2024-04-24 Nr. AB-6683-3-62-3-01777-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-38-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01777-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.6.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; tretieji suinteresuoti asmenys – A. K., R. D. P., R. T. ir G. T.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 7SD-2416-(14.7.104.), kuriuo buvo įformintas atsisakymas keisti Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Zapyškio seniūnijos Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintus Zapyškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto (toliau – ir Projektas) sprendinius dėl projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1140-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo paliktas galioti Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 7SD-2416-(14.7.104.) įformintas sprendimas. A. K. taip pat prašė jam iš atsakovo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

2. Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1. A. K. ir A. K. yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, kuriems nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo. Prie jiems priklausančio žemės sklypo valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Valstybės žemės fondo matininkas 2020 m. sausio 14 d. atliko projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) paženklinimą ir surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus, su kuriais A. K. ir A. K. nesutiko, todėl Tarnybos Kauno rajono skyriui pateikė pastabas dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2, paženklinimo ir jo metu surašytų žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų bei žemės sklypų planų (toliau – ir Pastabos). Tarnybos Kauno rajono skyrius Sprendime informavo, kad Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.) patvirtinti Zapyškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendiniai nebus keičiami. Minėtas aktas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo apskųstas Tarnybos vadovui, tačiau skundas buvo atmestas.

2.2. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į to paties straipsnio 12 dalį, nustatančią, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, yra išaiškinęs, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems buvo suteikta.

2.3. Kauno rajono taryba 1993 m. spalio 19 d. I šaukimo 22 sesijos sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo žemės tvirtinimo“ patvirtino Zapyškio apylinkės gyventojams asmeninio naudojimo sklypus pagal pridedamus sąrašus pagal kaimus: (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 1 įrašyta A. K., kuriai suteikiama 2 ha asmeninio ūkio žemės. Suteiktoje asmeninio ūkio žemėje A. K. pasistatė žirgyną, todėl Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 05-2905 „Dėl žemės sklypų nuomos A. K. Kauno rajone“ pagrindu su ja Kauno apskrities valdytojo administracijos Kauno rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba 1996 m. liepos 3 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N52/96-0133 (toliau – ir Nuomos sutartis Nr. 133) A. K. iki 2095 m. liepos 3 d. išnuomojo 1,5219 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žirgynui ir hipodromui eksploatuoti, o 1996 m. liepos 3 d. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N52/96-0133a (toliau – ir Nuomos sutartis Nr. 133a) A. K. iki 2012 m. liepos 3 d. buvo išnuomotas 0,1778 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės ūkio veiklai. A. K. išnuomoti žemės sklypai buvo suformuoti suteiktoje asmeninio ūkio žemėje. Nedidelius koordinačių ir plotų neatitikimus plane ir išnuomotų žemės sklypų koordinatėse bei plotuose lėmė skirtingų koordinačių sistemų naudojimas. Aplinkybė, kad šios žemės sklypų nuomos sutartys 2001 m. lapkričio 29 d. A. K. prašymais buvo nutrauktos Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo“, nėra pagrindas daryti išvadą, jog A. K. šių žemės sklypų teisėtai nenaudojo. Ginčijamuose sprendimuose visiškai nebuvo analizuotos priežastys, dėl kurių A. K. pateikė prašymus dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo.

2.4. Atsižvelgus į A. K. 2001 lapkričio 29 d. prašymų nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis priežastį, akivaizdu, kad po Nuomos sutarties Nr. 133 nutraukimo A. K. ir toliau turėjo teisėtą interesą naudotis ta 1,5219 ha žemės sklypo dalimi, kuri reikalinga jai priklausantiems statiniams eksploatuoti, bei faktiškai jį įgyvendino. Kaip nurodyta pareiškėjo 2020 m. vasario 12 d. pastabose dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2, paženklinimo ir jo metu surašytų žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų bei žemės sklypų planų, nurodyta žemės sklypo dalis jau daugiau kaip 20 metų naudojama žirgyno ir hipodromo veiklai, yra aptverta tvora, tvarkoma ir prižiūrima. Tuo iki mirties rūpinosi žemės sklypo nuomininkė A. K., o po jos mirties – įpėdiniai A. K. ir A. K..

2.5. Ginčijamuose sprendimuose taip pat buvo nustatyta, jog akcinė bendrovė (toliau – AB) Lietuvos žemės ūkio bankas, įgijęs dalį pastatų ir kitų statinių, esančių 1,5219 ha žemės sklype, 2002 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą išnuomoti 99 metams 1,5219 ha žemės sklypo dalį – 0,2913 ha (žemės sklypą, reikalingą šiems statiniams eksploatuoti). Akivaizdu, kad kita žemės sklypo dalis – 1,223 ha – yra reikalinga A. K. priklausiantiems statiniams eksploatuoti, kuria ji iki mirties naudojosi ir prižiūrėjo. Be to, AB Lietuvos žemės ūkio bankas pastatus ir kitus statinius, kuriuos įgijo 1999 m. birželio 18 d. Teismo antstolių kontoros Turto perdavimo išieškotojui aktu, 2003 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė M. D. K., o šiuo metu šie pastatai priklauso pareiškėjui.

2.6. A. K. priklauso visi pastatai ir kiti statiniai, kurie buvo dar Nuomos sutartimi Nr. 133 A. K. išnuomotame žemės sklype, kuris buvo išnuomotas būtent šiems žirgyno pastatams ir hipodromui eksploatuoti. Be to, nurodytas 1,5219 ha žemės sklypas, reikalingas žirgyno ir hipodromo veiklai, jau daugiau kaip 20 metų naudojamas žirgyno ir hipodromo veiklai.

2.7. Žemės sklypo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas A. K. asmeninio ūkio žemei, be to, išnuomotas žirgyno pastatams ir hipodromui eksploatuoti, kurie reikalingi žirgyno ir hipodromo veiklai, o jos įpėdiniai įgijo teisę nuomoti teisėtai naudojamą asmeninio ūkio žemę, nėra jokio teisinio pagrindo ribose projektuoti žemės sklypus (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2), atlikti jų paženklinimas ir surašyti 2020 m. sausio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus. 1,5219 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), reikalingas žirgynui ir hipodromui eksploatuoti, buvo nepažeidžiant įstatymų suteiktas asmeniam ūkiui ir negali būti priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui. Tuo labiau, kad žemė, pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, yra valstybės išperkama.

3. Teismo posėdyje pareiškėjo A. K. atstovai palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

5.1. Kauno rajono apylinkės taryba 1993 m. spalio 19 d. I šaukimo 22 sesijos sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo žemės tvirtinimo“ patvirtino Zapyškio apylinkės gyventojams asmeninio naudojimo sklypus pagal pridedamus sąrašus pagal kaimus. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 1 yra įrašyta A. K., kuriai suteikiama 2 ha asmeninio ūkio žemės. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. 05-2905 „Dėl žemės sklypų nuomos A. K. Kauno rajone“ nurodyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) pasistatė žirgyno pastatą ir prie pastatų buvo suformuoti du sklypai: sklypas Nr. 1 – 15219 kv. m ne žemės ūkio veiklai žirgyno hipodromui eksploatuoti – ir sklypas Nr. 2 – 1778 kv. m – žemės ūkio veiklai. Atsižvelgiant į tai, šiuo įsakymu A. K. (duomenys neskelbtini) buvo nuspęsta išnuomoti du žemės sklypus: sklypą Nr. 1 – 15219 kv. m žirgyno pastatų ir kiemo priklausinių užimtą žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai žirgynui ir hipodromui eksploatuoti 99 metams – bei sklypą Nr. 2 – 1778 kv. m žemės ūkio naudmenų žemės ūkio veiklai 16 metų.

5.2. Nuomos sutartyje Nr. 133 buvo nurodyta, kad 1,5219 ha žemės sklypas išnuomojamas žirgynui ir hipodromui eksploatuoti iki 2095 m. liepos 3 d., o sutartis galioja nuo 1996 m. liepos 12 d. Piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro pažymėjime, registracijos Nr. 52/26013-1, nurodyta, kad sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų sklype nėra.

5.3. Nuomos sutartyje Nr. 133a buvo nurodyta, kad 0,1778 ha žemės sklypas išnuomojamas žemės ūkio veiklai iki 2012 m. liepos 3 d., o sutartis galioja nuo 1996 m. liepos 12 d. Piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro pažymėjime, registracijos Nr. 52/26015-1, nurodyta, kad sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1778 ha žemės ūkio naudmenų.

5.4. Dokumentų byloje sklypų, kurie buvo išnuomoti A. K., planų su nurodytais numeriais ir plotais nėra. 2001 m. lapkričio 29 d. prašymuose A. K. paprašė nutraukti 1996 m. liepos 3 d. sudarytas 1,5219 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nuomos sutartį Nr. 133 ir 0,1778 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nuomos sutartį Nr. 133a, kurios buvo nutrauktos Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 ir šiuo įsakymu žemės sklypai – 1,5219 ha ir 0,1778 ha – buvo perduoti į valstybinės žemės fondą.

5.5. Dokumentų byloje esantis VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto inžinierės A. K. parengtas 1,5219 ha žemės sklypo planas 2003 m. sausio 14 d. buvo suderintas Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje. Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos vardu įregistruoto 1,5219 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties žemė: kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai žemės ūkio naudmenų sklype nėra. 1999 m. birželio 18 d. Teismo antstolių kontoros Turto perdavimo išieškotojui aktu vykdomojoje byloje Nr. 58, pastatą – arklidę, pastatą – arklidę ir kitus statinius – stoginės 4 vnt. (registro Nr. 20/171938) nuosavybės teise įsigijo AB Lietuvos žemės ūkio bankas ir 2002 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą išnuomoti 99 metams 1,5219 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį – 0,2913 ha.

5.6. 2003 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarės Z. K., registro Nr. 3384, AB Lietuvos žemės ūkio bankas nekilnojamąjį turtą – vieno aukšto plytų mūro kitos paskirties / arklidė (nebaigta statyti, baigtumas 91 proc.), pažymėjimas plane IIIp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: kitos paskirties / kiemo statiniai (stoginė – 4 vnt., tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieno aukšto plytų mūro kitos paskirties / arklidė (nebaigta statyti, baigtumas 88 proc.), pažymėjimas plane 2IIp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pardavė M.

D. K.. Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypo, kuriame yra statinys, parduodamas nekilnojamasis turtas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Zapyškio k. v. ir esant Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 7 d. sutikimui Nr. 10-230 perleisti nuomos teisę į 2913 kv. m žemės sklypą, kurio nuomos klausimas nėra išspręstas ir pardavėjas pirkėjui perduoda savo turėtas teises bei pareigas į žemės sklypą, kuris būtinas perkamiems pastatams naudoti pagal paskirtį. Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 02-05-4538 „Dėl žemės sklypo padalijimo“ buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 1,5219 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo projektas, parengtas P. D. individualios įmonės, sklypą padalijant į du sklypus kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai: sklypą Nr. 1 – 1,236 ha – ir sklypą Nr. 2 – 0,2913 ha.

Sklypas Nr. 2 – 0,2913 ha – Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 02-4827 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ buvo išnuomotas M. D. K. 20 metų valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai. Iš dokumentų byloje esančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Architektų pastogė“ parengto „A. K. asmeninio ūkio, A. K. namų valdos žemės sklypo ribų plano M1:1000“ (toliau – Planas) darytina prielaida, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. 05-2905 „Dėl žemės sklypų nuomos A. K. Kauno rajone“ buvo išnuomoti du žemės sklypai: sklypas Nr. 1 – 15219 kv. m žirgyno pastatų ir kiemo priklausinių užimtas žemės sklypas ne žemės ūkio veiklai žirgynui ir hipodromui eksploatuoti – bei sklypas Nr. 2 – 1778 kv. m žemės ūkio naudmenų žemės ūkio veiklai buvo suformuoti A. K. suteiktoje asmeninio ūkio žemėje, tačiau Plane žemės naudmenų plotai, linijų ilgiai, riboženklių vieta ir koordinatės taisytos.

5.7. A. K. 2001 m. lapkričio 29 d. Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė prašymus nutraukti Nuomos sutartį Nr. 133 ir Nuomos sutartį Nr. 133a. Kauno apskrities viršininkas, atsižvelgęs į šiuos prašymus, taip pat į tai, kad nuosavybės teisės į žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius žirgyno statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 1999 m. buvo perleistos kitiems asmenims, 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 šalių susitarimu minėtas nuomos sutartis nutraukė, 1,5219 ha bei 0,1778 ha žemės sklypus priskirdamas valstybinės žemės fondui. Šis Kauno apskrities viršininko sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, pilietės teisės nuomoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruotos.

5.8. A. K. Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškimą, paliudytą Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Z. K., kuriuo atsisakė likusio jai suteikto 0,2913 ha asmeninio ūkio žemės ploto. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybėn įsigijęs asmuo inicijavo šio žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą (patvirtintas Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 02-05-4538 „Dėl žemės sklypo padalijimo (Kauno r.)“), kuriuo šis žemės sklypas buvo padalintas į du 0,2913 ha ir 1,2306 ha žemės sklypus. Suformuotas 0,2913 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2003 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N52/2003-0032 buvo išnuomotas tuometei statinių savininkei M. D. K. (A. K. statinių tuo metu nevaldė), o 1,2306 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotams (Nr. 295). Šį žemės sklypą, pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) duomenis, iki šiol žemės ūkio veiklai naudojo ir deklaracijas tiesioginėms išmokoms gauti teikė ne A. K., taip pat ne pareiškėjas, o kitas asmuo. A. K. 0,2913 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybėn vėl įsigijo 2013 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi, o jai (duomenys neskelbtini) mirus, statinius paveldėjo pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. K..

5.9. A. K. prašymais nutraukti Nuomos sutartį Nr. 133 ir Nuomos sutartį Nr. 133a, kuriomis jai buvo išnuomoti 1,6997 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteiktoje žemėje (Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 prašymas patenkintas), taip pat 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškimu, kuriuo atsisakė likusio 0,2913 ha jai suteikto naudoti asmeninio ūkio žemės ploto, aiškiai išreiškė savo valią dėl tolesnio asmeninio ūkio žemės ploto naudojimo, t. y. ji atsisakė toliau naudoti jai suteiktą asmeninio ūkio žemę.

5.10. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 tenkinus jos prašymą, t. y. nutraukus minėtas nuomos sutartis ir žemę priskyrus laisvos žemės fondo žemės plotams, A. K. neteko teisės naudoti jai Zapyškio apylinkės tarybos 1993 m. spalio 19 d. sprendimu suteiktos asmeninio ūkio žemės, taip pat ją nuomoti ar įsigyti iš valstybės, kaip asmeninio ūkio žemę. Aplinkybė, kad A. K. 2013 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi vėl įsigijo nuosavybėn statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius kitos paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), neatkūrė jos teisių į 2001 m. atkurtą asmeninio ūkio žemę, kadangi asmeninio ūkio žemė buvo suteikiama tik iki 1994 m. liepos 1 d. ir ji buvo suteikiama naudoti žemės ūkio veiklai.

5.11. Rengiant projektą, 1,2306 ha laisvos žemės fondo žemės plote (Nr. 295, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nėra pareiškėjui priklausančių statinių, buvo suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) kitiems asmenims įsigyti iš valstybės. Apie minėto projekto rengimą bei apie parengto projekto viešą svarstymą buvo paskelbta viešai; projekto sprendinių A. K. nei rengiant projektą, nei jį svarstant neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad projekto dalis dėl suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) nėra nuginčyta, projekto sprendiniai turi būti įgyvendinti, t. y. projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos paženklintos vietovėje, parengti žemės sklypų planai, kadastro duomenų bylos, kuriais remiantis, žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o jų ribos buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

5.12. Asmeninis ūkis buvo skiriamas šeimai, tuo metu, kai A. K. buvo skirtas asmeninis ūkis, ji buvo santuokoje su M. A. K.. Kauno rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 2078 buvo atkurtos nuosavybės teisės, M. A. K. grąžinant natūra 10 ha žemės (duomenys neskelbtini). Tiek tada galioję, tiek galiojantys teisės aktai nustato, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, kad atkuriant nuosavybės teises nebuvo įskaitytas asmeniniam ūkiui suteiktas žemės sklypas, nėra teisinio pagrindo teigti, jog pareiškėjas, kaip įpėdinis, turi teisę į asmeninio ūkio žemę.

5.13. Tarnybos Kauno rajono skyrius, atsižvelgęs į A. K. ir A. K. 2018 m. rugpjūčio 27 d. bei 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymus pirkti iš valstybės minėtiems statiniams eksploatuoti suformuotą 0,2913 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pradėjęs šios kitos paskirties žemės sklypo pardavimo minėtiems asmenims procedūrą.

6. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens R. D. P. atstovas palaikė atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. K. ir A. K. yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems nuosavybės teise priklauso po ½ žemės sklypo dalį. VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geologijos skyrius 2020 m. sausio 19 d. raštais Nr. KM-1211 ir Nr. KM-1212 „Dėl žemės sklypo ribų paženklinimo ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei plano išsiuntimo“ pareiškėją informavo, kad 2020 m. sausio 14 d. buvo vykdomi žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio S. B., ir žemės sklypo, kadastro Nr. 949, priklausančio M. G., ženklinimo darbai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodika; su vėlesniais pakeitimais), 106 punktu, pareiškėjui buvo siųstos žemės sklypų planų ir paženklinimo-parodymo aktų kopijos bei jis buvo informuotas, kad pastabas dėl žemės sklypų paženklinimo ir jų metu surašytų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų bei žemės sklypo plano Tarnybai gali pateikti raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo minėtų dokumentų kopijų gavimo dienos. Su projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) paženklinimais ir jų metu surašytais žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktais bei žemės sklypų planais A. K. ir A. K., kaip A. K. įpėdiniai, nesutiko, todėl Tarnybos Kauno rajono skyriui 2020 m. vasario 12 d. pateikė pastabas dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2, paženklinimo ir jo metu surašytų žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų bei žemės sklypų planų.

9. Teismas akcentavo, kad A. K. ir A. K. yra A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), kuriai Nuomos sutartimi Nr. 133 iki 2095 m. liepos 3 d. buvo išnuomotas 1,5219 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žirgynui ir hipodromui eksploatuoti, įpėdiniai. Ši žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis 1996 m. liepos 12 d. buvo įregistruota Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (registro Nr. 52/26013). Nurodytas žemės sklypas žemės nuomos sutartimi jau daugiau kaip 20 metų naudojamas žirgyno ir hipodromo veiklai, yra aptvertas tvora, tvarkomas ir prižiūrimas. Tuo iki mirties rūpinosi žemės sklypo nuomininkė A. K., o po jos mirties – įpėdiniai A. K. ir A. K..

10. Išsamiai aptaręs Pastabų turinį, teismas pažymėjo, kad Tarnybos Kauno rajono skyrius, išnagrinėjęs prašymą dėl žemės (duomenys neskelbtini) ir pateiktas Pastabas, Sprendime nurodė, jog Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.) patvirtinti Projekto sprendiniai nebus keičiami. Išsamiai aptaręs Sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, išankstinio ginčų nagrinėjimo Tarnyboje ne teismo tvarka Sprendime įformintas atsisakymas keisti patvirtintus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinius dėl projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) buvo apskųstas Tarnybos vadovui, tačiau skundas buvo atmestas, kadangi Projekto dalis dėl minėtų suprojektuotų žemės sklypų nėra nuginčytas, todėl Projekto sprendiniai turi būti įgyvendinti, t. y. Projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos paženklintos vietovėje, parengti žemės sklypų planai, kadastro duomenų bylos, kuriais remiantis, žemės sklypai bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o jų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Taip pat buvo pabrėžta, kad asmenys skunde nenurodė priežasčių, dėl kurių ženklinant Projekte suprojektuotus žemės sklypus (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) vietovėje, taip pat 2020 m. sausio 14 d. surašant žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktus bei rengiant jų planus, galėjo būti pažeistos jų teisės.

11. Teismas nustatė, kad Kauno rajono Zapyškio apylinkės savivaldybės taryba 1993 m. spalio 19 d. I šaukimo 22 sesijos sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo žemės tvirtinimo“ patvirtino Zapyškio apylinkės gyventojams asmeninio naudojimo sklypus pagal pridedamus sąrašus pagal kaimus: (duomenys neskelbtini) eilėje Nr. 1 įrašyta A. K., kuriai suteikiama 2 ha asmeninio ūkio žemės. Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.) buvo patvirtinti Zapyškio kadastro vietovės žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos bei plotai, nustatytos žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai (1.1 pp.); asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas (1.2 pp.).

Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 7SK-1361-(14.7.110) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 949 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vyriausybės 2002 m, balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 12 punktu ir 841.1.1.1 papunkčiu, atsižvelgdamas į Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d.

įsakymą Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.), suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo, projektinis Nr. 949 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės L. K. parengtą elektroninę žemės sklypo, projektinis Nr. 949 bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą Nr. 1639130, kuri yra saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 7SK-1672-(14.7.110) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 955-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kadastro nuostatų 12 punktu ir 841.1.1.1 papunkčiu, atsižvelgdamas į Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d.

įsakymą Nr. 7VĮ-860-( 14.7.2.), suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės sklypo, projektinis Nr. 955-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės L. K. parengtą elektroninę žemės sklypo, projektinis Nr. 949 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą Nr. 1646935, kuri yra saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Tarnyba 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 7S-136-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M.

G.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į sklypą Nr. 949 (0,8430 ha) M. G., o Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr.7S-168-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į sklypą Nr. 955-2 (0,3307 ha) S. B..

12. Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypas Nr. 949 (0,8430 ha) 2021 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1477 buvo perleistas tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. T. ir G. T., o žemės sklypas Nr. 955-2 (0,3307 ha) 2021 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ML512 buvo perleistas trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. P.. Tarnybos Kauno rajono skyriuje buvo gautas pareiškėjo A. K. 2019 m. kovo 29 d. prašymas dėl 0,2913 ha valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išpirkimo prie pareiškėjui priklausiančių pastatų. Tarnybos Kauno rajono skyrius 2019 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr.7SD-6048-(14.7104) „Dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo“ nurodė, jog pagal skyriuje ir duomenų bazėje esančius duomenis buvo nustatyta, kad minėtas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. liepos 17 d. buvo išnuomotas M. D. K. (Nr. N52/2003-0032) ir ši sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

13. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punktu, kuriame nurodyta, kad kai žemės nuomininkas perleidžia nuomojame žemės sklype statinius, taip pat yra perleidžiama ir valstybinės žemės dalis. Tokiu atveju pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis ir joje įrašomas naujas nuomininkas. Teismas nurodė, kad atžvelgiant į tai, pagal galiojančius teisės aktus, susitarimu yra keičiama 2003 m. liepos 17 d. nuomos sutartis Nr. N52/2003-0032, kuriame įrašomas naujas valstybinės žemės nuomininkas. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre Nr. 52/54852, kuriame buvo įregistruotas 0,2913 ha žemės sklypas, nėra nurodytas žemės naudojimo būdas. Tokiu atveju sudaryti nuomos sutarties ar išpirkti tokio žemės sklypo teisės aktai nenustato. Teismas nurodė, kad norint išsinuomoti ar išsipirkti šį žemės sklypą, skyrius turi kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės naudojimo būdo nustatymo pagal patvirtintą Kauno rajono savivaldybes bendrąjį planą.

14. Teismas pažymėjo, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Metodika (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.). Pacitavęs Metodikos 105–107 punktų nuostatas, teismas akcentavo, kad jeigu pretendentas per Metodikos 106 punkte nustatytą terminą nepateikia pastabų dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemėtvarkos skyrius nurodo projekto autoriui parengti paženklinto žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

15. Teismas pažymėjo, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. 05-2905 „Dėl žemės sklypų nuomos A. K. Kauno rajone“ nurodyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) pasistatė žirgyno pastatą ir prie pastatų buvo suformuoti du sklypai: sklypas Nr. 1 – 15219 kv. m ne žemės ūkio veiklai žirgyno hipodromui eksploatuoti – ir sklypas Nr. 2 – 1778 kv. m – žemės ūkio veiklai. Atsižvelgiant į tai, šiuo įsakymu A. K. (duomenys neskelbtini) buvo nuspęsta išnuomoti du žemės sklypus: sklypą Nr. 1 – 15219 kv. m žirgyno pastatų ir kiemo priklausinių užimtą žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai žirgynui ir hipodromui eksploatuoti 99 metams – bei sklypą Nr. 2 – 1778 kv. m žemės ūkio naudmenų žemės ūkio veiklai 16 metų.

16. Teismas nurodė, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos Kauno rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir A. K. sudarytoje Nuomos sutartyje Nr. 133 yra nurodyta, jog 1,5219 ha žemės sklypas išnuomojamas žirgynui ir hipodromui eksploatuoti iki 2095 m. liepos 3 d., o sutartis galioja nuo 1996 m. liepos 12 d. Piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registro pažymėjime, registracijos Nr. 52/26013-1, nurodyta, kad sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų sklype nėra. Kauno apskrities valdytojo administracijos Kauno rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos bei A. K. sudarytoje Nuomos sutartyje Nr. 133a yra nurodyta, kad 0,1778 ha žemės sklypas išnuomojamas žemės ūkio veiklai iki 2012 m. liepos 3 d., o sutartis galioja nuo 1996 m. liepos 12 d. Piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registro pažymėjime, registracijos Nr. 52/26015-1, nurodyta, kad sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1778 ha žemės ūkio naudmenų. Dokumentų byloje sklypų, kurie buvo išnuomoti A. K., planų su nurodytais numeriais ir plotais nėra.

17. Teismas akcentavo, kad A. K. 2001 m. lapkričio 29 d. prašymais paprašė nutraukti Nuomos sutartį Nr. 133 ir Nuomos sutartį Nr. 133a, kurios buvo nutrauktos Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 ir šiuo įsakymu žemės sklypai – 1,5219 ha ir 0,1778 ha – buvo perduoti į valstybinės žemės fondą. A. K. 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškime, patvirtintame Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Z. K., reg. Nr.12465, pareiškė, kad 1994 m. vasario 28 d. Zapyškio apylinkės 1 šaukimo taryba 25 sesijos sprendimu jai skyrė 2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip asmeninį ūkį, ir ji atsisako 2913 kv. m iš minėto žemės sklypo.

18. Teismas pažymėjo, kad dokumentų byloje yra VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto inžinierės A. K. parengtas 1,5219 ha žemės sklypo planas, 2003 m. sausio 14 d. suderintas Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje. Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos vardu įregistruoto 1,5219 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties žemė: kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai, žemės ūkio naudmenų sklype nėra. 1999 m. birželio 18 d. Teismo antstolių kontoros Turto perdavimo išieškotojui aktu vykdomojoje byloje Nr. 58 pastatą – arklidę su priestatu (1J1/p), pastatą – arklidę su priestatu (2J1/p), ir kitus statinius – stoginės 4 vnt. (registro Nr. 20/171938) nuosavybės teise įsigijo AB Lietuvos žemės ūkio bankas ir 2002 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą išnuomoti 99 metams 1,5219 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį – 0,2913 ha (žemės sklypą, reikalingą šiems statiniams eksploatuoti pagal 2002 m. sausio 22 d. suderintą korporacijos „Matininkai“ parengtą planą).

19. Teismas nurodė, kad 2003 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarės Z. K., registro Nr. 3384, AB Lietuvos žemės ūkio bankas nekilnojamąjį turtą – vieno aukšto plytų mūro kitos paskirties / arklidė (nebaigta statyti, baigtumas 91 proc.), pažymėjimas plane 1I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: kitos paskirties / kiemo statiniai (stoginė – 4 vnt., tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieno aukšto plytų mūro kitos paskirties / arklidė (nebaigta statyti, baigtumas 88 proc.), pažymėjimas plane 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pardavė M. D. K.. Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypo, kuriame yra statinys, parduodamas nekilnojamasis turtas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (taip sutartyje) Zapyškio k. v. ir esant Kauno apskrities viršininko 2002 m. kovo 7 d. sutikimui Nr. 10-230 perleisti nuomos teisę į 2913 kv. m žemės sklypą, kurio nuomos klausimas nėra išspręstas, ir pardavėjas pirkėjui perduoda savo turėtas teises bei pareigas į žemės sklypą, kuris yra būtinas perkamiems pastatams naudoti pagal paskirtį.

20. Teismas pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 02-05-4538 „Dėl žemės sklypo padalijimo“ buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 1,5219 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo projektas, parengtas P. D. individualios įmonės, sklypą padalijant į du sklypus kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai: sklypą Nr. 1 – 1,236 ha – ir sklypą Nr. 2 – 0,2913 ha. Sklypas Nr. 2 – 0,2913 ha – Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 02-4827 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ buvo išnuomotas M. D. K. 20 metų valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai.

21. Iš dokumentų byloje esančio UAB „Architektų pastogė“ parengto A. K. asmeninio ūkio, A. K. namų valdos žemės sklypo ribų plano M1:1000 buvo daroma prielaida, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 05-2905 „Dėl žemės sklypų nuomos A. K. Kauno rajone“ buvo išnuomoti du žemės sklypai: sklypas Nr. 1 – 15219 kv. m žirgyno pastatų ir kiemo priklausinių užimtas žemės sklypas ne žemės ūkio veiklai (žirgynui ir hipodromui eksploatuoti) – bei sklypas Nr. 2 – 1778 kv. m žemės ūkio naudmenų žemės ūkio veiklai buvo suformuoti A. K. suteiktoje asmeninio ūkio žemėje, tačiau Plane žemės naudmenų plotai, linijų ilgiai, riboženklių vieta ir koordinatės taisytos.

22. Teismas akcentavo, kad A. K. 2001 m. lapkričio 29 d. Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė prašymus nutraukti Nuomos sutartį Nr. 133 ir Nuomos sutartį Nr. 133a. Kauno apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į minėtus pilietės prašymus, taip pat į tai, kad nuosavybės teisės į žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius žirgyno statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 1999 m. buvo perleistos kitiems asmenims, 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 šalių susitarimu minėtas nuomos sutartis nutraukė, 1,5219 ha ir 0,1778 ha žemės sklypus priskirdamas valstybinės žemės fondui. Šis Kauno apskrities viršininko sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, pilietės teisės nuomoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruotos. Be to, A. K. Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškimą, paliudytą Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. (registro Nr. 12465), kuriuo atsisakė likusio jai suteikto 0,2913 ha asmeninio ūkio žemės ploto.

23. Teismas pažymėjo, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybėn įsigijęs asmuo inicijavo šio žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą (patvirtintas Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 02-05-4538 „Dėl žemės sklypo padalijimo (Kauno r.)“), kuriuo šis žemės sklypas buvo padalintas į du 0,2913 ha ir 1,2306 ha žemės sklypus. Suformuotas 0,2913 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2003 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N52/2003-0032 buvo išnuomotas tuo metu buvusiai statinių savininkei M. D. K. (A. K. statinių tuo metu nevaldė), o 1,2306 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotams (Nr. 295). Šį žemės sklypą pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis, iki šiol žemės ūkio veiklai naudojo ir deklaracijas tiesioginėms išmokoms gauti teikė ne A. K., taip pat ne pareiškėjas, o kitas asmuo. A. K. 0,2913 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybėn vėl įsigijo 2013 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi, o jai (duomenys neskelbtini) mirus, statinius paveldėjo pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. K..

24. Pacitavęs Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1, 10 ir 12 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Žemės reformos įstatymo nuostatas, aktualias ir šioje byloje, priėjo išvadą, jog tinkamu asmeninio ūkio žemės suteikimo aktu laikytinas pagal ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 1 d. pateiktą asmens prašymą ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2535-415/2020).

25. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog Kauno rajono Zapyškio apylinkės savivaldybės taryba 1993 m. spalio 19 d. I šaukimo 22 sesijos sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo žemės tvirtinimo“ patvirtino Zapyškio apylinkės gyventojams asmeninio naudojimo sklypus pagal pridedamus sąrašus pagal kaimus: (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 1 įrašyta A. K., kuriai suteikiama 2 ha asmeninio ūkio žemės. Nustačius, kad A. K. asmeninio ūkio žemės suteikimas buvo tinkamas, būtina nustatyti, ar egzistuoja antroji sąlyga, nustatyta Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, o būtent – ar A. K. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) naudojo 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) ir ar tokią teisę vėliau įgijo jos įpėdiniai A. K. bei A. K..

26. Spręsdamas klausimą, ar buvo naudojama A. K. paskirta asmeninio ūkio žemė, teismas konstatavo, jog pareiškėjo motina A. K. nuo 2001 m. lapkričio 29 d. nesinaudojo 2 ha asmeninio ūkio žeme. Šią aplinkybę vienareikšmiškai patvirtina nustatytos aplinkybės bei nurodytos teisės aktų nuostatos, jog A. K. 2001 m. lapkričio 29 d. prašymais nutraukti Nuomos sutartį Nr. 133 ir Nuomos sutartį Nr. 133a, kuriomis jai buvo išnuomoti 1,6997 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteiktoje žemėje (Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 prašymas buvo patenkintas), taip pat 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškimu, kuriuo atsisakė likusio 0,2913 ha jai suteikto naudoti asmeninio ūkio žemės ploto, aiškiai išreiškė savo valią dėl tolesnio asmeninio ūkio žemės ploto naudojimo, t. y. ji atsisakė toliau naudoti jai suteiktą asmeninio ūkio žemę (taip pat ginčo žemės plotą, kuris Projekte buvo suprojektuotas kitiems asmenims). Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 tenkinus jos prašymą, t. y. nutraukus minėtas nuomos sutartis ir žemę priskyrus laisvos žemės fondo žemės plotams, A. K. neteko teisės naudoti jai Kauno rajono Zapyškio apylinkės tarybos 1993 m. spalio 19 d. sprendimu suteiktos asmeninio ūkio žemės, taip pat ją nuomoti ar įsigyti iš valstybės kaip asmeninio ūkio žemę. Aplinkybė, kad A. K. 2013 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi vėl įsigijo nuosavybėn statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius kitos paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. pateikė prašymą dėl jo išsipirkimo), neatkūrė jos teisių į 2001 m. atkurtą asmeninio ūkio žemę, kadangi asmeninio ūkio žemė buvo suteikiama tik iki 1994 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. gegužės 24 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo ir papildymo“) ir ji buvo suteikiama naudoti žemės ūkio veiklai. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, atsižvelgęs į tai, kad A. K. atsisakė teisės naudoti (nuomoti) asmeninio ūkio žemę, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįgijo (nepaveldėjo) turtinės teisės įsigyti iš valstybės ar nuomoti A. K. suteiktos, tačiau asmeninio ūkio poreikiams nenaudotos asmeninio ūkio žemės.

27. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 02-05-8069 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo (Kauno r.)“, vienašalis A. K. 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškimas (sandoris), Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 7SK-1361-(14.7.110) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 949 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, Tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 7S-136-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. G.“, Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 7SK-1672-(14.7.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 955-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ ir Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 7S-168-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“ būtų panaikinti ar pakeisti, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo motina A. K. nuo 2001 m. neišsaugojo teisės į asmeninio ūkio žemę, nes jos realiai nenaudojo, todėl pareiškėjo Pastabos, jog žemės sklypo, kuris buvo išnuomotas A. K., o jos įpėdiniai įgijo teisę nuomoti teisėtai naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą, ribose formuoti tretiesiems asmenims žemės sklypų nėra jokio teisinio pagrindo, todėl tokie veiksmai yra neteisėti, o projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) paženklinimas, atliktas 2020 m. sausio 14 d., ir jo metu surašyti 2020 m. sausio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai bei šių žemės sklypų planai, patvirtinti Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2), turi būti panaikinti, yra nepagrįstos, ir nebuvo kliūtis parengti paženklintų žemės sklypų kadastro duomenų bylas bei jas patvirtinti (Metodikos 107 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-999-525/2022).

28. Pacitavęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, teismas pažymėjo, kad žemė, kuri priskiriama valstybės išperkamai žemei, nurodyta šio įstatymo 12 straipsnyje (kaimo vietovėje pagal įstatymus namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų užimta žemė, pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui žemė, taip pat kita šiame įstatymo straipsnyje nurodyta žemė).

29. Teismas akcentavo, kad pagal Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.6 papunkčio ir Metodikos nuostatas, laisvos žemės fondo žemė, dėl kurios nepateikti piliečių prašymai suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte grąžinamus natūra žemės sklypus, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodama asmenims arba nuomojama suformavus žemės sklypus rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Teismas pažymėjo, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą asmenų, pageidaujančių įsigyti, nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius, naudotis jais neatlygintinai ar valdyti patikėjimo teise, eilę.

30. Teismas nustatė, kad rengiant Projektą 1,2306 ha laisvos žemės fondo žemės plote (Nr. 295, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); jame nėra pareiškėjui priklausančių statinių), buvo suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) kitiems asmenims įsigyti iš valstybės. Apie Projekto rengimą, taip pat apie parengto Projekto viešą svarstymą buvo paskelbta laikraštyje „Laikinoji sostinė“ (Nr. 31), taip pat Tarnybos interneto svetainėje adresu: www.nzt.lt. Projekto sprendinių pareiškėjas nei rengiant Projektą, nei jį svarstant, nei nagrinėjant bylą teisme neginčijo.

31. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. K. iki 2001 m. naudotame 1,2306 ha žemės plote, kuris buvo priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotams (Nr. 295), Projekte buvo suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) kitiems asmenims įsigyti nuosavybėn. Atsižvelgus į tai, kad Projekto dalis dėl suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) nėra nuginčytas, Projekto sprendiniai turėjo būti įgyvendinti, t. y. Projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos paženklintos vietovėje, parengti žemės sklypų planai, kadastro duomenų bylos, kuriais remiantis, žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o jų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

32. Teismas akcentavo, kad A. K. tiek skunde, tiek nagrinėjant bylą nenurodė priežasčių, dėl kurių ženklinant Projekte suprojektuotus žemės sklypus (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) vietovėje, taip pat 2020 m. sausio 14 d. surašant žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktus bei rengiant jų planus, galėjo būti pažeistos pareiškėjo teisės, o ir esant visumai nustatytų faktinių aplinkybių dėl administracinių aktų teisėtumo, Pastabų nagrinėjimo rezultatas pareiškėjui nesukels jo siekiamų teisinių pasekmių (Metodikos 107 p.).

33. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčijamų administracinių aktų panaikinimas, net ir esant pagrindui juos pripažinti nepagrįstais bei neteisėtais, šiuo atveju nepanaikintų suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) paženklinimo, atlikto 2020 m. sausio 14 d., ir jo metu surašytų 2020 m. sausio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų bei šių žemės sklypų planų, patvirtintų Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 7SK-1361-(14.7.110) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 949 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ ir Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 7SK-1672-(14.7.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 955-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ teisėtumo bei pagrįstumo.

34. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo A. K. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir jam atlyginti patirtas teismo išlaidas.

III. 35. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1140-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

36. Aptaręs pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinį, A. K. teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios bei proceso teisės normas, todėl turi būti panaikintas.

37. Aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria teisėjų kolegija nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminus ir priimti patikslintą skundą dėl naujų reikalavimų, turinį, A. K., atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, išdėsto tokius nesutikimo su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminus ir priimti patikslinto skundo reikalavimus argumentus:

37.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino skųsti sprendimus, kuriais buvo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys ir atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, atnaujinimo klausimą, ignoravo ir visiškai nepateikė argumentų dėl vienos esminės aplinkybės, kurią akcentavo A. K..

37.2. Administraciniai sprendimai, kuriais buvo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys ir atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, buvo priimti dar nepasibaigus tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusiam ginčui dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.) patvirtintų Zapyškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinių dėl projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2), be to, apie juos pareiškėjas nebuvo informuotas, tuo labiau, kad tuo metu Lietuvos Respublikoje buvo pats COVID-19 pandemijos įkarštis, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo atnaujinti terminus šiems sprendimams skųsti, yra nepagrįstos.

37.3. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Teismas nevertino, kad administraciniuose sprendimuose, kuriais buvo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys ir atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, nors ir nėra tiesiogiai kalbama apie pareiškėjo teises ir pareigas, be to, jie nėra skirti asmeniškai A. K., todėl apie jų priėmimą pareiškėjas nebuvo informuotas, nors atsakovui jų priėmimo metu jau buvo žinoma, kad A. K. yra iniciavęs teisminį ginčą dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.) patvirtintų Zapyškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinių dėl projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2). Tarnyba aiškiai žinojo ir suprato, kad šie administraciniai aktai pareiškėjui sukelia teisinius padarinius, kadangi riboja jo turtines teises, t. y. jo teisėtus lūkesčius naudoti, valdyti ir ateityje įgyti nuosavybėn žemės sklypą, kuris buvo suteiktas jo mirusiai mamai asmeniniam ūkiui. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1-ojo protokolo 1 straipsnį yra ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lūkesčiai ją gauti. Pagal Konvencijos 6 straipsnį ir ją aiškinančią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teisėtų lūkesčių pažeidimo atveju asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisėtų lūkesčių gynimo. Be to, tokią teisę A. K. suteikia ir Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis. Konvencijos 6 straipsnis nustato asmenims teisę į sąžiningą (tinkamą) procesą.

37.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą, pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą.

37.5. Tarnyba sudarė situaciją, kai dar nepasibaigus ginčui su pareiškėju dėl vieno administracinio sprendimo, be kurio nebūtų įmanoma priimti kitų administracinių sprendimų, priėmė daugybę administracinių sprendimų, apie kuriuos A. K. neinformavo, todėl tokio institucijos elgesio negalima pateisinti. Lietuvos Respublika, pagal Konstituciją, yra demokratinė valstybė, grindžiama pagarba žmogaus teisėms viešojo administravimo subjektai nėra savitiksliai, iš Konstitucijos kyla gero viešojo administravimo principas, viešojo administravimo subjektai privalo būti orientuoti į žmogaus teisių gerbimą, užtikrinimą ir apsaugą. Viešojo administravimo subjektų veiksmų neatlikimas negali būti pagrindu riboti asmenų teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas neturi patirti neigiamų padarinių dėl netinkamo institucijų veikimo ir imperatyvių įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo.

37.6. Pirminis A. K. skundas dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.) patvirtintų Zapyškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinių dėl projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) toje pačioje administracinėje byloje dar nėra išnagrinėtas, todėl skundo patikslinimas dėl bylos nagrinėjimo eigoje priimtų kitų administracinių sprendimų apskritai negali būti vertinamas kaip nerūpestingas pareiškėjo elgesys ar neoperatyvus naudojasi proceso teisėmis.

37.7. Tarnybos sprendimų, kuriais buvo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys ir atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, neteisėtumą bei nepagrįstumą patvirtina tie patys argumentai ir įrodymai, kuriais A. K. grindžia Sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą.

37.8. Pareiškėjas sąžiningai ir operatyviai naudojasi procesinėmis teisėmis bei nepiktnaudžiauja teise, nedelsdamas gina savo teises ir tam deda visas pastangas, o situacija, kai dar nepasibaigus ginčui su A. K. dėl vieno administracinio sprendimo, be kurio nebūtų įmanoma priimti kitų administracinių sprendimų, atsakovas priėmė daugybę administracinių sprendimų, apie kuriuos pareiškėjo neinformavo, susidarė išimtinai dėl Tarnybos veiksmų, kurie neatitinka atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principo, todėl A. K. neturėtų prarasti pagrindinės žmogaus teisės – teisės į teisminę gynybą.

37.9. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, nepateikė argumentų dėl daugybės pareiškėjo teiginių, todėl netinkamai taikė proceso teisės normas. Teismas turėjo atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 7SK-1361-(14.7.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 949 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, Tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 7S-136-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. G.“, Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 7SK-1672-(14.7.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 955-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ ir Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 7S-168-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“ panaikinimo paduoti.

37.10. Nepagrįstai neatnaujinęs termino skųsti sprendimus, kuriais buvo patvirtinti ginčo žemės sklypų kadastro duomenys ir atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjui įgyvendinti pagrindinę teisę kreiptis į teismą bei ginčyti vėlesnius atsakovo priimtus administracinius aktus, priimtus dar nepasibaigus ginčui su A. K. dėl ankstesnio administracinio sprendimo, be kurio nebūtų įmanoma priimti kitų administracinių sprendimų.

38. Savo poziciją dėl žemės, kurioje projektuojami žemės sklypai (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2), teisinio statuso pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

38.1. Teismo išvada, kad A. K. įpėdiniai A. K. ir A. K. neįgijo (nepaveldėjo) turtinės teisės įsigyti iš valstybės ar nuomoti A. K. suteiktos, tačiau asmeninio ūkio poreikiams nenaudotos asmeninio ūkio žemės, buvo padarytos neteisingai vertinant ir interpretuojant byloje nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai taikant teisės normas.

38.2. Nėra ginčo, kad Kauno rajono apylinkės taryba 1993 m. spalio 19 d. I šaukimo 22 sesijos sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo žemės tvirtinimo“ A. K. (duomenys neskelbtini) buvo suteikti 2 ha asmeninio ūkio žemės. Be to, teismas nustatė, kad suteiktoje asmeninio ūkio žemėje A. K. pasistatė žirgyną, kurio pastatams ir kiemo priklausiniams eksploatuoti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 05-2905 „Dėl žemės sklypų nuomos A. K. Kauno rajone“ pagrindu su ja Kauno apskrities valdytojo administracijos Kauno rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba Nuomos sutartimi Nr. 133 A. K. iki 2095 m. liepos 3 d. išnuomojo 1,5219 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žirgynui ir hipodromui eksploatuoti, o Nuomos sutartimi Nr. 133a A. K. iki 2012 m. liepos 3 d. buvo išnuomotas 0,1778 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės ūkio veiklai.

38.3. Aplinkybę, kad A. K. išnuomoti žemės sklypai buvo suformuoti suteiktoje asmeninio ūkio žemėje, patvirtina UAB „Architektų pastogė“ parengtas „A. K. asmeninio ūkio ir namų valdos žemės sklypo ribų plano M1:1000“ planas. Nors Plane žemės naudmenų plotai, linijų ilgiai, riboženklių vieta ir koordinatės taisytos ir nevisiškai sutampa su Nuomos sutartimi Nr. 133 bei Nuomos sutartimi Nr. 133a išnuomotų žemės sklypų koordinatėmis ir plotais, tačiau tai atsitiko tik todėl, kad Planas buvo parengtas dar iki 1996 m. vasario 1 d., kai Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1 „Dėl valstybinės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“ buvo nustatyta, jog nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje turi būti naudojama tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistema (LKS-94). Taigi, nedidelius koordinačių ir plotų neatitikimus Plane ir išnuomotų žemės sklypų koordinatėse bei plotuose lėmė skirtingų koordinačių sistemų naudojimas.

38.4. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nurodytos žemės sklypų nuomos sutartys pagal 2001 lapkričio 29 d. A. K. prašymus Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 buvo nutrauktos, todėl ji nuo 2001 m. lapkričio 29 d. 2 ha asmeninio ūkio žeme nesinaudojo, padarė nepagrįstą išvadą, apskritai neanalizuodamas priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių A. K. pateikė prašymus dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo.

38.5. Teismas nevertino, kad dar 1999 m. birželio 18 d. Teismo antstolių kontoros Turto perdavimo išieškotojui aktu vykdomojoje byloje Nr. 58 pastatą – arklidę, pastatą – arklidę ir kitus statinius – stogines 4 vnt. (registro Nr. 20/171938) nuosavybės teise įgijo AB Lietuvos žemės ūkio bankas. AB Lietuvos žemės ūkio bankas įgijus dalį pastatų ir kitų statinių, kuriems eksploatuoti A. K. buvo išnuomotas 1,5219 ha žemės sklypas ne žemės ūkio veiklai, teisės aktai nenustatė valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo galimybės, kai nuomininkas praranda dalies statinių valdymo teisę, todėl A. K. teko teikti prašymą žemės patikėtiniui dėl Nuomos sutarties Nr. 133, kuria jai išnuomotas 1,5219 ha, žemės sklypas, suteiktas jai asmeninio ūkio žemei Kauno rajono apylinkės tarybos 1993 m. spalio 19 d. I šaukimo 22 sesijos sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo žemės tvirtinimo“, nutraukimo, kadangi ji nebevaldė dalies pastatų ir kitų statinių, kuriems eksploatuoti buvo reikalinga išnuomoto žemės sklypo dalis, tačiau tai nereiškia, kad A. K. neteko teisėto pagrindo toliau naudotis žemės sklypo dalimi, suteikta 1993 m. asmeninio ūkio žemei, kuri reikalinga jai priklausantiems statiniams eksploatuoti. Tuo labiau, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 28 d. įsakyme Nr. 05-2905 „Dėl žemės sklypų nuomos A. K. Kauno rajone“ yra aiškiai nurodyta, jog A. K. (duomenys neskelbtini) pasistatė žirgyno pastatą ir prie pastatų suformuoti du sklypai: sklypas Nr. 1 – 15219 kv. m ne žemės ūkio veiklai žirgyno hipodromui eksploatuoti – ir sklypas Nr. 2 – 1778 kv. m – žemės ūkio veiklai, todėl šiuo įsakymu buvo nuspręsta minėtus sklypus A. K. išnuomoti (sklypą Nr. 1 – 15219 kv. m. žirgyno pastatų ir kiemo priklausinių užimtą žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai žirgynui ir hipodromui eksploatuoti 99 metams, o sklypą Nr. 2 – 1778 kv. m žemės ūkio naudmenų žemės ūkio veiklai 16 metų).

38.6. Atsižvelgiant į A. K. 2001 lapkričio 29 d. prašymų nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis priežastį, akivaizdu, kad po Nuomos sutarties Nr. 133 nutraukimo ji ir toliau turėjo teisėtą interesą naudotis ta 1,5219 ha žemės sklypo dalimi, kuri buvo reikalinga jai priklausantiems statiniams eksploatuoti, bei faktiškai jį įgyvendino. Kaip pažymėta Pastabose, nurodyta asmeninio ūkio žemės sklypo dalis jau daugiau kaip 20 metų naudojama žirgyno ir hipodromo veiklai, yra aptverta tvora, tvarkoma ir prižiūrima. Tuo iki mirties (duomenys neskelbtini) rūpinosi žemės sklypo nuomininkė A. K., o po jos mirties – įpėdiniai A. K. ir A. K.. Šių aplinkybių, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nevertino.

38.7. Ginčijamuose sprendimuose ir pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra nustatyta, kad AB Lietuvos žemės ūkio bankas, įgijęs dalį pastatų ir kitų statinių, esančių 1,5219 ha žemės sklype, 2002 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą išnuomoti 99 metams 1,5219 ha žemės sklypo dalį – 0,2913 ha (žemės sklypą, reikalingą šiems statiniams eksploatuoti). Akivaizdu, kad kita žemės sklypo dalis – 1,223 ha – yra reikalinga A. K. priklausiantiems statiniams eksploatuoti, kuria ji iki mirties naudojosi ir prižiūrėjo.

38.8. AB Lietuvos žemės ūkio bankas pastatus ir kitus statinius, kuriuos įgijo 1999 m. birželio 18 d. Teismo antstolių kontoros Turto perdavimo išieškotojui aktu, 2003 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė M. D. K., o šiuo metu šie pastatai priklauso A. K. įstatyminiams įpėdiniams pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K..

38.9. Apibendrinant nurodytas faktinei aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, yra akivaizdu, jog šiuo metu A. K. ir A. K. priklauso visi pastatai ir kiti statiniai, kurie buvo dar Nuomos sutartimi Nr. 133 A. K. išnuomotame žemės sklype, kuris dar anksčiau, t. y. 1993 m., A. K. buvo suteiktas asmenio ūkio veiklai būtent žirgyno pastatams ir hipodromui eksploatuoti. Be to, 1,5219 ha žemės sklypas, reikalingas žirgyno ir hipodromo veiklai, jau daugiau kaip 20 metų buvo naudojamas šiai veiklai, yra aptvertas tvora, tvarkomas ir prižiūrimas.

38.10. Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Žemės reformos įstatymo straipsnio 12 dalį, yra išaiškinęs, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems buvo suteikta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2886/2012, 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-216/2014 ir kt.). Be to, Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nebuvo jokio teisinio pagrindo žemės sklypo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka 1993 m. buvo suteiktas A. K. asmeninio ūkio žemei, o 1996 m. išnuomotas žirgyno pastatams ir hipodromui eksploatuoti, kurie reikalingi žirgyno ir hipodromo veiklai, o jos įpėdiniai A. K. ir A. K. įgijo teisę nuomoti teisėtai naudojamą asmeninio ūkio žemę, ribose projektuoti žemės sklypus (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2), atlikti jų paženklinimas ir surašyti 2020 m. sausio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus.

38.11. Akivaizdu, kad 1,5219 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), reikalingas žirgynui ir hipodromui eksploatuoti, yra nepažeidžiant įstatymų suteiktas asmeniam ūkiui ir negali būti priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui. Tuo labiau, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas vienareikšmiškai nustato, jog žemė, pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, yra valstybės išperkama.

39. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

40. Atsakovo nuomone, pareiškėjas netinkamai vertina ir interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai taiko teisės normas, o teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jame išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kurie įrodymai atmetami, o kurie ne; teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturėtų būti naikinamas. Tarnyba savo poziciją grindžia šiais argumentais:

40.1. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą, pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.

40.2. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, susijusiomis su praleisto termino skundui paduoti atnaujinimu, ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertinant, dėl kokių priežasčių įstatyme nustatytas terminas kreiptis į teismą buvo praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

40.3. Tarnyba ginčijamus 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 7SK-1361-(14.7.110), 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 7S-136-(14.7.3.), 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 7SK-1672-(14.7.110.) ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 7S-168- (14.7.3.) teismui pateikė 2021 m. gegužės 13 d. vykusiame teismo posėdyje, pateikti dokumentai buvo skaitmenizuoti ir įkelti į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP sistema) 2021 m. gegužės 14 d. 2021 m. gegužės 13 d. 14.30 val. vykusiame teismo posėdyje teismas pareiškėjui išaiškino teisę per 20 darbo dienų pareikšti reikalavimus dėl Tarnybos pateiktų administracinių aktų. Nei A. K., nei jo atstovas advokatas minėtame teismo posėdyje nedalyvavo, nors teismas buvo sudaręs galimybę teismo posėdyje dalyvauti tiek fiziniu, tiek nuotoliu būdu, apie posėdį administracinės bylos dalyviams buvo tinkamai pranešta. Pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė, kada jis gavo minėtus sprendimus, todėl skundo padavimo terminas laikytinas suėjusiu 2021 m. birželio 9 d. A. K. patikslintą skundą teismui padavė 2021 m. rugsėjo 6 d., taigi jis praleido skundo padavimo terminą. Be to, terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, t. y. dėl pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio.

40.4. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas turi teisę neteikti motyvų dėl kiekvieno argumento ir tai nėra laikytina proceso teisės normos pažeidimu. Teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą skųsti sprendimus, tinkamai taikė tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas, atsižvelgė į teismų praktiką ir nuo jos nenukrypo.

41. Atsakydama į A. K. apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir interpretavo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai taikė teisės normas, Tarnyba savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalies (nurodyta šio straipsnio 6 d. laikytina rašymo apsirikimu) nuostatomis ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas teigia, kad teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, jog Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d.

įsakymas Nr. 02-05-8069 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo (Kauno r.)“, vienašalis A. K. 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškimas (sandoris), Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 7SK-1361-(14.7.110) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 949 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, Tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 7S-136-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M.

G.“, Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 7SK-1672-(14.7.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 955-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ ir Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 7S-168-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“ būtų panaikinti ar pakeisti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo motina A. K. nuo 2001 m. neišsaugojo teisės į asmeninio ūkio žemę, kadangi jos realiai nenaudojo, todėl Pastabos, jog žemės sklypo, kuris buvo išnuomotas A.

K., o jos įpėdiniai įgijo teisę nuomoti teisėtai naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą, ribose formuoti tretiesiems asmenims žemės sklypų nėra jokio teisinio pagrindo, todėl tokie veiksmai yra neteisėti, o projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) paženklinimas, atliktas 2020 m. sausio 14 d., ir jo metu surašyti 2020 m. sausio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai bei šių žemės sklypų planai, patvirtinti Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2), turi būti panaikinti, yra nepagrįstos, ir nebuvo kliūtis parengti paženklintų žemės sklypų kadastro duomenų bylas bei jas patvirtinti (Metodikos 107 p.;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-999-525/2022).

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. P. prašo pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti išlaidas, susidariusias dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo.

43. R. D. P. nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, pagrįstai A. K. skundą atmetė, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą pakeisti ir panaikinti. R. D. P. akcentuoja, kad ji ginčo žemės sklypą Nr. 955-2 (0,3307 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) 2021 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ML-512 įsigijo iš L. B., V. B., M. B. ir S. B.. Pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti, nėra panaikinta, dėl jos teisėtumo teismuose nėra nagrinėjama jokių reikalavimų. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, neegzistavo jokios aplinkybės, kurios būtų buvusios kliūtimi sudaryti sutartį ir R. D. P. įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą. R. D. P. yra sąžininga žemės sklypo įgijėja, o iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (Civilinio kodekso 4.96 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, bet kokie šioje nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai, siekiantys padaryti teisinį poveikį R. D. P. nuosavybės teisei į žemės sklypą, ir jų tenkinimas pažeistų šio trečiojo suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus.

44. Savo poziciją dėl teismo atsisakymo priimti pareiškėjo patikslintą skundą R. D. P. grindžia šiais argumentais:

44.1. Klausimas dėl termino atnaujinimo dėl A. K. patikslintame skunde nurodytų reikalavimų buvo išnagrinėtas įsiteisėjusia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, kuria teismas dėl nutartyje nurodytų motyvų pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą patikslinto skundo reikalavimams pareikšti netenkino. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pagrįstai ir tinkamai įvertino aplinkybes dėl patikslinto skundo pateikimo bei pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą jam paduoti.

44.2. A. K. nepagrįstai nurodo, kad teikdamas patikslintą prašymą (skundą), sąžiningai ir operatyviai naudojosi procesinėmis teisėmis. Teismas 2021 m. gegužės 13 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjui išaiškino teisę per 20 darbo dienų pareikšti papildomus reikalavimus, t. y. ginčyti 2020 m. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. B. ir M. G. bei kitus administracinius aktus, susijusius su šiais sprendimais, taip pat išaiškino teisę pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu A. K. manys, kad yra praleistas terminas šiems sprendimams ginčyti.

44.3. Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą patikslinto skundo padavimo terminą iš esmės grindė tuo, kad administraciniai sprendimai, kuriais buvo patvirtinti žemės sklypų kadastriniai duomenys ir atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, yra priimti dar nepasibaigus tarp A. K. ir atsakovo kilusiam ginčui dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.) patvirtintų Zapyškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinių dėl projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2), be to, apie juos pareiškėjas nebuvo informuotas, todėl manė, kad yra pagrindas atnaujinti terminus šiems sprendimams skųsti. Iš esmės analogiškus argumentus jis nurodo ir apeliaciniame skunde.

44.4. 2021 m. gegužės 13 d. vykusiame teismo posėdyje Tarnybos atstovė į bylą pateikė A. K. patikslintame skunde ginčytus sprendimus. Minėti administraciniai aktai buvo skaitmenizuoti ir į EPP sistemą įkelti 2021 m. gegužės 18 d. Minėtame posėdyje teismas pareiškėjui išaiškino teisę per 20 darbo dienų pareikšti reikalavimus dėl Tarnybos pateiktų administracinių aktų. 2021 m. gegužės 17 d. A. K. bei jo atstovams advokatui Viliui Masiuliui (per EPP) ir M. A. K. buvo išsiųstas raštas „Dėl bylos nagrinėjimo“, kuriame, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, pareiškėjui pakartotinai buvo išaiškinta teisė ginčyti 2020 m. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. B. ir M.

G. bei kitus administracinius aktus, susijusius su šiais sprendimais, taip pat išaiškinta teisė pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu A. K. manys, kad yra praleistas terminas šiems sprendimams ginčyti. Šie dokumentai 2021 m. gegužės 18 d. buvo skaitmenizuoti ir įkelti į EPP sistemą bei 2021 m. gegužės 17 d. pareiškėjui ir jo atstovams buvo išsiųstas raštas su išaiškinimu dėl administracinių aktų ginčijimo. A. K. atstovas, turėdamas prisijungimą per EPP, apie ginčijamus aktus galėjo (turėjo) sužinoti bei su jais susipažinti ir apie tai informuoti patį pareiškėją ar jo atstovą 2021 m. gegužės 19 d. ir vėliausiai 2021 m. birželio 21 d. pateikti skundą teismui, tačiau to nepadarė, t. y. nebuvo atlikti jokie veiksmai dėl skundo pateikimo laiku teismui.

Teisme tik 2021 m. rugsėjo 6 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje pateiktų dokumentų, buvo gautas pareiškėjo A. K. patikslintas skundas atsakovams Tarnybai, S. B., M. B., V. B., L. B. ir S. K. bei trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K.. Pareiškėjas, nagrinėjant bylą iš esmės, padavė patikslintą skundą. Teismas pagrįstai atsisakė priimti A. K. patikslintą skundą, konstatavęs, kad jo reikalavimai buvo pareikšti praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą ir nėra priežasčių atnaujinti šį praleistą terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, kad dėl to, jog buvo sprendžiamas būtent patikslinto skundo priėmimo klausimas, turėjo būti atsižvelgta ir į Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles.

44.5. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodo, kad jis sąžiningai ir operatyviai naudojosi procesinėmis teisėmis bei nepiktnaudžiavo teise, kad nedelsdamas gynė savo teises ir dėjo tam visas pastangas ir kad A. K. neturėtų prarasti pagrindinės svarbos žmogaus teisės – teisės į teisminę gynybą, apskųsti minėtus administracinius aktus. Pareiškėjas net neįvardino tų svarbių ir objektyvių termino praleidimo priežasčių ir įrodymais nepagrindė, jog jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir, gavęs 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje pateiktus sprendimus, siekė nedelsiant kreiptis į teismą su patikslintu skundu. A. K. terminą patikslintam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kadangi nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl termino skundui pateikti neatnaujinimas ir skundo nepriėmimas šiuo atveju nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nenurodė konkrečių termino praleidimo priežasčių, t. y. net nepaaiškino, kokios aplinkybės sutrukdė patikslintą skundą pateikti per 30 dienų, kai gavo 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje pateiktus sprendimus, ir kodėl patikslintą skundą pateikė tik 2021 m. rugsėjo 6 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam užkirto kelią įgyvendinti teisę kreiptis į teismą bei ginčyti vėlesnius atsakovo administracinius aktus.

45. Savo poziciją dėl skundo reikalavimų nepagrįstumo R. D. P. grindžia šiais argumentais:

45.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nors Kauno rajono Zapyškio apylinkės savivaldybės taryba 1993 m. spalio 19 d. I šaukimo 22 sesijos sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo žemės tvirtinimo“ pareiškėjo motinai A. K. suteikė 2 ha asmeninio ūkio žemės, tačiau ji nuo 2001 m. lapkričio 29 d. 2 ha asmeninio ūkio žeme nesinaudojo. Šią aplinkybę, kaip teisingai nurodė teismas, patvirtina tai, jog A. K. 2001 m. lapkričio 29 d. prašymais nutraukti Nuomos sutartį Nr. 133 ir Nuomos sutartį Nr. 133a, kuriomis jai buvo išnuomoti 1,6997 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteiktoje žemėje (Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 prašymas patenkintas), taip pat 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškimu, kuriuo atsisakė likusio 0,2913 ha jai suteikto naudoti asmeninio ūkio žemės ploto, aiškiai išreiškė savo valią dėl tolesnio asmeninio ūkio žemės ploto naudojimo, t. y. atsisakė toliau naudoti jai suteiktą asmeninio ūkio žemę (taip pat ginčo žemės plotą, kuris Projekte buvo suprojektuotas kitiems asmenims). Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 tenkinus A. K. prašymą, t. y. nutraukus minėtas nuomos sutartis ir žemę priskyrus laisvos žemės fondo žemės plotams, A. K. neteko teisės jai Kauno rajono Zapyškio apylinkės tarybos 1993 m. spalio 19 d. sprendimu suteiktos asmeninio ūkio žemės naudoti, taip pat ją nuomoti ar įsigyti iš valstybės, kaip asmeninio ūkio žemę. Dėl nurodytų priežasčių A. K. įpėdiniai A. K. ir A. K. neįgijo (nepaveldėjo) turtinės teisės įsigyti iš valstybės ar nuomoti A. K. suteiktos, tačiau asmeninio ūkio poreikiams nenaudotos asmeninio ūkio žemės.

45.2. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybėn įsigijęs asmuo inicijavo šio žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą (patvirtintas Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 02-05-4538 „Dėl žemės sklypo padalijimo (Kauno r.)“), kuriuo šis žemės sklypas buvo padalintas į du 0,2913 ha ir 1,2306 ha žemės sklypus. Suformuotas 0,2913 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2003 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N52/2003-0032 buvo išnuomotas tuo metu buvusiai statinių savininkei M. D. K. (A. K. statinių tuo metu nevaldė), o 1,2306 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotams (Nr. 295). Šį žemės sklypą, pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis, iki šiol žemės ūkio veiklai naudojo ir deklaracijas tiesioginėms išmokoms gauti teikė ne A. K., taip pat ne pareiškėjas, o kitas asmuo. A. K. 0,2913 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybėn vėl įsigijo 2013 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi, o jai (duomenys neskelbtini) mirus, statinius paveldėjo pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. K..

45.3. A. K. motina A. K. nuo 2001 m. lapkričio 29 d. nesinaudojo 2 ha asmeninio ūkio žeme. Aplinkybė, kad A. K. 2013 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi vėl įsigijo nuosavybėn statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius kitos paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. pateikė prašymą dėl jo išsipirkimo), neatkūrė jos teisių į 2001 m. atkurtą asmeninio ūkio žemę, nes asmeninio ūkio žemė buvo suteikiama tik iki 1994 m. liepos 1 d. (Seimo 1994 m. gegužės 24 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo ir papildymo“) ir ji buvo suteikiama naudoti žemės ūkio veiklai.

45.4. Asmeninio ūkio žemės suteikimo bei naudojimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės reformos įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas patvirtina, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę šią žemę įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais. Remiantis teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Taigi, yra būtinos dvi sąlygos: skyrimas ir naudojimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, atsižvelgus į tai, jog A. K. atsisakė teisės naudoti (nuomoti) asmeninio ūkio žemę, pareiškėjas neįgijo (nepaveldėjo) turtinės teisės įsigyti iš valstybės ar nuomoti A. K. suteiktos, tačiau asmeninio ūkio poreikiams nenaudotos asmeninio ūkio žemės.

45.5. Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.) buvo patvirtinti Zapyškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendiniai. Kadangi Projekto dalis dėl suprojektuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) nėra nuginčyta, Projekto sprendiniai turėjo būti įgyvendinti, t. y. Projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos paženklintos vietovėje, parengti žemės sklypų planai, kadastro duomenų bylos, kuriais remiantis, žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o jų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.

45.6. A. K. tiek skunde, tiek nagrinėjant bylą, tiek ir apeliaciniame skunde nenurodė priežasčių, dėl kurių ženklinant Projekte suprojektuotus žemės sklypus (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) vietovėje, taip pat 2020 m. sausio 14 d. surašant žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktus bei rengiant jų planus, galėjo būti pažeistos būtent pareiškėjo teisės, o ir esant nustatytų faktinių aplinkybių dėl administracinių aktų teisėtumo visumai, Pastabų nagrinėjimo rezultatas A. K. nesukels jo siekiamų teisinių pasekmių (Metodikos 107 p.).

46. Tretieji suinteresuoti asmenys R. T. ir G. T. prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. R. T. ir G. T. taip pat prašo jiems iš A. K. priteisti patirtų teismo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimą.

47. Išsamiai aptarę faktines bylos aplinkybes, tretieji suinteresuoti asmenys savo poziciją grindžia šiais argumentais:

47.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2021 m. gegužės 13 d. vykusiame teismo posėdyje teismas A. K. išaiškino teisę per 20 dienų pareikšti papildomus reikalavimus, t. y. ginčyti 2020 m. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. B. ir M. G. bei kitus administracinius aktus, susijusius su šiais sprendimais, taip pat išaiškino teisę pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu pareiškėjas manys, kad yra praleistas terminas šiems sprendimams ginčyti. 2021 m. gegužės 17 d. A. K. ir jo atstovams advokatui Viliui Masiuliui (per EPP) bei M. A. K. buvo išsiųstas raštas „Dėl bylos nagrinėjimo“, kuriame, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, pareiškėjui A. K. pakartotinai buvo išaiškinta teisė ginčyti 2020 m. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. B. ir M. G. bei kitus administracinius aktus, susijusius su šiais sprendimais, taip pat buvo išaiškinta teisė pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu pareiškėjas manys, kad yra praleistas terminas šiems sprendimams ginčyti. Taigi, A. K. atstovas apie ginčijamus aktus galėjo (turėjo) sužinoti bei su jais susipažinti ir apie tai informuoti patį pareiškėją nedelsiant po 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio arba po 2021 m. gegužės 17 d. išsiųsto rašto per EPP, tačiau įstatyme nustatytu terminu nei A. K., nei jo atstovai jokių skundą patikslinančių reikalavimų nepateikė. Tik 2021 m. rugsėjo 6 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams, teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas atsakovams Tarnybai, S. B., M. B., V. B., L. B. ir S. K. bei trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K.. Pareiškėjas nenurodė svarbių ir objektyvių tokio termino praleidimo priežasčių ir įrodymais nepagrindė, kad jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, kai gavęs 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje pateiktus administracinius sprendimus, siekė įstatymo nustatytu terminu nedelsiant kreiptis į teismą su patikslintu skundu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, konstatavęs, kad patikslinto skundo reikalavimai buvo pareikšti praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą ir nėra priežasčių šį praleistą terminą atnaujinti.

47.2. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nors Kauno rajono Zapyškio apylinkės savivaldybės taryba 1993 m. spalio 19 d. I šaukimo 22 sesijos sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo žemės tvirtinimo“ pareiškėjo motinai A. K. suteikė 2 ha asmeninio ūkio žemės, tačiau ši nuo 2001 m. lapkričio 29 d. 2 ha asmeninio ūkio žeme faktiškai nesinaudojo. 2001 m. lapkričio 29 d. A. K. pateikė prašymus nutraukti Nuomos sutartį Nr. 133 ir Nuomos sutartį Nr. 133a, kuriomis jai buvo išnuomoti 1,6997 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteiktoje žemėje (Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 prašymas buvo patenkintas). 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškimu A. K. atsisakė likusio 0,2913 ha jai suteikto naudoti asmeninio ūkio žemės ploto, aiškiai išreiškė savo valią dėl tolesnio asmeninio ūkio žemės ploto naudojimo, t. y. ji atsisakė toliau naudoti jai suteiktą asmeninio ūkio žemę (taip pat ginčo žemės plotą, kuris Projekte buvo suprojektuotas kitiems asmenims). Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 tenkinus jos prašymą, t. y. nutraukus minėtas nuomos sutartis ir žemę priskyrus laisvos žemės fondo žemės plotams, A. K. neteko teisės jai Kauno rajono Zapyškio apylinkės tarybos 1993 m. spalio 19 d. sprendimu suteiktos asmeninio ūkio žemės naudoti, taip pat ją nuomoti ar įsigyti iš valstybės kaip asmeninio ūkio žemę. Nors 2013 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi A. K. vėl įsigijo nuosavybėn statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius kitos paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ši aplinkybė neatkūrė jos teisių į 2001 m. atkurtą asmeninio ūkio žemę, kadangi asmeninio ūkio žemė buvo suteikiama tik iki 1994 m. liepos 1 d. (Seimo 1994 m. gegužės 24 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo ir papildymo“) ir ji buvo suteikiama naudoti žemės ūkio veiklai.

47.3. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 02-05-8069 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo (Kauno r.)“, vienašalis A. K. 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškimas (sandoris), Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 7SK-1361-(14.7.110) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 949 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, Tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 7S-136-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. G.“, Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 7SK-1672-(14.7.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 955-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ ir Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 7S-168-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“ nėra panaikinti ar pakeisti, todėl darytina išvada jog pareiškėjo motina A. K. nuo 2001 m. neišsaugojo teisės į asmeninio ūkio žemę, kadangi jos realiai nenaudojo. Atitinkamai, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad žemės sklypo, kuris buvo išnuomotas A. K., o jos įpėdiniai įgijo teisę nuomoti teisėtai naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą, ribose formuoti tretiesiems asmenims žemės sklypų nėra jokio teisinio pagrindo, o projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) paženklinimas, atliktas 2020 m. sausio 14 d., ir jo metu surašyti 2020 m. sausio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai bei šių žemės sklypų planai, patvirtinti Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2), turi būti panaikinti, – yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 7SD-2416-(14.7.104.), kuriuo buvo įformintas atsisakymas keisti Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.) patvirtintus Zapyškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinius dėl projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2), ir Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1SS-1140-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo Sprendimas buvo paliktas galioti, teisėtumo bei pagrįstumo.

49. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. 2020 m. vasario 12 d. raštu – Pastabomis dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2, paženklinimo ir jo metu surašytų žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktų bei žemės sklypų planų – kreipėsi į atsakovą, Tarnybos Kauno skyrių, prašydami panaikinti projektuojamų žemės sklypų Nr. 949 ir Nr. 955-2 paženklinimą, atliktą 2020 m. sausio 14 d., ir jo metu surašytus žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktus bei šių žemės sklypų planus, patvirtintus Tarnybos Kauno skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4VĮ-860-(14.7.2). Pastabose nurodė, kad „nurodytas žemės sklypas Žemės nuomos sutarties pagrindu jau daugiau kaip 20 metų naudojamas žirgyno ir hipodromo veiklai, yra aptvertas tvora, tvarkomas ir prižiūrimas. Tuo iki mirties rūpinosi žemės sklypo nuomininkė A. K., o po jos mirties įpėdiniai A. K. ir A. K.. < ... > jos įpėdiniai A. K. ir A. K. įgijo teisę nuomoti teisėtai naudojamą asmeninio ūkio žemę < ... > 1996 m. liepos 3 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N52/96-0133 iki 2095 m. liepos 3 d. išnuomotas 1,5219 ha žemės sklypas < ... > negali būti priskirtas laisvos valstybinės žemės fondui < ... > žemė pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui yra valstybės išperkama.“

50. Byloje ginčijamais Tarnybos administraciniais sprendimais pareiškėjo prašymai buvo netenkinti, pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas atmetė.

51. Patikslintą pareiškėjo skundą, kuriuo papildomai buvo prašoma panaikinti Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 7SK-1361-(14.7.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 949 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“; Tarnybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 7S-136-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. G.“; Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 7SK-1672-(14.7.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 955-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“; Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 7S-168-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti, netenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo minėtiems reikalavimams pareikšti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi Nr. eAS-741-415/2021 apeliacinis procesas pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties buvo nutrauktas, atkreiptas dėmesys, kad patikslinto skundo priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles, pažymėta, kad teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti; nurodyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

52. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad pagal A. K. 2001 m. lapkričio 29 d. prašymus nutraukti Nuomos sutartį Nr. 133 (1,5219 ha ne žemės ūkio veiklai žirgyno hipodromui eksploatuoti) ir Nuomos sutartį Nr. 133a (0,1778 ha žemės ūkio veiklai), Kauno apskrities viršininko administracija, atsižvelgdama į tai, kad nuosavybės teisės į žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius žirgyno statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 1999 m. buvo perleistos kitiems asmenims, 2001 m. gruodžio 13 d.

įsakymu Nr. 02-05-8069 šalių susitarimu minėtas nuomos sutartis nutraukė, 1,5219 ha ir 0,1778 ha žemės sklypus priskirdamas valstybinės žemės fondui. Šis Kauno apskrities viršininko sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, pilietės teisės nuomoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruotos. Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 02-05-4538 „Dėl žemės sklypo padalijimo (Kauno r.)“) 1,5219 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalintas į du 0,2913 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,2306 ha žemės sklypus; 1,2306 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotams (Nr. 295).

Šį žemės sklypą pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis, iki šiol žemės ūkio veiklai naudojo ir deklaracijas tiesioginėms išmokoms gauti teikė ne A. K., taip pat ne pareiškėjas, o kitas asmuo. Rengiant Projektą 1,2306 ha laisvos žemės fondo žemės plote (Nr. 295, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); jame nėra pareiškėjui priklausančių statinių), buvo suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2) kitiems asmenims įsigyti iš valstybės. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįgijo teisės (nepaveldėjo) turtinės teisės įsigyti iš valstybės ar nuomoti A.

K. suteiktos, tačiau asmeninio ūkio poreikiams nuo 2001 m. lapkričio 29 d. nenaudotos 2 ha asmeninio ūkio žemės. Teismas taip pat pažymėjo, kad galiojančiomis ir nenuginčytomis sutartimis žemės sklypas Nr. 949 (0,8430 ha) 2021 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1477 buvo perleistas tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. T. ir G. T., o žemės sklypas Nr. 955-2 (0,3307 ha) 2021 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ML512 buvo perleistas trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. P..

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo nepagrįstai atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminus ir priimti patikslinto skundo reikalavimus; teigė, kad skundo patikslinimas dėl bylos nagrinėjimo eigoje priimtų kitų administracinių sprendimų apskritai negali būti vertinamas kaip nerūpestingas pareiškėjo elgesys ar neoperatyvus naudojimasis proceso teisėmis. Taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pagal A. K. prašymus Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 nutraukus nuomos sutartis, ji nuo 2001 m. lapkričio 29 d. 2 ha asmeninio ūkio žeme nesinaudojo, nes teismas neanalizavo priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių buvo pateikti prašymai dėl nuomos sutarčių nutraukimo; teigė, kad ir po Nuomos sutarties Nr. 133 nutraukimo ji, o vėliau įpėdiniai ir toliau turėjo teisėtą interesą naudotis ta 1,5219 ha žemės sklypo dalimi ir ją naudojo žirgyno ir hipodromo veiklai. Šiuo metu A. K. ir A. K. priklauso visi pastatai ir kiti statiniai, kurie buvo dar Nuomos sutartimi Nr. 133 A. K. išnuomotame žemės sklype, kuris dar anksčiau, t. y. 1993 m., A. K. buvo teisėtai suteiktas asmenio ūkio veiklai; tokia žemė yra valstybės išperkama, sklypo ribose nebuvo teisinio pagrindo projektuoti žemės sklypus (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2), atlikti jų paženklinimas ir surašyti 2020 m. sausio 14 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktus.

54. Administracinių bylų teisenos įstatymas 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą vertina neperžengdama apeliacinio skundo ribų bei atsižvelgdama į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. K. 2020 m. vasario 12 d. rašto (Pastabų) dalyką – t. y. kad 1996 m. liepos 3 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N52/96-0133 iki 2095 m. liepos 3 d. išnuomotame 1,5219 ha žemės sklype nebuvo pagrindo projektuoti žemės sklypus (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2).

55. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad 1,5219 ha žemės sklypo nuomos sutartis (Nuomos sutartis Nr. 133) buvo nutraukta, žemės sklypas padalintas į du 0,2913 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,2306 ha žemės sklypus; 1,2306 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotams (Nr. 295), jame buvo suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2), dėl kurių suprojektavimo teisėtumo pareiškėjas teikė Pastabas bei dėl to kilo ginčas teisme. Pareiškėjo argumentai, kad suprojektuojant žemės sklypus Nr. 949 ir Nr. 955-2 buvo pažeisti jo, įpėdinio, teisėti lūkesčiai / turtinės teisės į asmeninio ūkio žemę, kuri buvo teisėtai suteikta jo motinai A. K., atmestini.

56. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 10 dalyse nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui, o jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 12 dalyje įtvirtintą nuostatą asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

57. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Kauno rajono Zapyškio apylinkės savivaldybės tarybos 1993 m. spalio 19 d. I šaukimo 22 sesijos sprendimu „Dėl asmeninio naudojimo žemės tvirtinimo“ pareiškėjo motinai A. K. buvo teisėtai suteikta 2,00 ha asmeninio ūkio žemės.

58. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisei į asmeninio ūkio žemę realizuoti yra reikšmingas ne tik jos suteikimo teisėtumo aspektas, bet ir jos faktinis naudojimas asmeniniam ūkiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-999-525/2022, 2021 m. balandžio 7 d. nutartį byloje Nr. eA-155-1062/2021, kt.).

59. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjo motinai A. K. suteikta asmeninio ūkio žemė nebuvo naudojama nuo 2001 m. lapkričio 29 d., padarė nustatęs, kad ji 2001 m. lapkričio 29 d. prašymais nutraukti Nuomos sutartį Nr. 133 ir Nuomos sutartį Nr. 133a, kuriomis jai buvo išnuomoti 1,6997 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteiktoje žemėje (Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 prašymas patenkintas), taip pat 2001 m. gruodžio 6 d. pareiškimu, kuriuo atsisakė likusio 0,2913 ha jai suteikto naudoti asmeninio ūkio žemės ploto, aiškiai išreiškė savo valią dėl tolesnio asmeninio ūkio žemės ploto naudojimo, t. y. ji atsisakė toliau naudoti jai suteiktą asmeninio ūkio žemę (taip pat ginčo žemės plotą, kuris Projekte suprojektuotas kitiems asmenims).

60. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas išsamiai nenagrinėjo ir neįvertino aplinkybių, nulėmusių A. K. valią padaryti minėtus pareiškimus dėl žemės Nuomos sutarčių nutraukimo, laikytini neturinčiais reikšmės teismo padarytų išvadų pagrįstumui. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-8069 buvo nutrauktos Nuomos sutartys ir žemė priskirta laisvos žemės fondo žemės plotams. Minėto administracinio sprendimo pagrindu A. K. teisės naudoti asmeninio ūkio žemę, taip pat ją nuomoti ar įsigyti iš valstybės kaip asmeninio ūkio žemę, nutrūko. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 02-05-8069, sukėlęs minėtas teisines pasekmes, yra galiojantis ir nenuginčytas.

61. Pareiškėjo teiginiai, kad ir po Nuomos sutarčių nutraukimo jo motina A. K. toliau teisėtai naudojosi asmeninio ūkio žeme, yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad A. K. 2013 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi vėl įsigijo nuosavybėn statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius kitos paskirties 0,2913 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. pateikė prašymą dėl jo išsipirkimo), neatkūrė jos teisių į asmeninio ūkio žemę. Teisėto pagrindo naudoti asmeninio ūkio žeme neliko po Nuomos sutarčių nutraukimo administraciniu aktu. Be to, byloje nėra daugiau objektyvių duomenų, išskyrus paties pareiškėjo teiginius, kad A. K. iki 2001 m. naudotame 1,2306 ha žemės plote, kuris buvo priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotams, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. 295), ir kuriame Projektu suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2), patvirtinančių, po žemės Nuomos sutarčių nutraukimo A. K., o po jos mirties įpėdiniai, faktiškai būtų 1,2306 ha plotą naudoję asmeninio ūkio reikmėms. Minėtame žemės sklype nėra pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. priklausančių pastatų. Pareiškėjas taip pat nepaneigė atsakovo teiginių, kad šį žemės sklypą, pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis, iki šiol žemės ūkio veiklai naudojo ir deklaracijas tiesioginėms išmokoms gauti teikė ne A. K., taip pat ne pareiškėjas, o kitas asmuo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra įrodyti pareiškėjo teiginiai apie jo motinos, o vėliau – jos įpėdinių – faktinį žemės sklypų naudojimą po 2001 m. lapkričio 29 d. (ABTĮ 56 str. 5 d.). Nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis įgijo (paveldėjo) turtinę teisės įsigyti iš valstybės ar nuomoti A. K. suteiktą asmeninio ūkio žemę. Aptariamu aspektu pirmosios instancijos teismas nustatė byloje visus reikšmingus faktus, juos objektyviai įvertino, teismo sprendime išdėstė išsamius motyvus apie asmeninio ūkio žemės suteikimo A. K. ir teisių į ją netekimo aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįgijo Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos įpėdinio turtinės teisės į 1993 m. jo motinai suteiktą asmeninio ūkio žemę.

62. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuodamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties motyvus, kuriais buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą pateikti patikslinto skundo reikalavimams dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 7SK-1361-(14.7.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 949 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 7S-136-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. G.“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 7SK-1672-(14.7.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo, projektinis Nr. 955-2 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 7S-168-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“ panaikinimo, nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog administraciniai sprendimai, kuriais buvo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys ir atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, buvo priimti dar nepasibaigus tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusiam ginčui dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.) patvirtintų Zapyškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinių dėl projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2), be to, apie juos pareiškėjas nebuvo informuotas, tuo labiau, kad tuo metu Lietuvos Respublikoje buvo pats COVID-19 pandemijos įkarštis; institucijos pažeidė atsakingo valdymo principus, buvo pažeistos pareiškėjo teisės į jo teisėtų lūkesčių gynimą teisme. Teigė, kad skundo patikslinimas dėl bylos nagrinėjimo eigoje priimtų kitų administracinių sprendimų apskritai negali būti vertinamas kaip nerūpestingas pareiškėjo elgesys ar neoperatyvus naudojasi proceso teisėmis.

63. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad motyvuota nutartimi atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu jis paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

64. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs būtinybę pateikti patikslintą skundą, 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nurodė, kad 2021 m. gegužės 13 d. vykusio teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė pateikė į bylą pareiškėjo ginčijamus sprendimus, kuriems apskųsti prašoma atnaujinti terminą. Minėti administraciniai aktai buvo skaitmenizuoti ir įkelti į EPP sistemą 2021 m. gegužės 18 d. Taip pat minėto posėdžio metu teismas išaiškino pareiškėjui teisę per 20 darbo dienų pareikšti reikalavimus dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktų administracinių aktų. Kadangi nei pareiškėjas, nei jo atstovai 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje nedalyvavo, 2021 m. gegužės 17 d. pareiškėjui bei jo atstovams advokatui Viliui Masiuliui (per EPP) ir M. A. K. buvo išsiųstas raštas „Dėl bylos nagrinėjimo“, kuriame, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, pakartotinai išaiškinta pareiškėjui A. K. teisė ginčyti 2020 m. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. B. ir M. G. bei kitus administracinius aktus, susijusius su šiais sprendimais, bei išaiškinta teisė pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, jei pareiškėjas manys, kad yra praleistas terminas šiems sprendimams ginčyti.

65. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas patikslintą skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikė tik 2021 m. rugsėjo 6 d. t. y. praleidęs ne tik keturiolikos kalendorinių dienų terminą, įtvirtintą ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje, bet ir bendrąjį skundo (prašymo, pareiškimo) administraciniam teismui pateikimo vieno mėnesio terminą, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

66. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo advokatas, turėdamas prisijungimą per EPP, apie ginčijamus aktus galėjo sužinoti bei su jais susipažinti ir apie tai informuoti patį pareiškėją ar jo atstovą 2021 m. gegužės 19 d. ir vėliausiai 2021 m. birželio 21 d. pateikti skundą teismui. Pareiškėjas, tik 2021 m. rugsėjo 6 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų, pateikdamas teismui skundą dėl teismo išaiškintų ginčyti aktų nuginčijimo, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

67. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino patikslintam skundui pateikti praleidimo priežasčių reikšmės, vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes – t. y. kad administraciniai sprendimai, kuriais patvirtinti žemės sklypų kadastriniai duomenys ir atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, yra priimti dar nepasibaigus pareiškėjo ir atsakovės ginčui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Zapyškio seniūnijos Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintų Zapyškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinių dėl projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2), be to, apie juos pareiškėjas nebuvo informuotas, ir padarė išvadą, kad nurodomos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis priežastimis, pateisinančiomis delsimą pateikti skundą.

68. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu termino praleidimo priežasčių vertinimu, atkreipia dėmesį, kad ir apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo kokių nors reikšmingų aplinkybių, galėjusių būti jam kliūtimi pateikti patikslintą skundą per įstatymo nustatytus terminus. Kvestionuodamas teismo nutarties dėl neatnaujinto termino motyvus, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismui, taip pat jog skundo patikslinimas dėl bylos nagrinėjimo eigoje priimtų kitų administracinių sprendimų apskritai negali būti vertinamas kaip nerūpestingas pareiškėjo elgesys ar neoperatyvus naudojimasis proceso teisėmis; akcentavo kad atsakovas, pažeisdamas gero viešojo administravimo principus, dar nepasibaigus ginčui su pareiškėju dėl vieno administracinio sprendimo, be kurio nebūtų įmanoma priimti kitų administracinių sprendimų, priėmė daugybę administracinių sprendimų, apie kuriuos A. K. neinformavo. Vertindama tokius pareiškėjo teiginius, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jie niekaip nesusiję su paties pareiškėjo elgesio objektyviomis priežastimis, galėjusiomis nulemti patikslinto skundo pateikimo termino praleidimą nuo momento, kai pareiškėjui turėjo būti žinoma apie priimtus ginčijamus administracinius sprendimus (pirmosios instancijos teismo posėdžio 2021 m. gegužės 13 d.), iki patikslinto skundo pateikimo teismui 2021 m. rugsėjo 6 d. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje bei 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti terminai patikslintam skundui / skundui (prašymui, pareiškimui) pateikti nėra savitiksliai, jų paskirtis užtikrinti operatyvų ir ekonomišką procesą, užkirsti kelią piktnaudžiauti procese, jie nėra kliūtimi sąžiningai procesinėmis teisėmis besinaudojančiam asmeniui į savo galbūt pažeistų teisių gynybą teisme.

69. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vertinant, dėl kokių priežasčių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis su skundu į teismą, <...> būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo sąžiningas, rūpestingas ir atidus. <...> sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo <...>. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje AS-4-602/2022, kt.). A. K. terminą patikslintam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kadangi nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl termino skundui pateikti neatnaujinimas ir skundo nepriėmimas šiuo atveju nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui sudarė visas prielaidas laiku pateikti patikslintą skundą (žr. nutarties 64 p.), todėl pareiškėjas, be svarbių priežasčių praleidęs įstatymo nustatytą terminą patikslintam skundui pateikti, nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai į teisių gynimą teisme.

70. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas Nr. 949 (0,8430 ha) 2021 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1477 perleistas tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. T. ir G. T., o žemės sklypas Nr. 955-2 (0,3307 ha) 2021 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ML512 perleistas trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. P.. Sandoriai yra nenuginčyti ir galiojantys; vien dėl šitos aplinkybės pareiškėjo teisės negalėtų būti apgintos byloje prašomu būdu – panaikinus Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-860-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Zapyškio seniūnijos Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintus Zapyškio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinius dėl projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 949 ir Nr. 955-2), nes teisinė padėtis, buvusi iki ginčijamų Projekto sprendinių priėmimo, realiai negalėtų būti atkuriama, taigi ir pareiškėjo teisės negalėtų būti ginamos.

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir nenustačiusi pagrindų jį tenkinti, apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teismo sprendimo išvados pagrįstos išsamiais motyvais, teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, ginčijami atsakovo administraciniai sprendimai byloje pagrįstai pripažinti teisėtais.

72. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 5 d.). Pareiškėjas, kurio apeliacinis skundas nėra tenkinamas, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja.

73. Prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui pateikė tretieji suinteresuoti asmenys R. D. P. (907,5 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) bei R. T. ir G. T. (taip pat už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Įvertinusi tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens R. D. P. už procesinių dokumentų parengimą prašoma priteisti suma yra pagrįsta įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių 8.11 punkte nustatytų dydžių, bei pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį bei turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši suma yra proporcinga atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl šios išlaidos jai turi būti atlyginamos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija trečiojo suinteresuoto asmens R. D. P. prašymą tenkina ir jai iš pareiškėjo (apelianto) priteisia 907,5 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Tretieji suinteresuoti asmenys R. T. ir G. T. apeliacinės instancijos teismui nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių duomenų, todėl jų prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D. P. iš pareiškėjo A. K. 907,5 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė