2022-01-26 Nr. AB-2378-3-61-3-03004-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-191-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03004-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 2D-1118 „Dėl Jūsų 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. liepos 21 d. prašymų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. Prašymą dėl privalomųjų nurodymų patikslinimo ir pakeitimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2018 m. gegužės 10 d. surašė pareiškėjui privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29) PN-567 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), pagal kurį pareiškėjas įpareigotas nugriauti metalinių segmentų su metaliniais stulpais ir apdailos plytų mūro intarpais tvorą (19,97 m ilgio ir apie 1,5 m aukščio), pastatytą valstybinėje žemėje (toliau – ir Tvora). Pareiškėjas 2020 m. birželio 10 d. pateikė Inspekcijai Prašymą (taip pat pateikė ir 2020 m. liepos 21 d. Pakartotinį prašymą dėl privalomųjų nurodymų patikslinimo ir pakeitimo (toliau – ir Pakartotinis prašymas)), tačiau Inspekcija Sprendimu atmetė Prašymą ir Pakartotinį prašymą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė pakeisti subjektus, kuriems turėjo būti teikiamas privalomasis nurodymas dėl Tvoros nugriovimo. Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad Privalomasis nurodymas buvo pateiktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas, Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. Inspekcija ne tik nenustatė Tvoros statytojo, jos savininko / valdytojo / naudotojo, bet ir nesiėmė jokių veiksmų juos nustatyti, o įpareigojimą iškart pateikė pareiškėjui, kaip žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir Žemės sklypas) bendraturčiui, taip pažeisdama Įstatyme nustatytą reikalavimų pateikimo eiliškumą. Inspekcija Privalomąjį nurodymą pareiškėjui galėjo surašyti tik tuo atveju, jei Inspekcijai nepavyktų (nebūtų galimybės identifikuoti) nustatyti Tvoros statytojo ir / ar savininko / valdytojo / naudotojo. Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte nurodytą įstatymo viršenybės principą.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendime Inspekcija nepasisakė dėl Prašyme nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos Įstatymo taikymo taisyklės, pagal kurią privalomasis nurodymas nugriauti neteisėtą statinį žemės sklypo, kuriame yra šis statinys, savininkui gali būti teikiamas tik nepavykus nustatyti šio statinio statytojo ir jo savininko, valdytojo ar naudotojo.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad Sprendime padaryta išvada, jog įpareigojimai, surašyti vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktu, valstybinės žemės, kurioje užfiksuota neteisėta statyba, naudotojams, anot pareiškėjo, yra nepagrįsta ir neteisėta dėl to, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjui surašytas ne kaip Tvoros naudotojui (Tvoros naudotojų Inspekcija nenustatinėjo), o kaip Žemės sklypo, esančio šalia valstybinėje žemėje pastatyto statinio (Tvoros), bendraturčiui. Inspekcija apsiribojo vien konstatavimu, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kas yra Tvoros statytojas, bet net nebandė aiškintis, kas yra Tvoros (jos dalies) savininkas, naudotojas ir valdytojas. Inspekcija, atlikdama statybos valstybinę priežiūra, yra įpareigota imtis priemonių statinio statytojui, savininkui, naudotojui ar valdytojui nustatyti. Pareiškėjas neturi nei sąlygų, nei galimybių gauti atitinkamą informaciją.

6. Pareiškėjas po Prašymo pateikimo nebuvo apklaustas ir jam nebuvo pasiūlyta pateikti papildomą informaciją, nors pagal VAĮ 28 straipsnio 1 dalį, prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, gali būti apklausiamas, siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes. VAĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Inspekcija ne tik pati nesiėmė jokių veiksmų, būtinų nustatyti subjektus, kuriems turėtų būti teikiamas privalomasis nurodymas dėl Tvoros nugriovimo, bet neprašė pateikti atitinkamos informacijos iš pareiškėjo.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcija nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, jog Privalomajame nurodyme nėra tinkamai nurodytas statinys (Tvora), kurios dalį įpareigotas nugriauti pareiškėjas. Valstybinėje žemėje esanti Tvora, dėl kurios nugriovimo privalomuosius nurodymus gavo visi Žemės sklypo bendraturčiai (ne tik pareiškėjas, bet ir S. A. (toliau – ir S. A.) bei B. V. (toliau – ir B. V.)) yra prie atskirai bendraturčių naudojamų Žemės sklypo dalių. Teikiant privalomuosius nurodymus, neatsižvelgta į Žemės sklypo faktinę naudojimo (valdymo) padėtį. Žemės sklypo bendraturčiai neturi galimybės patekti į kito bendraturčio naudojamo Žemės sklypo dalį. Pareiškėjas neturi teisės griauti Tvoros tiek, kiek ji jam nepriklauso nuosavybės teise.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. birželio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-214 (toliau – ir 2016 m. birželio 6 d. Patikrinimo aktas) buvo surašytas ne 2018 m. vasario 6 d. (ši data nurodyta Privalomojo nurodymo įpareigojime atlikti veiksmus) patikrinimo metu, o 2016 m. birželio 6 d. Surašant 2016 m. birželio 6 d. Patikrinimo aktą, dalyvavo tik vienas iš Žemės sklypo bendraturčių (S. A.). Pareiškėjui nebuvo įteiktas nei 2018 m. vasario 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-97 (toliau – ir 2018 m. vasario 6 d. Patikrinimo aktas), nei Sprendime nurodyta 2016 m. birželio 6 d. Patikrinimo akto schema „Matavimo duomenys M 1:600 Dėl valstybinės žemės užėmimo“ (toliau – ir Schema). Pagal Schemą nėra galimybės įvertinti Sprendime Inspekcijos nurodytus taškus, kuriais remiantis konstatuotas Tvoros, kurią turi griauti pareiškėjas, dydis ir vieta. Žemės sklypo bendraturčiai atskirais privalomaisiais nurodymais yra įpareigoti nugriauti tą patį identišką statinį – Tvorą.

9. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendime netinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka ir nepasisakyta dėl visų Prašyme išdėstytų argumentų. Sprendimas yra neaiškus, nepakankamai argumentuotas, neišsamus, todėl, įvertinus tai, kad Privalomojo nurodymo surašymas ir keitimas yra išimtinė Inspekcijos teisė, Inspekcija turi būti įpareigota iš naujo išnagrinėti Prašymą.

10. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016–2020 metais jis kartu su gretimų žemės sklypų savininkais ne vieną kartą kreipėsi į įvairias institucijas su prašymais koreguoti detalųjį planą, kai koregavimo tikslas būtų tik pertvarkyti žemės sklypų ribas, suformuojant juos prie esamų pastatų, nekeičiant privačios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dydžių (plotų) ir nekeičiant detaliuoju planu nustatytų žemės sklypų naudojimo reglamentų. Apie pareiškėjo, kitų Žemės sklypo ir gretimų sklypų savininkų veiksmus, siekiant išspręsti situaciją, buvo nuolat informuojama tiek Inspekcija, tiek ir antstolė. Pareiškėjas teigė, kad yra parengti nauji žemės sklypų (įskaitant Žemės sklypo) planai, kurių konfigūracija, geografinė padėtis atitinka detaliojo plano sprendimus ir vyksta šių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių duomenų tikslinimo procedūros.

11. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog apie jo, kitų Žemės sklypo ir gretimų sklypų savininkų veiksmus, siekiant išspręsti situaciją, buvo nuolat informuojama tiek Inspekcija, tiek ir antstolė, kad yra parengti nauji žemės sklypų planai, kurių konfigūracija, geografinė padėtis atitinka detaliojo plano sprendimus ir vyksta šių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių duomenų tikslinimo procedūros, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nurodytų teiginių nepatvirtino jokiais įrodymais.

13. Inspekcija ir NŽT atliko visus patikrinimo veiksmus. Patikrinimai buvo atliktas ne kartą, taip pat buvo išsamiai įvertintos, aptartos ir schemose užfiksuotos aplinkybės. Pareiškėjas neneigė, kad žinojo apie susiklosčiusią padėtį dėl neteisėtų statinių, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad jam yra žinoma apie tai, kas būtų Tvoros statytojas ar savininkas, nepateikė. Inspekcija išnaudojo visas turimas galimybes nustatyti Tvoros statybos aplinkybes: patikrino valstybės registrus, bendradarbiavo su NŽT, atliekant patikrinimus vietoje, siuntė pranešimus registruotomis pašto siuntomis, elektroniniu paštu. Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą, laikėsi VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo.

14. Inspekcija pabrėžė, kad jai yra žinoma pareiškėjo skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota Įstatymo taikymo taisyklė, pagal kurią privalomasis nurodymas nugriauti neteisėtą statinį žemės sklypo, kuriame yra šis statinys, savininkui gali būti teikiamas tik nepavykus nustatyti šio statinio statytojo ir jo savininko, valdytojo ar naudotojo, tačiau Inspekcijos veiksmai neprieštarauja nurodytai praktikai. Išnagrinėjus faktines aplinkybes vietoje, nenustačius Tvoros statytojo, šio statinio savininko, valdytojo ar naudotojo, reikalavimai buvo teikiami Žemės sklypo, šalia kurio nustatyta savavališka statyba, savininkams.

15. Inspekcija nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jam nebuvo suteikta galimybė teikti turimą informaciją. Pareiškėjas per visą faktinių aplinkybių nagrinėjimo ir Privalomojo nurodymo surašymo bei vykdymo laikotarpį nepateikė jokio paaiškinimo ar dokumentų, nenurodė konkrečių asmenų, galinčių žinoti reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjas neatsiėmė registruotų pašto siuntų, neatsakė į paklausimus elektroniniu paštu, nesudarė galimybių patekti į jo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypo dalį.

16. Inspekcija, atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad Privalomajame nurodyme nėra tinkamai nurodytas statinys – Tvora, kurios dalį įpareigotas nugriauti pareiškėjas, nurodė, kad pareiškėjui iš esmės žinoma, kur esančią Tvorą prašoma griauti.

17. Inspekcija paaiškino, kad Tvora vietovėje pažymėta tik Schemoje, jokios kitos schemos nėra. 2016 m. birželio 6 d. Patikrinimo akte ir 2018 m. vasario 6 d. Patikrinimo akte nurodyti faktiniai duomenys dėl Tvoros nėra prieštaringi. 2018 m. vasario 6 d. žemės naudojimo patikrinimo metu buvo patikrinti ir duomenys, kurie buvo užfiksuoti 2016 m. birželio 6 d. Patikrinimo akte, konstatuojant, kad valstybinė žemė neatlaisvinta. Pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su visais su ginču susijusiais dokumentais, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

18. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad reikalaujama nugriauti vieną bendrą objektą (Tvorą) iš kelių subjektų, Inspekcija paaiškino, kad teisės aktai neriboja subjektų, kuriems gali būti nukreiptas privalomasis nurodymas vykdyti, skaičiaus. Inspekcija, gindama viešąjį interesą ir surašydama Privalomąjį nurodymą nugriauti Tvorą bei atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę, veikė tinkamai, o priimtas Sprendimas pagrįstas turimais faktiniais duomenimis, kurių pareiškėjas nepaneigė.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo K. J. skundą atmetė.

20. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

20.1. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso trims savininkams: B. V. (priklauso (duomenys neskelbtini) dalys), S. A. (priklauso (duomenys neskelbtini) dalys) ir pareiškėjui (priklauso (duomenys neskelbtini) dalys).

20.2. NŽT 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. 49SJN-354-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Inspekciją, kad atliko žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, patikrinimus. Patikrinimo metu surašyti 2016 m. birželio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktai Nr. 49ŽN-213, Nr. 49ŽN-214 ir Nr. 49ŽN-215, kurių metu buvo nustatytos šios faktinės aplinkybės:

20.2.1. Patikrinimo metu buvo išmatuotos žemės sklypus juosiančios tvoros, gyvatvorės, vietovėje esantis medinis sandėliukas, automobilių stovėjimo aikštelės bei betono danga grįstas privažiavimas. Dalis statinių, tvorų ar jų segmentų yra pastatyta valstybinėje žemėje, valstybinės žemės užimamas plotas prie Žemės sklypo – 657 kv. m (žemės naudojimo patikrinimo akto kadastro žemėlapio ištraukoje M1:600, užimama valstybinė žemė pažymėta taškais 8–15), valstybinės žemės užimamas plotas prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 291 kv. m (žemės naudojimo patikrinimo akto kadastro žemėlapio ištraukoje M1:600, užimama valstybinė žemė pažymėta taškais 16–21), automobilių stovėjimo aikštelės ir privažiavimas yra valstybinėje žemėje, valstybinės žemės betono trinkelėmis užimamas plotas – 975 kv. m.

20.2.2. Tvora yra pastatyta valstybinėje žemėje, valstybinės žemės užimamas plotas – 627 kv. m (žemės naudojimo patikrinimo akto kadastro žemėlapio ištraukoje M 1:600, užimama valstybinė žemė pažymėta taškais 1–7), valstybinės žemės užimamas plotas gyvatvorė – 19,89 m, automobilių stovėjimo aikštelė ir privažiavimas yra valstybinėje žemėje, valstybinės žemės betono trinkelėmis užimamas plotas – 975 kv. m.

20.3. NŽT, pateikusi patikrinimo metu gautą informaciją Inspekcijai, 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. 49SJN-354-(14.49.105.) prašė Inspekcijos įvertinti statinių teisėtumą.

20.4. Inspekcija, išnagrinėjusi NŽT 2017 m. vasario 10 d. rašte Nr. 49SJN-354-(14.49.105.) pateiktą informaciją, 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. 2D-3112 informavo NŽT, kad pagal pateiktus duomenis negali identifikuoti, kokie pastatai (jų dalys) ar inžineriniai statiniai patenka į valstybinę žemę, todėl buvo prašoma patikslinti rašte nurodytų patikrinimo aktų matavimų schemas (kiekvieno akto atskirai), įforminant teisės aktų nustatyta tvarka, kad jomis galima būtų vadovautis priimant administracinius sprendimus (t. y. nurodant: 1) kas šiuo atveju laikytina atskaitos tašku, nuo kurio statytojų statiniai laikomi pastatytais valstybei priklausančioje žemėje; 2) kiek statytojų statinių įsiterpia į valstybei ar kitam savininkui priklausančią žemę; 3) ar žemė, kurioje pastatyti statiniai, priklauso Lietuvos Respublikai ar kitam savininkui, ar valdoma ir naudojama kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 4) ar statinių statybai valstybinėje žemėje ir / ar šalia jos, yra išduotas valstybinės žemės patikėtinio raštiškas sutikimas, jei sutikimai išduoti, pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas).

20.5. NŽT 2017 m. spalio 23 d. raštu Nr. 49SJN-2530-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini)“ informavo Inspekciją, kad 2017 m. lapkričio 28 d. 14.00 val. bus pakartotinai atliekamas šių sklypų patikrinimas.

20.6. NŽT 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 49SJN-2833-(14.49.104.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo“ informavo Inspekciją, kad NŽT specialistams 2017 m. lapkričio 28 d., atliekant valstybinės žemės naudojimo kontrolę šalia minėtų žemės sklypų, nebuvo galimybės tinkamai pamatuoti statinių, galimai esančių valstybinėje žemėje. NŽT taip pat informavo, kad 2018 m. vasario 6 d. 10 val. atliks žemės sklypų žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą vietoje dėl galimai užimtos valstybinės žemės.

20.7. Inspekcija 2018 m. vasario 6 d. vykusio patikrinimo metu surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.31) FAK-196, kuriame nurodė, kad nepavyko patekti į tikrinamų žemės sklypų teritoriją.

20.8. NŽT 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. 49SJN-533-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini)“ informavo Inspekciją, kad NŽT specialistai 2018 m. vasario 6 d. pakartotinai atliko žemės sklypų patikrinimus ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 49ŽN-96, Nr. 49ŽN-97, Nr. 49ŽN-98. Patikrinimo akte Nr. 49ŽN-97 nurodyta, kad tai pakartotinis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikrinimas; nurodyta, kad žemės sklypo savininkai nedalyvavo, o pažeidimai, kurie nustatyti 2016 m. birželio 6 d. akte Nr. 49ŽN-214, yra nepašalinti, t. y. užimta valstybinė žemė. Užimamas plotas – 657 kv. m (Tvora). Žemės sklypo viduje esančių pastatų ir kitų statinių NŽT pamatuoti negalėjo, nes nedalyvavo Žemės sklypo bendrasavininkiai, taip pat NŽT darbuotojai nebuvo įleisti į aptvertą teritoriją.

20.9. Inspekcija, įvertinusi atliktus faktinių duomenų patikrinimus vietoje, 2018 m. gegužės 10 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-563 S. A., 2018 m. gegužės 10 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-564 B. V. ir 2018 m. gegužės 10 d. surašė Privalomąjį nurodymą pareiškėjui – nugriauti Tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje prie Žemės sklypo, (toliau kartu – Privalomieji nurodymai). Tvora užfiksuota Schemoje, taip pat Inspekcijos 2018 m. vasario 6 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu. Nurodyta sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją.

20.10. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. raštu buvo informuotas apie surašytą Privalomąjį nurodymą ir 2018 m. lapkričio 12 d. 13.00 val. vyksiantį patikrinimą.

20.11. Inspekcija 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (23.24E)-2D-18726 „Dėl 2018 m. gegužės 10 d. privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PN-563, Nr. PN-564 bei Nr. PN-567 priverstinio vykdymo“ pateikė antstolei A. S. (toliau – ir A. S.) Privalomuosius nurodymus. Antstolė A. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Privalomuosius nurodymus.

20.12. Inspekcija 2019 m. kovo 6 d. raštu Nr. 2D-3137 pateikė 2019 m. kovo 5 d. Potvarkį Nr. P1-13 dėl Privalomųjų nurodymų pakeitimo, išbraukiant iš jų dalį: „ir apdailos plytų mūro intarpais“, nustačiusi, jog Privalomųjų nurodymų surašymo metu buvo netiksliai nurodytos tvorų, pastatytų valstybinėje žemėje, medžiagos. Inspekcijos 2019 m. kovo 6 d. rašte nurodoma, kad 2019 m. kovo 5 d. Potvarkis yra laikomas Privalomųjų nurodymų neatskiriama dalimi.

20.13. Pareiškėjas 2020 m. birželio 10 d. pateikė Inspekcijai Prašymą, kuriame prašė Inspekcijos: 1) pakeisti Privalomąjį nurodymą, Privalomajame nurodyme nustatytą įpareigojimą pateikti Tvoros statytojui / savininkui ar naudotojui; 2) detalizuoti Privalomajame nurodyme nurodytą griautiną statinį; 3) iki Privalomojo nurodymo pakeitimo kreiptis į antstolę dėl vykdymo veiksmų pagal šį nurodymą sustabdymo.

20.14. 2020 m. liepos 15 d. pareiškėjo atstovui buvo pateiktas Inspekcijos raštas „Dėl Jūsų 2020-06-10 prašymo“, kuriame nurodyta, kad Inspekcija susipažino su Prašymu ir persiunčia pareiškėjui 2019 kovo 5 d. Potvarkio, kuriuo buvo pakeisti Privalomieji nurodymai, kopiją.

20.15. 2020 m. liepos 21 d. pareiškėjas Inspekcijai pateikė Pakartotinį prašymą, kuriame nurodė, kad Inspekcijos 2020 m. liepos 15 d. raštu nėra išspręsti Prašyme išdėstyti prašymai ir prašoma pareiškėjo Prašymą išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.

20.16. 2020 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjo atstovas elektroniniu paštu gavo Sprendimą, kuriame nurodoma, kad Inspekcija neturi pagrindo tenkinti Prašyme bei Pakartotiniame prašyme išdėstytų pareiškėjo reikalavimų. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie neteisėtų statinių statytojus, todėl jam ir kitiems Žemės sklypo bendrasavininkiams buvo surašyti Privalomieji nurodymai. Sprendime pažymėta, kad griautinas statinys (Tvora) identifikuotas 2018 m. vasario 6 d. Patikrinimo akte ir prie jo pridėtoje Schemoje.

21. Teismas, apžvelgęs VAĮ nuostatas (3 str. 1 p., 8 str. 1 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad ginčo teritorijoje patikrinimai buvo atlikti ne kartą, siekiant ir patekti į teritoriją, ir pakviesti į patikrinimus žemės sklypų savininkus. Patikrinimo metu buvo tinkamai įvertintos, aptartos ir užfiksuotos aplinkybės (pridedant schemas ir fotolenteles). Privalomasis nurodymas nebuvo skundžiamas ir šioje byloje ginčas dėl jo nevyksta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su patikrinimais, iš esmės neigia Privalomojo nurodymo turinį. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Prašymu ir Pakartotiniu prašymu buvo siekiama klaidos taisymo.

22. Teismas nurodė, kad VAĮ 35 straipsnis reglamentuoja klaidų ištaisymo procedūrą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas Privalomojo nurodymo neginčijo. Teismas pabrėžė, kad Privalomojo nurodymo keitimas, pakeičiant subjektus iš gretimų sklypų savininkų į statinių savininkus / valdytojus / naudotojus, nelaikytinas techninio pobūdžio klaida, o būtų Privalomojo nurodymo keitimas iš esmės, todėl pareiškėjo prašymas pakeisti Privalomąjį nurodymą negalėjo būti tenkinamas.

23. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad šioje situacijoje nebuvo nustatytas Tvoros statytojas ir / ar jos savininkas, nes pats pareiškėjas jokių įrodymų, kas yra Tvoros statytojas ar savininkas, nei Inspekcijai, nei NŽT, nei teismui nepateikė.

24. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad buvo išnaudotos visos priemonės (galimybės) susisiekti su pareiškėju ir teisės aktų nustatyta tvarka informuoti apie priimtą Privalomąjį nurodymą bei tuo pačiu nustatyti Tvoros statybos aplinkybes. Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog Inspekcija buvo pasyvi ir neveikė taip, kaip privalėjo veikti jai teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad šioje situacijoje buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytas įstatymo viršenybės principas.

25. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog Inspekcija, Sprendime nepasisakydama dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą ir tuo pagrindu Sprendimas turi būti panaikintas. Inspekcija išnagrinėjo faktines aplinkybes vietoje, patikrino valstybės registrus, bendradarbiavo su NŽT atliekant patikrinimus vietoje, ir, nenustačiusi Tvoros statytojo (šio statinio savininko, valdytojo ar naudotojo), reikalavimus pateikė Žemės sklypo, šalia kurio nustatyta savavališka statyba, savininkams.

26. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad po Prašymo pateikimo jis nebuvo apklaustas ir jam nebuvo pasiūlyta pateikti papildomą informaciją, kad jam nebuvo aiški Sprendimo apskundimo tvarka, pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą ir jam buvo neapribotos galimybės nei teikti įrodymus, kurie paneigtų Inspekcijos padarytas išvadas, nei paaiškinimus dėl Sprendime nustatytų aplinkybių.

27. Teismas paaiškino, kad įpareigojimai surašyti valstybinės žemės, kurioje užfiksuota neteisėta statyba, naudotojams, kaip tai nustato Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas, t. y. įpareigojimas pašalinti neteisėtą statinį pagrįstai buvo surašytas pareiškėjui ir kitiems Žemės sklypo bendrasavininkiams. Ginčas dėl Privalomojo nurodymo nevyksta, byloje nėra pateikta kitų duomenų, apie tai, kas yra neteisėtai pastatyto statinio (Tvoros) statytojas.

28. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog NŽT patikrinimo aktai (2016 m. birželio 6 d. ir 2018 m. vasario 6 d.) yra klaidingomis datomis, kaip teigia pareiškėjas, todėl pareiškėjo argumentą dėl netinkamų patikrinimo aktų surašymo datų atmetė.

29. Dėl pareiškėjo Prašymo argumentų, jog nėra tiksliai identifikuota griautina Tvora, nurodė, jog iš pateiktų NŽT patikrinimo aktų (2016 m. birželio 6 d. ir 2018 m. vasario 6 d.), pridėtų fotonuotraukų ir kitų įrodymų (schemų) nustatyta, kad juose nurodyta ginčo statinio (Tvoros) buvimo vietą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui turėjo būti suprantama, ko iš jo reikalaujama ir ką jis privalo padaryti. Skunde teismui pareiškėjas pats apibūdino Tvoros požymius, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas suprato apie kokią tvorą yra kalbama. Pareiškėjui Sprendime buvo pateiktos nuorodos į schemas. Pareiškėjas nei prašymuose Inspekcijai, nei skunde konkrečiai nenurodo, kokios konkrečios Tvoros identifikavimo aplinkybės jam yra neaiškios.

30. Teismas padarė išvadą, kad Inspekcija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir Pakartotinį prašymą, priėmė motyvuotą Sprendimą, kuriame aiškiai nurodė visus esminius pareiškėjo argumentus ir į juos atsakė, nurodydama subjektus, kuriems turėjo būti teikiami privalomieji nurodymai dėl Tvoros nugriovimo, pateikdama informaciją apie tai, kurią Tvoros dalį turi nugriauti pareiškėjas. Sprendime pateiktos teisės normos, kuriomis remiantis, Tvorą turi nugriauti būtent pareiškėjas. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis Sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas, Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

31. Teismas pažymėjo, kad, netenkinus pareiškėjo skundo pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 32. Pareiškėjas K. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

33. Pareiškėjas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ne Sprendimo priėmimo procedūrą, bet tai, ar tinkamai (ištyrus visas faktines aplinkybes) buvo priimtas Privalomasis nurodymas.

34. Pareiškėjas akcentuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Inspekcija nurodė veiksmus, susijusius su Privalomojo nurodymo surašymu, bet nebuvo pateikta jokio paaiškinimo, kokius veiksmus atliko Inspekcija, gavusi pareiškėjo Prašymą bei priimdama Sprendimą. Inspekcija apsiribojo vien konstatavimu, kad pareiškėjas, teikdamas Pašymą, nepateikė duomenų, kas yra Tvoros statytojas, bet net nebandė aiškintis, kas šiuo metu yra Tvoros (jos dalies) savininkas, naudotojas ir valdytojas.

35. Pareiškėjas teigia, kad jis nėra nei Tvoros statytojas (jis jokia prasme neprisidėjo prie Tvoros įrengimo), nei savininkas, nei naudotojas. Pareiškėjas negali turėti ir neturi jokių įrodymų, susijusių su Tvora, nes jis su jos atsiradimu nėra niekaip susijęs. Nesant duomenų apie Tvoros statytoją ir savininką, turi būti įvertinama, kas yra Tvoros naudotojas, t. y. kieno namų valdą juosia Tvora. Pareiškėjo namų valda yra apjuosta visiškai kitokia tvora. Tvora jokia forma nenaudojama atskirti pareiškėjo namų valdos ir skirta atriboti kaimynų naudojamą namų valdą. Vietovėje yra trys namų valdos, kurios aptvertos skirtinga tvora – kiekvienos iš namų valdos tvora yra visiškai skirtinga.

36. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal VAĮ 8 straipsnį Privalomasis nurodymas turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o jo pateikimas pareiškėjui, pažeidžiant Įstatyme nustatytą eiliškumą, tinkamai motyvuotas. Sprendime Inspekcija visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo Prašyme nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos Įstatymo taikymo taisyklės, pagal kurią privalomas nurodymas nugriauti neteisėtą statinį žemės sklypo, kuriame yra šis statinys, savininkui gali būti teikiamas tik nepavykus nustatyti šio statinio statytojo ir jo savininko, valdytojo ar naudotojo.

37. Pareiškėjas, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis (28 str. 1 d. ir 3 d., 30 str. 1 d.) ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (Inspekcijos viršininko 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1V-38 redakcija), nuostatomis (35 p., 41 p), nurodo, kad Inspekcija ne tik pati nesiėmė jokių veiksmų, būtinų nustatyti subjektus (Tvoros statytojus, savininkus ar naudotojus), kuriems turėtų būti teikiamas privalomas nurodymas dėl Tvoros nugriovimo, bet neprašė pateikti atitinkamos informacijos paties pareiškėjo.

38. Pareiškėjas pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neaišku, kodėl pareiškėjas buvo vertinamas kaip valstybinės žemės, kurioje pastatyta Tvora, naudotojas.

39. Vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (11 str. 6 d., 14 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-104-701/2020, pareiškėjas nurodo, kad Prašyme akcentavo, jog Privalomasis nurodymas buvo priimtas pažeidžiant Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas – Inspekcija ne tik nenustatė Tvoros statytojo, jos savininko, valdytojo ir naudotojo, bet ir nesiėmė jokių veiksmų jiems išsiaiškinti ir Privalomajame nurodyme nurodytą įpareigojimą iš karto pateikė pareiškėjui, kaip Žemės sklypo bendraturčiui, taip pažeisdama Įstatyme nustatytą reikalavimų pateikimo eiliškumą. Inspekcija Privalomąjį nurodymą pareiškėjui galėjo surašyti tik tuo atveju, jei Inspekcijai nepavyktų (nebūtų galimybės identifikuoti) nustatyti griautinos tvoros statytojo ir / ar savininko / valdytojo/ naudotojo. Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą, pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą.

40. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad Privalomajame nurodyme nėra tinkamai nurodytas statinys (Tvora), kurį įpareigotas nugriauti pareiškėjas.

41. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Inspekcija, nagrinėdama Prašymą, turėjo priimti tikslų ir aiškų sprendimą. Sprendime ne tik turėjo būti pasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, dėl subjektų, kuriems turėjo būti teikiami privalomieji nurodymai dėl Tvoros nugriovimo, bet ir aiškiai nurodoma (detalizuojama), kurią Tvoros dalį (nurodant pradžios ir pabaigos koordinates, pareiškėjo griautino Tvoros dalies ilgį, pateikiant schemą, kurioje būtų aiškiai pažymėtas pareiškėjui griautinos Tvoros dalis) turi nugriauti pareiškėjas, taip pat turėjo būti nurodomos teisės normos, kuriomis remiantis konkrečiai nurodytą Tvoros dalį turi nugriauti būtent pareiškėjas.

42. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, dėl subjektų, kuriems turėjo būti teikiami privalomieji nurodymai dėl Tvoros nugriovimo, nurodoma (detalizuojama), kurią Tvoros dalį turi nugriauti pareiškėjas, nurodomos teisės normos, kuriomis remiantis, Tvorą turi nugriauti būtent pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Bylos esminis dalykas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 2D-1118 „Dėl Jūsų 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. liepos 21 d. prašymų“ pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs prašymą įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. prašymą.

45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su Privalomojo nurodymo surašymu ir jo pateikimu vykdyti antstolei, pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. prašymo ir Sprendimo turinį, konstatavo, kad Sprendimas yra motyvuotas, nes jame aiškiai atsakyta į visus esminius pareiškėjo argumentus, nurodyti subjektai, kuriems turėjo būti teikiami Privalomieji nurodymai dėl Tvoros nugriovimo, taip pat nurodyta (detalizuota), kurią ginčo Tvoros dalį (aiškiai įvardijant pradžios ir pabaigos taškus, konkrečiai pareiškėjo griautino Tvoros dalies ilgį) turi nugriauti pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad Privalomojo nurodymo keitimas pakeičiant subjektus iš gretimų sklypų savininkų į statinių savininkų / valdytojus / naudotojus nelaikytinas techninio pobūdžio klaida, o būtų sprendimo keitimas iš esmės, todėl pareiškėjo prašymas pakeisti Privalomąjį nurodymą negalėjo būti tenkinamas.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimai turėjo būti patenkinti dėl skunde nurodytų aplinkybių. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

47. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad 2018 m. gegužės 10 d. pareiškėjui surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo jis įpareigotas iki 2018 m. lapkričio 10 d. nugriauti metalinių segmentų su metaliniais stulpais ir apdailos plytų mūro intarpais tvorą (19,97 m ilgio ir apie 1,5 m aukščio), pastatytą valstybinėje žemėje. Privalomojo nurodymo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalys, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis. Inspekcija, nustačiusi, kad pareiškėjas neįvykdė Privalomojo nurodymo, 2018 m. gruodžio 28 d. perdavė šį nurodymą vykdyti antstolei, prašydamas priimti vykdyti Privalomąjį nurodymą ir surašyti Sprendimo vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, (toliau – ir Instrukcija) nustatytos formos aktą ir jį perduoti apylinkės teismui su prašymu skirti skolininkui baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną Inspekcijos naudai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Byloje pateiktas antstolės A. S. 2019 m. sausio 4 d. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą (Privalomąjį nurodymą). Pažymėtina, kad Privalomieji patvarkymai buvo surašyti ir kitiems Žemės sklypo bendraturčiams S. A. ir B. V. ir perduoti šiai antstolei vykdyti.

48. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

49. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

50. Pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalį, Inspekcijai raštu gavus informacijos apie šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymą iki jo įvykdymo termino pabaigos arba pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nurodyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų atitinkamai nuo šios informacijos gavimo dienos arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos patikrina, ar privalomasis nurodymas tinkamai įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas yra tinkamai įvykdytas, tai pažymima Inspekcijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

51. Taigi, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 11 str. 10 d.), todėl taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 str. 4 d.), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis. Sprendžiant klausimą dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų padarinių taikymo, visų pirma, turi būti konstatuotas pats privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas. Šis faktas yra įrodinėjamas Instrukcijoje nustatytos formos aktu, kurį surašo antstolis. Tačiau, kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo) fakto, teismo išvados turi būti grindžiamos vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021; kt.).

52. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo teisės aktuose nustatyta tvarka Privalomojo nurodymo bei nurodytu terminu jo neįvykdė, tačiau po to, kai jau Privalomasis nurodymas buvo perduotas vykdyti antstolei, atsakovui pateikė 2020 m. birželio 10 d. prašymą dėl Privalomojo nurodymo patikslinimo ir pakeitimo (taip pat ir Pakartotinį prašymą). Nors Prašyme vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis klaidų administraciniame akte taisymą, tačiau iš Prašymo turinio matyti, kad iš esmės pareiškėjas ginčijo Privalomąjį nurodymą tais aspektais, jog Inspekcija nenustatė griautinos Tvoros statytojo, jos savininko, valdytojo ir naudotojo, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjui galėjo būti surašytas tik tada, jei Inspekcijai nepavyktų (nebūtų galimybės) nustatyti griautinos Tvoros statytojo ir / ar savininko / valdytojo / naudotojo; surašant Privalomąjį nurodymą, pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pareiškėjas prašė pakeisti Privalomąjį nurodymą, Privalomajame nurodyme nurodytą įpareigojimą pateikti Tvoros statytojui / savininkui ar naudotojui, detalizuoti Privalomajame nurodyme griautiną statinį, iki Privalomojo nurodymo pakeitimo kreiptis į antstolę dėl vykdymo veiksmų pagal šį nurodymą sustabdymo.

53. Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Jeigu klaida gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinės procedūros sprendimą, sustabdo sprendimo vykdymą iki klaidų ištaisymo (Viešojo administravimo įstatymo 35 str. 2 d.).

54. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klaidų taisymas – išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., 2010 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1324/2010); <...> viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (žr., pvz., 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012); <...> administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų (žr., pvz., 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1434/2012).

55. Kaip jau minėta, iš pareiškėjo teikto Prašymo turinio matyti, kad juo nebuvo siekiama ištaisyti techninio pobūdžio klaidų, o iš esmės buvo ginčijamas Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjui nustatyti įpareigojimai. Be to, administracinė procedūra baigta ir Privalomojo nurodymo vykdymas perduotas vykdyti antstolei, užvesta vykdomoji byla ir pareiškėjo nurodomos aplinkybes, susijusios su Privalomojo nurodymo įvykdymu / neįvykdymu turi būti nagrinėjamos ir vertinamos vykdymo procese.

56. Atsakovas Sprendime pareiškėjui, atsakydamas į jo Prašymą, nurodė aplinkybes, dėl kurių Privalomasis nurodymas surašytas būtent pareiškėjui, duomenis apie griautiną Tvorą, kurie užfiksuoti prie patikrinimo akto Nr. 49ŽN-97 pridėtoje schemoje, taip pat nurodė, jog 2019 m. kovo 5 d. potvarkiu buvo išbraukti Privalomojo nurodymo tekstinėje dalyje buvę žodžiai „ir apdailos plytų mūro intarpais“, taip pat pažymėjo, kad Inspekcijos surašyti administraciniai aktai yra nepanaikinti ir galiojantys. Sprendimo turinys patvirtina, kad šis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes pareiškėjui motyvuotai atsakyta į jo Prašymą, o tai, jog pareiškėjas nesutinka su pateiktu atsakymu, tai nereiškia, jog Sprendimas naikintinas dėl minėtos įstatymo normos pažeidimo.

57. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, kuriais remiantis teigiama, kad turi būti panaikintas Sprendimas, priimtas dėl pareiškėjo Prašymo, grindžiamo Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas Prašymą, iš esmės ginčijo Privalomojo nurodymo pagrįstumą ir teisėtumą, o nesiekė techninio pobūdžio klaidų taisymo, taip pat ginčijo atsakovo veiksmus, kuriais antstolei buvo pateiktas vykdyti Privalomasis nurodymas. Apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja išvados, kad Sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjo Prašymo nagrinėjimas dar kartą turi būti perduotas Inspekcijai.

58. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė