pažeidžiantį tarnybinės etikos reikalavimus, tačiau 2014 m. tarnybinė nuobauda nepaskirta dėl mažareikšmiškumo. Tyrimai dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių tariamai netinkamo pildymo PAGD yra dažna praktika. Pažeidimai dažnai nustatomi dėl neaiškaus darbo laiko apskaitos reguliavimo.

2.8. Išvadoje remiamasi PAGD Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko M. G. pateikta charakteristika, kuri yra šališka ir pateikta ne tiesioginio vadovo. M. G. yra šališkas pareiškėjo atžvilgiu, nes dėl įvykusių asmeninių nesutarimų pastaruoju metu yra nusistatęs priešiškai. Atsakovas nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjo ilgą tarnybos stažą tarnyboje (19 m. ir 6 mėn.), į tai, kad tyrimo atlikimo metu neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą 2018 m. yra gavęs padėką. Paskutinius 5 metus per tarnybinės veiklos vertimą buvo vertinamas „gerai“ arba „labai gerai“, 2019 m. tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, 2018 m. tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, 2017 m. tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, 2016 m. tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, 2015 m. suteikta II kvalifikacinė kategorija. Pareiškėjo nepagrįstas ir neteisėtas atleidimas iš vidaus tarnybos lemia tai, kad jis netenka teisės į pilną pareigūno valstybinę pensiją, iki kurios liko vos keli metai.

2.9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste paskirta tarnybinė nuobauda turėtų būti švelninama. Išvadoje bei skundžiamuose įsakymuose nėra nurodoma jokiu faktais pagrįstu aplinkybių, kuriomis remiantis būtu galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti, jei pareiškėjui bus paskirta švelnesnė tarnybinė nuobauda.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos pareiškėjui paskirta tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas šiurkščiai pažeidė tarnybinės etikos reikalavimus, t. y. 2020 m. rugpjūčio 6 d., nedalyvavęs Departamento pareigūnų atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams vertinime, tą pačią dieną suklastojo tarnybinį dokumentą (Suvestinę), įrašė į jį iš anksto žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo atliktus vertinimo užduočių rezultatus (Suvestinės 11 eil.) ir patvirtino juos, pasirašydamas savo parašu (11 eil. 16 stlp.) bei perdavė tokį dokumentą tolimesniam naudojimui.

3.2. Tarnybinio patikrinimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d., 9 val., neatvyko ir nedalyvavo organizuotame departamento pareigūnų vertinime. Šias aplinkybes raštu patvirtino liudytojai, t. y. Komisijos nariai – M. B., D. S. ir R. G.. Pareiškėjas neginčija šios aplinkybės. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame pareigūnui buvo pranešta apie tai, kad jis įtariamas suklastojęs tarnybinį dokumentą, t. y. kad jis 2020 m. rugpjūčio 6 d. nedalyvavo papildomame atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinime ir šiurkščiai pažeisdamas bei nusižengdamas tarnybinės etikos reikalavimams, 2020 m. rugpjūčio 6 d. pats ranka įrašė savo atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatus ir pateikė Suvestinę registravimui, tokiu būdu klastodamas tarnybinį dokumentą. Nei pirminiame paaiškinime, nei pateiktuose atsakymuose į papildomus klausimus (neperžengiant pateiktų kaltinimų ribos) pareiškėjas nepaneigė fakto, kad jis pats ranka įrašė rezultatų duomenis į Suvestinę. Pareiškėjas paaiškinimuose pats patvirtino faktą, kad pasirašė Suvestinę savo parašu, tai patvirtina ir skunde teismui.

3.3. Tarnybinio patikrinimo metu apklaustų liudytojų (Komisijos narių) M. B., D. S., R. G. paaiškinimai patvirtina, kad iki Suvestinės pateko pas pareiškėją, jose nebuvo įrašyta duomenų apie pareiškėjo atliktus fizinio pasirengimo užduočių rezultatus, nebuvo jo parašo, patvirtinančio rezultatus, Komisijos nariai nenurodė pareiškėjui pasirašyti Suvestinės, o įrašas apie rezultatus ir pareiškėjo parašas atsirado, kai pareiškėjas persiuntė suvestines į D. S. el. paštą. Todėl akivaizdu, kad Išvadoje pareiškėjo kaltė šiurkščiai pažeidus teisės aktų reikalavimus ir suklastojus tarnybinį dokumentą yra išnagrinėta ir įrodyta. Vien ta aplinkybė, kad pareigūnas, nedalyvavęs vertinime, savo parašu pasirašė Suvestinėje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis ir perdavė tokį dokumentą tolimesniam naudojimui, įrodo tarnybinio dokumento suklastojimo faktą.

3.4. Pareiškėjas, suklastodamas Suvestinę, joje nurodydamas žinomai neteisingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją bei pasirašydamas dėl tokių duomenų tikrumo, ne tik pažeidė pagrindinių vidaus tarnybos principų, bendrųjų pareigūno pareigų ir tarnybinės etikos reikalavimus bei atliko veiksmus, nesuderinamus su Statusu. Statutas ir Etikos kodeksas pareigūnams nustato aukštesnius nei eiliniams piliečiams standartus, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai tarnybos metu siekdami naudos sau gali elgtis neteisėtai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o visa tai neabejotinai griauna pasitikėjimą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistema. Pareiškėjo veika savaime yra sunki ir ypatingai šiurkščiai pažeidžianti nustatytas tarnybinės etikos normas. Pažeidimas nebuvo susijęs su tarnybinių funkcijų netinkamu atlikimu / neatlikimu, bet buvo daroma veika iš savanaudiškų paskatų, siekiant naudos sau, siekiant išvengti jam, kaip pareigūnui, nustatytų prievolių atitikti fizinio pasirengimo lygį.

3.5. Tarnybinio dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas yra traktuojamas kaip baudžiamasis nusikaltimas, už kurį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Iš nustatytų tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių buvo nustatyta, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali, pažeidimas nesukėlė pasekmių, pažeidžiančių fizinių ar juridinių asmenų teises, todėl nuspręsta, kad nepakanka požymių baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

3.6. Pareiškėjo argumentas, kad tyrime nėra pasisakyta, kodėl Komisijos nariai patys neperdavė dokumentų atitinkantiems asmenims bei apie tai, kad jų atžvilgiu nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, yra nepagrįstas, nes Išvadoje yra pateikti pareigūnų paaiškinimai, kuriuose jie paaiškino, kodėl Suvestinės buvo paliktos pareiškėjui bei dėl kokių priežasčių pareiškėjas buvo paprašytas nuskenuoti ir atsiųsti suvestines į D. S. el. paštą.

3.7. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys apie tai, kad su Suvestine susipažino 17 darbuotojų, tačiau nei vienas neužfiksavo neatitikimo. Su Suvestine susipažino (buvo pateikta susipažinimui) 13 PAGD ir PAGD Klaipėdos PGV administracijos darbuotojų, tam, kad personalo srityje dirbantys darbuotojai padarytų atitinkamus įrašus pareigūnų bylose, o padalinių vadovai būtų informuoti apie pavaldžių pareigūnų dalyvavimą vertinime (penki administracijos darbuotojai, aštuoni pareigūnai – struktūrinių padalinių vadovai ir jose dirbantys pareigūnai), tačiau nei vienas iš susipažinusių su Suvestine darbuotojų nebuvo susiję su vertinimu, t. y. nebuvo Komisijos nariais, nedalyvavo vertinant jų pačių atitiktį fizinio pasirengimo reikalavimams, todėl jie niekaip negalėjo žinoti ir suprasti, kad Suvestinėje yra duomenų, neatitinkančių tikrovės, todėl tyrimo atlikimas negalėjo ir neturėjo būti atliekamas bei negalėjo niekaip būti sprendžiamas šių darbuotojų atsakomybės klausimas.

3.8. Nesutiktina su pareiškėjo skundo teiginiais, kad jo tarnybinio nusižengimo padarymo priežastims ir aplinkybėms įtakos turėjo Komisijos narių elgesys. Fizinio pasirengimo vertinimas vyko teisės aktų nustatyta tvarka, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Komisijos nariai nebuvo įrašę į Suvestinę pareiškėjo duomenų, neprašė pareiškėjo pasirašyti Suvestinėje, todėl Komisijos narių elgesyje nenustatyta pažeidimų. Išvardinti veiksmai neturėjo įtakos pareiškėjo neteisėto elgesio atsiradimui, o jo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo sąlygotas tik jo paties šiurkščiu, prieštaraujančiu tarnybinės etikos normoms, neteisėtu elgesiu. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pasielgti taip, kaip nustato teisės aktai, tai buvo paties pareiškėjo pasirinkimas pasielgti taip, o ne laikantis nustatytų reikalavimų. Jis pats pasirinko įrašyti į Suvestinę duomenis ir Suvestinę pasirašyti, iš anksto žinodamas kad tokie duomenys yra neatitinkantys tikrovės ir apgaulingi.

3.9. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog jis ankstesnėje veikloje nepažeidinėjo teisės aktų reikalavimų. Išvadoje pagrįstai yra nurodoma, kad pareiškėjo atžvilgiu 2014 m. rugsėjo 7 d. Departamento direktoriaus pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl tikrovės neatitinkančių / apgaulingų duomenų įtraukimo į pavaldžių darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tokiu būdu siekiant, kad jiems būtų išmokėtas didesnis darbo užmokestis. Tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas ir 2014 m. spalio 7 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl pareigūno tarnybos metu galimai vykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta, kad pareigūnas padarė pirmiau nurodytą veiką, tačiau ji buvo nepakankamai sunki, kad pareiškėjas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjui buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, buvo pripažinta, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas tuo metu atlygino visą padaryta materialinę žalą dėl jo padarytos neteisėtos veikos, pripažino padaręs neteisėtą, priešinga teisei veiką, gailėjosi dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, pareiškėjui nebuvo skirta tarnybinė nuobauda.

3.10. Pareiškėjas nepagrįstai skundžia Išvadoje pateiktą Klaipėdos PGV viršininko charakteristiką. Tarnybinio nusižengimo padarymo metu 2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas ėjo departamento Klaipėdos PGV PVS viršininko funkcijas (skyriaus viršininkas V. M. tuo metu buvo kasmetinėse atostogose), todėl jo tiesioginis vadovas tuo metu buvo PAGD Klaipėdos PGV viršininkas M. G.. Taip pat nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai apie tai, kad valdybos viršininko pateikta charakteristika yra neobjektyvi, nepagrįsta, šališka ir neatitinkanti tikrovės. Pareiškėjas nepagrindžia tokių savo argumentų, nepaneigia charakteristikoje pateiktų duomenų, nenurodo, kokie duomenys (tarnybos eiga, pareigūno atliekamų pareigų įvertinimas ar pareigūno veikla iki šio tarnybinio patikrinimo) yra neatitinkantys tikrovės.

3.11. Pareiškėjui PAGD direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. TE-410 už netinkamai atliekamas tarnybines funkcijas buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Šios tarnybinės nuobaudos pareiškėjas neskundė, su ja sutiko.

3.12. Už pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, yra proporcinga jo padarytam nusižengimui, švelnesnės nuobaudos paskyrimo atveju nebūtų pasiekti tarnybinės atsakomybės taikymo tikslai, nes pareiškėjas nelinkęs laikytis visiems valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams nustatytų privalomų tarnybinės etikos ir kitų teisės aktų reikalavimų, savo elgesio po nustatytų jo veikloje tarnybinių nusižengimų netaiso, teikia klaidinančią informaciją, perkelia atsakomybės naštą kitiems, tarnybines funkcijas tinkamai atliekantiems asmenims.

3.13. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas už tarnybinio patikrinimo metu nustatytą pareiškėjo neteisėtą elgesį (veikimą) yra imperatyviai nustatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte, todėl atsakovo diskrecija netaikyti šios tarnybinės nuobaudos, atsižvelgiant į Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, yra ribota.

3.14. Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Departamento direktoriaus Įsakymo dėl nuobaudos 1 punkto dalį, kurioje nurodyta, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, laikant, kad skiriamas griežtas papeikimas; panaikino Departamento direktoriaus Įsakymą; pripažino pareiškėjo atleidimą iš pareigų neteisėtu ir priteisė vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. birželio 27 d. – 14 650,36 Eur, nustatant, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas 2020 m. birželio 27 d. (laikant šią datą paskutine tarnybos diena) šiuo teismo sprendimu, likusioje dalyje skundą atmetė. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 200 Eur atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 254,40 Eur kitų bylos nagrinėjimo išlaidų.

5. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, apžvelgė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 2 straipsnio 6 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Departamento direktoriaus patvirtintame Etikos kodekse nustatytus pareigūnų elgesiui keliamus reikalavimus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste nurodė, kad nagrinėjamoje byloje reikia įvertinti, ar Išvadoje teisingai konstatuota objektyvioji pažeidimo pusė, t. y. ar pareiškėjas suklastojo dokumentą (Suvestinę), įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, ar teisingai įvertinta subjektyvioji pažeidimo pusė (kaltė, motyvai), ar teisingai įvertintas padaryto pažeidimo šiurkštumas ir ar skirta teisingai individualizuota nuobauda.

6. Teismas pasisakydamas dėl objektyviosios pažeidimo pusės nurodė, kad atsakovas Išvadoje konstatavo, jog pareiškėjas suklastojo Suvestinę. Iš esmės tokia išvada buvo padaryta remiantis liudytojų Komisijos narių (M. B., D. S., R. G.) paaiškinimais, kad iki perduodant Suvestinę R. M. nuskenuoti, joje nebuvo 11 eilutės su R. M. pavarde, o šis įrašas atsirado tik po to, vadinasi įrašą padarė pareiškėjas. Tokia išvada padaryta remiantis tik prielaida ir yra paneigta Ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad Suvestinės 11 eilutės įrašą atliko R. G.. D. S. 2021 m. spalio 18 d. pateikti papildomi paaiškinimai, kad įrašą padarė pats R. M., vertintini kritiškai, nes prieštarauja Ekspertizės aktui, taip pat jo paties anksčiau teiktiems paaiškinimams, kad jis nematė, ar kas nors atliko įrašus. Tuo tarpu R. M. paaiškinimai, duoti dar iki Ekspertizės išvados, kad įrašus padarė R. G., pasitvirtino atlikus ekspertizę. Todėl ekspertizės išvada ir pareiškėjo paaiškinimais neginčijamai įrodyta, kad 11 eilutės įrašą Suvestinėje atliko ne pareiškėjas, o Komisijos narys R. G.. Atsižvelgiant į tai, Išvadoje neteisingai konstatuota, kad pareiškėjas pats niekam nežinant įrašė savo duomenis į Suvestinę ir taip suklastojo dokumentą.

7. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste pažymėjo, kad nors atsakovas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas pats padarė įrašą Suvestinėje, toks pažeidimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamų įsakymų ir grąžinti atsakovui spręsti pareiškėjo atsakomybės klausimą iš naujo.

8. Teismas nurodė, kad šiuo atveju užtenka įrodymų konstatuoti faktui, kad Suvestinės 11 eilutės įrašą su fizinio pasirengimo patikrinimo rezultatais užpildė R. G., o pasirašė pareiškėjas. Šiuo atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo vaidmens sudarant Suvestinę ir nurodant aplinkybę, kad jis dalyvavo fizinio pasirengimo vertinime, taigi nors teismas remiasi naujais įrodymais (Ekspertizės aktu), iš esmės tyrimo ribos lyginant su tarnybiniu patikrinimu nebūtų išplėstos. Tarp šalių nėra ginčo, kad faktiškai 2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas fizinio pasirengimo vertinime nedalyvavo. Taigi Suvestinės 11 eilutėje R. G. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, o pareiškėjas prie šių savo duomenų pasirašė. Pareiškėjo atsakomybės klausimas kyla dėl to, kad jis savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., kad dalyvavo fizinio pasirengimo vertinime. Pasirengimo aprašo 1 priede nurodyta ir testuojamojo parašo reikšmė – „Testuojamasis savo parašu patvirtina, kad duomenys lentelėje užpildyti teisingai, ir sutinka su vertinimu“.

9. Teismas, įvertinęs Pasirengimo aprašo 37 ir 38 punktuose nustatytą reglamentavimą, nesutiko su pareiškėju, kad patvirtinimas, jog jis atitiko fizinio pasirengimo reikalavimus nesukelia jokių pasekmių.

10. Teismas dėl subjektyviosios pažeidimo pusės nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu 2021 m. balandžio 12 d. (dar iki Ekspertizės išvados pateikimo) ir 2021 m. lapkričio 11 d. paaiškino, kad D. S. pasiūlė įrašyti fizinio pasirengimo rezultatus į Suvestinę, o jis perklausė, ar kiti Komisijos nariai neprieštarautų. Pasak pareiškėjo, tada į kabinetą buvo pasikviestas R. G., kuris sutiko, kad Suvestinėje būtų įrašyti duomenys apie R. M. fizinio pasirengimo patikrinimo rezultatus, tačiau D. S. pats nenorėjo daryti įrašo ir įrašą atliko R. G., kuriam pasakė duomenis pagal ankstesnius vertinimo rezultatus.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas remiasi tuo, kad net ir nustačius, jog įrašą su fizinio pasirengimo duomenimis įrašė ne pats pareiškėjas, vis tik jis parašu patvirtinto žinomai neteisingus duomenis. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad pareiškėjui įrašų daryti niekas iš Komisijos narių nesiūlė.

12. Teismas vertino, kad Suvestinėje įrašai buvo padaryti ne pareiškėjo iniciatyva, o Komisijos nario (R. G.) ir žinant bei toleruojant kitam Komisijos nariui (D. S.). Nors nei vienas iš Komisijos narių nepripažino, kad pasiūlė įrašyti R. M. duomenis į Suvestinę, tačiau dėl to negalima daryti išvados, kad R. M. pats inicijavo ginčo įrašo padarymą Suvestinėje. Priešingai, įvykių eiga rodo, kad patys Komisijos nariai kūrė ir toleravo situaciją, kurioje R. M. duomenys įrašomi į Suvestinę. Liudytojų (M. B., D. S., R.

G.) parodymais nustatyta, kad pasirašyta Suvestinė iki perdavimo R. M. buvo pas D. S.. D. S., žinodamas, kad R. M. nedalyvavo fizinio pasirengimo vertinime (tą patvirtino apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdžio metu), atvyko pas pareiškėją į kabinetą (tai patvirtina tiek pareiškėjo, tiek D. S. paaiškinimai duoti viso nuobaudos skyrimo proceso metu ir teismo posėdyje, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. G., dėl šios aplinkybės ginčo nėra), perdavė jam Suvestinę (dėl šios aplinkybės taip pat ginčo nėra).

Nors Komisijos nariai aiškino, kad Suvestinę palikti R. M. reikėjo dėl to, kad jis ją nuskenuotų, tokia versija kelia abejonių, nes tą galėjo atlikti ir kiti asmenys (pavyzdžiui, administravimo skyrius, kur, pasak D. S., ji turėjo atsidurti, arba M. B.). Įvykių eiga rodo, kad apsisprendimas palikti Suvestinę pas R. M. nebuvo atsitiktinis – D. S. 2021 m. spalio 18 d. papildomame paaiškinime PAGD vidaus yrimų skyriui patvirtino, kad buvo R. M. kabinete, taip pat, kad kalbėjo su juo apie R. M. duomenų įrašymą į Suvestinę, nurodė, kad matė kaip į Suvestinę įrašomi duomenys apie tai, kad R.

M. dalyvavo fizinio pasirengimo vertinime. Nors kritiškai jau įvertinta paaiškinimo dalis, kad įrašus atliko R. M., iš šių paaiškinimų matyti, kad D. S. nunešė fizinio pasirengimo normatyvų nelaikiusiam R. M. Suvestinę ir derino klausimą apie papildomų duomenų įrašymą. Komisijos nario R. G. įrašas negalėjo atsirasti be paties R. G. iniciatyvos ir nėra duomenų, kurie paneigtų šia aplinkybę, kitas Komisijos narys D. S. derino žinomai tikrovės neatitinkančio įrašo atlikimo klausimą, taip pat vėliau įkėlė Suvestinę į DVS.

Visos šios aplinkybės rodo, kad būtent Komisijos nariai (D. S. ir R. G.) labiausiai prisidėjo prie to, kad Suvestinėje būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys ir ji būtų paskleista tarnybiniam naudojimui. Šie Komisijos nariai buvo įgalioti atstovauti PAGD vertinant fizinį pasirengimą, jie buvo atsakingi už tinkamą fizinio pasirengimo vertinimo atlikimą. Tuo tarpu R. M. pasidavė Komisijos narių (darbdavio įgaliotų atstovų šioje situacijoje) elgesiui (įrašo padarymui ir teikimui jam pasirašyti).

13. Teismas sutiko su atsakovu, kad R. M. taip pat padarė teisės pažeidimą, t. y. faktiškai nedalyvavęs fizinio pasirengimo patikrinime, patvirtino jo rezultatus, tačiau jo kaltės laipsnis, lyginant su situacija, jeigu būtų pats Komisijai nežinant į Suvestinę įrašęs duomenis apie save, yra gerokai lengvesnis. Šioje situacijoje svarbiausias vaidmuo padarant įrašus apie R. M. Suvestinėje teko Komisijos nariams (D. S. ir R. G.). Būtent šie pareigūnai buvo Komisijos nariai, atstovavo tarnybą vertinant pareigūnų (įskaitant R. M.) fizinį pasirengimą. Todėl R. M., pasitikėdamas Komisijos nariais, pasidavė neteisėtam jų pasiūlymui įrašyti duomenis apie jį. Nėra jokių duomenų ir atsakovas neįrodinėja, kad pareiškėjas iš anksto planavo savo veiką. Taip pat nėra duomenų, kad pats pareiškėjas būtų ieškojęs būdų kaip įrašyti savo duomenis į Suvestinę (atvirkščiai – Komisijos narys atnešė jam Suvestinę). Veika padaryta per trumpą laiką – D. S. užėjus į kabinetą ir suderinus įrašo padarymą su R. G.. Valia padaryti nusižengimą susiformavo spontaniškai, pareiškėjas neturėjo daug laiko apmąstyti ir įvertinti galimas savo elgesio pasekmes, jo elgesiui turėjo įtakos darbdavio įgaliotų asmenų (Komisijos narių) elgesys. Nepaisant to, Išvadoje teisingai konstatuota, kad pareiškėjo veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato neigiamas elgesio pasekmes ir sąmoningai jų siekė.

14. Teismas dėl veikos kvalifikavimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste nurodė, kad šiuo atveju reikia įvertinti, ar tokia R. M. veika atitinka šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymius.

15. Teismas iš Išvados turinio nustatė, kad atsakovas pažeidimo šiurkštumą siejo su tuo, kad pareigūnas sąmoningai priėmė sprendimą įrašyti į Suvestinę jo paties atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams rezultatus ir už juos pasirašyti nežinant Komisijai, nors vertinime tą dieną nedalyvavo, pareigūnas savo veiksmais siekė pažeisti nustatyta tvarką, siekė naudos sau / tikslo – užtikrinti, kad vienerius kalendorinius metus atitiktų specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Taip pat tuo, kad apskritai dokumentų klastojimas yra baudžiamoji veika (numatyta BK 300 straipsnyje), tačiau šiuo atveju pavojingumo laipsnis nėra pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti.

16. Teismas akcentavo, kad nustačius, jog įrašą Suvestinėje padarė ne pareiškėjas, o Komisijos narys su kito Komisijos nario žinia, tai akivaizdžiai mažina padarytos veikos šiurkštumo laipsnį. Būtent Komisijos nariai turi užtikrinti fizinio pasirengimo vertinimo teisingumą ir teisėtumą. Šiuo aspektu jie tampa statutinę įstaigą atstovaujančiais asmenimis, turinčiais valdingus įgaliojimus vertinamo pareigūno atžvilgiu. Tuo tarpu pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą jam nėra priskirtos funkcijos, susijusios su fizinio pasirengimo vertinimu, atitiktis fizinio pasirengimo reikalavimams yra bendro pobūdžio pareiga. Taigi nei fizinio pasirengimo tikrinimas, nei atitiktis jai nebuvo pagrindinė (esminė) pareiškėjo funkcija. Pareigybės aprašyme nėra numatytos funkcijos, kurios būtų susijusios su specialaus fizinio pasirengimo poreikiu (5.1–5.4 p.).

17. Teismas pažymėjo, kad tai, kad pareiškėjas pasirašė Suvestinėje, nors nustatyta tvarka neatliko fizinio pasirengimo testų, vertintina kaip bendrųjų pareigūno pareigų neatlikimas. Tuo buvo pažeistas Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Etikos kodekso principai ir nuostatos (5.3, 5.8, 6.1, 7.1, 7.2, 7.3, 7.9, 7.12, 9.7 p.). Neteisingų duomenų dokumente įrašymo toleravimas akivaizdžiai nedera su principais ir taisyklėmis, taigi padarytas pakankamai sunkaus laipsnio pažeidimas.

18. Teismas dėl pareiškėjo veiklos iki tarnybinio nusižengimo nurodė, kad atsakovas Išvadoje vertino tai, kad pareiškėjas ne pirmą kartą tarnybos metu atlieka veiksmus, kuriais šiurkščiai pažeidžia tarnybinės etikos reikalavimus, nes dėl jo veikos 2014 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymu (dėl dokumentų klastojimo), tačiau jis buvo nutrauktas, o pažeidimą pripažinus mažareikšmiu, tarnybinė nuobauda nebuvo skirta. Taip pat įvertinta tai, kad Klaipėdos PGV viršininkas M. G. charakterizavo R. M. kaip netinkamai planuojantį darbą, darantį daug klaidų, neiniciatyvų, pasižymintį neprofesionalumu, pareigūną.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo elgesį iki tarnybinio pažeidimo padarymo nustatė, kad jo veikla 2016 – 2019 metais buvo vertinama „gerai“ arba „labai gerai“, tame tarpe 2019 m. (kurie yra paskutiniai metai iki tarnybinio nusižengimo padarymo) tarnybinė veikla vertinta „labai gerai“, 2018 m. pareiškėjas gavo padėką už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybą. Būtent šie sprendimai objektyviai apibūdina pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, o ne Klaipėdos PGV viršininko M. G. charakteristika, kuri yra subjektyvaus pobūdžio ir prieštarauja tarnybinės veiklos vertinimo rezultatams.

20. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo valiai padaryti pažeidimą lemiamą įtaką turėjo Komisijos narių, turinčių jo atžvilgiu valdingus įgaliojimus, elgesys, pažeidimo iš anksto pareiškėjas neplanavo, laiko tarpas tarp valios susiformavimo ir jos realizavimo nebuvo didelis, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, iki pažeidimo padarymo pareiškėjo tarnybinė veikla vertinta gerai arba labai gerai, materialiųjų pasekmių nekilo (nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo netinkamos fizinės formos būtų kilusios pasekmės), kilusios formalios pasekmės gali būti nesudėtingai ištaisytos (pareiškėjo fizinis pasirengimas gali būti iš naujo įvertintas), todėl pareiškėjo pažeidimas nebuvo tokio šiurkštumo lygio, kad būtų galima taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

21. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, kad pareiškėjui 2020 m. lapkričio 27 d. buvo paskirta kita tarnybinė nuobauda – papeikimas, ginčo veikos padarymo momentu ši tarnybinė nuobauda dar nebuvo paskirta. Ji nesudaro pareiškėjo elgesio iki veikos padarymo vertinti neigiamai. Ši nuobauda taip pat nesudaro pagrindo taikyti atleidimą iš pareigų esant antrai tarnybinei nuobaudai per pastaruosius 12 mėnesių, nes netenkinama nuobaudos griežtumo sąlyga, numatyta Statuto 39 straipsnio 2 dalies 8 punkte (griežtas papeikimas arba griežtesnė).

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors 2014 m. buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, jis buvo vertintas kaip mažareikšmis. Įvertinus, tai, kad buvo padarytas mažareikšmis nusižengimas, nuo jo praėjo pakankamai daug laiko, per tą laiką pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama teigiamai, darytina išvada, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo neigiamai vertinti pareiškėjo veiklos iki nusižengimo padarymo neigiamai.

23. Teismas vertino tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareigūnas nepripažino padaręs tarnybinį nusižengimą, neatskleidė visų žinomų jam su Suvestinės pildymu susijusių aplinkybių – tarnybinio patikrinimo metu teikė poziciją, kad buvo nuvykęs į fizinio pasirengimo testo laikymo vietą, tačiau ne tuo laiku (2020 m. lapkričio 9 d. atsakymai į patikslinamuosius klausimus), nenurodė, kas užpildė Suvestinės 11 eilutę (nenurodė, kad įrašą Suvestinėje padarė R. G.).

24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo kaltės laipsnis nėra didelis dėl Komisijos narių įtakos padarytam pažeidimui, materialios pasekmės dėl pažeidimo padarymo nekilo, pareiškėjo veikla iki pažeidimo padarymo vertinta teigiamai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažeidimas yra pakankamai sunkaus laipsnio, padarytas tyčia, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjas nuoširdžiai nebendradarbiavo su atsakovu, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju už tarnybinį nusižengimą protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkanti nuobauda būtų ne atleidimas iš vidaus tarnybos, o švelnesnė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas (Statuto 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kadangi byloje yra duomenys, kad pareiškėjas yra palikęs tarnybą, įsidarbinęs kitur ir neteikė reikalavimo grąžinti jį į tarnybą, ši nuobauda realiai negalėtų būti pritaikyta. Todėl taikytina sekanti švelnesnė nuobauda – griežtas papeikimas (Statuto 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

25. Teismas vertino, kad atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių (ypač, kas padarė ginčo įrašą Suvestinėje). Padarius išvadą, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos yra keistina į griežtą papeikimą, konstatuojama, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, o skundžiamas 2020 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. TE-420 keistinas – jo 1 punktas toje dalyje, kuria parinkta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), laikant, kad yra skiriamas griežtas papeikimas. Tuo tarpu skundžiamas 2020 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. TE-3-225, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidus tarnybos, naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde reikalavo priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš tarnybos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vėliau pareiškėjas nurodė, kad nepageidauja būti grąžintas į tarnybą, nes įsidarbino kitur (2021 m. rugsėjo 23 d. posėdyje, taip pat 2021 m. spalio 4 d. pateikto pareiškimo 3 punkte nurodyta, kad reikalauja negrąžinti jo į eitas pareigas). Pareiškėjas reikalauja vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką bei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. Tokį prašymą pareiškėjas grindžia Statuto 72, 77, 79 straipsniuose nustatytu reguliavimu.

27. Teismas, įvertinęs 72, 77, 79 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad nei vienas iš šiuose straipsniuose aptartų pagrindų nėra taikytinas, todėl išeitinė kompensacija nepriteistina.

28. Teismas, vadovaudamasis Statuto 7 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis nustato alternatyvų pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą (lyginant su įtvirtintu 218 straipsnio 2 dalyje). Šis būdas taikytinas tuomet, kai darbuotojas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, negali būti grąžintas į darbą. Tokiu būdu mokant išeitinę kompensaciją kompensuojama už pažeistą jo teisę grįžti į darbą. Teismas nenustatė pagrindo taikyti Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje nurodytas teisės gynybos priemones.

29. Teismas, vadovaudamasis Statuto 79 straipsnio 1 dalimi, Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas atleistas iš pareigų 2020 m. gruodžio 2 d. įsakymu. Pareiškėjui kompensacija už priverstinę pravaikštą priteistina už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjas pateikė į bylą duomenis, kad nuo 2021 m. birželio 28 d. priimtas į darbą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis iki atleidimo sudarė 2 043,68 Eur per mėnesį (pareiginė alga) ir 96,86 Eur už darbo dieną ir pareiškėjui už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. birželio 27 d. priteistina 14 650,36 Eur (6 mėn. x 2043,68 = 12 262,08 Eur + 17 d. d. x 96,86 = 1 646,62 Eur). Pareiškėjas atsisakymą ginti teisę būti grąžintam į pareigas grindė faktine aplinkybe, kad įsidarbino kitur. Toks apsisprendimas laikytinas paties pareiškėjo valia, todėl prarasto darbo užmokesčio kompensavimas nuo to momento, kai pareiškėjas susirado kitą darbą, neatitiktų kompensacijos už priverstinę pravaikštą paskirties. Todėl už likusį laikotarpį pareiškėjui kompensacija nepriteisiama.

30. Teismas dėl tarnybos santykių pabaigos nurodė, kad Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos, nes pareiškėjas ir negina savo teisės būti grąžintam į tarnybą. Tuo pačiu netaikytina ir Darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalis. Kadangi pareiškėjas negina savo teisės būti grąžintam į tarnybą, siedamas tai su aplinkybe, kad susirado kitą darbą, laikytina, kad jo tarnybos santykiai baigėsi priėmus jį į kitą darbą, t. y. 2021 m. birželio 27 d. (ją laikant paskutine tarnybos diena) šio teismo sprendimo pagrindu.

31. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam 1 500 Eur byloje patirtas atstovavimo išlaidas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo reikalavimai patenkinti 80 procentų, pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, neviršija galimos už suteiktas advokatės paslaugas priteisti sumos, pripažino, kad pareiškėjas turi teisę į 1 200 Eur išlaidų už teisines paslaugas atlyginimą. Be to, pareiškėjui iš atsakovo priteistina už sumokėtą ekspertizę – 254,40 Eur, nes šios išlaidos yra priskiriamos bylos nagrinėjimo išlaidoms (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. 32. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti pilna apimtimi.

33. Atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Nors pats teismas konstatavo, kad nei vienas Komisijos narys nepripažino, kad R. M. prašė padaryti įrašą, o tokius duomenis nurodė tik pats pareiškėjas, kuris suinteresuotas jam palankia teismo baigtimi, tačiau vien iš to negalima daryti išvados, kad pats R. M. neinicijavo padaryti tokį įrašą, nes tuomet teismo sprendimas tampa neobjektyvus. Teismas išvadą aptariamu aspektu padarė vadovaudamasis prielaidomis.

33.2. Iš byloje esančių įrodymų, pateiktų teismui, matyti, kad pats pareiškėjas jau iš anksto turėjo susidaręs neigiamą nuomonę apie Komisiją: „per pietus į jo kabinetą užėjo D. S. ir paklausė, kodėl jis (R. M. – tikrintojo pastaba) nedalyvavo fizinio pasirengimo vertinime, atsakė, kad komisijoje buvo netinkami žmonės ir turėjo darbų. Kadangi buvo vietos Suvestinėje, D. S. pasiūlė, kad galima įrašyti duomenis, į ką R. M. perklausė, ar komisija nieko prieš, kadangi kabinete buvo vienas pats pradžiai (D. S.), tai jie nusprendė, kad reikia atsiklausti kitų komisijos narių.“ (pareiškėjo liudijimas 2021 m. balandžio 23 d. posėdžio metu). R. M. jau nuo pradžių vertino Komisiją „netinkama sudėtimi“, žinojo apie vykdomą fizinio pasirengimo vertinimą ir jame nedalyvavo dėl nurodytų priežasčių, neprieštaravo ir neatsisakė Komisijos nario siūlymui, todėl akivaizdu, kad jis taip pat buvo suinteresuotas tokia jo fizinio pasirengimo vertinimo baigtimi. Todėl teiginiai, kad įrašas padarytas ne R. M. iniciatyva, nepagrįsti. R. M. tokia pat dalimi prisidėjo prie įrašo darymo / klastojimo, atsakinėjo į Komisijos nario klausimus bei teikė siūlymus: „R. M. pasiūlė komisijai apsispręsti ar komisija sutinka su tuo įrašymu, komisija nusprendė, kad įrašys įrašą į 11-ą eilutę ir jam pateikė pasirašyti“ (pareiškėjo liudijimas 2021 m. balandžio 23 d. posėdžio metu). Be to, D. S. papildomai 2021 m. spalio 18 d. paliudijo, kad „R. M. pažiūrėjo suvestines ir pamatė, kad vienos suvestinės antras lapas yra tuščias. Paprašė, kad D. S. įrašytų duomenis apie jo tariamai išlaikytus fizinio pasirengimo normatyvus, jis atsisakė“. Teismas nevertino šių vienas kitam prieštaraujančių liudijimų, nesiėmė jokių veiksmų pašalinti visus prieštaravimus ir abejones, vertino tik pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus. Todėl, įvertinus visas aplinkybes, iniciatyva suklastoti tarnybinį dokumentą buvo ne vien Komisijos nario R. G., tačiau tiek pat visapusiškai ir paties R. M. sprendimas.

33.3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nors Komisijos nariai aiškino, kad Suvestinę palikti R. M. reikėjo dėl to, kad jis ją nuskenuotų, tokia versija kelia abejonių, nes tą galėjo atlikti ir kiti asmenys (pavyzdžiui, administravimo skyrius, kur, pasak D. S. ji turėjo atsidurti, arba M. B.). Teisminio proceso metu teismui buvo pateikti tiek M. B., tiek D. S. papildomi paaiškinimai, kuriuose buvo pateikti šią aplinkybę pagrindžiantys įrodymai (buvo pietų metas, o pats M. B. buvo neįgudęs dirbti su DVS). Tačiau teismas nevertino šių aplinkybių, vadovavosi nepagrįstomis prielaidomis. Byloje nebuvo įrodyta, kad tokią galimybę Komisijos nariai turėjo. Manytina, kad priežastys, lėmusios Komisijos narių sprendimą perduoti Suvestinę R. M. nuskenuoti, neatėmė iš jo galimybėms nesitarti dėl savo duomenų įrašymo į Suvestinę bei pasirašymo po jais (t. y. veikti neteisėtai).

33.4. Teismas nepagrįstai teigia, kad būtent Komisijos nariai (D. S. ir R. G.) labiausiai prisidėjo prie to, kad Suvestinėje būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys ir ji būtų paskleista tarnybiniam naudojimui. Iš teismui pateiktų įrodymų ir atliktos rašysenos ekspertizės išvadų yra akivaizdu, kad tikrovės neatitinkantis įrašas atsirado tuo metu, kai įrašą savo ranka padarė Komisijos narys R. G., o tokių tariamų duomenų tikrumą savo parašu patvirtino būtent R. M.. Todėl akivaizdu, kad šis įrašas atsirado tik po šių dviejų pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų, o ne dėl D. S. ir R. G. elgesio (įtakos), kaip teigia teismas.

33.5. Atsakovas neneigia, kad D. S. taip pat iš dalies prisidėjo prie neteisėtos veikos, tačiau jo elgesys pasireiškė kitokiu būdu, t. y. neužkertant kelio daromam teisės pažeidimui bei leidžiant tokį tikrovės neatitinkantį dokumentą naudoti įstaigos veikloje. Teismas neteisingai vertino kiekvieno Komisijos nario atliktus veiksmus. Be to, byloje ginčas buvo kilęs ne dėl R. G. ir D. S. veiksmų, o būtent dėl R. M. paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, todėl tokios teismo pateiktos išvados negali būti laikomos pagrindžiančiomis pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos nepagrįstumą ir neteisėtumą. D. S. ir R. G. byloje dalyvavo liudytojų statuse.

33.6. Nesutiktina su teismo išvadomis, kad veika, be kita ko, padaryta per trumpą laiką. Teismas rėmėsi tik prielaidomis, kadangi teismo proceso metu nebuvo nustatyta, kiek laiko truko veiksmas, tačiau ir ši aplinkybė negali būti laikoma kaip lengvinanti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė ne kartą pasisakė apie tai, kad pareiškėjas veikos darymo metu ėjo vadovaujančias (skyriaus viršininko, D. S. tiesioginio vadovo) pareigas, kad tik R. M. turėjo suinteresuotumą tokią fizinio pasirengimo vertinimo baigtimi (ir šios aplinkybės pareiškėjas neneigė), R. M. veiksmai nebuvo ir negalėjo būti spontaniški, nes pareiškėjui (turinčiam 19 metų vidaus tarnybos stažą) buvo puikiai žinoma, kad jis privalo kasmet dalyvauti ir laikyti nustatytus fizinio pasirengimo reikalavimus ir buvo žinoma, kad už vengimą atlikti šią prievolę gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė, pats įrašas atsirado R. M. iš pradžių žodžiu aptarus galimybę padaryti tokį įrašą su D. S., paskui tas pats buvo apkalbėta ir derinama su R. G., todėl akivaizdu, kad rezultatų įrašymas ir pasirašymas nebuvo spontaniški ir skubūs bei neapgalvoti. Be to, Suvestinė su tikrovės neatitinkančiais duomenimis liko pas pareiškėją kabinete, jis turėjo pakankamai laiko apmastyti savo veiksmus, nes tik praėjus kelioms valandoms nuo įrašo padarymo pareiškėjas išsiuntė jas el. paštu („Pirmąją suvestinę gavau tos pačios dienos 14.13 val., antrą suvestinę – 15.28 val.“ – ištrauka iš D. S. 2020 m. rugsėjo 25 d. paaiškinimo). Suvestinės išsiuntimo procesui neturėjo įtakos jokie Komisijos narių veiksmai, tai buvo R. M. apsisprendimas. Pareigūnas turėjo pakankamai laiko (ne mažiau, nei valandą) įvertinti savo atliktus veiksmus ir nesirinkti tokio elgesio modelio, kad toks tikrovės neatitinkantis dokumentas po jo išsiuntimo el. paštu būtų pradėtas naudoti įstaigos veikloje ir sukeltų jam pačiam neigiamas pasekmes. Tačiau pareiškėjas sąmoningai nusprendė neužkirsti kelio daromam pažeidimui (nes tuo metu Suvestinė dar nebuvo įregistruota oficialiai) ir pats aktyviais veiksmais pateikė šią Suvestinę, kad jį būtų užregistruota.

33.7. Duomenų klastojimas dokumente laikytinas tyčine veikla, pareiškėjo veiksmai atlikti tiesioginės tyčios forma, t. y. siekiant naudos sau, siekiant pažeisti nustatytus teisės reikalavimus tam, kad galėtų išvengti privalomo fizinio pasirengimo užduočių vykdymo. Ir tai yra akivaizdu, nes Komisijos nariai neturėjo ir negalėjo turėti jokio suinteresuotumo šiuo atveju. Be to, teisės aktų pažeidimai buvo atskleisti ne paties pareiškėjo valia ir veiksmais, o tik įstaigos vadovui patikrinus duomenis ir įžvelgus galimą dokumentų klastojimo faktą.

33.8. Nesutiktina su teismo vertinimu dėl padarytos veikos šiurkštumo laipsnio. Neteisingų / melagingų duomenų patvirtinimas parašu iš anksto žinant, kad jie yra neteisingi, šiuo atveju laikytini taip pat duomenų klastojimu, o pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžio metu ne kartą pripažino šią aplinkybę (parašo parašymo). Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas tarnybiniame patikrinime padarė tokias išvadas pagal tuo metu jam pateiktus duomenis, t. y. būtent pats pareiškėjas savo elgesiu ir valia visapusiškai prisidėjo prie to, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuotas būtent toks tarnybinis nusižengimas. Atsakovas vadovavosi tuo metu turimais duomenimis ir informacija. Teismas nepasisakė ir neįvertino pareiškėjo veiksmų, susijusių su jo elgesiu tarnybinio patikrinimo metu. R. M. tarnybinio patikrinimo metu teikė melagingus duomenis, neteikė jam žinomos informacijos, susijusios su įrašu Suvestinėje padarymo aplinkybėmis, apie įrašo padarymo aplinkybes pasisakė tik pirmo teismo posėdžio metu (nenurodydamas jam žinomų aplinkybių skunde pateiktame teismui), tokiu būdu nesuteikdamas atsakovui galimybės pasisakyti dėl tokių jo pateiktų skundo aplinkybių. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas tyčia bandė išvengti savo ir Komisijos narių tarnybinės atsakomybės. Ir nors teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl tokio pareiškėjo elgesio vertinimo, tačiau teismas nesiėmė veiksmų įvertinti šias jam pateiktas aplinkybes.

33.9. R. M. tarnybinė veikla už 2020 m. būtų vertinama tik pasibaigus kalendoriniams metams (po 2020 m. gruodžio 31 d.) ir įvertinus pareiškėjo fizinį pasirengimą, jo veikla šioje srityje būtų vertinama neigiamai. Teismo sprendime pateikta aplinkybė dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo yra nesusieta su vertintinais pagal Aprašą pareiškėjo tarnybinės veiklos aspektais, nenurodyta, kaip ši aplinkybė pagrindžia kitokį kurio nors vertinamojo elemento (kvalifikacijos, tarnybinės veiklos rezultatų, tinkamumo einamoms pareigoms) įvertinimą. Todėl nepagristos teismo išvados, kad prieš tai buvęs pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas švelnina jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Vertinti pareiškėjo veiksmus pagal buvusių (pasibaigusių kalendorinių metų) tarnybinę veiklą, vykdytą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, šiuo atveju negalima, nes pažeidimas susijęs ne su tarnybinių funkcijų ir pavestų vykdyti užduočių atlikimu, bet su paties pareigūno vengimu vykdyti jam nustatytą prievolę atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus.

33.10. Nesutiktina su teismo nuomone apie tarnybinio patikrinimo metu pateiktą pareigūno tarnybinę charakteristiką. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tiesioginio vadovo charakteristika prieštarauja tarnybinės veiklos vertinimo rezultatams ir yra subjektyvaus pobūdžio. Pareigūnų kasmetinė tarnybinė veikla yra vertinama tik pasibaigus kalendoriniams metams, todėl negalima daryti jokių išvadų apie pareigūno ankstesnę veiklą, nes jo kasmetinis vertinimas už 2020 m. dar nebuvo atliktas. O pareigūno charakteristikoje yra pateikiami objektyvūs vadovo duomenys apie pareigūno tarnybinę veiklą. Atsakovas atsiliepime prašė į teismo posėdį kviesti liudyti charakteristiką pateikusį vadovą, tačiau teismas neatsižvelgė į šį prašymą.

33.11. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai, turėdamas pareigą pagal Statutą (bei tuo metu eidamas vadovaujančias pareigas) užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, turėjo ir privalėjo pats nedaryti tokio pažeidimo, tačiau ne tik neužkirto kelio daromam pažeidimui, bet ir pats aktyviais veiksmais dalyvavo kartu. R. M. kaltė dėl padaryto tarnybinio nusižengimo yra tokia pat, kaip ir kito komisijos nario (R. G.), jų abiejų veiksmų rezultatu tapo tikrovės neatitinkančio įrašo su parašu atsiradimas Suvestinėje. Paties pareiškėjo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, nederamas elgesys tarnybinio patikrinimo metu neteikiant jam žinomos informacijos, bandymas slėpti jam žinomus dokumento klastojimo faktus, nenurodant jam žinomos informacijos skunde pateiktame teismui, teismo nebuvo vertinamas ir neatsižvelgta į paties pareiškėjo veiksmus. Pareiškėjas nuolat neigė savo kaltę dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, nepadėjo atskleisti tarnybinio nusižengimo faktų.

33.12. Teismas nepagrįstai, nesivadovaudamas jam pateiktais dokumentais, nurodė, kad pareiškėjo veikla iki pažeidimo padarymo vertinama teigiamai (nors veikla vertinama dar nebuvo, be to, pateikta neigiama, pareigūną charakterizuojantį tiesioginio vadovo charakteristika). Pareiškėjo veiksmai, kad jis, negalėdamas / neturėdamas tokios teisės pasirašyti parašu apie jo tariamai laikytas fizinio pasirengimo užduotis, tai atliko ir savo parašu patvirtino neteisingus / melagingus duomenis, nepadėjo išaiškinti teisės pažeidimo, sudarė tam kliūtis, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu tikėdamasis išvengti tarnybinės atsakomybės, atitinka tarnybinio nusižengimo, kuomet yra šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, požymius.

33.13. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, skirta įvertinus visas tarnybinio patikrinimo metu tuo metu nustatytas bei žinomas reikšmingas aplinkybes ir faktinius duomenis, svarbius nuobaudos rūšiai parinkti. Ir ta aplinkybė, kad tik viena pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo dalis (susijusi su tikrovės neatitinkančio įrašo padarymu, tačiau nepaneigiančia, kad pareiškėjas taip pat suklastojo tarnybinį dokumentą pasirašydamas parašu) buvo pakeista / panaikinta, tačiau visų nustatytų tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek teisminio proceso metu paaiškėjusios aplinkybės, nešvelnina jam paskirtos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjas ėjo vadovaujančias pareigas, kurios lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Be to, atsižvelgta į tai, kad buvo padaryti teisės aktų, reglamentuojančių vienos iš svarbiausių socialinės ir konstitucinės garantijos sudėtinės dalies (teisės lygiomis sąlygomis stoti į tarnybą) pažeidimai.

33.14. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. birželio 27 d. Pareiškėjas atleidimo iš vidaus tarnybos dieną turėjo nedarbingumo pažymėjimą (jo laikotarpio pareiškėjas teismui nenurodė ir nuslėpė) ir tuo metu gavo valstybės garantuojamą ir mokamą nedarbingumo išmoką, be to, teismas netyrė ir nerinko įrodymų, o pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jis būtų aktyviai ieškojęs darbo kitoje darbovietėje. Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad pareiškėjui neprašant grąžinti jo į eitas pareigas atsakovo įstaigoje ir nesant objektyvių įrodymų, dėl kurių pareiškėjas nebūtų galėjęs iš karto įsidarbinti kitoje darbovietėje, bei nesant galimybės nustatyti, dėl kokiu priežasčių pareiškėjas įsidarbino būtent 2021 m. birželio 28 d., kompensacija pareiškėjui negali būti skiriama.

33.15. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta ir pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – yra proporcinga, adekvati nusižengimo sunkumui ir teisinga poveikio priemonė, o teismas įvertino byloje esančius dokumentus ir gautus įrodymus neišsamiai, neobjektyviai ir neteisingai.

34. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

34.1. Teisme buvo ištirti visi byloje surinkti įrodymai, apklaustas tiek pareiškėjas, tiek liudytojai, t. y. Komisijos nariai – M. B., D. S. ir R. G., atlikta teismo ekspertizė, o aplinkybė, kad teismas kitaip vertino atsakovo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą.

34.2. Byloje pagrįstai nustatyta, kad Suvestinėje įrašai buvo padaryti ne pareiškėjo iniciatyva, o Komisijos nario (R. G.) ir žinant bei toleruojant kitam Komisijos nariui (D. S.). Teismas tokią išvadą padarė išanalizavęs ir atsižvelgęs į įvykių eigą. Teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad būtent Komisijos nariai (D. S. ir R. G.) labiausiai prisidėjo prie to, kad Suvestinėje būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys ir ji būtų paskleista tarnybiniam naudojimui.

34.3. Byloje nėra duomenų, kad įrašai būtų padaryti R. M. iniciatyva, tai paneigė pareiškėjas savo parodymais, duotais teisme, o liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas neinicijavo ir neprašė atlikti įrašo Suvestinėje. Jei Pareiškėjas nedalyvavo fizinio pasirengimo vertinime dėl to, kad Komisijoje buvo netinkami žmonės ir tariamai buvo priešiškai nusistatęs jų atžvilgiu, ką akcentuoja atsakovas, tai tik patvirtina, kad jis negalėjo šios Komisijos narių prašyti atlikti įrašus Suvestinėje. Atsakovas pateikdamas prielaidas šiuo aspektu prieštarauja pats sau.

34.4. Nagrinėjamu atveju D. S. elgesys pasireiškė leidžiant tikrovės neatitinkantį dokumentą naudoti įstaigos veikloje, nes būtent D. S. buvo šios situacijos iniciatorius, tikėtina sąmoningai kūrė situaciją – būtent jis nunešė fizinio pasirengimo normatyvų nelaikiusiam R. M. Suvestinę, teiravosi, kodėl R. M. nelaikė normatyvų, pasiūlė jam padaryti palankų įrašą ir derino žinomai tikrovės neatitinkančio įrašo atlikimo klausimą su kitais Komisijos nariais, taip pat vėliau įkėlė Suvestinę į DVS.

34.5. Atsakovo argumentai, kritikuojant teismo vertinimą dėl veikos padarymo laiko yra teisiškai nereikšmingi, nes teismas įvertinęs pareiškėjo kaltės formą ir visumą nustatytų aplinkybių, konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimą ir taikė atsakomybę.

34.6. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas su konstatuojamu faktu, jog suklastojo atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatus ir įrašė savo atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų tokiu būdu klastodamas tarnybinį dokumentą, nesutiko. Išvadoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų įrašęs savo atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatus ir tokiu būdu suklastojęs tarnybinį dokumentą ir nėra aišku, kuo remiantis atsakovas padarė tokią išvadą ir taikė drausminę nuobaudą.

34.7. Kaip matyti iš Suvestinės II lapo, jis užpildytas 11 punktu ir patvirtintas Komisijos narių parašais, prieš tai užbraukus tuščius langelius, kad nebūtų galimybės padaryti papildomų įrašų. Šio įrašo pareiškėjas neįrašė. Paaiškinime nurodė, kad: „pasirašiau man duota rašymo priemone“, tai reiškia tik tiek, kad jis pasirašė Komisijos narių nurodytoje grafoje.

34.8. Vertinant Įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo, matyti, kad pareiškėjas atleistas už veiką, kurios nepadarė, t. y. įrašo padarymą. Byloje vienareikšmiškai nustatyta (ekspertizės aktas), kad pareiškėjas nepadarė įrašo, kurio padarymu jis buvo apkaltintas ir atleistas iš pareigų, todėl skirta nuobauda negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

34.9. Būtent atsakovas yra atsakingas už teisingą ir visapusišką tyrimo atlikimą ir priimto sprendimo pagrįstumą. Tam skirtas ir pareigūno paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Pareiškėjas paaiškinime neteikė jokių melagingų parodymų, tą vėliau patvirtino ir ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad Suvestinės 11 punkto įrašus su rezultatais ir vertinimu „atitinka“ padarė R. G., o pasirašė R. M.. Tarnybinis patikrinimas dėl atsakovo kaltės buvo neišsamus ir neobjektyvus, nebuvo ištirtos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai. Atitinkamai nėra ir negali būti pagrįstu ir Išvados pagrindu priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų. Išvadoje nėra duomenų, kad atsakovas atliko rašysenos ekspertizę ar bent pareiškėjo rašysenos palyginimą su atliktu įrašu Suvestinėje.

34.10. Būtent atsakovas turi nepriekaištingai pagrįsti savo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau tiek iš priimto įsakymo turinio, tiek iš ekspertizės akto, tiek iš kitų byloje surinktų duomenų bei atsakovo paaiškinimų byloje matyti, kad tyrimas buvo neobjektyvus ir neišsamus, o jo pagrindu paskirta griežčiausia drausminė nuobauda neteisėta, todėl naikintina.

34.11. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad pareiškėjas veikos darymo metu ėjo vadovaujančias (skyriaus viršininko, D. S. tiesioginio vadovo) pareigas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme šių aplinkybių atsakovas nekėlė ir nesiaiškino, todėl negali jomis remtis apeliaciniame skunde. Be to, tiek pareiškėjas, tiek liudytojais apklausti asmenys nurodė, kad jie nebuvo susiję tarpusavyje jokiais pavaldumo ryšiais. Vadovaujantis pareiškėjo pareigybės aprašymu, pareiškėjas tik atliko skyriaus viršininko funkcijas, t. y. pareiškėjas nebuvo paskirtas eiti valdymo organo pareigas. Šias pareigas ėjo kitas asmuo. Tačiau tais atvejais, kai nuolatinis skyriaus viršininkas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, laikinai tam tikros funkcijos galėjo būti pavestos pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui kaip eiliniam darbuotojui tik buvo pavesta atlikti vadovo funkcijas tam tikru laiku. Atskiras įgaliojimas išduotas nebuvo. Kadangi Komisija skiriama valdybos viršininko įsakymu, todėl Komisija tampa pavaldi valdybos viršininkui, o ne atliekančiam viršininko funkcijas asmeniui. Teismo metu liudininkai patvirtino, kad jokio suinteresuotumo iš pareiškėjo pusės nebuvo. Pareiškėjas nei vieno iš Komisijos nario neprašė, nederino, neįtikinėjo ir neveikė nei vieno Komisijos nario, kad jam atneštų Suvestinę ir ją užpildytų.

34.12. Teismas Statuto kontekste pagrįstai vertino pareiškėjo elgesį iki tarnybinio pažeidimo padarymo. Atsakovo teiginiai, kad pareiškėjo tarnybinė veikla už 2020 m. būtų vertinama tik pasibaigus kalendoriniams metams ir, įvertinus pareiškėjo fizinį pasirengimą, jo veikla šioje srityje būtų vertinama neigiamai, yra tik prielaidos. Teismas pagrįstai sprendė, kad M. G. charakteristika yra subjektyvaus pobūdžio, nes ji prieštarauja pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatams. Be to, pareiškėjo tiesioginis vadovas yra V. M., Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas. Remiantis Departamente susiformavusia praktika, pareigūno charakteristiką teikia jo tiesioginis vadovas. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad M. G. yra šališkas pareiškėjo atžvilgiu, nes paskutiniu metu dėl įvykusių asmeninių nesutarimų yra nusistatęs priešiškai. Todėl ši charakteristika yra šališka ir neatitinkanti tikrovės.

34.13. Vykstant teismo procesui atsakovas nepalaikė atsiliepime nurodyto prašymo į teismo posėdį kviesti liudyti charakteristiką pateikusį vadovą.

34.14. Atsakovo argumentai, dėl ko pareiškėjui galėtų būti nemokama arba mažinama kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, neturi jokio teisinio pagrindo. Statuto 79 straipsnio 1 dalies ir Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalies kontekste, pripažinus pareiškėjo atleidimą iš pareigų neteisėtu, jam priteistina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, tinkamai pritaikė teisinį reglamentavimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes atsižvelgė į pareiškėjo įsidarbinimo faktą, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių teismas privalėjo nepriteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos už priverstinę pravaikštą.

34.15. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiat Aprašo nuostatas, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimo bei nesilaikyta tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika nustatytų reikalavimų, atitinkamai, pareiškėjui be pagrindo buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

34.16. Nei Išvadoje, nei ginčijamuose įsakymuose nėra pasisakoma, kodėl pareiškėjo tarnybinis nusižengimas laikomas šiurkščiu ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda -– atleidimas iš pareigų. Šių aplinkybių neįrodė atsakovas ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nepaisant jam tenkančios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės.

34.17. Teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tuo tarpu atsakovas nepaneigė įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintos prezumpcijos ir neįrodė, kad pagrįstai ir teisėtai atleido pareiškėją iš pareigų, priešingai, byloje vienareikšmiškai įrodyta, kad būtent Komisijos nariai, kurie turėjo užtikrinti fizinio pasirengimo vertinimo teisingumą ir teisėtumą ir veikdami kaip statutinę įstaigą atstovaujantys asmenys, turintys valdingus įgaliojimus vertinamo pareigūno atžvilgiu, pažeidė nustatytas pareigas ir inicijavo susiklosčiusią situaciją. Tai patvirtina didelį atsakovo neatsakingumą, nepakankamą kontrolę ir kartu didesnę atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.).

36. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl atsakovo apeliacinis skundas išnagrinėtas neperžengiat jo ribų.

37. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo bei teisės, reglamentuojančios ginčo santykius, taikymo ir aiškinimo.

38. Teismas nagrinėdamas ginčą dėl tarnybinio nusižengimo nagrinėja tik tas aplinkybes ir tyria tuos įrodymus, kurie jo vidiniu įsitikinimu lemia, ar buvo padarytas tarnybinis nusižengimas ir tarnybinė nuobauda paskirta bei atleidimas iš tarnybos buvo teisėti.

39. Faktų nurodymas administraciniame procese priklauso byloje dalyvaujančių asmenų diskrecijai. Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, išdėsto faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir tokiu būdu suformuluoja skundo pagrindą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.).

40. Bylos įrodymus vertina teismas pagal ABTĮ įtvirtinta laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-95/2012).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi, ar teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir ar tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, konstatuoja, kad įrodymų pakankamumo taisyklė nebuvo pažeista ir teismas surinktų įrodymų pagrindu galėjo konstatuoti tarnybinio nusižengimo padarymo faktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl drausminės nuobaudos, paskirtos už padarytą tarnybinį nusižengimą, pakeitimu ir daro išvadą, kad šioje dalyje teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir tai lėmė neteisingų išvadų konstatavimą.

42. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pripažindama faktinių aplinkybių nustatymo pakankamumą, remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tik keičią jų vertinimą.

43. Byloje yra įrodyta ir ginčo nėra, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. tikrinimo rezultatų taškų Suvestinėje Nr. 6-3-2337 11 eilutėje įrašas apie Klaipėdos PGV Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M., šios bylos pareiškėjo, fizinio pasirengimo tikrinimo rezultatus ir išvada, kad jis atitinka fizinio pasirengimo reikalavimus, yra tikrovės neatitinkantys duomenis, nes 2020 m. rugpjūčio 6 d. rezultatų patikroje pareiškėjas nedalyvavo ir nebuvo vertinamas, kaip tai nustatyta Fizinio pasirengimo aprašo 23 punkte (Vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.). Taip pat teismo nustatyta, kad įrašą suvestinėje atliko ne pareiškėjas, o kitas asmuo, tačiau yra įrodyta, kad pareiškėjas parašo grafoje savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir tuo užbaigė vertinimo procedūrą, taip kaip reikalaujama Fizinio pasirengimo aprašo 24 punkte, kad duomenys lentelėje užpildyti teisingai, ir sutinka su vertinimu. Pasirašęs pareiškėjas persiuntė Suvestinę komisijos nariui, kuris tokį, tikrovės neatitinkantį dokumentą, įkėlė į DVS, t. y. suteikė jam oficialaus dokumento statusą, patvirtinanti nustatyta pareiškėjui Pareigybės aprašyme tam tikrą fizinio pasirengimo lygį.

44. Atsakovas, atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatė, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidė tarnybinės etikos ir teisės aktų reikalavimus ir pažeidimą kvalifikavo pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punktą, kaip šiurkštų nusižengimą, kuriuo šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams ir ginčijamu įsakymu, remiantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.

45. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs atsakovo įsakymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Tačiau konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino šiurkštų pažeidimą kvalifikuojančius požymius ir nepagrįstai paskirtą nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – panaikino kaip per griežtą.

46. Teismų praktikoje vertinant paskirtos nuobaudos griežtumo atitiktį padarytam tarnybiniam nusižengimu pažymima, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiomis nuobaudų skyrimo vertinimo nuostatomis, daro išvadą, jog pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, tame tarpe nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad padarytas nusižengimas yra priešingas valstybės pareigūno statusui, o tuo pačiu ir visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenėje formuojamam pareigūnų autoritetui bei pačios tarnybos prestižui.

48. Pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia. Kitų asmenų dalyvavimas klastojant dokumentą nesumažina pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo apimties, nes jis padarė nusižengimą sąmoningai, siekdamas sau naudos.

49. Nuobauda – atleidimas iš tarnybos – atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, nes pažeidimas padarytas tarnybos metu, šiurkščiai buvo pažeisti valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojantis aktai, nusižengimas – dokumento klastojimas – sumenkino ir paties tarnautojo reputaciją, kas riboja jo teisę tęsti valstybės tarnybą.

50. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, nustatančias pareigūnų tarnybinę atsakomybę ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 147 str.).

51. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

52. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius