8b62faf2-e6ae-4eec-84dd-c348e1bf841e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-690-1187/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24178-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, RÅ«tos Latvelės ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Fenster“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų administravimo centras“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fenster“ dėl sumokėtos kainos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Raminsta“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Namų administravimo centras“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Fenster“ (toliau – atsakovė, apeliantė) 11 693,41 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2020 m. birželio 22 d. su atsakove sudarė sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ir jos parengtÄ darbo projektÄ pagaminti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausiančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) langus, duris ir juos sumontuoti. Patalpos yra pastate, įraÅ¡ytame i? nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . Sutartyje be kita ko buvo numatytas langų, nurodytu? indeksais LD2 (3 vnt.) ir LD2.1 (3 vnt.) projektavimas, pagaminimas ir sumontavimas.

Atsakovės atstovas objekte atliko matavimus ir parengė darbo projektÄ . Langų montavimo darbai buvo pradėti 2020 m. spalio mėnesį, tuomet paaiÅ¡kėjo, kad langai yra per maži, t. y. tarp langų ir pastato angų yra keliasdeÅ¡imties centimetrų tarpas, todėl montavimo darbai buvo sustabdyti. Atsakovė 2020 m. spalio 26 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei, kad langai pagaminti be trÅ«kumų, o pastato angos yra per didelės bei pareikalavo, kad ieÅ¡kovė atliktų pastato fasado keitimo darbus – sumažintų, pritaikant pagamintiems langams, pastato angas, arba papildomai sumokėtų už naujų langų virÅ¡utinių dalių pagaminimÄ .

TrÅ«kumai neatlygintinai iÅ¡taisyti nebuvo, todėl ieÅ¡kovė atsisakė langus priimti ir sutartį dalyje dėl nurodytų langų nutraukė bei pareikalavo grÄ Å¾inti sumokėtÄ langų kainÄ ir atlyginti nuostolius. Atsakovei buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė vykdė patalpų, kurios yra kultÅ«ros vertybė, remontÄ /tvarkybos darbus, neatliekant fasado (tame tarpe langų angų), kuriame turėjo bÅ«ti įrengti langai, keitimo darbų. IeÅ¡kovės darbuotojai neturi kvalifikacijos, reikalingos įvertinti pagal atsakovės matavimus parengtÄ langų projektÄ , todėl aplinkybė, jog ieÅ¡kovė sutiko su atsakovės parengtu langų projektu, nėra reikÅ¡minga.

3. Pagal sutartį atsakovei buvo sumokėta 15 125,12 Eur suma, kurios 7 562,56 Eur buvo sumokėti 2020 m. liepos 21 d. avansiniu mokėjimu, likusi 7 562,56 Eur suma sumokėta 2020 m. spalio 13 d. Ginčo langų kaina – 8 328,36 Eur (be PVM), kuriÄ sudaro 6 510,75 Eur (be PVM) už 3 langus LD2 ir 1 817,61 Eur (be PVM) už tris langus LD2.1. Atsakovė 2020 m. lapkričio 18 d. kreditinės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. ZF1948 pagrindu grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 265 Eur sumÄ už montavimo darbus, tačiau visa langų montavimo kaina – 1 174,50 Eur, kadangi langų montavimo darbai nebuvo baigti, Å¡ie langai buvo paÅ¡alinti, todėl atsakovė turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei ne tik ginčo langų kainÄ , bet ir sumokėtÄ ginčo langų montavimo kainÄ , kuri atsakovei grÄ Å¾inus 265 Eur, sudaro 909,50 Eur.

Ä® ieÅ¡kovės atsakovei sumokėtÄ sumÄ Ä¯skaičiuota 100 Eur transportavimo kaina, kuri priklauso nuo transportuojamo objekto svorio. Visų atsakovės pagamintų pagal sutartį gaminių svoris yra 1 736 kg, taigi 1 kg transportavimo kaina – 0,0576 Eur/kg, atitinkamai ginčo langų transportavimo kaina yra 59,10 Eur (svoris – 1 026 kg). Atsakovei nesutikus paÅ¡alinti trÅ«kumų ieÅ¡kovė sudarė naujÄ sutartį, kurios pagrindu UAB „RÅ«dupis“ pagamino ir 2021 m. vasario 17 d. sumontavo langus už 11 239,66 Eur (be PVM), todėl atsakovė ieÅ¡kovei turi atlyginti langų kainų skirtumÄ â€“ 1 942,70 Eur.

IeÅ¡kovė už faktinių aplinkybių konstatavimÄ patyrė 453,75 Eur, Å¡ias iÅ¡laidas, kaip ieÅ¡kovės nuostolius, atsakovė taip pat turi atlyginti.

4. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alių sutartis buvo parengta pagal ieÅ¡kovės pateiktus langų ir durų projektus. IÅ¡ projektų atsakovei tapo žinoma, kad langai ir durys bus keičiami ieÅ¡kovei vykdant tvarkybos darbus pastate, adresu (duomenys neskelbtini), pagal architekto A. V. parengtÄ projektÄ â€žIgno Oginskio rÅ«mų pastatų komplekso antro pastato (un.

KVR. kodas 26200), (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų (remontas, restauravimas) projektas“. PaaiÅ¡kino, kad langų ir durų gamyba pradedama tik tuomet, kai yra parengiami ir užsakovo patvirtinami galutiniai gamybiniai langų brėžiniai (darbo projektas). Tam, kad parengtų gamybinius langų ir durų brėžinius atsakovės atstovas vyko į objektÄ ir atliko matavimus. 2020 m. liepos 3 d. atsakovės atstovui, atvykus į objektÄ atlikti matavimų, jų nepavyko atlikti, nes nebuvo paruoÅ¡tos angos (neiÅ¡montuotos senosios arkinės durys, nepaÅ¡alintas visas tinkas aplink jas), nesuformuotos vidinės grindys.

Atvykus 2020 m. liepos 29 d., situacija buvo nepasikeitusi, tačiau ieÅ¡kovės atstovams raginant, pagal esamus langus (duris) buvo atlikti pirmieji arkinių durų matavimai ir buvo parengti pirmieji gamybiniai brėžiniai. Brėžiniai 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo iÅ¡siųsti derinimui ieÅ¡kovei. Atvykus 2020 m. rugpjūčio 10 d., situacija buvo nepasikeitusi, bet buvo patikslinti arkinių durų matmenys pagal esamÄ situacijÄ , ieÅ¡kovės atstovai informuoti, jog matavimų užbaigimui turi bÅ«ti įrengtos grindys arba ieÅ¡kovės atstovai turi galutinai patvirtinti, kokio bus aukščio planuojamos įrengti grindys.

Patikslinti brėžiniai ieÅ¡kovei buvo iÅ¡siųsti 2020 m. rugpjūčio 10 d., nurodant, kad labai svarbus yra grindų aukÅ¡tis, kuris turi bÅ«ti patvirtintas. Kadangi ieÅ¡kovė prašė atsakovės užbaigti matavimus bei pradėti langų gamybÄ nelaukiant, kol bus pilnai paruoÅ¡tos angos ir iÅ¡betonuotos patalpų vidinės grindys, ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, kad užbaigti angų matavimus yra įmanoma tik nusistačius atskaitos taÅ¡kÄ (Å¡varių grindų linijÄ ). Atsakovės atstovui atvykus 2020 m. rugpjūčio 14 d., ieÅ¡kovės atstovas M.

Š. ir už grindų betonavimo darbus atsakingas asmuo nurodė, kad grindys nuo mūro bus pakilusios 180 mm, o arkinės durys turėtų būti montuojamos ant betono, įvertinus 30 mm švarių grindų aukštį. Pagal šiuos duomenis buvo parengti ir ieškovei nusiųsti galutiniai gamybiniai brėžiniai, ieškovės atstovas 2020 m. rugpjūčio 20 d. langų gamybinius brėžinius patvirtino, tai reiškia, jog atsakovė įsipareigojo pagaminti gamybiniuose brėžiniuose nurodytų matmenų arkines duris, o ieškovė įsipareigojo paruošti gamybiniuose brėžiniuose nurodytų matmenų angas, tame tarpe įrengti atitinkamo aukščio grindis.

Visos sutartyje nurodytos prekės ieškovei pristatytos 2020 m. spalio 16 d., t. y. per 8 savaites, skaičiuojant nuo visų dokumentų patvirtinimo, kaip numatyta sutartyje. Pradėjus montuoti arkines duris, paaiškėjo, kad paruoštos angos neatitinka gamybiniuose brėžiniuose numatytų angų matmenų: įrengtos grindys nuo mūro pakilusios apie 80 mm. Tokiu būdu anga buvo didesnė 100 mm. Ieškovės reikalavimu montavimo darbai buvo sustabdyti: arkinės durys liko įstatytos į angas, tačiau nebuvo užsandarinta putomis ir izoliacinėmis juostomis.

5. Atsakovė siekdama bendradarbiauti teikė ieÅ¡kovei pasiÅ«lymus: arba pakelti grindis iki tokio aukščio, koks buvo numatytas gamybiniuose brėžiniuose; arba susidariusius tarpus tarp arkinių durų virÅ¡utinės rėmo dalies ir angos užtinkuoti storesniu tinko sluoksniu; arba įvairiais bÅ«dais perdaryti arkinių durų virÅ¡utines dalis. Atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovei įvairius arkinių durų virÅ¡utinių dalių perdarymo variantus už kainÄ su papildoma nuolaida. IeÅ¡kovei iÅ¡sirinkus priimtiniausiÄ variantÄ , atsakovė 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė pasiÅ«lymÄ dėl naujų virÅ¡utinių dalių su visais darbais (vežimo, montavimo) už 4 580 Eur kainÄ , tačiau ieÅ¡kovė su Å¡iuo pasiÅ«lymu nesutiko. IeÅ¡kovė atsisakė pasiraÅ¡yti 2020 m. spalio 16 d. darbų priėmimo-perdavimo aktÄ , todėl atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai jį pasirašė ir kartu su iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei.

6. Atsakovės nuomone, Å¡alių sudaryta sutartis yra pirkimo–pardavimo sutartis, turinti rangos sutarties požymių. Papildomai susitarta dėl darbų ir paslaugos – durų montavimo ir transportavimo, kurie sudaro 15 procentų sutarties kainos. IeÅ¡kovės reikalavimo sumÄ sudaro 9 296,96 Eur kaina už ginčo arkines duris ir su jų atvežimu bei montavimu, kuri kvalifikuotina reikalavimu dėl parduotų daiktų trÅ«kumų, o reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo sudaro 2 396,45 Eur. IeÅ¡kinys dėl parduotų daiktų trÅ«kumų turi bÅ«ti pareikÅ¡tas per sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį ieÅ¡kovė praleido, nes ieÅ¡kovei apie trÅ«kumus tapo žinoma 2020 m. spalio 16 d. IeÅ¡kovei 2020 m. spalio 29 d. pateikus pretenzijÄ , atsakovė 2020 m. lapkričio 3 d. jÄ atmetė, todėl senaties eiga prasidėjo nuo Å¡io momento.

7. Dublike ieÅ¡kovė papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais, jog Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuotina pirkimo–pardavimo sutartimi. Å alių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo pagal pateiktÄ projektÄ parengti pasiÅ«lymÄ , darbo projektÄ ir pagaminti ginčo langus, juos sumontuoti, o tai atitinka visus rangos požymius. Tai, kad sutartis pavadinta pirkimo–pardavimo sutartimi, nekeičia jos esmės. IeÅ¡kovė nebuvo įsipareigojusi kokiu nors bÅ«du modifikuoti ginčo daiktams montuoti skirtos vietos (patalpų angų), kadangi langai turėjo bÅ«ti suprojektuoti, pagaminti bÅ«tent pagal patalpose esančias angas ir jose sumontuoti. Atsakovė ieÅ¡kovei nėra pareiÅ¡kusi pretenzijų, kad negali atlikti reikalingų matavimų. IeÅ¡kovė atsakovės siÅ«lymu perdaryti langus nepasinaudojo, nes už tai atsakovė paskaičiavo papildomÄ kainÄ .

8. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad šiuo atveju šalių tikslas buvo ne darbų atlikimas, o daiktų (langų ir durų) tiekimas. Aplinkybė, jog ginčo daiktai nebuvo pagaminti sutarties sudarymo metu, atsakovės nuomone, nepaneigia to, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo sutartis. Ginčo langai ir durys buvo pagaminti naudojant ne ieškovės perduotas, o atsakovės iš kitų tiekėjų nusipirktas standartines sudėtines dalis, nes atsakovė pati jų negamina, o tik sukomplektuoja ir sujungia tam, kad langai ir durys būtų pirkėjo nurodytų išmatavimų.

Sutartyje nurodyta ne prekių gamybos darbų kaina, o kaina už prekes. Ieškovei 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. siųstuose brėžiniuose yra nurodyti ne tik gaminių, bet ir pačių angų matmenys, kas, atsakovės nuomone, patvirtina, kad angos dar nebuvo suformuotos. Paaiškėjus aplinkybei, kad angos dar nėra paruoštos (nėra išbetonuotos grindys), atsakovė stabdė matavimo darbus ir nepradėjo langų gamybos kol ieškovė pateikė duomenis apie būsimų grindų aukštį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 11 693,41 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (11 693,41 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 6 715 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Sutarties sÄ lygose vartojami tiek prekės, tiek gaminio terminai, todėl vien tai, jog sutarties objektÄ apibrėžiančioje sutarties sÄ lygoje yra žodžiai „prekė“, „pirkėjas“, o sutartis pavadinta pirkimo–pardavimo sutartimi, nesudaro pagrindo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip pirkimo–pardavimo teisinius santykius.

IeÅ¡kovės pateiktame priede Nr. 1 prie sutarties atsakovė nurodė ieÅ¡kovei, jog ji yra langų gamybos profesionalė, gaminanti ir montuojanti langus bei duris. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų sutarties priede Nr. 1 nurodytÄ atsakovės veiklos pobÅ«dį, todėl yra pagrindas atsakovę laikyti ne teikėja, o langų/durų gamintoja. IeÅ¡kovės tikslas buvo tam tikras darbo rezultatas – pagal architekto parengtus eskizus, atitinkančius projekte nurodytas specifikacijas, gauti pagamintus langus ir duris.

Å alių sudaryta sutartis, jos priedas Nr. 1, Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo savo rizika pagal ieÅ¡kovės užduotį atlikti darbÄ â€“ parengti langų, durų darbinį projektÄ , pagal jį pagaminti langus ir duris bei darbo rezultatÄ perduoti ieÅ¡kovei, kuri įsipareigojo atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti. Kadangi Å¡alys susitarė ne dėl daiktų pirkimo–pardavimo, o dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo (langų, durų pagaminimo) tarp Å¡alių susiklostė rangos teisiniai santykiai, o Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuotina daiktų (langų, durų) sukÅ«rimo (gamybos) rangos sutartimi.

Kadangi Å¡alys sudaryta sutartimi papildomai susitarė dėl langų ir durų montavimo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame pastate, Å¡alys sudarė papildomÄ susitarimÄ dėl statybos rangos darbų atlikimo, o tai reiÅ¡kia, kad sudaryta sutartis yra sutartis turinti tiek daikto pagaminimo rangos, tiek statybos rangos požymių, o ne pirkimo–pardavimo ir rangos sutarties požymių. Kadangi Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuota rangos sutartimi, nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte (redakcija galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. 9.2.

Šalių paaiškinimai, ieškovės pateiktas Priedas Nr. 1 prie sutarties ir jame esantys visų sutarties gaminių brėžiniai, atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktas Igno Oginskio rūmų pastatų komplekso antro pastato (un. KVR. kodas 26200), (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų (remontas, restauravimas) projekto fragmentas „Langų ir lauko durų specifikacija“ patvirtina, kad iki ginčo sutarties sudarymo, atsakovei buvo žinoma, kad langai ir durys turi būti pagaminti pastatui, kuriame vyksta statybos rangos darbai.

Atsakovės pateiktas minėtas brėžinys taip pat patvirtina ir tai, kad atsakovei buvo žinoma, kad projekto dalyje „Langų ir lauko durų specifikacija“ langų ir durų matmenys nėra tikslÅ«s ir kad juos bÅ«tina tikslinti vietoje pagal esamÄ situacijÄ . 9.3. IeÅ¡kovė pateikė atsakovei projektinę dokumentacijÄ , o atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pateikta dokumentacija ir informacija nebuvo pakankama užsakymui įvykdyti. Sutarties sÄ lygose nėra įtvirtintas Å¡alių susitarimas, įpareigojantis ieÅ¡kovę atlikti kokius nors darbus tam, kad atsakovė atliktų matavimus, reikalingus gaminių gamybai, o juo labiau performuoti esamas pastato angas, jas pritaikant prie atsakovės nurodytų langų ir durų matmenų.

Sutarties 6.1.6. papunktyje yra įtvirtinta nuostata, kad atsakovė neatsako ir neatlygina bet kokių iÅ¡laidų gaminių matmenų, brėžinių ar dizaino neatitikimui Å¡alinti, jeigu atsakovės atstovai nedalyvavo apžiÅ«rint statinį ir jo patalpų angas, į kurias montuojami gaminiai, ir atliekant matavimų darbus, o gaminiai buvo suprojektuoti ir pagaminti tik pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ informacijÄ bei duomenis, kuri reiÅ¡kia, kad atsakovė neatsakinga už matmenų teisingumÄ tik tuo atveju, jei matavimus atliktų ir pateiktų atsakovei ieÅ¡kovė.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tent atsakovės atstovas objekte buvo ne vienÄ kartÄ ir atliko visus matavimus, reikalingus sutartyje nurodytų gaminių pagaminimui, todėl atsakovė yra atsakinga už tai, kad pagaminti gaminiai bÅ«tų tokių matmenų, kad tiktų toms angoms, į kurias jie turi bÅ«ti įmontuoti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovė yra atsakinga už tai, kad atsakovės pagaminti arkiniai langai su durimis neatitiko pastato angoms ir be papildomų darbų nebuvo galima jų sumontuoti esamose, ieÅ¡kovės montavimui parengtose, angose. 9.4.

Å alių sudarytoje sutartyje taip pat nėra nuostatų, kuriomis ieÅ¡kovė bÅ«tų įpareigota patikrinti atsakovės atliktų ir nurodytų brėžiniuose matavimų (matmenų) teisingumo, prieÅ¡ingai, atsakovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. gavusi informacijÄ , kad viskas parengta langų ir durų montavimui, iki langų ir durų gamybos pradžios momento galėjo ir turėjo dar kartÄ atvykti į objektÄ tam, kad įsitikintų, ar neįvardintas asmuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės atstovui nubraukęs brÅ«kÅ¡nį patalpoje tik ties vienomis iÅ¡ trijų durų, nesuklydo ir nurodė teisingÄ planuojamų įrengti grindų aukÅ¡tį.

PaaiÅ¡kėjus, kad 2020 m. liepos 3 d. – 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvusiomis sÄ lygomis atsakovės atstovas negalėjo iÅ¡matuoti langų ir durų angų taip, kad pagal atliktus matavimus bÅ«tų parengti tikslÅ«s ir teisingi gamybiniai brėžiniai, privalėjo aiÅ¡kiai tai nurodyti ieÅ¡kovei ir nustatyti terminÄ per kurį ieÅ¡kovė turi paÅ¡alinti kliÅ«tis (pareikalauti įrengti grindis ir paruoÅ¡ti angas tam, kad galėtų atlikti matavimus arba pareikalauti pateikti papildomÄ techninę dokumentacijÄ â€“ statybos rangos darbų techninius (darbinius) grindų brėžinius ar kitus) bei stabdyti darbus, t. y. nerengti gamybinių brėžinių tol, kol nurodytos kliÅ«tys bus paÅ¡alintos.

IeÅ¡kovei per protingÄ terminÄ nepaÅ¡alinus kliūčių ar nepateikus reikalingų dokumentų, atsakovė turėjo atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius, o ne matavimus atlikti ir gamybinius brėžinius parengti pagal asmenų, su kuriais atsakovės nesiejo jokie teisniai santykiai, nurodytus duomenis. 9.5. Tai, kad atsakovės pagaminti trys vienetai arkinių langų su durimis turi kokybės trÅ«kumų ir jų pristatymo momentu negalėjo bÅ«ti įmontuoti pastato angose patvirtina ieÅ¡kovės pateikta specialiųjų žinių turinčio asmens D.

K. parengta 2022 m. sausio 31 d. išvada ir šio asmens parodymai teismo posėdyje. Tai, kad arkiniai langai su durimis turėjo būti montuojami esamose istorinio pastato išorinių sienų angose, ant esamo pastato pamato ir arkinių langų su durimis matmenys nepriklausė nuo patalpų vidaus grindų aukščio patvirtina ieškovės pateiktos patalpų nuotraukos po grindų remonto, vaizdo įrašai ir specialiųjų žinių turinčio asmens S. M. 2022 m. rugpjūčio 17 d. konsultacinė išvada Nr. 22-54, kurioje nurodyta, kad senos arkinės durys buvo sumontuotos ant fasado angos apatinės dalies.

Objektas yra kultÅ«ros paveldo statinys, todėl jo fasado anga negalėjo bÅ«ti nei didinama, nei mažinama. Dėl Å¡ios priežasties arkinės durys galėjo bÅ«ti montuojamos tik ant fasado angos apačios – prieÅ¡ingu atveju fasado anga pasikeistų (sumažėtų arba padidėtų). Objekto apmatavimo metu buvo galima nustatyti fasado angos apačiÄ (jos lygį). Fasado angos apačia nepriklausė nuo grindų lygio. Defekto (netinkamų matmenų arkinių durų) pagaminimas buvo objekto apmatavimų ir (arba) arkinių durų gamybos klaida.

Atsakovė neprašė teismo skirti ekspertizės byloje, savo argumentus grindė atlikusio matavimus ir parengusio brėžinius asmens parodymais, nuotraukomis bei paaiškinimais, parengtais atsakovės atstovų. Teismas sprendė, kad nurodyti įrodymai nėra pakankami tam, kad pašalintų atsakovės atsakomybę dėl netinkamos kokybės gaminių pagaminimo. 9.6. Nustatyta, jog ieškovė nepriėmė atsakovės pagamintų arkinių langų su durimis dėl paaiškėjusių jų trūkumų ir pretenzija pareikalavo neatlygintinai pašalinti trūkumus.

Atsakovei gaminių trÅ«kumų per protingÄ terminÄ nepaÅ¡alinus, ieÅ¡kovė pagrįstai, vadovaudamasi CK 6.655 straipsnio 3 dalimi, nutraukė sutartį dalyje dėl nekokybiÅ¡kai pagamintų gaminių ir įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Kadangi atsakovė neįgyvendino CK 6.659 straipsnio reikalavimų, neatlygintinai nepaÅ¡alino gaminių trÅ«kumų ir neįrodė, kad pagaminti gaminiai kokybiÅ¡ki, taip pat neįrodė, kad dėl paaiÅ¡kėjusių gaminių trÅ«kumų yra ieÅ¡kovės kaltė, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino. 9.7.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė atsakovei yra sumokėjusi visÄ sutartyje nurodytÄ rangos darbų, montavimo darbų ir transportavimo kainÄ . Kreditinė PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. ZF1948 patvirtina, kad atsakovė ieÅ¡kovei yra grÄ Å¾inusi dalį sumokėtos sumos už montavimo darbus (265 Eur), todėl ieÅ¡kovės nuostolius sudaro atsakovei sumokėta 8 328,36 Eur suma už arkinius langus su durimis, 909,50 Eur suma už Å¡ių langų montavimÄ , 59,10 Eur transportavimo iÅ¡laidos, viso 9 296,96 Eur, kuri priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. Byloje esanti UAB „RÅ«dupis“ ir ieÅ¡kovės 2020 m. lapkričio 19 d. sudaryta sutartis Nr. 008/20/20/11/19 patvirtina, kad atsakovės darbų trÅ«kumus paÅ¡alino kitas rangovas.

UAB „RÅ«dupis“ už atliktus darbus ieÅ¡kovė sumokėjo 11 239,66 Eur. Kadangi atsakovė nesutiko neatlygintinai paÅ¡alinti trÅ«kumų, ieÅ¡kovė buvo priversta dėl trÅ«kumų Å¡alinimo kreiptis į kitÄ rangovÄ ir papildomai patyrė 1 942,70 Eur iÅ¡laidas, kurias sudaro nutrauktos sutarties dalies kainos ir sutarties dalį pakeičiančios sutarties, sudarytos su UAB „RÅ«dupis“, kainų skirtumas. Atsakovei nepripažįstant montavimo metu nustatytų dalies gaminių trÅ«kumų, ieÅ¡kovė turėjo kreiptis į antstolį tam, kad trÅ«kumai bÅ«tų užfiksuoti.

Už antstolio suteiktas paslaugas ieÅ¡kovė patyrė 453,75 Eur iÅ¡laidas. Nurodytos 2 396,45 Eur iÅ¡laidos buvo sÄ lygotos atsakovės sprendimo nepripažinti atsakomybės už pagamintÄ produkcijÄ , ieÅ¡kovė Å¡ias iÅ¡laidas neiÅ¡vengiamai turėjo patirti, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina ir 2 396,45 Eur nuostolių suma. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 10. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismas Å¡alių sudarytÄ sutartį kvalifikavo kaip rangos sutartį. Apeliantė minėtos teismo iÅ¡vados dėl sutarties kvalifikavimo neginčija. 10.2. Pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas Å¡alių sudaryto susitarimo tikrÄ jį turinį ir susitarimu Å¡alims nustatytas pareigas pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl Å¡ių pareigų (ne)tinkamo vykdymo. 10.3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, turėjo nustatyti Å¡alių tikrÄ jį susitarimo turinį: pirma, ar Å¡ioje individualioje situacijoje, atsižvelgiant į užsakovo užduotį rangovui, tinkamam sutarties įvykdymui atsakovei buvo bÅ«tina žinoti bÅ«simų grindų aukÅ¡tį ir prie Å¡io aukščio derinti kitus matmenis (gaminių montavimo aukÅ¡tį, reikiamos suformuoti angos apatinės kraÅ¡tinės aukÅ¡tį ir atitinkamai gaminių matmenis), ir, antra, kÄ Å¡alys, patvirtindamos brėžinį, juo susitarė. 10.4.

BÅ«simų grindų aukÅ¡tis buvo bÅ«tinas duomuo, nes atidaromos durys niekur turėjo nekliÅ«ti ir nors Å¡i užsakovo užduoties rangovui sÄ lyga nebuvo nurodyta raÅ¡ytiniame sutarties tekste, tačiau tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimai, tiek Å¡alių elgesys patvirtina šį Å¡alių susitarimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sprendime Å¡alių susitarimo dėl bÅ«simų grindų aukščio reikÅ¡mės sutarties vykdymui nenustatė, tokiu bÅ«du pažeisdamas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. 10.5.

Brėžinyje buvo užfiksuoti visi aktualūs duomenys ir šalių pasiekti susitarimai trimis esminiais klausimais:

1) užfiksuoti ieškovės pateikti duomenys apie būsimų grindų aukštį, t. y. tikslūs atstumai nuo mūro iki būsimų grindų su pilna apdaila linijos;

2) atsižvelgiant į ieÅ¡kovės nurodytÄ bÅ«simų grindų aukÅ¡tį ir ieÅ¡kovės užduotyje nurodytÄ bÅ«tinÄ sÄ lygÄ dėl sumontuotų gaminių varstomosios dalies buvimo viename lygyje su bÅ«simomis grindimis (slenksčio nebuvimo), buvo suprojektuotas gaminių montavimo aukÅ¡tis, brėžinyje buvo numatyta, kad gaminiai bus montuojami ne tiesiai ant matomo baltų silikatinių plytų mÅ«ro, o aukščiau;

3) brėžinyje buvo užfiksuoti atsakovės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus visus duomenis, apskaičiuoti tikslÅ«s angų matmenys ir tikslÅ«s gaminių matmenys. Pagal Å¡alių susitarimÄ ieÅ¡kovė, tvirtindama brėžinį, prisiėmė įsipareigojimÄ Ä¯rengti atitinkamo aukščio grindis ir suformuoti atitinkamo aukščio angos apatinę kraÅ¡tinę. 10.6. Sutarties 3.1.1. punkte numatyta, kad brėžinys yra neatskiriama Å¡alių sudarytos sutarties dalis, o sutarties 5.3. punkte Å¡alys susitarė, kad „Pirkėjo patvirtinti Sutarties priedai Nr. 1 ir 2 reiÅ¡kia, kad Pirkėjas susipažino, suprato ir visiÅ¡kai sutinka su pateiktu PasiÅ«lymu ir Darbo projektu.

Sutikdamas su pateiktu PasiÅ«lymu ir Darbo projektu, Pirkėjas patvirtina, kad visos sÄ lygos ir specifikacijos buvo Å alių pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena PasiÅ«lymo ir Darbo projekto sÄ lyga“. 10.7. IeÅ¡kovė, bÅ«dama apdairi ir rÅ«pestinga, negalėjo nesuprasti brėžinio patvirtinimo tikrosios reikÅ¡mės ir Å¡iuo veiksmu prisiimamų įsipareigojimų. Teismo posėdžiu metu ieÅ¡kovės direktorius Marius Usonis patvirtino, kad nors jis neturi specialių žinių, tačiau jam brėžinys yra pilnai suprantamas, įskaitant tÄ aplinkybę, kad jame yra nurodyti konkretÅ«s angų matmenys, bet brėžinio tvirtinimo metu į jame nurodytus angų matmenis nesigilino, taip pat negalėjo prisiminti, ar brėžinį rodė architektui ir statybos darbus objekte atliekantiems rangovams. 10.8.

Sutarties Å¡alys suderinta valia susitarė dėl brėžinio ir jame nurodytų susitarimų patvirtinimo, Å¡i sÄ lyga buvo priimtina abiem Å¡alims, toks susitarimas yra teisėtas, todėl turi bÅ«ti vykdomas, ir kiekviena sutarties Å¡alis turi prisiimti iÅ¡ tokio susitarimo kylančius padarinius. Pirmosios instancijos teismo pateiktas aiÅ¡kinimas, kad ieÅ¡kovės patvirtintas brėžinys iÅ¡ esmės jai nesukÅ«rė jokių pareigų, prieÅ¡tarauja Å¡alių sudarytam tikrajam susitarimui, pažeidžia sutarčių privalomumo principÄ , todėl yra klaidingas. 10.9.

IeÅ¡kovės pateiktos informacijos pakako užsakymui vykdyti, todėl jis ir buvo įvykdytas, tačiau pateikta informacija apie bÅ«simų grindų aukÅ¡tį neatitiko tikrovės. Taigi klausimas, kurį pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, tačiau nevertino – ar užsakovės pareiga pateikti rangovui užsakymui įvykdyti reikalingÄ informacijÄ apima ir užsakovės pareigÄ užtikrinti, kad ta pateikta informacija atitiktų tikrovę. Neteisingas ieÅ¡kovės pareigos aiÅ¡kinimas lėmė klaidingÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl tinkamo ieÅ¡kovės pareigos pateikti rangovui informacijÄ Ä¯vykdymo. 10.10.

Teismo pateiktas aiÅ¡kinimas, kad ieÅ¡kovės pareiga parengti objektÄ gaminių montavimui neapima pareigos iki gaminių montavimo (i) įrengti grindis tokio aukščio, koks buvo numatytas brėžinyje, ir (ii) suformuoti tokio aukščio angos apatinę kraÅ¡tinę, koks buvo numatytas brėžinyje, yra klaidingas. 10.11. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė Å¡alių tikrojo susitarimo, todėl nepagrįstai ignoravo atsakovės praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti, ar atsakovė privalėjo įrengti grindis tokio aukščio, dėl kokio Å¡alys brėžiniu susitarė, kad ieÅ¡kovė įrengs.

AiÅ¡kinant Å¡alių sudaryto susitarimo tikrÄ jį turinį, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rengti grindis tokio aukščio, kokio Å¡alys susitarė brėžinyje. IeÅ¡kovė grindis objekte įrengė kitame aukÅ¡tyje nei nurodyta brėžinyje, todėl Å¡iÄ savo pareigÄ pažeidė. 10.12. Nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė neturėjo tikrinti atsakovės atliktų matavimų rezultatų, tačiau tai nepaneigia ieÅ¡kovės pareigos užtikrinti, kad grindys bÅ«tų tokiame aukÅ¡tyje, kokiame ieÅ¡kovė nurodė, kad bus, ir paruoÅ¡ti montavimui angas, suformuojant apatinę jos kraÅ¡tinę tokiame aukÅ¡tyje, kaip buvo suprojektuota ir abiejų Å¡alių susitarta brėžinyje, tačiau ieÅ¡kovė nesuformavo angų apatinės kraÅ¡tinės aukÅ¡tyje nurodytame brėžinyje. 10.13.

IeÅ¡kovė pažeidė jai nustatytÄ pareigÄ elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, kadangi turėjo galutinius gaminių matmenis, jų montavimo aukÅ¡tį, konstrukcijÄ suderinti su projekto autoriumi – architektu bei patvirtinÄ brėžinį perduoti grindų įrengimo darbus ir angų ruoÅ¡imo statybos darbus atliekantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad po Brėžinio patvirtinimo objekte atliekami statybos darbai neprieÅ¡tarautų Å¡alių brėžinyje įtvirtintiems susitarimams. 10.14. Teismo sprendime pateiktas aiÅ¡kinimas, kad atsakovė neturėjo teisės „matavimus atlikti ir gamybinius brėžinius parengti pagal asmenų, su kuriais atsakovės nesiejo jokie teisiniai santykiai, nurodytus duomenis“, nepagrįstas.

Duomenis pateikė ir patvirtino įgalioti ieÅ¡kovės atstovai, kurie buvo objekte. Faktinės aplinkybės dėl duomenų apie bÅ«simų grindų aukÅ¡tį papraÅ¡ymo, pateikimo, užfiksavimo ir patvirtinimo yra aiÅ¡kios, patvirtintos ne tik Å¡alių paaiÅ¡kinimais, bet ir į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (elektroniniais laiÅ¡kais, brėžiniais). 10.15. Teismo pateiktas aiÅ¡kinimas, kad atsakovė turėjo pareigÄ po to, kai jau buvo patvirtintas brėžinys ir pradėta užsakytų gaminių gamyba, patikrinti ar ieÅ¡kovė pateikė tikrovę atitinkančius duomenis ir ar ieÅ¡kovė atlieka statybos darbus, nepažeisdama Å¡alių susitarimo, yra klaidingas, kadangi atsakovė neturėjo Å¡ios pareigos, o teismas nepaaiÅ¡kino, iÅ¡ kokios sutarties nuostatos ar įstatymo normos iÅ¡vedė tokiÄ atsakovės pareigÄ . 10.16.

Teismas nepagrįstai laikė atsakovę atsakinga už tai, kad Å¡alių susitarimai atitiktų ginčo objekto vertingÄ sias savybes. Atsakovė buvo teismui pateikusi argumentus, kodėl Å¡i pareiga kilo ieÅ¡kovei, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iuos atsakovės argumentus ignoravo ir jų vertinimo skundžiamame sprendime nepateikė. 10.17. Teismas skundžiame sprendime deklaratyviai konstatavo, kad atsakovė tariamai padarė matavimo ir gamybos klaidas, tačiau nenurodė kokias konkrečiai. Tokios teismo iÅ¡vados nėra tinkamai motyvuotos, neatitinka faktinių bylos duomenų bei yra padarytos pažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

Aplinkybė, kad brėžinyje nurodytas reikiamų suformuoti angų apatinės kraÅ¡tinės aukÅ¡tis nesutapo su faktiniu montavimo metu paruoÅ¡tų angų apatinių kraÅ¡tinių aukščiu, patvirtina ne atsakovės atliktų matavimo klaidÄ , o tik ieÅ¡kovės netinkamÄ prisiimtų įsipareigojimų vykdymÄ . Gaminius atsakovė pagamino tiksliai tokių matmenų, kokie buvo numatyti brėžinyje. Teismo pateiktas aiÅ¡kinimas, kad Atsakovės atlikti gamybos darbai tariamai buvo nekokybiÅ¡ki ar kad atsakovė darbus atliko tariamai nukrypdama nuo sutarties sÄ lygų, yra nepagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis ir prieÅ¡taraujantis teisės normoms. 10.18.

Specialistų D. K. ir S. M. iÅ¡vados teismo buvo įvertintos pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi posėdyje buvo apklausiamas tik D. K., todėl atsakovė neturėjo galimybės užduoti klausimų S. M., be to, ieÅ¡kovė į Å¡iuos specialistus kreipėsi privačiai, nepraneÅ¡ant apie planuojamÄ kreipimÄ si teismui ir atsakovei. 10.19. Specialistas D. K. pateikė iÅ¡vadas susijusias su gaminiais ir jų montavimu, o S. M. iÅ¡vadas susijusias su fasado angų dydžio koregavimu ir gaminių montavimu, tačiau pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis Å¡iomis iÅ¡vadomis dėl jų deklaratyvumo, prieÅ¡taringumo ir kompetencijos vertinti saugomų pastatų vertingÄ sias savybes neturėjimo, ryÅ¡io su bylos įrodinėjimo dalyku nebuvimo, tačiau rėmėsi, todėl pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. 10.20.

Atsakovė įrodė ieÅ¡kovės kaltę dėl neplanuoto tarpo atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė Å¡alių pareigas, o tai lėmė ir teismo klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės tariamo nebuvimo. IeÅ¡kovės teisė į nuostolių, patirtų dėl jos pačios pareigų pažeidimo ir neapdairaus elgesio, atlyginimÄ negali bÅ«ti ginama, todėl ieÅ¡kovei turėtų tekti visi dėl jos pačios neteisėtų veiksmų atsiradę nuostoliai. 10.21. IeÅ¡kovė neturi teisės praÅ¡yti atlyginti didesnės nei 4 580 Eur nuostolių sumos, kadangi atsakovė už Å¡iÄ sumÄ siÅ«lė ieÅ¡kovei gaminius perdaryti, tačiau ieÅ¡kovė nesutiko ir kreipėsi į UAB „RÅ«dupis“.

11. IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Apeliantė, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde tiesiog kitaip vertina byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. 11.2.

Remiantis sutarties 6.2.1 ir 6.2.5 punktais, ieÅ¡kovė nebuvo įsipareigojusi atlikti kokius nors darbus tam, kad atsakovė atliktų matavimus, reikalingus langų gamybai, tuo labiau performuoti pastato angas, jas pritaikant prie atsakovės nurodytų langų matavimų. 11.3. Pagal sutarties 6.1.6 punktÄ bÅ«tent atsakovė yra atsakinga ir privalo atlyginti bet kokias iÅ¡laidas langų matmenų, brėžinių ar dizaino neatitikimui Å¡alinti. Å alys sutartimi nenumatė ieÅ¡kovės įsipareigojimo nei dėl patalpų grindų, nei dėl paveldosauginiame pastate esančių patalpų angų fasade, į kurias turėjo bÅ«ti sumontuoti langai, modifikavimo. 11.4.

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad grindų įrengimas (jų aukÅ¡tis) yra netinkamai pagamintų langų priežastis. Tačiau atsakovė apsiriboja deklaratyvaus pobÅ«džio jos pačios sudarytų brėžinių ir (ar) schemų aiÅ¡kinimu, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodomas aplinkybes. 11.5. Pagal tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį atsakovė projektavo ginčo langus (įskaitant ir angų matavimus), juos pagamino bei turėjo sumontuoti objekte, todėl bÅ«tent atsakovė, remiantis CK 6.703 straipsnio 1 dalimi, (netinkamai iÅ¡matavusi langų angas) yra atsakinga dėl daikto trÅ«kumų. 11.6.

Atsakovės atstovas į objektÄ vyko ne vienÄ kartÄ , tačiau jokių pretenzijų dėl atliktinų matavimų negalimumo, sutartinių ieÅ¡kovės prievolių nevykdymo ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė. Tai rodo, kad esama situacija atsakovei tiko, atitinkamai ieÅ¡kovė neturėjo jokio pagrindo abejoti atsakovės atliktais matavimais, projektavimu ir gaminamų daiktų atitikimu sutarties sÄ lygoms (langų tinkamumu patalpoms). Tuo labiau, kai ieÅ¡kovės projektuoto viso objekto tvarkybos projekte buvo aiÅ¡kiai nurodyta „Pastaba: matmenis tikrinti vietoje pagal esamÄ situacijÄ â€œ. 11.7.

Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai motyvavo sprendimo dalį dėl kainų skirtumo atlyginimo, nurodė, kokios aplinkybės lemia, jog bÅ«tent atsakovei kyla prievolė šį skirtumÄ atlyginti. Apeliaciniame skunde nurodytas vertinimas, paremtas hipotetinėmis situacijomis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų. Kainų skirtumas atsirado tik dėl pačios atsakovės kaltės, kategoriÅ¡kai neigiant savo atsakomybę ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikintis jos iÅ¡vengti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

14. Byloje ginčas kilo dėl užsakovo teisės reikalauti iš rangovo nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės (netinkamų matmenų) gaminių (vitrininių arkinių langų su durimis) pagaminimo. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės darbuotojas netinkamai išmatavo arkines angas, todėl pagamino duris ir langus, kurie yra per maži montavimo angoms.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl baigiamosios kalbos (ne)prijungimo 16. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė raÅ¡tu iÅ¡dėstytÄ baigiamÄ jÄ kalbÄ , nurodė, kad pirmosios instancijos teismas baigiamosios kalbos prie bylos medžiagos neprijungė, todėl baigiamoji kalba teikiama kartu su apeliaciniu skundu kaip papildomi raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai.

17. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė teismui savo baigiamÄ jÄ kalbÄ iÅ¡sakė, teisė pasakyti Å¡iÄ kalbÄ nebuvo suvaržyta, teisėjų kolegija sprendžia apeliantės baigiamosios kalbos prie bylos neprijungti. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. Å¡alys sudarė sutartį Nr. AS 0724-01, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo nustatytais terminais patiekti, sumontuoti ir perduoti prekes (langus ir duris), o ieÅ¡kovė įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti už jas sutartÄ kainÄ numatyta tvarka ir terminais (el. b. I t., b. l. 95). Sutarties 3.1.1. punkte nurodyta, kad sutarties neatskiriamomis dalimis laikomas Tiekėjo pasiÅ«lymas, įskaitant siÅ«lomų gaminių kainas, specifikacijas ir brėžinius (Priedas Nr. 1); darbo projektas, apimantis matavimus ir atsakomybės ribas (Priedas Nr. 2); gaminių eksploatacijos instrukcija (Priedas Nr. 3).

19. Priedas Nr. 1 prie sutarties ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad aukščiau nurodyta sutartimi šalys iš viso susitarė dėl 14 vnt. gaminių: 4 vnt. langų L1, 3 vnt. durų LD2, 3 vnt. langų LD2.1, 2 vnt. langų L3, 1 vnt. durų LD1, 1 vnt. durų LD3, skirtų tam pačiam objektui, esančiam Rūdninkų g. 8, Vilniuje. Ginčas tarp šalių kilo dėl dalies gaminių – arkinių langų su durimis, t. y. dėl 3 vnt. durų LD2 ir 3 vnt. langų LD2.1, kiti gaminiai, kuriuos pagamino atsakovė, ieškovės buvo priimti ir yra sumontuoti pastate.

20. Langai ir durys buvo keičiami ieÅ¡kovei vykdant tvarkybos darbus pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), pagal architekto A. V. parengtÄ projektÄ â€žIgno Oginskio rÅ«mų pastatų komplekso antro pastato (un. KVR. kodas 26200), (duomenys neskelbtini), tvarkybos darbų (remontas, restauravimas) projektas“. Projekte nurodyta pastaba, kad matmenys tikrintini vietoje pagal esamÄ situacijÄ , t. y. eskize nurodyti preliminarÅ«s langų/durų matmenys. Taip pat nurodyta, kad gaminio spalvÄ , matmenis, sudalinimÄ derinti su projekto autoriais. PrieÅ¡ montuojant gaminius konstrukcijÄ derinti su projekto autoriais.

21. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsakovės atstovas A. G. tam, kad atliktų matavimus ir parengtų langų ir durų gamybinius brėžinius (darbo projektÄ ) į objektÄ buvo atvykęs 2020-07-03, 2020-07-29, 2020-08-10 ir 2020-08-14. Galutiniai brėžiniai ieÅ¡kovės atstovui buvo iÅ¡siųsti 2020-08-14. Durų ir langų profilių gamyba pradėta ieÅ¡kovės atstovui 2020-08-20 elektroniniu laiÅ¡ku patvirtinus galutinius langų ir durų gamybinius brėžinius. Pagaminti arkiniai langai su durimis į objektÄ montavimui buvo pristatyti 2020 m. spalio mėnesį.

Å alių paaiÅ¡kinimai, ieÅ¡kovės pateiktas antstolio Rimanto VižainiÅ¡kio 2020-11-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-20-2316 patvirtina, kad pradėjus montuoti atsakovės pagamintus arkinius langus su durimis, paaiÅ¡kėjo, kad jie yra per maži esamoms angoms (tarp langų virÅ¡utinės dalies (langų LD2.1) ir pastato angų yra keliolikos centimetrų neplanuotas tarpas), todėl ginčo gaminių montavimo darbai nebuvo baigti. Atsakovei pasiÅ«lius kelis kilusios problemos sprendimo bÅ«dus, ieÅ¡kovė reikalavo iÅ¡taisyti neplanuotÄ tarpÄ neatlygintinai, tuo tarpu atsakovė siÅ«lė tai padaryti už papildomÄ 4 580 Eur kainÄ .

IeÅ¡kovė priėmė sprendimÄ kreiptis į kitÄ langų gamintojÄ UAB „RÅ«dupis“, pas kurį užsakė ne perdaryti ginčo gaminių virÅ¡utines dalis, o pilnai iÅ¡ naujo pagaminti visus analogiÅ¡kus gaminius ir už juos UAB „RÅ«dupis“ sumokėjo 11 239,66 Eur.

22. Ieškovės vertinimu dėl neplanuoto tarpo atsiradimo yra atsakinga atsakovė, atitinkamai ieškiniu reiškė du reikalavimus:

1) iÅ¡ atsakovės priteisti 9 296,96 Eur, t. y. reikalavo pilno sumokėtos kainos už ginčo gaminius grÄ Å¾inimo;

2) iÅ¡ atsakovės priteisti 2 396,45 Eur, Å¡iÄ sumÄ sudarė: (i) ieÅ¡kovės atsakovei sumokėtos kainos už ginčo gaminius (9 296,96 Eur) ir ieÅ¡kovės UAB „RÅ«dupis“ sumokėtos kainos už naujai pagamintus analogiÅ¡kus gaminius (11 239,66 Eur) skirtumas (11 239,66 Eur - 9 296,96 Eur = 1 942,70 Eur); (ii) ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos antstolio paslaugoms, konstatuojant faktines aplinkybes (453,75 Eur).

23. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ , grindžiamÄ netinkama ginčo gaminių kokybe patenkino visiÅ¡kai, t. y. priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 9 296,96 Eur pagal pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir 2 396,45 Eur pagal antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , iÅ¡ viso 11 693,41 Eur, taip pat 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir visas ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl Å¡alių sudarytos sutarties aiÅ¡kinimo ir ginčo gaminių (ne)atitikties Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygoms 24. IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės siekia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, kadangi Å¡alis siejo sudaryta rangos sutartis, kurios netinkamu vykdymu ieÅ¡kovė bÅ«tent ir grindžia atsakovės pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius.

25. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Pagrindinė ir bÅ«tinoji sutartinės civilinės atsakomybės kilimo sÄ lyga – neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

26. Nagrinėjamos bylos kontekste visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip turinčius tiek daikto pagaminimo rangos, tiek statybos rangos požymių. Teismas vertino, kad sutarties sÄ lygose vartojami tiek prekės, tiek gaminio terminai, todėl vien tai, jog sutarties objektÄ apibrėžiančioje sutarties sÄ lygoje yra žodžiai „prekė“, „pirkėjas“, o sutartis pavadinta pirkimo–pardavimo sutartimi, nesudaro pagrindo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Apeliantė (atsakovė) teikiamu apeliaciniu skundu minėtos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl sutarties kvalifikavimo neginčija.

27. IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo, jog atsakovė iÅ¡ sutarties kylančias pareigas vykdė netinkamai, netinkamai atliko matavimus, o neplanuoto tarpo atsiradimo priežastimi buvo atsakovės pagaminti netinkamos kokybės (netinkamo dydžio) gaminiai. Apeliantė (atsakovė) gaminių trÅ«kumų buvimo faktÄ neigia, apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡alių susitarimo nepažeidė, 2020-08-20 gamybiniai brėžiniai buvo patvirtinti ieÅ¡kovės, todėl nuo juose užfiksuotų duomenų turėjo nenukrypti tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė ir kad problema nagrinėjamu atveju yra ne langų matmenyse, o angų matmenyse, už kurių paruoÅ¡imÄ buvo atsakinga ieÅ¡kovė. Apeliaciniu skundu teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė Å¡alių tikrÄ jį susitarimo turinį ir iÅ¡ jo Å¡alims kylančias pareigas.

28. Pagal rangos sutartį viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika (jei sutartis nenumato ko kita) pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė. Taigi vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

29. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ ir iÅ¡ jo kylančias Å¡alių pareigas, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl ne(tinkamo) jų vykdymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , neturi pagrindo nesutikti su Å¡iais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

30. Å alių sudarytos sutarties 3.1.1. punkte numatyta, kad sutarties neatskiriamomis dalimis laikomas Tiekėjo pasiÅ«lymas, įskaitant siÅ«lomų gaminių kainas, specifikacijas ir brėžinius (Priedas Nr. 1); darbo projektas, apimantis matavimus ir atsakomybės ribas (Priedas Nr. 2). Sutarties 5.1. punktu Å¡alys patvirtino, kad prieÅ¡ Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymÄ tiekėjas paruošė ir pateikė suderintÄ pasiÅ«lymÄ (Sutarties priedas Nr.1) ir darbo projektÄ (Sutarties priedas Nr. 2), kuriuose nurodytos pageidaujamų prekių techninės charakteristikos, pristatymo ir montavimo vieta bei sÄ lygos.

Atitinkamai sutarties 5.3. punkte Å¡alys susitarė, kad pirkėjo patvirtinti sutarties priedai Nr. 1 ir Nr. 2 reiÅ¡kia, kad pirkėjas susipažino, suprato ir visiÅ¡kai sutinka su pateiktu pasiÅ«lymu ir darbo projektu. Sutikdamas su pateiktu pasiÅ«lymu ir darbo projektu, pirkėjas patvirtina, kad visos sÄ lygos ir specifikacijos buvo Å¡alių pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena pasiÅ«lymo ir darbo projekto sÄ lyga. Užsakymas nevykdomas iki nurodytų sutarties priedų patvirtinimo (sutarties 5.2. punktas).

Sutarties 6.2.1 punktas numatė IeÅ¡kovės pareigÄ pateikti Atsakovei techninę dokumentacijÄ ir informacijÄ , reikalingÄ užsakymui įvykdyti, bei galiojančius kontaktinius duomenis. Sutarties 6.2.5. punktu Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė įsipareigoja vykdyti atsakovės nurodymus ir sudaryti atsakovei visas sÄ lygas, reikalingas tinkamam gaminių pristatymui, saugojimui ir montavimui, įskaitant privažiavimÄ ir patekimÄ Ä¯ statinį ir jo patalpas, angokraščių pasiekiamumÄ ir bet kokių kliūčių gaminių montavimui savalaikį paÅ¡alinimÄ , taip pat įsipareigoja tinkamai parengti statinį ir jo patalpas gaminių montavimui, įskaitant gaminių montavimui reikalingų paruoÅ¡iamųjų darbų savalaikį atlikimÄ ir reikalingų temperatÅ«ros, drėgmės ir kitų sÄ lygų užtikrinimÄ .

31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė yra juridiniai asmenys, kurie susitarė dėl durų ir langų pagaminimo, perdavimo ir sumontavimo pagal ieÅ¡kovės užsakymÄ , pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ specifikacijÄ , atsakovei patikslinus iÅ¡matavimus objekte. Nei sutartis, nei, kaip minėta, jos neatskiriama dalimi esantis darbo projektas (rangovo parengti ir užsakovo patvirtinti galutiniai gamybiniai langų brėžiniai) nėra nuginčyti, taigi yra tiek ieÅ¡kovei tiek atsakovei privalomi, Å¡iuos susitarimus Å¡alys turėjo pareigÄ vykdyti.

32. Siekiant rangovui taikyti atsakomybę už netinkamos kokybės darbÄ (CK 6.665 straipsnis), užsakovas privalo įrodyti, kad darbai atlikti nekokybiÅ¡kai, t. y. rangovas sutartus darbus atliko nukrypdamas nuo sutarties sÄ lygų. Taigi, kilus Å¡alių ginčui dėl netinkamų arkinių langų su durimis dydžio, ieÅ¡kovė byloje privalėjo įrodyti defektų faktÄ , o atsakovė, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės, turėjo įrodyti jos atsakomybę Å¡alinančias ginčo gaminių neatitikties pastato angoms atsiradimo priežastis.

33. Nagrinėjamu atveju Å¡alys nevienareikÅ¡miÅ¡kai traktuoja sutarties sÄ lygas dėl ieÅ¡kovės prisiimtų įsipareigojimų apimties, pobÅ«džio, kas iÅ¡ esmės lėmė skirtingÄ Å¡alių susiklosčiusios situacijos vertinimÄ bei jų veiksmus, vykdant sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbo rezultatas turi kokybės trÅ«kumų, už kuriuos atsakinga yra rangovė (atsakovė).

34. Jeigu sutarties sÄ lygos suformuluojamos nepakankamai aiÅ¡kiai, teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl sutarties sÄ lygų vykdymo, jas aiÅ¡kina, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016 19 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes; aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, jog aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.

Esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ . Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018).

35. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. pasiraÅ¡ius sutartį Å¡alys gana intensyviai kontaktavo tam, kad bÅ«tų parengtas darbo projektas (galutiniai gamybiniai langų ir durų brėžiniai). Atsakovės atstovas A. G. į objektÄ vyko net keturis kartus: 2020-07-03, 2020-07-29, 2020-08-10 ir 2020-08-14. Atvykus 2020-07-03 matavimų nepavyko atlikti, nes nebuvo paruoÅ¡tos angos (neiÅ¡montuotos senosios arkinės durys, nepaÅ¡alintas visas tinkas aplink jas), nesuformuotos vidinės grindys.

Atvykus 2020-07-29, situacija iÅ¡ esmės buvo nepasikeitusi, todėl pagal esamus langus/duris buvo atlikti pirmieji arkinių langų su durimis matavimai. Å ių matavimų pagrindu buvo parengti pirmieji gamybiniai brėžiniai. Å ie brėžiniai 2020-08-03 buvo iÅ¡siųsti derinimui ieÅ¡kovei. Atsakovės atstovui atvykus 2020-08-10, situacija buvo nepasikeitusi, bet buvo patikslinti arkinių durų matmenys pagal esamÄ situacijÄ , ieÅ¡kovės atstovai informuoti, jog matavimų užbaigimui turi bÅ«ti įrengtos grindys arba ieÅ¡kovės atstovai turi galutinai patvirtinti, kokio bus aukščio planuojamos įrengti grindys.

Patikslinti brėžiniai ieškovei buvo išsiųsti 2020-08-10, nurodant, kad labai svarbus yra grindų aukštis, kuris turi būti patvirtintas.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės atstovui atliekant matavimus objekte buvo tebevykdomi statybos darbai, t. y. naujosios grindys dar nebuvo suformuotos, senieji langai (durys) nebuvo išmontuoti, angos ginčo gaminiams dar nebuvo galutinai paruoštos. Šių faktinių aplinkybių ieškovė neginčijo.

37. Å iame kontekste kritiÅ¡kai vertintina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog paaiÅ¡kėjus, kad buvusiomis sÄ lygomis atsakovės atstovas negalėjo iÅ¡matuoti langų ir durų angų taip, kad pagal atliktus matavimus bÅ«tų parengti gamybiniai brėžiniai, privalėjo aiÅ¡kiai tai nurodyti atsakovei ir nustatyti terminÄ per kurį ieÅ¡kovė turi paÅ¡alinti kliÅ«tis (pareikalauti įrengti grindis ir paruoÅ¡ti angas tam, kad galėtų atlikti matavimus arba pareikalauti pateikti papildomÄ techninę dokumentacijÄ â€“ statybos rangos darbų techninius (darbinius) grindų brėžinius ar kitus) bei stabdyti darbus, t. y. nerengti gamybinių brėžinių tol, kol nurodytos kliÅ«tys bus paÅ¡alintos. IeÅ¡kovei per protingÄ terminÄ nepaÅ¡alinus kliūčių ar nepateikus reikalingų dokumentų, atsakovė turėjo atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.

38. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad įstatyme nėra numatytas draudimas susitarti ir pradėti gaminių gamybÄ bet kurioje patalpų statybos rangos darbų stadijoje. Sutarties 6.2.1 punktas, minėta, numatė ieÅ¡kovės pareigÄ pateikti atsakovei techninę dokumentacijÄ ir informacijÄ , reikalingÄ užsakymui įvykdyti. Visos sÄ lygos ir specifikacijos turėjo bÅ«ti Å¡alių pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai turėjo bÅ«ti aptarta ir suderinta kiekviena darbo projekto sÄ lyga (5.3 punktas).

39. IeÅ¡kovės teigimu bÅ«tent atsakovė nesugebėjo suprojektuoti, pagaminti patalpoms tinkamų gaminių. Tačiau, esant nebaigtiems statybos darbams objekte, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės matavimų metu surinktų duomenų nepakako tam, kad bÅ«tų parengtas darbo projektas. Siekiant galutinai parengti gamybinius brėžinius atsakovei turėjo bÅ«ti pateikti papildomi duomenys. Nors ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad jokių pretenzijų dėl atliktinų matavimų negalimumo, atsakovė nereiÅ¡kė, į bylÄ pateiktas atsakovės 2020 m. rugpjūčio 10 d. elektroninis laiÅ¡kas patvirtina, kad atsakovė prašė pateikti ieÅ¡kovės papildomus duomenis (duomenis apie bÅ«simų grindų aukÅ¡tį).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad rangovo reikalavimas pateikti tikslų grindų aukÅ¡tį, darbų stabdymas kol užsakovas pateiks ir patvirtins bÅ«simų grindų aukÅ¡tį, grindų aukščio fiksavimas gamybiniame brėžinyje, patvirtina informacijos apie bÅ«simų grindų aukÅ¡tį svarbÄ tinkamam visos sutarties įvykdymui. Nagrinėjamu atveju minėtÄ informacijÄ , reikalingÄ užsakymui įvykdyti, turėjo pareigÄ pateikti ieÅ¡kovė.

40. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., atsakovės atstovui lankantis objekte, ieÅ¡kovės atstovai (ieÅ¡kovės pasamdyto generalinio rangovo direktorius M. Å . ir dar vienas darbuotojas, kuris turėjo faktiÅ¡kai vykdyti naujų grindų įrengimo statybos darbus) pateikė atsakovės atstovui duomenis apie bÅ«simų grindų aukÅ¡tį, t. y. informavo, kad bÅ«simų grindų betono sluoksnis bus pakilęs 180 mm nuo matavimų metu matomo baltų silikatinių plytų mÅ«ro ir toje vietoje ant sienos pieÅ¡tuku užbrėžė linijÄ .

Atsakovė, remdamasi šiais ieškovės pateiktais duomenimis apie būsimų grindų aukštį ir savo pačios matavimų metu surinktais duomenimis, suprojektavo ir parengė galutinį gaminių gamybinį brėžinį, kuriame, be kita ko, užfiksavo būsimų grindų aukštį ir paruoštų angų apatinės kraštinės aukštį. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei gamybinį brėžinį patvirtinti. Durų ir langų profilių gamyba pradėta po to, kai ieškovės atstovas 2020-08-20 elektroniniu laišku patvirtino galutinius langų ir durų gamybinius brėžinius.

41. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis – užsakovas, rangovas ar subrangovas – turi imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008).

42. Minėta, kad ieÅ¡kovės atstovas 2020-08-20 elektroniniu laiÅ¡ku patvirtino galutinius langų ir durų gamybinius brėžinius, t. y. sutiko su galutiniais patikslintais matmenimis. Brėžiniuose buvo užfiksuoti aktualÅ«s duomenys ir Å¡alių pasiekti susitarimai: ieÅ¡kovės pateikti duomenys apie bÅ«simų grindų aukÅ¡tį; suprojektuotas gaminių montavimo aukÅ¡tis ir reikiamos suformuoti angos apatinės kraÅ¡tinės aukÅ¡tis; atsakovės apskaičiuoti angų matmenys ir gaminių matmenys. IeÅ¡kovei 2020-08-14 siųstuose ir jos atstovo 2020-08-20 patvirtintuose brėžiniuose yra nurodyti ne tik gaminių, bet ir pačių angų matmenys. Remiantis Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygomis, jei ieÅ¡kovė nebÅ«tų patvirtinusi darbo projekto, atsakovė ginčo gaminių nebÅ«tų pradėjusi gaminti (sutarties 5.2. punktas).

43. Atsižvelgiant į paminėtÄ Å¡alių elgesį, matyti, kad abi sutarties Å¡alys suvokė, jog gaminių darbo projekto suderinimas yra neatsiejama sutarties vykdymo ir tinkamo jos įvykdymo dalis, ir už tai buvo atsakingos abi sutarties Å¡alys. Atsakovė negalėjo pradėti gaminių gamybos, negavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės patvirtinto darbo projekto. Å iame kontekste kritiÅ¡kai vertintina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tik atsakovė, kaip savo srities profesionalė, pasiraÅ¡ydama sutartį, prisiėmė rizikÄ pagaminti darbo projektÄ atitinkančius gaminius, pažymint, kad ir ieÅ¡kovė, bÅ«dama tokia pati savo srities profesionalė, taip pat turėjo prisiimti atitinkamÄ rizikÄ bei įsivertinti, be kita ko, galimas užsakymo patvirtinimo esant nebaigtiems statybos darbams objekte pasekmes.

Juolab, kad kaip minėta, galutinių gamybinių langų ir durų brėžinių parengimo procesas truko daugiau nei mėnesį, jo eigoje, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, buvo sprendžiami klausimai ne tik dėl išmatavimų patikslinimo, bet ir kiti, sutartyje aiškiai neaptarti klausimai, pavyzdžiui, duomenų apie būsimų grindų aukštį pateikimo būtinybė.

44. Pažymėtina, kad MB „Architektas A. V.“ projekte buvo nurodyta architekto pastaba: „Pastaba: matmenis tikrinti vietoje pagal esamÄ situacijÄ . Gaminių eskizai pateikiami iÅ¡ lauko pusės. Gaminio spalvÄ , matmenis, sudalinimÄ derinti su projekto autoriais. PrieÅ¡ montuojant gaminius konstrukcijÄ derinti su projekto autoriais“. Taigi nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kovei buvo privaloma galutinius gaminių matmenis, jų montavimo aukÅ¡tį, konstrukcijÄ suderinti su projekto autoriumi – architektu.

45. IeÅ¡kovės direktorius Marius Usonis, duodamas paaiÅ¡kinimus 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu, negalėjo prisiminti ir atsakyti, ar prieÅ¡ patvirtinant iÅ¡ atsakovės gautÄ gamybinį brėžinį (darbo projektÄ ) jį rodė ir derino jį su projekto autoriumi architektu, taip pat negalėjo prisiminti, ar minėtÄ brėžinį rodė tvarkybos darbus objekte atliekantiems rangovams.

46. Å iame kontekste kaip pagrįstas vertintinas atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ užtikrinti kontrolę, kad po gamybinio brėžinio patvirtinimo objekte atliekami tvarkybos darbai neprieÅ¡tarautų Å¡alių brėžinyje įtvirtintiems susitarimams. Jei Å¡i pareiga bÅ«tų įvykdyta, rangovai bÅ«tų galėję grindis įrengti tokio aukščio ir suformuoti angų apatines kraÅ¡tines tokio aukščio, kaip Å¡alių buvo sutarta brėžinyje. Atitinkamai, rangovai, matydami, kad brėžinyje numatytų sÄ lygų jie įvykdyti negalės, apie tai galimai bÅ«tų informavę iÅ¡ anksto ir tai bÅ«tų leidę neigiamų padarinių iÅ¡vengti ar bent jau juos sumažinti.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė negali bÅ«ti laikoma atsakinga už tai, jog ieÅ¡kovė nevykdė jai tekusios pareigos prieÅ¡ patvirtindama gamybinį brėžinį jį suderinti su architektu, pareigos patvirtinÄ brėžinį perduoti įrengimo darbus ir angų ruoÅ¡imo darbus atliekantiems asmenims, taip pat pareigos kontroliuoti po brėžinių patvirtinimo objekte atliekamus darbus taip, kad jie nepažeistų Å¡alių susitarimų. Atitinkamai ieÅ¡kovė, patvirtindama gamybinį brėžinį, kuriuo jai sukurta pareiga užtikrinti brėžinyje numatytÄ grindų aukÅ¡tį, prisiėmė rizikÄ , kad vykdomi darbai, kurie turėjo bÅ«ti atlikti iki ginčo gaminių pagaminimo, atitiks brėžinio duomenis.

Šiame kontekste nėra pagrindo nepritarti atsakovės argumentams, kad tuo atveju, kai nėra suformuotos grindys ir paruoštos angos, parengtais brėžiniais privalo vadovautis ir langų gamintojas, ir rangovas ruošiantis angas, grindis. Šalių sudaryta sutartimi ir sutarties priedais, kurie yra neatskiriama šios sutarties dalimi, atsakovė įsipareigojo pagaminti gamybiniuose brėžiniuose nurodytų matmenų arkinius langus su durimis, o ieškovė įsipareigojo paruošti gamybiniuose brėžiniuose nurodytų matmenų angas, tame tarpe įrengti atitinkamo aukščio grindis.

48. Vienas esminių argumentų, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimus pripažino pagrįstais buvo tas, kad objektas yra kultÅ«ros paveldo statinys, todėl jo fasado anga (-os) negalėjo bÅ«ti nei didinama (-os), nei mažinama (-os). Dėl Å¡ios priežasties, pirmosios instancijos teismo vertinimu, arkiniai langai su durimis galėjo bÅ«ti montuojami tik ant fasado angos apačios, todėl matavimų metu buvo galima nustatyti fasado angos apačiÄ (jos lygį).

49. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė atsakovę atsakinga už tai, kad Å¡alių susitarimai atitiktų ginčo objekto vertingÄ sias savybes. Nors sutiktina, kad fasado angų matmenys, tikėtina, negalėjo bÅ«ti keičiami, ieÅ¡kovė neįrodė, kad senieji arkiniai langai su durimis stovėjo ant mÅ«ro, o apatinė angos kraÅ¡tinė negalėjo bÅ«ti koreguojama.

50. Brėžinyje buvo numatyta, kad gaminiai bus montuojami ne tiesiai ant matomo baltų silikatinių plytų mÅ«ro, o aukščiau. Tam, kad bÅ«tų pasiektas aptartas brėžinyje užfiksuotas rezultatas, ruoÅ¡iant angas gaminių montavimui, kartu su vykdomais grindų statybos darbais privalėjo bÅ«ti suformuota apatinė angos kraÅ¡tinė, t. y., kaip nurodė atsakovė, montavimui paruoÅ¡tos angos apatinė kraÅ¡tinė turėjo bÅ«ti 170 mm atstumu pakilusi nuo matomo baltų silikatinių plytų mÅ«ro ir 10 mm atstumu žemesnė nei bÅ«simų grindų betono sluoksnio virÅ¡utinė linija. PareigÄ paruoÅ¡ti angas, kuriose turėjo bÅ«ti montuojami ginčo gaminiai, turėjo ieÅ¡kovė (Sutarties 6.2.5 punktas). Aplinkybė, kad ginčo gaminiai bus montuojami ne tiesiai ant matomo baltų plytų mÅ«ro, bet ant suformuotos angos kraÅ¡tinės, kuri yra pakilusi nuo minėto mÅ«ro, buvo aiÅ¡kiai atspindėta brėžinyje ir ieÅ¡kovė, patvirtindama brėžinį su ja sutiko.

51. Å iame kontekste teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pradiniame atsakovės pasiÅ«lyme, kuris buvo parengtas pagal architekto parengtus eskizus numatytas preliminarus ginčo gaminių aukÅ¡tis buvo 2770 mm. Atsakovei atlikus matavimus pagal senuosius arkinius langus su durimis, numatytas ginčo gaminių aukÅ¡tis buvo 2850 mm. Atitinkamai galutiniame gamybiniame brėžinyje, kurį patvirtino ieÅ¡kovė gaminių aukÅ¡tis – 2782 mm. Tuo tarpu į bylÄ pateiktuose UAB „RÅ«dupis“ brėžiniuose nurodomas gaminių aukÅ¡tis – 2910 mm (el. b.

I t., b. l. 159–161). Taigi gaminių, kuriuos UAB „RÅ«dupis“ pagamino iÅ¡ naujo ir kurie ieÅ¡kovės pripažinti tinkamais ir kokybiÅ¡kais aukÅ¡tis skiriasi tiek nuo senųjų arkinių langų su durimis matmenų, tiek ir nuo atsakovės parengto galutinio gamybinio brėžinio (yra 128 mm didesni nei buvo paskaičiavusi atsakovė). Tai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog angų apatinė kraÅ¡tinė, paÅ¡alinus senuosius langus su durimis, buvo koreguojama. Ä® bylÄ atsakovės pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina, kad senieji arkiniai langai su durimis buvo sumontuoti ne tiesiai ant mÅ«ro (esamose paveldosauginio fasado konstrukcijos angose), o aukščiau.

Atsakovės galutiniame gamybiniame brėžinyje nurodytas ginčo gaminių aukÅ¡tis patvirtina, kad savo esme panaÅ¡aus rezultato buvo siekiama ir Å¡alių sudaryta sutartimi. Tuo tarpu UAB „RÅ«dupis“ brėžiniai, taip pat į bylÄ atsakovės kartu su 2022 m. gegužės 16 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktos nuotraukos patvirtina, kad atlikus remonto darbus angos apatinė kraÅ¡tinė tapo keliolika centimetrų žemesnė nei buvo esant senosioms durims. Taigi neplanuotas tarpas atsirado ieÅ¡kovei nesuformavus angų apatinės kraÅ¡tinės tokiame aukÅ¡tyje, koks buvo nurodytas brėžinyje.

Bylos medžiaga iÅ¡ esmės patvirtina atsakovės argumentus, kad durų varstomoji dalis pažemėjo dėl to, kad statybos darbų metu tikėtina buvo paÅ¡alintas angos apatinėje dalyje buvęs slenkstis, o ne grindys pakeltos iki slenksčio lygio, kÄ Å¡alys buvo numačiusios gamybiniame brėžinyje.

52. Kartu Å¡iame kontekste pažymėtina, kad didžioji dalis pagal Å¡alių sutartį pagamintų gaminių (iÅ¡skyrus tris ginčo gaminius), ieÅ¡kovės buvo priimti ir yra sumontuoti. Jokių kitų įrodymų apie netinkamÄ ginčo gaminių kokybę (iÅ¡skyrus jų dydį) ieÅ¡kovė nepateikė. Ginčo gaminiai atitinka ieÅ¡kovės patvirtintus darbų projekte numatytus faktinius arkinių langų su durimis matmenis, taigi ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė ginčo gaminius pagamino nukrypdama nuo sutarties sÄ lygų.

53. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pačios ieÅ¡kovės atsakomybę dėl ginčo gaminių neatitikties gamybiniuose brėžiniuose numatytoms angoms, nes į atsakovės įsipareigojimus pagal sutartį nepateko nei angų, į kurias statomi arkiniai langai su durimis, paruoÅ¡imas, nei objekte atliktų darbų techninė priežiÅ«ra, darbo projektas buvo suderintas su ieÅ¡kove, kuri nepareiÅ¡kė pastabų dėl netinkamo architekto projekto iÅ¡pildymo, ar ginčo gaminių neatitikties siekiant nepažeisti objekto vertingųjų savybių. Nekonstatavus atsakovės kaltės, teisėjų kolegija dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų nepasisako ir jų nenagrinėja.

54. Å ioje byloje ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl 11 693,41 Eur nuostolių atlyginimo grindė aplinkybėmis, kad yra sumokėjusi už ginčo gaminius, atsakovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, ji buvo priversta dėl tų pačių gaminių sudaryti kitÄ sutartį su kitu gamintoju (UAB „RÅ«dupis“), kuriam, ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis, už gaminius buvo sumokėta 1 942,70 Eur daugiau nei bÅ«tų sumokėta pagal bylos Å¡alių sutartį, taip pat sumokėta 453,75 Eur už antstolio paslaugas, konstatuojant faktines aplinkybes.

Visgi, kaip jau minėta, aptariamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip ir priežastinio ryšio tarp ieškovės prašomų priteisti nurodytų nuostolių ir sutarties neįvykdymo, konstatavus ieškovės atsakomybę tinkamo sutarties vykdymo procese, pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę nėra. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (ne)pažeidimo 55. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas skundžiamame sprendime iš esmės grindė ieškovės užsakymu parengtomis specialistų išvadomis: 2022 m. sausio 31 d.

D. K. išvada ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. S. M. išvada, jų visapusiškai ir kritiškai nevertindamas kitų įrodymų kontekste.

56. Ä®rodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bylai reikÅ¡mingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali bÅ«ti konstatuojami tik tada, kai tokioms iÅ¡vadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

57. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismų iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 33 punktas).

58. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kilus Å¡alių ginčui Å¡alys ekspertizės skirti neprašė, ieÅ¡kovė netinkamos kokybės (netinkamo dydžio) gaminių faktÄ Ä¯rodinėjo (aplinkybių konstatavimo protokolu, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, ekspertinėmis iÅ¡vadomis, nuotraukomis ir kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Atitinkamai atsakovė gaminių trÅ«kumų buvimo faktÄ siekė paneigti vadovaudamasi rungimosi principu.

59. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad pagal CPK 185 straipsnį dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktus).

60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų prieštaravimo nepašalino, ekspertinėmis išvadomis rėmėsi nevertindamas jų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (atsakovės pateiktų brėžinių, schemų ir nuotraukų, kuriose detaliai pavaizduotas objekto vaizdas iš vidaus ir išorės prieš ir po remonto). S. M. teismo posėdyje apklaustas nebuvo, teismui ir byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo sudaryta galimybė užduoti S. M. klausimų.

61. Atsižvelgiant į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, atsižvelgdamas į bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, neiÅ¡tyrė, neįvertino ir nepasisakė dėl dalies byloje esančių įrodymų, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, nepagrįstai minėtoms ekspertinėms iÅ¡vadoms suteikdamas prioritetÄ . Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 62. Teismo motyvais pripažinus, kad atsakovė tinkamai įvykdė sutartį, paneigiami ieÅ¡kovės argumentai, kad sutartis buvo įvykdyta netinkamai. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ panaikinti, vietoje jo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

63. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tame tarpe ir iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

64. Priėmus naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetus, priteistinos atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 5 602,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 5 602,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

65. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje bei CPK 98 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, CPK 98 straipsnis, 302 straipsnis).

66. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro: 263 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 210 Eur advokato suteiktų teisinių paslaugų iÅ¡laidos už apeliacinio skundo parengimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 473 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Namų administravimo centras“, juridinio asmens kodas 242050620, atsakovės UAB „Fenster“, juridinio asmens kodas 302683359, naudai 5 602,30 Eur (penkis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus du eurus 30 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Namų administravimo centras“, juridinio asmens kodas 242050620, atsakovės UAB „Fenster“, juridinio asmens kodas 302683359, naudai 1 473,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė Rūta Latvelė Ieva Navickaitė-Sakalauskienė