8b6459aa-7b5c-4baa-9508-e6f77e7a1b9f · Vilniaus apygardos teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2A-1474-640/2018 Teisminio proceso Nr.2-68-3-14151-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Jelenos Å iÅ¡kinos, RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „MUS Vilnius“ ieÅ¡kinį atsakovams A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“, G. D. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovas BUAB „MUS Vilnius“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas solidariai iÅ¡ atsakovų A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“, G. D. priteisti ieÅ¡kovo naudai 11800,79 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo/nutarties visiÅ¡ko įvykdymo dienos, visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 1-4).

2. IeÅ¡kovas reikalavimÄ grindė Å¡iomis aplinkybėmis: Vilniaus apygardos teismo 2016-09-22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5652-866/2016 pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ UAB „MUS Vilnius“ iÅ¡kelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2016-10-04). Minėta nutartimi bankrutavusios įmonės administratore paskirta V. L.. 2016-10-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi V. L. buvo atstatydinta ir UAB „MUS Vilnius“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Gribžiniai“, įgaliotas asmuo I. L.. Vilniaus apygardos teismo 2016-09-22 nutartimi įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

3. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad nuo 2010-10-05 iki 2011-05-19 bankrutavusios įmonės vadovu buvo A. A.. Nuo 2011-05-19 iki 2012-01-25 bankrutavusios įmonės vadovu buvo I. B.. Nuo 2012-01-25 iki bankroto administratorės paskyrimo įmonės vadove buvo A. B.. Bankrutavusios įmonės akcininku nuo 2010-10-11 iki 2011-05-19 buvo G. D.. Nuo 2011-05-19 iki 2012-01-25 bankrutavusios įmonės akcininku buvo UAB „Silver Group“. Nuo 2012-01-25 iki šiol bankrutavusios įmonės akcininkė yra A. B..

4. Nurodė, kad bankroto administratorius, atlikdamas viešai skelbiamų dokumentų analizę, nustatė, jog UAB „MUS Vilnius“ savo veiklos laikotarpiu Juridinių asmenų registrui neteikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Kadangi atsakovai nevykdė pareigos teikti Juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nebuvo išviešinta bankrutavusios įmonės finansinė padėtis bei šiuo metu yra sunkiau nustatyti laikotarpį, nuo kurio įmonė tapo nemokia.

Vis dėlto iÅ¡ bankroto byloje esančio UAB „MUS Vilnius“ preliminaraus balanso, kurį buvo sudaręs A. A., matyti, kad jau nuo 2010 metų pabaigos įmonės finansiniai rodikliai rodė faktinį įmonės nemokumÄ . 2010 metų pabaigoje įmonė turėjo turto iÅ¡ viso už 63760 Lt, o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 54185 Lt. Taigi, jau 2010 metų pabaigoje įmonės skolos virÅ¡ijo daugiau kaip pusę į balanso įraÅ¡yto turto vertės. Bankrutavusiai įmonei jau esant nemokiai, keletÄ kartų pasikeitė jos valdymo organai bei savininkai, tačiau nei vienas iÅ¡ jų nesiėmė jokių priemonių tam, kad įmonės mokumas bÅ«tų atkurtas bei nevykdė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

5. Vilniaus apygardos teismas 2016-11-08 nutartimi patvirtino 1700 Eur sumÄ , kuriÄ bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę naudoti administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ . Pagal LR Ä®monių bankroto įstatymo (toliau-Ä®BÄ®) 131 str. supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai neÅ¡aukiami, administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ ir administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų naudojimo tvarkÄ tvirtina ir keičia teismas.

Vilniaus apygardos teismas 2017-01-27 nutartimi patvirtino dar 2140 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ . Taigi bendra bankroto byloje patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata sudaro 3840 Eur sumÄ . Minėtos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (3840 Eur + 7960,79 Eur = 11800,79 Eur) laikytina bankrutuojančios įmonės žala, kuriÄ Ä¯monė patyrė dėl to, kad jos valdymo organai ir akcininkai laiku nesikreipė į teismÄ ir neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.

6. Atsakovams nevykdant įstatymų numatytų pareigų: nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Juridinių asmenų registrui neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdant teismo nutarties bei nerÅ«pestingai ir aplaidžiai valdant įmonę, ja nesirÅ«pinant bankrutavusi įmonė ir jos kreditorius patyrė žalos. Nebuvo mokamos privalomos įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, neperduoti jokie įmonės dokumentai bei turtas, dėl ko įmonė net neturi galimybės padengti bankroto administravimo iÅ¡laidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų A. B., I. B., A. A., UAB „Silver Group“, G. D. solidariai 11800,79 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11800,79 Eur) bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-05) iki teismo sprendimo/nutarties visiško įvykdymo dienos, ieškovo BUAB „MUS Vilnius“ naudai. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8. Sprendime nurodyta, jog pagal bankroto administratoriaus duomenis, UAB „MUS Vilnius“ valdymo organai neperdavė buvusiai bankroto administratorei V. L. jokio įmonės turto ir dokumentų. BUAB „MUS Vilnius“ bankroto administratoriaus 2016-12-13 d. buvo sudarytas įmonės balansas, kuriame nurodyta, kad UAB „MUS Vilnius“ jokio turto neturi. Bankroto administratorius, atliko viešai skelbiamų dokumentų analizę ir nustatė, kad UAB „MUS Vilnius“ savo veiklos laikotarpiu Juridinių asmenų registrui neteikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl šiuo metu yra sunkiau nustatyti laikotarpį, nuo kurio įmonė tapo nemokia.

Tačiau bankroto administratorius teigė, kad iÅ¡ UAB „MUS Vilnius“ preliminaraus balanso, kurį buvo sudaręs bendrovės vadovas A. A., matyti, kad jau nuo 2010 metų pabaigos įmonės finansiniai rodikliai rodė faktinį įmonės nemokumÄ : įmonė turėjo turto iÅ¡ viso už 63760 Lt, o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 54185 Lt. Taigi, jau 2010 metų pabaigoje įmonės skolos virÅ¡ijo daugiau kaip pusę į balanso įraÅ¡yto turto vertės. Bankroto administratoriaus teigimu UAB „MUS Vilnius“ jau esant nemokiai 2010 metų pabaigoje, keletÄ kartų pasikeitė jos valdymo organai bei savininkai, tačiau nei vienas iÅ¡ jų nesiėmė jokių priemonių tam, kad įmonės mokumas bÅ«tų atkurtas bei nevykdė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

9. Teismas nustatė, jog skolos VSDFV Vilniaus skyriui pradėjo kauptis nuo 2010 metų pabaigos, 2011-04-01 d. skola sudarė 6687,80 Eur. 2011-01-28 d. buvęs UAB „MUS Vilnius“ vadovas A. A. pateikė praÅ¡ymÄ VSDFV Vilniaus skyriui iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ , o 2011-05-02 d. UAB „Silver group“ vadovas I. B. pateikė dar vienÄ praÅ¡ymÄ dėl skolos iÅ¡dėstymo. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-08 d. nutartimi civ.byloje Nr. eB2-5652-866/2016 buvo patvirtinta 1700 Eur administravimo lėšų sÄ mata, o 2017-01-05 nutartimi civ.byloje Nr. eB2-1643-866/2017 buvo nutarta taikyti UAB „MUS Vilnius“ supaprastintÄ bankroto procedÅ«rÄ , patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as dėl 7960,79 Eur sumos VSDFV Vilniaus skyriui, Vilniaus apygardos teismo 2017-01-27 d. nutartimi buvo patvirtinta papildomai 2140 Eur administravimo lėšų sÄ mata.

Tokiu būdu, administravimo išlaidos sudarė 3840 Eur (1700+2140 Eur), o kreditorių finansinių reikalavimų sudarė -7960,79 Eur. Viso ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 11800, 79 Eur (3840 Eur + 7960,79 Eur) nuostolių (žalos).

10. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad nuo 2010-10-05 iki 2011-05-19 bankrutavusios įmonės vadovu buvo A. A.; nuo 2011-05-19 iki 2012-01-25 bankrutavusios įmonės vadovu buvo I. B.; nuo 2012-01-25 iki bankroto administratorės paskyrimo įmonės vadove buvo A. B.; nuo 2010-10-11 iki 2011-05-19 bankrutavusios įmonės akcininku buvo G. D.; nuo 2011-05-19 iki 2012-01-25 bankrutavusios įmonės akcininku buvo UAB „Silver Group“; nuo 2012-01-25 iki šiol bankrutavusios įmonės akcininkė yra A. B..

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB „MUS Vilnius“ nėra pateikusi VÄ® Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentų pradedant nuo 2011 m. Byloje yra tik 2010-12-31 d. preliminarus balansas, pasiraÅ¡ytas A. A., tačiau daugiau finansinės atskaitomybės dokumentai VÄ® „Registrų centras“ nebuvo teikiami, pažeidžiant CK 2.66 str. 4 d. numatytÄ prievolę. Pažymėtina, kad ir Å¡iÄ pareigÄ pažeidė ne tik UAB „MUS Vilnius“ vadovai, tačiau ir Å¡ios bendrovės akcininkai, nereikalavę iÅ¡ Å¡ių vadovų Å¡ių įstatymo nustatytų funkcijų atlikimo. Pagal CK 6.246 str. asmenų veiksmai neteisėti ir tokiu atveju, jei nepaisoma bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

12. Teismas nurodė, jog atsakovai, kaip įmonės vadovai, turėjo vykdyti LR Akcinių bendrovių įstatymo (toliau-ABÄ®) 23 str. 2 d., 24 str. 1 d. nustatytÄ pareigÄ suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir visuotiniam akcininkų susirinkimui teikti tvirtinti 2011-2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, o bankrutavusios bendrovės akcininkai Å¡ių veiksmų atlikimo nereikalavo. Vadovaujantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, atsakovai pažeidė pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laiku, t.y. pradedant nuo 2011 metų pradžios bei neteikė VÄ® „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų.

Teismas pažymėjo ir tai, kad apdairaus įmonės vadovo nepastabėjimas, kad įmonė nemokios bÅ«senos, laikytinas neteisėtu neveikimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-26 nutartis civ.byloje 2A-477/2010). Atsakovui UAB „MUS Vilnius“ nemokumas turėjo bÅ«ti žinomas ne vėliau 2011-04-01 d., kai turėjo pateikti UAB „MUS Vilnius“ visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Žala skaičiuotina pagal tai, kiek UAB „MUS Vilnius“ turėjo skolų kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ ir kiek įmonė kreditorių reikalavimų negali patenkinti Å¡iai dienai.

13. Teismas nurodė, jog 2010 metų pabaigoje įmonė turėjo turto už 63760 Lt, o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 54185 Lt, t.y. virÅ¡ijo daugiau kaip pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto ir pagal Ä®BÄ® 2 str. 8 d. UAB „MUS Vilnius“ 2010 metų pabaigoje buvo nemoki, todėl pradedant nuo 2011 metų pradžios Å¡ios bendrovės vadovas/savininkas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, tačiau to nepadarė.

14. Sprendime konstatuota, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (pavėlavimo pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo) kreditoriai bei įmonė patyrė 11800, 79 Eur (3840 Eur + 7960,79 Eur) nuostolių (žalos) . Atsakovams laiku kreipusis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui bei UAB „MUS Vilnius“ patirtos žalos (administravimo iÅ¡laidų), atsiradusios nuo pareigos atsakovui pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovai turėjo į teismÄ kreiptis pradedant nuo 2010 metų pabaigos, tačiau pradedant nuo A. A. į teismÄ nesikreipė. Teismas vertino, jog akcininkams (savininkams) taip pat yra priskirta pareiga kontroliuoti, kad įmonė nustatyta tvarka pateiktų VÄ® „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentus, o įmonei tapus nemokia neeliminuoja savininkų (akcininkų) atsakomybės dėl neveikimo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagrindas žalai (nuostoliams atlyginti) siejamas su įmonės bankroto byla ir joje nustatytais kreditorių finansiniais reikalavimais, nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyriaus - 7960,79 Eur (nustatyta 2017-01-05 d.), o administravimo iÅ¡laidų suma nustatyta, kaip jau minėta-2016-11-08 d. (1700 Eur) bei 2017-01-27 d. (2140 Eur). Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nepraleido.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Apeliaciniu skundu atsakovas G. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinys apelianto atžvilgiu buvo patenkintas ir ieÅ¡kinį apelianto atžvilgiu atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 16.1 . Nurodo, kad teismo motyvai iÅ¡ esmės yra susiję tik su vadovo atsakomybės dėl žalos atsiradusios dėl pavėluoto kreipimosi į teismÄ klausimu, t.y. teismo argumentacija iÅ¡ esmės yra susijusi tik su vadovo atsakomybės klausimu.

Teismas tik epizodiÅ¡kai analizavo su ieÅ¡kovo dalyvių atsakomybe susijusius aspektus ir klausimus. 16.2 . Kaip patvirtina byloje apelianto pateiktos akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, jis ieÅ¡kovo akcininku buvo mažiau kaip pusmetį, nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. kovo 10 d. Tuo laikotarpiu, t.y. 2010 m. pabaigoje – 2011 m. pradžioje, galiojusio Ä®BÄ® 8 str. numatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės vadovavosi Ä®BÄ® redakcija galiojančia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad atskiri atsakovai ieÅ¡kovo akcininkais arba vadovais buvo laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. Minėtu laikotarpiu Ä®BÄ® keitėsi kelis kartus, todėl pasisakydamas dėl kiekvieno atsakovo atsakomybės, ieÅ¡kovo nemokumo sÄ vokos bei pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismas privalėjo vadovautis atitinkamomis Ä®BÄ® redakcijomis.

Nepaisant to, teismas to nedarė bei vadovavosi Ä®BÄ® redakcija, galiojusia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė esminį teisės principÄ â€“ teisė negalioja atgal. Be kita ko, teismas pažeidė ir Å¡iuo klausimų susiformavusiÄ teismų praktikÄ (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Taigi vien Å¡is pažeidimas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti sprendimÄ , nes jis priimtas iÅ¡ esmės pažeidus materialinės teisės normas, susijusias su teisės aktų taikymu. 16.3 .

Apeliantas nurodo, jog tuo metu, kai buvo ieÅ¡kovo akcininkas, nedisponavo dokumentais bei informacija, kuria remiantis jis galėjo arba bÅ«tų galėjęs padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais. Taigi apeliantas nežinojo ir jam nebuvo žinoma apie ieÅ¡kovo negalėjimÄ ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Tuo metu kai apeliantas buvo ieÅ¡kovo akcininkas, ieÅ¡kovas turėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl nebuvo prielaidų daryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas yra nemokus.

Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog atsakovo A. A. parengtame preliminariajame balanse nurodyti rodikliai rodo neva ieÅ¡kovo nemokumÄ , nereiÅ¡kia, kad tuo metu apeliantas žinojo ir galėjo žinoti, kad ieÅ¡kovas ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais. Be kita ko, aplinkybė, kad 2010 m. pabaigoje ieÅ¡kovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai virÅ¡ijo daugiau kaip pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas tuo metu buvo nemokus, nes per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nereiÅ¡kia, kad Å¡ių ieÅ¡kovo įsipareigojimų vykdymo terminai jau buvo suėję, t.y. kad ieÅ¡kovas vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus.

Per metus mokėtinų sumų ir ieÅ¡kovo turimo turto santykis neįrodo ieÅ¡kovo faktinio nemokumo, nes vykdant veiklÄ ir generuojant pajamas, tas santykis gali kisti. 16.4 . Nurodo, jog ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė nei vieno dokumento, iÅ¡ kurio bÅ«tų matyti, kad ieÅ¡kovo pradelstų įsipareigojimų suma 2010-2011 metais virÅ¡ijo pusę į jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Nesant tokių įrodymų, darytina akivaizdi iÅ¡vada, kad teismas padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas jau buvo nemokus 2010 m. pabaigoje.

Kaip matyti iÅ¡ teismo padarytų iÅ¡vadų, teismas sutapatino visus atsakovus į vienÄ asmenį, t.y. neanalizavo kiekvieno iÅ¡ jų teisinio statuso, veiksmų ar neveikimo atitikties teisės aktų reikalavimams. 16.5 . Apeliantas nurodo, jog buvo ieÅ¡kovo akcininkas, bet ne vadovas. Teisės aktai numato pareigÄ bÅ«tent įmonės vadovui, bet ne akcininkui teikti privalomas deklaracijas, paruoÅ¡ti ir pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, suÅ¡aukti akcininkų susirinkimus ir pan. Pareiga sužinoti apie nemokumÄ vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitÄ , stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti.

Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Byloje turi bÅ«ti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ , ir tik tokį momentÄ nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumÄ anksčiau už akcininkÄ , tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Å is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

Todėl net ir darant klaidingÄ prielaidÄ , kad apeliantas turėjo sužinoti apie ieÅ¡kovo nemokumÄ tuo pačiu metu kaip ir ieÅ¡kovo vadovas, t.y. sutapus akcininko ir vadovo sužinojimo arba turėjimo sužinoti momentui, apeliantui negalėjo kilti atsakomybė, nes tuo metu apeliantas jau nebuvo ieÅ¡kovo akcininku. Kaip matyti iÅ¡ sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas tinkamai taip ir nenustatė atskaitos momento, nuo kurio turėjo kilti apeliantui atsakomybė. 16.6 . Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje teismas iÅ¡vis nevertino, kokie yra kiekvieno iÅ¡ atsakovų, įskaitant apelianto, galėjimo ir turėjimo sužinoti apie ieÅ¡kovo nemokumÄ momentų skirtumai ir kokios apimties atsakomybė priklausomai nuo sužinojimo momento taikytina kiekvienam iÅ¡ atsakovų. 16.7 .

Nurodo, jog apeliantas nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, jog ieÅ¡kovas yra nemokus 2010 m. pabaigoje (darant prielaidÄ , jog ieÅ¡kovas tuo metu jau buvo nemokus). Todėl akivaizdu, kad Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti konstatuoti apelianto neteisėti veiksmai dėl neva ieÅ¡kovo kreditoriams padarytos žalos. Nenustačius apelianto neteisėtų veiksmų, negali bÅ«ti svarstomas ir žalos atlyginimo klausimas. Nepaisant to, apeliantas toliau pasisako ir dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi bÅ«ti vertinama vadovo vadovavimo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų bÅ«ti laikomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, nustačius Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sÄ lygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Teismas Å¡ioje byloje nukrypo nuo Å¡ių kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, nes Å¡ių aplinkybių (dėl pavėluoto kreipimosi iÅ¡augusio skolos dydžio) nenustatinėjo ir nenustatė. 16.8 . Apeliantas nurodo, kad teismas konstatavo, jog iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 36,76 Eur. Tačiau dėl apeliantui nesuprantamų priežasčių Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ kiekvieno atsakovo, nors turėjo jÄ padalinti iÅ¡ visų atsakovų. Be to, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Å¡ių iÅ¡laidų yra priteisiama iÅ¡ kiekvieno atsakovo jau po 53,20 Eur.

Taigi taip ir nėra aiÅ¡ku, kokio dydžio iÅ¡laidos yra priteisiamos iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Minėti neatitikimai bei prieÅ¡taravimai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad teismas netinkamai paskirstė ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-11 sprendimo civilinėje byloje e2-20623545/2017 dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas atsakovo atžvilgiu, palikti nepakeistÄ . Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime remdamasis LR Ä®BÄ® 8 str. 1 d. nuostata, numatančia pareigÄ nemokios įmonės valdymo organams ir/ar savininkui inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , nenurodo, kokia įstatymo redakcija remiasi. Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas remiasi bÅ«tent ta įstatymo redakcija, kuri galioja ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ . 17.1.

IeÅ¡kovas teigia, jog svarbu tai, jog tiek tuo laikotarpiu, kai atsakovas buvo ieÅ¡kovo akcininku, tiek vėlesnio laikotarpio LR Ä®BÄ® 8 str. 1 d. nuostata numatė pareigÄ Ä¯monės valdymo organams ir/ar savininkui pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei nepajėgiant atsiskaityti su kreditoriais (t. y. esant faktiÅ¡kai nemokiai). LR Ä®BÄ® 8 str. 1 d. nuostata galiojanti nuo 2016-01-01 įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai pareigÄ inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ numato įmonės vadovui ir kitiems asmenims pagal kompetencijÄ .

Tuo metu, kai atsakovas buvo ieÅ¡kovo akcininku galiojusi LR Ä®BÄ® 8 str. 1 d. nuostata tiesiogiai numatė, kad minėtÄ pareigÄ turi įmonės vadovas ir savininkas (savininkai). Taigi iÅ¡ esmės abi įstatymo redakcijos numato, jog įmonės savininkas privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl nemokios įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 17.2. IeÅ¡kovas nurodo, jog prastÄ ieÅ¡kovo finansinę padėtį buvusiÄ tuo metu, kai atsakovas buvo akcininkas, patvirtina byloje esantys iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus gauti dokumentai (VSDFV Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodoma informacija, sprendimai dėl UAB „MUS Vilnius“ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka, 2011-01-28 praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ ir kt.).

Å ie dokumentai patvirtina, jog jau nuo 2010 metų pabaigos ieÅ¡kovas nebevykdė savo prievolių kreditoriams. Taip pat skundžiamame sprendime nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2011-01-26 iki 2011-03-31 d. buvo atleisti visi įmonės (ieÅ¡kovo) darbuotojai, nuo pat įsteigimo ieÅ¡kovas neteikė jokių deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat prastÄ Ä¯monės finansinę padėtį patvirtina preliminarus balansas sudarytas 2010-12-31 dienai. Å is balansas įmonės (IeÅ¡kovo) tuometinio valdymo organo buvo pateiktas VSDFV Vilniaus skyriui.

Minėta balansÄ bankroto administratorius gavo iÅ¡ teisminės bankroto bylos medžiagos, todėl atsakovas nepagrįstai abejoja minėtais balanso duomenimis. IÅ¡ preliminaraus balanso matyti, kad 2010 metų pabaigoje įmonė turėjo turto iÅ¡ viso už 63760,00 LTL, o per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 54185,00 LTL. Taigi jau 2010 metų pabaigoje įmonės skolos virÅ¡ijo daugiau kaip pusę į balanso įraÅ¡yto turto vertės. Be to, atsakovas buvo 100 proc. ieÅ¡kovo akcijų turintis savininkas.

Akcijas atsakovas pardavė 2011-03-10 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi už 100,00 LTL kainÄ , kai tuo tarpu vien įstatinis ieÅ¡kovo kapitalas sudarė 10000,00 LTL. Pirmosios dvi aplinkybės (skolos VSDFV Vilniaus skyriui nedengimas bei preliminaraus balanso duomenys) leidžia manyti, kad atsakovas žinojo apie faktinį ieÅ¡kovo nemokumÄ , todėl, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, už labai maÅ¾Ä kainÄ pardavė 100 proc. ieÅ¡kovo akcijų. 17.3. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, jog pareiga kreiptis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo atsirado atitinkamai jau nuo 2010 m. pabaigos (žr. skundžiamo sprendimo 8 psl.).

Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog nenustatytas ieÅ¡kovo tapimo nemokiu momentas. Atsakovo skunde pateikiami argumentai, jog pirmos instancijos teismas visus asmenis vertino kaip vienÄ â€“ kaip įmonės vadovÄ , taip pat nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas skundžiame sprendime yra pateikęs atskirus motyvus dėl žalos priteisimo iÅ¡ akcininkų (dalyvių) (žr. skundžiamo sprendimo 8, 9 psl.). 17.4. Nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustačius, jog pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytÄ Å¾alÄ kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

19. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė įmonės nemokumo momento. Kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagristus. Sprendime konstatuota, jog 2010 metų pabaigoje įmonės skolos viršijo daugiau kaip pusę į balanso įrašyto turto vertės ir pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. UAB „MUS Vilnius“ 2010 metų pabaigoje buvo nemoki. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl įmonės nemokumo nustatymo.

20. Apeliantas nurodo, jog teismas spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės vadovavosi Ä®BÄ® redakcija galiojančia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu. LR Ä®BÄ® 8 str. 1 d. nuostata galiojanti nuo 2016-01-01 įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai pareigÄ inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ numato įmonės vadovui ir kitiems asmenims pagal kompetencijÄ . Tuo metu, kai atsakovas buvo ieÅ¡kovo akcininku galiojusi LR Ä®BÄ® 8 str. 1 d. nuostata tiesiogiai numatė, kad minėtÄ pareigÄ turi įmonės vadovas ir savininkas (savininkai). Taigi iÅ¡ esmės abi įstatymo redakcijos numato, jog įmonės savininkas privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl nemokios įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Todėl nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuria įstatymo redakcija vadovaujasi spręsdamas dėl apelianto atsakomybės, iÅ¡ esmės Å¡ios redakcijos skirtingai įmonės savininko pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo skirtingai nereglamentavo.

21. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neargumentavo apelianto kaip įmonės savininko visų civilinės atsakomybės buvimo sÄ lygų ir padarė netinkamÄ iÅ¡vadÄ dėl apelianto pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo.

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalÄ , padarytÄ pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, byloje turi bÅ«ti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ , ir tik tokį momentÄ nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumÄ anksčiau už akcininkÄ , tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Å is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-300-611/2016).

23. Kaip matyti iÅ¡ bylos, apeliantas buvo UAB „MUS Vilnius“ akcininku nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. kovo 10 d. Teisės aktai numato pareigÄ bÅ«tent įmonės vadovui, bet ne akcininkui teikti privalomas deklaracijas, paruoÅ¡ti ir pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, suÅ¡aukti akcininkų susirinkimus ir pan. Pareiga sužinoti apie nemokumÄ vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitÄ , stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti.

Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kada bÅ«tent apeliantas kaip akcininkas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ , ir tik tokį momentÄ nustačius galima spręsti, ar apeliantas pažeidė ir kada pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir nenurodė, kada turėjo kilti apeliantui atsakomybė, nes analizavo ir pasisakė tik apie atsakovo A. A. pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nuo 2011 m. balandžio 1 d.

Konstatavus, jog apie įmonės nemokumÄ turėjo bÅ«ti žinoma 2011 m. balandžio 1 d., teismas nepagrįstai sprendė, jog kyla apelianto kaip įmonės savininko atsakomybė, nes jis tai dienai įmonės akcininku jau nebuvo. Kolegija nurodo, jog vien tas faktas, jog apeliantas buvo įmonės savininku nesudaro pagrindo teigti, jog jam turėjo bÅ«ti žinoma finansinė įmonės padėtis 2010 metų pabaigoje. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, jog apeliantas kaip akcininkas faktiÅ¡kai žinojo apie nemokumÄ (nėra duomenų, jog jis buvo faktinis vadovas), todėl turi bÅ«ti spręstina, ar jis neturėjo pareigos apie tai žinoti.

IeÅ¡kovo nurodyti argumentai, jog apeliantui esant 100 procentų įmonės akcininku ir esant duomenų apie įmonės skolÄ VSDFV Vilniaus skyriui bei pagal 2010-12-31 preliminaraus balanso duomenis, apeliantas turėjo žinoti apie įmonės nemokumÄ ir todėl pardavė akcijas už žemÄ kainÄ , vertinami kritiÅ¡kai. Å ios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantas faktiÅ¡kai žinojo ar turėjo žinoti apie faktinį ieÅ¡kovo nemokumÄ . Byloje nėra duomenų ir ieÅ¡kovas neįrodė, jog apeliantui bÅ«nant įmonės akcininku duomenys apie tai, jog įmonė turi skolÄ VSDFV buvo žinomi ir pateikti apeliantui, ar apeliantas turėjo pareigÄ apie tai žinoti.

Taip pat nėra duomenų, jog apeliantui buvo pateikti ir žinomi 2010-12-31 preliminaraus balanso duomenys. Vien faktas, jog įmonės akcijas apeliantas pardavė už ieÅ¡kovo teigimu žemÄ kainÄ , nėra pagrindas konstatuoti, jog apeliantas žinojo apie įmonės faktinį nemokumÄ .

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog minimali vienasmenio akcininko pareiga domėtis bendrovės veikla taip pat kildintina ir iÅ¡ ABÄ® 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal ABÄ® 20 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi iÅ¡imtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir Å¡ios pareigos negali perimti bendrovės valdymo organai.

Tai suponuoja, kad vienasmenis akcininkas, kuris neatlieka Å¡ios pareigos, turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog apeliantas faktiÅ¡kai žinojo apie įmonės finansinę padėtį anksčiau, todėl jam momentas, kada jis turėjo pareigÄ sužinoti apie bendrovės finansinę padėtį laikytinas nuo tada, kai turėjo įvykti, nors ir neįvyko eilinis akcininkų susirinkimas. Kadangi eilinis akcininkų susirinkimas turėjo bÅ«ti suÅ¡auktas ne vėliau nei iki 2011 m. balandžio 30 d., o apeliantas savo akcijas paravė ir akcininku nebebuvo nuo 2011 m. kovo 10 d., tai jam negalėjo kilti pareiga sužinoti apie įmonės nemokumÄ ir tuo pačiu kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tokiu bÅ«du nesant neteisėtų apelianto veiksmų, t.y. nenustačius, jog jis pažeidė pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, apeliantui negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.

25. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkami taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės akcininkui už nesikreipimÄ laiku dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ , taikymo, ir nepagrįstai priteisė žalos atlyginimÄ iÅ¡ apelianto. Todėl sprendimas Å¡ioje dalyje naikintinas ir ieÅ¡kinys apelianto atžvilgiu atmestinas. Atitinkamai naikintinas sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ apelianto priteisimo.

26. Atmetus ieškovo ieškinį apelianto atžvilgiu, iš ieškovo priteistinos apelianto patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme – 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant išlaidas iš ieškovo administravimui skirtų lėšų (CPK 93, 98 str., ĮBĮ 36 str.). Apeliantas nepateikė įrodymų apie savo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.

27. Kolegija nurodo, jog pagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai nurodė priteistinÄ iÅ¡ kiekvieno atsakovo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumÄ . Ä®vertinus teismo sprendimo motyvuojančiÄ dalį, matyti, jog yra padaryta aritmetinė klaida, kuri iÅ¡taisytina. Byloje teismas patyrė 36,76 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ieÅ¡kinį patenkinus ir priteisus žalos atlyginimÄ iÅ¡ keturių atsakovų, t.y.

A. B., I. B., A. A. ir UAB „Silver group“, iÅ¡ jų priteisinta 36,76 Eur suma, t.y. iÅ¡ kiekvieno po 9,19 Eur (36,76/4) iÅ¡laidų valstybės naudai. Taip pat atitinkamai keistinas sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio iÅ¡ atsakovų priteisimo, nurodant priteisti 266 Eur žyminį mokestį iÅ¡ atsakovų A. B., I. B., A. A. ir UAB „Silver group“ lygiomis dalimis, t.y. po 66,50 Eur (266/4) iÅ¡ kiekvieno. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: apeliacinį skundÄ patenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ dalyje, kuria iÅ¡ atsakovo G. D. priteistas žalos atlyginimas ieÅ¡kovui BUAB „MUS Vilnius“ ir ieÅ¡kinį atsakovo G. D. atžvilgiu atmesti. IÅ¡dėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį taip: „ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovų A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) I. B. a.k. (duomenys neskelbtini) A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Silver Group“ į.k. (duomenys neskelbtini), solidariai 11800,79 Eur (vienuolika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus Eur 79 ct) žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (11800,79 Eur) bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-04-05) iki teismo sprendimo/nutarties visiÅ¡ko įvykdymo dienos, ieÅ¡kovo BUAB „MUS Vilnius“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gribžniai“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iÅ¡ atsakovų A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) I. B. a.k. (duomenys neskelbtini) A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Silver Group“ į.k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 266 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur) žyminio mokesčio (po 66,50 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo), 36,76 Eur (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur 76 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (po 9,19 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo), į valstybės pajamas. Priteistos sumos turi bÅ«ti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbankas“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), arba į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IeÅ¡kinį G. D. atžvilgiu atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „MUS Vilnius“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Gribžniai“, į.k. (duomenys neskelbtini) administravimo iÅ¡laidų 605 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.“ Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alvydas Barkauskas Jelena Šiškina Rūta Veniulytė-Jankūnienė