8b57cb61-63db-4ede-b85f-e8911e1c6a73 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6141-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00776-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2., 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                            n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas R. A. su skundu (b. l. 30–32) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 18 000 Eur (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Skunde paaiÅ¡kino, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu su pertraukomis nuo 2011-11-11 iki 2016-03-01 kamerose, kuriose nebuvo užtikrinamas teisės aktuose nustatytas minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimas.

Be to, buvo laikomas suimtas nepagrįstai ilgÄ laikÄ , izoliuotas nuo artimųjų giminaičių. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, pareiÅ¡kėjas prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti bei taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .PaaiÅ¡kino, kad į LukiÅ¡kių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų į LukiÅ¡kių TI-K, skaičiui.

Skirstant asmenis į kameras, turi bÅ«ti laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kuriose kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytas ribas. Susidarius tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

Be to, suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė naudotis sporto kiemeliu, koplyčia, biblioteka, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. IÅ¡ kalinamų asmenų reikalaujama kamerose palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ bei su UAB „Dezinfa“. Minėtos įmonės atlikdavo kenkėjų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

LukiÅ¡kių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kadangi nuteistieji bei suimtieji dažnai tyčia niokoja valstybės turtÄ , suremontuotose kamerose dažnai tenka daryti pakartotinį remontÄ . Asbestas LukiÅ¡kių TI-K konstrukcijoje nėra naudojamas.Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Vedami pasivaikščioti, suimtieji turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ .

Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis teisės aktų reikalavimų. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Lentynos įrengiamos atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti papildomų baldų.

Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – HN 76:2010), 24 punkte įtvirtinta, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K langai pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.Maistas suimtiesiems teikiamas nemokamai, o valgiaraščiai parengti atsižvelgiant į fiziologines mitybos normas, religinius įsitikinimus bei rėžimo reikalavimus. Juos parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Dietinis maitinimas skiriamas ligoniams pagal gydytojų rekomendacijas. PareiÅ¡kėjui tokios rekomendacijos nebuvo nustatytos.LukiÅ¡kių TI-K galiojanti teisės kartÄ Ä¯ savaitę nusiprasti po duÅ¡u įgyvendinimo tvarka atitinka HN 76:2010 68 punkte įtvirtintus reikalavimus.

Suimtiesiems leidžiama kartÄ Ä¯ savaitę prausti visÄ kÅ«nų po Å¡iltu duÅ¡u.Suimtųjų teisė į pasimatymus įgyvendinama vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsniu. Pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis skaičius nėra ribojamas, tačiau bÅ«tina gauti ikiteisminį tyrimÄ vykdančio prokuroro ar teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytinį sutikimÄ . Taip pat paprastai grupei priskirtiems nuteistiesiems kartÄ Ä¯ du mėnesius suteikiamas trumpalaikis pasimatymas. Suteikti teisę į pasimatymÄ gali ikiteisminį tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas ar baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas.

Tuo tarpu pataisos įstaiga privalo Å¡iÄ teisę įgyvendinti. Asmenys, norintys įgyvendinti pasimatymo teisę, privalo nustatyta tvarka registruotis. Ilgalaikių pasimatymų kambarių įrengimas nėra numatytas teisės aktuose, reglamentuojančiuose tardymo izoliatorių įrengimÄ .PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais bei samprotavimais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. Nėra įrodyta, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai darė jam tiesioginę įtakÄ .

Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 44 straipsnio 1 dalimi, atsakovės atstovas prašė teismo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 5,76 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant su bylos nagrinėjimu susijusiÄ medžiagÄ .Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Å ioje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Aplinkybė, kad kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis asmuo, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).Pažymėtina, kad LVAT yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygomis, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).Atsakovės atstovas prašė teismo taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo bylose, LVAT, atsižvelgęs į pažeidimų pobÅ«dį, ne kartÄ yra konstatavęs, kad paprastai pareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2011-11-17 iki 2016-03-01 (b. l. 40–43), o skundÄ teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2016-02-22 (b. l. 23).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2013-02-23 atmestina kaip pareikÅ¡ta, praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Toliau teismas vertina galimai padarytus pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus, dėl kurių nebuvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, jog buvo laikomas kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimų.

Minimalų kameros plotÄ vienam asmeniui nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124. Å io įsakymo 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovės atstovas pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu ir su juo kartu kamerose laikytų asmenų kiekį.

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo su pertraukomis laikomas nuo 2014-08-28 iki 2016-03-01. Å iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,48 kv. m iki 29,44 kv. m. PareiÅ¡kėjui minėtu laikotarpiu tekdavo nuo 2,43 kv. m iki 14,72 kv. m ploto. IÅ¡ viso 141 dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo laikomas minėto ploto kamerose, neužtikrinant teisės aktuose įtvirtinto minimalus kameros ploto reikalavimo. Ä® Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama, vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .Anot pareiÅ¡kėjo, jis buvo suimtas ir laikomas LukiÅ¡kių TI-K nepagrįstai ilgÄ laikÄ , kas lėmė jo izoliavimÄ nuo artimųjų giminaičių, galimybės padėti.

Pareiškėjas dėl to negalėjo padėti savo sunkiai besiverčiantiems šeimos nariams. Pažymėtina, kad vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, administraciniai teismai nenagrinėja teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suėmimas gali būti paskirtas tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi.

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, dėl per ilgo suėmimo laiko ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių (izoliavimas nuo artimųjų giminaičių), nėra susijusios su kalinimo įstaigos pareigūnų veiksmais. Šios aplinkybės sietinos su ikiteisminio tyrimo metu priimtais sprendimais dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo. Specialioji teisėjų kolegija 2015-09-08 nutartyje teismingumo byloje Nr. T-124/2015 nurodė, kad reikalavimas dėl žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o reikalavimas dėl žalos, susijusios su kardomojo kalinimo taisyklių pažeidimu, atlyginimo teismingas administraciniam teismui.

Todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina teisė dėl žalos, atsiradusios, jo nuomone, dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų bei teismo veiksmų, atlyginimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, byloje neginčijamai nustatyta, kad ne visÄ laiko, praleisto LukiÅ¡kių TI-K, dalį, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta jo teisė bÅ«ti kalinamam kamerose, atitinkančiose teisės aktuose nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus.

Todėl pripažintina, kad jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas, atsižvelgdamas į minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , jog dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti, adekvati priteistina suma yra 1 410 Eur (vienas tÅ«kstantis keturi Å¡imtai deÅ¡imt eurų).Atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – Atlyginimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 5,76 Eur sumÄ .Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų darytina iÅ¡vada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. A. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 410 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo R. A. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

             Teisėjas             Arūnas Kaminskas