2024-04-10 Nr. AB-6022-3-61-3-00678-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1419-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00678-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. D8(E)-6832 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad Komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-438-552/2022 (toliau – ir LVAT 2022 m. spalio 5 d. sprendimas), pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą pripažinti architekto profesinę kvalifikaciją, įgytą Italijos Respublikoje (toliau – ir Prašymas), kartu su pareiškėjos 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. liepos 10 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. raštais pateiktais papildomais dokumentais ir paaiškinimais, ir priėmė Sprendimą.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo ginčo, kad pareiškėja trejus metus studijavo Italijos Respublikoje, Romos trečiajame universitete ir 2012 m. gavo Laurea in Scienze dell‘Architettura diplomą (toliau – ir Diplomas). Po to, 2013 m. pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, prašydama pripažinti jos profesinę kvalifikaciją. Ministerija 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr.(14.2)-D8-3659 atsisakė tai padaryti, tačiau nurodė, jog pareiškėja, norėdama įgyti architekto profesinę kvalifikaciją, kuri būtų pripažįstama Lietuvos Respublikoje, turi atlikti išlyginamąsias studijas Lietuvos Respublikos architektus rengiančioje aukštojoje universitetinėje mokykloje ir vienerius metus po architektūros bakalauro diplomo įgijimo užsiimti architekto profesine veikla arba tęsti studijas Italijos Respublikos aukštojoje mokykloje ir po to kreiptis dėl profesinės kvalifikacijos, įgytos toje valstybėje narėje, pripažinimo.

4. Pareiškėja, vykdydama atsakovo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą, 2014 metais baigė išlyginamąsias studijas Vilniaus dailės akademijoje (42 kreditai bei apgintas bakalaurinis darbas) ir gavo architektūros bakalauro diplomą. Be to, pareiškėja 2014–2016 metais atliko profesinę praktiką kaip projektų bendraautorė, o 2016–2018 metais užsiėmė individualia architektės veikla bei dirbo UAB „CLOUD Architektai“ architektės pareigose. Po to pareiškėja 2019–2020 metais kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pripažinti jos, kaip architektės, profesinę kvalifikaciją.

5. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovo pozicija iš esmės buvo grindžiama formaliuoju Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei Europos parlamento ir Tarybos 2005 m. rugsėjo 7 d. direktyvos 2005/36/EB 2005 m. rugsėjo 7 d. dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (su 2020 m. vasario 3 d. Komisijos deleguotojo sprendimu, kuriuo dėl formalios kvalifikacijos įrodymų ir rengimo kursų pavadinimų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB V priedas) (toliau – ir Direktyva) teksto aiškinimu, nurodant, kad pareiškėjos pateiktas Diplomas neatitinka reikalavimų, numatytų Direktyvoje, todėl pareiškėjai negali būti taikoma Direktyvoje ir Įstatyme numatyta kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra.

6. Pareiškėja rėmėsi LVAT pateiktais išaiškinimais ir nurodė, kad atsakovas nagrinėjamu atveju privalėjo įvertinti visus pareiškėjos pateiktus įrodymus apie jos tiek Italijos Respublikoje, tiek Lietuvos Respublikoje įgytą akademinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, profesinę patirtį ir šių įrodymų visumos pagrindu priimti sprendimą dėl pareiškėjos architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Priimant Sprendimą, tokios analizės ir vertinimo padaryta nebuvo, todėl Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nors atsakovas nurodė, jog pareiškėjai nebuvo nustatytos kompensacinės priemonės, tačiau LVAT 2022 m. spalio 5 d. sprendime nustatė, kad „susipažinusi su Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo turiniu, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pareiškėjai galėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai, jog jai įvykdžius minėtame Aplinkos ministerijos sprendime nurodytus reikalavimus, t. y. atlikus išlyginamąsias studijas Lietuvoje bei įgijus tam tikrą profesinę patirtį, jog profesinė kvalifikacija bus pripažinta, todėl atmesti atsakovo pasvarstymai, kad 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas buvo rekomendacija mokytis, o ne kompensacinės priemonės“. Pareiškėjos teigimu, ji pateikė atsakovui visus įrodymus, kad įgijo papildomą kvalifikaciją ir atliko praktiką, įvykdydama kompensacines priemones, kurias atsakovas buvo nustatęs 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu.

7. Aplinkos ministerija 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. (14)-D8(E)-997 patvirtino, kad pareiškėjos architekto išsilavinimas, įgytas Italijos Respublikoje, kartu su Vilniaus dailės akademijoje įvykdytomis išlyginamosiomis studijomis įgyjant architektūros bakalauro diplomą, atitinka Direktyvos reikalavimus, paaiškindama, kad Lietuvos Respublikos pilietei L. Č. po 3 metų studijų Romos trečiajame universitete (Universita degli studi Roma Tre) 2012 m. spalio 10 d. išduotas architektūros mokslų bakalauro diplomas (Laurea in Scienze dell‘ Architettura), reg. Nr. 122006. Nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 20 d. atlikus išlyginamąsias studijas Vilniaus dailės akademijoje, 2014 m. birželio 20 d. išduotas architektūros bakalauro diplomas BM Nr. 000404. Vilniaus dailės akademijos architektūros bakalauro diplomas publikuotas Direktyvos 2005/36/EB V priedo 7 punkte su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotuoju sprendimu (ES) 2019/608 (OL 2019 L 104 p. 1), ir atitinka Direktyvos 46 straipsnyje nustatytus architektų rengimo reikalavimus. Pareiškėjai 2012 m. spalio 10 d. išduotas architektūros mokslų bakalauro diplomas (Laurea in Scienze dell‘ Architettura), reg. Nr. 122006, nėra įtrauktas į Direktyvos 46 V priedą. Tai yra netinkamo Direktyvos įgyvendinimo atvejis, kai Italija nepranešė Europos Komisijai apie Italijoje išduodamus Laurea in Scienze dell‘ Architettura, kuriuos gavę jaunesnieji architektai turi teisę užsiimti architekto veikla, nors ir su tam tikrais apribojimais. Tai taip pat reiškia, kad pareiškėja turi teisę kreiptis dėl šios profesinės kvalifikacijos pripažinimo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse net ir tuo atveju, jei Italija netinkamai įgyvendino ir (arba) vykdė Direktyvą. Italija netinkamai įgyvendino Direktyvos nuostatas dėl notifikavimo apie Laurea in Scienze dell‘ Architettura, todėl pareiškėja turi teisę remtis tiesiogiai Direktyva, prašydama, kad Lietuva pripažintų jos Italijoje įgytą architekto kvalifikaciją, kurią patvirtina Laurea in Scienze dell‘ Architettura diplomas.

8. Pareiškėja tvirtino, kad jos įgytas išsilavinimas, kaip patvirtino Aplinkos ministerija, atitinka nustatytus architektų rengimo reikalavimus, vadinasi, pareiškėja yra įgijusi architekto profesinę kvalifikaciją. Tai patvirtino ir Vilniaus dailės akademijos diplomas su diplomo priedėliu, kuriame yra nurodytas išduoto diplomo pavadinimas ir kvalifikacija: bakalauro diplomas, architektūros bakalauro kvalifikacinis laipsnis, architekto profesinė kvalifikacija (architektas). Pareiškėja paaiškino, kad su šiuo diplomu ji turi teisę laikyti architekto kvalifikacijos atestato egzaminą Architektų rūmuose, tačiau ši teisė neatima kitos pareiškėjos teisės siekti, kad jos Italijoje įgyta profesinė kvalifikacija būtų pripažinta Lietuvoje, tiesiogiai remiantis Direktyvos nuostatomis, kurias netinkamai įvykdė Italija, nepranešdama Europos Komisijai apie Italijoje išduodamus Laurea in Scienze dell‘ Architettura diplomus, suteikiančius jaunesniojo architekto kvalifikaciją.

9. Pareiškėjas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju, ji siekė ne įgyti architekto kvalifikacijos atestatą, o Lietuvoje pripažinti Italijoje įgytą architekto kvalifikaciją, todėl nebuvo jokio pagrindo kreiptis į Lietuvos architektų rūmus, kurie nėra įgalioti pripažinti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įgytą kvalifikaciją.

10. Atsakovai Aplinkos ministerija ir Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

11. Atsakovai nurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis LVAT 2022 m. spalio 5 d. sprendime pateiktais išaiškinimais ir pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos Prašymą kartu su pareiškėjos ir jos atstovo 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. rugsėjo 18 d. ir 2022 m. spalio 16 d. raštais pateiktais papildomais dokumentais ir paaiškinimais (toliau – ir papildomi dokumentai), atsižvelgiant į Komisijos siūlymą ir išvadą. Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjos Diplomas nenurodytas Direktyvos V priedo 5.7.1 punkte, Įstatymo 3 priedo 3.7.1 punkte ir 4 priedo 4 punkte. Pareiškėja nurodė ir neginčijo, kad jos pagal Diplomą baigtų studijų trukmė yra 3 metai, kad ji Italijoje privalomos praktikos ir valstybinio egzamino nelaikė, nėra registruota Italijos architektų registre.

12. Atsakovai pažymėjo, kad pagal Architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti architekto profesine veikla ar laikinai ir kartais teikti architektūrines paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-131 „Dėl Architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti architekto profesine veikla ar laikinai ir kartais teikti architektūrines paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 punktą Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Įstatymu ir Tvarkos aprašu, automatiškai pripažįsta architektų profesinę kvalifikaciją pagal Įstatymo 3 priedo 3.7.1 punkte ir 4 priedo 4 punkte nurodytus architektų formalios kvalifikacijos įrodymus. Pagal Direktyvos 10 straipsnį gali būti taikoma bendroji formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistema, kai atvykę architektai turi formalios kvalifikacijos įrodymą, nenurodytą Direktyvos V priedo 5.7 punkto sąraše. Kadangi pareiškėja nebuvo pateikusi Įstatymo 3 priedo 3.7.1 punkte ir 4 priedo 4 punkte nurodytų architektų formalios kvalifikacijos įrodymų, jai buvo taikoma bendroji formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistema. Atsakovai teigė, jog pareiškėjos teiginys, kad ji turi teisę tiesiogiai remtis Direktyva, prašydama, kad Lietuva pripažintų jos Italijoje įgytą jaunesniojo architekto kvalifikaciją, kurią patvirtina Diplomas, neturi teisinio pagrindo, nes Italijoje architekto profesinės kvalifikacijos pareiškėja neįgijo. Atsakovai akcentavo, kad vadovaujantis Įstatymu, jį įgyvendinančiu Tvarkos aprašu, kaip ir Direktyva, priimančioje valstybėje narėje pripažįstama tokia profesinė kvalifikacija, kurią asmuo įgijo kilmės valstybėje. Tačiau asmeniui nepateikus įrodymų, jog jis laikytinas įgijusiu architekto profesinę kvalifikaciją savo kilmės valstybėje narėje, priimanti valstybė narė neturi teisinio pagrindo pripažinti jo profesinę kvalifikaciją savo valstybėje.

13. Atsakovų nuomone, pareiškėjos pateiktas Diplomas nepatvirtino, kad ji įgijo architekto (ar jaunesniojo architekto) profesinę kvalifikaciją Italijos Respublikoje. Tai patvirtino ir Italijos kompetentinga institucija, Aplinkos ministerijai papildomai pateikus užklausą per Europos Komisijos vidaus rinkos informacinę sistemą: 2022 m. spalio 7 d. Aplinkos ministerija Europos Komisijos vidaus rinkos informacinėje sistemoje Italijos kompetentingai institucijai išsiuntė užklausą dėl pareiškėjos Italijoje įgytos profesinės kvalifikacijos pagal diplomą. 2022 m. spalio 12 d. gautoje ataskaitoje (IMI report Nr. 445277.1) Italijos kompetentingos institucijos pateikti atsakymai dėl diplomo: kad diplomas patvirtina trejų metų akademinį vardą, suteikiantį galimybę: teisę laikyti valstybinį jaunesniojo architekto profesinės kvalifikacijos egzaminą (jaunojo architekto vardas neįtrauktas į Direktyvos 2005/36/EB priedus) ir suteikiama teisė į magistro diplomą, su kuriuo vėliau galima laikyti valstybinį architektų profesinės kvalifikacijos egzaminą; pilietės diplomas patvirtina tik trejų metų akademinį išsilavinimą, kad tokį diplomą turintis specialistas galės dirbti pagal jaunesniojo architekto profesiją tik išlaikęs valstybinį profesinės kvalifikacijos egzaminą, be to, tik gavus jaunojo architekto kvalifikaciją galima vykdyti pagrindinę veiklą architektūros srityje (paprastos statybos); architektas ir architektas jaunesnysis specialistas Italijoje yra reglamentuojamos profesijos; kad norint verstis jaunesniojo architekto profesija būtina turėti ne tik architektūros mokslų diplomo laipsnį, tačiau ir išlaikyti valstybinį profesinės kvalifikacijos egzaminą.

Pareiškėjos pateikti dokumentai ir paaiškinimai patvirtino, kad ji Italijoje įgijo diplomą, tačiau valstybinio profesinės kvalifikacijos egzamino nelaikė. Pateikta informacija įrodė, kad pareiškėjos Italijoje gautas Diplomas neįrodo prašomos pripažinti architekto (ar jaunesniojo architekto) kvalifikacijos. Komisija Sprendime nurodė, kad nors pareiškėja neįgijo architekto profesinės kvalifikacijos Italijoje, buvo imtasi visų priemonių, norint įvertinti visus pareiškėjos pateiktus įrodymus apie jos Italijos Respublikoje įgytą kvalifikaciją ir jos atitiktį reglamentuojamai architekto profesijai taikomiems reikalavimams (atlikta pareiškėjos pateiktų dokumentų analizė ir vertinimas), pasiūlyti būdai pareiškėjai kaip įgyti architekto profesinę kvalifikaciją.

14. Atsakovai pažymėjo, kad Diplomas buvo vertintas 2013 m. balandžio 19 d. Komisijos posėdyje (Protokolas Nr. 2), gautos Lietuvos Respublikos aukštųjų architektūros mokyklų deleguotų komisijos narių išvados raštu, kuriose įvertintos pareiškėjos baigtų studijų disciplinos bei jų apimtis kreditais (viso 182 kreditai (būtini 240)). Lyginamoji pareiškėjos baigtų studijų ir Lietuvoje vertinimo metu dėstytų architektūros studijų analizė leido teigti, kad pareiškėja diplomu neįgijo architektūros bakalauro išsilavinimo, atitinkančio Lietuvos Respublikoje nustatytus reikalavimus (būtinus architektūros bakalauro kvalifikacijai įgyti), todėl pareiškėjos kvalifikacijos, įgytos Italijos Respublikoje, nebuvo galima laikyti lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamai architektūros bakalauro kvalifikacijai.

Nagrinėjant 2013 m. kovo 5 d. pareiškėjos pateiktą prašymą pripažinti architekto profesinę kvalifikaciją, įgytą Italijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų deleguoti komisijos nariai įvertino pareiškėjos išsilavinimo kompetencijas ir pasiūlė būdus (rekomendacijas), kaip pareiškėja galėtų įgyti architekto kvalifikaciją – pasiūlė pareiškėjai tęsti pradėtas studijas Italijos universitete ir įgyti kvalifikaciją, atitinkančią Įstatyme (Direktyvoje) nustatytus reikalavimus, arba atlikti išlyginamąsias architektūros studijas vienoje šių Lietuvos Respublikos mokyklų, rengiančių universitetines architektūros aukštojo mokslo studijas.

Antruoju atveju pareiškėjos studijų Italijoje metu įgytos kompetencijos įvertinamos (užskaitomos) priimant pareiškėją studijuoti Lietuvoje, kai įgyjamos tik papildomos (kurių trūksta pagal akademinį išsilavinimą) reglamentuotai architekto profesijai Lietuvoje būtinos akademinio išsilavinimo kompetencijos. Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendime, priešingai nei nepagrįstai teigė pareiškėja, nenurodyta, kad pareiškėjai buvo taikomos kompensacinės priemonės, nes: Direktyvos 2005/36/EB 14 straipsnyje, Įstatymo 16 straipsnyje, Tvarkos aprašo 19.3 punkte, Nuostatų 36 punkte yra nurodytos galimos skirti kompensacinės priemonės, kurių sąrašas baigtinis – profesinio tinkamumo testas arba profesinės adaptacijos laikotarpis.

Nei viena iš šių priemonių Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendime nenurodyta. Aplinkos ministerija nurodė, kad, vadovaudamasi Komisijos išvada, nepripažįsta pareiškėjos profesinės kvalifikacijos, įgytos Italijos Respublikoje, atitinkančia Įstatymo, kuriame perkelta Direktyva, reikalavimus. Nurodė teisinį ir faktinį Sprendimo priėmimo pagrindus ir motyvus ir tai, kad jis nenuginčytas.

15. Atsakovų nuomone, pasiūlytos rekomendacijos negalėjo būti laikomos kompensacine priemone, nes pareiškėja neįgijo profesinės kvalifikacijos Italijos Respublikoje, nes pagal Tvarkos aprašo 18 punkto (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. vasario 11 d.) nuostatas, kuriose apibrėžti galimi priimti Aplinkos ministerijos sprendimai, ir Įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. sausio 31 d.) 14 ir 15 straipsnius, kuriuose nurodyta, kas yra kompensacinės priemonės ir kada jos taikomos – kompensacinės priemonės gali būti taikomos tik turint architekto profesinę kvalifikaciją. Pareiškėja Direktyvoje nustatytus architektų rengimo reikalavimus atitinkančią architekto akademinę kvalifikaciją (architekto išsilavinimą) įgijo Lietuvoje, nes 2014 metais baigė išlyginamąsias studijas Vilniaus dailės akademijoje ir įgijo architektūros bakalauro diplomą, kuris publikuotas Direktyvos priede. Atsakovai manė, kad Lietuva, įvertinusi pareiškėjos studijų Italijoje įgytas kompetencijas (akademinį išsilavinimą) ir įgūdžius, sudarė galimybę baigti išlyginamąsias studijas ir suteikė jai architekto akademinę kvalifikaciją (architekto išsilavinimą). Kaip nurodyta Sprendime, pareiškėjos jaunesniojo architekto (junior architect) išsilavinimas, įgytas Italijos Respublikoje, su Lietuvos Respublikoje Vilniaus dailės akademijoje įvykdytomis išlyginamosiomis studijomis įgyjant architektūros bakalauro diplomą, atitinka Direktyvoje nustatytus architektų rengimo reikalavimus. Tai reiškia, kad pareiškėja įgijo architekto akademinę kvalifikaciją ir turi Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį išsilavinimą, t. y. yra architektė, ir gali užsiimti šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta architektų veikla, taip pat turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti architekto kvalifikacijos atestatą, kuris su diplomais patvirtintų architekto profesinę kvalifikaciją, įgytą Lietuvos Respublikoje.

16. Atsakovai akcentavo, kad kaip nurodyta Sprendime, Komisija atsižvelgė į aplinkybes, jog pareiškėja įgijo architektūros bakalauro diplomą Vilniaus dailės akademijoje ir jos pasirengimas atitinka Architektūros įstatymo 6 straipsnyje nurodytus architektų rengimo reikalavimus, kad pareiškėja yra įgijusi profesinės patirties, nes užsiėmė architekto veikla, tačiau, nors Įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje ir Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b dalyje profesinė kvalifikacija apibrėžta kaip kvalifikacija, kurią patvirtina formalios kvalifikacijos įrodymas, šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas kompetenciją patvirtinantis dokumentas ir (arba) profesinė patirtis, tačiau Direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Direktyva nustato taisykles, pagal kurias valstybė narė, suteikianti galimybę savo teritorijoje užsiimti reglamentuojama profesija atsižvelgiant į specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimą, pripažįsta vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse įgytą profesinę kvalifikaciją, ir kurios leidžia turinčiajam minėtą kvalifikaciją užsiimti ta profesija. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja ir akademinį išsilavinimą, atitinkantį architekto kvalifikacijai keliamus reikalavimus, ir architekto profesinę patirtį 2019–2020 metais įgijo Lietuvoje (ne kitose valstybėse), Sprendime pagrįstai nurodyta, kad Komisija neturėjo teisės vertinti šių dokumentų. Be to, pareiškėjos pateikti ir Komisijos surinkti įrodymai neparodė, kad pareiškėja Italijoje būtų įgijusi profesinę kvalifikaciją. Pareiškėja pagal Prašymą siekė, kad Lietuvoje būtų pripažinta jos kaip architekto, profesinė kvalifikacija.

17. Atsakovai pažymėjo, kad Italijos Respublikoje nustatyta architektų rengimo trukmė yra nurodyta Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų duomenų bazėje (European Commission Regulated professions database). Šioje duomenų bazėje nurodyta, kad Italijos Respublikoje architektų rengimo reikalavimams taikomas Direktyvos 46 straipsnis, pagal Direktyvos reikalavimus pripažįstami ir jos reikalavimus laikomi atitinkančiais architektūros Italijos Respublikos studijų ne trumpesnių nei 4 metai diplomai, kurie taip pat atitinka Direktyvos 11 straipsnio e punkto kvalifikacijos lygį.

Italijos Respublikoje architektai gali vykdyti veiklas, pagal kurias registruoti Italijos architektų rūmų registre (register of „order of Architects, planners, lanscapers and conservationits“). Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų duomenų bazėje nenurodyta, kad Italijoje architekto ir jaunesniojo architekto kvalifikacija yra tapati, skiriasi tiek taikomi reikalavimai architekto ir jaunesniojo architekto profesinei kvalifikacijai įgyti, jų rengimo trukmė ir atliekamų funkcijų apimtys. Jaunesnieji architektai, norėdami vykdyti veiklą pagal jaunesniojo architekto profesinę kvalifikaciją, turi būti baigę ne mažiau kaip trijų metų studijas, atlikti privalomą praktiką („Existence of mandatory traineeship“), išlaikyti valstybinį egzaminą („Existence of State exam to access the profession“).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovai teigė, jog Aplinkos ministerija pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos baigtas rengimas Italijos Respublikoje neatitinka būtiniausių architektų rengimui keliamų reikalavimų. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ji būtų įgijusi jaunesniojo architekto profesinę kvalifikaciją Italijoje. Taigi, atsižvelgiant į formaliojo kvalifikacijos įrodymo apibrėžimą, nurodytą Įstatymo 3 straipsnyje (atitinkamai, Direktyvos 3 straipsnis), taip pat į tai, kad pareiškėjos baigtas rengimas Italijos Respublikoje neatitinka būtiniausių architektų rengimui Italijoje keliamų reikalavimų, ir pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Italijos Respublikoje pripažįstama pareiškėjos profesinė kvalifikacija, todėl atsakovų nuomone, Aplinkos ministerija pagrįstai laikė, kad pareiškėjos Diplomas neatitinka Įstatymo 3 priedo 3.7.1 punkte ir 4 priedo 4 punkte (atitinkamai, ir Direktyvos) nurodytų architektų formalios kvalifikacijos įrodymų ir Diplomas nelaikytinas formaliuoju kvalifikacijos įrodymu Įstatymo (Direktyvos) prasme.

18. Atsakovai pabrėžė, kad pareiškėjos Italijos Respublikoje įgytas Diplomas įrodė pareiškėjos akademinį išsilavinimą, įgytą Italijos Respublikoje, o Lietuvoje baigtos išlyginamosios studijos (architektūros bakalauro diplomas Vilniaus dailės akademijoje) įrodė jos Lietuvoje įgytą akademinį išsilavinimą. Atkreipė dėmesį, kad Direktyva, Įstatymas, Tvarkos aprašas reglamentuoja būtent profesinės kvalifikacijos, įgytos vienoje valstybėje, pripažinimo kitoje valstybėje klausimus. Šie teisės aktai nenustato profesinės kvalifikacijos įgijimo asmens kilmės valstybėje, kadangi tai reglamentuoja atitinkamų valstybių nacionaliniai teisės aktai. Architektūros įstatymas nustato, kad architektų atestavimą, kurie išsilavinimą įgijo Lietuvoje, vykdo Lietuvos architektų rūmai. Taigi, Lietuvos architektų rūmai teisės aktų nustatyta tvarka atestuoja architektus, turinčius architekto išsilavinimą, įgytą Lietuvos Respublikoje, ir, įvertinę profesinę patirtį ir žinias, suteikia architekto kvalifikacijos atestatą. Aplinkos ministerija pagal Įstatymą ir Tvarkos aprašo 3 punktą yra kompetentinga institucija, įgaliota išduoti ar priimti architekto formalios kvalifikacijos įrodymus ir kitus dokumentus arba informaciją, taip pat gauti asmenų, siekiančių architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo, prašymus ir priimti sprendimus dėl šių prašymų arba jos kompetencijai priskirtais architekto profesinių kvalifikacijų pripažinimo klausimais. Pažymėjo, kad architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimas, kurį vykdo Aplinkos ministerija, ir architektų atestavimas, kurį vykdo Lietuvos architektų rūmai, yra dvi skirtingos procedūros. Pareiškėjos skundo teiginiai dėl architektūros bakalauro diplomo Vilniaus dailės akademijoje, kaip įrodančio pareiškėjos profesinės kvalifikacijos įgijimą Italijos Respublikoje ir kompensuojančio Italijoje įgyto išsilavinimo trūkumą, atsakovų nuomone, yra nepagrįsti, nes Aplinkos ministerijos atliekamas profesinės kvalifikacijos pripažinimas apima pripažinimą tokios profesinės kvalifikacijos, kurią pareiškėja yra įgijusi kilmės valstybėje, t. y. Italijoje.

II. 19. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjos L. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

20. Teismas nustatė, kad:

20.1. Aplinkos ministerija 2013 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą Nr.(14-2)-D8-3659, kuriame nurodė, jog nepripažįsta pareiškėjos profesinės kvalifikacijos, įgytos Italijos Respublikoje, atitinkančia Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo, kuriame perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, reikalavimų. Pažymėjo, jog pareiškėja, norėdama įgyti architekto profesinę kvalifikaciją, kuri būtų pripažinta Lietuvos Respublikoje, turi atlikti išlyginamąsias studijas Lietuvos Respublikos architektus rengiančioje universitetinėje aukštojoje mokykloje, kurios architektų rengimas atitinka Įstatymo 42 straipsnyje nustatytus architektų rengimo reikalavimus ir kurių diplomai nurodyti šio įstatymo 5.7 ir 6 prieduose, įgyti architektūros bakalauro diplomą ir vienerius metus teisės aktų nustatyta tvarka užsiimti profesine veikla Lietuvos Respublikoje arba tęsti pradėtas studijas Universita degli studi Roma Tre (Romos trečiasis universitetas) ir įgyti architekto profesinę kvalifikaciją pagal minėtus Įstatymo (Direktyvos) reikalavimus.

20.2. Pareiškėja atsakovui pateikė Prašymą, kuriame nurodė įvykdžiusi 2013 m. gegužės 2 d. sprendime nurodytus reikalavimus atlikti išlyginamąsias studijas ir vienerius metus užsiimti architekto veikla bei paprašė jos 2013 m. kovo 5 d. prašymo pagrindu priimti sprendimą pripažinti architekto profesinę kvalifikaciją, įgytą Italijos Respublikoje.

20.3. Aplinkos ministerija 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. (14)-D8(E)-144 nurodė, jog pareiškėja prašyme nenurodė, ar tęsė studijas Romos trečiajame universitete ir įgijo architekto profesinę kvalifikaciją Italijos Respublikoje, taip pat pareiškėjos paprašė per 20 darbo dienų papildyti prašymą ir pateikti dokumentus dėl įgytos kvalifikacijos Italijos Respublikoje.

20.4. Pareiškėja 2020 m. vasario 4 d. prašyme nurodė, jog vadovavosi 2013 m. gegužės 2 d. sprendime nurodytomis alternatyviomis sąlygomis, todėl pasirinko išlyginamąsias studijas ir, įgijusi architekto bakalauro diplomą, užsiėmė architekto profesine veikla Lietuvos Respublikoje, bei prašė užbaigti 2013 m. kovo 5 d. pradėtą kvalifikacijos pripažinimo administracinę procedūrą pagal 2013 m. gegužės 2 d. galiojusią tvarką.

20.5. Aplinkos ministerija 2020 m. vasario 28 d. raštu pareiškėją informavo, kad architekto profesinę kvalifikaciją, įgytą Lietuvos Respublikoje, pagal Direktyvą 2005/36/EB, patvirtina Lietuvos Respublikos aukštosios universitetinės architektūros mokyklos išduotas diplomas ir architekto kvalifikacijos atestatas. Rašte nurodoma, kad pareiškėjai po 3 metų studijų Romos trečiajame universitete 2012 m. spalio 10 d. išduotas architektūros mokslų bakalauro diplomas, nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. birželio 20 d. atlikus išlyginamąsias studijas Vilniaus dailės akademijoje, 2014 m. birželio 20 d. išduotas architektūros bakalauro diplomas, kuris publikuotas Direktyvos 2005/36/EB V priedo 7 punkte ir atitinka Direktyvos 2005/36/EB 46 straipsnyje nustatytus architektų rengimo reikalavimus. Pažymima, kad pareiškėjos architekto profesinė kvalifikacija atitiktų Direktyvos 2005/36/EB reikalavimus, jeigu ji kartu su Vilniaus dailės akademijos architektūros bakalauro diplomu turėtų architekto kvalifikacijos atestatą.

20.6. Atsakydama į pareiškėjos 2020 m. vasario 24 d. prašymą Aplinkos ministerija 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr.(14)-D8(E)-997 informavo, kad pareiškėja 2013 m. kovo 5 d. prašė pripažinti architekto profesinę kvalifikaciją, įgytą Italijos Respublikoje, o 2013 m. gegužės 2 d. sprendime Aplinkos ministerija nurodžiusi, ką daryti, siekiant, kad architekto profesinė kvalifikacija būtų pripažinta pagal teisės aktų reikalavimus. Į šį raštą pareiškėja neatsakė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pradėta administracinė procedūra buvo tęsiama ir iki šiol nėra užbaigta.

20.7. Nesutikdama su Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr.(14)-D8(E)-997 pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK), prašydama jį panaikinti ir įpareigoti Aplinkos ministeriją iš naujo svarstyti jos 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2020 m. vasario 4 d. prašymus. Dėl pareiškėjos skundo buvo priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr.21R-327(AG-200/07-2020), kuriuo jos skundas buvo patenkintas iš dalies, panaikintas Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 2 d. raštas Nr.(14)-D8(E)-997, o Aplinkos ministerija įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą.

20.8. Vykdydama LAGK sprendimą Aplinkos ministerija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą pripažinti architekto profesinę kvalifikaciją ir priėmė 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (14)-D8(E)-5841, kuriuo nepripažino pareiškėjos profesinės kvalifikacijos, įgytos pagal Romos trečiojo universiteto išduotą Laurea in Scienze dell‘Architettura diplomą.

20.9. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, su skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas), kuris 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.

20.10. LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, 2022 m. spalio 5 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos apeliacinį skundą patenkinti. LVAT panaikino Regionų administracinio teismo (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo apeliacinės komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. (34.25-74)-252-217 bei Aplinkos ministerijos 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (14)-D8(E)-5841.

20.11. Atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjos Prašymą, priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė nepripažinti pareiškėjos profesinės kvalifikacijos, įgytos Italijos Respublikoje, pagal pareiškėjos Prašymą (įskaitant ir papildomus dokumentus).

21. Teismas apžvelgė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Direktyvos 1 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies b punkto, 10, 21, 46 straipsnių nuostatas, taip pat Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 6 dalies, 12, 18 ir 44 straipsnių, Tvarkos aprašo 3, 4 ir 5 punktų nuostatas ir pažymėjo, jog iš teisės aktų nuostatų matyti, kad priimančioje valstybėje narėje pripažįstama tik tokia profesinė kvalifikacija, kurią asmuo yra įgijęs kilmės valstybėje. Atsakovas visiškai pagrįstai nurodė, kad asmeniui nepateikus įrodymų, jog jis laikytinas įgijusiu architekto profesinę kvalifikaciją savo kilmės valstybėje narėje, priimanti valstybė narė neturi teisinio pagrindo pripažinti jo profesinę kvalifikaciją savo valstybėje.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėja Prašymu siekė, kad Lietuvoje būtų pripažinta jos kaip jaunesniojo architekto, profesinė kvalifikacija pagal Laurea in Scienze dell‘Architettura diplomą. Ginčo, kad po trejus metus trukusių studijų Romos trečiajame universitete pareiškėjai išduotas 2012 m. spalio 10 d. architektūros mokslų bakalauro diplomas (Laurea in Scienze dell‘ Architettura), reg. Nr.122006, nėra. Minėtas diplomas buvo vertintas Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (14-2)-D8-3659 ir pareiškėjos profesinė kvalifikacija, įgyta Italijos Respublikoje, nepripažinta atitinkančia Įstatymo nuostatų. Italijos Respublika diplomo Laurea in Scienze dell‘Architettura (suteikiamo o trejų metų trukmės studijų) nenotifikavo Europos Komisijai ir jis neįtrauktas į Įstatymo (Direktyvos) priedus. LAGK 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 21R-327(AG-200/07-2020) konstatavo, kad pagal pareiškėjos 2013 m. kovo 5 d. kreipimąsi pradėta pareiškėjos kvalifikacijos pripažinimo procedūra buvo baigta priėmus 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuris pareiškėjos nebuvo apskųstas.

23. Teismas įvertino, kad atsakovas šioje byloje skundžiamą Sprendimą priėmė, vadovaudamasis LVAT 2022 m. spalio 5 d. sprendimu, kuriuo buvo panaikintas atsakovo 2020 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. (14)-D8(E)-5841. Pakartotinai spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo atsakovas kreipėsi į kompetentingą Italijos instituciją, pateikdamas užklausą per Europos Komisijos vidaus rinkos informacinę sistemą. 2022 m. spalio 12 d. Italijos kompetentinga institucija pateikė ataskaitą ir atsakymus dėl pareiškėjos diplomo, t. y. pareiškėjos diplomas patvirtina trejų metų akademinį vardą, suteikiantį galimybę: teisę laikyti valstybinį jaunesniojo architekto profesinės kvalifikacijos egzaminą (jaunojo architekto vardas neįtrauktas į Direktyvos 2005/36/EB priedus) ir suteikiama teisė į magistro diplomą, su kuriuo vėliau galima laikyti valstybinį architektų profesinės kvalifikacijos egzaminą; pareiškėjos diplomas patvirtina tik trejų metų akademinį išsilavinimą, kad tokį diplomą turintis specialistas galės dirbti pagal jaunesniojo architekto profesiją tik išlaikęs valstybinį profesinės kvalifikacijos egzaminą, be to, tik gavus jaunojo architekto kvalifikaciją galima vykdyti pagrindinę veiklą architektūros srityje (paprastos statybos); architektas ir architektas jaunesnysis specialistas Italijoje yra reglamentuojamos profesijos; kad norint verstis jaunesniojo architekto profesija būtina turėti ne tik architektūros mokslų diplomo laipsnį, tačiau ir išlaikyti valstybinį profesinės kvalifikacijos egzaminą. Taigi, pareiškėjos pateikti dokumentai ir paaiškinimai patvirtino, kad ji Italijoje įgijo diplomą, bet valstybinio profesinės kvalifikacijos egzamino nelaikė. Nustatytos faktinės aplinkybės ir informacija patvirtino, kad pareiškėjos Italijoje gautas Diplomas neįrodo pareiškėjos prašomos pripažinti architekto (ar jaunesniojo architekto) kvalifikacijos.

24. Teismas pažymėjo, jog Direktyva reglamentuoja vienoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą kitose valstybėse narėse. Pareiškėjai neįgijus architekto profesinės kvalifikacijos Italijoje, toks pripažinimas nėra galimas Lietuvoje. Vertindama pareiškėjos prašymą Aplinkos ministerija nustatė, kad Italijos Respublikoje nustatyta architektų rengimo trukmė yra nurodyta Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų duomenų bazėje (European Commission Regulated professions database). Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų duomenų bazėje nenurodyta, kad Italijos Respublikos jaunesniojo architekto rengimo reikalavimams yra taikomas Direktyvos 46 straipsnis, t. y. nenurodyta, kad Italijoje architekto ir jaunesniojo architekto kvalifikacija yra tapati. Europos Komisijos reglamentuojamų profesijų duomenų bazėje nurodoma, kad jaunesniojo architekto profesinei kvalifikacijai įgyti yra taikomi šie reikalavimai: ne mažiau kaip 3 metų architektūros krypties studijos aukštojoje mokykloje, privaloma praktika, privalomas valstybinis egzaminas ir privaloma registracija valstybinėje institucijoje. Atsakovas taip pat nustatė, jog pareiškėjos pateikto Diplomo nėra tarp Įstatymo 3 priedo 3.7.1 punkte ir 4 priedo 4 punkte nurodytų architektų formalios kvalifikacijos įrodymų, o jos studijos pagal 3 metų trukmę neatitinka būtinų architekto rengimo reikalavimų, nurodytų Įstatymo 44 straipsnyje (5 metų studijos pagal nuolatinę studijų formą, užbaigiamos sėkmingai išlaikius universitetinio lygio egzaminus arba 4 metų studijos, užbaigiamos sėkmingai išlaikius universitetinio lygio egzaminus ir pateikus pažymėjimą apie atliktą 2 metų profesinę praktiką). Pareiškėja nepateikė Italijos kompetentingos institucijos pažymėjimo, jog Italijos Respublikoje ji yra įgijusi architekto profesinę kvalifikaciją, atlikusi praktiką ir išlaikiusi valstybinį egzaminą, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos pateiktas Diplomas negali būti formalios kvalifikacijos įrodymu.

25. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime pateikta pozicija, kad pakartotinai nagrinėjant Prašymą Sprendime yra įvertinti visi pareiškėjos pateikti įrodymai ir paaiškinimai, todėl skundo argumentas, kad atsakovas nevertino visų įrodymų atmestas kaip nepagrįstas.

26. Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad atsakovas 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. (14)-D8(E)-997 patvirtino, jog pareiškėjos architekto išsilavinimas, įgytas Italijos Respublikoje, kartu su Vilniaus dailės akademijoje įvykdytomis išlyginamosiomis studijomis įgyjant architektūros bakalauro diplomą, atitinka Direktyvos reikalavimus. Teismas nustatė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino pareiškėjos nurodomas aplinkybes, tačiau pažymėjo, kad tai, jog pareiškėja baigė išlyginamąsias studijas, atliko praktiką ir jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos bakalauro diplomas niekaip nekeičia pareiškėjos Italijos Respublikoje įgyto diplomo vertinimo, nes pareiškėjos profesinė kvalifikacija, įgyta Italijos Respublikoje, nepripažinta atitinkančia Įstatymo nuostatų. Teismas sutiko su atsakovo pateiktais argumentais, kad Aplinkos ministerija pagal jai suteiktą kompetenciją turi teisę pripažinti tik kitoje valstybėje narėje įgytą profesinę kvalifikaciją, todėl neturėjo teisinio pagrindo pripažinti profesinę kvalifikaciją įgytą Lietuvos Respublikoje. Teismas paminėjo, kad atsakovas, vertindamas turimus rašytinius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, kad pareiškėja įgijo architektūros bakalauro diplomą Vilniaus dailės akademijoje ir jos pasirengimas atitinka Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 6 straipsnyje nurodytus architektų rengimo reikalavimus, kad pareiškėja yra įgijusi profesinės patirties, nes užsiėmė architekto veikla, tačiau teisės aktai, reglamentuojantys kvalifikacijos pripažinimą, aiškiai nurodo, kad pripažįstama profesinė kvalifikacija turi būti įgyta „kitose“ valstybėse (ne toje, kurioje kreipiamasi dėl jos pripažinimo). Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą ir tai, kad pareiškėja ir akademinį išsilavinimą, atitinkantį architekto kvalifikacijai keliamus reikalavimus, ir architekto profesinę patirtį 2019–2020 metais įgijo Lietuvoje (ne kitose valstybėse), Sprendime pagrįstai nurodoma, kad Komisija neturi teisės vertinti šių dokumentų, o surinkti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja Italijoje būtų įgijusi profesinę kvalifikaciją.

27. Pareiškėja skunde teigė, kad Italijos Respublika galimai netinkamai įgyvendino Direktyvos reikalavimus ir nepranešė Europos Komisijai apie pareiškėjos įgytą formalios kvalifikacijos įrodymą, t. y. Laurea in Scienze dell‘Architettura diplomą. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nustatė, kad European Commission Regulated professions database duomenų bazėje nurodyta, kad Italijos Respublikoje architektų rengimo reikalavimams taikomas Direktyvos 46 straipsnis, pagal Direktyvos reikalavimus pripažįstami ir jos reikalavimus laikomi atitinkančiais architektūros Italijos Respublikos studijų ne trumpesnių nei 4 metai diplomai, kurie taip pat atitinka Direktyvos 11 straipsnio e punkto kvalifikacijos lygį. Pareiškėjos nurodomų jaunesniųjų architektų rengimui taikomi reikalavimai, kai studijos trunka 3 metus, šių Direktyvos nuostatų neatitinka, todėl šios programos nėra notifikuotos Europos Komisijos ir atitinkamai diplomai nėra nurodomi Direktyvos prieduose. Be to, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, kadangi Aplinkos ministerija nustatė, jog pareiškėja Italijos Respublikoje nėra įgijusi jaunesniojo architekto profesinės kvalifikacijos.

28. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos Italijos Respublikoje įgytas Diplomas įrodo pareiškėjos akademinį išsilavinimą, įgytą Italijos Respublikoje, o Lietuvoje baigtos išlyginamosios studijos (architektūros bakalauro diplomas Vilniaus dailės akademijoje) įrodo jos Lietuvoje įgytą akademinį išsilavinimą. Atsakovo atliekamas profesinės kvalifikacijos pripažinimas apima pripažinimą tokios profesinės kvalifikacijos, kurią pareiškėja yra įgijusi kilmės valstybėje, t. y. Italijoje.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad Sprendimas, kuriuo atsakovas nepripažino pareiškėjos profesinės kvalifikacijos, įgytos Italijos Respublikoje, pagal pareiškėjos Prašymą (įskaitant ir papildomus dokumentus) yra teisėtas ir pagrįstas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo. Pareiškėja prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiuo atveju, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, kadangi pareiškėjos skundas atmestas, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismo netenkintas.

III. 30. Pareiškėja L. Č. apeliaciniame skunde prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą; panaikinti atsakovo Komisijos Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą; iš atsakovo Komisijos pareiškėjos naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes ir dėsto šiuos pagrindinius argumentus:

31.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas išimtinai formaliuoju (paraidiniu) Įstatymo bei Direktyvos teksto aiškinimu, nurodant, kad pareiškėjos pateiktas Diplomas neatitinka reikalavimų, numatytų Direktyvoje, todėl pareiškėjai negali būti taikoma Direktyvoje ir Įstatyme numatyta kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra. Pareiškėja su tokiu susiklosčiusios situacijos aiškinimu nesutinka, remdamasi šiame ginče priimtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimu.

31.2. Nors pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, tačiau pareiškėjos argumentų pagrįstumą patvirtina teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad 2023 m. Italija pripažino Lietuvoje įgytą diplomą, vertindama jį kartu su Italijoje įgytu diplomu ir visa kita pareiškėjos profesine patirtimi. Aplinkybė, kad Italija, spręsdama dėl pareiškėjos kvalifikacijos pripažinimo, vertino ir Italijoje įgytą diplomą, tik patvirtina, kad valstybė narė, spręsdama dėl kvalifikacijos pripažinimo, privalo atsižvelgti į visus suinteresuotojo asmens diplomus, pažymėjimus ir kitus dokumentus, taip pat reikšmingą patirtį, kai lygina šiais dokumentais ir patirtimi patvirtintas kompetencijas su žiniomis ir kvalifikacijomis, kurių reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus.

31.3. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2021 m. liepos 8 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje BB prieš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (C-166/20). Šiame sprendime buvo paaiškinta Direktyvos 1 straipsnio ir 10 straipsnio b punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 ir 49 straipsnių nuostatos. ESTT minėtoje byloje nusprendė, jog SESV 45 ir 49 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, kai suinteresuotasis asmuo neturi vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/36, iš dalies pakeistos Direktyva 2013/55, V priedo 5.6.2 punktą, bet įgijo su šia profesija susijusią profesinę kompetenciją tiek kilmės valstybėje narėje, tiek priimančiojoje valstybėje narėje, pastarosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, gavusios prašymą pripažinti profesinę kvalifikaciją, turi įvertinti šią kompetenciją ir ją palyginti su ta, kurios reikalaujama priimančiojoje valstybėje narėje tam, kad būtų galima verstis vaistininko profesine veikla. Jei ši kompetencija atitinka tą, kurios reikalaujama pagal priimančiosios valstybės narės nacionalinės teisės nuostatas, ji privalo ją pripažinti. <...> Pareiškėjos nuomone, nors šis išaiškinimas tiesiogiai taikomas vaistininko profesinės kvalifikacijos pripažinimui, tačiau jame suformuluotos taisyklės taikytinos ir nagrinėjamoje byloje.

31.4. Atmestini pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsakovo atliekamas profesinės kvalifikacijos pripažinimas apima pripažinimą tokios profesinės kvalifikacijos, kurią pareiškėja yra įgijusi kilmės valstybėje, t. y. Italijoje, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendime yra išaiškinta, kad atsakovas nagrinėjamu atveju privalėjo įvertinti visus pareiškėjos pateiktus įrodymus apie jos tiek Italijos Respublikoje, tiek Lietuvos Respublikoje įgytą akademinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, profesinę patirtį ir šių įrodymų visumos pagrindu priimti sprendimą dėl pareiškėjos architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Kadangi priimant Sprendimą, tokios analizės ir vertinimo padaryta nebuvo, todėl tiek atsakovo Sprendimas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

31.5. Priešingai nei nepagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja pateikė atsakovui visus įrodymus, kad įgijo papildomą kvalifikaciją ir atliko praktiką, įvykdydama kompensacines priemones, kurias atsakovas buvo nustatęs 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu. Pareiškėja tvirtina, kad nagrinėjamu atveju susidarė Teisingumo Teismo praktikoje aiškiai įtvirtintos Europos Sąjungos direktyvų vertikalaus tiesioginio veikimo sąlygos. Šiuo atveju konstatuotina, kad Italija netinkamai įgyvendino Direktyvos nuostatas dėl notifikavimo apie Laurea in Scienze dell‘Architettura, todėl pareiškėja turi teisę remtis tiesiogiai Direktyva, prašydama, kad Lietuva pripažintų jos Italijoje įgytą architekto kvalifikaciją, kurią patvirtina Laurea in Scienze dell‘Architettura diplomas. Pagal Direktyvą ir jos perkeltas nuostatas Lietuvos Respublikos įstatymuose profesinę kvalifikaciją patvirtina išsilavinimo dokumentas – diplomas, o teisę užsiimti atestuoto architekto veikla architektūros srityje patvirtina diplomas ir atestacinės komisijos išduotas pažymėjimas (atestuotas architektas (Direktyvos 2005/36/EB VI priedo 6 punktas)). Pareiškėjos teigimu, jos įgytas išsilavinimas, kaip patvirtino Aplinkos ministerija, atitinka nustatytus architektų rengimo reikalavimus, vadinasi, pareiškėja yra įgijusi architekto profesinę kvalifikaciją. Tai patvirtina ir Vilniaus dailės akademijos diplomas su diplomo priedėliu, kuriame yra nurodytas išduoto diplomo pavadinimas ir kvalifikacija: bakalauro diplomas, architektūros bakalauro kvalifikacinis laipsnis, architekto profesinė kvalifikacija (architektas). Pareiškėja paaiškina, kad su šiuo diplomu ji turi teisę laikyti architekto kvalifikacijos atestato egzaminą Architektų rūmuose, tačiau ši teisė neatima kitos pareiškėjos teisės siekti, kad jos Italijoje įgyta profesinė kvalifikacija būtų pripažinta Lietuvoje, tiesiogiai remiantis Direktyvos nuostatomis, kurias netinkamai įvykdė Italija, nepranešdama Europos Komisijai apie Italijoje išduodamus Laurea in Scienze dell‘Architettura diplomus, suteikiančius jaunesniojo architekto kvalifikaciją.

31.6. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji yra įgijusi Italijoje architekto kvalifikaciją, kurią siekia pripažinti Lietuvoje, ir įvykdžiusi kompensacines priemones, kurias atsakovas nustatė 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu. Ši pareiškėjos teisė negali būti paneigta, tik todėl, kad Italija nėra notifikavusi Europos Komisijos apie Italijoje išduodamus Laurea in Scienze dell‘Architettura diplomus, suteikiančius jaunesniojo architekto kvalifikaciją, kurią pareiškėja ir siekia pripažinti. Kadangi Lietuvoje įstatymai nenumato jaunesniojo architekto kvalifikacijos, spręstinas klausimas dėl kompensacinių priemonių būtinumo, įvertinus pareiškėjos įgytą papildomą išsilavinimą Lietuvoje ir atliktą praktiką, kompensacinės priemonės taikomos tuomet, kai asmuo yra įgijęs profesinę kvalifikaciją kilmės valstybėje narėje arba toje valstybėje narėje, iš kurios jis yra atvykęs, o pareiškėja šią kvalifikaciją akivaizdžiai yra įgijusi.

32. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad:

33.1. Apeliaciniame skunde dėstomi analogiški argumentai tiems, kurie buvo išdėstyti ir skunde pirmosios instancijos teismui, nepateikiant kitų konkrečių teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo argumentų, nenurodant, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, pareiškėjos nuomone, pritaikė netinkamai. Aplinkos ministerija dėl pareiškėjos argumentų išsamiai pasisakė tiek atsiliepime pirmosios instancijos teismui, tiek nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu.

33.2. Dėl pareiškėjos skunduose dėstomos pozicijos (analogiškos tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame) dėl ginčo aplinkybių vertinimo ir ginčui aktualių teisės aktų taikymo, Aplinkos ministerijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į argumentus, patvirtinančius ginčijamo Aplinkos ministerijos Sprendimo teisingumą, išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino visus ginčui aktualius teisės aktus, šio vertinimo pasekoje padarydamas pagrįstas išvadas.

33.3. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teisme posėdžio metu pateiktas dokumentas apie tai, kad Italijos kompetentinga institucija nusprendė, kad pareiškėjai „<...> yra pripažintas „Bakalauro diplomo, architektūros bakalauro kvalifikacinio laipsnio, architekto profesinės kvalifikacijos“ išsilavinimas, dėl registracijos Architektų registro, B sektoriuje, ir jaunesniojo architekto profesinės veiklos vykdymo tikslais“ patvirtina, kad Aplinkos ministerija turėjo vertinti tiek Italijoje, tiek Lietuvoje pareiškėjos įgytą išsilavinimą ir pripažinti, kad pareiškėja įgijo architekto profesinę kvalifikaciją Italijoje. Toks pareiškėjos argumentas iš esmės neteisingas, pirma, dėl to, jog faktas, kad pareiškėja baigė išlyginamąsias studijas Lietuvoje patvirtina, jog jos įgyto išsilavinimo Italijoje nepakako tam, kad jis būtų pripažintas Lietuvoje (reikėjo išlyginamųjų studijų); antra, Lietuvoje įgytas diplomas patvirtina, kad ji įgijo architekto akademinę kvalifikaciją (įgijo architektūros bakalauro diplomą) Lietuvoje, ne Italijoje; trečia, Vilniaus dailės akademijos architektūros bakalauro diplomas, kurį po išlyginamųjų studijų įgijo pareiškėja, publikuotas Direktyvos priede, todėl suprantamas Italijos kompetentingos institucijos sprendimas pripažinti pareiškėjos po išlyginamųjų studijų įgytą architekto akademinę kvalifikaciją; ketvirta, tai, kad jaunesniojo architekto išsilavinimas, įgytas Italijoje su Lietuvoje įgytu išsilavinimu atitinka Direktyvoje nustatytus architektų rengimo reikalavimus Aplinkos ministerija nurodė ginčijamame Sprendime, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja Italijoje įgijo architekto profesinę kvalifikaciją.

33.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Aplinkos ministerija priimdama Sprendimą ne tik įvertino visus pareiškėjos pateiktus dokumentus (tiek Italijoje, tiek Lietuvoje gautus diplomus ir įgytas kvalifikacijas) ir pasisakė dėl jų Sprendime, bet ir savo iniciatyva, siekdama užtikrinti teisingo sprendimo priėmimą, kreipėsi į kompetentingą Italijos instituciją, pateikdama užklausą per Europos Komisijos vidaus rinkos informacinę sistemą. Gauti atsakymai buvo įvertinti kartu su pareiškėjos pateiktais dokumentais, priimtas ginčui aktualius teisės aktus atitinkantis sprendimas, kurio panaikinimui, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo nepripažinta pareiškėjos profesinė kvalifikacija, esą, įgyta Italijos Respublikoje, pagal pareiškėjos Prašymą (įskaitant ir papildomus dokumentus), teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

35. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti atsakovo Komisijos Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas išimtinai formaliuoju (paraidiniu) Įstatymo bei Direktyvos teksto aiškinimu, nurodant, kad pareiškėjos pateiktas Diplomas neatitinka reikalavimų, numatytų Direktyvoje, todėl pareiškėjai negali būti taikoma Direktyvoje ir Įstatyme numatyta kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

37. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jų nekartoja, pabrėždama, kad pareiškėjai negali būti taikoma Direktyvoje ir Įstatyme numatyta kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra, nes pareiškėja architekto išsilavinimą įgijo Lietuvoje, baigdama Lietuvos dailės akademiją, jos išlyginamąsias studijas. Taigi, pareiškėja, kaip pagrįstai nurodo atsakovai, gali dirbti architekte Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme nustatytas procedūras, o jos Lietuvoje įgyta architektės profesija gali būti pripažįstama Italijoje. Tai, kaip nurodo pati pareiškėja, Italijoje ir buvo padaryta 2023 m. (žr. šios nutarties 31.2 punktą). Vadinasi, pareiškėja gali architekte dirbti tiek Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme nustatytas procedūras (atitinkamai, Įstatymo ir Direktyvos normos šioje byloje nėra aktualios), tiek Italijoje, nes jos Lietuvoje įgyta architektės profesija buvo pripažinta Italijoje 2023 m. Vadinasi, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 ir 49 straipsnių nuostatos taip pat negali būti pažeidžiamos Komisijos Sprendimu, kuriuo nepripažinta pareiškėjos profesinė kvalifikacija, esą, įgyta Italijos Respublikoje, pagal pareiškėjos Prašymą (įskaitant ir papildomus dokumentus) (pabrėžtina, kad ji Italijoje profesinės kvalifikacijos neįgijo, nes tai patvirtino Italijos institucijos). Taigi, apeliaciniame skunde pateiktais argumentais pareiškėja siekia ne apginti savo teises ir teisėtus interesus, o siekia pasinaudoti tokia teismine gynyba, kuri įvykdytų ne realų, o nominalų teisingumą.

38. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino taikytinų teisės aktų nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

39. Pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes jos apeliacinis skundas atmestas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. Č. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis