2022-09-06 Nr. AB-22531-4-54-3-00020-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3777-822/2022

Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00020-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui T. M. M., jo atstovui advokatui V. J.,

vertėjai N. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio T. M. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) Medininkų užsieniečių registracijos centras prašė taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusiam asmeniui T. M. M. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 7 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. Nurodė, kad 2021 m. liepos 4 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, pasienio ruože, buvo sulaikyta asmenų grupė. Sulaikytoje grupėje buvo užsienietis, gim. (duomenys neskelbtini). Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų ir / ar dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis asmenų grupėje į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 4 d. ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę ir teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. spalio 5 d. užsieniečiui buvo atliktas amžiaus nustatymo tyrimas. Specialisto išvadoje Nr. MK-0 228/2021(01) nustatyta, kad, atlikus rentgenologinę medžiagą ir apibendrinus tyrimo rezultatus, užsieniečio, gim. (duomenys neskelbtini), biologinis amžius yra apie 25+/-3 metai, t. y. 22-28 metų intervale. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S41364 „Nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi“ (sprendimas įsiteisėjęs).

3. Įsiteisėjus Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimui Nr. 21S41364 „Nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi“, pasikeitė užsieniečio teisinis statusas Lietuvoje, jis nėra prieglobsčio prašytojas, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiui dar kartą buvo pasiūlyta galimybė pasinaudoti savanoriškai išvykti į kilmės šalį ir gauti vienkartinę piniginę išmoką, nes kitu atveju bus pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Užsienietis, gyvenantis Medininkų užsieniečių registracijos centre, nėra suinteresuotas ar motyvuotas savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį ir kategoriškai atmetė šią galimybę. Susitikimo metu užsienietis pabrėžė, kad bet kokiomis aplinkybėmis nori pasilikti Europos Sąjungoje ir niekur neketina išvykti.

4. VSAT pažymėjo, kad užsienietis nebendradarbiauja su pareigūnais, nes atsisako teikti papildomus duomenis ir detales apie savo asmens tapatybę ir pilietybę, išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvos Respubliką. Užsienietis, nebendradarbiauja su VSAT pareigūnais, slėpdamas informaciją apie savo asmens tapatybę, galimai bando sutrukdyti gauti jam asmens grįžimo pažymėjimą į kilmės valstybę bei įvykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, prieglobsčio prašymą pateikė tik jį sulaikius. Taip pat užsienietis neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Neskyrus užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jo judėjimo teisės, kiltų reali rizika nepasiekti tikslų – įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, o asmeniui neturint kelionės dokumento, asmens išsiuntimas į kilmės valstybę yra ilga ir sudėtinga procedūra, yra reali grėsmė, kad užsienietis gali pasislėpti, siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Užsienietis prašė netenkinti teikimo arba skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, neapribojant jo judėjimo laisvės.

II. 6. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. liepos 29 d. sprendimu teikimą tenkino ir skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 7 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad yra pagrindas taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes turi būti užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir galutinio sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties įvykdymas. Švelninti jam taikomos priemonės sąlygas teismas pagrindo neįžvelgė, nes užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, prieglobsčio pasiprašė tik būdamas sulaikytas, geranoriškai nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, slėpė informaciją apie savo asmens tapatybę, skirtingai nurodė savo gimimo datą, todėl, kaip nurodė teismas, kyla reali grėsmė, kad, laisvai judėdamas, užsienietis gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos šalį. Užsieniečio išvykimo atveju Migracijos departamento priimto sprendimo įvykdymas užsieniečio atžvilgiu taptų neįmanomas.

8. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje ir jo atžvilgiu priimto sprendimo vykdymas galėtų būti užtikrintas kitomis Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis alternatyviomis priemonėmis, byloje nėra, nes užsienietis neturi ne tik asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, bet neturi ir pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Byloje taip pat nėra duomenų, kad užsienietis galėtų būti priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei.

9. Taigi, teismas teikimą tenkino ir skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 7 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Šiuo metu pareiškėjas yra apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre, kuris yra įrengtas buvusios pataisos įstaigos patalpose (patalpų infrastruktūra nesiskiria nuo laisvės atėmimo vietoms būdingos infrastruktūros). Pažymi, kad nors pareiškėjas teismo sprendimu nėra sulaikytas, tačiau jo apgyvendinimo režimas yra griežčiausia įmanoma apgyvendinimo priemonė šiuo metu taikoma užsieniečiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose, pradėtose pagal užsieniečių pareiškimus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, yra nurodęs, kokias aplinkybes turi išsiaiškinti teismas, nagrinėdamas tokį užsieniečio prašymą. Apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir spręsdamas dėl galimų užsieniečių teisių ir teisėtų interesų gynimo būdų, turi įvertinti užsieniečiams pritaikytos judėjimo laisvę ribojančios priemonės teisėtumą, bei, atsižvelgdamas į užsieniečių skundo argumentus, nustatyti, ar užsieniečiai pagrįstai nurodo, jog jie yra sulaikyti, t. y. ar užsieniečiams taikyta priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti vertinama kaip de facto (faktinis) sulaikymas. Teismas taip pat turi patikrinti, ar užsieniečio judėjimo laisvės ribojimui yra teisinis pagrindas, įvertinti, ar nėra abejonių dėl teisės aktų, kuriais vadovaujantis užsieniečių judėjimo laisvė Lietuvos Respublikos teritorijoje yra apribota, konstitucingumo. Įvertinus tai, ar užsieniečio apgyvendinimas gali būti laikomas de facto sulaikymu, svarstytinas klausimas dėl užsieniečio prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1023-789/2022).

11.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertinant de facto sulaikymą Lietuvos užsieniečių apgyvendinimo vietose, keičiasi, pripažįstant apgyvendinimo sąlygas de facto sulaikymu Kybartų užsieniečių registracijos centre (žr., pvz., 2022 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1803-968/2022; 2022 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje A-1807-442/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2021), kuriame yra ir apgyvendintas užsienietis, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (žr., pvz., 2022 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2414-881/2022).

11.3. Užsienietis, apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre, yra de facto sulaikytas, todėl, nustatant tokį apgyvendinimo režimą, turi būti laikomasi sulaikymui taikomų standartų, t. y. kiekvienas atvejis turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu ir toks judėjimo ribojimas yra būtinas.

11.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimas negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., 2022 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3177-881/2022). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojamas užsieniečių ilgas sulaikymo terminas, skiriant jiems švelnesnius judėjimo ribojimus (žr., pvz., 2022 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3165-815/2022).

12. Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarauja, jog užsieniečio atžvilgiu būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Tarnyba nurodo, kad Kybartų užsieniečių registracijos centre užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, užtikrinančios jo poreikius.

14. Pažymi, kad užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nėra pateikęs jokių duomenų apie būsto turėjimą ar nuomą Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau, įvertinus aplinkybių visetą, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, nėra pažeidęs Kybartų užsieniečių registracijos centro taisyklių, užsieniečio atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, įvertinus nustatytas aplinkybes bei užsieniečio teisinio statuso Lietuvos Respublikoje pasikeitimą, skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

17. Užsienietis apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti ir jis laikomas de facto sulaikymo sąlygomis, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tarnyba pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą neprieštarauja, jog užsieniečio atžvilgiu būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

18. Vertindama užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21S41364 nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis apskundė šį sprendimą, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu atmetė užsieniečio skundo dalį dėl prieglobsčio. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetus užsieniečio apeliacinį skundą, užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

20. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

21. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jam judėjimo laisvės ribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, prieglobsčio pasiprašė tik būdamas sulaikytas, geranoriškai nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, slėpė informaciją apie savo asmens tapatybę, skirtingai nurodė savo gimimo datą, todėl, kaip nurodė teismas, kyla reali grėsmė, kad, laisvai judėdamas, užsienietis gali savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos šalį.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant konstatuoti užsieniečio nebendradarbiavimą nustatant asmens tapatybę, būtina konstatuoti kumuliatyvias sąlygas, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.).

24. Taip pat primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „nebendradarbiavimas“ paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog užsienietis 2021 m. liepos 4 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per šį laikotarpį užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakęs teikti informaciją pareigūnams. Aplinkybės, susijusios su jo asmens dokumento pateikimu ir tapatybės nustatymu, negali būti vertinamos kaip akivaizdus nebendradarbiavimas ar valstybės institucijų klaidinimas.

26. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

27. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad judėjimo laisvės ribojimai yra būtini. Byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių ir konstatavus, jog užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama daugiau nei vienus metus, manytina, jog nurodomas tikslas – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymas – gali būti pasiektas taikant ne griežčiausią ir labiausiai užsieniečio judėjimo laisvę ribojančią priemonę.

28. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šiuo atveju užsieniečio apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų yra proporcinga priemonė (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 14019 str. 1 d. 2 d.).

29. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio T. M. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui T. M. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 7 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė