Legislator Case Law & Legislation
8b59c334-8bcc-484e-aa3f-67af5060acaa AI generated

8b59c334-8bcc-484e-aa3f-67af5060acaa · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 8b59c334-8bcc-484e-aa3f-67af5060acaa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimta reklama“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atsis“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. S.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti 1792,68 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

8b59c334-8bcc-484e-aa3f-67af5060acaa · Klaipėdos apylinkės teismas: Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp Å¡alių raÅ¡ytinė sutartis dėl reklamos gamybos ir montavimo paslaugų sudaryta nebuvo. 2017 m. gegužės 23 d. AB „Swedbank“ mokėjimo pavedimu atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo 1000 Eur. 2018 m. birželio 5 d. ieÅ¡kovė atsakovei iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Serija RR Nr. 00470 už reklamos gamybos ir montavimo paslaugas 2792,68 Eur sumai. IÅ¡ 2016 m. lapkričio 17 d., 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. gegužės 23 d. elektroninių laiÅ¡kų matyti, kad tarp Å¡alių vyko susiraÅ¡inėjimas ir apsikeitimas dokumentais dėl darbų ir paslaugų užsakymo/atlikimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-808-965/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08344-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 27 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovės atstovams V. V., teisininkui A. V., atsakovės atstovui advokatui Remigijui Jakštui, trečiajam asmeniui D.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimta reklama“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atsis“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, D. S.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti 1792,68 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2013 metų gruodžio mėnesį tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta ilgalaikė sutartis dėl reklamos gamybos ir montavimo paslaugų. Ieškovė pagal atsakovės užsakymus gamino įvairius reklaminius stendus, tentus, lipdukus ir kt. ir juos sumontuodavo atsakovės nurodytuose objektuose. Darbus užsakydavo ir juos priimdavo atsakovės darbuotojas – projektų vadovas D. S.. Jis, ieškovės duomenimis, buvo UAB „Atsis“ vienas iš akcininkų ir de facto direktorius. Pretenzijų dėl darbų trūkumų atsakovė ieškovei nėra pareiškusi.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp Å¡alių nėra sudaryta jokia raÅ¡ytinė sutartis, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę kokie nors teisiniai santykiai. Å alys nei raÅ¡tu, nei žodžiu, nei kokia kita forma nesitarė dėl reklamos gamybos ir montavimo paslaugų, ar dėl konkrečių prieduose nurodytų darbų atlikimo.

Pažymėjo, kad trečiasis asmuo D. S., kaip projektų vadovas, neturėjo jokios teisės ir įgaliojimai veikti ar sudaryti sandorius atsakovės vardu, jis niekada nebuvo nei atsakovės vadovas, nei akcininkas. Atsakovės vadovas M. B. neturėjo jokios informacijos apie D. S. susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kove. Joks atsakovės įsiskolinimas ieÅ¡kovei niekada neegzistavo. Ä®siskolinimas susidarė dėl D. S. neteisėtų veiksmų, kadangi jis be jokio teisinio pagrindo, be jokių buhalterinių dokumentų ieÅ¡kovei sumokėjo 1000 Eur, pasinaudojus asmeniniais ryÅ¡iais su atsakovės buhaltere.

IeÅ¡kovė teismui pateikė dublikÄ dėl atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Nurodė, kad su atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis nesutinka, kadangi rangos ar atlygintinų paslaugų sutarties neįforminimas raÅ¡tu nedaro sutarties negaliojančia. IeÅ¡kovė pagal atsakovės užsakymus gamino įvairius reklaminius stendus ir kt., juos sumontuodavo atsakovės nurodytuose objektuose, atsakovė darbus priimdavo. Atsakovės siųsti elektroniniai laiÅ¡kai patvirtina, kad ji 2792 Eur su PVM skolÄ ieÅ¡kovei pripažįsta, be to, dalį Å¡ios sumos pervedė ieÅ¡kovei.

Pažymėjo, kad atsakovė nėra pareiÅ¡kusi jokių pretenzijų ieÅ¡kovei dėl nepagrįstai jai pervestų piniginių lėšų ir jų grÄ Å¾inimo. Å i aplinkybė taip pat patvirtina tarp Å¡alių susiklosčiusius sutartinius santykius. Atsakovė pateikė triplikÄ Ä¯ ieÅ¡kovės dublikÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl praÅ¡o jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad atsakovės įsiskolinimas yra užfiksuotas jos finansinės atskaitomybės dokumentuose ir/ar įtrauktas į apskaitÄ , todėl atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovei.

Trečiasis asmuo D. S. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu sutinka. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta ilgalaikė sutartis dėl reklamos gamybos ir paslaugų teikimo. Elektroniniuose laiÅ¡kuose nurodyti visi ieÅ¡kovės atlikti darbai buvo užsakyti atsakovės vardu, realiai buvo atlikti ir perduoti atsakovei. PaaiÅ¡kino, kad jis buvo atsakovės akcininkas, o kitas akcininkas M. B. bendru akcininkų susitarimu buvo ir UAB „Atsis“ direktorius.

Trečiasis asmuo tiesiogiai dalyvavo tiek atsakovės valdyme, kaip įmonės akcininkas, tiek ir kasdieninėje įmonės veikloje, kaip darbuotojas. Vėliau trečiasis asmuo UAB „Atsis“ akcijas pardavė. Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta šalių susitarimu ir atsakovė nėra pareiškusi trečiajam asmeniui pretenzijų dėl žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad šalys nebuvo sutarusios darbus priimti pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktus.

Tai, kad ieÅ¡kovės darbai buvo atlikti tinkamai ir atsakovės priimti, patvirtina atsakovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros savo užsakovams. IeÅ¡kovė ne vienerius metus bendravo su atsakovės atstovu D. S., kuris užsakinėjo darbus iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės vardu. IeÅ¡kovė turėjo pagrindÄ manyti, kad D. S. suteikta teisė sudaryti sandorius atsakovės vardu. Atsakovė ieÅ¡kovei pretenzijų dėl nepagrįsto praturtėjimo ar ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo trečiajam asmeniui nėra pareiÅ¡kusi.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad trečiasis asmuo D. S. veikti atsakovės vardu įgaliojimų neturėjo. Ä®monės vadovas nurodė, kad jam iÅ¡vykus, banko generatorių jis palikdavo trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo galėjo veikti savo asmeniniais interesais. Trečiasis asmuo D. S. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, paaiÅ¡kino, kad visÄ naudÄ gavo atsakovė, visas įmonės pelnas buvo jai pervestas.

Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp Å¡alių raÅ¡ytinė sutartis dėl reklamos gamybos ir montavimo paslaugų sudaryta nebuvo. 2017 m. gegužės 23 d. AB „Swedbank“ mokėjimo pavedimu atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo 1000 Eur. 2018 m. birželio 5 d. ieÅ¡kovė atsakovei iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Serija RR Nr. 00470 už reklamos gamybos ir montavimo paslaugas 2792,68 Eur sumai. IÅ¡ 2016 m. lapkričio 17 d., 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. gegužės 23 d. elektroninių laiÅ¡kų matyti, kad tarp Å¡alių vyko susiraÅ¡inėjimas ir apsikeitimas dokumentais dėl darbų ir paslaugų užsakymo/atlikimo.

Trečiasis asmuo D. S. UAB „Atsis“ akcininku buvo nuo 2007 m. rugsėjo 6 d., nuosavybes teise valdė 450 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. UAB „Atsis“ jis dirbo nuo 2007 m. spalio 2 d. iki 2017 m. birželio 9 d. Dėl santykių kvalifikavimo Byloje kilo ginčas dėl sutartinių rangos ar paslaugų teisinių santykių tarp šalių UAB „Rimta reklama“ ir UAB „Atsis“ egzistavimo bei atsakovės prievolės mokėti ieškovei už atliktus darbus – reklaminių stendų, tentų, lipdukų ir kt. pagaminimo bei sumontavimo.

Byloje nustatyta, kad raÅ¡ytinė sutartis dėl reklamos gamybos ir montavimo tarp ginčo Å¡alių sudaryta nebuvo, ieÅ¡kovė teigia, kad vykdė žodinį bei elektroniniu paÅ¡tu pateiktÄ atsakovės užsakymÄ , todėl mano, kad tarp Å¡alių susiklostė faktiniai rangos bei paslaugų teisiniai santykiai, kurių egzistavimÄ patvirtina tai, jog atsakovė UAB „Atsis“ elektroniniu paÅ¡tu pateikė užsakymÄ â€“ pagaminti reklaminius stendus, tentus, lipdukus ir kt. bei juos sumontuoti, užsakymas buvo priimtas, atlikti darbai buvo priimti, už darbus iÅ¡ dalies apmokėta, iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, atsakovė naudojosi atliktais darbais.

Tuo tarpu atsakovė UAB „Atsis“ teigia, kad susitarimas dėl reklamos gamybos su ieÅ¡kove nebuvo sudarytas, todėl tarp jos ir ieÅ¡kovės nesusiklostė rangos teisiniai santykiai ir ji neturi prievolės apmokėti ieÅ¡kovės pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros už atliktus darbus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims: kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus bei padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 str.). Ä®rodinėjimo procese teismas turi tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne; Å¡alių laisvę savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties formÄ ir turinį, iÅ¡skyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka ir kiti teisės principai.

Sutartis yra dviÅ¡alis arba daugiaÅ¡alis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau jÄ sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, iÅ¡raiÅ¡ka. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra jÄ sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valiÄ (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslÄ bei pobÅ«dį. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formÄ .

Sandoriai sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Sandoriai, kuriems įstatymai ar Å¡alių susitarimas nenustato raÅ¡ytinės formos, gali bÅ«ti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str. 2 d.). CK nenumato specialių reikalavimų sudaromo rangos sandorio formai, todėl Å¡alys sutartį galėjo sudaryta bet kokia forma, taip pat ir žodžiu. Kad Å¡alys galėtų pasiekti susitarimÄ ir sudarytų sutartį, bÅ«tina, kad viena Å¡alis pasiÅ«lytų sudaryti sutartį, o kita Å¡alis – sutiktų su Å¡iuo pasiÅ«lymu.

Rangos sutarties esmė yra ta, kad viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o kita Å¡alis (užsakovas) įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl visų esminių sutarties sÄ lygų (CK 6.162 str.). Esminė rangos sutarties sÄ lyga – rangos sutarties dalykas. Nesusitarus dėl sutarties dalyko, sutartis laikoma nesudaryta.

Pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalį rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrÄ darbo rezultatÄ arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ . Tai gali bÅ«ti naujo daikto sukÅ«rimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobÅ«džio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukÅ«rimu. Teismas pažymi, kad rangos ir paslaugų sutartys atribojamos pagal sutarties dalykÄ : rangos sutarties dalykÄ sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris Å¡ios sutarties atveju atlieka svarbiausiÄ vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobÅ«džio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukÅ«rimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai. Atsižvelgiant į tai, tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip rangos santykiai.

Dėl skolos Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė teigia, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė sutartis bei pateikiant užsakymÄ elektroniniu paÅ¡tu. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai dėl sutarties sÄ lygų Å¡alys sutaria žodžiu ar susitarimas nustatomas iÅ¡ konkliudentinių veiksmų, nustatyti visas sutarties sÄ lygas esant ginčui, gali bÅ«ti neįmanoma. Tokiais atvejais pripažįstama, kad Å¡alys susitarė dėl tų sÄ lygų, kurios įrodytos, arba jos nustatomos pagal dispozityviÄ sias teisės normas.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja, kai nekyla esminių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo ir bylos aplinkybių visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus nei jo nebuvus. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės ir atsakovės bendradarbiavimÄ dėl reklamos gamybos bei montavimo darbų užsakymo. Atsakovė elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę su konkrečia užduotimi ir ginčo Å¡alys susitarė dėl esminės rangos sutarties sÄ lygos dalyko – reklamos gamybos bei montavimo darbų, Å¡alys elektroniniu paÅ¡tu tarėsi dėl kainos bei atsiskaitymo.

Nors atsakovė teigia, kad, teikiant užsakymÄ reklamos gamybai, jos darbuotojas D. S. virÅ¡ijo įgaliojimus ir veikė savo naudai, tačiau ieÅ¡kovės atstovo bei trečiojo asmens duoti paaiÅ¡kinimai, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai tai paneigia. Trečiasis asmuo D. S. patvirtino, kad UAB „Atsis“ dirbo projektų vadovu, be to, buvo ir Å¡ios įmonės akcininku. Å ias aplinkybes patvirtinta į bylÄ pateiktas akcijų sertifikatas bei duomenys apie darbo teisinių santykių egzistavimÄ . Atsakovė Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė.

Trečiasis asmuo patvirtino, kad bendradarbiavimas ir faktiniai rangos santykiai tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę. Jis, kaip projektų vadovas, rūpinosi užsakymais ir jų vykdymu. Nurodė, kad atsakovės veikla taip pat susijusi su reklamos gamyba, tačiau ne visus reklaminius stendus, tentus, lipdukus ir kt. galėdavo pagaminti pati, todėl samdydavo subrangovus – šiuo konkrečiu atveju ieškovę. Su UAB „Atsis“ direktoriumi buvo sutarę pasidalinti darbais, todėl trečiasis asmuo rūpinosi užsakymais, jų vykdymu, nes direktorius turėjo asmeninių problemų, tačiau visus apmokėjimus vykdė direktorius.

Å ių trečiojo asmens nurodytų aplinkybių atsakovė bei jos atstovas nepaneigė jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovė, teigdama, kad trečiasis asmuo veikė savo naudai, nepateikė į bylÄ jokių įrodymų. Teismas siÅ«lė atsakovei pateikti įrodymus apie trečiojo asmens vykdytas darbines funkcijas, tačiau nei pareigybės apraÅ¡ymas, nei kiti duomenys, kurioje apibrėžtos projekto vadovo darbo funkcijos, į bylÄ nepateikti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad trečiasis asmuo, tekdamas užsakymÄ dėl reklamos gamybos, virÅ¡ijo savo įgaliojimus.

Atsakovė jokių reikalavimų trečiajam asmeniui nereiÅ¡kė. IÅ¡ byloje esančių elektroniniu paÅ¡tu pateiktų užsakymų matyti, kad D. S. su ieÅ¡kove bendravo naudodamas atsakovės UAB „Atsis“ elektroninio paÅ¡to adresÄ , bet ne savo asmeninį, todėl atsakovės vadovas, norėdamas kontroliuoti įmonės užsakymus, galėjo tai padaryti. Å ios aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, kad jos darbuotojas D. S. veikė savo asmeniniais interesais. Byloje esantys duomenys patvirtina, o atsakovė to nepaneigė, kad ieÅ¡kovė perdavė, o atsakovė priėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės jos atliktus darbus.

PrieÅ¡ingai, byloje pateiktos atsakovės UAB „Atsis“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros savo užsakovams patvirtina, kad užsakovai priėmė ieÅ¡kovės atliktus reklamos darbus ir už juos su atsakove atsiskaitė. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė už darbus iÅ¡ dalies su ieÅ¡kove taip pat atsiskaitė, pervesdama 1000 Eur. Vien tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuri atsakovei buvo pateikta apmokėti praėjus daugiau nei metams nuo darbų atlikimo, neįrodo, kad atsakovė sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytų darbų pas ieÅ¡kovę neužsakė.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ UAB „Rimta reklama“ pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovė visÄ laikÄ su ieÅ¡kove atsiskaitydavo dalimis, Å¡alis toks atsiskaitymo bÅ«das tenkino, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ieÅ¡kovės teiginiais, kad Å¡alys buvo sutarusios, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra atsakovei bus iÅ¡raÅ¡oma tik tuomet, kai ji galės iÅ¡ karto jÄ apmokėti. 2017-05-23 iÅ¡ atsakovės elektroninio paÅ¡to iÅ¡siųstas laiÅ¡kas ieÅ¡kovei patvirtina, kad atsakovė PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytus darbus priėmė, už juos iÅ¡ dalies apmokėjo, pervesdama 1000 Eur, ir pripažino 1792 Eur skolÄ , todėl ieÅ¡kovės iÅ¡siųsta PVM sÄ skaita faktÅ«ra sukÅ«rė atsakovei prievolę sumokėti už joje nurodytus darbus.

Byloje pateiktų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad darbų užsakovams atsakovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už ieÅ¡kovės atliktus darbus, darbai buvo atlikti ir priimti, prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra. Teismo nuomone, ieÅ¡kovė įrodė, kad tarp ginčo Å¡alių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėjo vykdyti ir, kaip teigia ieÅ¡kovė, nevykdė prievolės atsiskaityti už darbus (CPK 178 str.). Todėl atsakovei tenka pareiga sumokėti ieÅ¡kovei už atliktÄ darbÄ pagal sutartį (CK 6.200 str.).

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1792,68 Eur skolos. Dėl palÅ«kanų IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 alimi, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, patyrė 550 Eur atstovavimo iÅ¡laidų už procesinių dokumentų parengimÄ . Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Byloje duomenų apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atsis“ 1792,68 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1792,68 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 591 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimta reklama“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Erika Tamošaitienė