8b42e56d-e5b8-4658-9cf8-70809ec69ef2 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. 2-771-943/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00634-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.3.; 3.4.3.11. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Karkasas“ atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo partneriai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pripažinti UAB „Karkasas“ bankrotÄ tyčiniu, bylos nagrinėjime dalyvaujantys suinteresuoti asmenys E. S., M.

Š., E. T., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi UAB „Karkasas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi BUAB „Karkasas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. PareiÅ¡kėja UAB ,,Karkasas“, atstovaujama bankroto administratorės, pateikė teismui praÅ¡ymÄ pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu. Nurodė, kad juridinių asmenų registro duomenimis įmonės vadovu nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo suinteresuotas asmuo E. S., nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. – suinteresuotas asmuo E. T., o nuo 2007 m. liepos 11 d. iki 2017 m. vasario 3 d. – suinteresuotas asmuo M. Å .. Bankroto administratorė nurodė, kad E. T. ir E. S. nebuvo įmonės vadovai, nes jų vadovavimo laikotarpiu įmonė veiklos nebevykdė, faktiniu įmonės vadovu buvo M. Å ..

3. PareiÅ¡kėja nurodė, kad M. Å . buvo geriausiai žinoma apie įmonės finansinę bÅ«klę, turtÄ , gaunamas pajamas ir įsiskolinimus kreditoriams. Ä®monės vadovas, suvokdamas sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės dėl netinkamo savo, kaip vadovo, pareigų vykdymo, sudarė fiktyviÄ Ä¯monės akcijų pirkimo – pardavimo sutartį bei fiktyvius akcininko sprendimus dėl vadovo pakeitimo. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto administratorei nebuvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai, todėl darytina iÅ¡vada, kad suinteresuotas asmuo M.

Å . sÄ moningai slepia duomenis, reikÅ¡mingus nustatant įmonės bankroto priežastis ir galimai neteisėtus sandorius. Bankroto administratorės vertinimu, suinteresuotas asmuo neįvykdė įstatymuose ir įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinius dokumentus, galbÅ«t jų neiÅ¡saugojo, dėl ko nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.

4. Bankroto administratorės vertinimu, įmonė nemokia tapo dar 2014 m. gruodžio 31 d. Bankroto administratorė nurodo, kad remiantis 2015 m. balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 180 437 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 115 254 Eur. BUAB „Karkasas“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, didžiÄ ja dalimi, atsirado iki 2017 m. vasario mėnesio, t. y. iki M. Å . valdymo pabaigos ir pradelstų įsipareigojimų suma nurodytam laikotarpiui sudarė 66 089,81 Eur, tačiau suinteresuotas asmuo M. Å . nevykdė pareigos inicijuoti įmonės bankroto procesÄ , pasitraukė iÅ¡ vadovo pareigų, tretiesiems asmenims perleido įmonės turtÄ . Tokie nesÄ Å¾iningi įmonės vadovo veiksmai patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp UAB „Karkasas“ finansinės padėties pabloginimo ir kilusių padarinių – bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

5. Bankroto administratorė pažymi ir tai, kad vadovaujant M. Å ., t. y. nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d., ir įmonei esant sunkioje finansinėje padėtyje, buvo parduota deÅ¡imt UAB „Karkasas“ priklausiusių transporto priemonių, o duomenų apie lėšų, gautų pardavus turtÄ , panaudojimÄ Ä¯monės veikloje - nėra. Pažymėtina ir tai, kad M. Å . valdymo įmonei pabaigoje buvo atleisti praktiÅ¡kai visi įmonės darbuotojai. Å ios aplinkybės, bankroto administratorės vertinimu, įrodo, kad buvo siekiama uždaryti įmonę. PraÅ¡yme pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu pažymima ir tai, kad įmonės vadovo pakeitimas prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , tinkamai neįforminus įmonės turto ir dokumentų perdavimo naujajam įmonės vadovui, taip pat yra viena iÅ¡ aplinkybių leidžiančių tenkinti praÅ¡ymÄ ir pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu.

6. Suinteresuotas asmuo M. Å . prašė bankroto administratoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl BUAB „Karkasas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodė, kad įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ jis nebuvo nei įmonės vadovas, nei akcininkas. PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. sausio 13 d. perleido įmonės akcijas E. S.. Nurodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu įmonė buvo moki, vykdė veiklÄ , atsiskaitinėjo su kreditoriais ir neturėjo pradelstų įsiskolinimų, todėl ir pareiga nurodytu laikotarpiu kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo neatsirado. Pardavęs akcijas M. Å . atleido visus įmonės darbuotojus, pilnai su jais atsiskaitė, perdavė įmonės turtÄ ir dokumentus.

7. Suinteresuotas asmuo E. S. paaiÅ¡kino, kad duomenis apie parduodamÄ statybos įmonę rado skelbime. Nurodė, jog akcijų pardavėjas paaiÅ¡kino, kad įmonė turi problemų, tačiau E. S., įvertinęs tai, kad įmonė turėjo licencijas verstis veikla, o pagal vieÅ¡Ä informacijÄ , galėjo gauti net valstybinius užsakymus, sutiko įsigyti akcijas. Ä®sigijus akcijas įmonė nedirbo, jis jokių veiksmų neatliko ir įmonės nevaldė. Ä®sigijęs akcijas jis perėmė įmonės antspaudÄ , vienÄ dokumentų segtuvÄ , tačiau kur jis yra Å¡iuo metu, nežino. I. P. instancijos teismo nutarties esmė 8. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos BUAB „Karkasas“ atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo partneriai“ praÅ¡ymÄ pripažinti UAB „Karkasas“ bankrotÄ tyčiniu.

9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Ä®monių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimo nurodė, kad nors 2017 m. liepos 5 d. nutartyje, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, teismas konstatavo, kad 2015 m. įmonė turėjo turto 180 437 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 115 254 Eur, bei vertino, kad atsakovės mokėtinos sumos virÅ¡ija pusę į UAB „Karkasas“ balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, tačiau vien Å¡ie duomenys, neįvertinus tuo metu buvusių pradelstų įsipareigojimų dydžio, neleidžia konstatuoti įmonės nemokumo.

Net ir pripažinus, kad 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad įmonės valdymo organai, nesikreipdami laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ moningai blogino įmonės turtinę padėtį, sudarinėdami jai nenaudingus, kreditorių teises ir interesus pažeidžiančius sandorius. IÅ¡ UAB „Karkasas“ balanso už 2015 m., pagal kurį teismas bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu konstatavo faktinį įmonės nemokumÄ , matyti, kad 2015 m. pabaigoje įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 115 254 Eur, tuo tarpu Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi iÅ¡kėlus UAB „Karkasas“ bankroto bylÄ , 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo patvirtinta žymiai mažesnė bendra įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma, t. y. 67 862,11 Eur.

Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis praÅ¡ymÄ nagrinėjęs teismas sprendė, jog negalima teigti, kad UAB „Karkasas“ veikla nuo jos faktinio nemokumo momento iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

10. Vertindamas praÅ¡ymo pagrįstumÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad 2017 m. sausio 13 d. sudaryta UAB „Karkasas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tarp M. Å . ir N. Å . bei E. S. kaip nors bÅ«tų apribojusi įmonės kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkės BUAB „Karkasas“ turtÄ , t. y. kad Å¡iuo sandoriu faktiÅ¡kai buvo pabloginta jau nemokios įmonės turtinė padėtis. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal byloje esančiÄ VÄ® „Regitra“ pateiktÄ informacijÄ , laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d., UAB „Karkasas“, vadovaujama M.

Å ., pardavė deÅ¡imt transporto priemonių, tačiau remiantis bylos duomenimis nėra pagrindo spręsti apie Å¡ių sandorių neteisėtumÄ , kadangi bankroto administratorius nepagrindė aplinkybių, jog transporto priemonių pardavimo sandoriai iÅ¡ esmės pablogino įmonės turtinę padėtį ir sÄ lygojo jos veiklos perspektyvų praradimÄ ir bankrotÄ .

11. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad bankroto administratorius įrodė, jog buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas imperatyvas laikytis atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos.

12. Teismas pripažino, jog remiantis bylos medžiaga ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad bankroto administratoriui nėra perduoti įmonės dokumentai, dėl ko yra kliÅ«tys nuosekliai įvertinti BUAB „Karkasas“ veiklos teisėtumÄ bei identifikuoti tikrÄ sias jos bankroto priežastis. Teismas sprendė, jog nors Å¡ios faktinės aplinkybės formaliuoju požiÅ«riu atitinka tyčinio bankroto požymius, įtvirtintus Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, tačiau sprendė, kad vien dokumentų neiÅ¡saugojimo ar neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį tyčia sukelti įmonei bankrotÄ ar nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , žalÄ Ä¯monės kreditoriams, pats savaime nėra pakankamas įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai 13. Atskiruoju skundu BUAB „Karkasas“ atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo partneriai“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti BUAB „Karkasas“ bankrotÄ tyčiniu.

14. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įmonės valdymo organai 2014 m. neturėjo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, kadangi balansų už 2014 m. ir 2015 m. metus duomenys leidžia neabejotinai teigti, kad įmonė buvo nemoki jau 2014 m. pabaigoje. Be to, teismas spręsdamas ar egzistuoja sÄ lygos Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, neatsižvelgė į tai, kad įmonės vadovai bankroto administratoriui nėra perdavę jokių dokumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti pradelstų įsipareigojimų dydį.

Spręsdamas apie įmonės finansinių įsipareigojimų dydžius ir jų pokytį, teismas nepagrįstai vadovavosi bankroto byloje esančiais duomenimis apie patvirtintus finansinius įsipareigojimus, kadangi administratorius apie bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ yra informavęs tik jam žinomus kreditorius. 14.2. Teismas pripažinęs, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai, nevertino, jog egzistuoja pagrindas pripažinti UAB „Karkasas“ bankrotÄ tyčiniu, nors į bylÄ pateikti įrodymai patvirtino, kad įmonės vadovas nevykdė įstatymu jam numatytos pareigos, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. 14.3.

Nepagrįstos ir neteisėtos teismo iÅ¡vados ir dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo pažeidimų, nors tiek duomenys apie UAB „Karkasas“ ir UAB „Mimeta“ sudarytÄ sutartį, tiek ir duomenys apie atsiskaitymus su įmonės darbuotojais įrodo, kad nebuvo paisoma CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo eiliÅ¡kumo. 14.4. Apelianto nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, jog 2017 m. sausio 17 d. priėmimo – perdavimo aktu buvo nurodyta, kad UAB „Karkasas“ apskaitė grynuosius pinigus, kurie perduoti E. S., nors teismo posėdžio metu jis Å¡ias aplinkybes paneigė.

Teismas nepasisakė ir dėl įrodymų patvirtinančių, kad iÅ¡ įmonės sÄ skaitos buvo iÅ¡grynintos lėšos. Å ios aplinkybės patvirtina, jog įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ bÅ«tų panaikintos. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

16. Apeliacijos dalykÄ sudaro, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Byloje nustatyta, kad UAB „Karkasas“ bankroto byla iÅ¡kelta 2017 m. liepos 5 d. teismo nutartimi. Ä®monės vadovu nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo suinteresuotas asmuo E. S., nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. – suinteresuotas asmuo E. T., o nuo 2007 m. liepos 11 d. iki 2017 m. vasario 3 d. – suinteresuotas asmuo M. Å .. Nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2017 m. vasario 3 d. M. Å . buvo vienintelis UAB „Karkasas“ akcininkas. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti BUAB „Karkasas“ bankroto bylÄ , įmonės vadovu buvo E. S. (E. S. visas UAB „Karkasas“ akcijas įsigijo 2017 m. sausio 13 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ M. Å . ir N. Å .).

18. Apeliantės teigimu, bendrovės bankrotÄ yra pagrindas pripažinti tyčiniu dėl buvusio faktinio vadovo ir akcininko M. Å . netinkamo pareigų vykdymo. Apeliantė netinkamÄ bendrovės vadovo pareigų vykdymÄ grindė buhalterinės apskaitos apgaulingu ir (arba) netinkamu tvarkymu ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavimu; nesikreipimu į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo; atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos pažeidimu. Taigi, apeliantė praÅ¡o bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais.

Dėl tyčinio bankroto požymių 19. Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis).

20. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 18 punktas, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas,2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimÄ bei aptartÄ teismų praktikÄ , sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl bendrovės tyčinio bankroto požymių nebuvimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikÅ¡mingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl bankrotas turėtų bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad bendrovės bankrotÄ lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iÅ¡ esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

Dėl įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ 23. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iÅ¡ tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Apeliantė tokiu požymiu laiko UAB „Karkasas“ vadovo ir akcininko M. Å . pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis).

Apeliantės teigimu, M. Å . į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėjo kreiptis dar 2014 metais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nenustatyta, kad įmonės vadovai sÄ moningai blogino įmonės turtinę padėtį, taip pakenkdami įmonės ir jos kreditorių interesams, dėl ko nevertino, kad suinteresuotas asmuo M. Å . pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ . Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka.

24. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbÅ«t nemoki, savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

25. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, visų pirma, yra siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Vien Å¡ios prievolės pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti. Kaip minėta, visi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai, be kita ko, ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra ne savarankiÅ¡ki (žr.

Å¡ios nutarties 21 punktÄ ), todėl teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu tik esant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Atsižvelgdama į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimas yra savarankiÅ¡kas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalÄ Ä¯monei ir kreditoriams atsiradimÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), todėl Å¡ios pareigos pažeidimas papildomai gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sÄ moningai (įmonės vadovui aiÅ¡kiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo bÅ«ti inicijuota bankroto byla, sÄ moningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad suinteresuoto asmens pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Karkasas“ iÅ¡kėlimo atsirado 2014 metais, kadangi iÅ¡ byloje esančių atitinkamų metų finansinių duomenų nėra galimybės nustatyti, kokia dalis UAB „Karkasas“ įsipareigojimų Å¡iuo laikotarpiu buvo (ir ar apskritai buvo) pradelsti. PrieÅ¡ingai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal 2015 metų UAB „Karkasas“ balanso duomenis bendrovė finansinius metus baigė sėkmingai ir gavo pelnÄ . 2017 m. liepos 5 d. nutartimi įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ buvo patvirtinta 67 862,11 Eur dydžio kreditorinių reikalavimų suma, kuri yra žymiai mažesnė už 2015 metų balanse nurodytų vykdytinų įsipareigojimų sumÄ (115 254 Eur) ir tai rodo, kad įmonės vadovai nesiekė didinti įmonės įsiskolinimus ir nevengė atsiskaityti su kreditoriais.

27. Apeliaciniu skundu pažymima, kad nurodyta finansinių reikalavimų suma gali kisti, kadangi administratoriui neturint įmonės dokumentų, nebuvo galimybės informuoti apie bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ visų įmonės kreditorių. Teismas nustatė, kad nuo bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo praėjo daugiau nei du metai (bankroto byla UAB „Karkasas“ iÅ¡kelta 2017 m. liepos 5 d.), nuo to laiko patvirtinti kreditorių reikalavimai iÅ¡augo nuo 67 862,11 Eur iki 71 136,76 Eur (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-371-638/2019 duomenys), kas leidžia teigti, kad per aptariamÄ laikotarpį į įmonės bankroto administratorę kreipėsi visi suinteresuoti UAB „Karkasas“ kreditoriai, tačiau patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma neiÅ¡augo taip žymiai, kad paneigtų teismo iÅ¡vadas.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytas sÄ moningas siekis pažeisti kreditorių teises ir interesus. Byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bendrovei esant faktiÅ¡kai nemokiai, M. Å . nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, toliau didino jos įsipareigojimus, t. y. tyčia siekė įmonę privesti prie bankroto. PrieÅ¡ingai, duomenys apie įmonės bankroto byloje patvirtintus finansinius reikalavimus, rodo įmonės vadovų siekį atsiskaityti su kreditoriais.

28. Pirmiau minėta, kad Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pažeidimas papildomai gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tuo atveju, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sÄ moningai, taip pat tuo laikotarpiu sÄ moningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir jų teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustačius, t. y. nenustačius priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, nėra pagrindo BUAB „Karkasas“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimo 29. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

30. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimÄ apeliantė sieja su aplinkybe, jog nepaisant to, jog įmonė turi ilgalaikių įsiskolinimų kreditoriams, buvo atsiskaityta su atleidžiamais įmonės darbuotojais. Akcentuojama ir tai, kad UAB „Karkasas“ perėmė UAB „Mimeta“ mokestinę nepriemokÄ , taip suteikdamas Å¡iai įmonei galimybę patenkinti reikalavimus nepaisant nustatytos atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkos. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakydamas dėl Å¡ių apeliantų argumentų visų pirma nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ , bet yra sÄ Å¾iningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklÄ , atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla).

TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019 29 punktÄ ).

31. Å iuo atveju BUAB „Karkasas“ bankroto byloje nėra patvirtintų įmonės darbuotojų finansinių reikalavimų, todėl laikytini pagrįstais M. Å . paaiÅ¡kinimai, jog perleidęs įmonės akcijas jis atleido visus įmonės darbuotojus ir su jais atsiskaitė Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atleidimo dienÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmonės atsiskaitymas su atleidžiamais darbuotojais ne tik kad, neprieÅ¡tarauja CK 6.930 1 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , kadangi nesant įrodymų apie pirmosios eilės kreditorių egzistavimÄ , antrÄ ja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal prievoles, kylančias iÅ¡ darbo teisinių santykių, bet ir, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu.

32. Aptariame kontekste vertinant 2016 m. gruodžio 29 d. atliktÄ mokestinės nepriemokos perėmimÄ iÅ¡ UAB „Mimeta“, visų pirma pažymėtina, kad nesant pagrįstų teiginių dėl įmonės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, įmonė neprivalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo. Antra, pats mokestinės nepriemokos perėmimo faktas, niekaip neįtakoja įmonės finansinės padėties suprastėjimo ir nekeičia įsipareigojimų masto. Trečia, Å¡i aplinkybė, kartu su anksčiau aptartais įrodymais ir aplinkybėmis, leidžiančiomis įvertinti įmonės finansinę padėtį aptariamu laikotarpiu, patvirtina, kad įmonė buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, nes Valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama sprendimÄ dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, neabejotinai turėjo įvertinti UAB „Karkasas“ turtinę padėtį ir laikė, kad įmonė yra finansiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti.

33. Apeliantės manymu, pagrindÄ pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu sudaro ir aplinkybė, jog įmonės vadovas, pardavęs automobilius ir iÅ¡ įmonės sÄ skaitos iÅ¡gryninęs lėšas, nepagrindė jų panaudojimo įmonės veikloje. Apeliaciniu skundu atkreipiamas dėmesys, kad dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Vertinant Å¡iuos atskirojo skundo argumentus visų pirma apeliantei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismas neturi pareigos pasisakyti atskirai dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikÅ¡mės, sprendimÄ byloje jis priima remdamasis byloje esančių įrodymų visuma.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nemano, kad tik Å¡i aplinkybė sudaro pakankamÄ pagrindÄ pripažinti BUAB „Karkasas“ bankrotÄ tyčiniu, kadangi remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, byloje nėra nustatyta, jog įmonė buvo valdoma netinkamai ir buvo atliekami tyčiniai veiksmai, kuriais buvo sÄ moningai siekiama pažeisti kreditorių ir pačios įmonės interesus. Byloje neįrodyta, kad įmonės vadovas vengė atsiskaityti su kreditoriais, prieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad įsiskolinimai buvo dengiami, todėl tik Å¡ios apeliantės nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu.

Dėl netinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dokumentų neperdavimo 34. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

35. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ . Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias bendrovės bankroto priežastis.

BÅ«tent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Tačiau, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali bÅ«ti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ .

Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais.

36. Apeliantė netinkamÄ , apgaulingÄ UAB „Karkasas“ buhalterinės apskaitos vedimÄ iÅ¡ esmės sieja su bendrovės dokumentų jai neperdavimu, finansinių ataskaitų nesudarymu ir nepateikimu Juridinių asmenų registrui ir neatlikta turto inventorizacija keičiantis įmonės vadovams. Vien dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui faktas, taip pat skolų ir turto inventorizacijų nedarymas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį nuslėpti bendrovės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ (pasisavinimÄ ), pats savaime nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo. Taip pat ir to, kad bendrovės vadovas sÄ moningai nesirÅ«pino jos veikla ar sÄ moningai jÄ blogai valdė. Bendrovės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylÄ nagrinėjančiu teismu gali bÅ«ti įvertintas, taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia iÅ¡vados dėl bendrovės tyčinio bankroto.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, jei bendrovės dokumentų neperdavimu sÄ moningai siekiama nuslėpti bendrovės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais, tačiau Å¡ių aplinkybių apeliantė neįrodinėjo. Be to, liudytoja apklausta buvusi įmonės buhalterė patvirtino, kad dokumentai įmonėje buvo tvarkomi, pasikeitus įmonės akcininkui, jie buvo suruoÅ¡ti perdavimui (2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 02.00 min.), todėl tik jų neiÅ¡saugojimo faktas, ar tai, kad buvo perduoti ne tam asmeniui, nesudaro pagrindo bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties 38. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali bÅ«ti savitikslis. Å ia procesine priemone suinteresuoti asmenys turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesÄ bei padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodomi tyčinio bankroto požymiai gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisinės gynybos priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia.

39. Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis paliekama nepakeista ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė