8b66422f-0bca-4132-a9bb-1eefea177dbb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

   Administracinė byla Nr. eI-9025-473/2016 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03574-2016-1   Procesinio sprendimo kategorija 3.17; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Euristika“ atstovei Daliai Aleknienei, advokatui Povilui Gruodžiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Euristika“ skundÄ atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl patikrinimo akto panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ ,n u s t a t ė :PareiÅ¡kėja UAB „Euristika“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2016-08-01 patikrinimo aktÄ Nr. VP-25(16) (toliau – Patikrinimo aktas) (t.

I, b. l. 1–8) . Skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovi paaiškino, kad patikrinimo aktas yra nepagrįstas, be teisinių pagrindų bei motyvų, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiems administraciniams teisės aktams keliamų reikalavimų. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, šiuo atveju nustatytais ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, o priimtam sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

Patikrinimo akte nurodyti pažeidimai yra nemotyvuoti, jame konstatuoti tik Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) pažeidimai, tačiau nepateikti konkretūs teisiniai motyvai, pagrindžiantys nustatytus pažeidimus. Patikrinimo aktas neatitinka teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Atsakovė, atlikdama paskesnio pareiÅ¡kėjos veiklos patikrinimÄ , pažeidė pareiÅ¡kėjos teisę teikti paaiÅ¡kinimus, dėl ko buvo pažeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-12-11 įsakymu Nr. 1K-422 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.4 ir 17 punktai, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas objektyvumo principas. Atsakovė, atlikdama paskesnį patikrinimÄ nereikalavo pateikti jokių paaiÅ¡kinimų dėl atsakovės nustatytų pažeidimų ataskaitose, dėl ko patikrinimo aktas yra neobjektyvus ir priimtas neturint visos objektyvios informacijos.

Pareiškėjai buvo atimta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus, kurių pagrindu pareiškėja, kaip savo srities specialistė, būtų turėjusi galimybę atsakyti į atsakovei kilusius klausimus, t. y. pagrįsti, kodėl nustatyti pažeidimai nepagrįsti. Atsakovės nustatyti pažeidimai nepagrįsti, kadangi 2015-11-02 – 2015-11-12 ataskaitoje Nr. 1510/26 (verslo vertinimas UAB „Impeks“ (toliau – Ataskaita 1) pateikta informacija, iš kurios galima matyti, kaip buvo apskaičiuotos diskonto normos dalys.

Kita vertus, nei Ä®statymas, nei Metodika, nei kiti teisės aktai nenumato, kiek detaliai turi bÅ«ti pateiktas diskonto normos sudėtinių dalių pagrindimas ataskaitoje, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Ä®statymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostatas. Kadangi atsakovė, atlikdama paskesnį veiklos patikrinimÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nepagrįstai atėmė teisę teikti paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėja Å¡iuos paaiÅ¡kinimus priversta teikti teismui. Ataskaitos 1 24–25 psl. yra pateiktas detalus ir iÅ¡samus paaiÅ¡kinimas, kas yra kapitalizacijos (diskonto) norma, kuo remiantis skaičiuojama bei kaip skaičiuojama.

Ataskaitos 25 psl. pateikiama pagrindinė naudojama formulė, detaliai apraÅ¡ant kiekvienÄ formulės dedamÄ jÄ dalį, atliktų skaičiavimų seka bei gauti rezultatai pateikti 18 lentelėje, kurioje skaičiavimams naudotas turto pelningumas detaliai apraÅ¡omas ir apskaičiuojamas Ataskaitos 2.6 skyriaus „Retroperspektyvinė įmonės finansinės – Å«kinė veiklos analizė“ bei pateikiama 10 lentelėje „Pelningumo rodiklių analizė. Å ioje lentelėje apskaičiuotas 2010-12-31 balanso duomenimis turto pelningumas (pelnas iki mokesčių/turtas*100) yra 25,77 proc., suapvalinus iki 1 skaičiaus po kablelio yra 25,8 proc.

Å i įmonės pelningumo norma yra panaudota skaičiuojant diskonto normÄ , kurio skaičiavimai pateikti 18 lentelėje. Ataskaitos 1 25 psl. 18 lentelėje pateikti pirkėjų diversifikacijos laipsnis (5 proc.) bei tiekėjų diversifikacijos laipsnis (5 proc.) buvo apskaičiuoti remiantis pateikta įmonės finansinės atskaitomybės dokumentacija, o konkrečiai remiantis „Atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraščiu, 2010-01-01 – 2010-12-31 laikotarpis“ bei „Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščiu, 2010-01-01 – 2010-12-31“.

Kruopščios analizės bÅ«du buvo nustatyta, kad 2010-12-31 balanse yra apskaitytų ir nesumokėtų skolų likučiai (apie 80 proc. debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų – gautinos skolos iÅ¡ 4 svarbiausių pirkėjų ir mokėtinos skolos 4 svarbiausiems tiekėjams. Pirkėjų ir tiekėjų diversifikacijos laipsnis buvo paskaičiuotas pagal principÄ : pirkėjų ar tiekėjų diversifikacijos laipsnis yra lygus neapmokėto skolos likučio metų pabaigoje ir visos skolos santykis, iÅ¡reikÅ¡tas procentais ir padalintas iÅ¡ skaičiuotinų įmonių skaičiaus, Å¡iuo atveju iÅ¡ 4.

Ataskaitoje 1 detaliai pateikta informacija bei paaiškinimai, kaip buvo apskaičiuotos ir nustatytos diskonto normos sudėtinės dalys. Atsakovė patikrinimo akte nurodė, kad 2015-09-08 – 2015-09-11 ataskaitoje Nr. 1509/24 (nekilnojamojo turto komplekso ir kito turto) (toliau – Atskaita 2) nepateiktas mažiausias vieno objekto nuotraukų skaičius. Iš Ataskaitos 2 matyti, kad joje pateiktos 33 foto nuotraukos. Ataskaitos 2 prieduose pateikiamos viso vertinamo komplekso 59 nuotraukos iš kurių 26 nuotraukose yra pateiktas nekilnojamasis turtas, 1 nuotraukoje – kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, 32 nuotraukose – kilnojamasis turtas.

Ataskaitos 2 18–19 psl. nurodyta, kad turto apžiÅ«ros metu (2015-09-08) vertinamas turto kompleksas: 178 m2 bendro ploto kontrolės postas su gyvenamosiomis patalpomis, t. y. faktiÅ¡kai tai individualus gyvenamasis namas, nes yra naudojamas gyvenamajai ir buitinei paskirčiai. VertinamÄ turtÄ teisiÅ¡kai pritaikyti alternatyviam naudojimui komplikuota ir netikslinga. Vertintojos nuomone, maksimalus ir geriausias vertinamo turto panaudojimas, atitinka esamÄ turto naudojimÄ . Ataskaitos priede pateikiamos nuotraukos rodo, kad vertinamas pastatas yra daugiavaikės Å¡eimos vienintelis gyvenamasis bÅ«stas.

Vertintojai pagrįstai priskyrė vertinamÄ namÄ individualių gyvenamųjų namų kategorijai, vertinamÄ turtÄ namų valdai ir vertinimui panaudojo panaÅ¡aus turto (pagal faktinį ir vienintelį galimÄ turto panaudojimÄ ) įvykusių sandorių duomenis. PareiÅ¡kėja Ataskaitoje 2 22–26 psl. pateikė detalų nekilnojamojo turto įvertinimo proceso apraÅ¡ymÄ , taip pat analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes, pataisų bÅ«tinumo pagrindimo aplinkybes, Ataskaitoje 2 pateiktos formulės, atliktų skaičiavimų sekos bei gauti rezultatai.

Pastatų plotų skirtumai pataisai analizei buvo naudojami visoje KaiÅ¡iadorių r. savivaldybėje nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio iki 2015 metų rugsėjo mėnesio įvykę gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kompleksų pirkimo-pardavimo sandoriai. Detaliai analizei atlikti buvo naudojami lyginamieji sandoriai, gauti iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų bazių. PareiÅ¡kėja atliko sÄ lyginį pastatų ir žemės sklypo verčių iÅ¡skyrimÄ iÅ¡ vertinamo turto vertės. Å iam tikslui buvo įvertinta žemės sklypo dalis, kuria naudojasi užsakovas R.

P.. Ataskaitos 2 3 skyriuje „SÄ lyginis pastato ir žemės sklypo verčių iÅ¡skyrimas iÅ¡ vertinamo turto vertės“ yra pateikta detalus žemės sklypo įvertinimo proceso apraÅ¡ymas, analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, pataisų bÅ«tinumo pagrindimo aplinkybės, pateiktos formulės, atliktų skaičiavimų seka bei gautas rezultatas. Atsakovė Tarnyba prašė bylÄ nutraukti (t. II, b. l. 6–11). Atsiliepime nurodė kad Patikrinimo akto turinyje pateikiama pareiÅ¡kėjos sudarytų Ataskaitų analizė bei vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie darytų įtakÄ pareiÅ¡kėjos teisėms ar teisėtiems interesams, nenustatyti.

Patikrinimo aktas vertintinas kaip konstatuojamojo (neprivalomojo) pobÅ«džio aktas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių, todėl negali bÅ«ti laikomas skundo administraciniame teisme dalyku. Patikrinimo aktas atitinka Tarnybos iÅ¡vadÄ dėl vertinimo ataskaitos atitikties Ä®statymo ir Metodikos reikalavimams, kadangi abejuose dokumentuose pateikiama Tarnybos pozicija dėl ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams. Nei Ä®statymas, nei kiti turto ir verslo vertinimÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato jokių poveikio priemonių (sankcijų) vertinimo įmonei, kurios veiklos patikrinimo metu Tarnyba nustato, jog tikrinama verslo įmonė, sudarydama vertinimo ataskaitas, nesilaikė Ä®statymo ir Metodikos reikalavimų.

Taigi, Patikrinimo aktas yra Tarnybos iÅ¡vada (nuomonė) dėl vertinimo ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams, kuri nesukelia vertinimo įmonei teisinių (ar kitų) pasekmių, kadangi jose nėra pateikta vertinimo įmonei jokių imperatyvių įpareigojimų. Patikrinimo aktas teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjai nesukelia, kadangi remdamasi įsigaliojusiu Patikrinimo aktu Tarnyba kreipsis su raÅ¡ytiniu teikimu į Turto arba verslo vertintojų garbės teismÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo Ataskaitas parengusiai vertintojai (kuri nėra nagrinėjamos administracinės bylos Å¡alis), o ne pareiÅ¡kėjai.

Tarnybos teikimas ir iÅ¡vada (Å¡iuo atveju patikrinimo aktas) Turto arba verslo vertintojų garbės teismui dėl drausmės bylos vertintojui iÅ¡kėlimo laikytina tarpiniu procedÅ«riniu sprendimu, kuriame pateikiamas preliminarus teisinės situacijos vertinimas, tačiau niekaip neįpareigojančiu taip pat Å¡iÄ situacijÄ vertinti ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismui priimat vienÄ iÅ¡ sprendimų, t. y. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas gali iÅ¡kelti arba neiÅ¡kelti drausmės bylÄ vertintojui, iÅ¡kėlus – nutraukti drausmės bylÄ ar skirti vienÄ iÅ¡ drausminių nuobaudų.

Byla nutraukiama.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 103 straipsnio 1 punktÄ teismas nutraukia bylÄ , jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.IÅ¡ skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėja ginčija 2016-08-01 patikrinimo aktÄ Nr. VP-25(16) kuriame buvo įvertintos 2015-11-02 –2015-11-12 ataskaita Nr. 1510826 (verslo vertinimas UAB „Inteks“ ir 2015-09-08 – 2015-09-11 ataskaita Nr. 1509/24 (nekilnojamojo turto komplekso ir kito turto), analizuojama ar įgyvendinti pirminio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjai pateikti reikalavimai, bei nustatyti paskesnio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjos veiklos trÅ«kumai.

Ä®vertinus 2016-08-01 patikrinimo akto Nr. VP-25(16) turinį, darytina iÅ¡vada, kad jame pateikta dviejų bendrovės sudarytų vertinimo ataskaitų analizė bei vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie turėtų įtakos bendrovės teisėms ar teisėtiems interesams, nebuvo nustatyti. Pažymėtina, kad pagal ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Remiantis ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat Å¡ių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali bÅ«ti tik toks vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis.Å iuo atveju iÅ¡ skundo turinio matyti, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) jokio galutinio sprendimo pagal Lietuvos Respublikos urto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ nėra priėmusi, taigi nėra priimtas Tarnybos galutinis sprendimas (aktas), kuris ir galėtų bÅ«ti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.

Vien tik Tarnybos nustatyti pažeidimai savaime negali pareiÅ¡kėjai sukelti jos skunde ir paaiÅ¡kinimuose nurodytų neigiamų pasekmių. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali bÅ«ti nurodyti grindžiant skundÄ dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Taigi, administracinis teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl tam tikrÄ administracinę procedÅ«rÄ užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedÅ«rinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Teismo vertinimu, jokie sprendimai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nėra priimti, valinių patvarkymų 2016-08-01 patikrinimo akte Nr. VP-25(16) nėra nustatyta.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos ginčijamas 2016-08-01 patikrinimo aktas Nr. VP-25(16) negali bÅ«ti administracinės bylos dalyku, nes kol kas nesukelia jai teisinių pasekmių ir yra tarpinis dokumentas, sudarantis prielaidas priimti atitinkamÄ galutinį sprendimÄ . Be to, ir pačiame Turto arba verslo vertinimo pagrindų įstatyme nėra nustatyta, kad patikrinimo aktas gali bÅ«ti skundžiamas teismui. Ta aplinkybė, kad galimai Tarnyba kreipsis su teikimu į Turto ar verslo vertintojų garbės teismÄ ginčijamo 2016-08-01 patikrinimo akto Nr. VP-25(16) pagrindu, nekeičia ginčijamo akto pobÅ«džio ir juo sukeliamų teisinių pasekmių.

Pažymėtina, kad priėmus sprendimus pareiÅ¡kėjos ar turto vertintojų, kurių ataskaitos 2016-08-01 patikrinimo akte Nr. VP-25(16) buvo vertintos, atžvilgiu, jie galės tokius aktus ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, skundo argumentais, be kito ko, nurodydami ir 2016-08-01 patikrinimo akto Nr. VP-25(16) neteisėtumÄ . Taigi, tik galutinis sprendimas, kuriuo atitinkamos poveikio priemonės bÅ«tų taikomos, gali bÅ«ti ginčo teisme objektu. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ (pvz. 2014-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-1291-14).

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teismas bylÄ nutraukia, kaip nepriskirtinÄ administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® 103 straipsnio 1 punktas).              Vadovaudamasis ABTÄ® 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsniu, 107–109 straipsniais, 153 straipsniu, teismasn u t a r i a:PareiÅ¡kėjos UAB „Euristika“ bylÄ nutraukti.Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                   Violeta Balčytienė                      Ernestas Spruogis                      Margarita Stambrauskaitė             Â