8b5ae81a-bb2f-4a19-be36-917c1b024fd7 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas A

Pranešėjas A. Saulėnas                                                                   Civilinė byla Nr.2A-431-622/2010

Teisėja L. Šimanskienė                                                                   Procesinio sprendimo

kategorijos

                                                                        Â

43.2.; 121.21. (S)

                                                                                    Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. birželio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Erika MisiÅ«nienė, sekretoriaujant Jelenai UÅ¡akovai, dalyvaujant ieÅ¡kovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovėms D. S., O. G.,

atsakovei L. V., atsakovės atstovui advokatui K. K., apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo VSDFV Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos

miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei L. V. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 802 Lt žalos atlyginimÄ . Nurodė, jog atsakovės dabar jau miręs sutuoktinis I. Č. 1998-01-21 kreipėsi į VSDFV Klaipėdos

skyrių dėl našlių pensijos skyrimo ir pateikė santuokos liudijimo (išduoto (duomenys neskelbtini)) bei mirties

liudijimo (išduoto (duomenys neskelbtini))

kopijas. Tačiau I. Č. nuslėpė, jog (duomenys neskelbtini) jis buvo sudaręs naujÄ santuokÄ su atsakove L. V. VSDFV Klaipėdos skyrius mokėjo I. Č. naÅ¡lių

pensijÄ vadovaujantis LR Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo nuostatomis. I. Č. mirė (duomenys neskelbtini). NaÅ¡lių pensija nėra skiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartÄ susituokus. Todėl minėtas I. Č. elgesys yra neteisėtas, pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį yra pagrindas civilinės atsakomybės atsiradimui. VSDFV Klaipėdos skyrius 2008-08-20 sprendimu Nr. 1R-204 nustatė I. Č. naÅ¡lių pensijos 802 Lt permokÄ . Mirusiojo I. Č. turtÄ paveldėjo atsakovė L. V., todėl ji turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-27 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ 66 Lt žyminį mokestį ir 400 Lt atstovavimo iÅ¡laidas. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais ir esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais teismas nustatė, kad I. Č. sutuoktinė T. I. mirė (duomenys neskelbtini). I. Č. ir atsakovė L. V. susituokė (duomenys neskelbtini). I. Č. 1998-01-21 pateikė praÅ¡ymÄ VSDFV Klaipėdos skyriui naÅ¡lių pensijai gauti. VSDFV Klaipėdos skyriaus 1998-01-28 sprendimu I. Č. buvo paskirta naÅ¡lių pensija. (Duomenys

neskelbtini) I. Č. mirė. Po jo mirties turtÄ paveldėjo atsakovė. I. Č. 1998-01-28 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu paskirta

naÅ¡lio pensija, 2008-08-20 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu nustatyta naÅ¡lio pensijos permoka, konstatuota, kad permoka susidarė dėl iÅ¡mokos gavėjo kaltės. Teismas nurodė, kad I. Č. buvo rusakalbis, praÅ¡ymas buvo pildomas lietuvių kalba, ar pildant praÅ¡ymÄ naÅ¡lio pensijai gauti I. Č. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sudarius naujÄ santuokÄ , naÅ¡lio pensija nepriklauso, ar praÅ¡ymo tekstas jam buvo

iÅ¡verstas į rusų kalbÄ , ieÅ¡kovo atstovai  teismo posėdžio metu patvirtinti negalėjo. I. Č. ieÅ¡kovui pateikė pasÄ , iÅ¡duotÄ 1993-03-26, kuriame buvo

atžyma apie santuokos sudarymÄ . Inspektorė, kuri tiesiogiai bendravo su atsakovės sutuoktiniu, pildė praÅ¡ymÄ naÅ¡lio pensijai gauti, nepatikrino aplinkybių, ar praÅ¡ymÄ pildantis asmuo nėra sudaręs naujos santuokos. Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovės sutuoktinis nesÄ Å¾iningai įgijo pensijos permokÄ , todėl priteisti iÅ¡ atsakovės, kaip turto paveldėtojos, be pagrindo įgytÄ turtÄ â€“ pensijos permokÄ , nėra pagrindo.

IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-27 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 802 Lt žalos atlyginimÄ . Nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , neiÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, bylÄ nagrinėjo remdamasis tik atsakovės teiginiais, neatsižvelgė į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus ir argumentus. Bylos duomenys leidžia teigti, jog I. Č. sÄ moningai kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl jam nepriklausančios naÅ¡lių pensijos

skyrimo ir, suprasdamas lietuvių kalbÄ , pasirašė 1998-01-21 praÅ¡ymÄ . Toks I. Č. elgesys buvo neteisėtas, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti

atlyginti padarytus nuostolius iš atsakovės, kaip mirusio I. Č. turto paveldėtojos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-27 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas, ar pakanka byloje įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Pagal CPK

176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK

185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK

185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m.

spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių

žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Å¡alių teisiniams santykiams turi bÅ«ti taikomas CK 6.241 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalies 4 punktas be kita ko nustato, jog negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujama kaip be pagrindo įgyta pensija, jeigu gavėjas veikė sÄ Å¾iningai arba nebuvo padaryta sÄ skaitybos klaida. Aplinkybę, kad pensijos gavėjas buvo nesÄ Å¾iningas, turi įrodyti ieÅ¡kovas (CK 4.26 straipsnis). IeÅ¡kovo teiginiai, jog I. Č. elgėsi nesÄ Å¾iningai ir sÄ moningai suklaidino ieÅ¡kovÄ , yra neįrodyti. VSDVF Klaipėdos skyriaus 2008-08-20 sprendime padaryta iÅ¡vada, jog 802 Lt naÅ¡lių pensijos permoka susidarė dėl iÅ¡mokos gavėjo kaltės, yra nepagrįsta. Viena ta aplinkybė, kad I. Č. kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl pensijos skyrimo, savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad I. Č. veikė nesÄ Å¾iningai. IÅ¡siaiÅ¡kinti pensijos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir pareikalauti reikiamų dokumentų turėjo VSDFV Klaipėdos skyrius, kaip pensijÄ mokanti institucija. I. Č. galėjo sÄ Å¾iningai klysti ir manyti, kad jam priklauso naÅ¡lių pensija. Jokių melagingų duomenų raÅ¡ytiniame praÅ¡yme pensijai skirti nėra nurodyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo Å¡alių teisnių santykių pobÅ«dį, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteisė žyminį mokestį ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas. CPK 99 straipsnio 6 dalis nustato, jog valstybinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei yra atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Jeigu ieÅ¡kinys atmetamas (kaip yra nagrinėjamu atveju), bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo tik tada, kai jis nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra atleistas. Jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo yra atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 2, 4 dalys). IeÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos. Todėl ginčijamas sprendimas turi bÅ«ti patikslintas, panaikinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ priteisimo. Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

           Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Panaikinti sprendimo dalį dėl 466 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteisimo.

Kolegijos pirmininkas                                                                                            Audrius Saulėnas

Teisėjai                                                                                            Rimvida Zubernienė

                                                                                                                 Erika Misiūnienė