8b56b117-cd20-46bb-804e-d321ca05d60a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2933-473/2017Proceso Nr. 3-61-3-00888-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. T. (R. T.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. T. (R. T.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (t.

I, b. l. l–2), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2016-12-01 buvo laikomas Lukiškių TI-K. Kameros buvo perpildytos, jų būklė kritinė, nebuvo galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu stresu ir kitais nepatogumais.

Pažymėjo, kad dėl kamerų perpildymo mažėjo vienam asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus turintis tekti plotas, trumpėjo maudymosi duše laikas, teko mažiau darbuotojų, kuriuos būdavo sunkiau pasikviesti. Nurodė, kad kamerose buvę tualetai buvo prie kameros durų, kuriose įrengti stebėjimo langeliai, todėl pareigūnai galėjo matyti kalinį, esantį tualete. Kamerose lovos buvo surūdijusios, dažai nusilupę, tinkas krito ant galvos, ant sienų buvo pelėsiai. Pareiškėjo manymu, Lukiškių TI-K visus pažeidimus darė piktybiškai ir net nebandė sušvelninti šių pažeidimų neigiamo poveikio.

             Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 9,30 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (t. I, b. l. 9–17). Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) reikalavimus.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo nurodytos žalos atsiradimÄ .PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas dalyje.Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimais, pateiktais dokumentais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.             Šioje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas R.

T. 2014-08-19 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2014-08-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 257, kurios plotas 34,57 m2, kurioje buvo laikomi 5 asmenys; nuo 2014-08-21 iki 2014-08-24 kameroje Nr. 257 buvo laikomi 9 asmenys; 2014-08-25 kameroje Nr. 257 buvo laikomi 8 asmenys; nuo 2014-08-26 iki 2014-08-27 kameroje Nr. 257 buvo laikomi 9 asmenys; 2014-12-04 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 400, kurios plotas 40,40 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2014-12-05 iki 2014-12-06 kameroje Nr. 400 buvo laikomi 4 asmenys; 2014-12-07 kameroje Nr. 400 buvo laikoma 10 asmenų; 2015-01-08 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas 7,49 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 274, kurios plotas 7,84 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2015-01-09 kameroje Nr. 274 buvo laikomi 4 asmenys; nuo 2015-01-10 iki 2015-01-11 kameroje Nr. 274 buvo laikomi 3 asmenys; nuo 2015-01-12 iki 2015-01-13 kameroje Nr. 274 buvo laikomi 2 asmenys; 2015-01-14 kameroje Nr. 274 buvo laikomi 3 asmenys; 2015-01-29 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 114, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 258, kurios plotas 34,71 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-01-30 kameroje Nr. 258 buvo laikomi 7 asmenys; nuo 2015-01-31 iki 2015-02-02 kameroje Nr. 258 buvo laikomi 8 asmenys; 2015-02-03 kameroje Nr. 258 buvo laikomi 5 asmenys; 2015-02-04 kameroje Nr. 258 buvo laikomi 7 asmenys; 2015-02-12 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 400, kurios plotas 40,40 m2, kurioje buvo laikomi 4 asmenys; nuo 2015-02-13 iki 2015-02-16 kameroje Nr. 400 buvo laikomi 9 asmenys; 2015-03-12 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 109, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 400, kurios plotas 40,40 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-03-13 perkeltas į kamerÄ Nr. 399, kurios plotas 31,61 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-03-14 kameroje Nr. 399 buvo laikomi 4 asmenys; 2015-03-15 kameroje Nr. 399 buvo laikomi 7 asmenys; 2015-05-07 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 400, kurios plotas 40,40 m2, kurioje buvo laikomi 4 asmenys; nuo 2015-05-08 iki 2015-05-10 kameroje Nr. 400 buvo laikomi 9 asmenys; 2015-05-21 atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 400, kurios plotas 40,40 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2015-05-22 kameroje Nr. 400 buvo laikomi 9 asmenys; nuo 2015-05-23 iki 2015-05-24 kameroje Nr. 400 buvo laikoma 10 asmenų; 2015-09-10 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas 7,45 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-09-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 400, kurios plotas 40,40 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2015-09-12 iki 2015-09-13 kameroje Nr. 400 buvo laikomi 8 asmenys; 2015-10-15 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 400, kurios plotas 40,40 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2015-10-16 kameroje Nr. 400 buvo laikomi 6 asmenys; nuo 2015-10-17 iki 2015-10-18 kameroje Nr. 400 buvo laikoma 11 asmenų; 2015-10-19 kameroje Nr. 400 buvo laikomi 8 asmenys; 2015-11-19 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamera Nr. 125, kurios plotas 6,48 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 400, kurios plotas 40,40 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys; nuo 2015-11-20 iki 2015-11-21 kameroje Nr. 400 buvo laikoma 10 asmenų; 2015-11-22 kameroje Nr. 400 buvo laikoma 11 asmenų; 2015-12-23 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamera Nr. 119, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas 7,45 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2015-12-24 kameroje Nr. 115 buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2015-12-25 iki 2015-12-27 kameroje Nr. 115 buvo laikomas 1 asmuo; 2016-01-21 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas j kamera Nr. 117, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo laikomi 3 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 404, kurios plotas 17,02 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2016-01-22 kameroje Nr. 404 buvo laikomi 5 asmenys; 2016-01-23 kameroje Nr. 404 buvo laikomi 6 asmenys; 2016-01-24 kameroje Nr. 404 buvo laikomi 8 asmenys; 2016-02-25 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamera Nr. 108, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo laikomi 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 316, kurios plotas 7,18 m2, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2016-02-26 kameroje Nr. 316 buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2016-02-27 iki 2016-02-28 kameroje Nr. 316 buvo laikomi 3 asmenys; 2016-02-29 kameroje Nr. 316 buvo laikomi 2 asmenys.             Taigi pareiÅ¡kėjas nuo 2014-08-19 iki 2016-02-29 su pertraukomis LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas 71 dienÄ .Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas 59 dienas.

PareiÅ¡kėjas 12 dienų LukiÅ¡kių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.PareiÅ¡kėjas nurodo, dėl per mažo kameros ploto patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu stresu ir kitais nepatogumais.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais bÅ«dais, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių. Vadinasi, valstybė 12 dienų neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Atsakovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .              PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose buvę tualetai buvo prie kameros durų, kuriose įrengti stebėjimo langeliai, todėl pareigÅ«nai galėjo matyti kalinį, esantį tualete.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte buvo nustatyta, kad Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Duomenų apie tai, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai byloje nėra. Taigi, Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nėra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas bÅ«tų įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau pagal Europos ministrų komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjas įgijo teisę į žalos atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai buvo kalinamas kamerose 257 ir 258, nes kaip nurodo pats pareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ , Å¡iose kamerose privatumas naudojantis tualetu jam buvo užtikrintas (t.

I, b. l. 190, 191).PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose lovos buvo surÅ«dijusios, dažai nusilupę, tinkas krito ant galvos, ant sienų buvo pelėsiai. Atsakovės atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus iÅ¡ kurių matyti, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015-10-19 operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu kameroje Nr. 400, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-10-15 iki 2015-10-19 pažeidimų nenustatė (t. I, b. l. 82). Kiti atsakovės atstovo pateikti patikrinimo aktai negali bÅ«ti vertinami kaip įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinti medžiaga, kadangi patikrinimai buvo atlikti ne tuo metu kada pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas konkrečiose kamerose arba ne tose kamerose.

Kitų įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginius dėl blogos kamerų bÅ«klės nėra. LukiÅ¡kių TI-K Administracijos reikalų skyrius 2017-03-24 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 24-1600 nurodė, jog pareiÅ¡kėjas dėl laikymo sÄ lygų jo buvimo įstaigoje laikotarpiu nepateikė (t. I, b. l. 24). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerų bÅ«klės atmetami kaip nepagrįsti.              Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ ir trukmę, į tai, kad byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 12 dienų pažeidžiant jo teisę į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotÄ kameroje, į tai, kad 46,5 dienos nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis tualetu Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kurioje 9,00 Eur yra maksimali suma už 1 dienÄ , praleistÄ LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (pvz., LVAT 2015-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1219-502/2016), protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 200,00 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 200,00 Eur.Atsakovės atstovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 9,30 Eur patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovės atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 9,30 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateikto 2017-04-04 praneÅ¡imo Nr. 24-2033 dėl dokumentų kopijų parengimo kaÅ¡tų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 9,30 Eur už kopijų parengimÄ . Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Ä®rodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, atsakovės atstovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nesprendžiamas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo R.

T. (R. T.) skundÄ tenkinti dalyje ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                           Violeta Balčytienė