8b50a3bd-ce0e-4e03-bb9c-543a9e28c68d · Klaipėdos apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-126-659/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00360-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.3.3; 21.10.4              (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2018 m. birželio 5 d.Kaunas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei,dalyvaujant pareiškėjai – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. B., jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V.

B. skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-03-28 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas n u s t a t ė : 2018-02-01 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. B. surašė V. B. administracinio nusižengimo protokolÄ su administraciniu nurodymu už tai, kad ji 2018-01-22 12.11 val.

Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) g. 16A, vairuodama automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, sukdama į kairę ne sankryžoje nedavė kelio ir susidūrė su ja lenkiančiu automobiliu „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. V.. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, nustatyta abipusė kaltė. Tuo V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 punktų reikalavimus.

Tokie V. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau ir – Institucija) specialistės V. K. 2018-03-28 nutarimu V. B. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda. Patikslintu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta V. B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018-03-28 nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ jos atžvilgiu nutraukti.Nurodo, kad 2018-03-28 nutarimu ji buvo pripažinta kalta ir nubausta už tai, kad 2018-01-22 12.11 val., važiuodama automobiliu „O.

A.“ (duomenys neskelbtini) gatve, Klaipėdos mieste, sukdama į kairę ne sankryžoje neįsitikino, kad tai padaryti saugu ir nedavė kitiems eismo dalyviams kelio, nepraleido lenkiančio kito automobilio – „S. L.“, kurį vairavo E. V., ir su juo susidÅ«rė. Ä®vykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, nustatyta abipusė kaltė.PareiÅ¡kėja nurodo, kad su priimtu Institucijos nutarimu nesutinka, nes darydama manevrÄ , KET reikalavimų nepažeidė. Teigia, kad, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve lik (duomenys neskelbtini) plento, buvo sumažinusi greitį, nes norėjo sukti į kairėje pusėje esantį įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ .

IÅ¡ priekio jokių automobilių nebuvo. Jai baigiant sukimo manevrÄ , į jos vairuojamo automobilio kairės pusės galines dureles trenkėsi E. V. vairuojamas lengvasis automobilis „S. L.“. Autoįvykis įvyko dėl E. V. kaltės, nes jis, lenkdamas kelis paskui jÄ važiavusius automobilius, nepamatė, kad ji yra įjungusi posÅ«kį ir daro manevrÄ Ä¯ kairę pusę.Pagal suformuotÄ teisminę praktikÄ , asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neabejotinai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, bet ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymo Å¡altinių patikimumas.Kelių eismo taisyklių 9 punkte yra numatyta visų eismo dalyvių pareiga elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, o 101 punkte numatyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“.

PareiÅ¡kėjos nuomone, kad jeigu ji bÅ«tų pažeidusi šį KET reikalavimÄ , tai į jÄ bÅ«tų atsitrenkę iÅ¡ paskos važiavusios transporto priemonės, nes jų buvo trys. BÅ«tent tik dėl tos priežasties, kad paskui jÄ važiavę automobiliai sulėtino greitį ir laukė, kol ji padarys posÅ«kį, E. V. lenkė visus automobilius ir darydamas šį manevrÄ , neįsitikino, kodėl kiti automobiliai taip pat prilėtino greitį ir ar bus saugus jo lenkimo manevras, todėl ir atsitrenkė į jos automobilį, jai baigiant pasukti.

Jos automobilio apgadinimo vieta – galinės kairės pusės durelės, patvirtina, kad ne ji, o E. V. pažeidė KET reikalavimus. KET 109 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. BÅ«tent taip ji ir pasielgė.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos nuomone, nutarimÄ priėmusi Institucija neįvykdė įstatyme numatytų jai pareigų, t. y. nesiėmė visų priemonių tiesai nustatyti, neapklausė liudytojų, nedėjo pastangų paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, todėl toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas.Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ â€“ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba – atsiliepime į skundÄ nurodo, kad su V.

B. skundu nesutinka, praÅ¡o palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018-03-28 nutarimÄ . Nurodo, kad V. B. administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, kadangi nusižengimas yra įrodytas pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, asmenų paaiÅ¡kinimais, fotonuotraukomis.Teismo posėdžio metu V. B. palaikė skundÄ ir nurodė, kad įvykio dienÄ važiavo nuo (duomenys neskelbtini) plento, (duomenys neskelbtini) gatve, važiavo automobiliai iÅ¡ galo. Važiavo kryptingai į mokyklos kiemÄ , esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Artėjant prie įvažiavimo, įjungė kairįjį posÅ«kio signalÄ , pradėjo lėtinti greitį. Priartėjus prie įvažiavimo, pristabdė ir, pažiÅ«rėjusi, kad prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje nei iÅ¡ priekio, nei iÅ¡ galo nėra kliūčių, t. y. įsitikinusi, kad sukti yra saugu, pasuko į kairę pusę. Bebaigiant manevrÄ pajuto smÅ«gį į kairę pusę. Nuo smÅ«gio automobilį apsuko. Paskui jÄ važiavo 3-4 automobiliai. Jai sukant į kairę, kliūčių nebuvo ir ji įsuko.

PosÅ«kio signalÄ pradėjo rodyti dar prieÅ¡ posÅ«kį. PrieÅ¡ sukant, automobilis, vairuojamas E. V., jos nelenkė. Kai pradėjo manevrÄ Ä¯ kairę, už jos važiavę automobiliai buvo sulėtinę greitį, pristabdę. Mano, kad avarija įvyko dėl automobilio „S. L.“, vairuojamo E. V., greičio virÅ¡ijimo. Toje gatvėje ribojamas greitis 40 km/val. SmÅ«gis buvo į galines kairės pusės dureles. Atvykęs policijos ekipažas į įvykio vietÄ , pasakė, kad ji yra kalta dėl įvykusio autoįvykio.

Buvo iÅ¡sigandusi, užpildė deklaracijÄ ir pripažino savo kaltę. Policijos pareigÅ«nas įvykio vietoje nieko nesiaiÅ¡kino, neprisistatė, iÅ¡ karto pasakė, kad dėl įvykio yra kalta ji. Ä®vykį matė liudytojas, kuris važiavo jai iÅ¡ galo. Liudytojas davė jai savo kontaktus. Po eismo įvykio nuvyko į Klaipėdos apskrities VPK, kad bÅ«tų pradėtas tyrimas. Policijos pareigÅ«nas nustatė abipusę kaltę. Jos nuomone dėl autoįvykio ji nekalta. PosÅ«kio signalÄ parodė laiku, o prieÅ¡ sukant niekam nekliudė ir nebuvo kliūčių.

Teismo praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ jai nutraukti.Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykis įvyko apie pietus, jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) plento link (duomenys neskelbtini) prospekto. Važiavo mėlynos spalvos automobiliui „O.“ iÅ¡ galo, tarp jų kitų automobilių nebuvo. Tarp jo ir automobilio „O.“ buvo apie 100 m atstumas. Dar iÅ¡ toli matė, kad automobilio „O.“ vairuotojas įjungė kairės pusės posÅ«kio signalÄ , todėl prilėtino greitį.

Jam iÅ¡ galo važiavo dar vienas ar keli automobiliai. Automobiliui „O.“ sukant į kairę, pažiÅ«rėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kad iÅ¡ galo ganėtinai dideliu greičiu atvažiuoja raudonos spalvos automobilis. Automobilis važiuojančios prieÅ¡ jį, automobiliui „O.“ iÅ¡ galo, automobilių kolonos nelenkė, o važiavo prieÅ¡inga kryptimi, t. y. prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta. Automobilis „O.“, jau beveik baigiant manevrÄ , buvo pilnai pasisukęs į kairę, tuo metu raudonos spalvos automobilis, lenkdamas jo automobilį, metėsi į kairįjį Å¡onÄ ir savo automobilio deÅ¡iniu kampu trenkėsi į automobilio „O.“ galinės kairės pusės dureles.

Po susidÅ«rimo, automobilį „O.“ apsuko. Teigia, kad prieÅ¡ jį važiavęs žmogus, važiavo pagal taisykles – iÅ¡ toli parodė posÅ«kį, tokiu bÅ«du informuodamas kitus eismo dalyvius, kad ketina daryti posÅ«kį, kliÅ«ties kitiems nesudarė, o autoįvykis įvyko automobiliui bebaigiant manevrÄ , į galinę automobilio dalį. Å ioje vietoje yra ribotas greitis – 40 km/val., todėl mano, kad raudonos spalvos automobilio vairuotojas važiavo greičiau, nei leistina. Eismo įvykio dalyvių nepažįsta.

Liudytojas M. B., policijos pareigÅ«nas surašęs administracinio nusižengimo protokolÄ , nurodė, kad iÅ¡ susidariusios situacijos, norėdamas bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ku, nustatė ir priėmė tokį sprendimÄ , jog dėl įvykusio eismo įvykio yra abiejų eismo dalyvių abipusė kaltė. Toje vietoje tiek sukti į kairę, tiek lenkti nedraudžiama. Todėl pagal KET abu vairuotojai neįsitikino, kad galima daryti manevrÄ , t. y. vienas iÅ¡ eismo dalyvių pažeidė, kad lenkė automobilių kolonÄ , neįsitikinęs kad tai daryti saugu, kitas eismo dalyvis, pažeidė, kad sukdamas į kairę nepraleido lenkiančio automobilio.

SmÅ«gis buvo į galinę automobilio dalį – kairės pusės galines duris, sparnÄ . Greitis toje vietoje yra 40 km/val. Kaip suprato, tai E. V. lenkė dvi transporto priemones. Kokiu greičiu važiavo E. V. vairuojamas automobilis – nustatyta nebuvo. Kiek prisimena, pagal liudytojo A. M. apklausos metu duotus parodymus, automobiliai, kuriuos lenkė E. V., tuo metu sustoję nebuvo, jie judėjo – važiavo minimaliu greičiu. Ä®vykio vietoje nebuvo.IÅ¡ pareigÅ«no M. J. tarnybinio praneÅ¡imo dėl eismo įvykio matyti, kad 2018-01-22 apie 12.15 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) g. 16A, susidÅ«rė dvi transporto priemonės ir nesutaria dėl kaltės. Nuvykus į eismo įvykio vietÄ , pastebėjo dvi susidÅ«rusias transporto priemones:

„S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ vairavo E. V., ir „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ vairavo V. B.. V. B. paaiÅ¡kino, kad vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) gatve, ieÅ¡kodama reikiamo įsukimo į kiemÄ , važiavo lėtai, prieÅ¡ sukdama į kairę pažiÅ«rėjo, kad transporto priemonių lenkiančių jÄ nėra, tada įsitikino, kad prieÅ¡inga kryptimi neparvažiuoja kitos transporto priemones, keitė važiavimo kryptį ir susidÅ«rė su ja lenkiančia transporto priemone.

E. V. paaiÅ¡kino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, priekyje pastebėjo gerokai lėčiau nei leistinas greitis važiuojančius kelis automobilius (2-3 automobilius) įsitikino, kad priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairio posÅ«kio signalo, persirikiavo į prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ ir lenkė kelias transporto priemones paeiliui, kai staiga automobilis „O. A.“ pasuko į kairę ir su juo susidÅ«rė. Buvo nustatyta, kad Å¡iame kelio ruože nėra draudžiamų kelio ženklų ar kelio ženklinimų lenkti, automobilis „S. L.“ lenkė kelias transporto priemones paeiliui, tai reiÅ¡kia pilnai buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inį eismÄ ir buvo gerai matomas.

Vairuotoja V. B. sukdama į kairę pažeidė KET 101, 109, 157 punktų reikalavimus. Pateikus Å¡iÄ informacijÄ vairuotojams – V. B. pripažino savo kaltę ir eismo įvykio dalyviai užsipildė eismo įvykio deklaracijas. (b. l. 39)IÅ¡ E. V. paaiÅ¡kinimų dėl eismo įvykio, duotų teismo posėdžio metu, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-111-201/2018, matyti, kad tÄ dienÄ apie 12.00-12.10 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, įsitikinęs, kad nėra iÅ¡tisinės juostos, prieÅ¡prieÅ¡inėje juostoje automobilių nėra, lenkė prieÅ¡ jį važiavusių trijų automobilių kolonÄ .

Bebaigiant manevrÄ , pamatė, kad automobilis, kuris važiavo pirmas, tik parodė posÅ«kį ir iÅ¡ karto suko į kairę, įvyko susidÅ«rimas. Jis važiavo ne didesniu nei 40 km/val. greičiu. Jis buvo pilnai įsitikinęs, kad aplenkti automobilių kolonÄ bus saugu. PareigÅ«nas, buvęs įvykio vietoje, nurodė, kad įvykio kaltininkė yra V. B.. Pastaroji taip pat pripažino savo kaltę, nurodė, kad ji nepastebėjo jÄ lenkiančio automobilio ir suko į kairę. Buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje V.

B. pripažino savo kaltę. Oro sÄ lygos buvo geros. (b. l. 41-42)IÅ¡ papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės sparnas; „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta priekinis bamperis, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis deÅ¡inės pusės žibintas (b. l. 8, 14, 15). Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, institucijos priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, negali sutikti su Institucijos pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad V.

B. padarė jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 3 dalyje.ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui kyla nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu jis, vairuodamas transporto priemonę, persirikiuodamas ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, nevykdė reikalavimo duoti keliÄ kitai transporto priemonei, tuo pažeisdamas KET punktų reikalavimus. Itin reikÅ¡mingas Å¡io nusižengimo sudėties elementas – priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir kilusių pasekmių.

Vertinant KET pažeidimus bÅ«tina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidÅ«rimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iÅ¡ padarytų pažeidimų reikÅ¡mę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiÅ¡koje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).V.

B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir ji administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį patraukta už tai, kad 2018-01-22 12.11 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) g. 16A, vairuodama automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, sukdama į kairę ne sankryžoje nedavė kelio ir susidūrė su ja lenkiančiu automobiliu „S. L.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. V., tuo pažeisdama KET 9, 101 punktų reikalavimus.KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 101 punkte nurodyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.Byloje nėra ginčo, kad 2018-01-22 12.11 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) g. 16A, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. B., ir automobilis „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. V..

Transporto priemonių kontaktas įvyko abiem transporto priemonėm judant ta pačia kryptimi, automobilio „O. A.“ manevro sukant į kairę, o automobilio „S. L.“ manevro jį tuo metu lenkiant, metu.Byloje yra kilęs ginčas, kurio iÅ¡ vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykį. V. B. teigimu, prieÅ¡ jai pradedant posÅ«kio į kairę manevrÄ , automobilis „S. L.“, vairuojamas E. V., jos nelenkė, jokių kliūčių atlikti manevrÄ nebuvo, ji rodė posÅ«kio signalÄ , o prieÅ¡ atliekant manevrÄ , sulėtino greiti, pristabdė, be to jai iÅ¡ galo važiavo dar keli automobiliai, kurie taip pat, jai parodžius kairės pusės posÅ«kio signalÄ , sulėtino greitį, pristabdė, todėl dėl eismo įvykio kaltino automobilio „S. L.“ greitį ir jo vairuotojo neteisėtus veiksmus, lenkiant kairio posÅ«kio manevrÄ pradėjusį automobilį, nurodydama, kad ne ji kliudė automobilį „S. L.“, o minėtas automobilis, bebaigiant jai manevrÄ , trenkėsi į jos automobilio kairės pusės galinę dalį – galines kairės pusės dureles.

Tuo tarpu, iÅ¡ policijos pareigÅ«no M. J. tarnybinio praneÅ¡imo dėl eismo įvykio bei iÅ¡ E. V. duotų parodymų administracinio nusižengimo byloje Nr. II-111-201/2018, matyti, kad automobilio „S. L.“ vairuotojas E. V. nurodė, jog priekyje pastebėjo gerokai lėčiau nei leistinas greitis važiuojančius kelis automobilius, todėl, įsitikinęs, kad priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairio posÅ«kio signalo, persirikiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir lenkė kelias transporto priemones paeiliui, kai staiga automobilio „O.

A.“ vairuotoja, važiavusi pirma, parodė posÅ«kį ir posÅ«kio manevrÄ pradėjo netikėtai jau jam bebaigiant lenkimo manevrÄ , dėl ko įvyko susidÅ«rimas. Tokiu bÅ«du, E. V. nuomone (b. l. 40-41), dėl eismo įvykio yra kalta automobilio „O. A.“ vairuotoja, kuri keitė važiavimo kryptį, neįsitikinusi, kad tam nėra kliūčių ir neduodama jam užbaigti lenkimo manevro. Nors abu eismo dalyviai pateikė skirtingas eismo įvykio dalyvių manevrų versijas, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ matyti, kad byloje esantys parodymai patvirtina ne E. V., o V.

B. nurodomas aplinkybes. Visų pirma yra paneigta E. V. versija, kad automobilis „O. A.“ posÅ«kio į kairį manevrÄ pradėjo daryti staiga, neįsitikinęs jo saugumu, automobiliui „S. L.“ jau praktiÅ¡kai baigiant lenkimo manevrÄ , dėl ko, pirmiau minėto automobilio vairuotoja kliudė jo vairuojamÄ jį automobilį. Å ias E. V. nurodomas aplinkybes paneigia tiesioginio eismo įvykio liudininko A. M. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kuris nurodė, kad dar iÅ¡ toli matė, kad automobilio „O.“ vairuotojas įjungė kairės pusės posÅ«kio signalÄ , dėl ko buvo prilėtinęs greitį.

Liudytojas A. M. taip pat nurodė, kad važiavo automobiliui „O.“ iÅ¡ galo, tarp jų kitų automobilių nebuvo. Tuo metu jam iÅ¡ galo važiavo dar vienas ar keli automobiliai. Automobiliui „O.“ sukant į kairę, pažiÅ«rėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kad iÅ¡ galo, prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, ganėtinai dideliu greičiu atvažiuoja raudonos spalvos automobilis. Automobilis „O.“ buvo beveik baigiantis manevrÄ , buvo pilnai pasukęs į kairę, tuo metu raudonos spalvos automobilis, lenkdamas jo automobilį, metėsi į kairįjį Å¡onÄ ir savo automobilio deÅ¡iniu kampu trenkėsi į automobilio „O.“ galinės kairės pusės dureles.

Liudytojo parodymai yra aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s, sutampantys su tyrimo metu duotais paaiÅ¡kinimais. Nėra pagrindo netikėti eismo įvykio dalyvių anksčiau nepažinojusių liudytojo A. M., teismo posėdžio metu apklausto, nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kurios sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis.Byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti automobilių apgadinimai, taip pat patvirtina V. B. parodymus apie tai, kad tai E. V. vairuojamas automobilis kliudė įpusėjusį sukimo į kairę manevrÄ jos automobilį, be to patvirtina ir liudytojo A.

M. nurodytas aplinkybes, jog prieÅ¡ jį važiavęs automobilis buvo beveik baigiantis manevrÄ , buvo pilnai pasukęs į kairę, kai tuo metu automobilis, vairuojamas E. V., lenkdamas jo automobilį, metėsi į kairįjį Å¡onÄ ir savo automobilio deÅ¡iniu kampu trenkėsi į pasukusio automobilio galinės kairės pusės dureles. IÅ¡ nuotraukų matyti, kad pagrindinė smÅ«gio vieta į V. B. vairuojamÄ jį automobilį buvo į galines kairės pusės duris. Po kontakto E. V. vairuojamajam automobiliui „S. L.“ buvo apgadinta priekinis bamperis, priekinis deÅ¡inės pusės žibintas, variklio dangtis, priekinis stiklas.

Å ių duomenų visuma rodo, kad automobilis „S. L.“ per kairę pusę lenkė posÅ«kio manevrÄ pradėjusį automobilį „O. A.“, trenkėsi į automobilio galinę kairės pusės dalį, dėl ko lenkiančiam automobiliui buvo apgadinta priekinis bamperis ir priekinis deÅ¡inės pusės žibintas. Tokiu bÅ«du tiek papildomi duomenys apie eismo įvykį, tiek nuotraukos rodo, kad susidÅ«rimo mechanizmÄ V. B. atpasakoja teisingai.Be to, teismas pažymi, jog nors E. V. vairuojamojo automobilio greičio dydis, jo virÅ¡ijimas nėra Å¡ios bylos ginčo objektas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, E. V. nurodė, kad, lenkdamas prieÅ¡ jį važiavusių trijų automobilių kolonÄ , važiavo nevirÅ¡ydamas toje vietoje leistino greičio, ir nors vairuojamo automobilio greitis eismo įvykio metu jokiomis priemonėmis nebuvo fiksuotas, yra kiti duomenys, kurių visuma leidžia spręsti apie buvusį didelį automobilio „S. L.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį: iš liudytojo A. M. paaiškinimų teismo posėdyje, kai jis nurodė, jog eismo įvykis įvyko dėl greičio – priešpriešine eismo juosta ganėtinai dideliu greičiu važiavo raudonos spalvos automobilis, t. y. „S. L.“, taip pat tai, kad minėto automobilio smūgis į automobilio „O. A.“ galinę kairės pusės dalį, apie kurį paliudytojo tiek V. B., tiek A. M., apsuko automobilį.             Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti V.

B. nurodoma faktine aplinkybe, kad posÅ«kio signalas buvo rodomas iÅ¡ anksto, posÅ«kio į kairę manevras pradėtas nepastebėjus jokių kliūčių, o eismo įvykį tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu lėmė E. V. nepastabumas ir neteisėtas sukančio į kairę automobilio lenkimas, kÄ draudžia KET 137 punktas, nurodantis, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ ir yra persirikiavęs posÅ«kiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančiÄ transporto priemonę iÅ¡ deÅ¡inės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ .

E. V. versijÄ , kad priekyje važiavusio automobilio manevras jam buvęs visai netikėtas paneigia tai, kad priekyje eismo sraute visiÅ¡kai sustojusi transporto priemonė jau savaime yra signalas už jo važiuojantiems vairuotojams bÅ«ti itin atidiems ir nekeisti judėjimo krypties neįsitikinus, kad priekyje esanti transporto priemonė nesiruoÅ¡ia atlikti manevrÄ . Esant iÅ¡dėstytam, teismas konstatuoja, kad bÅ«tent E. V. padaryti veiksmai vairuojant automobilį „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti ir yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykio pasekmėmis.Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad V.

B. veikoje nėra ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo bylos teisena dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo V. B. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-03-28 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisenÄ V.

B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį nutraukti.Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja                                                                                                                 Violeta BalčiÅ«nienė