2015-11-05 Nr. AB-21447-3-61-3-02522-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-779-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02522-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja N. Š. kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-3268; 2) atnaujinti praleistą terminą kreiptis į VSDFV dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies 15 003,01 Lt grąžinimo.

Teismo posėdyje 2014 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėja skundą patikslino pateikusi prašymą priteisti 15 003,01 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir atlyginti kelionės išlaidas, susidariusias vykstant į teismo posėdžius (b. l. 54).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Vadovaujantis socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas) jai buvo perskaičiuota ir sumažinta senatvės pensija. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. balandžio 18 d. pažymos Nr. PP2-3027 apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas duomenimis vietoje 24 348,72 Lt (1 014,53 Lt x 24 mėn.) už 2010–2011 metus buvo priskaičiuota ir išmokėta 9 345,65 Lt. Už dvejus metus jai, kaip dirbančiai pensininkei, susidarė 15 003,01 Lt pensijos nepriemoka.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. dirbantiems pensininkams pensijos sugrąžintos į ankstesnį lygį, tačiau jai neteisėtai sumažinta pensija nekompensuota. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatuotas Laikinojo įstatymo prieštaravimas Konstitucijai, tačiau VSDFV dar neparuošė pensijų kompensavimo įstatymo, kompensavimo tvarką nustatantys aktai nepriimti, vadinasi bet koks jos prašymas, net nepraleidus skundo padavimo termino, būtų atmestas dėl minėtų priežasčių. Mano, kad jos prašymai atmesti nepagrįstai.

Nuo 2012 m. kovo 31 d. netekus darbo, intensyviai ieškojo naujo, tačiau dėl pensinio amžiaus darbo pasiūlymų negavo. Po 2000 m. spalio 6 d. ištikusio miokardo infarkto jos vyras buvo pripažintas nedarbingu, o vėliau suteikta II invalidumo grupė. Dėl nurodytų priežasčių kreipėsi į VSDFV su prašymu dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir senatvės pensijos nepriemokos grąžinimo. Nagrinėti prašymą atsisakyta ir konstatuota, kad apie sumažintą pensiją ji turėjo sužinoti 2010 m. sausio mėnesį, todėl pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnį praleido nustatytą 3 metų terminą.

Atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą dėl sumažintos pensijos kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, kuris 2013 m. balandžio 18 d. išdavė pažymą apie jai priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, tačiau, kad pavėlavo 2 mėnesiais ir 22 dienom paduoti skundą dėl nepriemokos išmokėjimo nebuvo informuota. Todėl 2013 m. gegužės 13 d. pateikė ieškininį pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2013 m. gegužės 16 d. nutartyje išaiškino, kad ginčas dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nagrinėtinas administraciniame teisme ir, kad ji turi teisę kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Ji vykdė teismų nutartyse iškeltus reikalavimus.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 33–37) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis 2010– 2011 metais viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt dydį, todėl senatvės pensija buvo perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį perskaičiuota senatvės pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsniu, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo dar kartą perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 2 priede pateiktą apskaičiavimo formulę atsižvelgiant į turėtas praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo ne viso dydžio senatvės pensija pareiškėjai buvo mokama vadovaujantis tuo metu galiojusio ir privalomo vykdyti Laikinojo įstatymo nuostatomis. Po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos pareiškėjai mokant senatvės pensiją nėra taikomos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, kadangi jau nuo 2012 m. sausio 1 d. senatvės pensijoms Laikinasis įstatymas nebetaikomas. Mano, kad VSDFV, įvertinusi pareiškėjos argumentus, kad ji nuo 2012 m. kovo 31 d. intensyviai ieškojo darbo, teko atnaujinti pasenusias žinias, prisitaikyti prie naujų kompiuterizacijos reikalavimų, sutuoktinio reabilitacija (2012 m. lapkričio 20 d.–2012 m. gruodžio 19 d.) ir nustačiusi, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 30 d. visą laiką dirbo ir neturėjo ligos pašalpų, pagrįstai paliko nenagrinėtą 2013 m. rugpjūčio 2 d. prašymą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į skundą (b. l. 39–42) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad VFDFV įvertinusi pareiškėjos argumentus, pateiktus dokumentus ir Registro duomenis, vadovaudamasi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės), 31 punktu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti praleistą terminą ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjos prašymo dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, nes praleistas apskundimo Fondo valdybai terminas. Pareiškėjos skundo teismui teiginiai nesudaro pagrindo praleisto termino atnaujinimui. Į skyrių dėl pažymos išdavimo, o ne dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, pareiškėja kreipėsi 2013 m. balandžio 18 d. , t. y. praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą terminą. Reikšdama reikalavimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kai šį klausimą pagal priskirtą kompetenciją sprendžia VSDFV (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str.), pareiškėja iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją. Tai neįeina į teismo kompetenciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str.), todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi praleidusi 3 metų terminą, ir nepateikė įrodymų, kad šį terminą ji praleido dėl objektyvių, svarbių ir nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, konstatuotina, jog skundžiamas VSDFV 2014 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. (6.5)1-3268, kuriuo nuspręsta termino neatnaujinti ir nenagrinėti pareiškėjos prašymo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtą 15 003,01 Lt senatvės pensijos dalį, yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino VSDFV 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (6.5)I-8268, atnaujino N. Š. kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą terminą, priteisė pareiškėjai N. Š. iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 15 003,01 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos. Priteisė iš atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV po 77,10 Lt N. Š. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, kurioje teismas nurodė, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, ir tokioje situacijoje piliečiams objektyviai yra sudėtinga suvokti, kad įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, kad atsakovas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė pareiškėjai atnaujinti terminą skundui dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, todėl jis naikintinas ir atnaujintinas kreipimosi į VSDFV terminas.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pareiškėja tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą, iš Konstitucijos, inter alia, jos 30 straipsnio 1 dalies kylantys imperatyvai teismui ginti asmens teises realiai ir veiksmingai suponuoja pareiškėjos teisę reikalauti teisme pašalinti jos teisių pažeidimą, nulemtą Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo taikymo, perskaičiuojant ir išmokant jai paskirta senatvės pensiją. Pažeistas pareiškėjos teises teismas privalo ginti, kadangi priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, garantuojančios asmens teisę į pensinį aprūpinimą, taip pat iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai, o pati asmens teisė į teisminę gynybą būtų fiktyvi – asmuo, laikydamasis įstatymais nustatytų reikalavimų kreipęsis į teismą dėl iš Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai šių savo teisių apginti negalėtų. Tai lemtų, kad teisinis reguliavimas, Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas, o tai nesuderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, draudžiančiais teismui (teisėjui) taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad, siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą, pareiškėjai kilusios pasekmės dėl prieštaraujančios Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, perskaičiuojant jos senatvės pensiją, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista visa nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendime dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo, nagrinėdamas minėto nutarimo nuostatas, susijusias su sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmo nustatymu, pažymėjo, kad, užtikrinant teisingą patirtų praradimų kompensavimą, praradimai, kurie atsirado senatvės pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai, turi būti kompensuotos, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, pareiškėjai iš VSDFV Klaipėdos skyriaus priteistina visa dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies neišmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis – 15 003,01 Lt.

Teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė kelionės autobusu į Vilnių ir iš Vilniaus į Šilutę 154,20 Lt (2 x (12,60 + 64,50)) išlaidų sumą.

III. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas palaiko savo atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktą poziciją ir nurodytus argumentus. Atsakovo nuomone, teismas, vertindamas pareiškėjos nurodytus argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, kadangi Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d., aiškiai reglamentavo VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais apskundimo tvarką ir terminus. Vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jau ne kartą pasisakęs dėl aplinkybių analogiškų susidariusioms nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Panaikinęs Fondo valdybos 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (6.5) I-8268, atnaujinęs pareiškėjai kreipimosi į Fondo valdybą terminą bei priteisęs pareiškėjai 15 003,01 Lt senatvės pensijos nepriemoką, teismas atliko viešojo administravimo institucijos funkciją, kuri neįeina į Teismo kompetenciją (ABTĮ 15 straipsnis). Teismas atnaujino pareiškėjai kreipimosi į Fondo valdybą terminą, kaip ji ir prašė patikslintame skunde, tačiau viršydamas savo kompetenciją pats iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 2 d. prašymą, kas yra priskirtina Fondo valdybai. Ši Teismo sprendimo dalis taip pat yra neteisėta ir naikintina. Kadangi pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 2 d. prašymas nėra išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jį turi išnagrinėti Fondo valdyba ir tik tokį išnagrinėtą skundą, su juo nesutikdama, pareiškėja galėtų skųsti teismui.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde prašo šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylos dalį dėl prašymo atnaujinti terminą nutraukti, kitą dalį pareiškėjos skundo atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindžia argumentais, kurie buvo suformuluoti jo atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pateikta jokių motyvų ir argumentų, remiantis kuriais Fondo valdybos sprendimas neatnaujinti termino negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra pagrindas jį panaikinti. Tokia teismo pozicija nepagrįsta ir prieštaraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl kitos rūšies – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, o ne valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos išmokėjimo. Pažymi, kad senatvės pensijų mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta aiški Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais apskundimo Fondo valdybai tvarka ir terminas. Jeigu teismas nuspręstų priteisti reikalaujamą pensijos dalį, prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-365/2014, kurioje šis teismas, atsižvelgdamas, kad sprendimo dėl priteistos pensijos dalies įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, kurios valstybėje planuojamos rengiant ir tvirtinant socialinio draudimo fondo biudžetą pagal teisės aktų numatytas procedūras, nusprendė, jog yra būtinybė šio teismo sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime palaiko atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą.

VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime pritaria atsakovo VSDFV apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai.

Pareiškėja N. Š. atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus (b. l. 93) su jais nesutinka, prašo atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl senatvės pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjai faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad pareiškėja su 2013 m. rugpjūčio 2 d. prašymu, kreipėsi į VSDFV ir VSDFV Klaipėdos skyrių dėl 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalies (adm. byla Nr. 1084-596/2014, b. l. 49). VSDFV 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5536 pareiškėjos prašymą dėl senatvės pensijos mokėjimo atsisakė nagrinėti, konstatavo, kad pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ir neįrodė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo apskundimo terminą praleido nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių (adm. byla Nr. 1084-596/2014, b. l. 47–48). Nesutikdama su VSDFV priimtu sprendimu, pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti VSDFV iš naujo išnagrinėti 2013 m. rugpjūčio 2 d. prašymą (adm. byla Nr. 1084-596/2014, b. l. 34–35). Teismas 2014 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino VSDFV 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5536 ir įpareigojo VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 2 d. skundą, išsamiai įvertinant jo padavimo termino praleidimo aplinkybes (adm. byla Nr. 1084-596/2014, b. l. 69–73). VSDFV, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą adm. byloje Nr. I-1084-596/2014 ir išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą iš naujo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3268 konstatavo, kad pareiškėja dokumentų patvirtinančių, kad negalėjo kreiptis dėl negautos pensijos dėl pateisinamų, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių nepateikė ir nusprendė atsisakyti atnaujinti praleistą terminą ir nenagrinėti 2013 m. rugpjūčio 2 d. prašymo dalies, kuria prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad neatnaujinus termino įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti negautą pensijos dalį nėra pagrindo (b. l. 2).

Nesutikdama su VSDFV 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3268, pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti ginčijamą sprendimą ir priteisti neišmokėtą pensijos dalį.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 2 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodama paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija.

Parašydama atnaujinti terminą pareiškėja nurodė, kad ji nuo 2012 m. kovo 31 d. intensyviai ieškojo darbo, teko atnaujinti pasenusias žinias, prisitaikyti prie naujų kompiuterizacijos reikalavimų, nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. gruodžio 19 d. vyko jos sutuoktinio reabilitacija po miokardo infarkto. VSDFV įvertinusi prie prašymo pateiktų medicininių dokumentų iš poliklinikos ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės duomenis, pažymėjo, kad jie patvirtina tik tai, kad pareiškėja gydėsi po to, kai baigėsi 3 metų terminas skundui paduoti. Įvertinusi tai, kad pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, pareiškėja nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 30 d. (atleidimo iš darbo) visą laiką dirbo ir nebuvo laikinai nedarbinga, nusprendė, kad nėra pagrindo praleistam terminui atnaujinti. Fondo valdyba, įvertinusi, kad dokumentų, patvirtinančių kad pareiškėja negalėjo kreiptis dėl negautos pensijos dalies nuo 2010 m. sausio 28 d. iki 2013 m. sausio 27 d. dėl svarbių, pateisinamų, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, nepateikė, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3268 atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė nagrinėti 2013 m. rugpjūčio 2 d. prašymo reikalavimą dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautos 15 003,01 Lt senatvės pensijos dalies išmokėjimo, kaip paduotą praleidus skyriaus sprendimo apskundimo Fondo valdybai terminą.

Tačiau atsakovo 2014 m. balandžio 7 d. sprendime kartu konstatuota, jog įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti pareiškėjai negautą pensijos dalį nėra pagrindo. Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės išreikšta pozicija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjos skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Kolegija, vadovaudamasi šiuo precedentu, nemato pagrindo nesutikti su tokia išplėstinės teisėjų kolegijos padaryta išvada (ABTĮ 13 str.). Pažymėtina, kad šios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas (žr., pvz. 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis adm. b. Nr. A143-1090/2014, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. b. Nr. A143-1231/2014, 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis adm. b. Nr. A822-1420/2014 ir kt.)

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja pasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šiuo aspektu kliūčių nagrinėti bylą iš esmės neliko. Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduotame skunde, be kita ko, yra pareikštas reikalavimas dėl sumažintos senatvės pensijos dalies už 2010–2011 m. priteisimo. Dėl priteistinos sumos ir jos atsiradimo aplinkybių, kurios pasireiškė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų tiesioginiu taikymu, byloje ginčo nėra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai reiškia, kad Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.) taikymo būdu pareiškėjos pažeista teisė į nesumokėtą senatvės pensijos dalį turi būti apginta visa apimtimi. Todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti jai negautą 15 003,01 Lt senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. kolegijos pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu.

Teisėjų kolegija nekvestionuoja VSDFV kompetencijos atsisakyti nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka asmens skundą, jei yra nustatoma, kad skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą, tačiau kaip minėta, nagrinėjamu atveju VSDFV sprendime konstatavusi, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti, tuo pačiu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš esmės, t. y. jį priėmė ir išreiškė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos poziciją ir valią, kad įpareigoti VSDFV skyrių grąžinti pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos nepriemoką, kurios ji negavo pritaikius antikonstitucine pripažintą Laikinojo įstatymo normą, nėra pagrindo. VSDFV 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą šiuo atveju lemia šio sprendimo turinio prieštaringumas bei, išnagrinėjus pareiškėjos skundą iš esmės, atsisakymas netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl šis sprendimas naikintinas, remiantis išdėstytais motyvais (žr., pvz. LVAT 2014 m. liepos 21 d. nutartį adm. b. Nr. A146-631/2014).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi kitais motyvais ir sprendė termino atnaujinimo klausimą, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos paliktinas nepakeistas, o atsakovų apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Pasisakydama dėl priimto sprendimo įvykdymo tvarkos, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 851 straipsnis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Atsižvelgdama į atsakovo prašymą ir nurodytus argumentus, į tai, kad teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, taip pat įvertinusi valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei procedūras, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nustatyti šio sprendimo įvykdymo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė