2022-09-07 Nr. AB-21988-3-63-3-02347-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-273-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02347-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės P. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovei P. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara“ su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovės P. L. priteisti 130,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 jam pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), savininke, už ginčo laikotarpį nesumokėjo 130,80 Eur vietinės rinkliavos. Pareiškėjas pažymėjo, kad už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovei priskaičiuota vietinė rinkliava priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėjas nurodė, kad įsipareigojimus pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. T11-673 vykdė laiku ir tinkamai.

3. Atsakovė P. L. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti.

4. Atsakovė nurodė, kad ji yra gyvenamojo namo, esančio adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė pažymėjo, kad su pareiškėju jokių sutarčių dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nesudarė. Atsakovė paaiškino, kad dalį atliekų sunaudoja ir faktiškai jokių atliekų nesukūrė.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 130,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsnio 1, 2 punktais, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, kurie buvo pakeisti nuo 2019 m. liepos 4 d. įsigaliojusia Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtinta nauja šio teisės akto redakcija (toliau – ir Nuostatai) 2, 13, 14, 16, 17, 22, 39 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir sprendė, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

7. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovė yra nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Teismas atmetė atsakovės argumentą, jos ji su pareiškėju nesudarė jokių sutarčių.

8. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad Nuostatuose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo” sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovė teigia, jog ginčo laikotarpiu ji ginčo nekilnojamojo turto objektu faktiškai nesinaudojo, byloje nėra duomenų, kad dėl šios aplinkybės ji kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų. Kadangi ginčo laikotarpiu atsakovė buvo ginčo nekilnojamojo turto objekto savininkė, teismas darė išvadą, jog vietinė rinkliava jai paskaičiuota pagrįstai.

9. Teismas iš pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir mokėjimo pranešimų nustatė, kad atsakovei už ginčo laikotarpį 130,80 Eur vietinės rinkliava paskaičiuota, taikant Nuostatuose nustatytus dydžius (už individualų namą kaime). Teismas vertino, kad vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai. Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdžiusi, teismas priteisė 130,80 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą pareiškėjui.

III. 10. Atsakovė P. L. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

11. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atsakovė pabrėžia, kad vietinė rinkliava negalima, jei asmuo nenori įgyti (naudotis) atitinkama teise. Atsakovės teigimu, teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjas vykdė prievolę, kadangi ji jokių atliekų nedavė.

12. Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės apeliaciniu skundu, pažymi, kad atsakovei nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas už jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą. Šiam objektui buvo pritaikytas Nuostatų 1 priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – turto vienetas kaime. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš Nuostatų matyti, jog juose nustatyta bendra pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su aplinkybe, kad atitinkamo nekilnojamojo turto objekto naudojimas suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos norminių teisės aktų nustatyta tvarka, savivaldybės organizuotoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas pagristai nustatė, jog atsakovė už jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą pagal Nuostatus laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu, vietinės rinkliavos mokėtojas gali kai kurių rūšių atliekas tvarkyti pats, išskyrus komunalines atliekas, todėl atsakovė negali būti komunalinių atliekų tvarkytoja. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovė nepateikė pareiškėjui Nuostatų 25 punkte nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad jai priklausantis nekilnojamojo turto objektas yra nenaudojamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 130,80 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., priteisimo pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą iš atsakovės P. L..

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 130,80 Eur vietinės rinkliavos. Atsakovė apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, iš esmės argumentuodama tuo, kad ji nenorėjo naudotis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga.

16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.).

18. Pagal Nuostatų 5.7 punktą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas nekilnojamojo turto objektų savininkas ar įgaliotas asmuo privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

19. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Teisę mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019).

20. Pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovė nuosavybės teisės pagrindu ginčo laikotarpiu valdo nekilnojamojo turto objektą, adresu, Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra surinkta duomenų (pateikta įrodymų), jog atsakovė nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, juo disponuojant (plačiąja prasme) komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė pripažintina atliekų turėtoja ir atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtoja pagal Nuostatus.

21. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų nekartoja.

22. Apibendrinant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės P. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius