8b4af137-e92c-4c9f-8f9f-fd43a9d0e4dd · Klaipėdos apylinkės teismas

?Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, plano schemos nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra gargždų mBaudžiamoji byla Nr. 1-800-718/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09013-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 2.1.15.1.2; 2.13; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 2 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, kaltinamojo J.

T. gynėjui advokatui Mariui Venckui, nukentėjusiajam E. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Čekijos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė: kaltinamasis J. T. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2019 m. gruodžio 1 d., apie 09.34 val., Vilniaus plente, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, J.

T., vairuodamas vilkikÄ â€žMercedes B. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Meyerling“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų, tos pačios krypties, eismo juostų kelyje su greitėjimo juosta deÅ¡inėje, važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į deÅ¡inę nedavė kelio ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta, važiuojančiam automobiliui „Iveco (duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. K., ir su juo susidÅ«rė.

Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Iveco (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas E. K., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å iais veiksmais J. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ), 101 p. (PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), 106 p. (PrieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to ), 119 p. (Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to) reikalavimus, ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Baudžiamoji byla teismui perduota 2021 m. rugpjūčio 3 d. Perdavus bylÄ teismui, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis J. T. gyvena Čekijos Respublikoje, yra Čekijos Respublikos pilietis, jam buvo siųsti teismo dokumentai, kuriais buvo siÅ«loma atvykti į teismo posėdžius ar dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu bÅ«du. Teismo Å¡aukimai su procesiniais dokumentais įteikti 2021 m. spalio 18 d. (tomas 2, b. l. 132). Kaltinamasis J. T. apie 2021 m. lapkričio 4 d., 9 val., ir 2021 m. lapkričio 18 d., 9 val., teisiamųjų posėdžių datÄ , laikÄ ir vietÄ informuotas tinkamai.

Kaltinamasis į teismo posėdžius neatvyko ir nedalyvavo teismo posėdžiuose nuotoliniu bÅ«du. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad kaltinamajam J. T. yra žinoma apie teismo posėdžius, apie jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ bei jo ribas, daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant nepakenks teisminio nagrinėjimo iÅ¡samumui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsniu, 433 – 436 straipsniais, Å¡i baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, nes jis vengė dalyvauti teismo posėdžiuose ir yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kaltinamojo J. T. gynėjas advokatas nurodė, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, J. T. įsitikinęs, kad vairavo saugiai, manevrÄ darė įsitikinęs, kad kitiems eismo dalyviams nesukels pavojaus, teigė, kad bÅ«tent nukentėjusysis virÅ¡ijo greitį. Kaltinamasis J. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kitas avarijos dalyvis atsitrenkė į jo automobilį. 2019 m. gruodžio 1 d., t. y. avarijos dienÄ vairavo sunkvežimį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), darbdavio „V.

H.“, s.r.o. (buveinė (duomenys neskelbtini)) nurodymu vežė krovinį į LietuvÄ . Tiek transporto priemonė, tiek puspriekabė, buvo techniÅ¡kai puikios bÅ«klės. Transporto priemonėje sėdėjo vienas, buvo užsisegęs saugos dirÅ¾Ä . Oro sÄ lygos ir matomumas buvo geri, tik kelias slidus. PrieÅ¡ avarijÄ , sukdamas į deÅ¡inę, turėjo įvažiuoti į deÅ¡inę juostÄ , kad tilptų kelyje, o tada į jį, iÅ¡ deÅ¡inės, atsitrenkė mikroautobusas. Mano, kad mikroautobuso vairuotojas važiavo dideliu greičiu, nes kai pažvelgė į deÅ¡inės pusės veidrodėlį, nieko jame nepamatė, ir staiga pajuto smÅ«gį.

Tuo metu važiavo apie 30 km/val. greičiu ir pakeitė pavarÄ Ä¯ 4 padėtį. Po avarijos iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, du žmonės iÅ¡lipo iÅ¡ mikroautobuso. Vienas iÅ¡ jų Å¡iek tiek Å¡lubavo. Tada atvyko policijos pareigÅ«nai. Mano, kad atsakingas už eismo įvykį yra su juo susidÅ«rusio mikroautobuso vairuotojas (tomas 2, b. l. 24-51). Nukentėjusysis E. K. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodžio 1 d., 9 val., važiavo su draugu į PalangÄ . Oras buvo geras, saulėta, kelio danga sausa, kelio remonto darbai toje atkarpoje nevyko.

Tuo metu, mikroautobusu, apie 50 km/val. greičiu, važiavo pirma eismo juosta. Priekyje, antroje eismo juostoje, matė lėtai važiuojantį vilkikÄ . Jam reikėjo pravažiuoti pro vilkikÄ . Važiuojant link Jakų žiedo yra įvažiavimas į Klaipėdos laisvÄ jÄ ekonominę zonÄ (toliau - LEZ), o Å¡iek tiek toliau yra iÅ¡važiavimas iÅ¡ LEZ. Vilkiko vairuotojas, nerodydamas posÅ«kio signalo, iÅ¡ antros eismo juostos pasuko į deÅ¡inę ir užkirto jo vairuojamam mikroautobusui keliÄ . Sunkvežimio vairuotojas suko ten, kur yra iÅ¡važiavimas iÅ¡ LEZ, į neleidžiamÄ vietÄ .

Kai sunkvežimio vairuotojas užkirto jam keliÄ , jis staigiai stabdė, o jo vairuojamas mikroautobusas slydo ir priekiu atsitrenkė į sunkvežimį. Jo mikroautobuso priekinė kairioji dalis trenkėsi į sunkvežimio priekabÄ . Po smÅ«gio sunkvežimio vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ transporto priemonės, užsirÅ«kė cigaretę, nieko jam nesakė. Po įvykio jam pasidarė bloga, Å¡alta, silpna. Po avarijos buvo adrenalino bÅ«senoje, po to suklupo, atsirėmė, jį kažkas užklojo, ir taip laukė greitosios medicinos pagalbos.

Atsidūrė reanimacijos skyriuje. Jam buvo praskelta galva, blauzdikaulis, kojų nubrozdinimai (prie čiurnos likęs randas), dešinėje kojoje lūžis, kairėje kojoje plyšo raiščiai. Į reanimacijos skyrių paguldė dėl praskeltos galvos, taip pat dėl to, kad buvo prakirsta šalia dubens, dėl kojų skausmo. Namie vartojo vaistus nuo skausmo. Skausmas buvo išgyvenamas. Veidas sužalotas nebuvo. Ant kelių iki šiol negali klūpėti, labai pavargsta. Dirba individualiai, atlieka griovimo darbus.

Po avarijos negali bÅ«ti ilgai pritÅ«pęs bei neÅ¡ioti sunkių svorių. Po gydymo buvo reabilitacija, tačiau traumos pasekmės iki Å¡iol liko. Jo automobilis buvo draustas (duomenys neskelbtini) draudimu. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė atlygino turtinę žalÄ už apgadintÄ automobilį 2 880 Eur. Neturtinę žalÄ Ä¯vertino 5 000 Eur. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės gavo 2 220 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , Å¡iÄ sumÄ iÅ¡minusavo iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės 2 780 Eur neturtinę žalÄ .

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lapkritį ar gruodį, apie 9-11 val., jos vyras, vilkiko vairuotojas, grįžo iÅ¡ komandiruotės, o ji važiavo jo parsivežti iÅ¡ LEZ. Kartu su vyru važiavo iÅ¡ LEZ į Vilniaus plentÄ . Å ioje atkarpoje leidžiamas greitis yra 90 km/val. Matė, kad vilkikas važiuoja antra eismo juosta, o mikroautobusas- pirma eismo juosta. Vilkikas staigiai pasuko į deÅ¡inę, kur nėra galimybės sukti, o mikroautobusas atsitrenkė į sunkvežimį.

Mikroautobusas atsitrenkė į sunkvežimio priekį. Viskas įvyko tiesiai prieÅ¡ jÄ . Ji sustabdė savo vairuojamÄ automobilį ir priėjo prie avarijos vietos. IÅ¡ mikroautobuso iÅ¡lipo keleivis, o po to ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis labai Å¡lubavo, jo koja buvo sužalota, buvo atsirėmęs į tvorelę, todėl jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Nukentėjusysis skundėsi, kad jam labai Å¡alta. Atvykę į įvykio vietÄ pareigÅ«nai jÄ apklausė. Vilkiko vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ transporto priemonės ir užsirÅ«kė.

Su juo ji nebendravo, su vilkiko vairuotoju rusų kalba bendravo jos vyras. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Jos nuomone, eismo įvykis įvyko, nes sunkvežimio vairuotojas neleistinoje vietoje važiavo per dvi eismo juostas, kur negalima važiuoti. Liudytojas V. G. parodė, kad grįžus iÅ¡ komandiruotės, ryte, kai jau buvo Å¡viesu, jo atvažiavo parsivežti žmona. Automobilį vairavo žmona, jis sėdėjo Å¡alia. Matė, kad vilkiko vairuotojas iÅ¡ antros eismo juostos suka į deÅ¡inę, o mikroautobusas trenkėsi vilkikui į Å¡onÄ .

Vilkiko greitis nebuvo didelis. Sunkvežimyje buvo tik vairuotojas, o mikroautobuse buvo vairuotojas ir keleivis. Po eismo įvykio mikroautobuso vairuotojas buvo sužalotas, skundėsi kojų skausmu, sakė, kad jam Å¡alta, todėl jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Ä®vykio vietoje parašė paaiÅ¡kinimÄ , po to dar buvo pakviestas į policijos komisariatÄ papildomai apklausai. IÅ¡ karto po įvykio bendravo su vilkiko vairuotoju rusų kalba. Jis, vilkiko vairuotojas, vežė stiklÄ Ä¯ LEZ, kur vykdoma stiklo paketų gamyba.

Jo nuomone, dėl eismo įvykio kaltas sunkvežimio vairuotojas, nes toje vietoje sunkvežimio vairuotojui sukti į dešinę buvo draudžiama- ten nėra įvažiavimo, yra tik išvažiavimas iš LEZ teritorijos. Iš 2019-12-01 tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio per kurį nukentėjo žmonės matyti, kad 2019 m. gruodžio 1 d., apie 09.34 val., gauta informacija, jog Klaipėdos m., Vilniaus pl., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė vilkikas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos šalis Čekija) ir autobusiukas "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu nukentėjo žmonės. Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilį "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. K..

Eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Dėl patirtų sužalojimų E. K. iÅ¡vežtas į ligoninę. VilkikÄ "Mercedes B. A.", registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe "Meyerling", registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Å¡alis Olandija, vairavo J. T.. Eismo įvykio metu vairuotojas buvo blaivus. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ nustatyta, kad vilkiku "Mercedes B. A." važiuojant Vilniaus plentu link Jakų žiedo, antra eismo juosta, ties įvažiavimu į Vilniaus plentÄ iÅ¡ LEZ teritorijos, ties greitėjimo juostos pradžia, draudžiamoje vietoje buvo vykdomas posÅ«kio manevras į deÅ¡inę.

Ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta važiavęs automobilis "Iveco" buvo nusukinėjamas į deÅ¡inę bei užstabdytas slydo, palikdamas stabdymo pėdsakus 49,53 m atkarpoje ir atsitrenkęs į vilkiko Å¡onÄ , veikiamas inercinės jėgos, automobilio priekinės kairės pusės kampu slydo ties vilkiko deÅ¡iniuoju Å¡onu ir sustojo įsirėmęs į vilkiko kuro bakÄ . Ä®vykio vietoje apklausti įvykį matę A. G. ir V. G.. Apklaustas vilkiko "Mercedes B. A." vairuotojas J. T., jo paaiÅ¡kinimas atitiko nustatytas aplinkybes, dėl posÅ«kio į deÅ¡inę manevro J.

T. paaiškino, kad šioje vietoje sukti į dešinę jam rodė navigacinė įranga, tačiau kaltės dėl eismo įvykio J. T. nepripažino, nes, pasak jo, jam pokalbio metu tai daryti uždraudė darbdavys. Taip pat J. T. nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad jo vairuojama transporto priemonė drausta TPVCA privalomuoju draudimu. Įvykio vietos apžiūros metu bei transporto priemonės apžiūros metu kilo pagrįstas įtarimas, jog automobilio „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinių ratų stabdžiai gali neveikti, nes stabdymo pėdsakai palikti tik priekiniais ratais, spidometro greičio rodyklė užstrigusi ties 75 km/val.

Dėl sugadinimų automobilio „Iveco“ vairo pavaros bei darbinės stabdžių sistemos bÅ«klės įvykio vietoje patikrinti nebuvo galimybės. Vilkiko "Mercedes B. A." ir puspriekabės "Meyerling", apžiÅ«ros metu neaptikta gedimų, kurie galėjo įtakoti eismo įvykio kilimÄ . Vairuotojas J. T. nurodė, kad vilkiku vežamas krovinys (stiklas) sveria 22 t, o bendras sÄ stato svoris - 35 t. (tomas 1, b. l. 25-26). IÅ¡ 2019-12-01 tarnybinio praneÅ¡imo dėl eismo įvykio per kurį nukentėjo žmonės matyti, kad eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas greitis yra 90 km/val. (tomas 1, b. l. 27).

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie įvykį matyti, kad eismo įvykio vieta yra Vilniaus plente, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Matyti susidūrę vilkikas „Mercedes B. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Meyerling“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Iveco (duomenys neskelbtini)“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė „Iveco (duomenys neskelbtini)“ ir vilkikas „Mercedes B.

A.“ apgadinti. Nustatyti šie transporto priemonės „Iveco (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusė durys, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, stogas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusė posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Vilkiko „Mercedes B.

A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadintas kuro bakas, puspriekabės deÅ¡inysis Å¡onas (tomas 1, b. l. 28-30). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 25 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. K. po eismo įvykio nustatyti sužalojimai – galvos plaukuotosios dalies deÅ¡inės pusės, kairės alkÅ«nės ir kairės Å¡launies Å¡oninio pavirÅ¡iaus muÅ¡tinės žaizdos, abiejų kelių ir kairės blauzdos sumuÅ¡imai, deÅ¡inio Å¡launikaulio Å¡oninio krumplio impresinis lūžis ir kairio kelio sÄ nario medialinio Å¡alutinio raiščio plyÅ¡imas bei plaÅ¡takų odos nubrozdinimai.

Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes, gavosi nuo sumuÅ¡imo – atsitrenkimo į automobilio kėbulo (salono) vidaus įrangos dalis. PlaÅ¡takų odos nubrozdinimus galėjo padaryti automobilio lango stiklo Å¡ukės. E. K. padaryti sužalojimai (Å¡launikaulio distalinio galo Å¡oninio krumplio įspaustinis lūžis ir kairio kelio sÄ nario raiščio plyÅ¡imas) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (tomas 1, b. l. 62-63). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 1 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad transporto priemonė „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiku priverstinai nuvežta iÅ¡ (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonės priekinė dalis ir kairysis Å¡onas apgadinti (tomas 1, b. l. 31). IÅ¡ techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. kovo 19 d. atlikus transporto priemonės „Iveco (duomenys neskelbtini)“ techninių reikalavimų įvertinimÄ , nustatyta, jog transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus, o techninė apžiÅ«ra galioja iki 2020 m. kovo 19 d. (tomas 1, b. l.

95) IÅ¡ įvykio vietoje darytų fotonuotraukų, esančių skaitmeninėje laikmenoje, matyti, kad vilkikas „Mercedes B. A.“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ antros eismo juostos įsukęs į deÅ¡inėje esantį keliÄ . Mikroautobusas „Iveco (duomenys neskelbtini)“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi, atsitrenkęs į vilkiko priekinę dalį. Veikos kvalifikavimas Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (konstatuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklės reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sÄ lyga.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarime Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklių) 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Taisyklių 101 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taip pat Taisyklių 106 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to.

Be to, Taisyklių 119 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. T. 2019 m. gruodžio 1 d., apie 09.34 val., Vilniaus plente, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę, tos pačios krypties, eismo juostų kelyje su greitėjimo juosta deÅ¡inėje, važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į deÅ¡inę nedavė kelio ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta, važiuojančiai transporto priemonei, kuriÄ vairavo E. K., ir su juo susidÅ«rė.

Eismo įvykio metu sužalotas transporto priemonės vairuotojas E. K., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis J. T. kaltu neprisipažino, nurodė, kad deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ atliko įsitikinęs, kad kitoms transporto priemonėms netrukdys. Teigė, kad mikroautobuso vairuotojas važiavo dideliu greičiu ir atsitrenkė į jo transporto priemonę. IÅ¡ nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis 2019 m. gruodžio 1 d., apie 9 val., vairuodamas „Iveco (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link Jakų žiedo apie 50 km/val. greičiu pirma eismo juosta, kai staiga vilkikas „Mercedes B.

A.“, nerodydamas posÅ«kio signalo, iÅ¡ antros eismo juostos pasuko į deÅ¡inę ir užkirto jo vairuojamai transporto priemonei keliÄ . Nukentėjusysis buvo priverstas staigiai stabdyti, tačiau jo transporto priemonė slydo ir atsitrenkė į vilkikÄ . V. G. ir A. G. apklausti liudytojais teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bÅ«tent vilkiko vairuotojas staigiai pasuko į deÅ¡inę, užtverdamas pirmÄ eismo juostÄ , o nukentėjusysis, neturėdamas galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su vilkiku, atsitrenkė į jį.

IÅ¡ 2019 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio vietos plano matyti, kad vilkikas iÅ¡ antros eismo juostos stačiu kampu suko į deÅ¡inę pusę, į kelkraÅ¡tį ir taip užkirto keliÄ transporto priemonei, važiavusiai ta pačia kryptimi pirma eismo juosta (tomas 1, b. l. 29). IÅ¡ įvykio vietos juodraÅ¡tinės schemos matyti, kad vilkiko vairuotojas suko į įvažiavimÄ , esantį deÅ¡inėje pusėje (tomas 1, b. l. 28). IÅ¡ skaitmeninėje laikmenoje esančių fotonuotraukų matyti, kad vilkikas stačiu kampu įsukęs į deÅ¡inėje esantį keliÄ ir sustojęs ties kelkraščiu, ties iÅ¡važiavimu iÅ¡ LEZ teritorijos, prieÅ¡ eismÄ .

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame praneÅ¡ime dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmonės, nurodyta, kad, apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , užfiksuota, kad vilkikas, važiuodamas antra eismo juosta, draudžiamojoje vietoje, vykdė posÅ«kį į deÅ¡inę. Ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta važiavęs automobilis "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusukinėjamas į deÅ¡inę bei užstabdytas slydo, palikdamas stabdymo pėdsakus 49,53 m atkarpoje ir atsitrenkęs į vilkiko Å¡onÄ , veikiamas inercinės jėgos, automobilio priekinės kairės pusės kampu slydo ties vilkiko deÅ¡iniuoju Å¡onu ir sustojo įsirėmęs į vilkiko kuro bakÄ .

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuota, kad automobilio "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo pėdsakai palikti tik priekiniais ratais, o spidometro greičio rodyklė užstrigusi ties 75 km/val, automobilio varomieji ratai – galinės aÅ¡ies. Vilkiko "Mercedes B. A." ir puspriekabės "Meyerling" apžiÅ«ros metu neaptikta gedimų, kurie galėjo įtakoti eismo įvykio kilimÄ (tomas 1, b. l. 25-26). IÅ¡ eismo įvykio vietos plano matyti, kad vilkikas „Mercedes B. A.“ stačiu kampu pasukęs į deÅ¡inę ir pilnai užkirtęs pirmÄ eismo juostÄ .

Skaitmeninėje laikmenoje esančiose fotonuotraukose užfiksuota, kad vilkikas „Mercedes B. A.“ įsukęs stačiu kampu į deÅ¡inėje esantį keliÄ ir sustojęs ties kelkraščiu, ties iÅ¡važiavimu iÅ¡ LEZ teritorijos, prieÅ¡ eismÄ . Pažymėtina, kad persirikiavimas iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ atliekamas sklandžia trajektorija, toliau judama lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis. Liudytojai A. G. ir V. G., kurie matė eismo įvykį, patvirtino, kad vilkiko „Mercedes B.

A.“ vairuotojas, važiuodamas antra eismo juosta, staigiai pasuko į deÅ¡inę. Nagrinėjamu atveju, vertinant aukščiau nurodytus kriterijus, daroma iÅ¡vada, kad vilkikas „Mercedes B. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiekė persirikiuoti į kitÄ eismo juostÄ , nes, darydamas manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę, stačiu kampu užkirto keliÄ pirmoje eismo juostoje važiavusiai transporto priemonei ir susidÅ«rė su transporto priemone "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad transporto priemonė „Iveco“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu turėjo galiojančiÄ techninę apžiÅ«rÄ (tomas 1, b. l. 95).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame praneÅ¡ime dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmonės, nurodyta, kad, apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , užfiksuota, jog dėl sugadinimų transporto priemonės vairo pavaros bei darbinės stabdžių sistemos bÅ«klės įvykio vietoje patikrinti nebuvo galimybės (tomas 1, b. l. 25-26). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonė „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo dalyvauti vieÅ¡ajame eisme, byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad transporto priemonė „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniÅ¡kai netvarkinga.

Byloje nustatyta, kad transporto priemonė eismo įvykio metu atitiko techninius reikalavimas. 2019 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmonės, užfiksuota, kad automobilio "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) spidometro greičio rodyklė užstrigusi ties 75 km/val. (tomas 1, b. l. 25-26). 2019 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmonės, nurodyta, kad papildomai apžiÅ«rėjus eismo įvykio vietÄ nustatyta, kad eismo įvykio vietoje didžiausias leidžiamas važiavimo greitis yra 90 km/val. (tomas 1, b. l. 27).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. K. teigė, jog toje kelio atkarpoje su mikroautobusu jis važiavo maždaug 50 km/val. greičiu. Byloje nėra nustatytas automobilių susidÅ«rimo metu tikslus automobilio "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis, todėl negalima teigti, jog greičio rodyklė, užstrigusi ties 75 km/val. rodmenimis, atitinka Å¡ios transporto priemonės greitį prieÅ¡ eismo įvykį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis E. K. virÅ¡ijo leistinÄ 90 km/val. greitį.

BÅ«tent kaltinamasis J. T., važiuodamas antra eismo juosta, elgėsi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į deÅ¡inę nedavė kelio ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta, tiesiai važiuojančiam automobiliui, sukėlė avarinę situacijÄ , po kurios įvyko eismo įvykis.

Tarp kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastis ryÅ¡ys su kilusiais padariniais, t. y. nukentėjusiajam E. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis J. T. bÅ«tų laikęsis nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (9, 101, 106, 119 p.), bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Todėl bÅ«tent J. T. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis. Vertinant iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , kaltinamojo J.

T. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Bausmės skyrimas Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. T. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Anksčiau neteistas, dirba, yra Čekijos Respublikos pilietis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ , neigiamai charakterizuojančių J. T. asmenybę duomenų nėra. Ä®vertinus aptartas nusikaltimo padarymo ir kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, J. T., už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skiriama sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimÄ sankcijos minimumui už neatsargius nusikaltimus.

Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriÅ¡kai turi bÅ«ti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis), ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu Å¡ioje byloje nukentėjusysis E. K. 2020 m. liepos 28 d. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo jis prašė iÅ¡ draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalÄ ( tomas 1, b.l. 69-70). 2021 m. balandžio 14 d. nukentėjusysis E. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį draudimui ADM „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo jis prašė priteisti 5 000 Eur neturtinę žalÄ ( tomas 1, b.l.71-73). 2020 m. liepos 28 d. tyrėjo nutarimu jis pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu 5 000 Eur sumai ( tomas 1, b.l. 73-74). 2021 m. balandžio 14 d. tyrėjo nutarimu ADM „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiliniu atsakovu 5 000 Eur sumai ( tomas 1, b.l. 86-88).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis neturtinę žalÄ Ä¯vertino 5000 Eur, atlygintÄ 2 220 Eur neturtinę žalÄ iÅ¡minusavo iÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio, ir prašė priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės neturtinę žalÄ - 2 780 Eur. Kadangi nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu atsisakė dalies civilinio ieÅ¡kinio, nes AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas sumokėjo dalį jo praÅ¡omo civilinio ieÅ¡kinio, t. y. 2 220 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas priima Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio atsisakymÄ bei bylÄ dalyje dėl ieÅ¡kinio nutraukia (CPK 140 str.) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2020-04-20 informavo, kad transporto priemonė „Mercedes B.

A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo drausta Čekijos draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), A.S. Å i draudimo bendrovė eismo įvykio dienai neturėjo pasiskyrusi korespondento žaloms administruoti Lietuvoje. Nukentėjusysis E. K. kreipėsi į draudikÄ ASS „(duomenys neskelbtini)“ filialÄ Lietuvoje, kuris LR TP Draudikų Biuro vardu administruoja žalÄ ir yra iÅ¡mokėjęs nukentėjusiajam E. K. turtinę žalÄ â€“ 2 880 Eur, ir neturtinę žalÄ â€“ 2 220 Eur (tomas 1, b. l. 83).

Pagal ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktÄ draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pažymÄ ir mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. bendrovė 2021-09-14 iÅ¡mokėjo 2 200 Eur neturtinės žalos (tomas 2, b. l. 118-127, 154-156). ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atlyginant civilinio ieÅ¡kovo E. K. patirtÄ Å¾alÄ , jam buvo iÅ¡mokėta 2 200 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka, atsižvelgiant į nustatytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ , į tai, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo, į tai, kad duomenų, kad nukentėjusiojo sveikata nepasitaisys, nėra, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas.

Be to, nurodė, kad nenustatyta jokių ekstraordinarinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ priteisti daugiau nei draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo, todėl prašė kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti (tomas 2, b. l. 118-124). Taigi, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam E. K. jau yra atlyginta 2 880 Eur turtinė ir 4 420 Eur neturtinė žala, nukentėjusysis E. K., kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu, prašė priteisti neturtinę žalÄ - 2 780 Eur. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimÄ , patirtus psichologinius iÅ¡gyvenimus, patirtÄ fizinį skausmÄ , kaltininko veiksmus ir sukeltas pasekmes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo J. T. neatsargiais veiksmais nukentėjusysis be abejonės patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, kojų judėjimo suvaržymus, iÅ¡gyvenimus ir baimę dėl Å¡io įvykio liekamųjų reiÅ¡kinių. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų, jog dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam E. K. sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, spręsdamas apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstÄ , bet ir į sukauptÄ ir toliau formuojamÄ teismų praktikÄ . Analizuojamu atveju E. K. klinikiniais duomenimis konstatuotos galvos plaukuotosios dalies deÅ¡inės pusės, kairės alkÅ«nės ir kairės Å¡launies Å¡oninio pavirÅ¡iaus muÅ¡tinės žaizdos, abiejų kelių ir kairės blauzdos sumuÅ¡imai, deÅ¡inio Å¡launikaulio Å¡oninio krumplio impresinis lūžis ir kairio kelio sÄ nario medialinio Å¡alutinio raiščio plyÅ¡imas bei plaÅ¡takų odos nubrozdinimai, ir visa tai įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b.l.62-63).

Nukentėjusysis savo patirtos neturtinės žalos atlyginimo reikalavimÄ grindė tuo, kad jis atlieka griovimo darbus, o dėl avarijos metu patirtų sužalojimų jis negali dirbti klÅ«pėdamas, jam sunku pritÅ«pti, sėdėti, skauda keliai, jis negali neÅ¡ti sunkių daiktų. Teismui nekyla abejonių ir teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės nukentėjusiajam sukėlė dvasines kančias, jis patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, judėjimo suvaržymus, iÅ¡gyvenimus ir baimę dėl Å¡io įvykio liekamųjų reiÅ¡kinių.

Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. K. dėl Å¡io įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam priežiÅ«ra nereikalinga, byloje nenustatyta, jog aptartų neigiamų iÅ¡gyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiojo ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, t.y. nusikalstama veika nebuvo siekiama tyčia sužaloti E. K. sveikatÄ . Atsižvelgtina ir į kaltinamojo elgesį po eismo įvykio- nebandė susisiekti su nukentėjusiuoju, neatsiprašė dėl Å¡io įvykio.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl 2780 Eur neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas. Laikytina, kad „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo E. K. iÅ¡mokėta 2 220 Eur suma ir ADB „(duomenys neskelbtini)“– 2 200 Eur, iÅ¡ viso – 4 420 Eur neturtinei žalai atlyginti Å¡iuo atveju yra pakankama jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, atitinka lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus, taip pat teismų formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, kuriose nesunkiai sutrikdoma asmens sveikata, priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 350 Eur iki 3 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-895/2017, 2K-95-222/2017, 2K-211/2018 ir kt.), todėl papildomai praÅ¡oma priteisti nukentėjusiojo suma – 2780 Eur neatitinka nei sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijų, nei teismų praktikos, ir priteisti didesnę neturtinės žalos sumÄ nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusiojo argumentai, kad jis praėjus 2 metams po eismo įvykio negali tinkamai atlikti savo darbo, nes skauda keliai, jis greitai pavargsta ir dėl to jaučiasi blogai, kaip jau minėta, teismo vertinimu, yra svarbūs nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau nesudaro pagrindo didinti nukentėjusiajam jau išmokėtų išmokų dydį. Dėl proceso išlaidų Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl transporto priemonės automobilio „Iveco“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio transportavimo patyrė 50,34 Eur iÅ¡laidas (tomas 1, b. l. 31-34). Å ios iÅ¡laidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo sÄ lygotos tuo, jog policijos pareigÅ«nai turėjo pasirÅ«pinti automobiliu, kuris buvo apgadintas kaltinamojo neteisėtais veiksmais, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Kiti klausimai Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 skaitmeninė laikmena su nuotraukomis, saugoma baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: J. T. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 30 MGL dydžio (1 500 Eur) baudÄ . Nustatyti, kad J. T. paskirta 30 MGL dydžio (1 500 Eur) bauda savanoriÅ¡kai turi bÅ«ti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801.

Ä®mokos kvitÄ (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) bÅ«tina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102) arba elektroniniu paÅ¡tu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytÄ terminÄ nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstine tvarka. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, nuteistojo sutikimu teismas baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali baudÄ pakeisti laisvės apribojimu. Nukentėjusiojo E. K. atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio dalyje 2 220 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priimti ir Å¡ioje dalyje bylÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Kitos nukentėjusiojo E. K. civilinio ieÅ¡kinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti. IÅ¡ kaltinamojo J. T. priteisti 50,34 Eur proceso iÅ¡laidų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai į Klaipėdos AVPK atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant 2019-12-02 sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ TOM1 Nr. (duomenys neskelbtini).

DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 skaitmeninę laikmenÄ su nuotraukomis, saugomÄ baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje. Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Laimutė Venckuvienė