2019-01-16 Nr. AB-1534-3-64-3-02008-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-82-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02008-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. ir atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo dalių panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, žalos atlyginimą, t. y. vidutinį tarnybinį atlyginimą už laikiną nušalinimą laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 27 d., bei 0,07 proc. dydžio delspinigius, delspinigių dydį kartą per metus indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; 2) panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, R. S. 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 40-S-55992U-1 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl tarnybinės uniformos grąžinimo ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir atsakovas, Šiaulių AVPK) grąžinti pareiškėjui tarnybinę uniformą; 3) panaikinti Sprendimo dalį dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo ir įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant buvusį laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 27 d., taip pat stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi priėmė nagrinėti tik 2 ir 3 skundo reikalavimus.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo išteisintas dėl jam inkriminuotų veikų reabilituojančiais pagrindais. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje buvo paliktas nepakeistas, nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nesant tam pagrindo, pareiškėjo atlikti veiksmai galėjo būti vertinami tik kaip tarnybiniai nusižengimai, o nušalinimas nuo pareigų buvo paskirtas nepagrįstai, neteisėtai apribojant jo teises ir laisves, kas lėmė turtinės žalos (negauto atlyginimo) atsiradimą. Pareiškėjo vertinimu, vien aplinkybė, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo skirtas teismo nutartimi, šios procesinės prievartos priemonės nedaro teisėta. Be to, jokia tarnybinė nuobauda pareiškėjui nebuvo skirta. Remdamasis tuo, pareiškėjas tvirtino, jog yra pagrindas perskaičiuoti jo vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį. Pareiškėjas pabrėžė, jog iš vidaus tarnybos jis buvo atleistas ne už pareigūno vardo pažeminimą, todėl yra visos sąlygos ir grąžinti jam tarnybinę uniformą.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjas teikė prašymą dėl uniformos grąžinimo po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo. Tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas po to, kai pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl vidaus tarnybos stažo, taip pat pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti stažo perskaičiavimo bei tarnybinės uniformos grąžinimo, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo. Tarnybinio patikrinimo išvados pareiškėjas neturėjo galimybės apskųsti, joje nenurodyta apskundimo tvarka. Šiuo metu pareiškėjas iš vidaus reikalų sistemos yra atleistas savo noru dėl išėjimo į pensiją. Pagal tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri nėra patvirtina jokiu įsakymu, nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą (diskreditavo įstaigą).

4. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė administracinę bylą nutraukti.

5. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo nutartys dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų nepanaikintos ir nepripažinta, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė jam taikyta nepagrįstai. Atsakovo nuomone, nesant teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad, nušalinus pareiškėją nuo pareigų ir nušalinimo laikotarpio neįskaičius į darbo stažą, jam buvo padaryta žala, nėra pagrindo pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį įskaityti į vidaus tarnybos stažą. Be to, pareiškėjas dėl stažo perskaičiavimo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti turi kreiptis į Valstybinio fondo administravimo įstaigą. Dėl tarnybinės uniformos grąžinimo pareiškėjui atsakovas nurodė, kad pareiškėjas atleidimo iš vidaus tarnybos dieną ir per protingą laikotarpį po to nebuvo pareiškęs prašymo grąžinti jam tarnybinę uniformą. Atsakovas akcentavo, jog Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 3 d. patvirtino tos pačios datos tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad toje pačioje veikloje, dėl kurios vyko tyrimas ir baudžiamasis procesas, pareiškėjas padarė veiksmus, kuriais pažemino pareigūno vardą. Atleidimas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo diskreditavimą pareiškėjui nebuvo taikytas tik dėl to, kad jis iš vidaus tarnybos jau buvo atleistas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą grąžinti tarnybinę uniformą.

II. 6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendime pareiškėjo K. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 40-S-55992U-1 dalį dėl pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti bei vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti 2016 m. liepos 26 d. gautą pareiškėjo prašymą į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti ir vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d., taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjui 133,32 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 26 d prašymu kreipėsi į Šiaulių AVPK, prašydamas nustatyti naują jo vidaus tarnybos bei Lietuvos valstybei stažą, įskaičiuojant buvusį laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį, ir stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, bei grąžinti tarnybos metu jam išduotą kabinetinę ir lauko uniformas, kurių komplektacijos nurodytos komisijos surašytame 2014 m. birželio mėn. poėmio protokole. Ginčijamose 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 40-S-55992U-1 dalyse atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo perskaičiuoti vidaus tarnybos bei Lietuvos valstybei stažą ir grąžinti tarnybinę uniformą.

8. Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo nutartimis pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų iš viso nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d.

9. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pensijai gauti, todėl jų dydžiai dėl skirtingo skaičiavimo gali skirtis. Vertinant ginčijamos Sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, yra svarbios ne tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo nuostatos dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų laikotarpių pripažinimo, bet Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nustatytas reguliavimas, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinantis, kad vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų <...> pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau buvo reabilituotas.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. I-87-300/2015 nusprendė pareiškėją pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta jo kaltė; pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos šios nusikalstamos veikos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-324-449/2016 paliko galioti šį teismo nuosprendį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos išaiškinimais 2011 m. lapkričio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-444/2011, priėjo išvadą, kad nepagrįstai patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens išteisinimas reiškia ir jo teisių, apribotų baudžiamojo proceso tikslais, visišką atkūrimą.

11. Teismas pastebėjo, kad atsakovas Sprendime visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo dalies, kurioje prašyta nustatyti bei įskaičiuoti stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Todėl Sprendimas šioje dalyje yra naikintinas, atsakovą įpareigojant pareiškėjo prašymo skirti valstybinę pensiją pakartotinio nagrinėjimo metu atsižvelgti į visą pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų laiką 2014–2016 m. Teismas akcentavo, jog šioje byloje yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimas dėl jo vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo tiek, kiek juo nebuvo iš esmės išspręstas jo prašymas į vidaus tarnybos stažą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo prasme įskaityti laiką nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 26 d., todėl viešojo administravimo institucijai kyla pareiga tinkamai pabaigti ir pastarąją administracinę procedūrą.

12. Teismas papildomai nurodė, jog dėl tarnybinio patikrinimo išvados, kurioje pripažįstama, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda neskiriama, galima kreiptis į administracinį teismą.

13. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsisakymo grąžinti pareiškėjui tarnybinę uniformą pagrįstumo, pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 26 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos paties prašymu dėl išėjimo į pensiją. Šiaulių AVPK viršininko 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-V-383 patvirtinta daiktų perėmimo komisija perėmė iš laikinai nušalinto Šiaulių AVPK Specialiųjų užduočių biuro viršininko pareigų K. B. daiktus (bylas, dokumentus), tarp jų 2014 m. liepos 7 d. daiktų (bylų, dokumentų) perėmimo aktu Nr. 40-IL-4157 buvo paimta ir jo pratybų (lauko) ir kasdieninė uniformos. Pareiškėjas po atleidimo iš vidaus tarnybos (2015 m. birželio 26 d.) per protingą terminą neteikė prašymo, t. y. neišreiškė valios, dėl tarnybinės uniformos grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, jo reikalavimas panaikinti Sprendimo dalį dėl tarnybinės uniformos grąžinimo ir įpareigoti atsakovą grąžinti jam tarnybinę uniformą buvo atmestas.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 400 Eur, nustatė, kad jo prašoma suma neviršija teisės aktuose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad vienas pareiškėjo reikalavimas (panaikinti Sprendimo dalį dėl tarnybinės uniformos grąžinimo ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui tarnybinę uniformą) buvo atmestas, o kiti du reikalavimai (panaikinti Sprendimo dalį dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo ir įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant buvusį laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį; ir panaikinti Sprendimo dalį dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos stažo perskaičiavimo ir įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti stažą, įskaičiuojant buvusį laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį) patenkinti iš dalies, pareiškėjui priteisė 133,32 Eur (400 Eur x 33,33 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 15. Pareiškėjas K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl tarnybinės uniformos grąžinimo, panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, R. S. 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 40-S-55992U-1 dalį dėl tarnybinės uniformos grąžinimo ir įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėjui tarnybinę uniformą

16. Pareiškėjas tvirtina, kad egzistuoja visos sąlygos, nurodytos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintų Policijos pareigūnų (kursantų) aprūpinimo tarnybine uniforma finansinių normų nustatymo ir tarnybinės uniformos apskaitos, tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 72 punkte, jam grąžinti tarnybinę uniformą. Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, jog jis iš vidaus tarnybos buvo atleistas paties prašymu dėl išėjimo į pensiją, o ne už pareigūno vardo pažeminimą. Jis paaiškina, kad atleidimo iš vidaus tarnybos metu jis buvo kaltinamas baudžiamojoje byloje, todėl neturėjo teisinio pagrindo teikti prašymą grąžinti tarnybinę uniformą. Toks teisinis pagrindas atsirado įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiui (po Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties priėmimo), pareiškėjas į atsakovą dėl tarnybinės uniformos grąžinimo kreipėsi 2016 m. liepos 26 d. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis prašymo grąžinti tarnybinę uniformą nepateikė per protingą terminą, nes, pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai terminą skaičiavo nuo 2015 m. birželio 26 d., t. y. nuo pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos, o ne nuo 2016 m. liepos 1 d.

17. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo K. B. skundą atmesti.

18. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog Sprendime iš esmės nebuvo išspręstas pareiškėjo prašymas į vidaus tarnybos stažą Valstybės tarnybos įstatymo prasme įskaityti laiką nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. birželio 26 d. Atsakovas teigia, kad Sprendime yra nurodyta, jog pareiškėjo prašymas dėl nušalinimo laikotarpio įskaitymo į vidaus tarnybos stažą netenkinamas, išdėstyti tokio sprendimo motyvai. Teismas šiuo aspektu netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teismų praktiką. Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, bet nenagrinėjo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto normų dėl vidaus tarnybos stažo, visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo motyvų, kuriais remiantis pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjas buvo laikinai nušalintas nuo tarnybos teismo nutartimi, kurią atsakovas privalėjo vykdyti. Teismo nutartys dėl pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos nėra panaikintos, o nušalinimo terminas jam nepratęstas tik todėl, kad jis iš vidaus tarnybos buvo atleistas savo paties prašymu. Atsakovas pripažįsta, kad Sprendime nėra išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjo prašymo į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti nušalinimo nuo tarnybos laiką, tačiau šiuo aspektu pakartoja, kad pareiškėjas dėl perskaičiavimo turėtų kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą. Formalus teismo įpareigojimas atsakovui iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl minėto perskaičiavimo, kai atsakovas jau išsakė savo poziciją tuo klausimu, yra nepagrįstas ir užvilkins kilusio ginčo išsprendimą.

19. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo nuomone, teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo prašymo grąžinti jam tarnybinę uniformą yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas pakartoja, jog pareiškėjui atleidimas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo diskreditavimą nebuvo taikytas tik dėl to, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 40-IS-48-(4.2) priėmimo metu jau buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, R. S. 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 40-S-55992U-1 (b. l. 8–9) dalių, kuriose atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą perskaičiuoti vidaus tarnybos bei Lietuvos valstybei stažą ir grąžinti jam tarnybinę uniformą, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai detaliai ir teisingai išanalizavo teisinius santykius, dėl kurių kilo ginčas, bet tik iš dalies išnagrinėjo ir įvertino paties ginčijamo administracinio akto turinį, nepasisakė dėl kai kurių svarbių bylos proceso šalių argumentų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pensijai gauti, todėl jų dydžiai dėl skirtingo skaičiavimo gali skirtis, taip pat kad atsakovas Sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo jam nustatyti tarnybos Lietuvos valstybei stažą (pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti), į jį įskaičiuojant nušalinimo nuo pareigų stažą, ir netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą, bei kad pareiškėjas per protingą terminą nepateikė prašymo grąžinti jam tarnybinę uniformą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo netenkintas jo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimo dalį dėl tarnybinės uniformos grąžinimo ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui tarnybinę uniformą, pakartodamas savo argumentus dėl pagrindo tenkinti šį jo prašymą ir teigdamas, kad iki 2016 m. liepos 1 d. jis neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į atsakovą su prašymu grąžinti jam tarnybinę uniformą. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje nuspręsta panaikinti Sprendimo dalį dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2016 m. liepos 26 d. gautą pareiškėjo prašymą į vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d., tvirtindamas, kad teismas šiuo aspektu neįvertino Vidaus tarnybos statuto nuostatų, bei pakartodamas, jog pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų nebuvo pripažintas neteisėtu, ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje nuspręsta panaikinti Sprendimo dalį dėl pareigūnų ir karių tarnybos laiko pensijai skirti perskaičiavimo ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2016 m. liepos 26 d. gautą pareiškėjo prašymą į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d., manydamas, kad toks įpareigojimas yra formalus, nepagrįstas ir užvilkins ginčo išsprendimą.

Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniuose skunduose keliamas ginčas, t. y. dėl Sprendimo atitikties teisės aktų reikalavimams dalyse dėl pareiškėjo prašymų perskaičiuoti vidaus tarnybos bei Lietuvos valstybei stažą ir grąžinti jam tarnybinę uniformą.

23. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo prašymą perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą ir išmokėti darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį (su delspinigiais) bei išanalizavęs Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 26 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas, Sprendime pabrėžė, kad pareiškėjas buvo laikinai nušalintas nuo pareigų baudžiamojo proceso tvarka (teismo nutartimis), o ne tarnybinio patikrinimo metu (darbdavio iniciatyva), todėl toks prašymas nėra tenkintinas, bet atkreipė pareiškėjo dėmesį į galimybę gauti žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio pagrindu. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo reikalavimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti žalos atlyginimą, t. y. neišmokėtą darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį (su delspinigiais), nebuvo priimtas nagrinėti.

24. Vertinant pareiškėjo prašymo perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą pagrįstumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu (nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 27 d.) galiojusios redakcijos, t. y. 2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcijos, galiojusios iki 2016 m. sausio 1 d., Vidaus tarnybos statute pareigūno nušalinimo nuo pareigų tvarka ir pasekmės nebuvo detaliai reglamentuotos. Šio statuto 28 straipsnyje tik nurodyta, kad pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi, atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Vidaus tarnybos statuto nuostatas, yra nepagrįsti, papildomai pastebint, kad pats atsakovas Sprendime vadovavosi netinkamos redakcijos Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, t. y. nors nauja Vidaus tarnybos statuto redakcija buvo patvirtinta 2015 m. birželio 25 d. įstatymu, ši redakcija įsigaliojo tik 2016 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 2 str. 1 d.).

25. Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartyje (b. l. 83) nutarė nušalinti pareiškėją nuo pareigų trims mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. birželio 27 d., atsižvelgdamas į pareiškėjui inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. baudžiamojo proceso tikslais. Nušalinimo nuo pareigų terminas teismo nutartimis buvo pratęstas tris kartus, iki 2015 m. birželio 27 d. (teismo nutartys, b. l. 84–91). Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendyje (b. l. 47–68) nusprendė išteisinti pareiškėją dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurias tiriant jam buvo skirtas nušalinimas nuo pareigų, nes dėl vienų inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pareiškėjo kaltė nebuvo įrodyta, o kitos inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartyje (b. l. 11–46) minėtą teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Taigi, laikytina, jog šiuo atveju aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą, nepasitvirtino, o tokia situacija patenka į Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą išimtį, kai laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, yra įskaitomas į tarnybos stažą.

26. Nors atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad Sprendime nėra išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjo prašymo perskaičiuoti pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti, iš Sprendimo turinio akivaizdu, jog atsakovas pastarojo pareiškėjo prašymo išvis nenagrinėjo. Nors atsakovas atsiliepime į skundą ir savo apeliaciniame skunde išdėsto argumentus, kodėl toks pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkintas, atsakovas nepaaiškino, kokios kliūtys jam sutrukdė šiuos argumentus išdėstyti Sprendime. Atsakovas savo nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi grindžia tik savo subjektyvia nuomone, jog teismo įpareigojimas iš naujo išnagrinėti 2016 m. liepos 26 d. gautą pareiškėjo prašymą į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d. yra formalus, nepagrįstas ir tik užvilkins iškilusio teisinio ginčo išsprendimą, taip pažeisdamas proceso operatyvumo principą. Tačiau tokie atsakovo teiginiai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia aplinkybės, kad ši Sprendimo dalis iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes dėl pareiškėjo prašymo perskaičiuoti pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti nebuvo priimtas joks sprendimas.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 23–26 pastraipose nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Sprendimo dalį dėl pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti bei vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2016 m. liepos 26 d. gautą pareiškėjo prašymą į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti ir vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

28. Atsakovas, įvertinęs Taisyklių 67 ir 72 punkto nuostatas, Sprendime atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti jam tarnybinę uniformą, tvirtindamas, jog atleidimas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo diskreditavimą pareiškėjui nebuvo taikytas tik dėl to, kad jis iš vidaus tarnybos jau buvo atleistas. Pareiškėjas skunde su tokia atsakovo pozicija nesutiko, pabrėždamas, kad jis nuo 2015 m. birželio 26 d. buvo atleistas ne už pareigūno vardo pažeminimą, o savo noru dėl išėjimo į pensiją. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį dėl tarnybinės uniformos grąžinimo ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui tarnybinę uniformą, konstatavęs, kad pareiškėjas po atleidimo iš vidaus tarnybos (po 2015 m. birželio 26 d.) per protingą terminą neteikė prašymo, t. y. neišreiškė valios dėl tarnybinės uniformos grąžinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka, kad šiuo atveju terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2015 m. birželio 26 d.), ir mano, kad terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. liepos 1 d., t. y. nuo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, be to, pareiškėjas mano atitinkantis visas Taisyklėse įtvirtintas sąlygas, kad tarnybinė uniforma galėtų būti jam grąžinta.

29. Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538) 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, be kita ko, pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Pagal Taisyklių 72 punktą, policijos pareigūnai, atleidžiami iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 11, 12, 13, 15, 16 ir 18 punktus, bendro naudojimo specialiąją uniformą ir pareigūno ženklą su numeriu privalo grąžinti policijos įstaigai ir turi pasirašyti specialiosios uniformos išdavimo ir pareigūnų ženklų su numeriu apskaitos žurnaluose, o tarnybinės uniformos grąžinti neprivalo, tačiau naują, nedėvėtą tarnybinę uniformą gali grąžinti į Policijos departamento tarnybinės uniformos sandėlį. Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad Policijos įstaiga policijos pareigūną, atleidžiamą iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 14 ir 17 punktus, pasirašytinai supažindina su atleidimo iš vidaus tarnybos įsakymu ir praneša, kad tarnybinę uniformą, taip pat ir asmeninio naudojimo specialiąją uniformą, jis privalo atiduoti į Policijos departamento tarnybinės uniformos sandėlį, o bendro naudojimo specialiąją uniformą ir pareigūno ženklą su numeriu grąžinti policijos įstaigai, pasirašant specialiosios uniformos išdavimo ir pareigūnų ženklų su numeriu apskaitos žurnale. Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 341 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas valstybės tarnautojas grąžina valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus.

30. Šiaulių apylinkės teismo nutartimis pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų iš viso nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 26 d. Pareiškėjo pratybų (lauko) uniforma ir kasdieninė uniforma buvo paimtos 2014 m. liepos 7 d. (Šiaulių AVPK 2014 m. liepos 7 d. daiktų (bylų, dokumentų) perėmimo aktas Nr. 40-IL-4157, b. l. 93). Šiaulių AVPK 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 40-TE-709 (b. l. 92) pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2015 m. birželio 26 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją (Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p.). Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 9 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje buvo paliktas nepakeistas. Pareiškėjas 2016 m. liepos 26 d. atsakovui pateikė prašymą (b. l. 116), kuriame prašė, be kita ko, grąžinti jam tarnybinę uniformą. 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo priimta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS-48-(4.2) (b. l. 94–96), kurioje užbaigtas 2014 m. birželio 26 d. pradėtas pareiškėjo tarnybinis patikrinimas ir pripažinta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pagal šią tarnybinio patikrinimo išvadą būtų buvęs priimtas sprendimas dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, kaip tai numatyta Vidaus tarnybos statuto (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 26 straipsnio 8 dalies 2 punkte ir Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 33 straipsnio 8 dalies 2 punkte, todėl minėta tarnybinio patikrinimo išvada nagrinėjamam ginčui esminės teisinės reikšmės neturi.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 28–30 pastraipose apžvelgtas bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog Sprendime išdėstyti atsakovo argumentai, kuriais remdamasis jis netenkino šio pareiškėjo prašymo, t. y. kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-48-(4.2) pareiškėjas buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą, yra nepagrįsti. Nors pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo ir atsakovo argumentų šiuo aspektu nepasisakė, jis pagrįstai vertino, ar pareiškėjas savalaikiai siekė pasinaudoti Taisyklių 72 punkte įtvirtinta teise negrąžinti tarnybinės uniformos, kaip ji apibrėžta Taisyklių 4.8 papunktyje, į Policijos departamento tarnybinių uniformų sandėlį.

32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareigūno tarnybinė uniforma, lyginant su kitų darbuotojų darbo drabužiais, turi, be kita ko, ypatingą simbolinę reikšmę, todėl galimybė tokią tarnybinę uniformą pasilikti netekus pareigūno statuso yra siejama su specialiomis sąlygomis, kurios yra nurodytos Taisyklių 67 ir 72 punktuose. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad iš Policijos departamento tarnybinių uniformų sandėlio apskaitos dėvėtos tarnybinės uniformos yra periodiškai nurašomos, o į Policijos departamento tarnybinių uniformų sandėlį grąžinta nauja tarnybinė uniforma gali būti išduota kitam pareigūnui (Taisyklių 69 ir 70 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos metu (2015 m. birželio 26 d.) jo atžvilgiu buvo pradėtas ir sustabdytas tarnybinis patikrinimas, kuris užbaigtas 2016 m. rugpjūčio 3 d., bei nagrinėjama baudžiamoji byla, užbaigta 2016 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į minėtas Vidaus tarnybos statuto (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 26 straipsnio 8 dalies 2 punkto ir Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 33 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas net ir tuo atveju, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso).

Taigi, visą tarnybinio patikrinimo laikotarpį išliko galimybė, kad, užbaigus tarnybinį patikrinimą, bus priimtas sprendimas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą (Vidaus tarnybos statuto (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 53 str. 1 d. 8 p., kuriam esant iš vidaus tarnybos atleidžiamas asmuo privalo grąžinti tarnybinę uniformą), nepaisant to, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas, užbaigęs pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, jokio sprendimo nepriėmė.

Todėl pareiškėjo prašymas grąžinti tarnybinę uniformą laikotarpiu nuo jo atleidimo iš vidaus tarnybos (2015 m. birželio 26 d.) iki tarnybinio patikrinimo užbaigimo (2016 m. rugpjūčio 3 d.) negalėjo būti nagrinėjamas iš esmės. Kita vertus, pareiškėjas, siekdamas, kad jo tarnybinė uniforma būtų jam išsaugoma laikotarpiu, kai galutinis sprendimas dėl tarnybinės uniformos grąžinimo negali būti priimtas, turėjo savalaikiai (atleidimo iš vidaus tarnybos dieną arba per protingą terminą nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos) pateikti prašymą, t. y. išreikšti valią dėl tarnybinės uniformos grąžinimo, juolab kad ir pats pareiškėjas savo reikalavimą grąžinti tarnybinę uniformą siejo su atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindu, kuris jam buvo žinomas susipažinus su Šiaulių AVPK 2015 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. 40-TE-709, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2015 m. birželio 26 d. Tačiau pareiškėjas, iš vidaus tarnybos atleistas 2015 m. birželio 26 d., prašymą grąžinti jam tarnybinę uniformą pateikė tik 2016 m. liepos 26 d. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas grąžinti jam tarnybinę uniformą nebuvo pateiktas per protingą terminą, todėl yra netenkintinas.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, ir, nors jis nepasisakė dėl kai kurių reikšmingų bylos proceso šalių argumentų, priimtas galutinis teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė