2019-03-06 Nr. AB-5898-3-62-3-02687-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-162-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02687-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.2; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK), 489,45 Eur turtinei žalai atlyginti, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 20N-2729368-13 (toliau – Nutarimas) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (1997 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. VIII-588 redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 31 d.), padarymą pareiškėjui paskirta 100 Lt bauda. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-34-825/2014 (toliau – 2014 m. gegužės 23 d. nutarimas) Nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą (toliau – ATP byla, byla) nutraukė, nenustatęs pareiškėjo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

2.2. Pareigūnai, surašę 2013 m. gegužės 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-2627228-13 (toliau – Protokolas), nagrinėję ATP bylą ir Nutarimu pareiškėjui paskyrę administracinę nuobaudą, nesilaikė imperatyvių ATPK reikalavimų, veikė aplaidžiai, neatidžiai bei nerūpestingai, ne pagal įstatymus, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai nesiaiškino visų ATP bylai reikšmingų aplinkybių, šališkai vertino byloje surinktus prieštaringus įrodymus ir nepašalino iškilusių esminių prieštaravimų tarp jų, nerinko papildomų įrodymų, pagal pareiškėjo 2013 m. birželio 13 d. prašymą nekvietė specialisto ar neatliko ekspertizės, objektyviai nenustatė eismo įvykio mechanizmo. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas keitė važiavimo kryptį (Kauno AVPK nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas šią aplinkybę nurodė savo paaiškinime) ar nesuteikė pirmenybės kelyje kitai ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei, ar kitaip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), ir dėl to įvyko eismo įvykis. Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, nesurinkus jokių jo kaltės įrodymų. Nutarimą priėmusi Kauno AVPK pareigūnė pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 47 punktą. Dėl tokių neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

2.3. Pareiškėjas, ginčydamas priimtą neteisėtą Nutarimą ATP byloje, naudojosi advokato paslaugomis ir turėjo išlaidų, susijusių su teismine gynyba, tokiu būdu patirdamas 489,45 Eur turtinę žalą. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai (2013 m. birželio 13 d. sudaryta tarp pareiškėjo ir jo advokatės atstovavimo sutartis Nr. 13/06/75, 2014 m. gegužės 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 14/01/92 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 771512). Be to, pareiškėjas patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą ir akivaizdžius neigiamus išgyvenimus teisminio proceso metu. Dėl to, kad Nutarimu buvo nepagrįstai nubaustas, pareiškėjas daugiau nebevairuoja automobilio. Todėl pareiškėjui priteistinas 489,45 turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVPK atsiliepimu (kurį vėliau papildė) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kauno AVPK nurodė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, praleido Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, kadangi Nutarimas priimtas 2013 m. liepos 3 d. ir būtent tą dieną jis sužinojo apie savo teisių pažeidimą, o pareiškėjas į teismą šioje byloje kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 29 d. Pareigūnai, atlikdami savo pareigas, nebuvo šališki pareiškėjo atžvilgiu. ATP byloje surinktus įrodymus policijos pareigūnai vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pareigūnų išvada, kad pakanka duomenų pareiškėjo kaltei pagrįsti, negali būti vertinama kaip neteisėtas elgesys. Vien tik tai, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutarimu nutraukė ATP bylą, nesudaro pagrindo vertinti pareigūnų, surašiusių Protokolą, nagrinėjusių ATP bylą ir priėmusių Nutarimą, veiksmų kaip neteisėtų. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. balandžio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-3250 (13) (toliau – Ekspertizės aktas) nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas, prieš keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai bus saugu, nesudaryti kliūties greta važiuojančiai transporto priemonei ir suteikti pirmenybę važiuoti keliu jai. Bylos tyrimo metu buvo nustatyta, kad būtent pareiškėjas keitė vairavimo kryptį (tai galima suprasti ir iš pareiškėjo 2013 m. birželio 17 d. paaiškinimo), dėl to įvyko eismo įvykis. Todėl jo atžvilgiu ir buvo surašytas Protokolas bei priimtas Nutarimas. Pareiškėjas, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, neįrodė, kad neva dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas nepagrindė, kad jo nurodyta aplinkybė, jog jis nebevairuoja automobilio, yra susijusi su patirtu eismo įvykiu, jo tyrimu ir dėl to priimtu Nutarimu. Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą.

II. 4. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, 286,71 Eur turtinei žalai, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl neteisėtų Kauno AVPK Kelių policijos pareigūnų veiksmų, surašant Protokolą, nagrinėjant ATP bylą ir Nutarimu skiriant administracinę nuobaudą, atlyginimo.

6. Dėl praleisto ieškinio senaties termino teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimo priėmimo (CK 1.127 str. 1 d.). Šiuo nutarimu teismas pripažino, kad pareiškėjui administracinė nuobauda skirta nepagrįstai ir ATP bylą nutraukė. Todėl pareiškėjas tik nuo šio momento suprato, kad Kauno AVPK veiksmai (priimti aktai) jo atžvilgiu buvo neteisėti, t. y. suvokė savo teisių pažeidimą. Pareiškėjas dėl žalos atlyginimo šioje byloje į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 30 d., todėl 3 metų ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.125 str. 1 d. 8 p.).

7. Teismas nustatė, kad Kauno AVPK Nutarimu pareiškėjui pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo skirta administracinė bauda – 100 Lt bauda už pažeidimą, kurio jis nepadarė, nes Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutarimu pripažino, kad policijos pareigūnai nesurinko patikimų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę pažeidus KET reikalavimus, ir ATP bylą nutraukė, nenustatęs pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas bei nubaustas nepagrįstai. Pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios ATP bylą, priimtą Nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.

9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neteisėti Kauno AVPK pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. objektyviai nenustačius autoįvykio mechanizmo ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (jo kaltės), buvo priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda. Policijos pareigūnas, nagrinėjęs ATP bylą, elgėsi nesilaikydamas ATPK reikalavimų, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju bylą nagrinėję pareigūnai, esant byloje esminiams prieštaravimams tarp eismo dalyvių ir liudytojų parodymų, jų nepašalino, nerinko papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl vieno iš eismo dalyvių kaltų veiksmų, pareiškėjo prašymu nepareikalavo specialisto paaiškinimų, neskyrė eksperto, taigi ir pareigūnų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl asmens nubaudimo. Tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, – konstatavimą.

10. Teismas pripažino, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas Nutarimas ATP byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp nustatytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos. Kadangi ATP byloje patirtų pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl dėl pareiškėjo advokatei sumokėtos 489,45 Eur sumos už jo atstovavimą ATP byloje ir Kauno apylinkės teisme, kaip turtinės žalos atlyginimo (patirtų nuostolių) CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti sprendžiama šioje administracinėje byloje.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.16, 8.18, 9, 10 punktais, Vyriausybė nutarimais dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo (2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543, 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972), byloje pateiktais duomenimis (2013 m. birželio 13 d. sudaryta tarp pareiškėjo ir jo advokatės atstovavimo sutartimi Nr. 13/06/75, 2014 m. gegužės 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 14/01/92 ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 771512, Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. spalio 9 d., 2013 m. lapkričio 7 d., 2014 m. gegužės 20 d. posėdžių protokolais), protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatavo, kad pareiškėjui kaip turtinės žalos atlyginimą yra pagrindas priteisti 286,71 Eur, kurie buvo sumokėti advokatei už jo atstovavimą ATP byloje ir Kauno apylinkės teisme.

12. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, remdamasis ATP bylos medžiaga, konstatavęs pareigūnų neteisėtus veiksmus, susijusius su ATP bylos pareiškėjo atžvilgiu išnagrinėjimu ir jo nubaudimu, teismas konstatavo, kad tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų vertintina 150 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama bendro pobūdžio teiginiais (dvasinis sukrėtimas, išgyvenimai, nepatogumai), šių teiginių nedetalizuojant, nepagrindžiant jokiais dokumentais, kitais įrodymais, taip pat teismas atsižvelgė į pareiškėjo teisių pažeidimo laiką, į tai, kad dėl patirtų išgyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms.

13. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 30 d, o teisme byla buvo iškelta 2017 m. sausio 10 d., pareiškėjui priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo 2017 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.

14. Atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVPK padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas. Kauno AVPK atsiliepime nurodo, kad nors Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. ir priėmė nutarimą nutraukti ATP bylą pareiškėjo atžvilgiu, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas, prieš keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai bus saugu, nesudaryti kliūties greta važiuojančiai transporto priemonei ir suteikti pirmenybę važiuoti keliu jai.

ATP bylos tyrimo metu buvo nustatyta, kad būtent pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, keitė važiavimo kryptį prieš susidūrimą. Dėl to buvo nuspręsta, kad būtent pareiškėjas yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir būtent tuo pagrindu buvo surašytas Nutarimas. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutarimu nenustatė jokių neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nenustatyta neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų ar neveikimo renkant pirminius įrydymus, iškeliant ir nagrinėjant bylą ir vykdant nustatytas pareigas.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutarimu Nutarimą panaikino dėl to, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei pareigūnė, paskyrusi pareiškėjui administracinę nuobaudą. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad Kauno AVPK pareigūnė, nagrinėdama ATP bylą ir priimdama Nutarimą, veikė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, neatidžiai ir nerūpestingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat yra konstatavęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, ATP bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, neatidumo, nerūpestingumo, negali suponuoti išvados, kad pareigūnas padarė neteisėtus veiksmus.

Nesant neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą. Aplinkybė, kad teismo procesas, kurį pareiškėjas pats inicijavo, sukėlė jam tam tikrus išgyvenimus, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat turėtų būti atmestas.

15. Pareiškėjas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

15.1. Pareiškėjas įrodė visas būtinas sąlygas žalai atlyginti. Tai patvirtino ir teismas. Pareiškėjas žalą kildino iš Kauno AVPK neteisėtų veiksmų (neteisėtai surašyto Protokolo, neteisėto Nutarimo, nepagrįstai nepaskirtos techninės ekspertizės) ATP byloje. Tai, kad Kauno AVPK pareigūnų veiksmai atliekant tyrimą pareiškėjo atžvilgiu neatitiko privalomo veiksmų modelio, galima pagrįsti ir konkrečiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas kaltu pripažintas nesurinkus pakankamai įrodymų dėl jo kaltės. Byloje nebuvo duomenų, kuriais remiantis buvo galima daryti išvadą, kad pareiškėjas keitė vairavimo kryptį, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nesuteikė pirmenybės kelyje kitai ta pačia kryptimi judėjusiai transporto priemonei ar kitaip pažeidė KET taisykles. Akivaizdu, kad Kauno AVPK neįrodė pareiškėjo padaryto pažeidimo. Vienas iš esminių atlikto tyrimo neobjektyvumo ir neteisingumo įrodymų yra tai, kad visiškai nėra aišku, kokiais įrodymais buvo aiškinta, kad autoįvykis įvyko dėl pareiškėjo vairuojamo automobilio manevro į kairę. Tiriant eismo įvykį buvo visiškai neatsižvelgta į galimą autoįvykio mechanizmą, taip pat nebuvo atkreiptas dėmesys į eismo įvykio dalyvių automobilių sugadinimų lokalizaciją, kuri buvo vienas iš objektyviausių nustatytų duomenų. Tyrimo metu buvo visiškai ignoruoti visas autoįvykio aplinkybes mačiusios J. Ž. ir po autoįvykio atvykusio K. R. parodymai. Taigi, priimdama Nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, policijos pareigūnė tokiais savo veiksmais pažeidė Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Instrukcijos 47 punktą, taip pat ATPK 284 ir 286 straipsnių nuostatas. Vertinti, kad tinkamai išsiaiškintos įvykio aplinkybės, būtų galima tik tuomet, jei policijos pareigūnai pareiškėjo kaltei nustatyti būtų surinkę tai pagrindžiančius įrodymus, būtent šių veiksmų neatlikimu grindžiamas Kauno AVPK pareigūnų veiksmu neteisėtumas.

15.2. Negalima sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte nurodyta, jog transporto priemonės vairuotojas prieš keisdamas vairavimo kryptį turėjo įsitikinti, kad tai bus saugu, nesudaryti kliūties greta važiuojančiai transporto priemonei ir suteikti pirmenybę kelyje jai, o tai patvirtina, kad eismo įvykį sukėlė pareiškėjas. Nurodytas teiginys yra analogiška KET įtvirtinta nuostata, kurios pagrindu toliau Ekspertizės akte daromos prielaidos, kieno veiksmai galėjo lemti eismo įvykio kilimą. Ekspertizėje nėra nustatyta, kad pareiškėjo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. Todėl nepagrįstos Kauno AVPK prielaidos dėl to, kad eismo įvykį sukėlė pareiškėjas. Pareiškėjo kaltės klausimas apskritai šioje byloje nebegali būti keliamas.

15.3. Akivaizdu, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas iki šiol nebegali vairuoti ir nevairuoja transporto priemonių. Taip pat vienintelė aplinkybė, lėmusi pareiškėjo kreipimąsi į teismą, buvo tai, kad, jo manymu, jis neturėjo būti pripažintas padariusiu pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Be to, dėl teisminių procesų ne tik buvo patirtos išlaidos, bet ir patirti neigiami emociniai išgyvenimai. Jei nebūtų priimtas nepagrįstas Nutarimas ATP byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas ir papildomus išgyvenimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodė patyręs tiek turtinę, tiek neturtinę žalą dėl neteisėtų Kauno AVPK Kelių policijos pareigūnų veiksmų, surašant Protokolą, nagrinėjant ATP bylą ir Nutarimu skiriant administracinę baudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą.

17. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, t. y. pripažino, kad Kauno AVPK pareigūnai, tirdami ATP bylą ir nepagrįstai pareiškėjui Nutarimu paskirdami administracinę baudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, padarė neteisėtus veiksmus (tinkamai neveikė), ir tuo pagrindu priteisė pareiškėjui dalį reikalauto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

18. Atsakovas atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVPK su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Kauno AVPK apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad: 1) nors Kauno apylinkės teismas ir priėmė 2014 m. gegužės 23 d. nutarimą nutraukti ATP bylą dėl padaryto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, tačiau tai nereiškia, kad Kauno AVPK pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl minėto pažeidimo padarymo ir Nutarimu skirdami pareiškėjui baudą, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai bei pareiškėjo atžvilgiu padarė neteisėtus veiksmus, dėl to nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą; 2) pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą.

19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

22. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2010 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014, 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016).

23. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys, jį vertinant kartu su ATPK 248 ir 257 straipsniais, reikalaujančiais visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, yra pagrindas daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

25. Pabrėžtina, kad pareiškėjas dar tyrimo metu 2013 m. birželio 13 d. Kauno AVPK pateikė prašymą (ATP byla, b. l. 9) paskirti specialistui atlikti autoįvykio tyrimą (ekspertizę), kurio metu būtų nustatytos visos autoįvykio aplinkybės, kurie iš eismo įvykio dalyvių parodymai yra teisingi, ir dėl to parengti išvadą (ekspertizės aktą), bet Kauno AVPK šio prašymo netenkino (ATP byla, b. l. 10–11), nors turėjo diskrecijos teisę skirti ekspertą (ATPK 256 str. 3 d. ir 277 str. 1 d.). Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas ATP bylą, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi pripažino, kad situacija dėl įvykusio autoįvykio yra sudėtinga, todėl reikalinga skirti eismo įvykio ekspertizę.

26. Kauno apylinkės teismo pavedimu (minėta 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis) eksperto H. V. atliktos ekspertizės pagrindu parengtame Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte (ATP byla, b. l. 62–65) pažymėta, kad „Nesant galimybės nustatyti kokiais greičiais važiuojant ir kurioje vietoje įvyko eismo įvykis, negalima išsamiai atkurti eismo įvykio mechanizmo ir nustatyti kokiose padėtyse kelio išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu buvo vilkikas ir automobilis jų susidūrimo metu, nustatyti, kuris vairuotojas įvykio metu klausime nurodytomis aplinkybėmis keitė važiavimo kryptį, nustatyti, ar vairuotojai turėjo technines galimybes išvengti eismo įvykio imantis transporto priemonių valdymo veiksmų, ir kurio vairuotojo nepriimti veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.“ Nustatęs šias aplinkybes, minėtas ekspertas Ekspertizės akte padarė aiškią išvadą, kad negalima nustatyti, kuris vairuotojas buvo kaltas dėl sukelto autoįvykio, t. y. negalima nustatyti, kad dėl autoįvykio kaltas pareiškėjas. Nors, kaip nurodo Kauno AVPK, minėtame Ekspertizės akte nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas, prieš keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai bus saugu, nesudaryti kliūties greta važiuojančiai transporto priemonei ir suteikti jai pirmenybę važiuoti keliu, tačiau Ekspertizės akte padaryta aiški išvada, kad nėra galimybės nustatyti, jog pareiškėjas keitė važiavimo kryptį. Todėl tai, kad ATP tyrimo metu Kauno AVPK (jo pareigūnai) nustatė, jog būtent pareiškėjas keitė važiavimo kryptį, neturi reikšmės, kadangi ši Kauno AVPK (jos pareigūnų) išvada paneigta specialiųjų žinių turinčio eksperto išvada (atliktu tyrimu ir tuo pagrindu parengtu Ekspertizės aktu), kuria Kauno apylinkės teismas neturėjo pagrįsto pagrindo nesivadovauti kaip esminę reikšmę ATP byloje turinčiu įrodymu. Kauno AVPK nei tuo metu nagrinėtoje ATP byloje, nei šioje byloje Ekspertizės akto (jame nurodytų išvadų) pagrįstumo nekvestionuoja.

27. Vadinasi, jei autoįvykio tyrimą atlikę Kauno AVPK pareigūnai būtų tenkinę pareiškėjo prašymą arba savo iniciatyva nusprendę pavesti ekspertui dėl autoįvykio atlikti ekspertizę, o ekspertui padarius išvadą, kad nėra galimybių nustatyti, jog dėl pareiškėjo kaltės buvo sukeltas autoįvykis, nebūtų buvę pagrindo Nutarimu pareiškėjui skirti administracinę baudą. Įvertinus ATP byloje esančius duomenis, matyti, kad liudytojų parodymai, pačių autoįvykio dalyvių paaiškinimai yra nevienareikšmiški, nepakankamai išsamūs ir akivaizdūs (autoįvykio dalyvių parodymai dar ir prieštaringi), todėl vien jais remiantis nebuvo pagrindo pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo. Pačios ATP bylos baigtis po nagrinėjimo teisme patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti visas ATP bylai reikšmingas aplinkybes, o svarbiausia – įrodyti pareiškėjo kaltę dėl sukelto autoįvykio ir tuo pagrindu padaryto pažeidimo, ekspertizė buvo būtina. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog byloje nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas. Nors Kauno AVPK tvirtina, kad Kauno apylinkės teismas ATP bylos aplinkybes (įrodymus) vertino kitaip nei Kauno AVPK (jo pareigūnai), tačiau minėtas teismas ATP bylos aplinkybes turėjo pagrindą vertinti kitaip būtent atsižvelgęs į Ekspertizės akte padarytas išvadas.

28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju Kauno apylinkės teismui 2014 m. gegužės 23 d. nutarimu nutraukus ATP bylą, kai pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra pagrindas konstatuoti, jog Kauno AVPK pareigūnai, tirdami eismo įvykį ir priimdami Nutarimą, nesilaikė ATPK 248 straipsnyje, 256 straipsnio 3 dalyje, 257 straipsnyje, 277 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip minėta, ATP bylos medžiaga nebuvo pakankama konstatuoti, kad pareiškėjas padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, tačiau Kauno AVPK pareigūnai nesiėmė priemonių pašalinti visus ATP byloje buvusius prieštaravimus, įrodymus vertino vienpusiškai ir nepagrįstai, t. y. tinkamai nenustatę ir neįrodę visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, Nutarimu pareiškėjui skyrė administracinę baudą. Neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn konstatuotas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimu. Tokios aplinkybės tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kadangi, siekdamas nebūti nepagrįstai nubaustas, pasinaudojo advokato paslaugomis, už kurias turėjo sumokėti. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas turį teisę į turtinės žalos atlyginimą.

29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, nevertina ir plačiau nepasisako dėl pareiškėjui priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo, kadangi Kauno AVPK apeliaciniu skundu nei šio dydžio atitikimo teisės aktams (pvz., Rekomendacijoms) (t. y. ar už visas advokato suteiktas paslaugas buvo pagrįstai priteista), nei aritmetinio teisingumo neginčija.

30. Konstatavus, kad Kauno AVPK pareigūnai, atlikdami tyrimą ATP byloje ir Nutarimu paskyrę pareiškėjui administracinę baudą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė turtinės žalos atlyginimą, pareiškėjo atžvilgiu padarė neteisėtus veiksmus, konstatuotina ir tai, kad šioje byloje buvo pagrindas spręsti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju dėl nepagrįsto nubaudimo patyrė dvasinius išgyvenimus. Jis, siekdamas apginti savo teises (nuginčyti Nutarimą), turėjo inicijuoti teisminį procesą, o tai taip pat pareiškėjui sukėlė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus. Pareiškėjas to nebūtų patyręs, jei dėl Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ATP byloje nebūtų nepagrįstai nubaustas administracine bauda. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme ir tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteista 150 Eur suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir protingo dydžio.

32. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs sąlygas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, priteisęs turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstai taikė ir CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuostatas ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė