8b5eef2f-bed4-4ee9-b560-6c7a15bcc6fe · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. PK-222-784/2015Proceso Nr. 1-68-3-00192-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2., 1.1.5.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, Gretai Kapačinskaitei,dalyvaujant nukentėjusiajai, privačiai kaltintojai D. M.,  nukentėjusiosios atstovui advokatui P. M., kaltinamojo gynėjui advokatui D. S.,    kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai J.

M.vieÅ¡ame teismo posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : T. S. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ :Jis 2014 m. birželio 30 d., apie 17.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ranka sugriebė D.

M. už deÅ¡inės rankos (žasto srityje) ir suspaudęs rankÄ stÅ«mė, dėl ko nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. S. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad konfliktas vyksta ne dėl to, kad kažkas kažkÄ pastÅ«mė. Konfliktas prasidėjo dar 2007 m. dėl to, kad jo motina nusipirko namo, kuris priklausė D. M. vyrui, dalį. Tarp jo tėvų ir M. vyksta civilinės bylos.

Kaltinimas pastÅ«mimu – eilinis pretekstas iÅ¡stumti tiek jį, tiek jo tėvus iÅ¡ namų. Tvora skiria jo tėvų teritorijÄ nuo M. teritorijos. Žemė priklauso jo tėvams, tačiau M. pasistatė laiptus ir vyksta bylinėjimasis. M. aiÅ¡kina, kad jie negali vaikščioti. M. ne tik su juo elgiasi nepagarbiai, tačiau ir su jo svečiais, drauge, tėvais. 2014 m. birželio 30 d. jis smurto prieÅ¡ D. M. nenaudojo, visas konfliktas vyko „per atstumÄ â€œ. Jis grįžo iÅ¡ darbo ir prie tėvų namų durų pamatė paukščio liekanas, tuomet nuėjo į namus, persirengė ir norėjo jas iÅ¡mesti.

D. M. jau stovėjo su fotoaparatu. Paukščio plunksnos jau buvo sudėtos į katino indelį su maistu. TÄ indelį jis buvo padėjęs benamiam katinui, kuris kartais priklysdavo. Jo manymu, paukščio liekanas ten sudėjo D. M.. Tuomet jis nuėjo ir padėjo paukščio plunksnas prie tvoros. Jis paklausė D. M., kodėl ji taip daro, kodėl į katino indelį sudėjo nugaiÅ¡usio paukÅ¡telio liekanas. D. M. pasakė, kad tai jo kaltė, kad paukščio liekanos atsirado kieme, jo katinas ir todėl ji taip padarė, ir paėmusi plunksnas permetė atgal į jo tėvų teritorijÄ .

Tada jis tas plunksnas permetė jai atgal. O ji visÄ laikÄ stovėjo ir fotografavo. Jie tarpusavyje, stovėdami 2-3 metrų atstumu vienas nuo kito, mėtėsi plunksnomis, tačiau jis nebenorėjo gilinti problemos ir galiausiai susirinkęs plunksnas nusinešė namo. Jam einant D. M. pradėjo rėkt: „V., mane muÅ¡a, V., mane muÅ¡a!“. Po pusės minutės atėjo jos vyras iÅ¡ Å«kinio pastato. D. M. paaiÅ¡kino, kad jÄ muÅ¡a, todėl jos vyras nusprendė kviesti policijÄ . Vadinasi, pastarasis nieko nematė: atbėgo iÅ¡girdęs riksmÄ , o ne dėl to, kad matė..

Galiausiai jis nuėjo į namus ir kažkur po 15-20 minučių atvažiavo policija. M. su jais kalbėjo, tada policija pasibeldė į jo duris, pareigÅ«nai atėjo į kambarį. Jis viskÄ paaiÅ¡kino policijai, pasakė, kad D. M. nestÅ«mė, stovėjo per 3 metrus. Policininkai nieko jam neminėjo apie sužalotÄ D. M. rankÄ , tik klausė, kodėl barėsi su kaimynais. M. nuolat sako, kad yra kamera, todėl jis paprašė, kad jie pateiktų vaizdo įraÅ¡us. Jie vienÄ kartÄ sako, kad čia muliažas, kitÄ kartÄ sako, kad kamera viskÄ fiksuoja.

Jis nebuvo priėjęs prie D. M. tiek arti, kad galėtų suduoti smÅ«gį. Konflikto metu nebuvo perėjęs į kitÄ tvoros pusę. Su V. M. jis anksčiau dar sveikindavosi, tačiau dabar visai nebendrauja. V. M. iÅ¡ savo dirbtuvių iÅ¡eidavo iÅ¡gėręs, nuo jo sklisdavo alkoholio kvapas, bÅ«davo nekoordinuoti judesiai. Jam įėjus į namus, pasigirsdavo Å¡auksmai, kažkokių daiktų stumdymai. IÅ¡ sklindančių garsų jis sprendžia, kad V. M. smurtauja prieÅ¡ savo žmonÄ . Visus Å«kio darbus daro pati D.

M.. V. M. žmonai nepadeda. Jeigu D. M. sako, kad pas jÄ yra kraujosruvos, tai pas senyvo amžiaus žmogų jos atsiranda nuo kiekvieno prisilietimo. Ji tampo Å¡akas, kibirus, kurie sveria po 10-15 kg. D. M. nuolat iÅ¡sako nepasitenkinimÄ , kad jie vagys, atėmė iÅ¡ jos žemę ir ,kad ji darys viskÄ , kad juos iÅ¡ ten iÅ¡neÅ¡dintų, ji demonstratyviai pradeda Å¡nekėti telefonu: „aÅ¡ su tuo banditu susitvarkysiu, pas mane ambasadose pažįstami, aÅ¡ su juo susidorosiu“.Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D.

M. parodė, kad 2014 m. birželio 30 d. ji dirbdama virtuvėje atsitiktinai pažvelgė ir pamatė, kaip T. S. meta kruvinas paukščio liekanas. Turėdama fotoaparatÄ , kuris tuo metu buvo virtuvėje, ji išėjo, kad nufotografuotų, kaip T. S. tai daro. Dar bandė sugėdinti. Tačiau jis agresyviai puolė į jos kiemÄ , trenkė jai į deÅ¡inę rankÄ , sugriebė ir iÅ¡ visų jėgų žastÄ traiÅ¡kė. Ji pati nesuvokė, kaip surėkė: „V., gelbėk!“, ir T. S. jÄ paleido.

Dar laikydamas už rankos stÅ«mė jÄ atgal. Už nugaros buvo akmenys, ji galėjo trenktis. Tai vyko trumpai, gal keletÄ sekundžių. Po to, kai sugriebė, fotoaparatas buvo toje pačioje rankoje, kuriÄ jis griebė. Mano, kad T. S. norėjo jÄ pargriauti, ar, kad iÅ¡mestų fotoaparatÄ . Jos vyras labai greitai atbėgo. Jis sėdėjo prie raÅ¡omojo stalo ir viskÄ matė. T. S. atsitraukė ir atsisėdo, lyg niekur nieko, ant jų laiptų ir toliau rÅ«kė. O jos vyras, viskÄ matęs, iÅ¡ karto skambino policijai.

Kai atvažiavo policija, T. S. buvo name, jis policininkams sakė, kad nei pirÅ¡tu jos neprilietė ir nusivedė juos į kambarį. D. R. ji kieme nematė. Ji buvo susijaudinusi, skaudėjo rankÄ , buvo vidinis drebulys, kraujo spaudimas buvo 180/109 tai pavojingas gyvybei. Po sugriebimo T. S. greitai surinko paukščio liekanas iÅ¡ jos kiemo, kur pats primėtė, ir nusinešė į namus. Tai ne pirmas konfliktas. Ji su vyru stengiasi neiti į kiemÄ , kai jame yra kaltinamasis. Nei ji pjausto, nei bordiÅ«rus tampo, ne tas amžius.

Viskas seniai sutvarkyta, palaisto arba pasodina. Ji į jo teritorijÄ net pėdos nepadeda. Jie visi trys yra namo bendraturčiai, įvažiavimas bendras. Tvorelę pasistatė, kad apsisaugotų, nors minimaliai. IÅ¡ V. M. pusės niekada jokio smurto nebuvo, jis taikus žmogus. Ji su V. M. gyvena 40 metų. Niekada jokio smurto iÅ¡ jo nėra patyrusi. Po tos dienos, kai įvyko minėtas konfliktas, ji neturėdama supratimo apie sumuÅ¡imÄ , mėlynes, galvojo, kad praeis, dėjo kompresus. Jos deÅ¡inė ranka buvo visiÅ¡kai neveiksni, negalėjo du mėnesius nieko pakelti.

Mėgino įprasti, daryti viskÄ kaire ranka. Matydama, kad skausmas pakankamai ilgai nepraeina, ji kreipėsi į medikus. Skausmas tęsėsi apie du mėnesius. Dabar nėra taip gerai, bet nebe taip, kaip per tuos du mėnesius, naudoja medikamentus. Dėl kameros, tai T. S. puikiai žino, kad kamera neapima tos vietos, kamera nefilmuoja laiptų. Kai buvo nunuodytas Å¡uniukas, jie kalbėjo su tyrėju, kuris pasakė, kad jie privalo fiksuoti negerus darbus. Ji su fotoaparatu tikrai nevaikÅ¡to kasdien, nes jos rankos užimtos, rankos su pirÅ¡tinėm.

Ji nenorėjo konflikto, jo neerzino, pavargo nuo T. S. psichologinio ir fizinio teroro. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. R. parodė, kad ji yra T. S. draugė, santykiai su D. M. neutralÅ«s, konfliktų neturi. TÄ dienÄ , maždaug po 17 val., ji buvo grįžusi iÅ¡ darbo, gamino valgyti. IÅ¡girdo, kad vyksta konfliktas. Kambario gale yra langas, ji aiÅ¡kiai matė laiptų pusę. Atsisuko tada, kai iÅ¡girdo konfliktÄ , garsus. Ten per sienas viskas girdisi. Tiek T. S., tiek D. M. barėsi, bet ji nepamena, dėl ko vyko konfliktas.

V. M. ten nebuvo. Matė, kad buvo mėT.i kažkokiu daiktu, kaip iÅ¡siaiÅ¡kino – tai buvo plunksnos. Matė jas ant laiptų, jos jai jokių emocijų nesukėlė ir ji jas ten paliko. T. S. su D. M. mėtėsi plunksnomis vienas į kito teritorijÄ . Pro langÄ matė T. S., už tvoros buvo kaimynė. Visas konfliktas vyko 5-10 minučių, matė, kaip D. M. fotografavo T. S., jis buvo nuėjęs į kiemÄ , metė plunksnÄ . Jokių muÅ¡imo veiksmų nebuvo. Paskui T. S. sugrįžo ant laiptų ir parėjo namo.

D. M. stovėjo to kiemo viduryje už tvoros. Ji stovėjo prieÅ¡ingoje tvoros pusėje nei T. S.. T. S. matė tik ant laiptų, kurie užfiksuoti nuotraukoje Nr.2 ir kiemo teritorijoje. Tam, kad patekti ant laiptų, nereikia užeiti už tvoros. T. S. nebuvo priartėjęs prie D. M.. T. grįžus namo, po 20 minučių atvažiavo policija. Jie papasakojo visÄ prieÅ¡istorę. T. papasakojo, kad Å¡ie konfliktai vyksta dėl nesutarimų tarp jo tėvų ir M.. Policija pasakė, kad supranta. T. S. nėra smurtinė asmenybė, jis myli gyvÅ«nus, prie jų namų buvo priklydęs katinas, jis tas plunksnas ir atitempė.

Šie kaltinimai nepagrįsti ir neteisėti. Atvažiavę pareigūnai tik paklausė, kodėl nesutaria su kaimynais. Dokumentacijos nepildė. Pasakė, kad supranta, dėl ko pykstasi. Ji yra girdėjusi iš kaimynės kaltinimų ir šmeižto, kad T. S. vadinamas žudiku, nusikaltėliu ir vagimi, kas yra melas. Kiek ji pastebėjo, M. santykiai šalti. D. M. dažnai tvarkosi kieme. Ji yra girdėjusi iš D. M., kad ta teritorija nepriklauso S.. Jos atžilgiu agresijos nebuvo, bet D. M. kalbėjosi su savo drauge ir jai išlipus iš mašinos, D.

M. draugė jÄ apÅ¡aukė ir grasino nuleisti padangas. Ta situacija įvyko aikÅ¡telėje, esančioje prie daugiabučių.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė, kad jis su T. S. nepalaiko jokių santykių, tik žino, kad tai jo kaimynas. Birželio 30 d. buvo namuose, po pietų ėjo į dirbtuvėlę, kuri yra prie namo, į antrÄ aukÅ¡tÄ , ten dirbo. Darbastalis yra prie lango. Visas kiemas, teritorija kaip ant delno. Po poros valandų darbo, po 5 val., iÅ¡girdo konfliktinę situacijÄ bendravime, pakeltÄ tonÄ .

Nesuprato, dėl ko buvo ginčijamasi. Kadangi sėdėjo prie stalo, prieÅ¡ais langas, 10-15 metrų atstumas iki konflikto vietos, pamatė, kaip jo žmona konfliktavo su kaimynu. PrieÅ¡ užpuolimÄ D. M. buvo savo tvoros pusėje, o T. S. buvo savo pusėje. Žodinis konfliktas buvo trumpas. Matė smurtinį iÅ¡puolį su fizinėm pasekmėm. Girdėjo žmonos klyksmÄ , kad gelbėtų. Tai buvo labai staigus T. S. Å¡uolis, griebimas už jos rankos ir stÅ«mimas. Å itas veiksmas buvo jų teritorijoje.

Jis iÅ¡ karto nusileido į apačiÄ , praėjo gal 4 sekundės. Pusiaukelėje iki tvoros pamatė T. S. sėdintį ant laiptų, žmona buvo persigandusi. Jis iÅ¡ karto paskambino policijai. Tuomet T. S. nuėjo į savo patalpÄ . Policija pasiÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ . Jis tuo momentu nepagalvojo, tačiau gal ir reikėjo, nes po pusės valandos žmonai matavo kraujo spaudimÄ , buvo netoli 200. Atvažiavę pareigÅ«nai, klausė kas įvyko, jis nesakė policijai, kad buvo smÅ«giuojama, griebiama už rankos, pasakė, kad užpulta žmona, jie neteisingai Å¡itÄ užrašė.

PareigÅ«nams buvo parodyti sužalojimai. Po to policininkai pradėjo bendrauti su T. S.. T. S. kieme bendrauti atsisakė, nusivedė į patalpÄ . Kai policija išėjo, paklausė jų, ar raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Jis pasakė, kad padarys „abdukcijÄ â€œ ir atvažiavę į policijÄ paraÅ¡ys. Pasitarė su advokatais ir jų nuomonė buvo tokia, kad į policijÄ nesikreipti, raÅ¡yti į prokuratÅ«rÄ , todėl jie taip ir padarė. Jis niekada gyvenime nei prieÅ¡ vienÄ moterį nėra naudojęs smurto.

Birželio 30 d. alkoholinių gėrimų nevartojo. Vaizdo įraÅ¡o nėra, kamera buvo užstrigusi. Jei kamera bÅ«tų veikusi, konflikto vietos nepasiektų. PrieÅ¡ jį patį T. S. yra smurtavęs. Dėl ko ir kada – jis nenori lįsti į tuos niuansus.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. V. parodė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ iÅ¡ VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) konfliktuoja žmonės. Jis atvažiavo su porininku, juos pasitiko moteriÅ¡kė ir paaiÅ¡kino, kad tarp jos ir jų kaimynų vyksta konfliktas.

Jų akivaizdoje fizinio kontakto nebuvo, barnių irgi ne. Pabendravo su nukentėjusiÄ ja puse, tada užėjo pas kaimynus, iÅ¡siaiÅ¡kino, kad abi pusės ilgÄ laikÄ konfliktuoja, kad buvo kreiptasi ne vienÄ kartÄ ir vyksta teisminiai procesai. Buvo aiÅ¡kinama, kad lyg įvyko pasistumdymai, ar kažkas tokio. MoteriÅ¡kė buvo Å¡iek tiek susijaudinusi. Kaimynas buvo su drauge, jis leido geranoriÅ¡kai į butÄ , jie pabendravo, sakyti, kad buvo girtas, agresyvus negali, nes to nebuvo. Kad anksčiau buvo kreiptasi į policijÄ , tapo aiÅ¡ku iÅ¡ žodžių.

Kiek pamena, fizinis smurtas nebuvo minimas. Neprisimena. Jei kažkas bÅ«tų, jie užfiksuotų. RankÄ nukentėjusioji rodė, bet kraujosruvų ten nebuvo. Jie surašę tarnybinį praneÅ¡imÄ iÅ¡vyko be jokių sulaikymų. Nukentėjusioji ir sutuoktinis buvo blaivÅ«s. Jam atrodo, kad nukentėjusioji tuo metu neturėjo fotoaparato. Buvo pasakyta, kad yra vaizdo kamera, tačiau ne patrulio sritis yra vaizdo medžiaga. IÅ¡ jų pusės buvo pasiÅ«lyta kreiptis į komisariatÄ tolesniam tyrimui. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J.

P. teisme parodė, kad po pietų, vakare, gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) tarp kaimynų vyksta konfliktas. Pasitiko vyras ir žmona, paaiÅ¡kino, kad įvyko konfliktas tarp kaimynų. Lauke buvo viena konflikto pusė, paskui Å¡eima nurodė, kur gyvena antra konflikto pusė. Jie paskambino į duris, išėjo vyras, paaiÅ¡kino, kad konfliktas vyksta ne pirmi metai. Moteris aiÅ¡kino, kad buvo susistumdymas, bet kai jie atvyko, antros pusės lauke nebuvo. Nukentėjusioji rodė kažkÄ ant rankos lyg ir alkÅ«nės srityje.

Tačiau akivaizdžiai nieko ypatingo nebuvo matyti, jokių žymių ant rankos nebuvo. Kad bÅ«tų randas, Å¡aÅ¡as, sukrešėjęs kraujas – to nebuvo. Tai nebuvo toks atvejis, kaip smurto artimoje aplinkoje atveju, kuomet pažymimi sužalojimai. Nukentėjusioji sakė, kad įvyko susistumdymas prie durų. Sutuoktinis detaliau nieko neaiÅ¡kino. Užfiksavo įvykį ir tiek. Pasakė, kad paraÅ¡ytų pareiÅ¡kimÄ . Moteris buvo rami, tyliai aiÅ¡kino be emocijų. Jis daugiau kalbėjo su vyru. Vyras su barzda labai ramiai Å¡nekėjo.

Smulkmenų, dėl ko, buvo iÅ¡kviesta, nepamena. Daugiau kaip žodinis konfliktas, paskui iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad susistumdymas. V. M. pasakojo, kad ilgÄ laikÄ tęsiasi konfliktas. Jam pasirodė, kad M. buvo blaivÅ«s, fotoaparato neatsimena. Buvo rodyta vieta, kur yra videokamera. Neatsimena, ar M. sakė, kad veikia, ar neveikia. Pasakė, kad kreiptųsi su medžiaga į tyrėjus, jei yra video medžiaga. Jei bÅ«tų nustatytos kraujosruvos ar nubrozdinimai, jie bÅ«tų pažymėję tarnybiniame praneÅ¡ime.

Mėlynės, kraujas, kraujo dėmės – yra schema, pažymima, kokio pobÅ«džio žaizdos. Å iuo atveju jie to nematė.Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė teismo medicinos ekspertė J. G.-D. patvirtino savo suraÅ¡ytÄ specialisto iÅ¡vadÄ , nurodė, kad ji apžiÅ«rėjo D. M.. Kadangi sužalojimuose neatsispindi žalojančio daikto požymių, jie priklauso plačiai kietų bukų daiktų, turinčių ribotÄ pavirÅ¡ių, grupei. Ribotas – arba visas, arba iÅ¡ dalies. Galima tikimybinę iÅ¡vadÄ duoti, kad atitiktų įvykio aplinkybes, kad žastas spaudžiamas pirÅ¡tais.

Tai bÅ«dinga, atsižvelgiant į kraujosruvų iÅ¡sidėstymÄ , dydį, formÄ . Neatmeta tos galimybės, kad sužalojimai buvo padaryti spaudžiant pirÅ¡tais. Kraujosruvų laikas nustatomas pagal jų dydį, lokalizacijÄ , spalvÄ . Kadangi tai yra nedidelės kraujosruvos žasto srityje, matomas prasidedantis gelsvėjimas, tai paprastai bÅ«na į antros paros pabaigÄ . Taigi prieÅ¡ 1-3 dienas tos kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos. Kiekis, t.y. 4 kraujosruvos, jų lokalizacija, nedidelės, apvalios, bÅ«dingos rankų pirÅ¡tų suspaudimui.

Jeigu specialisto iÅ¡vadoje neįraÅ¡yta, kad atliekant tyrimÄ darytos nuotraukos, tai jos nebuvo darytos. Nuotraukos daromos pasirinktinai, atliekant tyrimÄ nebÅ«tinas nuotraukų darymas. Jei akivaizdžiai nesimatė, tai ir neapraÅ¡omas patinimas. Ji nurodo tarpÄ , į jį įeina ir nurodyta data. Jei skaičiuojama prieÅ¡ 1-3 paras, tai nuo (birželio) 29 dienos. Buvo žiÅ«rėta liepos 2 d. 10:40 val. Kuria ranka griebta, kraujosruvos nenurodo. Jos iÅ¡sidėstę puslankiu, tai tikėtinas momentas, kad buvo griebta, kad plaÅ¡takos 4 pirÅ¡tai buvo nukreipti link žasto vidinio pavirÅ¡iaus.

Tuos pavirÅ¡ius specialistai vertina, kada rankos iÅ¡tiestos delnu į viršų, apėmus plaÅ¡taka žastÄ . Nykščio kraujosruva vidiniame pavirÅ¡iuje galėjo atsirasti antru momentu arba ketvirtu pirÅ¡tu galėjo užgriebti. Pati ranka turi bÅ«ti didesnė. Ji kalba apie penktÄ pirÅ¡tÄ . Galėjo bÅ«ti ir antru sugriebimu, nebÅ«tinai vienu. Galėjo slinktelėti ranka ir vienu pirÅ¡tu suspausti žemiau žastÄ . Eina kalba apie trauminį poveikį. D. M. kalbėjo apie tai, kad buvo sugriebta.

Reikėjo pakankamos jėgos, kad padaryti kraujosruvas, kiek – nenustatinėjama priklausomai nuo kraujagyslių trapumo. Nukentėjusioji apie ligas, sÄ narių pakitimus neinformavo, bet tai nedaro įtakos iÅ¡vadai. Jei kraujosruvos gelsvėja, prasideda gijimas. Sakyti, kad lygiai prieÅ¡ 2 paras, bÅ«tų netikslinga. Prasideda gelsvėjimas į antros paros pabaigÄ . Tai rodo, kad ne Å¡viežia, ne iki paros. Kraujosruvos gyja iki dviejų savaičių paprastai. Alkoholio vartojimas, pėdsakai netiriami. Maksimaliai dvi savaitės ir kraujosruvos turi bÅ«ti iÅ¡nykusios.

Nėra tiesioginio priklausomybės ryÅ¡io tarp kraujosruvų padarymo ir kraujospÅ«džio. Pačios aplinkybės daro įtakÄ kraujospÅ«džiui, jei asmuo serga padidinto kraujospÅ«džio liga. Ä®manoma vienu trauminiu poveikiu padaryti, nereikia Å¡iuo atveju jokios papildomos ekspertizės, nes priekinis pavirÅ¡ius yra Å¡alia vidinio pavirÅ¡iaus. Konkrečiai, ar tai jo plaÅ¡taka padarė tas kraujosruvas, niekas nepasakys. Ne visada visi pirÅ¡tai atsispindi. Galėjo spausti ir pirÅ¡tikauliu, nebÅ«tinai pirÅ¡to virÅ¡Å«ne.

Kad pirštas nepaliko pėdsakų, tai neįrodo, kad nebuvo suspaustas žastas. Niekas nepasakys, kuria ranka padarytas spaudimas. Galima vienu – dviem trauminiais poveikiais. Ar padarė šitas, ar kitas žmogus, neidentifikuos nei vienas ekspertas. Jei buvo patirtas stresas, tai viena iš priežasčių, kuri padidina kraujospūdį. Bet ne dėl poodinių kraujosruvų padarymo. Be abejo, poodinėm kraujosruvom, tiek ir odinėm kraujosruvom susidaryti reikalingas laikas. Laikas gali būti įvairus, priklauso nuo pažeidimo.

Paprastai, atsižvelgiant į tokias kraujosruvas, reikėtų iki kokių 20 min išlaukti, kad būtų galima pamatyti kraujosruvas. Konkrečiai tiksliai niekas nepasakys, po kiek laiko galėjo matytis kraujosruvos. Kraujosruvos, priklausomai nuo lokalizacijos, iš pradžių būna šviesios, šviesiai violetinės, kraujas aišku tamsėja, darosi violetinės, mėlynos, pilkšvo atspalvio, įvairiai. Senyvas amžius prideda šiek tiek to laiko, kad sugytų, bet virš mėnesio, kad gytų, mažai tikėtina.

Lėtinių ligų atsiradimas tikrai su rankos sugriebimu nesusijęs. Jeigu eina kalba apie lėtinę artrozę, tai be abejo, ligos susijusios su visiÅ¡kai kitomis priežastimis.Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. U. parodė, kad D. M. yra jos pacientė. Ji dirba (duomenys neskelbtini) Å¡eimos gydytoja. Jai žinomos D. M. ligos. Kas liečia sveikatÄ , nesusijusiÄ su Å¡ia byla, nenorėtų komentuoti, bet skundų, susijusių, su kaulų, raumenų sistema, nebuvo. Rugpjūčio 5 dienÄ D. M. kreipėsi į jÄ dėl rankos skausmo. Pacientė teigė, kad atsirado skausmas po apsistumdymo, kurį vertina 8 balais (nuo 0 iki 10).

Tai pakankamai stiprus skausmas. 0 – yra nulis, o 10 – labai stiprus skausmas. Anksčiau tokių nusiskundimų tikrai nebuvo. Matėsi kraujosruvos ant žasto, ant alkÅ«nės buvo Å¡iek tiek patinimas, dėl skausmingumo buvo Å¡iek tiek riboti judesiai, buvo ribota sÄ nario amplitudė ir besirezorbuojančios kraujosruvos. D. M. teigė, kad po buvusio susistumdymo su kaimynu atsirado rankos skausmas, jinai gydėsi savarankiÅ¡kai namuose, bet kadangi efekto nedavė, kreipėsi į gydytojÄ . Buvo taikyta: perspindolio tepalas, diklofenako tabletės, rekomenduotos injekcijos ketanovo, ir, jei bus dar didesnis skausmas, globalinas, medikamentai, mažinantys skausmÄ , gerinantys absorbcijÄ ir atpalaiduojantys raumenis.

Ji surašė iÅ¡raÅ¡Ä , skirtÄ teismui. Ligos istorija yra gydymo įstaigos nuosavybė, D. M. jokių įrašų negali savo istorijoje daryti. Kiekvienas pacientas turi teisę turėti bylos kopijÄ , bet iÅ¡raÅ¡us ligos istorijos daro gydytojas. Kraujosruvų gijimas yra savaitė „Google“ duomenimis, bet visada reikia atsižvelgti į amžių. Jei tai susiję su kaulų sistema, tai gijimas trunka ilgiau. Vaikams, darbingiems, sportiÅ¡kiems žmonėms, rezorbuojasi greičiau. Kraujosruva – tai iÅ¡siliejęs kraujas į audinius.

Kad rezorbuotųsi, reikia tam tikro laiko. Kuo medžiagų apykaita greitesnė, kuo amžius jaunesnis, tuo rezorbcija vyksta greičiau. Kuo kraujosruva didesnė, kuo vyresnis amžius, tuo kraujosruva rezorbuojasi lėčiau. Konkretaus laiko nėra. Iš pradžių mėlynė būna raudona, paskui mėlynuoja, žaliuoja, geltonuoja ir rezorbuojasi. Visos šitos stadijos praeina, bet kaip greitai jos praeina, priklauso nuo kiekvieno žmogaus medžiagų apykaitos ypatumų ir suvesti į skaičius būtų neprofesionalu.

Kraujodaros ir kraujo krešėjimo ligomis D. M. neserga. Suspaudimas, sumuÅ¡imas, trauma sukelia skausmingumÄ â€“ uždegimÄ . Vienas iÅ¡ jų gali bÅ«ti trauminis dalykas. Jeigu yra fiziniai pakenkimai, jie pakenkimus paryÅ¡kina. Jei anksčiau nebuvo skundų, galima sieti. Jei nėra nusiskundimų, nėra ir jokių tyrimų. Kad simptomai, susiję su trauma yra labiau iÅ¡reikÅ¡ti dėl visų Å¡itų pakitimų – tikrai taip. Ji neprivalėjo tiksliai kraujosruvų iÅ¡dėstyti. Teismo ekspertas parašė, kur buvo kraujosruvos iÅ¡sidėstę.

O Å¡iaip tai žasto, dilbio srityje, riboti peties sÄ nario ir alkÅ«nės judesiai. Å iaip pas žmogų mėlynės neatsiranda, jei nėra jokių kraujodaros sutrikimų. Jei yra buvusi trauma ir skausmingumas, sutrikimai prasidėję, ne Å¡viežia kraujosruva, bet ji buvo pamėlusi, leidžia manyti, kad kokio mėnesio laiko. Kai ribotas alkÅ«nės judesys, kraujosruvos aplink sÄ narį – tai susiję. Eina kalba ne apie sklerozę, kalba apie tai, kad kraujosruvos be traumos neatsiranda. Pas pacientę nėra jokių sutrikimų ir skundų, kas liečia kaulų ir raumenų judėjimo sistemÄ , iki tol.

Iki 08-06 jokių skundų nebuvo, tai pirmas įrašas. Iš vienos pusės galima traktuoti, kad tai amžinis pakitimas. Artroziniai pakitimai – tai fakto konstatavimas. Artritas būtų diagnozė. H. M. neserga, šia serga tik vyrai. Iki šio įvykio nusiskundimų neturėjo. Po įvykio atsirado skundai. 140/80 spaudimas, tai praktiškai normos riba, buvo matuojamas2015-02-11. 2014-10-16 – 120/70. Spaudimas praktiškai visada normos ribose. Reabilitologo konsultacija buvo paskirta. Atsakymo iš reabilitologo ji neprivalo gauti.Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 2160/14(01) matyti, kad D.

M. padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du ir laiku (2014-06-30). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 3-4).IÅ¡ byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2014-06-30 D. V. Tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2014-06-30 apie 17.50 val. iÅ¡ VPK OVS buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas.

Atvykus minėtu adresu pareigÅ«nus D. V. ir J. P. pasitiko V. M. ir jo žmona D. M., kuri paaiÅ¡kino, kad jÄ pastÅ«mė jų kaimynas. PareigÅ«nams pabendravus su kaimynu T. S., paaiÅ¡kėjo, kad tarp jų jau keli metai vyksta teismo procesas, kad jis nelietė savo kaimynės. D. M. pasakė, kad artimiausiu metu kreipsis į policijÄ , tuo metu nuo pareiÅ¡kimo atsisakė (1 t., b. l. 155).IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti pateikta įvykio vietos aplinka ir jos požymiai (1 t., b. l. 9-10, 80-81, 94-95, 101-104; 2 t. b. l. 27-28, 69-73).

Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados Å ioje privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje T. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nukentėjusiajai D. M. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ .Pasisakydamas dėl pareikÅ¡to kaltinimo ir vertindamas teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, teismas visų pirma pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teisėjÄ Ä¯vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra tai, kad turi bÅ«ti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Be to, teismas privalo įsitikinti byloje esančių įrodymų patikimumu.Nagrinėjamoje byloje esantys faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo T. S. tarpusavio santykiai su nukentėjusiÄ ja D. M. bei jos vyru liudytoju V. M. yra blogi, konfliktiÅ¡ki (tai matyti iÅ¡ jų pačių parodymų bei teismui pateiktų dokumentų – įgaliotų policijos pareigÅ«nų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir kt.

– t. 1, b. l. 20-21, t. 2, b. l. 74, 76, 77 ir kt.). Be to, šie dokumentai bei duomenys apie nagrinėtus civiline tvarka ginčus dėl nuosavybės rodo esant konfliktiškus santykius ir tarp T. S. artimųjų asmenų (tėvų) bei nukentėjusiosios ir jos vyro liudytojo V. M.. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir akivaizdžiam kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio priešiškumui, kiekvieno jų parodymai turi būti vertinami itin atsargiai ir jais remiamasi tik toje apimtyje, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Tas pats pasakytina ir apie byloje apklaustų liudytojų D. R. bei V. M. parodymus.Nukentėjusioji D. M. parodė, kad T. S. 2014 m. birželio 30 d. apie 17.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ranka jai sugriebė už deÅ¡inės rankos (žasto srityje) ir suspaudęs rankÄ stÅ«mė. Pasak nukentėjusiosios, ji tuo metu ir vėliau jautė stiprų fizinį skausmÄ , o kuomet kreipėsi į ekspertinę įstaigÄ , 2014 m. liepos 2 d. jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (specialisto iÅ¡vadÄ pateikė teismo medicinos ekspertė J.

G. D.). Be to, nukentėjusioji D. M. taip pat parodė, kad prieÅ¡ tai tarp jos ir kaltinamojo T. S. vyko žodinis konfliktas dėl paukščio liekanų (plunksnų), be to, stovėdamas nuo jos kelių metrų atstumu, T. S. į jÄ metė paukščio plunksnas. Kaltinamasis T. S. neneigė žodinio konflikto su nukentėjusiÄ ja D. M. fakto, taip pat to, kad jie tarpusavyje, stovėdami 2-3 metrų atstumu vienas nuo kito, mėtėsi plunksnomis. Tačiau kaltinamasis T. S. kategoriÅ¡kai paneigė prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D.

M. vartojęs fizinį smurtÄ . Teismo vertinimu, pastaroji kaltinamojo T. S. parodymų dalis vertintina kritiÅ¡kai.Visų pirma, nukentėjusioji D. M. į jos atžvilgiu pavartotÄ fizinį smurtÄ sureagavo iÅ¡kart, kviesdama vyrÄ liudytojÄ V. M. ir jam nurodydama, kad T. S. jÄ mušė. Apie įvykį policijai praneÅ¡ta taip pat nedelsiant – iÅ¡ byloje esančios policijos įvykių suvestinės matyti, kad praneÅ¡imas apie įvykį (duomenys neskelbtini) registruotas 2014 m. birželio 30 d. 17.45 val. (t. 1, b. l. 154).

Policijos pareigÅ«nai liudytojai D. V. ir J. P. į įvykio vietÄ atvyko 18.36 val., iÅ¡ vyresniojo patrulio D. V. 2014-06-30 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad D. M. paaiÅ¡kino, kad jÄ pastÅ«mė kaimynas (t. 1, b. l. 155). Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. V. parodė, kad neprisimena, ar atvykus į įvykio vietÄ buvo kalbama apie fizinį smurtÄ , tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji jam rodė rankÄ . Kraujosruvų nepastebėjo. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. P. parodė, kad jam atvykus, nukentėjusioji aiÅ¡kino, kad buvo susistumdymas, rodė kažkÄ ant rankos lyg ir alkÅ«nės srityje.

Nors liudytojas D. V. teisiamajame posėdyje neprisiminė, ar D. M. pasakojo apie patirtÄ fizinį smurtÄ , tačiau iÅ¡ jo tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad jame užfiksuota, kad D. M. paaiÅ¡kino, jog jÄ pastÅ«mė kaimynas. Netikėti Å¡iais tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis nėra pagrindo, juolab, kad juos iÅ¡ esmės patvirtina liudytojo J. P. parodymai, bei paties liudytojo D. V. teisiamajame posėdyje nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji jam rodė rankÄ . Antra, nukentėjusiosios parodymus apie patirtÄ fizinį skausmÄ ir gautas kraujosruvas visiÅ¡kai patvirtina nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje jau aptarta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vada Nr. G 2160/14(01).

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. M. padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du ir laiku (2014-06-30). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 3-4). Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė J. G. D. patvirtino iÅ¡vadÄ , detaliai paaiÅ¡kino ir konkretizavo kraujosruvų nukentėjusiosios D. M. rankoje susidarymo mechanizmÄ . Å ios specialistės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad kraujosruvų susidarymo laikas atitinka D.

M. nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir paaiÅ¡kina priežastį, kodėl policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ kraujosruvų nepastebėjo. Pasak J. G. D., kraujosruvos susidaro ne iÅ¡kart po trauminio poveikio, o praėjus galimai 20 minučių, ar vėliau, tikslaus kraujosruvų susidarymo laiko ekspertai negali nustatyti. Vadinasi, tiek specialisto iÅ¡vada, tiek specialistės J. G. D. paaiÅ¡kinimai teisiamajame posėdyje patvirtina nukentėjusiosios D. M. parodymus apie jos patirtÄ fizinį smurtÄ ir gautus sužalojimus, įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei patirtÄ fizinį skausmÄ . Kaip minėta, liudytojų V.

M. ir D. R. parodymai dėl jų artimų ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja ir kaltinamuoju vertintini rezervuotai, tačiau Å¡ie liudytojai taip pat parodė, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo vyko žodinis konfliktas. Kaltinamojo T. S. veiksmai – nukentėjusiosios D. M. sugriebimas už rankos, paspaudimas ir stÅ«mimas, vertintini kaip padaryti asmeninio tarpusavio konflikto metu, veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Pasekmės – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas kilo dėl T.

S. veiksmų. Taigi, kaltinamojo T. S. veiksmuose yra visi bÅ«tinieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti to, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kadangi pats T. S. buvo aktyvus konflikto su nukentėjusiÄ ja dalyvis, mėtė į jÄ paukščio liekanas (plunksnas).

Taigi laikyti, kad nukentėjusioji kažkokiu neteisėtu elgesiu ar kaip nors kitaip bÅ«tų iÅ¡provokavusi kaltinamÄ jį nusikalsti, pagrindų nenustatyta.Teismas, skirdamas kaltinamajam T. S. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ ), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba), kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes. Teismas laiko, kad Å¡ios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam skirtina santykinai neilgos trukmės BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40,25 EUR (ekvivalentu litais 138,98 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir dėl 2 316,96 EUR (ekvivalentu litais 8 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.Spręsdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų (dokumentų), kurie patvirtina D. M. turėtas 40, 25 EUR iÅ¡laidas dėl patirto gydymosi. Nors į gydančiÄ gydytojÄ M. U. nukentėjusioji kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 5 d., tačiau netikėti liudytojos M. U. parodymais apie gydymo reikalingumÄ , D. M. bÅ«klę teismas neturi pagrindo. Todėl ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilna apimtimi.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad T. S. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis T. S. nukentėjusiajai D. M. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė poodinės kraujosruvas deÅ¡iniame žaste. Nukentėjusioji dėl to patyrė stresÄ , vartojo vaistus, gydėsi. Todėl Å¡ios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, teismas atsižvelgia, kad nukentėjusiajai padarytas lengviausio masto – nežymus sveikatos sutrikdymas, ilgalaikių neigiamų pasekmių jos sveikatai nenustatyta.

Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas laiko, kad pareikÅ¡tas 2 316,96 EUR civilinis ieÅ¡kinys atlyginti neturtinei žalai yra ženkliai per didelis, neatitinka susiklosčiusios teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose, yra neproporcingas patirtai žalai. Nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 800 EUR. Nukentėjusiosios praÅ¡ymas iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti jo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas iÅ¡ dalies (iÅ¡ viso praÅ¡oma priteisti 3 502, 37 EUR), kadangi atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį bei patenkintų reikalavimų dalyje dėl žalos apimtį, praÅ¡oma priteisti suma mažintina (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais, n u s p r e n d ė: T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, kiekvienÄ dienÄ (iÅ¡skyrus savaitgalius ir valstybinių Å¡venčių dienas) bÅ«ti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 23 val. iki 6 val. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Priteisti iÅ¡ T.

S. nukentėjusiajai D. M. 40,25 EUR nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 800 EUR nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.Priteisti iÅ¡ T. S. 2000 EUR iÅ¡laidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. S. neskirti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

          Teisėjas                                                                                                      Gediminas Viederis