2019-05-29 Nr. AB-12486-3-61-3-02754-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1149-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02754-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.4; 12.6.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2017 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (7.46-4.7.2) K10-132017-04-07 dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas) dalį, kurioje nutarta neatleisti pareiškėjo nuo 18 701 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 21 582,52 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir 10,91 Eur žemės mokesčio delspinigių mokėjimo; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 68-51 (toliai – ir VMI sprendimas); 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. S-154(7-108/2017) (toliau – ir MGK sprendimas); 4) įpareigoti Kauno AVMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą sumažinti delspinigių dydį; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, jog mokestinė prievolė sumokėti 260 000 Lt GPM ir 300 000 Lt PVM mokesčio pareiškėjui atsirado Kauno AVMI atlikus mokestinį patikrinimą ir nustačius, kad pareiškėjas pardavęs 20 žemės sklypų vykdė individualią veiklą ir gavo 2 793 000 Lt pajamų. Dėl to 2009 m. kovo 2 d. buvo priimtas sprendimas, nurodant pareiškėjui iš viso sumokėti į biudžetą 969 974 Lt (280 923,89 Eur) PVM bei GPM bei delspinigių.

3. Pareiškėjas su VMI 2009 m. gegužės 26 d. pasirašė susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio, sutariant dėl 162 187,20 Eur sumokėjimo, konkrečiai – 86 886 Eur PVM ir 75 301,20 Eur GPM (toliau – ir Susitarimas). Šio susitarimo objektu taip pat buvo ir apskaičiuoti delspinigiai už mokestinio ginčo laikotarpį iki susitarimo pasirašymo dienos. Pareiškėjas ir VMI 2009 m. liepos 10 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. N2-369 (toliau – ir Sutartis), kurioje 162 187,20 Eur mokestinė nepriemoka išdėstyta nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2011 m. gegužės 20 d. Iki nustatyto termino, t. y. 2011 m. gegužės 20 d., jis sugrąžino 52 131,60 Eur iš nustatytos 162 187,21 Eur sumos.

4. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 110 straipsnio 2 dalį, mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas atidedamas, priverstinį išieškojimą. Nepaisant to, pareiškėjui iki 2011m. gegužės 20 d. nesumokėjus visos mokestinės nepriemokos, mokesčių administratorius už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. pareiškėjui priskaičiavo 21 686,74 Eur GPM delspinigių ir 25 023,21 Eur PVM delspinigių. Nurodyta delspinigių suma (iš viso 40 487 Eur) yra paskaičiuota nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai.

5. Pareiškėjas nurodė, kad delspinigiai galėjo būti skaičiuojami ne daugiau nei už 180 dienų, t. y. už laikotarpį nuo 2011m. birželio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. Pagal MAĮ 97 straipsnio 1 dalį, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Todėl delspinigiai turėjo būti pradėti skaičiuoti praėjus 20 dienų nuo 2011 m. gegužės 20 d. (MAĮ 105 str. 2 d.), t. y. nuo 2011 m. birželio 10 d., ir tik už 180 dienų, kadangi mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo (atitinkamai ir delspinigių skaičiavimo pradžia pagal MAĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalis) formaliai atsirado tik 2011 m. gegužės 20 d. Pareiškėjo paskaičiavimu, iš viso turėjo būti paskaičiuota ne didesnė nei 5 922,66 Eur delspinigių suma.

6. Mokesčių administratorius GPM ir PVM delspinigius paskaičiavo ne tik už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d., bet ir papildomai už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. birželio 9 d., t. y. už 1009 dienas. Pareiškėjo teigimu, tokie veiksmai yra neteisėti, nes nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato delspinigių skaičiavimo už visą mokestinės paskolos sutarties laikotarpį, nepaisant MAĮ 98 straipsnyje nustatyto 180 dienų termino. MAĮ 88 straipsnyje nurodyta, kad nutraukus mokestinės paskolos sutartį, delspinigiai turi būti skaičiuojami MAĮ 96-98 straipsniuose nustatyta tvarka, kas reiškia, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami ne ilgiau nei už 180 dienų, taigi, mokesčių administratorius neteisėtai priskaičiavo delspinigius dar už 829 dienas. Mokesčių administratorius jokiomis teisės normomis nepagrindė pareiškėjui priskaičiuotų delspinigių sumų, todėl ginčijami sprendimai yra naikintini.

7. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. VMI paaiškino, kad mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką po 20 dienų po MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos, todėl delspinigiai pagrįstai skaičiuoti nuo 2011 m. gegužės 20 d. iki 2011 m. birželio 9 d. (20 dienų po 2011 m. gegužės 20 d. Sutarties nutraukimo) ir tęsiant delspinigių skaičiavimą dar 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti minėtas GPM ir PVM nepriemokas atsiradimo dienos, t. y. nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d. Terminas 180 dienų yra taikomas tik skaičiuojant delspinigius už laikotarpį nuo mokesčių įstatymuose numatytos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo momento ir nėra taikomas už ankstesnius delspinigių skaičiavimo laikotarpius, t. y. kol mokesčių administratorius nėra įgijęs teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, tol 180 dienų terminas neskaičiuotinas.

9. Pareiškėjo skundo argumentai, jog delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami už mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpį, nepagrįsti. Šios sutarties 10 punkte buvo nurodyta, kad jei per šios sutarties galiojimo laikotarpį sumokama tik dalis atidėtos/išdėstytos mokestinės nepriemokos arba jei ši sutartis nutraukiama, tai sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų mokesčių MAĮ nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Pareiškėjas sumokėjo ne visą mokestinės paskolos sutartyje nurodytą sumą: 2011 m. gegužės 20 d. pasibaigus mokestinės paskolos sutarčiai, pareiškėjo įsiskolinimas biudžetui sudarė 378 699,30 Lt (175 824,46 Lt GPM ir 202 874,84 Lt PVM), t. y. 109 678,90 Eur. Todėl Kauno AVMI pagrįstai perskaičiavo sumokėtas palūkanas, atsižvelgiant į faktiškai panaudotą mokestinės paskolos sumą, bei nuo likusių nesumokėtų GPM bei PVM prievolių apskaičiavo delspinigius MAĮ nustatyta tvarka. Todėl atsakovas sutinka su MGK vertinimu, jog nepaisant MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 180 dienų skaičiavimo termino, nagrinėjamu atveju taikytinoje MAĮ 88 straipsnio 6 punkto nuostatoje yra nurodyta, jog delspinigiai nuo likusių nesumokėtų pagal mokestinės paskolos sutartį mokesčių yra skaičiuojami nepertraukiamai už visą mokestinės paskolos sutarties laikotarpį.

10. Mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti Kauno AVMI sprendimą, nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontrargumentų teikimu. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro vietos mokesčių administratorius. Pareiškėjas tokių įrodymų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė. Atsakovo vertinimu, ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir motyvuoti faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma bei įstatyminiu pagrindu, todėl jų naikinti dėl padaryto Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimo nėra teisinio pagrindo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo D. D. skundą atmetė.

12. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad: Kauno AVMI 2009 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (04)-K3-33 iš dalies patvirtino 2008 m. lapkričio 27 d. patikrinimo aktą Nr.AU16-46, nurodant pareiškėjui iš viso sumokėti į biudžetą sąskaitą 969 974 Lt (280 923,89 Eur): 434 519 Lt (125 845,40 Eur) PVM, 67 263 Lt (19480,71 Eur) PVM delspinigių, 43 452 Lt (12584,57 Eur) PVM baudą, 358 749 Lt (103 900,89 Eur) GPM; 30 116 Lt (8 722,20 Eur) GPM delspinigių, 35 875 Lt (10 390,12 Eur) GPM baudą; pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno AVMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, 2009 m. vasario 25 d. pateikė skundą VMI ir pateikė siūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčių dydžių; pareiškėjas ir VMI 2009 m. gegužės 26 d. pasirašė susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio Nr. 210-9, sulygstant dėl iš viso 560 000 Lt (162 187,20 Eur) sumokėjimo: 300 000 Lt (86 886 Eur) PVM ir 260 000 Lt (75 301,20 Eur) GPM; tarp pareiškėjo ir Kauno AVMI 2009 m. liepos 10 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr.N2-369 (toliau – ir MPS), kurioje 560 000 Lt (162 187,20 Eur) mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas buvo išdėstytas laikotarpiui nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2011 m. gegužės 20 d.

13. Teismas nustatė, jog pareiškėjas mokestinės nepriemokos laiku nesumokėjo, t. y. 2009 m. gegužės 26 d. susitarimu sutartą sumokėti 300 000 Lt (86 886 Eur) PVM sumą pareiškėjas sumokėjo iki 2016 m. kovo 21 d., o 260 000 Lt (75 301,20 Eur) GPM sumokėjo iki 2016 m. rugsėjo 23 d.

14. Pareiškėjas 2017 m. sausio 5 d. Kauno AVMI pateikė prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių; Kauno AVMI skundžiamu sprendimu atleido pareiškėją nuo 2 981,93 Eur GPM delspinigių ir nuo 3 440,69 Eur PVM delspinigių mokėjimo, tačiau neatleido pareiškėjo nuo 18 701,03 Eur GPM delspinigių, 21 582,52 Eur PVM delspinigių ir nuo 10,91 Eur žemės mokesčio delspinigių mokėjimo. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, patvirtino Kauno AVMI sprendimą, o MGK – VMI sprendimą.

15. Teismas kilusiam ginčui taikė MAĮ ir aptarė šio įstatymo 100,113 ir 141 straipsnių nuostatas, kuriose, be kitų taisyklių, įtvirtinti mokesčių mokėtojo atleidimo nuo delspinigių pagrindai ir tvarka. Teismas nurodė, jog šiame ginče turi būti vertinama, ar buvo pagrindas atleisti pareiškėją nuo nesumokėtų delspinigių ar jų dalies, taip pat pažymėjo, jog ginčo nėra dėl faktinių aplinkybių – mokestinės paskolos sudarymo, mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino.

16. Teismas pažymėjo, jog pagal MAĮ 88 straipsnio 7 dalies nuostatas, mokesčių mokėtojui nesilaikant mokestinės paskolos sutarties sąlygų – sutartis nutraukiama, šiuo atveju už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai MAĮ 96–98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai.

17. Teismas aptarė MAĮ 96–97 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. kada mokesčių administratorius įgyja teisę skaičiuoti delspinigius už nesumokėtą mokestį ir nustatytą delspinigių skaičiavimo pradžią. Kadangi pareiškėjas ginčijo mokesčių administratoriaus nurodomą delspinigių apskaičiavimo terminą, t. y. nuo 2009 m. gegužės 27 d. iki 2011m. gegužės 20 d. teismas sprendė, jog siekiant ištirti ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo delspinigius už mokestinės paskolos sutarties laikotarpį ir už pareiškėjo mokestinę nepriemoką.

18. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ypač tai, kad pareiškėjui laiku nesumokėjus į biudžetą mokestinės prievolės, mokesčių administratorius nutraukė mokestinės paskolos sutartį, teismas darė išvadą, jog mokesčių administratoriaus atlikti veiksmai perskaičiuojant sumokėtas palūkanas, atsižvelgiant į faktiškai panaudotą mokestinės paskolos sumą bei nuo likusių nesumokėtų GPM ir PVM mokestinių prievolių apskaičiuojant delspinigius MAĮ nustatyta tvarka, atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog Kauno AVMI pagrįstai delspinigius skaičiavo nuo 2011 m. birželio 10 d., t. y. delspinigiai pradėti skaičiuoti po 20 dienų po mokestinės paskolos sutarties nutraukimo 2011 m. gegužės 20 d. ir skaičiuoti 180 dienų, taip, kaip nustato MAĮ 98 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjui nesilaikius mokestinės paskolos sutartyje numatytos tvarkos, Kauno AVMI pagrįstai perskaičiavo sumokėtas palūkanas ir nuo likusių nesumokėtų GPM ir PVM apskaičiavo delspinigius.

19. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, jog delspinigiai negalėjo būti skaičiuoti už mokestinės paskolos sutarties laikotarpį, nes, vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio 7 dalimi, už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai MAĮ 96–98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriaus veiksmai, teismo vertinimu, atitiko MAĮ nustatytą tvarką, o pareiškėjui teko pareiga prisiimti neįvykdytų įsipareigojimų pasekmes.

20. Teismas taip pat darė išvadą, kad nebuvo pagrindo atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo, nes nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei vieno iš MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui pažeidus mokestinės sutarties sąlygas nėra pagrindo teigti, kad jis nekaltas dėl padaryto pažeidimo. Taip pat pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis augina tris vaikus, moka paskolą, skirtą namo aplinkos gerinimui, teismo vertinimu, nepagrindė pareiškėjo sunkios ekonominės (socialinės) padėties. Teismas nenustatė, jog kad pareiškėjui reikėtų teikti valstybės paramą, medicininę pagalbą, ar pareiškėjas neturėtų galimybės dirbti. Mokesčių mokėtojas nepateikė argumentuotų motyvų ir juos patvirtinančių rašytinių įrodymų, kurie būtų svarbūs nagrinėjant atleidimo nuo delspinigių aplinkybes.

21. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriaus ir MGK priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Pripažinus ginčijamus sprendimus teisėtais ir pagrįstais, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Kauno AVMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą sumažinti delspinigių dydį. Teismas nurodė, jog atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 22. Pareiškėjas D. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja esmines faktines aplinkybes, susijusias su susitarimo su VMI pasirašymu, mokestinės paskolos sutarties sudarymu bei vykdymu, kurias buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, ir papildo, jog pirmosios instancijos teismas į susiklosčiusią situaciją neįsigilino, neįvertino apelianto skunde nurodytų svarbių argumentų, jog vadovaujantis imperatyviomis įstatymo normomis apeliantui negali būti skaičiuojami jokie papildomi delspinigiai už mokestinės paskolos sutarties laikotarpį. Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis išimtinai pateikta atsakovo pozicija ir argumentais ignoruojant apelianto argumentus ir neįvertinus pateiktų įrodymų.

24. Teismas siekdamas išspręsti kilusį ginčą, turėjo tinkamai išanalizuoti delspinigių skaičiavimo bei išieškojimo tvarką reglamentuojantį MAĮ ir įvertinti delspinigių paskaičiavimo pagrįstumą. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad delspinigiai negalėjo būti skaičiuoti už mokestinės paskolos sutarties laikotarpį, nes, vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio 7 dalimi, už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai MAĮ 96–98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Pareiškėjas pabrėžia, jog minėtoje normoje, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, nėra reglamentuota, jog nuo likusių nesumokėtų sumų perskaičiavus jas turi būti mokami papildomai delspinigiai už visą mokestinės paskolos laikotarpį. Šioje nuostatoje nėra reglamentuota mokesčių administratoriaus teisė paskaičiuoti delspinigius už visą mokestinės paskolos laikotarpį.

25. Pareiškėjas teigia, jog mokesčių administratorius nepagrįstai delspinigius paskaičiavo už visą mokestinės paskolos sutarties laikotarpį, t. y. nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. birželio 9 d. , nors apeliantas mokestinės sutarties laikotarpiu grąžino dalį sumos. Tai, jog šiuo laikotarpiu apeliantas vykdė savo įsipareigojimus, jam už tą laikotarpį negalėjo ir negali būti skaičiuojami papildomi delspinigiai. Šiuo atveju yra susidariusi situacija, kad nors apeliantas ir mokėjo mokestinę nepriemoką mokestinės paskolos sutarties laikotarpiu, apeliantui už tą laikotarpį mokesčių administratorius paskaičiavo delspinigius. Tai, jog buvo nesumokėta dalis sumos, nesudaro jokio pagrindo skaičiuoti delspinigius už visą laikotarpį, todėl paskaičiuoti delspinigiai yra neteisėti.

26. Pirmosios instancijos teismas MAĮ 88 straipsnio 7 dalį turėjo vertinti MAĮ 96–98 straipsnių nuostatų kontekste, kuriose yra aiškiai reglamentuojama delspinigių skaičiavimo pradžia ir trukmė. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nutraukus mokestinės paskolos sutartį, o MAĮ įtvirtinta teisinė kategorija dėl delspinigių skaičiavimo „nepertraukiamai“ nereiškia, kad jie gali būti skaičiuojami neribotą terminą. Delspinigių skaičiavimo tvarką nustatančiose MAĮ normose nėra nei vieno nukreipimo į straipsnį, suteikianti teisę delspinigius skaičiuoti už ilgesnį nei 180 dienų.

27. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo kontekstą, akivaizdžiai matyti, jog teismas taip pat neįsigilino į situaciją ir apelianto reiškiamus reikalavimus. Teismas nurodė, jog vertins, ar buvo pagrindas atleisti pareiškėją nuo nesumokėtų delspinigių ar jų dalies. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas teismo neprašė jo atleisti nuo delspinigių mokėjimo, byloje yra keliamas klausiamas, jog mokesčių administratorius yra paskaičiavęs neteisėtus ir nepagrįstus delspinigius už mokestinės sutarties laikotarpį, todėl jie turi būti perskaičiuoti. Teismo sprendime nurodomi atleidimo nuo mokesčių pagrindai ir jais grindžiamas iš esmės visas sprendimas tik parodo, jog teismas neįsigilino į pareiškėjo keliamo ginčo esmę (skundas buvo duodamas paskaičiuotų mokesčių nepagrįstumo, o ne dėl atleidimo nuo mokesčių).

28. Mokesčių administratorius, taikydamas dvigubus delspinigių paskaičiavimus, vadovaujasi ir tokius savo veiksmus grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, priimta administracinėje byloje Nr. A-442-438/2010. Apelianto teigimu, minėta teismų praktika yra ydinga ir iš esmės neteisinga, kadangi yra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, kurios aiškiai numato, jog jokie delspinigiai už visą mokestinės paskolos sutarties laikotarpį negali būti taikomi. Mokesčių administratoriaus ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes juose nenurodytas konkretus ir tinkamas teisinis pagrindas, o tik bendro pobūdžio teisės normos, įtvirtinančios mokesčių administratoriaus teisę išieškoti mokestinę nepriemoką ir nustatyti delspinigius. Mokesčių administratorius remdamasis šia ydingai suformuota teismų praktika nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja tokių delspinigių, nors jo veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus. Šiuo atveju ši ydinga praktika turėtų būti peržiūrėta, siekiant užkirsti kelią Mokesčių administratoriui ja piktnaudžiauti.

29. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, šį atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjos skundą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes ir įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais buvo apskaičiuoti ir nurodyti į biudžetą sumokėti GPM ir PVM delspinigiai už visą mokestinės paskolos sutarties laikotarpį, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė MAĮ 88 straipsnio 7 dalies ir 96-98 straipsnių nuostatas, dėl ko neteisingai nusprendė, jog delspinigiai jam galėjo būti skaičiuojami visą mokestinės paskolos sutarties laikotarpį, t. y. nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. birželio 9 d..

32. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y., apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos teisinę reikšmę turinčios išvados, apsprendžia bylos nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.

33. Byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir Kauno AVMI 2009 m. liepos 10 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr.N2-369 (toliau – MPS), kuria pareiškėjo turimos 560 000 Lt (162 187,20 Eur) mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas buvo išdėstytas laikotarpiui nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2011 m. gegužės 20 d.. Šia sutartimi pareiškėjas taip pat įsipareigojo mokėti ir palūkanas už suteiktą mokestinę paskolą. Pareiškėjui pažeidus MPS sąlygas ji buvo nutraukta nuo 2011 m. gegužės 20 d..

34. MPS sudarymo bei vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos <...>. Mokesčių mokėtojui laiku nesumokėjus įmokų pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį – palūkanų delspinigiai. Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtą mokestį dydžiui.“

35. MAĮ 88 straipsnio 6 dalyje (redakcija galiojusi MPS nutraukimo metu) taip pat nustatyta, kad dėl mokesčių mokėtojo kaltės nutraukus MPS <...> „už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai šio Įstatymo 96-98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai.“

36. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad sudarius MPS, mokestinė nepriemoka yra transformuojama į mokestinę paskolą, kuriai yra taikomas specialus teisinis reguliavimas, o būtent, už suteiktą paskolą mokesčio mokėtojas turi mokėti palūkanas, o nesumokėjus jų – delspinigius, kurie, nutraukus MPS, nuo likusių nesumokėtų sumų skaičiuojami nepertraukiamai MAĮ 96-98 straipsnių nustatyta tvarka.

37. Savo ruožtu MAĮ 96-98 straipsniai reglamentuoja delspinigių mokėjimo tvarką ir sąlygas už mokesčio mokėtojo turimą mokestinę nepriemoką. Tai reiškia, kad MAĮ 88 straipsnio 5; 6 dalys ir MAĮ 96-98 straipsniai reguliuoja skirtingus teisinius santykius bei nustato šiems teisiniams santykiams ir skirtingą teisinį rėžimą. Tai atitinkamai lemia, kad aptartos teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į atitinkamų teisinių santykių, t. y., MAĮ 88 straipsnio 5; 6 dalys turi būti taikomos teisiniams santykiams kylantiems iš MPS, o MAĮ 96-98 straipsniai-teisiniams santykiams kylantiems iš mokestinės nepriemokos. Dėl ko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad delspinigių, už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2011 m. gegužės 20 d., skaičiavimui turi būti taikoma tvarka ir sąlygos, numatytos MAĮ 96-98 straipsniuose, yra nepagrįsti bei neteisingi.

38. Minėta, kad pagal MAĮ 88 straipsnio 6 dalį nutraukus MPS, nuo likusių nesumokėtų sumų skaičiuojami nepertraukiamai.

39. Byloje nustatyta, kad nutraukus MPS, pareiškėjo įsiskolinimas sudarė 109678, 90Eur, nuo kurių mokesčių administratorius apskaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2011 m. gegužės 20 d..

40. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad pasibaigus MPS, o tuo pačiu mokestinei paskolai vėl tapus mokestine nepriemoka, delspinigiai už ją buvo skaičiuojami nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d., nepažeidžiant MAĮ 98 straipsnyje nustatytos trukmės.

41. Apibendrinus darytina išvada, kad šį ginčą nagrinėjusios institucijos teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė