2017-07-12 Nr. AB-13670-3-63-3-00414-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-627-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00414-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės merui V. G. ir akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. K. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą 2017 m. gegužės 8 d. skundu atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos miesto metrui V. G., akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl žalos atlyginimo priteisimo ir kitų reikalavimų (b. l. 2–11).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2017 m. birželio 5 d. skundo trūkumams pašalinti, 2017 m. gegužės 22 d. pareiškėja padavė patikslintą skundą, tačiau 2017 m. gegužės 30 d. teismo nutartimi jai pakartotinai pasiūlyta ištaisyti 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus. 2017 m. birželio 5 d. pareiškėja pakartotinai pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog trūkumai buvo ištaisyti ankstesniame skunde.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos A. K. T. skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai (b. l. 177–178).

Teismas įvertinęs 2017 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. gautų pareiškėjos skundų turinį, padarė išvadą, jog iš pateiktų skundų nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu pareiškėjai buvo padaryta žala, kuo ji pasireiškė, neįmanoma konkretizuoti laikotarpio, už kurį prašoma priteisti žalą, kiekvieno iš atsakovo veiksmų, iš kurių kildinama žala. Pažymėjo, kad nors tiek pradiniame, tiek 2017 m. gegužės 22 d. pareiškėjos skunde nurodyta, jog pareiškėja prašo atstatyti žemės nuomos mokesčio teisingumą, nepateikti duomenys apie pareiškėjos vardu sudarytas kokias nors žemės nuomos sutartis. Teismas laikė, jog 2017 m. gegužės 22 d. pareiškėjos skunde nesuformuluotas skundo reikalavimas, kuris atitiktų teismo kompetencijos ribas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje, todėl konstatavo, jog 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai iš esmės išliko nepašalinti.

III. Pareiškėja A. K. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį; išreikalauti bylos Nr. I-962-609/2017 medžiagą; iškelti drausmines bylas teisėjoms E. K. bei V. S. (b. l. 180–183).

Pareiškėja nurodo, kad teisėjos E. K. bei V. S. yra suinteresuotos atmesti pareiškėjos skundus, vengia bylos nagrinėjimo. Atskirajame skunde nurodo, kad teisėjos nuslepia tam tikras bylos faktines aplinkybes. Pareiškėjos teigimu byloje yra pateikti įrodymai (vaizdo medžiaga, žurnalistų straipsniai bei nuotraukos, kiti raštai), kurie patvirtina pareiškėjos poziciją, tačiau teisėjos tikslingai neatsižvelgė į byloje esančius duomenis. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, kuria numatytas terminas (iki 2017 m. birželio 5 d.) trūkumams pašalinti, gavo 2017 m. birželio 5 d. Taip pat nurodo, kad visi įrodymai aiškiai išdėstyti, o trūkumai pašalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėja nepašalino visų skundo trūkumų, kurie buvo nurodyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. nutartyse, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pabrėžtina, jog teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Šiuo atveju, nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą, būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pareiškėjai išaiškino, kokie jos pateikto skundo trūkumai trukdo teismui pradėti administracinę bylą, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos galbūt pažeistų teisių gynimo, taip pat ar pareiškėja šiuos trūkumus pašalino.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris nustatė, kad pareiškėjos skundo reikalavimai neaiškūs, skunde nenurodyta, kokiu pagrindu ir iš ko kildinamas reikalavimas dėl pareiškėjai A. K. T. padarytos žalos atlyginimo, kuo pasireiškė pareiškėjai padaryta žala, kokiu pagrindu reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškiamas atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas tiksliai ir konkrečiai nurodė pareiškėjos skundo trūkumus, pasiūlant pareiškėjai patikslinti reikalavimą ir jį pagrindžiančias aplinkybes, taip padedant pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė minėtose teismo nutartyse numatytus trūkumus, kadangi iš teismui pateikto pirminio skundo negalima nustatyti tikslių pareiškėjos atsakovams reiškiamų reikalavimų. Pabrėžtina, kad reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti reikalavimai bei juos grindžiantis faktinis pagrindas apibūdintas tik abstrakčiais, nenuosekliais teiginiais. Pabrėžtina, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-805-575/2016). Abstraktus faktinių aplinkybių, asmeninių nuoskaudų ar subjektyvios nuomonės išdėstymas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio nėra aišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėja ir kuo ji grindžia savo reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjos 2017 m. gegužės 22 d. patikslintas skundas savo turiniu iš esmės yra toks pats t. y. nėra patikslinamas pareiškėjos skundo dalykas bei faktinis pagrindas. Atitinkamai 2017 m. birželio 5 d. skundu pareiškėja tik nurodo, kad trūkumai buvo ištaisyti 2017 m. gegužės 22 d. patikslintame skunde.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktų skundų turinį, prie jų pridėtus dokumentus, sprendžia, jog šiuo atveju Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. nutartimis pagrįstai ir teisėtai nustatė terminą pareiškėjai šiose nutartyse nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo nustatytų pareiškėjos skundo trūkumų (neatitikimai ABTĮ reikalavimams) laikytini esminiais ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjos skundą. Pabrėžtina, kad pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti abstraktūs teiginiai, reiškiama subjektyvi, jokiais objektyviais įrodymais bei teisiniais argumentais nepagrįsta nuomonė ir nepasitenkinimas šią bylą nagrinėjusios Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų darbu minėtos išvados nepaneigia. Nors pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo pozicijos iš esmės nedetalizuoja, teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentai.

Dėl pareiškėjos teiginių, jog 2017 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, kuria numatytas terminas iki 2017 m. birželio 5 d. trūkumams pašalinti, gavo tą pačią dieną, kuri yra paskutinė teismo numatyto termino diena t. y. 2017 m. birželio 5 d., teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra šį pareiškėjos teiginį pagrindžiančių įrodymų (pvz., gauto pašto voko kopija su datos žymomis). Pareiškėja pateikdama atskirąjį skundą, kartu pridėjo ir gautą 2017 m. gegužės 30 d. nutarties nuorašą, kuriame yra ranka surašytas prierašas „Gauta 2017.06.05 d.“ (b. l. 187), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šis prierašas nelaikytinas objektyviu, nutarties gavimo datą patvirtinančiu įrodymu, kadangi yra surašytas pačios pareiškėjos ar kitų asmenų, galėjo būti keičiamas. Be to, patikslintas pareiškėjos skundas buvo pateiktas teismo trūkumo šalinimui numatytu terminu t. y. 2017 m. birželio 5 d. (b. l. 158), taigi pareiškėjai nebuvo sukliudyta patikslinti skundą, ji šią savo teisę įgyvendino laiku.

Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas ir priėmė tinkamai motyvuotą nutartį. Tai įvertinusi, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Taip pat vertinant pareiškėjos reikalavimą dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismo teisėjoms, pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamas administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjos skundo reikalavimais ir nėra įtvirtintas administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (šiuo atveju – ABTĮ). Šie klausimai reglamentuoti specialiame įstatyme – Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjos atskirąjį skundą, nėra kompetentingas spręsti drausmės bylos teisėjui iškėlimo klausimą.

Apibendrindama ir remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Papildomai pažymėtina, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu, neužkerta kelio pareiškėjai ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir pateikti ABTĮ keliamus reikalavimus atitinkantį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė