2015-10-15 Nr. AB-20184-3-63-3-01349-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1637-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01349-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei V. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Č. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 348,22 Lt (100,85 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nurodė, kad Klaipėdos RATC pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Paaiškino, jog atsakovė apmokestinta už 23,087 kv. m buto plotą, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste. Prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovė nesumokėjo 348,22 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. Nors atsakovei butas priklauso nuo 2008 m. gruodžio 11 d., tačiau jai butas atiteko paveldint pagal įstatymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, atsakovė, paveldėdama nuosavybės teisę į butą, paveldėjo ir prievoles, susijusias su šiuo butu. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą, kuriame prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad nors buto dalį ir paveldėjo po sutuoktinio mirties, jame niekada negyveno. Paaiškino, kad negalėdama patekti į jai nuosavybės teise priklausančią buto dalį, ji ne kartą kreipėsi į policiją. Negalėdama realizuoti teisės naudotis nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa, su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ji kreipėsi į teismą ir pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9515-792/2012 patvirtintą taikos sutartį buto bendraturtė L. Č. sutiko išpirkti jai ir jos vaikams priklausančias buto dalis bei įsipareigojo sumokėti su butu, kaip turto objektu, susijusias mokesčių skolas. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog dėl nurodytos aplinkybės L. Č. ir turėtų atsakyti pagal pareikštą reikalavimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – Klaipėdos RATC iš atsakovės priteisė 250,47 Lt (72 Eur).

Vadovaudamasis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 135/400 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, savininke atsakovė buvo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d., todėl nurodytu laikotarpiu ji buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą. Atsakovės nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu jai nevykdyti pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka būtų kreipusis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra. Iš teismui pateiktos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9515-792/2012, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, turinio yra aišku, jog L. Č. įsipareigojo sumokėti 2 447,25 Lt dydžio su butu, kaip turto objektu, susijusias mokesčių skolas.

Atsakovė vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors turėjo sumokėti už 2008 metus iki 2009 m. sausio 15 d., už 2009 metų pirmąjį ketvirtį – iki 2009 m. kovo 1 d., už 2009 metų antrąjį ketvirtį – iki 2009 m. gegužės 1 d., už 2009 metų trečiąjį ketvirtį – iki 2009 rugpjūčio 1 d., todėl teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado 2009 m. sausio 16 d. (už 2008 metus), 2009 m. kovo 2 d. (už 2009 metų pirmąjį ketvirtį), 2009 m. gegužės 2 d. (už 2009 metų antrąjį ketvirtį), 2009 m. rugpjūčio 2 d. (už 2009 metų trečiąjį ketvirtį), o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., kovo 2 d., gegužės 2 d. ir rugpjūčio 2 d. Kadangi su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą priteisimo pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. spalio 28 d., pirmosios instancijos teismas prašymą dalyje dėl 40 Lt įsiskolinimo priteisimo už 2008 m. ir 57,75 Lt įsiskolinimo priteisimo už 2009 m. pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį ketvirčius atmetė kaip nepagrįstus, o už likusį laikotarpį pareiškėjo prašymą patenkino.

III. Pareiškėjas Klaipėdos RATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris ir turi būti taikomas nagrinėjamame ginče, kadangi neleidžiama pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų – t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančių normų. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, todėl klaidingai perskaičiavo litų suma į eurus. Apskaičiuotai vietinei rinkliavai neturėtų būti taikoma įstatymo nuostata, įtvirtinanti, kad po litų perskaičiavimo į eurus skaičius apvalinamas vieno euro tikslumu (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalis), priešingai – taikytina Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta, jog litais (eurais) išreikšti dydžiai, kuriuos reikia perskaičiuoti į eurus (litus), perskaičiuojami ir išreiškiami eurais (litais) tiek pat skaitmenų po kablelio tikslumu, kaip jie buvo išreikšti litais (eurais), o apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio tik apskaičiavus galutinę pinigų sumą. Taikant tokį litų į eurus perskaičiavimo būdą, kurį pritaikė pirmosios instancijos teismas, į savivaldybės biudžetą nebus surinkta apskaičiuota vietinės rinkliavos suma, todėl atsiras biudžeto deficitas, o skolininkui sumažės mokėtinas vietinės rinkliavos dydis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės V. K. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.

Pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja nuostatų redakcija. Dar kartą naują nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai). Remiantis Nuostatų 3, 5 ir 15.1 punktais, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. atsakovė V. K. buvo nekilnojamojo turto, esančio Klaipėdos mieste, valdytoja (b. l. 9-10). Todėl atsakovė pagrįstai laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų 5 punkto prasme, ji turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria dalis nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos nepriteista, pritaikant mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs, jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1030-442/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 28 d. (b. l. 3). Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2009 m. pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį ketvirčius. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d., t. y. iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. priteisiant 308,22 Lt (89,27 Eur) vietinės rinkliavos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma į eurus perskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi bei yra apvalinama iki cento (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1055-442/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015).

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 89,27 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės V. K. 89,27 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus ir dvidešimt septynis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė