Legislator Case Law & Legislation
8b50d875-efd7-42e5-b420-d43fbf81946b AI generated

8b50d875-efd7-42e5-b420-d43fbf81946b · Kauno apygardos teismas

Case Number 8b50d875-efd7-42e5-b420-d43fbf81946b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1125-317/2014Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00629-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs D. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. (toliau – ATPK) suraÅ¡ytas dėl to tai, kad jis, bÅ«damas neblaivus, 2014-06-07 (duomenys neskelbtini) 4 val. 15 min. vairavo automobilį ,,Honda Civic“, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ , taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 18 punktų reikalavimus.Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-10 nutarimu D.

Legislator headnote

AI generated

8b50d875-efd7-42e5-b420-d43fbf81946b · Kauno apygardos teismas: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigÅ«no reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iÅ¡ įstatymo. AnalogiÅ¡kÄ pareigÄ vairuotojui numato ir KET 18 punktas.Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iÅ¡ alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1125-317/2014Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00629-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs D. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. (toliau – ATPK) suraÅ¡ytas dėl to tai, kad jis, bÅ«damas neblaivus, 2014-06-07 (duomenys neskelbtini) 4 val. 15 min. vairavo automobilį ,,Honda Civic“, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ , taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 18 punktų reikalavimus.Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-10 nutarimu D.

K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 126 str. 4 d., ir nubaustas 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Skundu D. K. praÅ¡o panaikinti 2014-09-10 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti arba grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ATPK normas, dėl to priimtas nepagrįstas nutarimas ir jam paskirta griežta nuobauda.

Apelianto teigimu, byloje yra pateikta ir surinkta pakankamai duomenų apie apelianto sveikatos sutrikimus, plaučių, Å¡irdies ir kraujagyslių fiziologinius pakitimus dėl įgimtos Å¡irdies ydos bei atliktų Å¡irdies operacijų. D. K. neneigia paties įvykio - kad jis buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų blaivumui patikrinti ir turėjo pÅ«sti į alkotesterį, tačiau neigia, kad jis tai daryti atsisakė tyčia. Mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog turimi sveikatos sutrikimai sÄ lygoja nuovargį, silpnumÄ , dusulį, todėl jis fiziÅ¡kai negalėjo iÅ¡pÅ«sti didelio kiekio oro iÅ¡ plaučių.

Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojai R. P., S. Å .. Apeliantas kritiÅ¡kai vertina skundžiamame nutarime iÅ¡dėstytas aplinkybes, jog byloje nėra medicininių duomenų apie tai, kad D. K. negalėtų pÅ«sti į alkotesterį, kadangi tokie duomenys gali bÅ«ti gauti tik atliekant eksperimentÄ ar ekspertizę, o tai gali padaryti tik teismas. Å iuo atveju nepaÅ¡alinus abejonių dėl apelianto fiziologinės bÅ«klės, ar jis gali iÅ¡pÅ«sti pakankamÄ kiekį oro į alkotesterį, visas abejones teismas privalėjo aiÅ¡kinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Skunde teigiama, jog teismo vidinis įsitikinimas negali bÅ«ti paremtas abejonėmis, kurios nepaÅ¡alintos. Skundo autorius taip pat kritiÅ¡kai vertina policijos pareigÅ«nų G. S. ir V. K. parodymus, nes jie apelianto atžvilgiu buvo nusiteikę prieÅ¡iÅ¡kai. Nurodo, jog policijos automobiliuose yra sumontuota vaizdÄ ir garsÄ Ä¯raÅ¡ančios sistemos vadinamos PPVS, be to, policijos komisariate yra filmuojama, tačiau Å¡ių duomenų niekas nepatikrino. Mano, jog bÅ«tent PPVS duomenys atskleistų visÄ informacijÄ susijusiÄ su policijos patrulių judėjimu, Å¡vyturėlių panaudojimu, durų atidarymu, garso ir vaizdo registravimu.

Tokiu būdu būtų nustatytos objektyvios aplinkybės susijusios su transporto priemonės sustabdymu, kadangi apeliantas neigia, jog policijos pareigūnai jį stabdė švyturėlių pagalba, o jis didino greitį ir važiavo toliau. Skunde jis pažymėjo, jog tokio pobūdžio pažeidimas jam nėra inkriminuotas. Apeliantas taip pat neigia, kad prie jo buvo priėjusi pareigūnė V. K., nes kiek pamena, ji liko patruliniame automobilyje ar prie jo. Atkreipia dėmesį, kad nuo jo sustabdymo momento iki paleidimo iš policijos komisariato, buvo praėję daugiau nei 2 val., todėl gydymo įstaigos patikros rezultatai jo atžvilgiu neturėtų jokios įrodomosios reikšmės. Mano, kad nagrinėjamu atveju įrodymų tyrimas atliktas neišsamiai ir šališkai.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas Č. M. praÅ¡o nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir skundo netenkinti. Nurodo, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį ir pažeidėjo asmenybę. D. K. apeliacinis skundas netenkintinas.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, ginčijamas įrodymų vertinimas bei nuobaudos skyrimo pagrįstumas, todėl aukÅ¡tesnysis teismas skundo ribose tikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . (ATPK 30211 str. 1 d.).ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ , apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas D. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.).

Teismas padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl D. K. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigÅ«no reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iÅ¡ įstatymo. AnalogiÅ¡kÄ pareigÄ vairuotojui numato ir KET 18 punktas.Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iÅ¡ alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d.

Pabrėžtina, jog ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumÄ . Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumÄ specialiosiomis techninėmis priemonėmis, gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010).

Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), 5 punktÄ , policijos pareigÅ«nai į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ privalo pristatyti vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiÅ«ros ar nesutinka su medicininės apžiÅ«ros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ (Taisyklių 27 punktas).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ant jo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ , nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigÅ«nų reikalavimu pasitikrinti neblaivumÄ (girtumÄ ) ar apsvaigimÄ ir neÅ¡alina jo administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-393/2007; 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1686/2009).Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, D.

K. kaltę padarius pažeidimÄ numatytÄ ATPK 126 str. 4 d. patvirtina liudytojų R. P., G. S., V. K. paaiÅ¡kinimai, duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 26-27), kiti bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2014-06-07 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), pareigÅ«no G. S. tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 4), raÅ¡ytinis D. K. paaiÅ¡kinimas (b.l. 5), praneÅ¡imas dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 6), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l.

7) bei kita bylos medžiaga. Surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog D. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį neblaivus ir atsisakydamas pasitikrinti blaivumÄ , pažeidė KET 14, 18 punktų reikalavimus bei padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d. (b. l. 1-2).Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus patrulio G. S. paaiÅ¡kinimo, patruliuodamas kartu su V.

K., 2014-06-07, apie 4 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) pastebėjo kelio važiuojamojoje dalyje važiuojantį automobilį Honda Civic, kuris važiavo dideliu greičiu, pavojingai manevravo visame kelyje, todėl policijos pareigūnai įjungė mėlynos – raudonos spalvos švyturėlį ir važiavo jam iš paskos, o kai automobilis pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, jį sustabdė. Kuomet G. S. priėjo prie vairuotojo ir paprašė pateikti dokumentus, paaiškėjo, kad automobilį vairuoja D.

K.. Kalbant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, Å¡is kalbėjo neriÅ¡liai, sunkiai sugebėjo rasti kitus automobilio dokumentus. Ä®tarus, kad vairuotojas neblaivus, pasiÅ«lyta pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, tačiau D. K. atsisakė tai daryti (b. l. 4). AnalogiÅ¡kas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį ir atsisakė tikrintis blaivumÄ , policijos pareigÅ«nas G. S. nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, papildomai pažymėdamas, kad iÅ¡aiÅ¡kino vairuotojui atsakomybę už atsisakymÄ tikrintis blaivumÄ , be to, vairuotojÄ pristačius į policijos komisariatÄ , jam dar kelis kartus buvo siÅ«lyta pasitikrinti blaivumÄ .

D. K. atsisakė pÅ«sti, sakė nepasitiki alkotesteriais (b. l. 26). AnalogiÅ¡kus parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu davė ir policijos pareigÅ«nė V. K., patvirtinusi tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytas aplinkybes bei nurodžiusi, kad vairuotojui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta atsakomybė dėl atsisakymo tikrintis blaivumÄ , tačiau D. K. atsakė, kad jam tai nesvarbu (b. l. 27). Pažymėtina, kad parodymai policijos pareigÅ«nų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atitinka tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes, yra aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi.

PažeidimÄ nustačiusių pareigÅ«nų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra pagrįstas kokiais tai objektyviais duomenimis, tokio suinteresuotumo pagrindo nenurodo ir pats apeliantas. Taigi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareigÅ«nai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dėl kokių tai kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikėjo ir vadovavosi Å¡ių asmenų parodymais.

Be to, ir liudytojas R. P. patvirtino, kad D. K. buvo tÄ naktį iÅ¡gėręs alkoholio (b. l. 26), o ir pats D. K. neneigė, kad buvo iÅ¡gėręs alaus (b. l. 26). Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad D. K. suprato savo veiksmų sekÄ , o tyčiniais veiksmais jis siekė iÅ¡vengti neblaivumo patikrinimo, bijodamas, kad bus nustatytas girtumas, virÅ¡ijantis leistinÄ normÄ , kuriai esant leidžiama vairuoti, taip siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios administracinės atsakomybės. Nors apeliantas atsisakymÄ tikrintis neblaivumÄ grindžia prasta savo sveikatos bÅ«kle, dėl kurios jis fiziÅ¡kai negalėjo iÅ¡pÅ«sti pakankamÄ kiekį oro į alkotesterį, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiÄ pažeidėjo pozicijÄ laiko tik jo pasirinkta gynybine versija.

Sutiktina, kad byloje esantys medicininiai dokumentai bei liudytojos gydytojos S. Å . apklausa patvirtina tam tikrus D. K. sveikatos sutrikimus, tačiau Å¡ie duomenys nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų. Be to, apelianto pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ paneigia administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro informacija, iÅ¡ kurios matyti, kad D. K. dar 2013-11-05 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 178 str. 1 d., kadangi vieÅ¡oje vietoje pasirodė bÅ«damas girtas, jam Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate D.

K. alkoholio matuokliu „Lion 500“ buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, kas paneigia apelianto skundo teiginius, jog jis negali dėl sveikatos bÅ«klės iÅ¡pÅ«sti reikiamÄ oro kiekį į alkoholio matuoklį. Todėl nėra jokio pagrindo apelianto praÅ¡ymu skirti ekspertizę ar eksperimentÄ minėtoms aplinkybėms patvirtinti. KritiÅ¡kai vertintinas ir apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl papildomų įrodymų, t.y. Policijos automobiliuose esančios garso ir vaizdo medžiagos PPVS ir Policijos komisariato vaizdinės medžiagos iÅ¡reikalavimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai iÅ¡vadai dėl D. K. kaltės padaryti. Be to, praÅ¡omi iÅ¡reikalauti duomenys siekiant nustatyti automobilio sustabdymo aplinkybes, iÅ¡siaiÅ¡kinti ar pareigÅ«nė V.

K. buvo priėjusi prie automobilio, nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamos bylos kontekste. Nors apelianto teigimu, nuo jo sustabdymo iki paleidimo iÅ¡ policijos komisariato buvo praėjęs gana ilgas laiko tarpas ir dėl to jis nebesikreipė į medicinos įstaigÄ dėl neblaivumo nustatymo, tačiau pasinaudoti Å¡ia teise jam nebuvo atimta galimybė. Akivaizdu, jog asmuo, žinantis apie atsakomybę už atsisakymÄ tikrintis blaivumÄ bei užtikrintas, kad jo atžvilgiu priimtas sprendimas yra nepagrįstas, imtųsi visų įmanomų priemonių, kad bÅ«tų surinkti duomenys, neginčijamai patvirtinantys jo versijÄ .

Darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju apeliantas sÄ moningai elgėsi pasyviai. Å iuo atveju nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu asmuo turėtų bÅ«ti privalomai pristatytas į medicinos įstaigÄ , kadangi pastarasis nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, o įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo nebuvo įmanoma atlikti dėl subjektyvių priežasčių, t.y. pastarajam atsisakius tai daryti. Apygardos teismo nuomone, D. K. apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30 ir 302 str. reikalavimų, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui.

Teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis baustas administracine tvarka, o jam paskirta nuobauda galiojanti, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobÅ«dį ir pagrįstai skyrė ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį – 2500 Lt baudÄ , su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, kuri nėra per griežta ar neadekvati padarytam teisės pažeidimui.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, D.

K. blaivumo tikrinimo vengimas byloje yra įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 126 str. 4 d. Dėl Å¡ios priežasties keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas                                                                                                        Algirdas Jaliniauskas