8b52a8a3-4eb7-422e-bc6f-4edb64595707 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1-517/2023 Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00143-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. vasario 8 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. J., jo atstovui advokatui Liudui Paltanavičiui institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje – Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus – (toliau – Institucijos) atstovui Andrejui Bondarenkai, veikiančiam pagal įgaliojimÄ , liudytojams Tomui Valeikai, I.

O., Tomui Valeikai, D. J., Justui Valaskevičiui, J. G., Mantui Breskui, S. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. skundÄ dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-162-2022. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-162-2022 (toliau – Nutarimas) G.

J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalį paskirta 3 000,00 eurų baudÄ . G. J. nubaustas už tai, kad, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Ä®monė), vadovu / direktoriumi / atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas, o bÅ«tent, esant darbo sutarties požymiams, 2021 m. birželio 23 d. nuo 11.00 val. leido Ä®monėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbti I.

O., gim. (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie I. O. įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. J., nesutikdamas su Institucijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimu, teismui pateikė skundÄ (b. l. 3-5), kuriuo praÅ¡o NutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

G. J. skunde nurodo, kad Institucija Nutarime iÅ¡ esmės tik atkartojo formalius teiginius ir tai, kad 2021 m. birželio 23 d., 12.20 val. pakartotinio patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ rasta darbines funkcijas atliekanti I. O., kuri SODROS duomenimis nebuvo drausta valstybiniu socialiniu draudimu, kad I. O. teikdama paaiÅ¡kinimÄ , nurodė, kad darbo sutartį pasirašė 2021 m. birželio 22 d., 2021 birželio 23 d. atvyko į darbÄ 11.00 val., atliko padavėjos / barmenės darbÄ bei iÅ¡valė kambarį (vaizdo įraÅ¡as 12.44 val.), dirbo su kasa, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriuje praneÅ¡imas 1-SD apie I.

O. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ nuo 2021 m. birželio 23 d. pateiktas 2021 m. birželio 2 13.23 val., t. y. po Institucijos atlikto patikrinimo, kad G. J., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė DK ir Užimtumo įstatymo nuostatas, t. y. esant darbo sutarties požymiams 2021 m. birželio 23 d. 11.00 val, leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti I. O. teisės aktu nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie I.

O. įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK straipsnio 1 dalį ir 2 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bei padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Institucija skyrė G. J. 3 000 Eur baudÄ (artimÄ vidutinei) nurodant, kad buvo įvertinta, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, bendrovėje dirbo vienas legalus darbuotojas, G. J. su Institucija nebendradarbiavo, dokumentų ir paaiÅ¡kinimų neteikė, atsakomybę sunkinant lengvinančių aplinkybių nėra.

Skunde teigiama, kad minėtas Nutarimas surašytas deklaratyviai, neįvertinus visų aplinkybių, kurios išdėstytos Institucijos pareigūnams atvykus atlikti pakartotinio patikrinimo, ignoruojant esančias aplinkybes, neatsižvelgus į teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, neteisingai vertinant aplinkybes, susijusias su skirtinu baudos dydžiu, visiškai nepaisant teismų praktikos nuostatų tokio pobūdžio bylose, neatsižvelgus į ANK 34 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, todėl yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. birželio 22 d. I. O. pasikvietė dirbti, kadangi jau buvo pas juos dirbusi ir anksčiau. I. O. pakvietus dirbti, pastaroji parašė praÅ¡ymÄ , pasirašė 2021 m. birželio 22 d. darbo sutartį, kuri buvo iÅ¡siųsta buhalterei. Sutartis jo paties buvo pasiraÅ¡yta el. paraÅ¡u po to, kai buhalterė prisijungė prie Sodros sistemos. Darbo sutartyje buvo nurodyta I. O. darbo pradžia – 2021 m. birželio 23 d., todėl sekančiÄ dienÄ po darbo sutarties sudarymo I.

O. atvyko darbuotis. TÄ dienÄ , kai atvyko pareigÅ«nai, G. J. buvo iÅ¡važiavęs pirkti produktų. I. O. jam paskambino, pasakė apie patikrinimÄ , nurodė, kad pareigÅ«nams parodė darbo sutartį. Tačiau jiems Å¡ito neužteko ir jie toliau vykdė patikrinimÄ . G. J. nurodo nesutinkantis su paskirta bauda, kadangi žmogus buvo draustas Sodroje. Jei I. O. duomenys Sodrai nebuvo pateikti laiku, tai galėjo lemti koks techninis trikdis, nes jis viskÄ atliko pagal reikalavimus. G. J. teigia, kad jokio pažeidimo nepadarė, pranešė reikiamus duomenis iÅ¡ vakaro, o ne 2021 m. birželio 23 d., Sodra nuo rytdienos formina.

Institucija atsiliepime nurodo, kad Institucija nesutinka su G. J. skundo pagrindais ir jame iÅ¡dėstytais motyvais ir mano, kad Institucija tinkamai, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo pažeidimo bylÄ bei įvertinus visas aplinkybes, tinkamai skyrė 3 000 eurų dydžio baudÄ , G. J. pažeidus ANK 95 straipsnio 1 dalį. Institucija pažymi, kad G. J. skundas yra nepagrįstas ir teismas turėtų jį atmesti. Institucijos Vilniaus skyrius 2021 m. birželio 19 d. ir 2021 m. birželio 23 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimus, kurių metu nustatytas galimai nelegalus darbas.

Informacijos tyrimo eigoje nustatyta, kad G. J., kuris patikrinimo metu buvo ir vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, skelbė Įmonėje prastovas. Patikrinimo metu rastos J. B. ir I. O., kurios pateikė paaiškinimus, tačiau G. J. pareigūnams neteikė su patikrinimu susijusių dokumentų ir paaiškinimų. G. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, 2021 m. birželio 21 d. buvo siųsti Inspekcijos nurodymai 2021 m. birželio 25 d., Nr. SD-1-12307, 2021 m. birželio 28 d. Nr. SD-1-12662, 2021 m. liepos 2 d., Nr. SD-1-13098.

PareiÅ¡kėjas nurodymų nevykdė. G. J. atstovas advokatas Liudas Paltanavičius 2021 m. birželio 25 d. ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. raÅ¡tais Institucijos Vilniaus skyriui paaiÅ¡kino, kad aukščiau iÅ¡vardyti nurodymai nebus vykdomi. Tokiais savo veiksmais G. J. kliudė Institucijos inspektoriams tinkamai, laiku ir iÅ¡ esmės atlikti tyrimÄ , nevykdė teisėtų inspektoriaus nurodymų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius į 2021 m. birželio 28 d. Institucijos Vilniaus skyriaus paklausimÄ dėl I.

O. valstybinio socialinio draudimo pradžios nurodė, kad praneÅ¡imas 1-SD pateiktas 2021 m. birželio 23 d. 13.23 val., tai yra po Institucijos Vilniaus skyriaus atlikto patikrinimo. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.), o vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 bei 16 punktais, atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ bei kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ .

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Dėl darbo sutarties su I. O. paminėtina, kad informacijos tyrimo metu negauta pakankamai objektyvių duomenų, kad aptariama darbo sutartis buvo sudaryta. Darbo sutarties patikrinimo metu nepateikė nei I. O., nei tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjęs G.

J.. Elektroninio dokumento metaduomenyse saugoma informacija apie elektroninio dokumento formatÄ , sandarÄ , turinį, naudojimÄ ir pasiraÅ¡ymÄ . Jie skirstomi į pasiraÅ¡omuosius metaduomenis ir nepasiraÅ¡omuosius metaduomenis. PasiraÅ¡omieji metaduomenys gali bÅ«ti pasiraÅ¡yti ir jų turinys po pasiraÅ¡ymo nebegali kisti (tai užtikrinama elektroniniu paraÅ¡u). NepasiraÅ¡omieji metaduomenys nėra pasiraÅ¡omi ir jų turinys ADOC dokumento gyvavimo metu gali bÅ«ti pakeistas. Kas dėl G. J. pareigų, atkreiptina, kad informacijos tyrimo metu G.

J. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek ir neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. N575-3284/2011).

Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria Å¡is nepadaro to, kÄ privalo padaryti. įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra? pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis byloje Nr. AN2-326-485/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo dėl nelegalaus darbo teisės pažeidimo padarymo subjektu paprastai gali bÅ«ti pripažįstamas tik tuo atveju, kai Å¡iam asmeniui darbdavys yra pavedęs spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus.

Kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovÄ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. AN2- 478-574/2019). įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus. G. J. nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumÄ . Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai.

InformacijÄ apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ vadovas gali pasitikrinti SODRA informacinėje sistemoje https://draudejai.sodra.lt/sodra-login/. Teiginiai, kad G. J. negalit, o ir neturi pareigos kontroliuoti, kada SODRA apdoros gautÄ praneÅ¡imÄ yra paneigiami aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir laikytini kaip gynybinė pozicija ar kaip Lietuvos Respublikos įstatymų nežinojimas. Teismo praÅ¡oma palikti galioti NutarimÄ ir skundÄ atmesti (b. l. 25-29). Institucijos, priėmusios NutarimÄ , atstovas Andrej Bondarenko teismo posėdžio metu parodė, kad neginčijamai nustatyta, kad G.

J. padarė jam inkriminuojamÄ nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Visų pirma, dėl laikų nesutapimo. Laikas protokole nurodomas tinkamai. Patikrinimo metu J. Valaskevičius kalbėdamas su I. O., pasižiÅ«ri į rankinį laikrodį ir užfiksuoja laikÄ . Toj pačioj kavinėj 13.04 val. J. Valaskevčius kalbėdamas su advokatu, nurodė, kad nusipirko ledų. Ledų pirkimas padarytas vėliau, kÄ patvirtina ir Swedbank atsakymas. AiÅ¡kinant aplinkybę dėl duomenų pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, paminėtina, kad vien tik ketinimo ar minties padaryti veiksmÄ , neužtenka.

BÅ«tina įsitikinti, kad veiksmas padarytas tinkamai ir laiku. Jei ir teoriÅ¡kai paneigiant Sodros duomenis, tai, prisijungus ir įkėlus dokumentÄ , reikia įsitikinti, ar dokumentas gautas ir įregistruotas. IÅ¡ liudytojos S. J. parodymų matyti, kad ji buvo prisijungusi prie sistemos, o G. J. turėjo patvirtinti savo el. paraÅ¡u. Tai paneigė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakymas, kad S. J. niekada neturėjo teisės jungtis prie paskyros. Ir trečias dalykas, kad praneÅ¡imas apie I. O. darbo pradžiÄ yra pateiktas 2021 m. birželio 23 d. 12.23 val.

IÅ¡ to matyti, kad G. J. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Teismo praÅ¡au skundÄ atmesti. Liudytoja I. O. teismo posėdžio metu parodė, kad pradėjo dirbti kitÄ dienÄ po to, kai pasirašė darbo sutartį. Sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2021 m. birželio 22 d. vakare, o kitÄ dienÄ ryte pradėjo dirbti. Kadangi ji pati yra iÅ¡ Vilniaus, darbo sutartis buvo aptarta anksčiau. Sutarė, kad atvyks direktorius, viskÄ aptars ir ji pradės dirbti. Å ioje įmonėje dirbo apie 3 metus, bet vis keisdavosi Å¡eimininkai.

Pokalbis vyko vieÅ¡bučio baro patalpose, aptarė sÄ lygas, darbo užmokestį. Sutartį pasirašė 22-Ä dienÄ pavakaryje. Pasirašė dvi sutartis. Sutarė, kad pradės dirbti sekančiÄ dienÄ po sutarties pasiraÅ¡ymo. Pagrinde, kai pasirašė sutartį, jau galėjo pradėti dirbti. Darbo laikas prasideda nuo 11 valandos. Buvo didelis pasiruoÅ¡imas Joninėms, tvarkė kambarius, iÅ¡siplovė salę, iÅ¡Å¡luostė taures, nuvalė stalus. Po keleto valandų pasirodė darbo inspekcijos pareigÅ«nai, t. y. apie 13-14 val.

IÅ¡ pradžių atvyko vienas pareigÅ«nas, paskui dar vienas. PrieÅ¡ tai nepastebėjo, kad filmuotų. Uždavė keletÄ klausimų ir tada pradėjo filmuoti. Rašė pasiaiÅ¡kinimÄ , prie savęs laikrodžio neturėjo, tai laikÄ parašė tokį, kokį nurodė pareigÅ«nai. Ji ršė tai, kÄ jai sakė pareigÅ«nai. Ji nepamena, kokį laikÄ jie rašė. Jei nurodytas laikas 12.30 val., tai gal ir galėjo toks bÅ«ti laikas. Tiesiog rašė laikÄ , kokį jie jai nurodė. Jai buvo užduodami klausimai, o ji atsakydavo į juos.

Tikslaus laiko, kada pasirodė darbo inspekcijos pareigÅ«nai, negali pasakyti. Tiki, kad buvo 12.30 val. laikas, bet jau buvo keletas valandų po jos atėjimo į darbÄ . Ji iÅ¡sigando, kai jie jos klausinėjo, buvo pasimetusi laike, kada buvo pirmoji jos darbo diena, buvo iÅ¡sigandusi. Kai pirko ledus, jie neprisistatė, o paskui prisistatė, liepė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ . Kai nusipirko ledus, suvalgė, o tada jie atėjo kartu. Pirko ledus vienas asmuo. Ji iÅ¡mušė čekį ir išėjo dirbti. Praėjo kuris laikas, gal apie pusę valandos, tada rašė pasiaiÅ¡kinimÄ .

Atkeltinu laiku raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimo negalėjo, nes laikas jai buvo padiktuotas. Ledus jie pirko prieÅ¡ tai, pusvalandį prieÅ¡ ateinant kartu. Ji sakė, kad turi sudariusi darbo sutartį, jÄ parodė vienam iÅ¡ atvykusių asmenų. Buvo visÄ laikÄ tik du vyrai. Jiems parodė sutartį, kopijos neprašė. Ji teiravosi, kodėl turi raÅ¡yti praÅ¡ymÄ , jei yra legaliai įdarbinta, jai buvo paaiÅ¡kinta, kad nėra duomenų Sodroje apie jos įdarbinimÄ . Skambino G. J., tačiau negali pasakyti kuriuo metu.

Po to patalpose pasirodė advokatas L. Paltanavičius, gal po 10 min., kai jie atėjo. Ar įvyko tarp jų konfliktas, negali pasakyti, nes pati buvo labai pasimetusi. IÅ¡klausius visus teiginius, kaip supranta, pasiaiÅ¡kinimÄ rašė atbuline data. Liudytojas Tomas Valeika teismo posėdžio metu parodė, kad buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas (duomenys neskelbtini) pagal gautÄ anoniminį praneÅ¡imÄ dėl I. O. nelegalaus darbo. Yra skundo turinys ir matyti, kada užregistruota. Informacija yra registruota 2021 m. birželio 10 d., o gauta galėjo bÅ«ti ir anksčiau vienÄ dienÄ .

Yra du pavedimai, kiekvienam inspektoriui atskirai. Pirmas patikrinimas buvo 2021 m. birželio 19 dienÄ , o antrÄ sykį 2021 m. birželio 23 d. su kolega J. Valaskevičiumi. Pirmo patikrinimo metu buvo rasta J. B., ji valė taures už baro. Virtuvės patalpose rasta kita moteriÅ¡kė, ji dirbo individualios veiklos pagrindu. Dar buvo rasta kitų asmenų bei rastas vadovas G. J.. J. B. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad atlikinėjo funkcijas, susitarusi su vestuvių organizatore E., kad tarėsi dėl atlygio 80 eurų.

Teikė paslaugas, kaip savarankiÅ¡kai dirbantis asmuo. Buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas su pavedimu. Buvo neadekvati reakcija iÅ¡ paties vadovo, jis įžūliai bendravo, buvo net iÅ¡kviestas policijos pareigÅ«nas, nebuvo pateikti dokumentai, buvo trukdoma imti paaiÅ¡kinimus. Buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo nurodymas 150 eurų, pavedimas buvo įvykdytas. Pagal esamas aplinkybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik vienas asmuo – vadovas G. J., bet pagal esamÄ plotÄ , patalpų apimtį, realiai negalėjo dirbti tik vienas asmuo, todėl buvo vykdomas patikrinimas.

Dėl besiskiriančio laiko registratoriuje, parodyta, kad laikas nurodytas veiksmų protokole. Registratoriuje yra laikas. Filmavimas prasideda nuo tada, kai įeinama į patalpas. Paprastai stengiamasi kuo optimaliau užfiksuoti aplinkybes, kad paskui nebÅ«tų ginčų. Laikas prasideda 12.20 val. Ä® patalpas pirmas užėjo kolega ir nusipirko ledų, o jis pats užėjo po kelių minučių. Kiek pamena buvo viena I. O.. Ji tuo metu jau buvo už baro, aiÅ¡kino, kad atliko patalpų valymÄ , pateikė paaiÅ¡kinimÄ .

Prašė pradžioje palaukti vadovo, belaukiant vadovo, atėjo advokatas L. Paltanavičius. PaaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ I. O. paėmiau jis pats. Prašė, kad laikÄ nurodytų pats asmuo. Kasos aparato laikas tikėtina nebuvo persuktas. PareigÅ«nai rašė realų laikÄ . Yra ir pačios merginos laikas nurodytas. Buvo užduoti tam tikri klausimai, papraÅ¡yta pateikti darbo sutartį, tačiau I. O. jos nepateikė. Be to, tuo metu buvo privaloma dėvėti veido kaukę, todėl L. Paltanavičiaus buvo papraÅ¡yta užsidėti kaukę, atsakymas buvo neigiamas.

Patikrinus Sodros informacinę sistemÄ , matyti, kad tuo metu Sodroje I. O. nebuvo. Rodė ankstesnius draudimo santykius, o tikrinimo metu Sodroje ji drausta nebuvo. Atliktas stebėjimas, per kiek laiko bus praneÅ¡ta Sodrai apie I. O. darbo santykių pradžiÄ . Po atlikto patikrinimo jau buvo pateikta Sodrai apie I. O. darbo santykių pradžiÄ . Kiek pamena, prieÅ¡ praÅ¡ant pateikti paaiÅ¡kinimÄ , I. O. skambino direktoriui. Pirminiai jos veiksmai buvo paskambinti direktoriui. Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jo žiniomis buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas dėl nelegalaus darbo.

Patikrinimas buvo prieÅ¡ kelias dienas, todėl reikėjo patikrinti dar kartÄ . Jis dalyvavo viename patikrinime, tačiau tyrimas buvo tas pats. Anoniminiame praneÅ¡ime buvo nurodyta, kad G. J. vadovaujamoje įmonėje galimai nelegaliai dirba I. O.. Tuo tikslu buvo važiuota tikrinti. Ä® patikrinimo vietÄ atvyko 2021 m. birželio 23 d. su kolega pareigÅ«nu T. Valeika. LaikÄ gali nurodyti, kad buvo apie pietų metÄ , tačiau tiksliau nurodyti negali. Kartu su savimi turėjo Body kameras, kurias įeinant prieÅ¡ patikrinimÄ Ä¯sijungė.

Patikrinimo metu žmonių daug nesimatė. Jam iÅ¡eidinėjant, žmonės klausė, ko jis atėjo, atsakė – atsigerti. Jam buvo pasakyta, kad ateis mergaitė, įleis. Jį įleido mergaitė, atėjo į vidų, nusipirko ledus, kuriuos suvalgė maÅ¡inoje ir nuėjo atlikti patikrinimo. Kolega įėjo pro pagrindinį įėjimÄ , o jis laukė lauke, nes pasitaiko situacijų, kai asmenys iÅ¡bėga, todėl žiÅ«rėjo kitame gale, kad niekas neiÅ¡bėgtų. Jei niekas nevyksta, įeina į pastatÄ .

Kolega bendravo su mergaite, o jis ėjo tikrinti vieÅ¡bučio patalpų, esančių kairėje. Patikrinimo metu matė, kad Å¡viežiai iÅ¡plautos patalpos, vieno kambario grindys buvo Å¡lapios. Tam užtruko kelias minutes, o paskui stovėjo Å¡aliai kolegos. Matė, kaip mergaitė rašė pasiaiÅ¡kinimÄ . Kai asmuo raÅ¡o paaiÅ¡kinimÄ , praÅ¡oma, kad pažiÅ«rėtų į laikÄ , tačiau kaip tiksliai buvo Å¡iuo atveju, negali pasakyti. Pagrindinės aplinkybės buvo tos, kad ji pirmÄ dienÄ dirba.

Aplinkybių, kad ji pateikinėtų kažkokias sutartis, nepamena. Sodros sÄ raÅ¡uose jos nebuvo. Nepamena tokios aplinkybės, kad minėtas asmuo bÅ«tų parodęs darbo sutartį. Negali nurodyti to momento, kai gavo informacijÄ , kad asmuo jau dirbantis. Dėl laiko nesutapimo, sietino su Body kameros įraÅ¡u, nurodo, kad skyriuje yra stovas, į kurį įstačius galima paimti informacijÄ , iÅ¡trinti, tai tas stovas iÅ¡kraipo laikÄ . Be to, jei keitėsi vasaros laikas, tai nebuvo atsuktas ir kameroje. Tokių niuansų gali bÅ«ti.

Sodros duomenys galėjo bÅ«ti patikrinti anksčiau. Kolega informavo, kad tai dienai buvo įdarbintas tik vienas vyrukas. Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad kiek jai žinoma, buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas dėl nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini) kaime. Tai nebuvo atskiras patikrinimas. Rado vienÄ nelegaliai dirbusiÄ merginÄ , buvo suraÅ¡ytas protokolas. Tai kolegos nusprendė nuvykti antrÄ kartÄ . Antro patikrinimo metu ji pati nieko neatliko. GalbÅ«t jos paprašė pažiÅ«rėti duomenų bazę.

Galimai tikrino duomenis Sodros duomenų bazėje. Nurodyti, kiek kartų tikrino įmonę, negali, tikėtina, kad du kartus. Dėl laiko nesutapimo, taip pat gali nurodyti tik tai, kad tai galėjo nutikti dėl techninių kliūčių. 2021 m. birželio 19 d. atvykę rado asmenis, už baro besidarbuojančiÄ JustinÄ , virtuvėje kitÄ moterį. Buvo kilusi konfliktinė situacija. Sunkiai sekėsi bendrauti su vadovu, jis trukdė tyrimui, norėjo pareigÅ«nus iÅ¡varyti iÅ¡ patalpų, perėjo kalbėtis į laukÄ .

Buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Situacija buvo nemaloni. PareigÅ«nai parodė pažymėjimus, kuriose buvo nurodyti ir pareigÅ«nų duomenys. Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Smetonos muziejuje muziejininke (duomenys neskelbtini). Pamena faktÄ , kad vyko tyrimas. Ä®raÅ¡us prižiÅ«ri firma ASE. Tiesiog yra kameros, kurios pajungtos į bendrÄ kompiuterį, atvykus pareigÅ«nui, jam pateikė. Kartu su juo įrašų ji nestebėjo. Neturi tokių įgÅ«džių, kad pateikti pareigÅ«nams įraÅ¡us.

Ji neužsiima kamerų priežiÅ«ra ar stebėjimu. Jokių tokių nurodymų neturi, ir antra nemoka. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, skambino į ASE ir klausė, kaip jie padarė įraÅ¡us. Tai buvo atsakyta, kad tai atliko ASE. Kiek įraÅ¡ai saugomi, reiktų klausti firmos. Apie saugojimÄ ir įraÅ¡ymÄ , tai galėtų atsakyti ASE firma. Liudytojas Mantas Breskus teismo posėdžio metu parodė, kad peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡us, bet kažkas ten buvo negerai su datomis. Važiavo kelis kartus.

Ä®raÅ¡inėjo ne tos dienos data. Kažkas tai buvo, ar laikas nesureguliuotas. Kokį laikÄ rodė, dabar neatsimena ir nepasakys. Vaizdo stebėjimo kamera yra nuo gatvės pusės. Pagal nurodytÄ laikÄ Ä¯einančių ir iÅ¡einančių žmonių nepastebėta. Po to iÅ¡siaiÅ¡kino, kad laikas nesutampa. Jis aiÅ¡kinosi dėl kaukės dėvėjimo. Stebint tÄ laikotarpį, žmonių nebuvo pastebėta. Pamena tÄ faktÄ , kad buvo nesutapimų. Jie dirba tokiu principu, kad gauna konkrečias užduotis, kurias atlieka.

IÅ¡ įmonės įraÅ¡o gauti negalėjo, nes darbuotoja nemokėjo jo iÅ¡imti. RaÅ¡ydamas protokolÄ , rėmėsi data, kuri buvo nurodyta arba įvyko techninė klaida. Remtasi vaizdo įraÅ¡u, kuris buvo pateiktas Institucijos. Buvo Institucijos raÅ¡tas, kad gali bÅ«ti laikų nesutapimas kamerose, buvo dvi kameros, du skirtingi laikai, bet įvykis tas pats. Tokio raÅ¡to pateikti negali. Galimai rėmėsi pareiÅ¡kime nurodytu laiku, kad tokiu laiku L. Paltanavičius nedėvėjo kaukės. Bet dėl laiko, tai galėjo bÅ«ti ir techninė klaida.

Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad G. J. papraÅ¡ius, ji tvarkydavo dokumentus dėl Sodros, o bÅ«tent: darbuotojus priimti, atleisti. Atvažiuodavo pas jÄ , jungdavosi pats per bankÄ mobiliu paraÅ¡u. Kiek atsimena, buvo vėlus vakaras. Turi viskÄ atsispausdinusi. Yra ir Sodros iÅ¡raÅ¡as. 2021 m. birželio 22 d. pateikti duomenys, kad dirbs nuo 2021 m. birželio 23 d. G. J. patvirtina pateikimÄ . Nurodo, kad ji prisijungia, o G. J. patvirtina. Nurodo, kad turi dokumentÄ , jog Sodrai pateikti duomenys 2021 m. birželio 22 d., o pats priėmimas, t. y.

žmogus turėjo pradėti dirbti nuo 2021 m. birželio 23 d. Ji turi Å¡iuos dokumentus, apie juos G. J. net nežinojo. Pakartotinai nurodė, kad visus duomenis pateikė 2021 m. birželio 22 d., pasitaiko atvejų, kad dokumentai bÅ«na sulaikyti, o paskui patvirtinama. Tiksliai nurodyti visos dienos negali, tačiau pamena, kad 2021 m. birželio 22 d. patvirtino dokumentus savo mobiliuoju paraÅ¡u, o ji pati tokios teisės neturi. Nurodo, kad turi prisijungimo lapÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad jungėsi 2021 m. birželio 22 d.

Jei dokumentus bÅ«tų pateikusi 2021 m. birželio 23 d., tai ir bÅ«tų nurodžiusi, kad dirbs 2021 m. birželio 23 d., tai Sodra paraÅ¡o įspėjimÄ . Bet žmogus gali dirbti. FaktiÅ¡kai duomenis galima pateikti iÅ¡ vakaro. Kad jai bÅ«tų pateiktas įspėjimas, nematė. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Liudas Paltanavičius parodė, kad nustatant baudos dydį, jis nebuvo motyvuotas, nebuvo atsižvelgta į teismų praktikÄ . Å iuo atveju jokios pusiausvyros nebuvo.

Teismų praktika tokia, kad už vieno nelegalaus darbuotojo buvimÄ , paprastai skiriamas minimumas. Å iuo atveju, paskirta daugiau nei bausmės vidurkis. Yra įtvirtintas proporcingumo principas. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimus. Nuobauda turi atitikti bausmės tikslus, nebÅ«ti per griežta. KiekvienÄ priimtÄ sprendimÄ teismas privalo motyvuoti. Skiriant nuobaudÄ Å¡ioje byloje yra klaidingai įvertintos aplinkybės, kad nėra sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kad nebendradarbiavo su institucija, neteikė dokumentų.

Valstybei žala nepadaryta. 2021 m. birželio 23 d. prasideda I. O. darbo diena. G. J. nėra anksčiau baustas už tokio pobÅ«džio veikÄ . Neaptarta pažeidėjo kaltės forma ir rÅ«Å¡is. Galima paskirti mažesnę baudÄ nei numatytÄ sankcijoje, ar skirti Å¡velnesnę nuobaudos rūšį arba neskirti. Institucija tikėdamasi, kad naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris yra Ukrainos pilietis nutarimo neskųs, nes negali atvykti dėl karinių veiksmų, surašė protokolÄ kur paskyrė 2 000 eurų baudÄ .

Naujajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui net nedalyvaujant jau yra paskirta bauda. Yra pakankamai pažeidimų ir iÅ¡ Institucijos pareigÅ«nų veiksmų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nutarimas yra naikintinas ir teismo praÅ¡oma skirtÄ G. J. 3 000 eurų baudÄ sumažinti. Teismas konstatuoja Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbÄ numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiÅ¡kiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta DK.

DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų, kurios reglamentuotos DK 34 straipsnyje. Darytina iÅ¡vada, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai susitariama dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios.

Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbÄ pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos SÄ jungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Å¡iam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant darbÄ vertinti kaip nelegalų, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-132-557/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-172-309/2017 ir kt.).

Teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J., tiek I. O. ir S. J. tikino, kad su I. O. darbo sutartis buvo sudaryta iki 2021 m. birželio 23 d., t. y. 2021 m. birželio 22 d. ir tÄ patį vakarÄ apie sudarytÄ darbo sutartį praneÅ¡ta Sodrai. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raÅ¡to atsakant į teismo 2022 m. gruodžio 7 d. paklausimÄ Nr. II-129-517 nurodyta, kad apie savo siųsto 1-SD praneÅ¡imo (praneÅ¡imo apie apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ ) bÅ«senÄ darbdavys (draudėjas) yra informuojamas el. paÅ¡tu (jeigu jį yra nurodęs) ir žinute į draudėjo paskyrÄ .

Žinučių sÄ raÅ¡Ä draudėjas gali peržiÅ«rėti prisijungęs prie savo paskyros ir pasirinkęs Žinutės – Gautos žinutės. Pasirinkus konkrečios žinutės antraÅ¡tę, galima peržiÅ«rėti ir detalų jos turinį ir susijusį SD praneÅ¡imÄ , kuriame taip pat nurodoma jo bÅ«sena – priimtas arba atmestas. Jei pateiktas 1-SD praneÅ¡imas yra be klaidų, jis yra priimamas, registruojamas informacinėje sistemoje ir draudėjui siunčiama tokia žinutė: „1-SD praneÅ¡imas, kuris buvo pateiktas XXXX-XX-XX, priimtas“.

Å iuo atveju draudėjui nieko daugiau daryti nereikia. Jei pateiktas 1-SD praneÅ¡imas turi klaidų, jis yra atmetamas ir draudėjui siunčiama tokia žinutė „Klaida apdorojant dokumentÄ 1-SD“. Å iuo atveju draudėjas turi pataisyti 1-SD praneÅ¡imÄ jį pasiraÅ¡yti ir pateikti iÅ¡ naujo. Fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, 2021 metų birželio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Fondo valdybai neteikė SD praneÅ¡imų ir savo draudėjo paskyroje neatliko jokių veiksmų.

Å iuo nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD v. 10 praneÅ¡imas buvo pasiraÅ¡ytas, pateiktas, informacinės sistemos apdorotas ir priimtas tÄ pačiÄ â€“ 2021 m. birželio 23 dienÄ : 2021 m. birželio 23 d. 13:23:56 val. – pasiraÅ¡ytas vadovo G. J. el. paraÅ¡u; 2021 m. birželio 23 d. 13:23:57 val. – pateiktas; 2021 m. birželio 23 d. 13:28:28 val. – 1-SD praneÅ¡imas priimtas ir užregistruotas Nr. VRE-1SDE-8335. Apie priimtÄ ir užregistruotÄ 1-SD praneÅ¡imÄ draudėjas buvo informuotas 2021 m. birželio 23 d. 13:28 tokia žinute į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrÄ :

„1-SD praneÅ¡imas (21-PR), kuris buvo pateiktas 2021 m. birželio 23 d., priimtas, bet informuojame, kad jis pateiktas pavėluotai. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, 1-SD praneÅ¡imas turi bÅ«ti pateikiamas ne vėliau, kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki nustatyto darbo pradžios“ Pažymėtina, kad S. J. niekada neturėjo teisių prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyros, todėl 2021 m. birželio 22 d. ji negalėjo Fondo valdybai pateikti 1-SD praneÅ¡imo apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžiÄ (asmuo S. J. turi teises atstovauti kitus draudėjus, bet ne UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudėjo paskyros 2021 m. birželio 23 d. 13:20:46 prisijungė asmuo G. J., kuris, nuo 2021 m. birželio 23 d. 13:23:56 val. iki 2021 m. birželio 23 d. 13:28 val. 1-SD praneÅ¡imÄ pasirašė el. paraÅ¡u, pateikė Fondo valdybai ir gavo žinutę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrÄ apie priimtÄ 1-SD praneÅ¡imÄ . Taigi G. J., I. O. ir S. J. parodymai, kad duomenys apie I. O. įdarbinimÄ ir darbo sutarties sudarymÄ Sodrai perduoti 2021 m. birželio 22 d. vakare, o Sodros jie galimai nepasiekė dėl techninių kliūčių, paneigti aptartu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raÅ¡tu atsakant į teismo 2022 m. gruodžio 7 d. paklausimÄ Nr. II-129-517.

I. O. ir S. J. parodymus, kuriais jos teigia, I. O. įdarbinimo teisėtumÄ , vertintini teismas vertina kaip darbuotojų darbdavio naudai duodamus parodymus, todėl jais nesivadovauja. Vadovaujantis iÅ¡dėstytų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų aplinkybių visuma, teismas vertina, kad įrodyta, jog G. J. leido I. O. dirbti nelegalų darbÄ 2021 m. birželio 23 d., nuo 11 val., t. y. jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nesudarė su ja darbo sutarties, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens įdarbinimÄ .

Todėl jo veika, teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatuoja, kad padarytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra visiÅ¡kai įrodytas G. J. teismo posėdžio metu duotais parodymais ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri prijungti prie nagrinėjamos skundo medžiagos; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktu paaiÅ¡kinimu atsakant į teismo 2022 m. gruodžio 7 paklausimÄ ; vaizdo įraÅ¡ais, pateiktais byloje; kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimÄ asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ . Nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Teisminėje praktikoje administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį – padarytu nusižengimu, už kurio padarymÄ atsakomybė numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padaryta žala dirbančiųjų saugai, sveikatai, teisėms pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, o nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių.

Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudÄ pažeidimÄ darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetÄ , įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui iÅ¡mokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iÅ¡kreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G.

J., bÅ«damas brandi asmenybė, turėdamas gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, vadovaudamas įmonei, turėjo elgtis apdairiai ir atsakingai, žinoti galiojančius teisės aktų reikalavimus. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog G. J. dėl I. O. nelegalaus darbo bylos nagrinėjimo pradžioje nepripažino, su Institucijos pareigÅ«nais nebendradarbiavo, tačiau teismo posėdžių metu pripažino, kad visgi ateityje taip nesielgs, bus dėmesingesnis teisės aktų reikalavimams. Teismas linkęs patikėti G.

J., nes, nors jis ir yra baustas administracine tvarka, tačiau iki Å¡iol nebuvo baustas administracine tvarka už analogiÅ¡kÄ pažeidimÄ , kas rodo jį nesant linkusiu pažeisti darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad siekiant įgyvendinti tiek nubaudimo, tiek ir prevencinius tikslus, G. J. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda, atsižvelgiant į tai, jog I.

O. nelegaliai bandė dirbti trumpÄ laikÄ , todėl mokesčiai nesumokėti į biudžetÄ buvo nedideli. Daiktiniai įrodymai – kompiuterinės laikmenos (4 vnt.) su vaizdo įraÅ¡ais, nutarimui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, n u t a r i a : G. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-162-2022 ir G.

J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti minimalų sankcijoje numatytÄ nuobaudos dydį – 1 000,00 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų) baudÄ . Nutartis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis