8b6b03e4-9e4a-4c19-ae74-8de4a8e077c1 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2558-605/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20657-2010-3)Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7.; (S) 11.9.10.8.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Izoldos Nėnienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo AB „Autrolis“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1581-752/2011 pagal ieÅ¡kovės E. G. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Autrolis“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teisėjų kolegija nustatė: IeÅ¡kovė praÅ¡o (1 t., b.l. 3-11) pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. ir 2 p. neteisėtu ir panaikinti AB „Autrolis“ 2010-10-11, 2010-10-28, 2010-11-09 įsakymus, kuriais ieÅ¡kovei skirtos drausminės nuobaudos. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ AB „Autrolis“, į Tiekimo skyriaus virÅ¡ininkės pareigas. Priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodyta, kad nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2010 m. lapkričio 9 d. ieÅ¡kovė dirbo AB „Autrolis“ Tiekimo skyriaus virÅ¡ininke. Iki 2010 m. rugsėjo mėnesio nebuvo gavusi jokių pastabų ar priekaiÅ¡tų iÅ¡ atsakovo dėl netinkamo darbo atlikimo ar blogo pareigų vykdymo. 2010 m. lapkričio 9 d. buvo atleista pagal LR darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) ir 136 str. 3 d. 2 p. (kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas).

Tinkamai pagal įstatymus vykdydama savo pareigas, ieÅ¡kovė neįtiko atsakovui, nes nevykdė neteisėtų jo nurodymų vykdant vieÅ¡uosius pirkimus. SÄ Å¾iningas ieÅ¡kovės elgesys ir atsisakymas vykdyti neteisėtus nurodymus buvo sutiktas nepalankiai ir ieÅ¡kovei buvo pradėtas daryti psichologinis spaudimas. Atsakovas vienu metu atliko visÄ eilę veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ ieÅ¡kovę, siekiant jÄ priversti savo noru palikti darbÄ , o to nepasiekus, nutarė atleisti iÅ¡ darbo, kaip darbuotojÄ neva netinkamai atliekančiÄ savo darbÄ .

Vien tik 2010 m. rugsėjo 21 d. ieÅ¡kovė gavo tris reikalavimus pasiaiÅ¡kinti. IeÅ¡kovės buvo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti (Nr. 566), kodėl sandėlių bare yra naudojamos metrologijos tarnyboje nepatikrintos svarstyklės ir kodėl ji į metinius pirkimo planus neįtraukė Å¡ių svarstyklių patikros, kodėl ji neužtikrina efektyvios Tiekimo skyriaus veiklos. IeÅ¡kovė savo pasiaiÅ¡kinime iÅ¡samiai nurodė visas aplinkybes. Pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ , svarstyklių patikrinimÄ metrologijos tarnyboje organizuoja Ūkio skyrius.

Å is skyrius 2010 m. metinėje poreikio paraiÅ¡koje nebuvo pateikęs planuojamo pirkimo dėl svarstyklių metrologinės patikros, todėl į metinį 2010 m. pirkimų planÄ Å¡is pirkimas nebuvo įtrauktas. 2010 m. rugpjūčio 27 d. ieÅ¡kovė gavo Ūkio skyriaus papildomo poreikio paraiÅ¡kÄ dėl nenumatyto svarstyklių metrologinės patikros pirkimo ir pirkimas buvo įtrauktas į metinį pirkimų planÄ , todėl bus organizuojamas vieÅ¡asis pirkimas. Atsakovas taip pat prašė pasiaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovė neužtikrino AB „Autrolis“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymui (Nr. 567) ir kodėl vieÅ¡ai paskelbė apie vykdomÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ (Nr. 568).

IeÅ¡kovė nurodė, jog vieÅ¡Ä skelbimÄ apie vykdomÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ji atliko, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis. 2010 m. rugsėjo 15 d. buvo pradėtas vykdyti vieÅ¡asis teisinių paslaugų pirkimas dėl dokumentų suderinimo, tačiau paties atsakovo nurodymu buvo atÅ¡auktas. IÅ¡ Å¡ių ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų akivaizdu, jog atsakovo reikalavimai pasiaiÅ¡kinti pateikti visiÅ¡kai be jokio objektyvaus pagrindo, norint tiesiog daryti spaudimÄ ieÅ¡kovei. 2010 m. spalio 6 d. ieÅ¡kovė gavo reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl vėlavimo atvykti į darbÄ 15 minučių.

IeÅ¡kovė pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė objektyviÄ savo vėlavimo priežastį - netikėtÄ automobilių spÅ«stį kelyje - ir nurodė atidirbsianti pavėluotÄ laikÄ savo pietų pertraukos metu. Be to, ieÅ¡kovė telefonu informavo atsakovÄ apie tai, kad dėl nenumatytų aplinkybių gali pavėluoti. 2010 m. spalio 11 d. ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba - dėl savalaikio ir kokybiÅ¡ko viešųjų pirkimų visų dokumentų rengimo neužtikrinimo bei dėl AB „Autrolis“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių neatitikimo Viešųjų pirkimų įstatymui.

Å i nuobauda skirta visiÅ¡kai nepagrįstai, nes vieÅ¡ojo pirkimo dokumentai nebuvo atnaujinti ne dėl ieÅ¡kovės kaltės, o dėl to, kad vieÅ¡asis pirkimas buvo nutrauktas paties atsakovo nurodymu. IeÅ¡kovė, kaip Tiekimo skyriaus virÅ¡ininkė, yra atsakinga už paties vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros dokumentų kokybiÅ¡kÄ parengimÄ , tačiau ji nėra atsakinga už AB „Autrolis“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių derinimÄ su Viešųjų pirkimų įstatymu. 2010 m. spalio 12 d. atsakovo Saugos ir sveikatos skyriaus virÅ¡ininkas R.

D. paprašė perduoti jam patikrinti Tiekimo skyriaus Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje ir PrieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimo darbo vietoje žurnalus, tačiau norėdama instruktuoti darbuotojus, ieÅ¡kovė negalėjo gražiuoju atgauti Å¡ių žurnalų. Apie tokį atsakovo darbuotojo elgesį ieÅ¡kovė parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , tačiau iÅ¡kart sulaukė neigiamos atgalinės reakcijos ir reikalavimo pasiaiÅ¡kinti, kodėl teikia atsakovui klaidingÄ informacijÄ , kadangi minimuose žurnaluose matyti, jog ieÅ¡kovė instruktavo darbuotojus spalio 13 d.

Tokius atsakovo veiksmus ieÅ¡kovė vertina kaip tyčinį trukdymÄ darbui. 2010 m. spalio 26 d. ieÅ¡kovė sulaukė naujo reikalavimo pasiaiÅ¡kinti, kodėl daugiau kaip 12 mėnesių neinstruktavo savo skyriaus darbuotojų. Akivaizdu, jog saugos žurnalai iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo paimti ne objektyvaus tikrinimo pagrindu, o siekiu surasti klaidų ar priekabių ieÅ¡kovei. TÄ pačiÄ dienÄ , t.y. spalio 26 d. ieÅ¡kovė pasiaiÅ¡kino dėl spalio 22 d. gauto reikalavimo pasiaiÅ¡kinti dėl vėlavimo į darbÄ .

Bet į darbÄ ieÅ¡kovė nepavėlavo, o pavėlavo tik į susirinkimÄ . PaaiÅ¡kinime ieÅ¡kovė nurodė objektyvias vėlavimo priežastis, dėl kurių iÅ¡ esmės buvo kaltas pats atsakovas, tinkamai iÅ¡ anksto nenurodęs susitikimo laiko (priedas Nr. 24). TÄ pačiÄ dienÄ - spalio 26 d. - atsakovas savo įsakymu sudarė komisijÄ , kuriai nurodė iÅ¡ ieÅ¡kovės perimti turimus dokumentus ir perduoti atliekamus darbus kitam asmeniui. Å iam atsakovo įsakymui nebuvo jokio objektyvaus teisėto pagrindo.

Tokiu savo įsakymu atsakovas visiÅ¡kai sutrikdė ieÅ¡kovės darbÄ , ji nebegalėjo atlikti savo funkcijų. 2010 m. spalio 28 d. ieÅ¡kovei buvo įteiktas dar vienas atsakovo įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, kuriuo jai skirta pastaba už vėlavimÄ Ä¯ darbÄ . Tačiau ieÅ¡kovė 2010-10-22 nepavėlavo į darbÄ , o tik pavėlavo atvykti į susirinkimÄ dėl paties atsakovo netinkamo darbo organizavimo. Be to, už pavėluotas minutes 2010-10-06, kai vėlavimas buvo sÄ lygotas objektyvių priežasčių, ieÅ¡kovė atidirbo savo pertraukų metu.

Be to, 2010-10-11 skirdamas ieÅ¡kovei nuobaudÄ atsakovas žinojo apie jos pavėlavimÄ Ä¯ darbÄ 2010-10-06, todėl manydamas, kad tai yra pagrindas nubausti darbuotojÄ , turėjo tai padaryti 2010-10-11. IeÅ¡kovei ir toliau buvo trukdoma dirbti, nepateikiami laiku svarbÅ«s dokumentai, apie kÄ pastaroji pranešė atsakovui. Tada ji vėl sulaukė reikalavimų pasiaiÅ¡kinti dėl viešųjų pirkimų organizavimo procedÅ«rų tvarkos. Atsakovas reikalavo pasiaiÅ¡kinti dėl dalykų, kurie jam jau yra puikiai žinomi, reglamentuoti Viešųjų pirkimų įstatyme ir atsakovo patvirtintuose lokaliniuose aktuose.

IeÅ¡kovė pateikė atsakovui pasiaiÅ¡kinimus, detaliai atsakydama į kiekvienÄ klausimÄ , nurodydama Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, vidaus teisės aktus, nusistovėjusiÄ procedÅ«rų tvarkÄ . IÅ¡ Å¡io atsakovo reikalavimo pasiaiÅ¡kinti matyti, jog atsakovas Å¡iuo reikalavimu net nesiekia užtikrinti darbo drausmės ir geresnio pareigų vykdymo. 2010 m. lapkričio 4 d. (įteiktame 15.56 val.) reikalavime pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo Nr. 818 16 punkte gen. direktorius nurodė, jog ieÅ¡kovė 2010 m. lapkričio 5 d. 8.00 val. privalo pateikti visus 2010 m. rugsėjo 13 d. ir 2010 m. rugsėjo 17 d. protokolus.

Vadovas puikiai žinojo informacijÄ , kad visi transporto priemonių tepalų ir alyvų pirkimo dokumentai yra pas L. P., nes pats nurodė jam skirti Å¡iÄ užduotį. 2010 m. spalio 4 d. gen. direktorius taip pat nurodė langų ir jų apdailos vieÅ¡Ä jį pirkimÄ Ä¯vykdyti iki 2010 m. spalio 6 d., per kelias dienas, nors prieÅ¡ tai apie mėnesį vyko pakartotiniai rinkos tyrimai. Å ie atsakovo veiksmai nebuvo susiję su ieÅ¡kovės darbinių funkcijų atlikimu, jais atsakovas siekė daryti spaudimÄ ieÅ¡kovei, kelti įtampÄ ir trukdyti atlikti tiesioginius darbus.

Be to, darbų atlikimui nustatyti terminai buvo neprotingi ir neproporcingi viešųjų pirkimų procedÅ«rų įvykdymui nustatytiems terminams. Jausdama nuolatinį spaudimÄ , ieÅ¡kovė pastoviai informavo atsakovÄ apie susidariusiÄ situacijÄ ir jos atžvilgiu vykdomus neteisėtus veiksmus raÅ¡tiÅ¡kai. 2010 m. lapkričio 9 d. 7.45 val. ieÅ¡kovę pasikvietė AB „Autrolis“ generalinis direktorius M. L. pas save į kabinetÄ ir paklausė trečiÄ kartÄ per pastarÄ jį laikotarpį, ar ji renkasi „iÅ¡eitines gauti ir iÅ¡eiti Å¡alių susitarimu iÅ¡ darbo“, arba bus atleista „pagal pažeidimus“.

IeÅ¡kovė atsakė jam, kad nemato pagrindo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir nori toliau tęsti darbÄ . Po kelių valandų atsakovo sudaryta komisija atvyko į ieÅ¡kovės kabinetÄ ir pradėjo reikalauti, kad ieÅ¡kovė pasiraÅ¡ytų registracijos knygoje, jog susipažino su įsakymu, kuris jai nebuvo rodomas. Ä®sakmiai pareikalavus, ieÅ¡kovei buvo parodytas įsakymas dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ darbo skyrimo. Tačiau tuoj pat Å¡is įsakymas ir darbo sutartis buvo iÅ¡plėštas iÅ¡ ieÅ¡kovės rankų, neleidus net jo perskaityti.

IeÅ¡kovė tuomet iÅ¡kvietė Žaliakalnio policijos pareigÅ«nus stebėti ir fiksuoti įvykius. Atsakovo atstovams reikalaujant pasiraÅ¡yti nežinia už kÄ , iÅ¡ pradžių nerodant dokumentų, o juos gavus ir baigiant pasiraÅ¡yti žurnale jėga iÅ¡plėšus iÅ¡ rankų, patyrusi stresÄ , spaudimÄ ir pažeminimÄ ieÅ¡kovė pasijuto blogai, atvykę pareigÅ«nai pastebėjo ieÅ¡kovės bÅ«senÄ ir nedelsiant nuvedė iki bendrovės medicinos punkto, buvo skubiai iÅ¡kviesti medikai, ir ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo vietos buvo iÅ¡gabenta į ligoninę.

PrieÅ¡ vykstant į ligoninę ieÅ¡kovė jau negalėjo patekti į savo kabinetÄ , nes skubiai buvo pakeista jos kabineto spyna. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė buvo pripažinta nedarbinga, jai buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Tačiau ieÅ¡kovės darbo sutartis, nepaisant to, jog ji buvo nedarbinga, buvo nutraukta 2010 m. lapkričio 9 d. Drausminės nuobaudos ieÅ¡kovei skirtos nesant drausminės atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovė neatliko jokios neteisėtos veikos. Atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (2 t., b.l. 178-203) ieÅ¡kinį patenkino. Panaikino atsakovo AB „Autrolis“ ieÅ¡kovei E. G. 2010-10-11 atsakovo generalinio direktoriaus Ä®sakymu Nr. P-256 ir 2010-10-28 generalinio direktoriaus Ä®sakymu Nr. P-272 skirtas drausmines nuobaudas – pastabas. Panaikino atsakovo AB „Autrolis“ ieÅ¡kovei E. G. 2010 m. lapkričio 9 d. atsakovo generalinio direktoriaus Ä®sakymais Nr. P-284 ir Nr. P-286 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Pripažino, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovės E. G. ir atsakovo AB „Autrolis“ pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. už tai, kad darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, ir LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ nutraukta neteisėtai. Nusprendė į darbÄ ieÅ¡kovės negrÄ Å¾inti. Nustatė, kad minėta darbo sutartis nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priteisė ieÅ¡kovei E. G. iÅ¡ atsakovo AB „Autrolis“ 5043,06 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos (priskaityta suma); vidutinį darbo užmokestį už 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius ir 5 (penkias) darbo dienas, iÅ¡ viso 20944,13 Lt (priskaityta suma) už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2011-01-25) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-09-30) ir po 154,37 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, pradedant po teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-10-01) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 4000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai.

Priteisė iÅ¡ atsakovo AB „Autrolis“ 915 Lt žyminio mokesčio, 22,07 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Taip pat nusprendė sprendimÄ dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 2521,53 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo vykdyti skubiai.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi (3 t., b.l. 15-17), kuri laikytina sudedamÄ ja 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1581-752/2011 dalimi, iÅ¡taisius raÅ¡ymo apsirikimus Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendime, priteista ieÅ¡kovei E. G. iÅ¡ atsakovo AB „Autrolis“ 6545,72 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos (priskaityta suma); vidutinis darbo užmokestis už 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius ir 5 (penkias) darbo dienas, iÅ¡ viso 26182,88 Lt (priskaityta suma) už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2011-01-25) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-09-30) ir po 154,38 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, pradedant po teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-10-01) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 4000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai.

Priteista iÅ¡ atsakovo AB „Autrolis“ valstybei 1117 Lt žyminio mokesčio, 22,07 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Nustatyta, kad sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 3272,86 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo vykdytinas skubiai.Sprendime nurodyta, kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė E. G. pagal 2008-02-13 sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 2869 dirbo AB „Autrolis“ Tiekimo skyriaus virÅ¡ininke. Darbo sutartyje nustatyta 40 val. darbo savaitės trukmė ir 3300 Lt mėnesio darbo užmokestis.

Darbo sutartis nutraukta 2010-11-09, pagal LR Darbo Kodekso (DK) 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) ir 136 str. 2 p. (kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Iki 2010-10-28 ieÅ¡kovei nebuvo skirtos jokios drausminės nuobaudos. Pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nuo 2010-09-21 iki 2010-11-09 jai buvo suraÅ¡yti ir įteikti septyni reikalavimai pasiaiÅ¡kinti dėl įvairių darbo drausmės pažeidimų.

Šiuose reikalavimuose nurodytų darbo drausmės pažeidimų pagrindu (išskyrus reikalavimus Nr. 566 ir Nr. 568), ieškovei skirtos trys drausminės nuobaudos:

1) pagal 2010-09-21 reikalavime pasiaiÅ¡kinti Nr. 567 nurodytÄ darbo drausmės pažeidimÄ ieÅ¡kovei 2010-10-11 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-256 skirta pastaba;

2) pagal 2010-10-06 reikalavime pasiaiškinti Nr. 667 ir 2010-10-22 reikalavime pasiaiškinti Nr. 737 nurodytus pažeidimus 2010-10-28 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-272 skirta pastaba;

3) pagal 2010-10-26 du reikalavimus pasiaiÅ¡kinti Nr. 46 ieÅ¡kovei 2010-11-09 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-284 skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Spręsdamas klausimÄ dėl drausminės nuobaudos – pastabos, paskirtos ieÅ¡kovei 2010-10-11 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-256 teisėtumo, teismas nurodė, kad, skirdamas minėtÄ drausminę nuobaudÄ , atsakovas įsakyme nurodė, kad drausminė nuobauda skiriama už tai, kad pasikeitus LR Viešųjų pirkimų įstatymui, ieÅ¡kovė nesutikrino AB „Autrolis“ lokalinių teisės aktų atitikimo naujoms įstatymo redakcijoms, neteikė iÅ¡vadų, pastabų ir pasiÅ«lymų dėl bendrovės norminių teisės aktų pakeitimo, siekiant užtikrinti, kad bendrovės teisės aktai, reglamentuojantys vieÅ¡uosius pirkimus atitiktų valstybinius teisės aktus, reglamentuojančius vieÅ¡uosius pirkimus ir kuriais savo veikloje turi vadovautis AB „Autrolis“, - nekontroliavo savalaikio ir kokybiÅ¡ko viešųjų pirkimų visų dokumentų rengimo.

PrieÅ¡ skiriant minėtÄ drausminę nuobaudÄ atsakovas raÅ¡tu (2010-09-21 reikalavimas Nr. 567) pareikalavo pasiaiÅ¡kinti, kodėl ieÅ¡kovė, 2009 m. ir 2010 m. pasikeitus LR Viešųjų pirkimų įstatymo straipsniams, reglamentuojantiems supaprastintus vieÅ¡uosius pirkimus, iki 2010 m. rugsėjo mėnesio nepateikė iÅ¡vadų, pastabų ir pasiÅ«lymų dėl bendrovės norminių teisės aktų pakeitimo, siekiant užtikrinti bendrovės teisės aktų atitiktį bendrovės veiklos sritį reglamentuojantiems teisės aktams ir kodėl neužtikrino efektyvios Tiekimo skyriaus veiklos ir tinkamo teisės aktų taikymo (b.l. 48, 70).

Atsakovo rašytiniame reikalavime pasiaiškinti nebuvo prašoma pasiaiškinti, kodėl ieškovė nekontroliavo savalaikio ir kokybiško viešųjų pirkimų visų dokumentų rengimo, nors įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama ir už tai. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino, jog drausminės nuobauda iš esmės skirta tik už tai, kad ieškovė nepateikė išvadų, pastabų ir pasiūlymų dėl AB „Autrolis“ Viešųjų pirkimo taisyklių pakeitimo, pasikeitus Viešųjų pirkimų įstatymo straipsniams, reglamentuojantiems supaprastintus viešuosius pirkimus, paaiškino, jog atsakovas neturi pretenzijų ieškovei dėl viešųjų pirkimų kontroliavimo.

Ä®sakyme nėra nurodyta, kada padarytas minėtas pažeidimas, apie kuriÄ LR Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijÄ kalbama, kokie bendrovės teisės aktai turimi omenyje. RaÅ¡ytiniai įrodymai byloje (su atsakovo generaliniu direktoriumi ir kitais atsakingais asmenimis suderintas 2010-09-14 motyvuotas siÅ«lymas –poreikio paraiÅ¡ka (1 t., b.l. 31), metinis pirkimų planas (2 t., b.l. 121-126), 2010 m. rugsėjo 15-16 dienomis gauti teisinių paslaugų pasiÅ«lymai (1 t., b.l. 33-40), o taip pat atsakovo generalinio direktoriaus nurodymas nutraukti tolimesnę pirkimo procedÅ«rÄ po to, kai 2010-09-20 sudaryta pasiÅ«lymų eilė ir tinkamiausiu pripažintas vienas iÅ¡ tiekėjų (1 t., b.l.

42) patvirtina, kad 2010-09-21 atsakovas, reikalaudamas pasiaiÅ¡kinti, dėl ko ieÅ¡kovė iki reikalavimo pateikimo dienos nepateikė iÅ¡vadų, pastabų ir pasiÅ«lymų dėl bendrovės norminių teisės aktų (kaip nustatyta - AB „Autrolis“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių) pakeitimo, iÅ¡ tiesų nesiekė pakeisti tų taisyklių, t.y. nesiekė to tikslo, kurį deklaravo, nes ieÅ¡kovei gavus poreikio paraiÅ¡kÄ ir operatyviai pradėjus vykdyti reikalingo Taisyklių pakeitimui vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rÄ , ne tik pareikalavo už tai pasiaiÅ¡kinti (1 t., b.l. 49), bet ir pradėtÄ pirkimÄ nutraukė (1 t., b.l. 42). Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovė, kaip Tiekimo skyriaus virÅ¡ininkė, netinkamai vykdė savo pareigas ne tik organizuojant viešųjų pirkimų ir pardavimų konkursus, apklausas, aukcionus, rengiant jų dokumentacijÄ ir kt., dėl kurių atlikimo atsakovas pretenzijų jai neturi, bet ir pareigas, numatytas Tiekimo skyriaus virÅ¡ininko pareiginių nuostatų 3.12 p. Teismo vertinimu, minėtame punkte Tiekimo skyriaus virÅ¡ininko pareigos iÅ¡dėstytos nepakankamai iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai, todėl minėtas Tiekimo skyriaus virÅ¡ininko pareigas teismas tyrė kartu su Tiekimo skyriaus nuostatuose iÅ¡dėstytais Tiekimo skyriaus uždaviniais ir funkcijomis.

Minėtų nuostatų 2.1.2 punkte Tiekimo skyriui yra priskirta funkcija rengti Bendrovės įsakymų, taisyklių projektus pagal Skyriaus kompetencijos darbÄ . Taip pat funkcija rengti Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymų, taisyklių projektus pagal Skyriaus kompetencijos darbÄ , derinti su Bendrovės advokatais ir direktoriais, teikti tvirtinti generaliniam direktoriui (2.2.6 p.). Taip pat numatyta, kad Tiekimo skyrius teikia Bendrovės teisės ir valdymo skyriui pasiÅ«lymus dėl įsakymų, taisyklių projektų kÅ«rimo, galiojančių įstatymų, taisyklių pakeitimo arba faktiÅ¡kai netekusių galios įstatymų, taisyklių ir kitų norminių aktų panaikinimo (2.2.7 p).

Kadangi pagal Nuostatų 4.1 p. Tiekimo skyriui vadovauja skyriaus virÅ¡ininkas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jo pareigos, iÅ¡dėstytos Tiekimo skyriaus virÅ¡ininko pareiginių nuostatų 3.12 p. (teikti iÅ¡vadas, pastabas ir pasiÅ«lymus dėl bendrovės norminių teisės aktų pakeitimo siekiant užtikrinti bendrovės teisės aktų atitiktį bendrovės veiklos sritį reglamentuojantiems teisės aktams), turi bÅ«ti suprantamos taip pat, kaip jos yra iÅ¡dėstytos Tiekimo skyriaus nuostatuose. Nei Tiekimo skyriaus virÅ¡ininko pareiginiuose nuostatuose, nei Tiekimo skyriaus nuostatuose nėra numatyta, kokia forma turi bÅ«ti teikiami Skyriaus virÅ¡ininko ar skyriaus pasiÅ«lymai dėl bendrovėje galiojančių įsakymų, taisyklių ar kitų lokalinių teisės aktų, liečiančių Tiekimo skyriaus darbÄ , pakeitimo.

Taip pat nėra nurodyta, kokiais atvejais turi bÅ«ti teikiamos iÅ¡vados, o kuriais pastabos ar pasiÅ«lymai. Teismas vertino, jog Å¡iuo atveju nėra ieÅ¡kovės kaltės, taip pat nėra kitų sÄ lygų drausminės atsakomybės kilimui.Sprendimo dalyje dėl 2010-10-28 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-272 skirtos drausminės nuobaudos – pastabos nurodyta, kad, skirdamas minėtÄ drausminę nuobaudÄ , atsakovas įsakyme nurodė, kad drausminė nuobauda skiriama už tai, kad ieÅ¡kovė padarė du darbo drausmės pažeidimus: 2010-10-06 15 minučių ir 2010-10-22 10 minučių pavėlavo į darbÄ ir tuo pažeidė generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-263 „Dėl 2010 m. darbo laiko grafikų 2 p., numatantį, kad bendrovės darbuotojai, priklausomai nuo užimamų pareigų ir atliekamų funkcijų, dirba pagal priskirtus 2010 m. darbo grafikus;

Tiekimo skyriaus virÅ¡ininko pareiginių nuostatų III dalies 3.21 punktÄ , numatantį, kad Tiekimo skyriaus virÅ¡ininkas privalo laikytis darbo drausmės; Darbo tvarkos taisyklių 107.2 punktÄ , numatantį, kad darbuotojai turi laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus įmonės generalinio direktoriaus nurodymus, taip pat 107.7 punktÄ , numatantį, kad darbuotojai turi rÅ«pestingai atlikti savo pareigas, nustatytas pareiginiuose nuostatuose. IÅ¡Â Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų teismas sprendė, jog neginčytinų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog abu kartus ieÅ¡kovė pavėlavo į darbÄ , byloje nėra.

Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad 2010-10-22 ieÅ¡kovė pavėlavo į darbÄ . Dėl pirmojo pavėlavimo atvejo, kurį ieÅ¡kovė pripažįsta, nebuvo pagrindo drausminės atsakomybės taikymui. Teismas sprendė, jog ir Å¡iuo atveju nebuvo sÄ lygų drausminės atsakomybės taikymui. Sprendimo dalyje dėl 2010-11-09 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-284 ieÅ¡kovei skirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2010-11-09 bei 2010-11-09 generalinio direktoriaus įsakymo Nr. P-286 dėl minėto įsakymo dalinio pakeitimo ir drausminės nuobaudos – atleidimas iÅ¡ darbo skyrimo pirmÄ darbo dienÄ po laikino nedarbingumo nurodyta, kad, skirdamas minėtÄ drausminę nuobaudÄ , atsakovas įsakyme nurodė, kad drausminė nuobauda skiriama už tai, kad ieÅ¡kovė padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ : bÅ«dama atestuota ir kaip padalinio vadovas atsakinga už darbuotojų darbų saugÄ ir prieÅ¡gaisrinę saugÄ Tiekimo skyriuje, turėdama pareigÄ instruktuoti Tiekimo skyriaus darbuotojus darbo saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos klausimais ne rečiau kaip kartÄ kas 12 mėnesių, nuo 2009 m. liepos 17 iki 2010 m. spalio 12 d. neinstruktavo pavaldžių darbuotojų:

E. B., V. R., D. G., S. Ž. periodiniu instruktažu darbo vietose. Siekdama tai nuslėpti, 2010-10-12 davė S. Ž. ir E. B. neteisėtÄ nurodymÄ atgaline data, t.y. 2010-07-16, patvirtinti tariamai vykusius darbuotojų saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instruktažus, be to, žinodama, kad V. R. ir D. G. 2010-07-16 neinstruktuotos darbuotojų saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos klausimais ir jų paraÅ¡ai patvirtinantys tariamus 2010-07-16 instruktažus yra užpildyti ne V. R. ir D. G., o kitų asmenų, 2010-10-12 patvirtino savo paraÅ¡u, žinomai melagingus duomenis apie E. B., V.

R., S. Ž. ir D. G. darbuotojų saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instruktažus. Minėtame įsakyme nurodyta, jog ieÅ¡kovė turi dvi galiojančias nuobaudas, paskirtas generalinio direktoriaus 2010-10-11 įsakymu Nr. P-256 ir 2010-10-28 įsakymu Nr. P-272. Drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – jai skiriama pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 punktÄ (kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) ir 2 punktÄ (kai darbuotojas Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas).

Su paskirta drausmine nuobauda ieÅ¡kovė nesutiko. Teismas, vertindamas Å¡alių bei jų atstovų nurodytus argumentus, byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, sprendė, jog įrodymų visuma nepatvirtina buvus atsakovo nurodytoms aplinkybėms, tai yra, kad ieÅ¡kovė 2010-07-16 darbuotojų neinstruktavo, o jų paraÅ¡us apie tariamai 2010-07-16 pravestus instruktažus surinko tik 2010-10-12. Darbuotojų instruktavimo faktÄ 2010-07-16 patvirtina Saugos ir sveikatos tarnybos virÅ¡ininko R.

D., tikrinusio instruktavimo tvarkÄ , paraÅ¡as dokumentuose - darbuotojų prieÅ¡gaisrinės saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnaluose, padėtas po 2010-07-16 instruktuotų darbuotojų paraÅ¡ais. Prie jo parašų nėra jokių prierašų ar atžymų apie klaidingai nurodytÄ instruktavimų datÄ , todėl teismas vertino, jog bendrovės atsakingo darbuotojo nurodyti duomenys ypač svarbiame dokumente yra teisingi. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų, t.y. jog ieÅ¡kovė padarė šiurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir jÄ pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. atleido nepagrįstai.

Kitų pagrindų atleisti ieÅ¡kovę drausmine tvarka taip pat nenustatyta. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmos dvi drausminės nuobaudos (pastabos) ieÅ¡kovei buvo paskirtos nepagrįstai, darbo drausmės pažeidimas, už kurį jai paskirtas atleidimas iÅ¡ darbo, padarytas dar prieÅ¡ paskiriant pirmÄ sias dvi drausmines nuobaudas, konstatavo, kad nebuvo įstatyme numatytų sÄ lygų ieÅ¡kovės atleidimui iÅ¡ darbo, todėl ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas. Teismo vertinimu, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ netikslinga, nes ieÅ¡kovei bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti.

Teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti alternatyvų ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ - pripažinus darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, laikyti, kad ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). IeÅ¡kovei priteista dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kadangi jos darbo stažas bendrovėje virÅ¡ija 12 mėnesių, bet yra mažesnis nei 36 mėnesiai (DK 140 str. 1 d. 2 p., 297 str. 4 d.).

IeÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas iÅ¡ trijų paskutiniųjų kalendorinių - 2010 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesių (2003-05-27 LR Vyriausybės Nutarimas Nr. 650 6.1 p.). Atsakovas apeliaciniu skundu (3 t., b.l. 24-28) praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-30 sprendimÄ dalyje, kuria pripažinta, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovės E. G. ir atsakovo AB „Autrolis“ pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ nutraukta neteisėtai, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas procesines teisės normas. AB „Autrolis“ saugos ir sveikatos tarnybos virÅ¡ininkas R. D., vykdydamas savo pareigas, patikrino tiekimo skyriaus darbuotojų instruktavimo darbo vietoje pagal saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instrukcijas tvarkÄ . BÅ«tent tai, jog patikrinimas buvo atliktas 2010-10-12, patvirtina įraÅ¡ai žurnalo paraÅ¡tėse „Tikrinta 2010-10-12 R.

D.“, kurie patvirtinti R. D. paraÅ¡u. LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo“ yra reglamentuojama darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, darbuotojų prieÅ¡gaisrinės saugos ir saugos bei sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalų pildymo tvarka. Minėtoje tvarkoje nėra nustatyta, jog, nustačius pažeidimus instruktuojant darbuotojus darbo vietoje, privaloma juos fiksuoti registracijos žurnaluose padarant atitinkamus įraÅ¡us, fiksuojančius pažeidimÄ .

Kaip jau buvo minėta, įraÅ¡ai žurnalų paraÅ¡tėse patvirtina tik patikrinimo faktÄ , bet ne instruktavimo periodiÅ¡kumo teisingumÄ . Apie nustatytus pažeidimus 2010-10-12 patikrinus darbuotojų prieÅ¡gaisrinės saugos ir saugos bei sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalus, Saugos ir sveikatos tarnybos virÅ¡ininkas R. D. 2010 m. spalio 13 d. tarnybiniu praneÅ¡imu informavo atsakovo generalinį direktorių. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog R. D. įraÅ¡ai žurnaluose patvirtina tai, jog instruktavimo periodiÅ¡kumas patikrinimo metu buvo iÅ¡laikytas, yra nepagrįsta.

Atsakovas teismui pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ - R. D. 2010 m. spalio 13 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodoma, jog 2010-10-12 patikrinus darbuotojų instruktavimo periodiÅ¡kumÄ , nustatyta, kad tiekimo skyriaus virÅ¡ininkė E. G., pažeisdama instruktavimo darbo vietoje pagal saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instrukcijas tvarkÄ , neinstruktavo jai pavaldžių darbuotojų daugiau kaip 12 mėnesių, t.y. nuo 2009-07-17 iki 2010-10-12. Liudytojas B. S., tvirtindamas, jog jis buvo instruktuojamas kartu su visais kitais tiekimo skyriaus darbuotojais, negalėjo patvirtinti tos aplinkybės, jog 2010-07-16 instruktažo metu buvo instruktuojamos ir E. B., S. Ž., D.

G., V. R.. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog R. S. parodymai patvirtina, kad visi žurnaluose pasirašę skyriaus darbuotojai dalyvavo 2010-07-16 instruktažo metu, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. IÅ¡ esmės liudytojas R. S. savo parodymais patvirtino tik tÄ aplinkybę, jog jis pats dalyvavo 2010-07-16 instruktažo metu. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog ieÅ¡kovė 2010-10-12 davė neteisėtus nurodymus jai pavaldiems darbuotojams atgaline data patvirtinti tariamai įvykusius darbuotojų prieÅ¡gaisrinės saugos bei saugos ir sveikatos instruktažus.

Šį faktÄ patvirtina 2010-10-14 tiekimo skyriaus vyr. sandėlininkės E. B., 2010-11-02 tiekimo skyriaus sandėlininkės S. Ž. praneÅ¡imai. Å iuo atveju teismas liudytojų parodymus vertino kaip sÄ Å¾iningÄ klydimÄ nepagrįstai, kadangi apklausos teisme metu patvirtinimas žinomai neteisingų aplinkybių, nurodytų praneÅ¡imuose, negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas klydimas. Teismas neįvertino 2010-10-19 tiek V. R. praneÅ¡ime, tiek D. G. praneÅ¡ime ir apklausos metu nurodytų faktinių aplinkybių, jog jos 2010-07-16 nebuvo instruktuotos.

Atsakovas faktÄ , jog ieÅ¡kovė suklastojo žurnalus, patvirtindama savo paraÅ¡u žinomai melagingus duomenis, grindė 2010-10-13 R. D., 2010-10-14 E. B., 2010-11-02 S. Ž., 2010-10-19 V. R. ir 2010-11-05 D. G. praneÅ¡imais. Minėti praneÅ¡imai yra dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys ir kurių pagrindu atsakovas 2010-11-09 priėmė įsakymÄ Nr. P-284 skirti ieÅ¡kovei DK 136 str. 1 d. 2 p. pagrindu drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių dokumentų nevertino kaip įrodymų, darydamas iÅ¡vadÄ , jog juose pateikti duomenys ir nurodytos aplinkybės yra neteisingi.

NeaiÅ¡ki teismo pozicija Å¡ių raÅ¡ytinių dokumentų vertinimo aspektu, kadangi iÅ¡ vienos pusės teismas nurodo juos kaip pateikiančius tikrovės neatitinkančius duomenis ir aplinkybes, iÅ¡ kitos pusės jų nevertina kaip suklastotų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismas apklausė liudytojas E. B., S. Ž., D. G., kurios patvirtino pateiktuose atsakovui dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimÄ , Å¡ių liudytojų parodymų taip pat nelaikė įrodymais, grindžiančiais ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų atlikimÄ , bet tuo pačiu nevertino jų LR BK 235 str. ir CPK 300 str. prasme.

Be to, teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje net nepasisakė ir nevertino V. R. ir D. G. praneÅ¡imų ta apimtimi, kur buvo tik konstatuojamas faktas, jog jos nedalyvavo 2010-07-16 tariamai vykusių instruktažų metu. Dokumentai, dėl kurių teismas nedarė iÅ¡vados dėl jų suklastojimo, turi bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys atsakovo atsikirtimus (CPK 177 str. 1 d.). Teismas, konstatuodamas, jog V. R. ir D. G. tarnybinių praneÅ¡imų ar paaiÅ¡kinimų pagrindu negali daryti iÅ¡vados apie paraÅ¡o suklastojimÄ , nesant raÅ¡ysenos ekspertizės ar specialisto iÅ¡vados, pažeidė CPK 414 str. 1 d. nuostatas, kadangi nesustabdė bylos nagrinėjimo iki bus atlikta specialisto iÅ¡vada ikiteisminio tyrimo byloje.

Teismas nevertino atsakovo teismui pateikto AB „Autrolis“ tiekimo skyriaus 2010 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kaip įrodymo, apie jį nepasisakė ir nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu jį atmetė, tuo pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 p. reikalavimus. Å iuo raÅ¡ytiniu dokumentu atsakovas grindė tÄ aplinkybę, jog D. G. 2010-07-16 buvo kasmetinėse atostogose.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė (3 t., b.l. 34-38) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad mažai tikėtinos atsakovo darbuotojų praneÅ¡imuose nurodytos aplinkybės, jog jos žurnaluose pasirašė atgaline data, nes pagal darbo pobÅ«dį darbuotojos supranta paraÅ¡o reikÅ¡mę. Darbuotojų parodymai, kuriais remiasi atsakovas, yra prieÅ¡taringi. Å iuo atveju teismas savo iÅ¡vadas grindė byloje surinktų įrodymų visumos ir tarpusavio sÄ sajumo vertinimu. Teismas, priimdamas sprendimÄ , pagrįstai rėmėsi Saugos ir sveikatos tarnybos virÅ¡ininko R.

D., tikrinusio instruktavimo tvarkÄ , paraÅ¡u patvirtintu dokumentu - darbuotojų prieÅ¡gaisrinės saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietose registravimo žurnalais, pasiraÅ¡ant po 2010 m. liepos 16 d. instruktuotų darbuotojų paraÅ¡ais. Atsakovas siekė sÄ moningai atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, kadangi ieÅ¡kovė pasiprieÅ¡ino atsakovo neteisėtiems nurodymams, todėl atsakovas nesÄ Å¾iningai siekė nustatyti tariamai padarytus ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimus, kad galėtų atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo ir neiÅ¡mokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.

Teismas sprendimÄ priėmė, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir pamatiniais teisės principais. Atsakovas nedėjo jokių pastangų įrodyti darbo drausmės pažeidimo faktÄ , nesiaiÅ¡kino, kodėl to paties skyriaus darbuotojų parodymai iÅ¡ esmės skiriasi, nereikalavo, kad visi skyriaus darbuotojai bÅ«tų apklausti teisme ar pateiktų paaiÅ¡kinimus, nereagavo į darbuotojos nesutikimus su skiriamomis drausminėmis nuobaudomis.

Be to, darbdavys visÄ eilę veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ ieÅ¡kovę, atliko vienu metu, kas pagrįstai leidžia abejoti atsakovo veiksmų teisėtumu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo 2004-06-18 Nr. 45, 11 p. nurodyta, kad jeigu paaiÅ¡kėja keli darbuotojo padaryti darbo drausmės pažeidimai, paprastai skiriama viena drausminė nuobauda (DK 35 str. 1 d.). Å iuo atveju atsakovo ieÅ¡kovei viena paskui kitÄ paskirtos trys atskiros drausminės nuobaudos prieÅ¡tarauja teismų praktikai ir DK 35 str.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė nepadarė Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, todėl ji negalėtų bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo nurodytu pagrindu. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovė padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . Atsakovas, skirdamas ieÅ¡kovei ginčijamÄ drausminę nuobaudÄ , vadovavosi Darbo tvarkos taisyklėmis ir 2010-10-12 įsakymu dėl darbuotojų instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarkos bei instruktavimo periodiÅ¡kumo, tačiau nepateikė į bylÄ dokumentų, įrodančių, kad ieÅ¡kovė su minėtomis taisyklėmis ir įsakymu buvo supažindinta.

Be to, paminėto įsakymo priėmimas laike yra susijęs su ieÅ¡kovei skirta drausmine nuobauda - atleidimu iÅ¡ darbo, todėl negalėtų bÅ«ti laikomas pagrindu skirti drausminę nuobaudÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, nežinant jo eigos ir rezultatų, nėra įrodymas, o instruktavimo 2010-07-16 faktÄ patvirtina R. D. paraÅ¡as žurnaluose, kuris yra nepaneigtas. Pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui.

Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra atsakovo prasimanytas, o drausminė nuobauda skirta atsakovui piktnaudžiaujant savo teisėmis ir nesÄ Å¾iningumu, tokį atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ teismas pagrįstai pripažino neteisėtu.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Drausminės atsakomybės tikslas yra nubausti pažeidėjÄ už netinkamÄ darbo funkcijų atlikimÄ .

Taigi drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. Darbo drausmės pažeidimu įstatymas nurodo darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ jų vykdymÄ dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Å iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, už kurio vienkartinį įvykdymÄ darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje. Ji apibrėžiama kaip darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Å iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, įvertinus DK 235 straipsnio 2 dalyje pateiktus Å¡io pažeidimo atvejus, pripažįstami itin netoleruotini, iÅ¡skirtiniai pagal savo veiksmų pobÅ«dį bei akivaizdžiai tyčiniai darbuotojo veiksmai. Tokio pobÅ«džio veiksmais darbuotojas padaro vienÄ iÅ¡ sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, kai pažeidžiama tiek darbo sutartis, tiek vidaus darbo tvarkos taisyklės ir (ar) darbuotojo pareigas apibrėžiančios kitos taisyklės (pareiginės instrukcijos ir pan.).

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡taus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). FaktÄ , kad darbuotojas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų atvejų sÄ raÅ¡as, nes 11 punkte nustatyta, kad tokiais pažeidimais gali bÅ«ti ir kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog tam tikrus pažeidimus prie Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimo gali priskirti pats darbdavys. Tačiau Å¡iuo atveju, skirtingai nuo DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose iÅ¡vardytų atvejų, teismui palikta diskrecijos teisė vertinti darbdavio priskirtÄ prie Å¡iurkščių pažeidimų atitiktį Å¡iai darbo pareigų pažeidimo kategorijai. Nagrinėjamu atveju atsakovas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikė tai, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama atestuota ir kaip padalinio vadovas atsakinga už darbuotojų darbų saugÄ ir prieÅ¡gaisrinę saugÄ Tiekimo skyriuje, turėdama pareigÄ instruktuoti Tiekimo skyriaus darbuotojus darbo saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos klausimais ne rečiau kaip kartÄ kas 12 mėnesių, nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2010 m. spalio 12 d. neinstruktavo pavaldžių darbuotojų:

E. B., V. R., D. G., S. Ž. periodiniu instruktažu darbo vietose. Siekdama tai nuslėpti, 2010-10-12 davė S. Ž. ir E. B. neteisėtÄ nurodymÄ atgaline data, t.y. 2010-07-16, patvirtinti tariamai vykusius darbuotojų saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instruktažus, be to, žinodama, kad V. R. ir D. G. 2010-07-16 neinstruktuotos darbuotojų saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos klausimais ir jų paraÅ¡ai patvirtinantys tariamus 2010-07-16 instruktažus yra užpildyti ne V. R. ir D. G., o kitų asmenų, 2010-10-12 patvirtino savo paraÅ¡u žinomai melagingus duomenis apie E. B., V.

R., S. Ž. ir D. G. darbuotojų saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instruktažus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įrodymų visuma nepatvirtina buvus atsakovo nurodytoms aplinkybėms, tai yra, kad ieÅ¡kovė 2010-07-16 darbuotojų neinstruktavo, o jų paraÅ¡us apie tariamai 2010-07-16 pravestus instruktažus surinko tik 2010-10-12. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad AB „Autrolis“ saugos ir sveikatos tarnybos virÅ¡ininkas R.

D., vykdydamas savo pareigas, 2010-10-12 patikrino Tiekimo skyriaus darbuotojų instruktavimo darbo vietoje pagal saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instrukcijas tvarkÄ ir savo paraÅ¡u po 2010-07-16 instruktuotų darbuotojų parašų patvirtino darbuotojų instruktavimo faktÄ 2010-07-16. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad įraÅ¡ai žurnalo paraÅ¡tėse „Tikrinta 2010-10-12 R. D.“ patvirtina tik patikrinimo faktÄ , bet ne instruktavimo periodiÅ¡kumo teisingumÄ , ir kad R. D. 2010 m. spalio 13 d. tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, jog ieÅ¡kovė, pažeisdama instruktavimo darbo vietoje pagal saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instrukcijas tvarkÄ , neinstruktavo jai pavaldžių darbuotojų daugiau kaip 12 mėnesių, tai yra nuo 2009-07-17 iki 2010-10-12, Å¡ias aplinkybes paneigia ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimas teisme, jog R.

D. jai prisipažino apie atsakovo darytÄ spaudimÄ raÅ¡yti minėtÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuo netikėti teismas neturėjo ir neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, jog bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡naudotas visas galimybes iÅ¡tirti R. D. tarnybinio praneÅ¡imo suraÅ¡ymo aplinkybes, apeliaciniame skunde papildomai tirti minėtas aplinkybes nepraÅ¡oma. Nors liudytojas B. S. teismo posėdyje (2 t., b.l. 167-168) negalėjo nurodyti, kad 2010-07-16 vykusiame instruktaže dalyvavo D. G. ir V.

R., tačiau Å¡ios aplinkybės jis nepaneigė. Taigi, remiantis liudytojo B. S. parodymais teisme, nėra pagrindo pripažinti, kad instruktavimo žurnaluose esantys duomenys apie 2010-07-16 vykusį instruktaÅ¾Ä yra neteisingi. 2010-10-14 AB „Autrolis“ Tiekimo skyriaus vyr. sandėlininkės E. B. praneÅ¡ime dėl Tiekimo skyriaus virÅ¡ininkės neteisėtų veiksmų (2 t., b.l.

50) užfiksuoti duomenys, kad 2010 m. spalio 12 d. Tiekimo skyriaus viršininkė E. G. atnešė jai „Priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos“ ir „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo“ žurnalus ir neinstruktavusi įsakė pasirašyti abiejuose žurnaluose atgaline data, tai yra 2010-07-16, ir kad paklususi skyriaus viršininkės įsakymui ji pasirašė. 2010-11-02 Tiekimo skyriaus sandėlininkės S. Ž. paaiškinime (2 t., b.l.

53) užfiksuota, kad paskutinį kartÄ virÅ¡ininkė jÄ instruktavo 2010 m. spalio mėnesį, ir kad tada ji pasirašė už liepos mėn. 16 d. Aukščiau nurodytas 2010-10-14 praneÅ¡ime užfiksuotas aplinkybes teismo posėdyje apklausos metu E. B. patvirtino (2 t., b.l. 168 antra pusė), tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad po R. D. tarnybinio praneÅ¡imo kilus triukÅ¡mui, personalo skyriaus darbuotojoms E. B. ir S. Ž. galėjo nurodyti ne visai teisingas aplinkybes.

Be to, pirmosios instancijos teismas, E. B. aiÅ¡kinimus minėtame praneÅ¡ime bei duotus teisme sulyginęs tarpusavyje, teisingai sprendė, kad jos paaiÅ¡kinimÄ , jog liepos mėnesį nebuvo ir negalėjo bÅ«ti instruktuota, nuneigia jos pačios paaiÅ¡kinimas, kad ir atostogų metu jai tekdavo ateiti į darbÄ , nes jos niekas nevadavo, reikėjo atlikti vertybių apskaitÄ . IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir 2010-10-19 V. R. bei 2010-11-05 D. G. praneÅ¡imus (2 t., b.l. 51, 52), o taip pat pastarosios parodymus teisme, kad paraÅ¡as instruktavimo žurnale yra ne jos (2 t., b.l. 170).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos duomenis nelaikė įrodymais ir jais nesivadovavo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad jei nagrinėjant civilinę bylÄ paaiÅ¡kėja dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneÅ¡a prokurorui. Kadangi pagrindinė teismo funkcija yra iÅ¡spręsti individualų ginÄÄ , o ne teisės pažeidimų prevencija, tai jis neprivalo atskirais procesiniais sprendimais reaguoti į neturinčius ypatingos visuomeninės reikÅ¡mės teisės pažeidimus.

Pažymėtina, kad tai apeliantui netrukdo pačiam kreiptis į kompetentingÄ institucijÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas vertino aukščiau minėtus V. R. bei D. G. tarnybinius praneÅ¡imus bei paaiÅ¡kinimus ir sprendė, kad jų pagrindu negalima daryti iÅ¡vados apie paraÅ¡o suklastojimÄ , nes patikimi duomenys gali bÅ«ti gaunami tik atlikus raÅ¡ysenos ekspertizę, kuriÄ skirti atsakovas neprašė. Teisėjų kolegija, sutikdama su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nei materialiosios, nei procesinės teisės normos nėra pažeistos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad atsakovas neįrodė ieÅ¡kovės padaryto Å¡iukÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, ir kad ieÅ¡kovė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. atleista iÅ¡ darbo nepagrįstai.Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės bei materialiosios teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo kitose dalyse neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                        Neringa Venckienė Kolegijos teisėjos                                                                                         Galina Blaževič                                                                                                                        Izolda Nėnienė