2016-11-15 Nr. AB-21584-3-61-3-03067-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1437-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03067-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Agro gerviškės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Agro gerviškės“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas žemės ūkio bendrovė „Agro gerviškės“ (toliau – ir žūb „Agro gerviškės“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-8), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. BR6-2350298 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) bei priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

Nurodė ir atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. birželio 18 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – ir Paraiška). Skundžiamu sprendimu atsakovas pritaikė 32 783,03 Eur dydžio (50 proc.) kompleksinio paramos susiejimo sankciją. Paskirta sankcija yra neproporcinga, ji turėjo būti skaičiuojama tik ta apimtimi, kuria buvo padarytas pažeidimas. Atsakovas nustatė, kad paraiškoje buvo klaidingai nurodytas vienam deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis gyvūnų skaičius. Šis skaičius 2013 m. turėjo būti ne mažesnis kaip 0,2 SG (sutartinių gyvulių), tačiau buvo nustatyta, kad pareiškėjas turėjo 0,07 SG. Nors ir nenustatytas minimalus reikalaujamas gyvūnų skaičius, tai nereiškia, kad jų visai nebuvo ir sankcija turėjo būti skaičiuojama mažesne apimtimi. Be to, skundžiamame sprendime yra nustatyta, neva pažeidimas sudarė virš 100 proc., tačiau deklaruotame ganyklų – pievų plote net ir nesant tokiam sutartinių gyvulių skaičiui, koks yra reikalaujamas teisės aktuose, sutartiniais gyvuliais nedengiamas deklaruotas ganyklų – pievų plotas objektyviai negali sudaryti daugiau nei 100 proc. viso deklaruoto ir tinkamo ganyklų – pievų ploto. Už nustatytą pažeidimą pareiškėjui turėjo būti taikoma švelnesnė sankcija. Atsakovas skundžiamu sprendimu nepagrįstai pritaikė 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankciją ir mažiausiai už žemės ūkio naudmenų plotus turėjo išmokėti 53 108,52 Eur išmoką. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas yra pakeistas ir analogiškos situacijos nebelaikomos pažeidimu, už kurį gali būti skiriama tokia sankcija. Kadangi asmenims palankesnis reguliavimas gali būti taikomas atgal, šiuo atveju juo ir turėtų būti vadovaujamasi. Vertindamas paraišką ir pateiktus įrodymus, atsakovas nesivadovavo kontrolės metu nustatytomis aplinkybėmis, bet rėmėsi savo įsitikinimu. Paraiška buvo teikiama 2013 m. elektroniniu būdu, todėl nuo deklaruoto ploto galėjo susidaryti leistina paklaida. Atsakovo nustatytas itin nedidelis deklaruotų laukų trūkumas, nesudarantis net 0,5 proc. deklaruoto ploto dalies, nepagrįstai nebuvo vertintas pagal galimas deklaruojamų plotų paklaidas ir atsakovui pateiktus įrodymus.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 108-114) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė ir atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas pateikė paraišką dėl paramos gavimo už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus. Pateikta paraiška ir vėlesni jos patikslinimai buvo paduoti pavėluotai, neatitiko tokioms paraiškoms keliamų reikalavimų. Pareiškėjas įrodė žemės valdymo teisę tik į dalį iš deklaruoto ploto. Pareiškėjas vėlavo pateikti paraišką ir jos patikslinimus, už tai pritaikytos teisės aktuose numatytos sankcijos. Parama pareiškėjui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ neskirta, kadangi pareiškėjai, siekdami paramos pagal šią priemonę už deklaruotus ganyklų ir pievų plotus, privalo turėti Ūkinių gyvūnų registre registruotų gyvulių – bent 0,5 SG/ha pievų ir ganyklų (administruojant 2013 m. paraiškas, skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal Ūkinių gyvūnų registre esančius 2012 metų duomenis). Pareiškėjas šio reikalavimo neatitiko, todėl parama pagrįstai neskirta. Vertinant paraišką, buvo nustatytas nepakartotinis tyčinis Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (Žin., 2007, Nr. 78-3157; 2010, Nr. 97-5049), (toliau – ir Aprašas) 7 punkte nurodyto Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – ir GAAB, GAAB reikalavimų aprašas) reikalavimo, nustačiusio minimalų 0,2 SG vienam hektarui ploto, pažeidimas. Pažeidimas sudarė daugiau kaip 100 proc. viso išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, taigi už nepakartotinį tyčinį reikalavimų pažeidimą taikoma 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu (b. l. 127-130) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 18 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (b. l. 9-26). Išnagrinėjęs pareiškėjo Paraišką, vėliau pateiktus patikslinimus ir papildomus įrodymus, atsakovas 2015 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-2350298 (b. l. 48-59; 63-74) skirti pareiškėjui paramą ir pritaikė sankciją: (1) dėl to, kad deklaruotas plotas (519,16 ha) viršijo faktinį (516,6 ha) daugiau nei 2 ha, bet ne daugiau kaip 20 proc., einamaisiais metais apskaičiuotą pagal faktinį plotą pagrindinę išmoką sumažino dviguba nustatyto skirtumo dalimi – 666,66 Eur; (2) dėl vėlavimo pateikti paraišką ir jos patikslinimus – 1 032,40 Eur; (3) taip pat pritaikė 32 783,04 Eur kompleksinio paramos susiejimo sankciją už nepakartotinį tyčinį Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (Žin., 2007, Nr. 78-3157; 2010, Nr. 97-5049), nurodytų Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimą, šią sankciją pritaikė pagrindinei tiesioginei išmokai.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 181.2 punktą, jeigu nustačius Aprašo 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą, plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc. 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tyčinio pažeidimo atveju išmoka iš esmės mažinama ne mažiau kaip 20 proc. ir net gali būti visiškai neskiriamos išmokos pagal vieną ar kelias paramos schemas vienus ar daugiau kalendorinių metų.

Skundžiamame sprendime 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija yra inter alia grindžiama Aprašo 7 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimu.

Aprašo 7 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio (toliau – SG), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę.

Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas per ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį (2013 m. birželio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 1 d.) turėjo 0,07 SG ir neatitiko reikalavimo turėti vienam deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui ne mažiau kaip 0,2 SG.

Vertindamas šio neatitikimo mastą, atsakovas skundžiamame sprendime ir atsiliepime į skundą nurodė, kad šis kiekis dengė 0,35 ha ganyklų – pievų plotą, šią išvadą grindė skaičiavimu, kurį išdėstė taip: 0,07 SG (sutartinių gyvulių skaičius) / 0,2 (pareiškėjams 2013 m. privalomas turėti sutartinių gyvulių skaičius 1 ha) = 0,35 ha plotas (sutartiniais gyvuliais dengiamas pievų ir ganyklų plotas). Nustačius, kad GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto reikalavimą atitiko 0,35 ha ploto, reiškia, kad iš viso deklaruoto ploto (519,16 ha), deklaruotas plotas, kuriame nustatytas pažeidimas sudarė 518,81 ha. Metodikos 181.2 punkto nuostatos gali būti taikomos nustačius, kad pažeidimu pasižymi 100 proc. ploto, kuriam būdingos dvi savybės – jis yra deklaruotas bei tinkamas. Iš viso Paraiškoje nurodyto ploto, tinkamu pripažintas 516,60 ha plotas, o pažeidimas nustatytas 518,81 ha deklaruotame plote. Taigi skundžiamame sprendime yra pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai, neatitinkantys GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto, sudarė virš 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, todėl teismas padarė išvadą, kad plotas, kuriame nustatytas Aprašo 7 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms Paraiškoje deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto.

Dėl skunde reiškiamų argumentų apie persidengimo paklaidą pažymėta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3D-366 redakcija) (toliau – Taisyklės) 38.7 papunktyje yra įtvirtinta pareiškėjo pareiga, įbraižant deklaruojamų naudmenų ar kitų plotų ribas, išskirti didesnius nei 0,1 ha netinkamus paramai plotus, esančius deklaruojamuose plotuose, kurie nėra išskirti kaip atskiri kontroliniai žemės sklypai (toliau – KŽS). Taisyklių 36.2.5 papunktyje nurodyta, jog kontrolinis mišrus žemės sklypas, susiformavęs po 2006 m., bl3m – tai sklypas, kuriame pagal 2005–2006 m. ortofotografinio žemėlapio duomenis buvo kontrolinis dirbamos žemės sklypas bl1, o pagal 2009–2010 m. ortofotografinio žemėlapio duomenis vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra nedirbama žemė (miškai, naujai įveisto miško plotai, krūmynai, pelkėtos teritorijos, karjerai ir pan.). Šio kontrolinio žemės sklypo tinkamas tiesioginėms išmokoms skirti plotas prilygintas 0. Pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė aukščiau nurodyto reikalavimo. Teismo vertinimu, KŽS Nr. 110637-7242 esančiame lauke Nr. 1, KŽS Nr. 107564-6164 esančiame lauke Nr. 1, KŽS Nr. 099551-6401 esančiame lauke Nr. 1 (aktualus KŽS Nr. 098551-7404, laukas Nr. 3) atsakovas pagrįstai neišskyrė paramai skirti netinkamų plotų, dėl ko susidarė deklaruoto ir faktinio ploto skirtumas.

Taip pat, vertindamas pateiktą Paraišką, atsakovas nustatė, kad kito pareiškėjo paraiškoje buvo deklaruoti analogiški laukai. Pareiškėjas dėl KŽS Nr. 110638-5830 lauke Nr. 1 nustatyto dvigubo deklaravimo pateikė 2013 m. birželio 19 d. žemės panaudos sutartį, kuria iš deklaruoto 2,93 ha ploto įrodinėjo 2,81 ha plotą, remiantis sąskaita faktūra (b. l. 94), kurioje užfiksuotas šieno pašarui pardavimas, ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (b. l. 95). Pareiškėjas Paraiškoje deklaravo daugiau ganyklų – pievų, todėl šis šienas galėjo būti realizuotas ir iš kitų deklaruotų ganyklų – pievų, o ne KŽS Nr. 110638-5830 lauke Nr. 1. Taigi, pateikti įrodymai apie šieno pirkimo-pardavimo sandorį negali būti laikomi pagrindžiančiais žemės dirbimo faktą šiame sklype, todėl, atsižvelgęs į tai, kad šio lauko dalis deklaruota ir kito pareiškėjo paraiškoje, atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog KŽS Nr. 110638-5830 esančiame lauke Nr. 1 faktinis lauko plotas, už kurį gali būti skirta parama, yra 1,65 ha.

Remdamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą ginčo santykiuose vadovautis Metodikos redakcija, kuri buvo priimta 2015 m. gegužės 20 d. ir paskelbta TAR 2015 m. gegužės 20 d. (Nr. 2015-07672), teismas pažymėjo, jog Paraišką pareiškėjas pateikė 2013 m. birželio 18 d.; rengdami ir teikdami tokio pobūdžio paraiškas, asmenys objektyviai turi galimybę vadovautis tik tuo metu galiojančiu reglamentavimu, todėl pagal bendrą taisyklę paraiškos turi būti vertinamos vadovaujantis jų pateikimo metu galiojusių teisės aktų redakcijomis. Sprendžiant dėl Metodikos nuostatų galiojimo atgal pažymėta, kad kiekvienos asmenims palankesnės vėliau įsigaliojusios teisės normos taikymas atgal šiuo atveju nepagrįstai apsunkintų viešojo administravimo veiklą, todėl principu lex benignior retro agit, pagal kurį asmens padėtį švelninantys įstatymai gali būti taikomi atgal, gali būti vadovaujamasi tik išimtiniais atvejais. Sprendžiamoje byloje inter alia reikšminga tai, kad nuo Paraiškos pateikimo ir palankesnės Metodikos redakcijos priėmimo yra praėję beveik du metai, įstatymų leidėjas neišreiškė valios taikyti Metodikos 2015 m. gegužės 20 d. redakciją atgal ir nėra kitų svarbių priežasčių, dėl kurių ginčo santykiams galėtų būti taikoma išimtis dėl teisės galiojimo laike, todėl teismas padarė išvadą, kad sprendžiant skundžiamu sprendimu pritaikytos sankcijos pagrįstumo klausimą nėra pagrindo vadovautis Metodikos redakcija, kuri buvo priimta 2015 m. gegužės 20 d. ir paskelbta TAR 2015 m. gegužės 20 d. (Nr. 2015-07672).

Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus, prašymas priteisti teismo išlaidų atlyginimą netenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas žemės ūkio bendrovė „Agro gerviškės“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 133-140), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. BR6-2350298 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti vėliau, atlyginimą bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamas sprendimas ir pirmosios instancijos sprendimas buvo priimti laikantis pozicijos, jog neteisingai deklaruotas žemės plotas (2,56 ha) turi būti įtrauktas į žemės plotą, nuo kurio skaičiuojama, kokio dydžio plote buvo padarytas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimas. Tačiau Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Reglamento 2009/73 23 str. 1 d., 24 str. 3 d., Metodikos 17.4 p. ir 181 p., Taisyklių 4 p.) nėra įtvirtintas toks žemės ploto dydžio, neatitinkančio GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto, apskaičiavimo modelis, pagal kurį nustatant minėtą žemės ploto dydį, skaičiavimai būtų atliekami nuo viso pareiškėjo deklaruoto žemės ploto (nagrinėjamu atveju nuo 519,16 ha, t. y. kartu įtraukiant ir anot atsakovo neteisingai deklaruotą 2,56 ha plotą), o ne nuo teisingai deklaruoto žemės ploto (516,60 ha, t. y. neįtraukiant anot NMA neteisingai deklaruoto 2,56 ha ploto). Taigi atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, nustatydami pareiškėjo deklaruotą žemės plotą, neatitinkantį GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto, rėmėsi iš esmės tik savo subjektyviu įsitikinimu, neatsižvelgdami į jokias kitas aplinkybes. Be to, NMA ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog neteisingai deklaruotas žemės plotas turi būti vertinamas, nustatant žemės plotą, kuriame egzistuoja GAAB reikalavimų Aprašo 7 punkto pažeidimas, yra visiškai nepagrįsta, kadangi akivaizdu, jog negali būti vertinamas žemės plotas (šiuo atveju 2,56 ha plotas), kuriame anot NMA žemės ūkio veiklą vykdė kitas asmuo, nustatant žemės plotą, kuriame pareiškėjas žemės ūkio veiklą vykdė netinkamai, t. y. nesilaikydamas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto. Taip pat skundžiamas sprendimas dėl žemės ploto, kuris neatitinka GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto, yra dviprasmiškas, pareiškėjui sukeliantis neigiamas pasekmes ir visiškai nesuprantamas, t. y. neaišku kuo remiantis neva neteisingai deklaruotas žemės plotas (2,56 ha) NMA buvo vertinamas nustatant pareiškėjo deklaruotą žemės plotą, neatitinkantį GAAB reikalavimų Aprašo 7 punkto. Pirmosios instancijos teismas šio NMA skaičiavimo visiškai nekvestionavo ir papildomai nepasisakė, nepaisant to, kad šis skaičiavimas yra visiškai nepagrįstas bei sukelia tiesiogines neigiamas pasekmes pareiškėjui. Remiantis tuo, darytina išvada, jog tokie NMA ir pirmosios instancijos teismo skaičiavimai pažeidė pareiškėjo interesus.

2. Tuo atveju, jeigu nebūtų vertintas neteisingai deklaruotas žemės plotas, pareiškėjui sankcija būtų skirta, pagal Metodikos 181.1 punktą, o ne Metodikos 181.2 punktą, nes GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimas siektų ne 100,43 proc., o 99,93 proc. ((516,60 ha (tinkami deklaruotas žemės plotas) - 0,35 ha (sutartiniais gyvuliais (SG) dengiamas pievų ir ganyklų plotas)) / 516,60 ha (tinkami deklaruotas žemės plotas) * 100 proc. = 99.93 proc.). Todėl dėl NMA ir pirmosios instancijos teismo pasirinkto netinkamo GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo dydžio skaičiavimo pareiškėjui buvo pritaikyta griežtesnė sankcija, nei turėjo būti paskirta už padaryto GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo apimtį.

Be to, nurodytas skaičiavimas iš esmės lemia dvigubą sankcijos (nepagrįstai padidėjusią sankciją) taikymą pareiškėjui, kadangi nagrinėjamu atveju dėl neva neteisingai deklaruoto ploto (2,56 ha), sankcija už GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą tampa griežtesnė, t. y. vienos sankcijos taikymas lemia kitą sankciją. Jeigu 2,56 ha žemės plotas nebūtų pripažintas deklaruotu neteisingai, žemės plotas neatitinkantis GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto sudarytų 99.93 proc. ((519,16 ha - 0,35 ha) / 519,16 ha * 100 proc. = 99.93 proc.), todėl dviguba sankcija (nepagrįstai padidėjusi sankcija) negalėtų būti skiriama, taigi akivaizdu, jog dvigubos sankcijos (nepagrįstai padidėjusios sankcijos) taikymą lemia išimtinai tik neteisingai deklaruoto žemės ploto (2,56 ha) įtraukimas į žemės plotą, nuo kurio skaičiuojama, kokio dydžio plote buvo padarytas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimas.

Tokiu būdu, palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ateityje sprendžiant analogiškas ar iš esmės panašias situacijas, NMA turėtų teisę remtis tokiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kaip savo veiksmų teisėtumo patvirtinimu, bei toliau taikyti šį ydingą pažeidimo apimties skaičiavimo modelį. Be to, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patvirtinus, jog pažeidimas už neteisingą žemės plotų deklaravimą (pažeidimas dėl didesnio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimo) gali daryti tiesioginę įtaką sankcijos dydžiui už GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą (nustatyto dydžio SG (sutartinių gyvulių) išlaikymo valdoje nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., pažeidimas), būtų suformuota iš esmės asmenų interesus pažeidžianti administracinių teismų praktika, kadangi vieno pažeidimo padarymas tiesiogiai ir automatiškai nulemtų sankcijos padidėjimą už visiškai kito pažeidimo padarymą, t. y. asmuo būtų nubaudžiamas už pažeidimą, kurio nepadarė.

Juo labiau, toks pažeidimo skaičiavimo būdas iš esmės prieštarauja teisingumo, teisinės valstybės, lygiateisiškumo ir kitiems pamatiniams teisės principams, kadangi pažeidimas yra sukuriamas neteisėtais viešojo administravimo funkcijas atliekančio subjekto (NMA) (t. y. nepagrįstai atsižvelgiant į neteisingai deklaruoto žemės plotą, nustatant GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo dydį). Siekdamas kuo tiksliau pagrįsti, jog NMA taikomas skaičiavimas yra nepagrįstas, pareiškėjas kaip šio apeliacinio skundo priedą pateikia hipotetines situacijas (priedas Nr. 2), pagal kurias minėtas neteisingas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo dydžio skaičiavimas gali sukelti atitinkamas pasekmes.

Be to, nors pareiškėjas ir neturėjo pakankamai sutartinių gyvulių, tačiau NMA nustatytas 0,07 SG kiekis pareiškėjo deklaruotame plote jokiais objektyviais kriterijais negali būti pripažintas neegzistuojančiu. Pačios NMA patikros vietoje metu nustatyta, o skundžiamame sprendime patvirtinta, kad pareiškėjas turėjo 0,07 SG. Ši aplinkybė lemia tai, kad nors pareiškėjas ir neturėjo GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte reikalaujamo minimalaus kiekio sutartinių gyvulių, tai nereiškia, kad gyvulių visai nebuvo. Taigi, esant visoms sankcijų skyrimo sąlygoms pareiškėjui sankcija gali būti taikoma tik už dalies gyvulių nebuvimą (Metodikos 181.1. p.), o ne apskritai už gyvulių neturėjimą, ką numato Metodikos 181.2. punktas (t. y. 100 proc. dydžio pažeidimą).

Taip pat, vadovaujantis Metodikos 19 punktu, pareiškėjui maksimaliai galėjo būti pritaikyta 19 proc. dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija (20 proc. + 1 proc. - 1 proc. - 1 proc. = 19 proc.). Todėl pareiškėjui buvo skirta mažiausiai 31 proc. didesnė sankcija nei turėjo būti skirta pagal pareiškėjo padarytą GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą, t. y. pareiškėjui paskirta beveik net tris kartus didesnė sankcija.

3. Dalį KZS Nr. 110638-5830 lauke Nr. 1 (kurią taip pat deklaravo ir pareiškėjas) deklaravo ir kitas pareiškėjas, kuris NMA pateikė seniūnijos pažymą dėl lauke vykdomos žemės ūkio veikos. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į tai buvo atsižvelgta priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, jog pareiškėjas 2,56 ha žemės plotą deklaravo neteisingai. NMA skundžiamame sprendime nurodė, kad minėta seniūnijos pažyma laikoma svarbesniu žemės dirbimo faktą įrodančiu dokumentu. Tačiau vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1550/2014), kito pareiškėjo pateikta seniūnijos pažyma dėl lauke vykdomos žemės ūkio veiklos negali būti vertinama kaip didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas nei pareiškėjo pateikta sąskaita faktūra. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad sąskaita faktūra galėjo būti išrašyta ir už parduotą šieną iš kitų pareiškėjo deklaruotų plotų. Tačiau taip teigdamas, pirmosios instancijos teismas remiasi tik savo pasvarstymais, prielaidomis, o ne objektyviomis aplinkybėmis. Be to, pareiškėjas NMA buvo pateikęs sudarytą panaudos sutartį dėl KŽS Nr. 110638-5830 lauke Nr. 1 (Skundo priedas Nr. 3), todėl šiame žemės plote turėto teisę vykdyti žemės ūkio veiklą, tačiau kitas pareiškėjas pateikė tik seniūnijos pažymą dėl vykdomos žemės ūkio veiklos šiame žemės plote. Taigi, kitas pareiškėjas nepateikė savo valdymo teisę pagrindžiančio dokumento į KŽS Nr. 110638-5830 lauke Nr. 1, todėl kyla klausimas, kodėl kitas pareiškėjas buvo pripažintas minėtą žemės plotą deklaravusiu tinkamai, jeigu teisę žemės ūkio veiklą KŽS Nr. 110638-5830 lauke Nr. 1 vykdyti išimtinai turėjo tik pareiškėjas.

4. Pareiškėjas skunde tiesiog siekė atkreipti pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog pagal šiuo metu galiojančią Metodikos redakciją sankciją už GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą nebėra taikoma, t. y. Metodikos 181.1. punktas ir Metodikos 181.2. punktas neteko galios nuo 2015 m. gegužės 21 d. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog Metodikos leidėjo pozicija dėl GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo pasikeitė, pareiškėjo įsitikinimu, turėtų būti atsižvelgta ir nagrinėjant šį ginčą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 153-159) prašo jį atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2013 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,2 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Taigi, skaičiuojant pareiškėjo deklaruotų pievų ir ganyklų plotą, neturintį ūkinių gyvūnų, vadovaujantis šiuo GAAB reikalavimų aprašo punktu, imamas būtent deklaruotas pievų ir ganyklų plotas (519,16 ha), atimamas sąlyginiais gyvuliais padengiamas plotas (0,35 ha) ir gautas deklaruotų pievų ir ganyklų plotas, neturintis ūkinių gyvūnų (519,16 ha – 0,35 ha = 518,81 ha), dalinamas iš deklaruoto ir tinkamo paramai ploto (516,60 ha). Šiuo atveju iš deklaruoto ir tinkamo paramai ploto turėjo būti atimtas 2,56 ha paramai netinkamas plotas, nes parama yra apskaičiuojama ir mokama, tik už tą pareiškėjo deklaruotą plotą, kuris yra tinkamas paramai gauti. Taigi, jeigu pareiškėjo Paraiškoje deklaruotas (519,16 ha) pievų ir ganyklų plotas būtų visas pripažintas tinkamu paramai gauti, pareiškėjo deklaruotų pievų ir ganyklų plotas, neturintis ūkinių gyvūnų, būtų apskaičiuotas taip: 519,16 ha – 0,35 ha/519,16 ha = 99,93 proc., jis neviršytų 100 proc. ribos, tačiau, kadangi pareiškėjo Paraiškos vertinimo metu buvo nustatytas 2,56 ha paramai skirti netinkamas plotas, jis privalėjo būti atimtas iš deklaruoto ploto, o deklaruotų pievų ir ganyklų plotas, neturintis ūkinių gyvūnų, būtų apskaičiuotas deklaruotu ir paramai skirti tinkamu plotu laikant 516,60 ha. Pažymėtina, jog Metodikos 181.2 papunktis nurodo, kad plote, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc. Todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad nustatytas GAAB reikalavimo pažeidimas sudarė daugiau kaip 100 proc. ir pareiškėjui pritaikė Metodikos 181.2 papunktyje nurodytą 50 proc. paramos sumažinimo sankciją.

2. Taisyklių 38.7 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų naudmenų ar kitų plotų ribas, turi išskirti didesnius nei 0,1 ha netinkamus paramai plotus, esančius deklaruojamuose plotuose (pvz., pastatus, vandens telkinius ir kt.), kurie nėra išskirti kaip atskiri kontroliniai žemės sklypai. Tokie plotai turi būti išmatuoti ir į plotą, už kurį skiriama parama, neįskaitomi. Deklaruojant šiuos plotus, turi būti suteikiamas klasifikatoriaus VII grupės 142 eilutės kodas „Netinkami paramai plotai“. Taisyklių 36.2.5 papunktyje nurodyta, jog kontrolinis mišrus žemės sklypas, susiformavęs po 2006 m., bl3m – tai sklypas, kuriame pagal 2005–2006 m. ortofotografinio žemėlapio duomenis buvo kontrolinis dirbamos žemės sklypas bl1, o pagal 2009–2010 m. ortofotografinio žemėlapio duomenis vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra nedirbama žemė (miškai, naujai įveisto miško plotai, krūmynai, pelkėtos teritorijos, karjerai ir pan.).

Šio kontrolinio žemės sklypo tinkamas tiesioginėms išmokoms skirti plotas prilygintas 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal Kaimo plėtros programos priemones, o 38.11 papunktyje nurodyta, jog už laukus ar jų dalis, patenkančias į kontrolinius žemės sklypus bl3 ir bl3m, kuriuose tinkamas paramai tiesioginėmis išmokomis skirti plotas yra prilygintas 0, pareiškėjai gali prašyti paramos už plotus pagal KPP priemones. Pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė nurodyto teisės akto, reglamentuojančio tiesioginių išmokų skyrimą, reikalavimo, todėl NMA visiškai teisėtai ir pagrįstai atliktų patikrų ir administracinio patikrinimo metu nustatė, kad KŽS Nr. 107564-6164 esančiame lauke Nr. 1, KŽS Nr. 099551-6401 esančiame lauke Nr. 1 (aktualus KŽS Nr. 098551-7404 laukas Nr.

3) neišskyrė paramai skirti netinkamų plotų, dėl ko ir susidarė deklaruoto ir faktinio ploto skirtumas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas dėl KŽS Nr. 110638-5830 lauke Nr. 1 nustatyto dvigubo deklaravimo pateikė 2013 m. birželio 19 d. žemės panaudos sutartį, kuria iš deklaruoto 2,93 ha ploto įrodė teisę į 2,81 ha plotą, bet pareiškėjo pateikta sąskaita faktūra, kurioje užfiksuotas šieno pašarui rulonais pardavimas (400 kg), ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas neįrodė žemės dirbimo fakto šiame sklype, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog KŽS Nr. 110638-5830 esančiame lauke Nr. 1 faktinis lauko plotas, už kurį gali būti skirta parama, yra 1,65 ha (deklaruotas 2,93 ha plotas – 1,28 ha neteisingai deklaruotas plotas).

3. Atsakovas skundžiamame sprendime aiškiai ir išsamiai nurodė, jog bendrą 2,56 ha netinkamą paramai skirti plotą sudaro: 1,28 ha plotas, nustatytas KŽS Nr. 110638-5830 lauke Nr. 1, kurio dirbimo fakto neįrodė pareiškėjas, ir 0,62 ha plotas, nustatytas KŽS Nr. 107564-6164 lauke Nr. 1, bei 0,66 ha, nustatytas KŽS Nr. 099551-6401, dėl kurių pareiškėjas taip pat NMA nepateikė jokių dokumentų. Taigi šiuo atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas Paraiškoje deklaravo 2,56 ha didesnį plotą, todėl teigti, jog NMA nepagrįstai pripažino 2,56 ha plotą netinkamu paramai skirti, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka dėl bylos sudėtingumo pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde reikšdamas prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nenurodė aplinkybių, esant kurioms nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 81 straipsnyje numatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei ginčo santykių kvalifikavimu ir iš esmės nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui patvirtina, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą, ginčija pritaikytą 32 783,03 Eur dydžio (50 proc.) kompleksinio paramos susiejimo sankciją. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje apimtyje tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pareiškėjas nesutinka su GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimo apskaičiavimo tvarka ir nurodo, kad atsakovo pasirinkta skaičiavimo tvarka nėra nustatyta teisės aktais.

Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo dėl šių motyvų. Pagal Taisyklių 13 punktą pareiškėjas paraiškoje privalo deklaruoti visus valdomus naudmenų ir kitus plotus, už kuriuos jis prašo paramos, ir visus valdomus naudmenų plotus, nors už juos paramos ir neprašo, o 22 punktu nustatyta, kad tiesiogines išmokas galima gauti tik už geros agrarinės būklės naudmenas. Remiantis šiomis nuostatomis, Nacionalinė mokėjimo agentūra, remdamasi Taisyklių 73 punktu, tikrina paraiškas ir pagal 73.5 punktą, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą. Šios normos įpareigoja NMA nustatyti pareiškėjo tinkamumą išmokai gauti, o nustačius pažeidimą, kvalifikuoti pažeidimą bei apskaičiuoti sankcijos dydį.

Metodikos 181.2 punktu, kurio pagrindu pritaikyta sankcija, nustatyta, kad jei plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc. (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.). Atsakovas savo sprendime nurodė, kaip buvo apskaičiuotas sankcijos dydis ir tai pagrindė teisės aktais. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas apskaičiavo sankciją be teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 3D-557 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d.) 7 punktu nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2013 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,2 SG.

Atsakovas, kaip minėta, tikrindamas parašką, privalo sumažinti deklaruojamą plotą, jei nustato neatitinkančius plotus paramai gauti. Todėl pagrįstai šio ginčo atveju iš deklaruoto tinkamo paramai ploto žemės naudmenų buvo atimtas 2,56 ha dydžio žemės plotas, deklaruotas netinkamas paramai gauti. Todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad nustatytas GAAB reikalavimo pažeidimas sudarė daugiau kaip 100 proc. ir pareiškėjui pritaikė Metodikos 181.2 papunktyje nurodytą 50 proc. paramos sumažinimo sankciją.

Pareiškėjas, nesutikdamas su sankcijos pateiktu skaičiavimu, privalėjo tai pagrįsti teisės ir fakto argumentais. Nesant tokios argumentacijos, teismas, patikrinęs atsakovo sprendimą ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta apimtimi, daro išvadą, jog atsakovo sprendimas šioje dalyje teisėtas bei pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad faktiškai naudojo KŽS Nr. 110638-5830, esantį lauke Nr. 1. Teismas įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, nepažeidė. Šio ginčo atveju pareiškėjas turėjo teisę teikti įrodymus, paneigiančius atsakovo išvadą ir patvirtinančius žemės sklypo dirbimą, kuriais būtų paneigta kito pretendento teisė į ginčo žemės sklypą. Esant ginčui ir nepateikus pareiškėjui tiesioginių įrodymų, patvirtinančių žemės sklypo dirbimą, pagrįstai buvo nepripažinta kaip tikra pareiškėjo pozicija dėl žemės sklypo naudojimo fakto.

Esant šioms aplinkybėms, teisingai atsakovo sprendime nurodyta, kad bendrą 2,56 ha netinkamą paramai skirti plotą sudaro: 1,28 ha plotas, nustatytas KŽS Nr. 110638-5830 lauke Nr. 1, kurio dirbimo fakto neįrodė pareiškėjas, ir 0,62 ha plotas, nustatytas KŽS Nr. 107564-6164 lauke Nr. 1, bei 0,66 ha, nustatytas KŽS Nr. 099551-6401, dėl kurių pareiškėjas taip pat NMA nepateikė jokių dokumentų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pagal šiuo metu galiojančią Metodikos redakciją sankcija už GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimą nebėra taikoma, t. y. Metodikos 181.1. punktas ir Metodikos 181.2. punktas neteko galios nuo 2015 m. gegužės 21 d. ir GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimas, dėl kurio buvo sumažinta parama pareiškėjui, nėra laikomas pažeidimu.

Pareiškėjas teisingai nurodė teisės akto pabaigos datą, tačiau naikinti atsakovo sprendimo dėl nustojusio galios Metodikos 181.2. punkto nėra pagrindo.

Pagal bendrą taisyklę teisės akto galiojimo laiką apima laikotarpis nuo jo įsigaliojimo ir iki jo galiojimo pabaigos. Pareiškėjui sankcija buvo paskirta minėto teisės akto galiojimo metu, t. y. 2015 m. balandžio 29 d.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintas Metodikos 181 punktas neteko galios 2015 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3D-405 (nuo 2015 m. gegužės 21 d.).

Vertinat pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl švelnesnio įstatymo taikymo, pažymėtina, kad bendras principas (Lex benignior retro agit (lot.) reiškiantis, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams, šio ginčo atveju netaikytinas.

Paramos mažinimas dėl asmens, siekiančio gauti tokią paramą, įsipareigojimų neįvykdymo nėra atsakomybė. Asmuo, siekdamas paramos, savanoriškai įsipareigoja veikti pagal paramos teikimo nustatytus kriterijus ir, tik juos įvykdęs, gali pretenduoti į paramos išmoką ir, priešingai, jų neįvykdęs ar jų neatitinkantis, netenka tokios paramos arba ji atitinkamai mažinama. Dalyvavimas paramos teikimo programoje nėra pareiga, o įsipareigojimų nevykdymas šio ginčo apimtyje nėra atsakomybės pagrindas. Todėl paramos mažinimas ar jos neskyrimas nėra atsakomybės rūšis, kuriai turėtų būti taikomas Lex benignior retro agit principas dėl švelnesnio įstatymo galiojimo atgal. Parama buvo sumažinta, remiantis teisės aktais, galiojusiais šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo metu, todėl pagristai pirmosios instancijos teismas netaikė po sprendimo priėmimo įsigaliojusio teisės akto.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Agro gerviškės“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas