8b63ea77-9b72-48ec-953e-d95d32e560f8 · Å iaulių apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-77-951/2015               Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02651-2015-6      Procesinio sprendimo kategorija: 50.2; 78.3 (S)         ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. rugsėjo 10 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant I. L.,dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui R. S.,jo atstovui advokato padėjėjui M. R.,administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R. S. skundÄ dėl Å iaulių rajono savivaldybės administracinės komisijos 2015-06-30 nutarimo Nr. G-2230(3.66) panaikinimo, ir n u s t a t ė : Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus tyrėja 2015-06-12 J. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 41P-32263911-15 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 188 straipsnį dėl to, kad J.

S. 2015-03-01 15.00 val. Å iaulių rajone, Kužių mstl., Vilties g. 14 savavaliÅ¡kai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamÄ teisę neįsileisti į gyvenamojo namo vidų savo sutuoktinio R. S. į jam nuosavybės teise priklausančius namus, pakeitė laukinių durų spynÄ ir atsisakė duoti raktÄ sutuoktiniui. Ji tokiais savo veiksmais nepadarė esminės žalos R. S. teisėms ar teisėtiems interesams. Tuo J. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šiaulių rajono savivaldybės administracinė komisija 2015-06-30 nutarimu Nr. G-2230(3.66) (toliau - nutarimas) nutraukė pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ dėl J.

S. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 straipsnyje, neesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Å iaulių apylinkės teisme 2015-07-30 gautas R. S. skundas, kuriame jis, nesutikdamas su nutarimu, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ , nubaudžiant J. S. pagal LR ATPK 188 str. Skunde nurodoma, kad institucija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡imtinai vadovavosi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiais, netirdama kitų aplinkybių, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ .Å iaulių rajono savivaldybės administracinės komisijos atsiliepime į R.

S. skundÄ nurodoma, kad institucija nesutinka su R. S. skundu ir praÅ¡o palikti galioti Å iaulių rajono savivaldybės administracinės komisijos priimtÄ nutarimÄ .PareiÅ¡kėjas R. S. teisme savo skundÄ palaikė ir papildomai paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ metus tėvai padovanojo jam namÄ , iki to laiko jis su Å¡eima tik gyveno antrame aukÅ¡te. Psichologinio smurto prieÅ¡ J. S. nenaudojo, jų santuoka iÅ¡iro. Jis jos paklausė, už kokias lėšas važiuoja atostogauti, ar bent pasiteiravo, ar dukra turi iÅ¡ ko susimokėti už mokslÄ .

Vaikai yra bendri, reikia bendrai juos ir iÅ¡laikyti. Tada pavadino J. S. gegute. Kovo 4 d. kreipėsi į vaikus dėl rakto, dėl rakto parašė J. S. žinutę. SÅ«nus jo į namus neįleido, nes jis nelaukė, kol parvažiuos sÅ«nus, todėl tÄ dienÄ Ä¯ namus neįėjo. Pas J. S. dažnai nesilankydavo, yra buvęs gal du kartus. Darbiniai rÅ«bai bÅ«davo koridoriuje, ne laiptinėje. IÅ¡eidamas nieko nepasiėmė. IÅ¡ namų išėjo sausio 14 d. Iki kovo mėn. namie buvo du kartus. Po to J.

S. pakeitė spynas. Negali pasakyti tikslios dienos, kada pakeitė. Užsuko į namus pasiimti daiktų, durys buvo užrakintos, po vaza rakto nebuvo, klausė mamos, bet ji irgi neturėjo rakto. Buvo apie 14 val., parašė J. S. žinutę, ji pasakė, kad raktas pas jÄ . Paskambino sÅ«nus, pasakė, kad gali grįžti ir atrakinti. SÅ«nui pasakė, kad atvažiuos kitÄ dienÄ , sÅ«naus nelaukė. Neprašė rakto. Jis yra tų namų teisėtas Å¡eimininkas, raktÄ turėjo turėti. Spynos Å¡irdelė tikrai nebuvo sulūžusi.

Žmona apkaltino jį, kad vogė iÅ¡ tų namų, dėl to ir pakeitė spynÄ . Jam raktų nuolat nereikėdavo, jis tik norėjo pasiimti daiktus. Po to įvykio J. S. sunešė jo rÅ«bus į mamos spintÄ . Birželio 14 d., kai R. S. iÅ¡sikraustė, gavo raktÄ . Žinojo, kad patekdavo į namus, kai namuose bÅ«davo vaikai. To rakto iki to laiko nei vienas nesineÅ¡iodavo, jis bÅ«davo padėtas sutartoje vietoje. Durys nebuvo rakinamos. Po įvykio durys pasidarė rakinamos ir raktas buvo slepiamas. Raktas visada bÅ«davo sutartoje vietoje.

Neradęs rakto vietoje, J. S. neprašė.J. S. teisme paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡tarauja skundui, raktÄ keitė vasario mėn. pabaigoje. Kovo 4 d. darė atsarginius raktus, kadangi yra keturiese, o raktai buvo tik du. Pirmame aukÅ¡te gyvena tėvai, antrame aukÅ¡te gyveno viena, dėl to pradėjo rakinti duris. Raktas bÅ«davo po vaza. Nežino, kaip R. S. rakto nerado. Gegužės mėn. gėlę su vaza iÅ¡nešė į laukÄ , tai raktÄ dėdavo po kilimėliu. Nežino, kaip kitus kartus R. S. įeidavo, nes bÅ«davo darbe.

Kalbėjo su G. S. S., sakė, kad ji ir sÅ«nus žino, jog raktas po gėle. Galimybę vaikščioti po namus R. S. turėjo, galėjo papraÅ¡yti rakto. RÅ«bai bÅ«davo visur, kai kuriuos sudėjo pirmame aukÅ¡te į spintÄ , bet jų neiÅ¡mėtė. Nemano, kad buvo vienas raktas namie, iki kol pakeitė spynÄ . Tiesiog tuomet visi gyveno, daugiau žmonių bÅ«davo namie. Durys visada bÅ«davo rakinamos, bet jei kas pasilikdavo namie – nerakindavo. Tyrėja nedavė jai galimybės paaiÅ¡kinti situacijos dėl rakto.

Nustebo gavusi skundÄ , jis nepagrįstas, faktai netikslÅ«s, neteisingi. Su R. S. gyveno 25 metus santuokoje Vilties g. 14, tai jų namai. Jis nerado pakeistos spynos, daiktų nemėtė. Ä® namus su policija nesikreipė, tik gegužės mėn., nors negyveno tuo adresu nuo vasario mėn. Antro aukÅ¡to durų spyna buvo pakeista, nes sulūžo spynos Å¡irdelė. Vasario mėn. pabaigoje pakeitė spynÄ . R. S. tėvai gyvena pirmame aukÅ¡te, laukinės durys nerakinamos. Darbiniai rÅ«bai visada bÅ«davo laiptinėje, piktybiÅ¡kai rÅ«bų nemėtė.

Incidentas buvo kovo 4 d., jos darbo metu R. S. pareiÅ¡kė, kad negali įeiti į namus. Tada ji paskambino sÅ«nui, kuris buvo paėmęs antrÄ raktÄ , kad padaryti kopijų. Po 15 min. R. S. buvo įleistas į namus. Rakto neprašė, todėl niekas ir nedavė. Kai keitė spynÄ , jis tuose namuose negyveno. R. S. iÅ¡sikėlė 2015-01-14, nes pareiÅ¡kė, kad turi kitÄ moterį, su kuria gyvens. Susirinko daiktus. Jis ateidavo kada norėdavo, negražiai jÄ vadindavo. Jautė atsakomybę už namus, dėl to pradėjo rakinti duris.

Gegužės mėn., jai grįžus po atostogų, nerado namų apyvokos daiktų, jis nepaneigė, kad juos iÅ¡sinešė, nors tai buvo jungtinė nuosavybė. Daugiau konfliktų dėl nepatekimo į namus nebuvo. Ji rakto R. S. nesiÅ«lė, nes jis iÅ¡vyko gyventi kitur. BÅ«davo atsarginis raktas vazoje, laiptinėje, jo mama sakė, kad jis žino, kur yra atsarginis raktas. Vėliau raktas bÅ«davo po kilimėliu, kai vaza su gėlė buvo iÅ¡neÅ¡ta į laukÄ . Mano, kad R. S. žinojo, kur yra atsarginis raktas.

Policijos tyrėja apklausinėjo, tačiau keista, kad nepaklausė jos apie raktÄ . 2015-01-14 R. S. iÅ¡sivežė dalį daiktų, rÅ«bų. Koridoriuje daiktų, rÅ«bų nesudėjo. Nebent darbinius rÅ«bus, kurie ir iki to laiko ir bÅ«davo ten. Namas yra dvejų aukÅ¡tų, daiktų, rÅ«bų nemėtė. Tikslo jo neįsileisti neturėjo, nes namai yra ir jo. Kai paklausė R. S., kaip bus toliau, jis tik pasakė, kad nupirks jai butÄ , maÅ¡inÄ , kad tik iÅ¡sineÅ¡dintų iÅ¡ tų namų. Jai buvo labai sunku, gydėsi.

Pasakė jam, kad neturi kur iÅ¡eiti, kol nepasidalins turto. Apie tai kalbėjo gegužės mėn. Tuomet atsirado skundas. Birželio 14 d. iÅ¡ tų namų iÅ¡sikraustė. Ji viena gyveno antrame aukÅ¡te, sÅ«nus gyveno pirmame aukÅ¡te. Gal ir pasakė, kad jis nevaikščios kada panorės tuose namuose, kadangi buvo daromas spaudimas, iÅ¡gėrė didelį vaistų kiekį. Žino, kad namas priklauso jam, nes prieÅ¡ metus padovanojo tėvai. Ji nebandė R. S. neleisti įeiti į namus, keitė spynÄ , kadangi senoji sulūžo.

Jei bÅ«tų prašęs rakto, bÅ«tų davusi. Birželio 14 d. visi raktai, R. S. nurodymu, buvo perduoti G. S. S.. Po to, kai S. iÅ¡vyko iÅ¡ namų, buvo atvykęs 4-5 kartus. PrieÅ¡ jÄ naudojo psichologinį smurtÄ . Kai iÅ¡rašė jÄ iÅ¡ ligoninės, paklausė S., ar gali parvažiuoti į namus, pradėjo jÄ kaltinti įvairiais dalykais. 4 mėnesius prašė skyrybų abipusiu susitarimu, bet buvo iÅ¡vadinta negražiais žodžiais. R. S. visada lankėsi namuose, ir Å¡iandien lankėsi, dažnai bÅ«na, kadangi jis ten gyvena.

G. S. S. teigė, kad, kai laiptinėje buvo vaza, raktÄ R. S. rasdavo, kai padėjo po kilimėliu, neva nebežinojo, kur raktas, tačiau apie raktÄ Å¾inojo vaikai, galėjo G. S. S. nežinoti. Jai į galvÄ neÅ¡ovė, kad tÄ raktÄ reikia jam pasiÅ«lyti. Santykiai su G. S. S. yra geri.Liudytojas G. S. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas, dėl spynos keitimo. Tuo metu negyveno Kužiuose. Paskambino mama, paprašė pakeisti spynÄ , nes sunkiai rakinėjosi. Nupirko spynÄ ir įdėjo. Nepamena tiksliai kada, gal 2015 m. vasaros pabaigoje.

IÅ¡ pradžių įdėjo senÄ spynÄ , bet irgi blogai rakinosi. Tuomet įdėjo naujÄ spynÄ . Naudotos spynos raktas buvo vienas, todėl padarė dar tris raktus. RaktÄ turėjo mama, jis, sesuo ir vienas buvo atsarginis. Naudota spyna buvo gal dvi savaites. Mama gyveno viena, nežino, kiek dažnai atvažiuodavo tėvas. Nežino, apie problemas dėl tėvo patekimo į namus. Kažkada tėtis skambino telefonu dėl spynos, pasakė, kad raktai yra pas jį, bet sakė, kad nevežtų. Buvo galimybė patekti į namus, nes vienas raktas bÅ«davo padėtas sutartoje vietoje.

Nežino, ar tėvas žinojo, kad raktas po kilimėliu, jam nenurodė. Papildomų raktų padaryti neprašė. Nauja spyna turėjo 3 raktus, tai vienÄ padėjo kaip atsarginį, nes sesuo neėmė. Nežino, ar buvo problemų patekti į vidų, jam skambino vienÄ kartÄ . Pirmame aukÅ¡te gyvena seneliai. Atsarginį raktÄ visada kur nors palikdavo, močiutė apie tai žinojo. Spyna buvo seniai sugedusi, strigdavo, sunkiai rakinosi, po to mama paprašė sutvarkyti. Jei antrame aukÅ¡te nieko nebÅ«davo, durys bÅ«davo užrakintos.

RÅ«bai bÅ«davo sudėti laiptinės spintoje, ant batų dėžės, geresni rÅ«bai sudėti pas močiutę. Gal dėl skyrybų viskas, nežino, nesikiÅ¡a. Apie spynos meistrÄ nieko nežino, niekas durų netvarkė, nors gal ir tvarkė. Du kartus keitė spynÄ , dėvėta irgi neveikė, todėl pakeitė į naujÄ . Naudotos spynos raktai buvo daryti. Tėvas rakto negavo, tik buvo padėtas vienas atsarginis. Iki to laiko niekas nematė reikalo keisti spynos. Sunkiai rakinosi, bet nežino, ar buvo koks gedimas, gal mama neužrakindavo.

Kai visi gyveno, gal išeidavo užrakinti. Dėl rūbų mama nieko nepasakojo, nesikišo, gal jai skaudu buvo, gal iš pykčio. Santykiai su tėvais dabar kitokie, tiek su tėvu, tiek su mama. Nekonfliktuoja, bet šilumos nebėra. Anksčiau, sezono metu, rūbai irgi buvo nešami pas močiutę. Laiptinėje yra jų spinta, nematė, kaip mama nešė rūbus, tik girdėjo apie tai kalbant. Laiptinėje buvo paliekami darbiniai rūbai.Liudytoja G. S. S. teisme parodė, kad J. S. išsikraustė ir atidavė raktus.

R. S. ir J. S. gyveno kartu gal iki vasario mėn. R. S. iÅ¡sikraustė, name liko gyventi S. S.. Ji gyveno viena. R. S. atvykdavo kartÄ per savaitę jiems padėti. Antrame aukÅ¡te lankydavosi, kol galėjo įeiti. Po to J. S. iÅ¡nešė jo rÅ«bus pas jÄ Ä¯ spintÄ , sÅ«nus rakto nebeturėjo, įeiti nebegalėjo. Nežino, kodėl keitė spynÄ . Atsarginis raktas bÅ«davo padėtas ant lango. Po spynos pakeitimo rakto nebebuvo. Nežino, ar R. S. kada nors ieÅ¡kojo rakto. Kilo problemų, nes tai jo namai, o įeiti negali.

Vaikai pasidarė raktus, o daugiau nieko nežino. Po spynos pakeitimo, sÅ«nus niekada nepateko į antrÄ aukÅ¡tÄ . Nepamena tų dienų, gal buvo gegužės mėn. Durys neužsirakindavo, nes jas reikėdavo pakelti. Nematė, kad antrame aukÅ¡te meistras bÅ«tų apžiÅ«rėjęs duris.Skundas netenkintinas.Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neiÅ¡eidamas iÅ¡ skundo ribų, sprendžia klausimÄ dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).ATPK 188 str. nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ , t. y. savavaliÅ¡kÄ , nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymÄ savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarime byloje N62-887/2010 pabrėžė, jog ATPK 188 straipsnyje įtvirtintas administracinis teisės pažeidimas gali bÅ«ti įvykdytas tik veikimu - aktyviais pažeidėjo veiksmais.

Teisės jurisprudencijoje, analizuojančioje savavaldžiavimo sudėties objektyviÄ jÄ pusę, nurodoma, kad „veika savavaldžiavime pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais - savavaliÅ¡ku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu“ (žr. J. N., Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis. 2 knyga, 96 psl., Vilnius, Eugrimas, 2001 m.). Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį yra reikÅ¡minga nustatyti, ar asmuo savo tariamÄ ar tikrÄ jÄ teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavaliÅ¡kai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1954/2011).

Pažymėtina, kad ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitÄ teisės aktÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. S. nesilaikė LR CK 4.37 str. 1 d. reikalavimų. Civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Nagrinėjant bylÄ teisme, R.

S. ir J. S. parodė, kad nuo 2015 metų sausio mėnesio jie nebegyvena kartu, R. S. iÅ¡sikėlė iÅ¡ jam nuosavybės teise priklausančio namo, esančio Vilties g. 14, Kužiuose, Å iaulių r., o J. S. pasiliko gyventi namo antrame aukÅ¡te. Kaip teisme parodė pats pareiÅ¡kėjas, jam raktų nuolat nereikėdavo, jis tik norėjo pasiimti daiktus, iki kovo mėnesio namuose buvo du kartus, kovo mėnesio 4 d. apie 14 val. neįėjo į namus, parašė J. S. žinutę, ji pasakė, kad raktas pas jÄ , tada jam paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad gali grįžti ir atrakinti, tačiau jis sÅ«nui pasakė, kad atvažiuos kitÄ dienÄ ir sÅ«naus nelaukė.

J. S. taip pat teismui patvirtino, jog kovo 4 d. jai darbo metu R. S. pranešė, kad negali įeiti į namus, tada ji iÅ¡ karto paskambino sÅ«nui, kuris buvo paėmęs antrÄ raktÄ , kad padaryti kopijų ir paprašė paskambinti tėvui. Teismas atkreipia dėmesį, kad teisme liudytoju apklaustas G. S. patvirtino tokias aplinkybes ir nurodė, kad su tėčiu kalbėjo telefonu dėl spynos, pasakė, kad raktai yra pas jį, bet tėvas sakė, kad nebevežtų. Spręsdamas klausimÄ , ar J. S. veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių, teismas atkreipia dėmesį į tai, kokiu tikslu buvo keičiama spyna, iÅ¡ namų iÅ¡sikrausčius R.

S.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui nurodė, kad spynÄ keitė todėl, kad ji buvo sugedusi, buvo sulūžusi spynos Å¡irdelė, sunkiai rakinosi, todėl paprašė sÅ«naus sutvarkyti. Teisme apklaustas G. S. taip pat patvirtino, jog jam paskambino mama ir paprašė pakeisti spynÄ , nes sunkiai rakinėjosi. Liudytojas taip pat teigė, kad spyna buvo seniai sugedusi ir strigdavo, mamai bÅ«davo sunku jÄ užrakinti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats pareiÅ¡kėjas R. S. taip pat teismui pripažino, jog durys sunkiai rakindavosi, nors teigė, kad spynos Å¡irdelė sulūžusi nebuvo.

Liudytoja G. S. S. teisme taip pat parodė, kad durys neužsirakindavo, nes jas reikėdavo pakelti. Esant tokių aplinkybių visumai, spręstina, kad J. S. turėjo pagrindÄ pakeisti durų spynÄ , tačiau Å¡iuo atveju taip pat labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar durų spynos pakeitimas nepažeidė R. S. nuosavybės teisės, teisės naudotis jam priklausančiu turtu. Teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad atsarginis raktas visada bÅ«davo namuose po gėlės vazonu. TokiÄ aplinkybę patvirtino ne tik J.

S., G. S., G. S. S., bet ir pats R. S.. Tačiau pastarasis teigė, kad įvykio dienÄ (kovo 4 d.) atsarginio rakto nerado. Teisme aiÅ¡kinantis tokiÄ aplinkybę, J. S. teigė, kad tuo metu gėlė su vazonu galėjo bÅ«ti iÅ¡neÅ¡ta į laukÄ , todėl raktas tada turėjo bÅ«ti po kilimėliu, todėl nežino, kaip R. S. jo nerado. G. S. taip pat patvirtino, jog buvo galimybė patekti į namus, nes vienas raktas bÅ«davo padėtas sutartoje vietoje, atsarginį raktÄ visada kur nors palikdavo. G. S. taip pat patvirtino, jog net ir tada, kai buvo pakeista spyna, nauja spyna turėjo 3 raktus, tai vienÄ padėjo kaip atsarginį, nes sesuo rakto neėmė.Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J.

S. pakeitus spynÄ , R. S. Å¡iuose namuose negyveno, todėl, kaip ji pati nurodė, Å¡io rakto jam ir nepasiÅ«lė, be to, R. S. rakto niekada ir neprašė. Tokias aplinkybes teisme patvirtino ir pats R. S., pripažindamas, kad namuose negyveno, o rakto J. S. neprašė. Teismas pažymi, kad kovo 4 d. R. S. negalint patekti į namus, J. S. iÅ¡ karto ėmėsi priemonių, kad R. S. į namus įeitų, skambino sÅ«nui ir prašė įleisti tėvÄ , nes pačiai buvo darbo metas, kas rodo, kad J. S. aktyviais veiksmais stengėsi įleisti sutuoktinį į namus, tačiau pats R.

S. sÅ«nui nurodė neatvykti.Tokių aplinkybių visumos analizė rodo, kad J. S. neturėjo tikslo neįleisti vyro į namus, o tai, kad ji, iÅ¡eidama į darbÄ , užrakino antro namo aukÅ¡to, kuriame ji viena gyveno duris, negali bÅ«ti vertinama kaip trukdymas naudotis nuosavybės teise, o sugedusios spynos pakeitimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip neteisėtas veiksmas. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad įvertinus prieÅ¡ tai aptartas aplinkybes, nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl J. S. kaltės padarius ATPK 188 straipsnyje numatytÄ pažeidimÄ , todėl R. S. skundas atmetamas. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad Institucija tinkamai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, Å iaulių rajono savivaldybės administracinės komisijos 2015 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. G-2230(3.66), paliktinas nepakeistas.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 3024 str., teisėja n u t a r ė :

R. S. skundo netenkinti. Å iaulių rajono savivaldybės administracinės komisijos 2015 m. birželio 30 d. nutarimÄ Nr. G-2230(3.66) palikti nepakeistÄ .Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teismui. Teisėja                                                                                                                                        Ilona Jakubėnienė