2022-04-13 Nr. AB-8828-3-61-3-05137-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1864-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05137-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. M. J. A. (H. M. J. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. M. J. A. (H. M. J. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. M. J. A. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, Prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 21S39984 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 6K-2403 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog kilmės valstybėje jam buvo grasinama dėl profesinės veiklos. Pareiškėjas turi medicininį išsilavinimą, todėl stebėdavo, kaip ligoninėje vykdomas gydymo procesas, išrašomi ir naudojami vaistai nuo vėžio, kitų vidaus ligų ar po apendicito operacijų, jam buvo žinoma, jog vaistai ligonių sąskaita buvo vagiami ir laisvai parduodami (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apie ligonių skundus informavo (duomenys neskelbtini) ligoninės vadovus (pacientai skundų valdžios institucijoms neteikė dėl baimės, todėl baudžiamųjų bylų dėl vaistų vagysčių pradėta nebuvo), tačiau telefonu sulaukė grasinimų nužudyti dėl parašytos ataskaitos. Išsigandęs dėl grėsmės savo gyvybei pareiškėjas išėjo iš darbo, pakeitė gyvenamąją vietą ir du mėnesius slapstėsi pas draugą. Į valdžios institucijas pagalbos nesikreipė, nes jomis nepasitiki. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, pareiškėjas skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė, o Sprendimą paliko galioti.

2.2. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento argumentais, jog nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas kilmės šalyje patyrė persekiojimą dėl korupcijos sveikatos apsaugos sistemoje. Dėl prastos ekonominės situacijos ir protestų prieš valdžios struktūras teisėsaugos institucijos šalyje neatlieka savo darbo, todėl negalės pareiškėjo apginti.

2.3. Remiantis Europos paramos prieglobsčio biuro (toliau – ir EPPB) pateikiamais duomenimis, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. Šalyje bloga ekonominė padėtis ir vyksta karinis konfliktas, yra ginkluotų grupuočių, kurios naudoja jėgą prieš civilius gyventojus. Dėl karinio konflikto šalyje pareiškėjas neturi galimybės pakeisti gyvenamosios vietos. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba prie jų prisideda, kontekste yra tikėtina, jog dėl korupcijos sveikatos apsaugos sistemoje jam kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios jis gali prarasti sveikatą, laisvę ar net gyvybę. Pareiškėjas teigė nurodęs realias aplinkybes ir pagrindęs prašymą, todėl nėra pagrindo juo netikėti ar kritiškai vertinti jo paaiškinimu.

2.4. Pareiškėjas nesutiko ir su Komisijos sprendimu, kadangi jį priimant nebuvo užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija, todėl negali būti paneigta asmens teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

2.5. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, konstatavusi, jog atsakovo sprendimai yra teisėti, o pareiškėjas neturėjo teisės kirsti Lietuvos Respublikos sienos. Pasak pareiškėjo, sienos kirtimas siekiant pasiprašyti prieglobsčio, yra teisėtas veiksmas, todėl neturėtų sukelti griežčiausių sankcijų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) jis turėjo problemų dėl savo profesinės veiklos, todėl pareiškėją grasino nužudyti, tačiau, atsižvelgus į tai, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.2. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, taigi nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nagrinėjamu atveju buvo įvertinta, kad beatodairiškas smurtas nė vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgdamas į tai Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Atsakovas, vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 22 punktu ir Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad nors pareiškėjas tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) turėjo problemų dėl savo profesinės veiklos, todėl gali būti nužudytas, ši istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, kadangi tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, pareiškėjas nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Pareiškėjo istorija buvo neišsami, nedetali. Pareiškėjas negalėjo nurodyti tariamų persekiotojų tapatybės ar įvardinti jam grasinusios grupuotės pavadinimo. Pasakodamas apie grasinimus jis nesileido į detales, dažnai į papildomus klausimus atsakydavo abstrakčiai, pasakojimo eigoje tam tikros detalės keitėsi. Pareiškėjas nepateikė dokumentų ir kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, o jo pasakojimai apie korupciją buvo grindžiami prielaidomis, perteikiami bendro pobūdžio teiginiai, vengiant detalių ir išsamiai neatsakant į patikslinančius klausimus. Atsižvelgdamas į tai Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

3.4. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Komisija jo skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašo 222 punktą, sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus, todėl pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas, be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ar kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

3.5. Atsakydamas į pareiškėjo skundo teiginius dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, nesudarius jam galimybės pačiam išvykti ir draudimo atvykti, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo Prašymą, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta, pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl šis sprendimas yra pagrįstas. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Sprendime ir neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

3.6. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 21S39984 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. J. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 21S39984 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. J. A. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 6K-2403 dalį, kuria pareiškėjo H. M. J. A. skundas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 21S39984 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2021 m. liepos 30 d. Šalčininkų r., Čiužakampio k., buvo sulaikyti du (duomenys neskelbtini) piliečiai. Vienas iš jų – pareiškėjas – pateikė asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą. 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateiktame prašyme dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jis sulaukė grasinimų iš ginkluotos grupuotės, kuri paklūsta (duomenys neskelbtini) korumpuotai valdžiai. Teigė, jog informavo (duomenys neskelbtini) valdžią apie tai, kad buvo vagiami medikamentai, skirti vėžio gydymui, o žmonėms, sergantiems šia liga, buvo duodami negaliojantys ar netinkami naudoti vaistai. Dirbo ligoninėje ir dėl minėtos informacijos paviešinimo sulaukė grasinimų.

5.2. Pirminės apklausos, vykusios 2021 m. rugpjūčio 13 d., metu pareiškėjas nurodė, kad yra arabas, musulmonas (duomenys neskelbtini), atvyko iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą – ligonių vadybos specialybę. Jokiai polinei partijai ar organizacijai nepriklauso. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2021 m. liepos 29 d. Teigė, kad pabėgo nuo korumpuotų valdininkų. Kilmės šalyje matė, kaip vyksta korupcija valdiškose ligoninėse, kaip daiktų sandėlyje originalūs vaistai yra keičiami falsifikatais. Jei kam nors apie tai būtų pranešęs, jo gyvybei grėstų pavojus. Apie tai informavo atsakingus asmenis bei teismą, tačiau susilaukė grasinimų: pareiškėjui paskambino į darbinį telefoną ir pagrasino. Pareiškėjas papasakojo apie tai savo vadovui, tačiau niekas nepasikeitė, todėl nusprendė išeiti iš darbo, viską paliko ir persikėlė gyventi pas savo draugą kitoje provincijoje. Draugas pas kurį apsistojo (N. H.), internete rado informacijos apie atvirą kelią migracijai į Europą ir jie nusipirko bilietus į Baltarusiją. Į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 30 d., lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) atskrido į Minską ir taksi automobiliu atvyko į Lydą, iš ten – į kažkokį kaimą. Keletą valandų miegojo laukuose, tuomet 20 km kartu su savo draugu H. H. (H. H.) ėjo pėsčiomis link Lietuvos Respublikos sienos, pasiekė kaimą, kur juos sulaikė VSAT pareigūnai. Žinojo, kad atėjo į Lietuvos Respubliką, nes naudojo navigaciją. Kelionę suorganizavo pats vienas ir toliau eiti neketino. (duomenys neskelbtini) liko pareiškėjo tėvai, du broliai ir dvi seserys, keletas artimų giminaičių gyvena (duomenys neskelbtini) mieste.

5.3. 2021 m. lapkričio 10 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dėl savo profesinės veiklos susidūrė su problemomis, jam buvo grasinama, todėl nusprendė per Baltarusijos Respubliką atvykti į Lietuvos Respubliką. Atvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto, kuriame du metus mokėsi kolegijoje, ir nuo 2015 m. gegužės 22 d. savanoriškai dirbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kontrolės skyriuje stebėtoju. Tikrino, kaip veikia sveikatos apsaugos įstaiga, jos darbuotojai. Paklaustas apie įgytą kvalifikaciją nurodė, jog du metus kolegijoje mokėsi medicinos ir jo viršininkas buvo farmacininkas.

Teigė, jog buvo pradėtas tyrimas dėl daugybės leukemija sergančių pacientų skundų, susijusių su jų gydymo kokybe, ypač dėl vaistų, kurie sergantiesiems turi būti išduodami nenutrūkstamai. Anot pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) firmos vaistai yra labai brangūs, todėl juos vagia ir pardavinėja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Didžioji dalis minėtų vaistų yra suaukojama, siekiant pagerinti leukemija sergančių žmonių situaciją. Paprašytas nurodyti bent vieną pavadinimą vaistų, kuriais buvo pakeičiami vaistai nuo leukemijos, atsakė, kad jie nėra pakeičiami, žmonės išvis negaudavo vaistų.

Nors ligoninėje buvo vykdomas auditas, niekas į tai nekreipė dėmesio, būdavo sakoma, kad vaistas nebegalioja ir netinka. Kadangi pareiškėjas yra pavaldus ligoninės vadovui H. A.S., informavo jį apie susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjo teigimu, 2018-2019 m., prasidėjus ligoninės restruktūrizacijai, jo pareigybė buvo panaikinta. Ligoninė tapo nepriklausoma nuo Sveikatos ministerijos, tačiau šiuo metu ir vėl yra sujungta. Aiškino, kad skundo pateikimas yra tarsi užburtas ratas, nes ligoninė yra priklausoma nuo Sveikatos ministerijos.

Bylų dėl blogų medicininių paslaugų teikimo taip pat nebuvo iškelta, nes pacientai bijo ir mano, kad korupcija yra plačiai paplitusi visur. Parengęs ataskaitą apie korupcijos apraiškas, į darbinį telefoną, pareiškėjas sulaukė grasinančio skambučio. Pareiškėjo nuomone, skambino iš tos pačios ligoninės, kurioje jis dirbo, vaistų skirstymo skyriaus. Grasino, kad nužudys pareiškėją, nes jis pasakė tiesą. Teigė, kad iškėlus bylą teisme, jo vadovas telefoną paėmė, sakydamas, jog tai bylos įrodymas. Kas konkrečiai skambino, nežino, nes skambino į darbinį telefoną ir tik vieną kartą 2021 m. vasario mėnesio pabaigoje.

Į policiją nesikreipė, nes ja nepasitiki. 2021 m. kovo mėnesį išėjo iš darbo, persikėlė gyventi pas draugą, kad niekas jo nesusektų keitė mobilaus telefono numerį. Tvirtino, jog yra tikras, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jam gresia mirtis. Paprašytas patikslinti, kokios grupuotės jam grasina, atsakė, kad tai korumpuota grupuotė, kuriai priklauso ir daugelis (duomenys neskelbtini) Parlamento narių. Persikėlimas į kitą (duomenys neskelbtini) teritoriją taip pat nepadės, nes viskas bus taip pat.

5.4. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 21S39984 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5.5. Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas 2021 m. lapkričio 30 d. pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2403 jį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas byloje vadovavosi Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 86 ir 87 straipsnių, Tvarkos aprašo, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), 1 straipsnio A dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas, įvertinęs atsakovo Sprendimo motyvus bei jame išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi nepagrindė prašymo, jo pasakojimas buvo bendro pobūdžio, abstraktus ir neišsamus. Pareiškėjas negalėjo įvardinti nei grupuotės, kuri jam grasino, pavadinimo, nei grasintojų vardų, tiesiog nurodė, kad tai buvo korupcijos grupuotė. Apklausų metu nesileido į papildomus detales, atsakinėjo abstrakčiai, tam tikros detalės pasakojimo eigoje skyrėsi, teiginiai keitėsi (dėl vaistų keitimo falsifikatais; dėl atsakingų asmenų informavimo; dėl tyrimo pradėjimo; dėl turimų vizų; dėl studijų bei dėl darbo trukmės; dėl draugo, pas kurį buvo apsistojęs ir kartu atvyko, vardo). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo pasakojimo detales, nepateikė įrodymų apie savo eitas pareigas ir kt.

8. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, neišsamus ir prieštaringas. Apklausų metu pareiškėjas negalėjo pateikti konkrečių atsakymų, jų detalizuoti. Pareiškėjas nurodė, kad grasinimų sulaukė tik vieną kartą – 2021 m. vasario pabaigoje, telefonu, neužsiminė, kad prieš jį buvo naudotas smurtas, paprašyta išeiti iš darbo ar imtasi kitų panašaus pobūdžio priemonių. Pareiškėjas nebuvo uždarytas į kalėjimą, nėra informacijos, kad būtų išduotas jo arešto orderis ar šeimos nariai būtų informavę, kad gyvenamojoje vietoje jo ieško teisėsaugos pareigūnai. Nors pareiškėjas nurodė, kad pas draugą jis slapstėsi net kelis mėnesius, tačiau neužsiminė, kad tuo metu sulaukė grasinimų ar kad jo kas nors ieškojo.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad (duomenys neskelbtini) yra bloga ekonominė padėtis ir vyksta karinis konfliktas, dėl ko jis negali pakeisti savo gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluoti konfliktai, grobiami žmonės, vykdomi kiti nusikaltimai, nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis įvairių patikimų šaltinių informacija, įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, analizavo (duomenys neskelbtini) gubernijoje (vietovė, kurioje pareiškėjas gyveno) 2019-2020 m. su ginkluotomis kovomis susijusius incidentus, išskyrė 2019-2021 m. šalies patirtą žalą, ekonominius nuostolius, išpuolių metu žuvusių asmenų skaičių, aptarė vykusias protesto akcijas prieš korupciją ir bedarbystę, išskyrė teritorijas, kuriose jos vyko, jose dalyvavusias socialines asmenų grupes, ir remdamasis EPPB 2021 m. parengtomis gairėmis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra gubernijų, kuriose beatodairiškas smurtas pasiektų tokį lygį, kad galima būtų teigti, jog grąžinus civilį į atitinkamą regioną tik dėl buvimo toje teritorijoje egzistuotų reali grėsmė patirti rimtą žalą, t. y. kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas taip pat įvertino, kad pareiškėjas nepriklauso nė vienai grupei, kurios, remiantis EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, sutiko su atsakovo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo persekiojimo ir diskriminacijos bei dėl galimos grėsmės grįžus į kilmės valstybę, bei padarė išvadą, kad atsakovas tyrimą atliko tinkamai ir užtikrino visapusišką įrodymų ištyrimą.

10. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas sprendė, kad nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindas vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, bei konstatavo, kad sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai, pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyti veiksmai.

11. Teismas, pasisakydamas dėl skundo teiginio, kad Komisija pareiškėjo skundą turėjo nagrinėti žodine tvarka, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, pažymėjo, kad toks pareiškėjo prašymas Komisijai nebuvo privalomas, Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

12. Dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus, teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, yra proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kadangi nenustatyta, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų, todėl vertino, kad pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 (dvejų) metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

13. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį ir atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 (dvejų) metų, padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo Prašymo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Tačiau teismas vertino, kad atsakovo Sprendime nepagrįstai buvo nustatyti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, todėl teismas nusprendė juos mažinti iki dvejų metų, bei atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 6K-2403 dalis, kuriomis pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 21S39984 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas.

15. Teismas likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

17.1. Migracijos departamento Komisijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus pareiškėjo paaiškinimų, jo neišklausius, pareiškėjui procese nedalyvaujant, ir taip buvo pažeistas vienas esminių žmogaus teisių principas — žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra buvo ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negalėjo būti paneigta. Pareiškėjo fundamentali teisė buvo akivaizdžiai pažeista, pareiškėjas nebuvo tinkamai išklausytas priimant Migracijos departamento sprendimus, atsakovo sprendimai suklaidino teismą, buvo pažeistos skaidraus ir teisingo proceso garantijos.

17.2. Svarstant klausimą dėl pabėgėlio status suteikimo, buvo suklysta ir nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo persekiojimo veiksmų priežastis yra priklausymas tam tikrai socialinei grupei, o baimė būti persekiojamam yra pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas yra individualaus pobūdžio: pareiškėjui kyla grėsmė dėl asmeninių priežasčių. Pareiškėjas nurodė, jog dėl korupcijos išviešinimo patyrė persekiojimą ir grėsmę gyvybei. Dėl šios priežasties pareiškėjas išvyko iš šalies ieškodamas saugumo, kad būtų užtikrintos jo kaip sąžiningo žmogaus teisės.

17.3. Nebuvo teisingai įvertinta įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatų ir atitikties pareiškėjui aspektai. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją ir nurodytus aspektus bei aplinkybes, buvo galimai pažeistas Tvarkos aprašo 99 punktas.

17.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes buvo pažeistos proceso teisės normos, žmogaus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principas, o atsakovo surinkta informacija, kuria rėmėsi teismas, yra neobjektyvi ir neatitinka pareiškėjo kilmės šalies informacijos. Bylą nagrinėjantis teismas buvo suklaidintas, o esminiai faktinių aplinkybių vertinimo trūkumai nebuvo pašalinti, kas sudaro pagrindą teismo sprendimą naikinti.

18. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

18.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Migracijos departamento sudaryta Komisija pareiškėjo skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, ir pažymi, jog Tvarkos aprašo nuostatos nenumato privalomo skundo nagrinėjimo Komisijoje žodine tvarka, o pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Pareiškėjas tiesiogiai ir betarpiškai galėjo dalyvauti ir pateikti paaiškinimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl jo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.

18.2. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, jog Irake turėjo problemų dėl savo profesinės veiklos, todėl jis gali būti nužudytas. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, nes tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, be to pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo istorija buvo neišsami ir nedetali, jis negalėjo patikslinti persekiojimo aplinkybių, jį vykdžiusių asmenų ir kt. Abstrakti pareiškėjo istorija savaime neleido nei nustatyti potencialų grasintoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvų, tikslų ir galimybių persekioti pareiškėją. Pareiškėjo pasakojimai apie korupciją grindžiami prielaidomis bei bendro pobūdžio teiginiais, vengiant detalių ir išsamiai neatsakant į patikslinančius klausimus.

18.3. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias ginčijamame bei skundžiamame sprendimuose daromas išvadas.

18.4. Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos ir pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Migracijos departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 21S39984, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti ją į kilmės valstybę, bei Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl minėtą terminą bei terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjo prašymas yra nekonkretus, abstraktus, ir jam kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad byloje nebuvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

24. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

25. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, siekiant užtikrinti objektyvų pareiškėjo paaiškinimų vertinimą, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

26. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šiame teismo sprendime taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

27. Byloje nustatyta, kad užsienietis, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje grindžia tuo, kad kilmės valstybėje jis, atlikdamas profesines pareigas, pranešė apie galimai neteisėtus veiksmus ir jam už tai yra grasinama. Pareiškėjo teigimu, jam grasino nepažįstami asmenys telefonu, jo vadovai jokių priemonių nesiėmė, todėl jis išėjo iš darbo ir pakeitė gyvenamąją vietą.

28. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo pakankamai konkretus, jis pateikė tik minimalią, neindividualizuotą, bendro pobūdžio informaciją, negalėjo nurodyti nei konkrečių jam grasinusių asmenų, nei grasinimų turinio. Šios aplinkybės tik pagrindžia išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra hipotetinio pobūdžio, jo pasakojimas nepagrįstas detalizuotais teiginiais, aplinkybėmis, kurios leistų daryti išvadą, kad jis yra žinomas valstybės pareigūnams ar karinėms grupuotėms, kurie gali jį realiai persekioti. Šių argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas yra visa laiką gyvenęs kilmės šalyje, ten oficialiai dirbęs, yra likę daug jo socialinių ryšių, jis naudojosi ir toliau gali pasinaudoti persikėlimo šalies viduje galimybe. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovas, vien fakto, kad pareiškėjas pranešė apie galimas neteisėtas veikas, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad jis dėl pranešimo apie neteisėtus kitų asmenų veiksmus ateityje gali patirti neigiamų pasekmių, kurios patektų į Įstatymo 86 ir 87 straipsnio apimtis, atmetami.

29. Duomenų, pagrindžiančių, kad kilmės valstybė negalėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, taip pat faktų, kad apsaugos nesuteikimas kilmės valstybėje būtų grindžiamas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų priežastimis, atsakovas faktų tyrimo metu nenustatė. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, taigi, pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių grįžimo į kilmės valstybę atveju yra tik hipotetinė, grindžiama išimtinai pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis, susijusiomis su jo asmeniniu požiūriu į demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimo lygį kilmės valstybėje. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui nebuvo iškilusi reali pagrįsta grėsmė. Pareiškėjas neteigė, kad kilmės valstybėje dėl tam tikrų individualių savo savybių yra diskriminuojamas ir / ar jo atžvilgiu taikomos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės. Pareiškėjas nenurodė ir jokių patikimų aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali patirti padidintą persekiojimo grėsmę ar yra pažeidžiamas asmuo.

30. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, todėl, atsižvelgiant į šioje nutartyje padarytas išvadas, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas netinkamai vertino aplinkybes dėl papildomos apsaugos (ne)suteikimo.

31. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti.

32. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. M. J. A. (H. M. J. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė