8b4dabe5-b4fd-49aa-9459-d8ae2ea78e66 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-657-252/2019 Proceso Nr. 2-08-3-01646-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.1.5.1.3.11. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4215-940/2019 pagal ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai dėl (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 2016 m. spalio 7 d. protokolo pripažinimo negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. S. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos 2016-10-07 (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padidintas mokestis už teritorijos valymÄ , ir priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos susirinkime 2016-10-07 buvo svarstytas klausimas dėl atlyginimo didinimo už teritorijos valymÄ . Balsavimas vyko raÅ¡tu, apklausos bÅ«du. Balsavimo rezultatų pagrindu buvo nutarta padidinti mokestį už teritorijos valymÄ butui iki 2,75 Eur nuo 2016-10-01. IeÅ¡kovė pabrėžė, kad ji balsavo prieÅ¡ mokesčio padidinimÄ .

3. Padidinant mokestį neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , kad butų ir patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti.

4. Sutiko, kad turi bÅ«ti tvarkoma namui priskirta teritorija, bet visgi mano, kad mokestis turėjo bÅ«ti nustatytas proporcingai pagal buto savininkui priklausančiÄ bendrosios nuosavybės dalį.

5. Dubliku ieÅ¡kovė prašė pripažinti, kad terminÄ ginčijamam bendrijos protokolui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių ir prašė jį atnaujinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019-07-02 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 150 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

7. Teismas pasisakė, kad daugiabutis, kuriame gyvena ieškovė ir jam priskirtas bendrojo naudojimo žemės sklypas yra Panevėžio mieste, todėl jo priežiūrai taikomos Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-05-29 sprendimu Nr. 1-156 patvirtintos Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklės.

8. Atsakovės 2016-10-07 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-09-30 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, mokestis už aplinkos tvarkymÄ buvo padalintas kiekvienam butui, kaip atskiram vienetui, po lygiai, įvertinus, kad daugiabutyje yra 80 butų, o mėnesinis užmokestis tvarkytojui - 220 Eur. 9. 2017-09-30 (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrijos valdybos sprendimu, kuriuo bendras atlygis aplinkos tvarkymo paslaugos teikėjui buvo sumažintas nuo 220 Eur iki 200 Eur buvo taikyta analogiÅ¡ka mokesčio apskaičiavimo tvarka ir atitinkamai mokestis sumažėjo iki 2,50 Eur butui.

10. Teismas vertino, kad mokestis už teritorijos valymÄ turi bÅ«ti skaičiuojamas proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai, o ne konkrečia fiksuota suma.

11. Teismas nustatė, kad iÅ¡ pateikto teritorijos valymo – apyvartos žiniaraščio ir iÅ¡ pateiktų AB „Panevėžio butų Å«kis“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų matyti, jog mokestis už aplinkos tvarkymÄ nuo 2018-09-01 ir Å¡iuo metu yra apskaičiuojamas pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, t. y. proporcingai turimo buto plotui.

12. Ieškovei šiuo metu taikoma aplinkos tvarkymo mokesčio apskaičiavimo tvarka, apskaičiuotas mokesčio dydis yra teisėtas ir pagrįstas bei, teismo vertinimu, atitinka CK 4.82 straipsnio 7 dalyje ir (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos įstatų 26.5. punkto nuostatas.

13. IeÅ¡kovės argumentus, kad nustatytas mokestis negalėjo bÅ«ti taikomas, nes ji su juo nesutiko, teismas atmetė bei pažymėjo, kad sprendimai dėl mokėtinų sumų už teritorijų tvarkymÄ yra priimami butų savininkų balsų dauguma, o ne vienbalsiai.

14. Teismas nesutiko ir su ieškovės vertinimu, kad 2016-10-31 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis, o juo priimtas sprendimas taikomas, nes nebuvo panaikintas ar pakeistas. Teismas pasisakė, kad šis daugiabučio namo savininkų bendrijos narių sprendimas nebėra aktualus.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad buto savininko teisei apskųsti priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimais pagal CK 4.85 straipsnio 9 dalį taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

16. Teismas konstatavo, kad pagal faktines bylos aplinkybes, terminas ieÅ¡kiniui dėl Å¡io ginčo pateikti vėliausiai pasibaigė 2017 m. gegužės mėnesį (CK 1.127 straipsnis, 4.85 straipsnio 9 punktas). IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2019 m. balandžio mėnesį, t. y. praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

17. IeÅ¡kovės nurodomų aplinkybių dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, t.y., kad E. S. savo teises bandė ginti kitais bÅ«dais - raÅ¡ydama įvairius praÅ¡ymus, nelaikė svarbiomis. Teismas konstatavo, ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės tik patvirtina, kad apie ginčijamÄ sprendimÄ jai buvo žinoma.

18. Teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovė yra garbaus amžiaus, neturi teisinio iÅ¡silavinimo, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senatį, kadangi byloje nėra duomenų, kad Å¡ios aplinkybės kliudė ieÅ¡kovei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises. Juolab, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba jai buvo skirta dar 2017-09-01, advokatas pakeistas 2018-11-23, o ieÅ¡kinys pateiktas tik 2019 m. balandžio mėnesį. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad laiku procesiniai dokumentai teismui nebuvo paruoÅ¡ti dėl atstovo kaltės.

19. Teismas spręsdamas ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo klausimÄ , įvertino ir tai, kad skundžiamas sprendimas faktiÅ¡kai nebėra taikomas nuo 2017-10-01, o nuo 2018-09-01 taikomas mokestis proporcingas buto ir daugiabučio namo plotų santykiui.

20. Teismas konstatavo, kad spręsdamas tarp Å¡alių ginÄÄ , taiko ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pripažįsta, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio atnaujinti nėra teisinio pagrindo.

21. Nors atsakovė prašė priteisti 400 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau teismas pagrįstomis laikė tik tas išlaidas advokatui, kurios buvo patirtos bylos nagrinėjimo teisme metu, t.y. 300 Eur. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Atsižvelgė ne tik į ieškovės amžių ir turtinę padėtį, bet ir vertino tai, kad buvęs bendrijos pirmininkas pripažino jog mokestis, kaip numatyta įstatyme, buvo pradėtas skaičiuoti tik nuo tada, kai sužinojo, kad ieškovė siekia ginti savo teises teisme ir kai buvo pateiktas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsakymas dėl mokesčio skaičiavimo proporcingumo, t.y. atsakovei iš dalies pripažinus, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 22. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė E. S. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-07-02 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

23. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas netinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, jo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai vadovavosi atsakovės ir jos liudytojų paaiškinimais, o ieškovės paaiškinimus nepagrįstai atmetė 24. Mano, kad teritorija aplink daugiabutį nėra bendroji dalinė nuosavybė, kuri priklauso visiems bendraturčiams, taip pat ieškovei. Ieškovė CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos išimties pagrindu, neturi pareigos apmokėti išlaidų, dėl kurių ji nėra davusi sutikimo.

25. Apeliantė pabrėžia, kad mokestis už teritorijos valymÄ nepatenka į privalomus statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus.

26. Apeliaciniame skunde cituojamas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika, susiję su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei bendraturčių pareigomis dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, atnaujinimo ir tvarkymo.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai visas jos bylinėjimosi iÅ¡laidas bei praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

28. Nurodo, kad apeliaciniu skundu keliamas naujas teisinis ieškinio pagrindas, t.y. apeliantė teigia, kad jai kaip pastato bendraturtei nėra pareigos prisidėti prie teritorijos valymo darbų išlaidų, nes ji tam nėra davusi sutikimo.

29. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 5 punktas apibrėžia, kad bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos apskrities pastatų savininkų naudojamas ir (ar valdomas žemės sklypas. Skirtingai nei vertina apeliantė, ginčo situacija nepatenka į CK 4.38 straipsnio 3,4 dalyse numatytas išimtis, kad namo bendraturtis gali nemokėti rinkliavų.

Aplinkybė, kad savininkas nedavė sutikimo mokėti tam tikras iÅ¡laidas, nėra absoliuti sÄ lyga, eliminuojanti daugiabučio namo savininkų pareigÄ jas mokėti 30. Ginčo žemės sklypas bendrijos valdomas 2015-03-19 Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ir Å¡ia sutartimi Bendrija prisiėmė pareigÄ tvarkyti jai iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ pagal Panevėžio miesto tvarkymo ir Å¡varos taisykles.

31. Daugiabučio namo gyventojai niekada neapsiėmė patys tvarkyti teritorijos, todėl su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis ir aptartas atlygio dydis.

32. Atsakovė atsiliepime dėsto faktines aplinkybes, susijusias su mokesčio už teritorijos tvarkymÄ dydžio nustatymu. Pabrėžia, kad nuo 2018-09-01 buvo pakeistas tokio mokesčio skaičiavimo metodas – proporcingai kiekvieno buto naudingam plotui.

33. IeÅ¡kovės visiÅ¡kas ar dalinis atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už faktiÅ¡kai suteikimas paslaugas ne tik prieÅ¡tarautų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, bet ir pažeistų kitų patalpų savininkų teisėtus lÅ«kesčius ir interesus.

34. Atsakovė pabrėžia, kad nors apeliantė neginčija atskiro savarankiško ieškinio netenkinimo pagrindo – ieškinio senatis instituto taikymo, bet atsakovė laikosi pozicijos, kad ir šiuo pagrindu apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

35. Atsakovė pripažįsta, kad siekdama iÅ¡vengti dar didesnių iÅ¡laidų atstovavimui, neteikė apeliacinio skundo dėl jos vertinimu neteisingo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teismo sprendimu. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti jog ieÅ¡kovės elgesys yra nesÄ Å¾iningas, ginčas buvo betikslis, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovės pilna apimtimi. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos 2016-10-07 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į 2016-09-19-2016-10-05 vykusios daugiabučio namo savininkų apklausos rezultatus, nutarta padidinti mokestį už teritorijos valymÄ kiekvienam butui iki 2,75 Eur nuo 2016-10-01. Bendra Å¡io mokesčio suma namui nustatyta - 220 Eur. IeÅ¡kovė apklausos biuletenyje nurodė nepritarianti mokesčio padidinimui.

IÅ¡ 2017-09-30 (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos valdybos susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nutarta aplinkos tvarkymo paslaugÄ nuo 2017-10-02 pirkti už 200 Eur per mėnesį. IÅ¡ bendrijos valdybos pirmininko V. B. 2017-09-27, 2018-09-04 praÅ¡ymų AB „Panevėžio bÅ«tų Å«kiui“ matyti, kad jis nuo 2017-10-01 prašė už teritorijos valymÄ rinkti 2,50 Eur dydžio mokestį nuo buto, o nuo 2018-09-01 mokestį už teritorijos valymÄ - 200 Eur surinkti pagal bendrÄ naudingÄ plotÄ (pagal butų skaičių neberinkti).

IÅ¡ ieÅ¡kovės butui komunalinių paslaugų sÄ skaitų matyti, kad ieÅ¡kovei priskaičiuotas teritorijos valymo mokestis už 2016 m. spalio, lapkričio ir 2017 m. rugsėjo mėnesius buvo 2,75 Eur, už 2017 m. spalį - 2,50 Eur, skaičiuojamas daugiabučio namo butui, kaip vienetui, o nuo 2018 m. rugsėjo Å¡is mokestis apskaičiuojamas proporcingai buto plotui ir ieÅ¡kovei jis nustatyta 2,56 Eur. Duomenų, kad mokesčio dydis ar apskaičiavimo tvarka iki teismo sprendimo priėmimo bÅ«tų pakitę, į bylÄ nėra pateikta.

38. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs pirmos instancijos teismo sprendimÄ , argumentacijÄ , susijusiÄ su visų byloje esančių įrodymų vertinimu, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bÅ«tų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus, jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, todėl nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog teismas priimdamas sprendimÄ pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar juos vertino vienpusiÅ¡kai atsižvelgdamas tik į atsakovės ar jos liudytojų pozicijÄ ginčo klausimu.

39. Pritartina atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams, kad ieÅ¡kovė apeliacinį skundÄ grindžia naujomis aplinkybėmis teigdama, kad neturi pareigos mokėti už daugiabučio teritorijos tvarkymÄ , tuo pagrindu, kad aplink daugiabutį esantis žemės sklypas nėra bendroji dalinė nuosavybė ar, kad turi bÅ«ti taikytina CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis, nes ji tokiam mokesčiui nėra davusi sutikimo. Å ios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, apie jas nėra užsimenama nei ieÅ¡kinyje, nei dublike, dėl jų ieÅ¡kovė neteikė jokių įrodymų.

40. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2017-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nevertina ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais apskritai neigiama pareiga mokėti už daugiabučio namo teritorijos valymÄ , nes Å¡ie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme.

41. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 5 punktas prie pastato bendrojo naudojimo objektų priskiria ir bendrojo naudojimo žemės sklypus, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-05-29 sprendimu Nr. 1-156 patvirtintų Panevėžio miesto tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 14.1. punktas įpareigoja daugiabučių namų gyventojus ir daugiabučių namų savininkų bendrijas vykdyti teritorijos priežiÅ«rÄ Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių pagrindu priskirtose, pagal Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintus detaliuosius planus suformuotose, o nesant detaliųjų planų ar detaliajame plane nesant naudojamos teritorijos – tarpusavio sutarimu priskirtose (Savivaldybės administracijos Miesto Å«kio skyriuje suderinus prižiÅ«rimos teritorijos schemÄ ), bet ne daugiau kaip 20 metrų nuo pastatų iÅ¡orinių atitvarų.

Å ias funkcijas namo gyventojai gali vykdyti patys arba tokias paslaugas atlygintinai gauti iÅ¡ trečiųjų asmenų, tačiau tokiu atveju, jie turi prisiimti ir pareigÄ bendrai padengti Å¡ias iÅ¡laidas. Konkrečiau, kaip numato CK 4.82 straipsnio 3 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

42. IÅ¡ pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo, akivaizdu, kad buto savininkas turi pareigÄ dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ jį turtÄ , įskaitant ir namui priskirtÄ teritorijÄ . Å ios pareigos neeliminuoja nei buto savininko amžius, nei jo finansinė padėtis, nei subjektyvus vertinimas, kad daugiabučio teritorijos valymo mokestis nesusijęs su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais ar pati teritorija valdoma ne nuosavybės teisės pagrindu, bet kitais teisėtais pagrindais (pavyzdžiui, nuomos ar panaudos).

43. Nors apeliaciniame skunde nurodytose kasacinio teismo nutartyse (Nr. 3K-7-515/2009, Nr. 3K-3-305/2013 ir Nr.3K-3-326/2014) faktinės bylos aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, tačiau šiose nutartyse pateikti bendro pobūdžio išaiškinimai dėl bendraturčių pareigų bendro naudojimo objektų atžvilgiu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad ieškovės teiginiai, jog ji nesutiko su mokesčio padidinimu, todėl jis negalėjo būti taikomas, nėra teisiškai pagrįsti, nes sprendimai priimamai butų savininkų balsų dauguma, kas atitinka CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas.

44. Apeliantės cituojamame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra tiesiogiai aktualus ginčijamam klausimui dėl teritorijos valymo mokesčio, tačiau kaip ir pati apeliantė nurodo Reglamento 84 punktas prie privalomų gyvenamųjų namų reikalavimų priskiria ir reikalavimÄ gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti, taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį (84.2.1. punktas); nebÅ«tų pažeisti esminiai architektÅ«ros, aplinkos, kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai (84.2.1.2. punktas) ir nebÅ«tų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos (84.2.1.3 punktas).

Taigi, Å¡ios nuostatas iÅ¡ esmės tik patvirtina buto savininko pareigÄ užtikrinti tinkamÄ daugiabučio namo teritorijos tvarkymÄ , butų savininkų daugumos sprendimu pasirinktu bÅ«du.

45. IeÅ¡kinys netenkintas ir tuo pagrindu, kad jis pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 4.85 straipsnio 9 dalis, 1.127 straipsnis) ir pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo jį atnaujinti. Kadangi apeliaciniu skundu ieÅ¡kinio senaties taikymas neginčijamas, o apeliacinis skundas nagrinėtinas pagal apeliantės nustatytas ribas, kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.

46. CPK 318 straipsnis nustato pareigÄ Å¡alims teikti atsiliepimus į apeliacinį skundÄ ir juose iÅ¡dėstyti nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Teisė atsiliepimu reikÅ¡ti savarankiÅ¡kus reikalavimus CPK nenumatyta, nes tokiÄ teisę proceso Å¡alis gali realizuoti teikdama apeliacinį skundÄ CPK 301, 305-306 straipsniuose nustatyta tvarka. IÅ¡ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinio akivaizdu, kad atsakovė teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ suprato ir jos nerealizavo savo pasirinkimu. Kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas dėl kurio turėtų bÅ«ti peržengiamos apeliaciniu skundu nustatytos ribos, tai apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ reiÅ¡kiamo reikalavimo perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laidas valstybei, nepasisako.

47. Atsakovė nurodė, kad už konsultavimÄ ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobÅ«dį, bylos sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus, todėl, apeliacinės instancijos teismui, nenustačius, kad yra pagrindas nukrypti bendros bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės apeliacines instancijos teisme, Å¡ias iÅ¡laidas pilna apimtimi priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 98 straipsnis).

48. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-07-02 sprendimo atmeta, o sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Laimutė Sankauskaitė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė