8b4394c2-3b4c-44fe-aedf-aed254166e23 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-580-954/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00438-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Laurai KiÅ¡kiÅ«naitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistojo E. V. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi paskirta subendrinta 4 (keturių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iÅ¡ dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 5 (penkių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Ä® paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir Å¡ia nutartimi įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinės ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ E. V., solidariai su M. L., nuteistu Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, civilinės ieÅ¡kovės UAB „Statybų renovacijos sprendimai“ naudai priteista 436,10 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. V. nuteistas už tai, kad slapta pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2018 m. kovo 6 d. apie 14.35 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. L., kurio atžvilgiu 2018 m. lapkričio 9 d. yra priimtas Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, iÅ¡ prekybos miestelyje „(duomenys neskelbtini)“ esančios uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais paėmė dvi vyriÅ¡kas striukes „The North Face Zanech“, bendros 436,10 Eur vertės ir išėjo iÅ¡ parduotuvės už jas nesumokėjęs, tokiu bÅ«du slapta pagrobė svetimÄ â€“ uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , bendros 436,10 Eur vertės.

2. Kauno apylinkės teismas skirdamas nuteistajam bausmę nurodė, kad E. V. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , ne kartÄ teistas už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ , ankstesniais nuosprendžiais E. V. ne kartÄ taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ taip pat padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. V. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis yra neatlikęs 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, Å¡ioje baudžiamojoje byloje 2018 m. birželio 13 d. kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, tačiau jis pasislėpė ir iÅ¡vyko į užsienį, 2018 m. birželio 30 d. paskelbta kaltinamojo paieÅ¡ka kitoje baudžiamojoje byloje, kaltinamasis į LietuvÄ pargabentas 2020 m. birželio 8 d. pagal Europos areÅ¡to orderį, Å¡iuo metu kaltinamasis yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«muose nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos dėl galimai kaltinamojo E. V. padarytų nusikalstamų veikų, todėl Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmės nenubaustų kaltinamojo ir nepaveiktų jo taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir skyrė griežčiausiÄ â€“ laisvės atėmimo bausmę.

3. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimo, dėl jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo (dėl netinkamo neįsiteisėjusių Plungės apylinkės teismo nuosprendžių taikymo) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui. Jeigu jo apeliacinis skundas nebÅ«tų patenkintas, praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį ir jam paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisves atėmimu (paskirti baudÄ arba vieÅ¡uosius darbus). 3.1.

Skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, kadangi teismas jam paskyrė pernelyg griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, o taip pat teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas dėl bausmių sudėjimo ir bausmės terminų įskaitymo pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį bei teismas pažeidė jo nekaltumo prezumpcijÄ , todėl teismas jo atžvilgiu buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas. 3.2. Apeliantas nurodo, kad teismas, netinkamai įvertino jo asmenybę bei jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kadangi teismas nuosprendyje neiÅ¡dėstė atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Teismo pateiktas jo asmenybę apibÅ«dinančių faktinių aplinkybių sÄ raÅ¡o iÅ¡dėstymas nėra pakankamas, kad tinkamai iÅ¡spręsti bausmės skyrimo klausimÄ , kadangi teismas nenurodė konkrečios bausmės paskyrimo motyvų, todėl teismo nuosprendis dalyje dėl bausmes rÅ«Å¡ies ir dydžio paskyrimo yra be motyvų, todėl nuosprendis teisiÅ¡kai Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas. Jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teismas Å¡ios aplinkybės tinkamai neįvertino kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl jis nesutinka su sutrumpintu įrodymu tyrimu ir praÅ¡o teismo bendra tvarka iÅ¡tirti visapusiÅ¡kai visus byloje surinktus įrodymus. 3.3.

Apeliantas pažymi, kad faktinė aplinkybė, kad jis anksčiau yra teistas nėra vienintelis pakankamas motyvas, kad jam būtinai turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, tačiau ji nėra padaryta kokiu nors visuotinai pavojingu būdu, todėl teismo išvada, kad jam turi būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė, nėra pakankamai pagrįsta. 3.4. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, nes šiuo atveju yra idealioji nusikaltimų sutaptis, todėl galutinė bausmė turėjo būti skiriama griežtesne bausme apimant švelnesnę, tačiau teismas nepagrįstai bausmes sudėjo.

Taip pat jo nuomone teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnį ta apimtimi, kuria teismas įskaitė į bausmę Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatytus laikotarpius, kadangi laikotarpiai turėjo bÅ«ti nustatyti konkrečiomis kalendorinėmis dienomis, nes prieÅ¡ingu atveju teismo nuosprendis yra neįvykdomas. 3.5. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas pažeidė jo nekaltumo prezumpcijÄ , kadangi teismas, nustatydamas skirtinos bausmės rūšį (laisvės atėmimo bausmę) vertino, kad Plungės apylinkės teisme yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos.

Toks teismo vertinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismui nėra ir negali būti žinoma ar jis Plungės apylinkės teismo ateityje bus pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji E. V. gynėja advokatė Marytė Vietaitė prašė ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Jis praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti dėl esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui, o atmetus šį jo praÅ¡ymÄ , pakeisti 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir jam paskirti bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuosprendžio panaikinimo ir bylos grÄ Å¾inimo nagrinėti iÅ¡ naujo 6. Nuteistasis E. V., praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodė, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas dėl jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie skundo argumentai nepagrįsti. BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi tokie Å¡io Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį.

Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas padaro esminį pažeidimÄ , iÅ¡skyrus pažeidimus, numatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, o ne byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo E. V. kaltę. Kolegijos nuomone, visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija pažymi, panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui galima tik: jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas; jeigu byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant Å¡io Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; kai apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; kai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma iÅ¡vada, kad veikos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimÄ , ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos; panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. V. parinkdamas bausmės rūšį už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atsižvelgė į tai, jog E. V. atžvilgiu kituose teismuose yra nagrinėjamos baudžiamosios bylos, nėra pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija, o tuo labiau spręsti, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ bei įvertinęs skundo argumentus, apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumo nenustatė.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas tiek subjektyviai, tiek objektyviai. Minėti požymiai iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinti tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisėjas neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas (subjektyvusis kriterijus), teismo procesas turi bÅ«ti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspÅ«dis, kad proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas (objektyvusis kriterijus).

Tokių duomenų, jog bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjanti teisėja vienai iÅ¡ proceso Å¡alių bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi iÅ¡ankstinį prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar palankumÄ , teisėjų kolegija nenustatė. Kaip jau buvo pažymėta, apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstÄ ir motyvuotÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

O tai, kad priimtas galutinis procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra pagrindas teismo Å¡aliÅ¡kumui konstatuoti. Kitų pagrindų perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme nenustatyta, todėl Å¡is apelianto praÅ¡ymas atmetamas. Dėl paskirtos bausmės 8. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi, praÅ¡o jam skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – baudÄ ar vieÅ¡uosius darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

9. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Skundžiamu nuosprendžiu E. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, nuteistas vienų metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrinta su 2020 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad E. V. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apeliantas veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas buvo baigtas. Apylinkės teismas taip pat nustatė dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir13 punkte, t. y. nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje bei bÅ«damas veikdamas recidyvistu.

11. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad nusikalto bÅ«damas recidyvistu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta teisingai. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymėjęs, kad nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), Å¡iuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2012).

Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017, 2K-7-85-303/2017). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad E. V. padarė tyčinį nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, tuo metu, kai jam laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu už bÅ«nant pilnamečiu padarytus tyčinius nusikaltimus, nustatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, vykdymas buvo atidėtas.

Tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) sÄ lygas, aptartas BK 27 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, buvimo.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstai nuteistasis nurodo ir tai, jog skiriant jam bausmę buvo netinkamai įvertinta jo asmenybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ surinktos nuteistojo E. V. asmenybę charakterizuojančios medžiagos (ankstesnių teistumų, jo elgesio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu) matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vertindamas nuteistojo asmenybę neigiamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡is teistumas E. V. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobÅ«džio ir sunkumo nusikalstamų veikų įvykdymÄ jis buvo teistas penkis kartus, tame tarpe ir už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ .

NusikalstamÄ veikÄ , už kurios padarymÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad visais, iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priimtais nuosprendžiais, E. V. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau Å¡i bausmių atlikimo formos jo elgesio nepakoregavo teigiama linkme. E. V., teistumui neiÅ¡nykus ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vėl nusikalto, kas rodo nuteistojo nenorÄ taisytis, jo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės normų bei įstatymų ignoravimÄ .

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei nurodo nuteistasis savo skunde, apylinkės teismas vertindamas nuteistojo E. V. asmenybę, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai bei, tai, jog ir šiuo metu jo atžvilgiu kitame teisme nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla. Pažymima, pastarosios aplinkybės paminėjimas nėra konstatavimas, jog E. V. yra padaręs baudžiamosiose bylose nagrinėjamas nusikalstamas veikas.

NuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad net ir praeityje jo atžvilgiu taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir jos vykdymo atidėjimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistojo elgesys iÅ¡imtinai teigiama linkme dar gali bÅ«ti koreguojamas paskyrus jam Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmes, nėra.

13. Nuteistasis E. V. skunde nurodė, jog nuo 2018 m. pavasario iki Å¡iol nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ir Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti įvertinta parenkant bausmės rūšį. Tačiau pažymima, kad nuteistojo minimu laikotarpiu, jis slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų ne Lietuvos Respublikoje, todėl suprantama, jog čia negalėjo padaryti naujų nusikalstamų veikų. Nors E. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad gyvendamas Norvegijoje dirbo, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei prie apeliacinio skundo nebuvo pateikta minėtÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartÄ atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis Å¡velninti E. V. bausmę, nėra pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Pažymėtina, jog nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo užbaigta, nuteistasis jÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, jokių iÅ¡imtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį iÅ¡imtinai teigiamai nenustatyta.

E. V. veiksmai nebuvo mažareikÅ¡miai, tai jo susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniÅ¡kai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, tik skundžiamu nuosprendžiu E. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ bei leis pasiekti bausmės tikslus. IÅ¡ esmės jokių naujų, reikÅ¡mingų, iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis bÅ«tų galima Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta.

Todėl daroma išvada, kad E. V. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, ji proporcinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.

14. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių, tinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrino su 2020 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas bendrindamas bausmes taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , tai yra dalinį bausmių sudėjimÄ , o ne visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimo bÅ«dÄ .

Atmetami ir nuteistojo skundo argumentai, jog bausmės turėjo bÅ«ti bendrinamos apėmimo bÅ«du, nes sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį. Teisėjų kolegija pažymi, kad idealioji nusikaltimų sutaptis yra tuomet, kai viena veika tuo pačiu metu padaromi du nusikaltimai, numatyti skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Skundžiamu nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu už vienos nusikalstamos veikos padarymÄ , o nusikalstamos veikos už kurių padarymÄ paskirta bausmė buvo bendrinama buvo padaryti ne tuo pačiu metu ir ne tapačiais veiksmais.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindas keisti skundžiamÄ nuosprendį ir dėl to, kad jame, nuteistojo nuomone, nėra nurodytas tikslus laikas, kuris nuteistajam į bausmės laikÄ Ä¯skaitomas pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį. Apylinkės teismas į nuteistojo laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitė visÄ laikÄ atliktÄ Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį, todėl papildomas tikslus dienų skaičiaus nurodymas nėra bÅ«tinas ir Å¡iuo pagrindu nuosprendis netampa neįvykdomu.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ netaikyti bausmės ar jÄ ypatingai Å¡velninti, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimÄ , įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.

Kaip jau buvo minėta, kiekvienam nuteisiamam asmeniui bausmė turi bÅ«ti individualizuota. Å iuo atveju E. V. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė tiek įvertinęs jo padarytos veikos pavojingumÄ , tiek ir pačio nuteistojo asmenybę ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

16. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl procesų iÅ¡laidų 17. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Pažymoje nurodyta, kad E. V. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 144 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (3 t., b. l. 49). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Å ioje byloje teismas neturi duomenų apie E. V. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iÅ¡ E. V. praÅ¡omi iÅ¡ieÅ¡koti 144 Eur yra nedidelė suma ir E. V. turtinės padėties žymiai nepaveiks, juolab, kad Å¡i suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ E. V. 144 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis