2025-07-23 Nr. AB-12089-3-61-3-02919-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-730-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02919-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. F. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. F. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nevykdė įstatyme nustatytos pareigos priimti administracinį sprendimą dėl 2025 m. balandžio 28 d. ir 2025 m. gegužės 6 d. prašymų, įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės ir priimti aiškų bei motyvuotą sprendimą dėl tarptautinės paieškos nutraukimo, įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pradėti žalos atlyginimo procedūrą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. gegužės 2 d. Generalinė prokuratūra perdavė prašymus Kauno apygardos teismui, kuris 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė jį nagrinėti iš esmės, nurodęs, kad toks klausimas yra administracinio pobūdžio.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2025 m. gegužės 22 d. atsakymas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros buvo gautas, tačiau jame nebuvo priimtas administracinis sprendimas dėl prašymo esmės – tik pateikti bendro pobūdžio paaiškinimai apie pareiškėjo nuteisimą. Tokia informacinė pažyma negali būti laikoma sprendimu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pareiškėjas nesiekia apskųsti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakymo kaip dokumento, o reiškia reikalavimą dėl viešojo administravimo subjekto – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – neveikimo, t. y. atsisakymo vykdyti įstatymų numatytas funkcijas.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (5 str. 1 d., 1 str. 1 d., 3 str. 1 d., 2 str. 1 d., 18 str. 2 d.), nurodė, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 3S-1310 nurodoma, jog Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. ES1-67-579/2017 2017 m. lapkričio 3 d. išdavė Europos arešto orderį. Pareiškėjo skundo antruoju reikalavimu prašoma įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės ir priimti aiškų bei motyvuotą sprendimą dėl tarptautinės paieškos nutraukimo.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skunde administraciniam teismui keliamas reikalavimas susijęs su tarptautinės paieškos nutraukimu, o ne su viešuoju administravimu.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pradėti žalos atlyginimo procedūrą pagal CK 6.271 straipsnį, nurodė, kad pareiškėjo galimai patirta turtinė / neturinė žala kildinama dėl galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su prokuratūros veikimu / neveikimu, tarptautinės paieškos paskelbimu, pareiškėjas turėtų inicijuoti bylą ne CK 6.271 straipsnio, o CK 6.272 straipsnio pagrindu.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma pripažinti, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nevykdė įstatyme nustatytos pareigos priimti administracinį sprendimą dėl 2025 m. balandžio 28 d. ir 2025 m. gegužės 6 d. prašymų, yra susijęs su pareiškėjo prašymu priimti sprendimą dėl tarptautinės paieškos panaikinimo, taigi ne su viešo administravimo sritimi.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekia inicijuoti bylą administraciniame teisme ne dėl ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje, pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimas nėra siejamas su viešojo administravimo sritimi, t. y. pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą, nes ginčas kyla ne iš viešojo administravimo srities, o yra susijęs su konkrečioje baudžiamojoje byloje priimtais sprendimais, tarptautinės paieškos paskelbimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad jo skundas buvo grindžiamas ne prokuroro procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje ginčijimu, bet instituciniu neveikimu – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsisakymu priimti administracinį sprendimą pagal Viešojo administravimo įstatymą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą priimti aiškų ir motyvuotą sprendimą dėl tarptautinės paieškos yra administracinio pobūdžio klausimas, nes tai – viešojo administravimo sprendimų sfera.

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra per protingą terminą (beveik per mėnesį) nepriėmė jokio administracinio sprendimo, nors pagal Viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ 8 ir 22 straipsnius ji privalėjo tai padaryti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad skundas nesusijęs nei su baudžiamosios bylos taktika, nei su ikiteisminiu tyrimu ar proceso veiksmais – pareiškėjas neskundžia konkrečių nutarimų ar veiksmų proceso metu, o reiškia reikalavimą dėl viešojo administravimo sprendimo nebuvimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas siekia inicijuoti bylą administraciniame teisme ne dėl ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje, pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimas nėra siejamas su viešojo administravimo sritimi, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad kreipėsi į teismą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, neveikimo, nes skundas nesusijęs nei su baudžiamosios bylos taktika, nei su ikiteisminiu tyrimu ar proceso veiksmais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardintos ABTĮ 17 straipsnyje. Pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

LVAT praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2025 m. balandžio 29 d. ir 2025 m. gegužės 6 d. prašymus, nurodo, kad pareiškėjas jais, be kita ko, prašė panaikinti jo tarptautinę paiešką, pripažinti, kad pareiškėjo tarptautinės paieškos tęsimas neturi teisinio pagrindo, pripažinti, kad dėl neteisėtos tarptautinės paieškos vykdymo nuo 2016 m. iki prašymo pateikimo dienos pareiškėjui buvo padaryta reikšminga turtinė ir neturtinė žala, imtis veiksmų dėl žalos atlyginimo, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad minėti prašymai akivaizdžiai susiję su baudžiamuoju procesu (pvz., prašymas nutraukti tarptautinę paiešką), o ne su viešuoju administravimu. Pareiškėjo argumentai, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmai (2025 m. gegužės 22 d. raštas Nr. 3S-1310) ir neveikimas (atsakymo į pareiškėjo 2025 m. balandžio 29 d. ir 2025 m. gegužės 6 d. prašymus nepateikimas pareiškėjui) yra viešasis administravimas, yra nepagrįsti, nes, kaip minėta, prašymuose suformuluoti reikalavimai yra akivaizdžiai susijęs su baudžiamąja teise. Be to, LVAT yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, administracinio teismo patikra neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose (žr., pvz., 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-815/2023).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83-2012, 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014, 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015; LVAT 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014, 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-822/2021, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-245-624/2023). Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ir šį reikalavimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. F. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis