8b3fad4f-ac90-458a-8a3a-71028a5bbefa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

        Administracinė byla Nr. I-4868-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05577-2015-5                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.,3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant A.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                              n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. G. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kalėjime nuolatos pažeidžiamos galiojančios teisės aktų nuostatos, nes kameros nuolat perpildytos. Tvirtino, kad kalint perpildytose kamerose buvo pažeistos jo teisės bei teisės aktų nuostatos, kad kalintis sÄ lygomis, kuriose nesilaikoma nustatytų reikalavimų, sveikas žmogus nuolat yra verčiamas gulėti arba sėdėti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl visų Å¡ių neigiamų aplinkybių jis jautė depresijÄ , poilsio trÅ«kumÄ ir įtampÄ , sutriko miegas bei dėl mažo ploto trÅ«kumo kildavo nuolatiniai konfliktai tarp kalinčiųjų.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į KalėjimÄ atvyko 2012-10-09. Atsakovė teismui pateikė pareiÅ¡kėjo viso kalinimo laikotarpio duomenis, t. y. nuo 2012-10-09 iki 2013-12-10.Pažymėjo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Ä®sakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2.

PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimas yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, kad Kalėjimo administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į KalėjimÄ asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.Nurodė, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.

Susidarius tokiai situacijai, Kalėjimo administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Kalėjime sÄ lygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus (b. l. 1). Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A-5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kalėjime buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-10-09 iki 2013-12-10 (b. l. 10–19, 104–105, 18).

Teismas sprendžia galimus viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2012-10-09 iki 2013-12-10.Ginčui taikytini tuo metu galioję laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76 :2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.

Pagal normos 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Pagal Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.Pateikti duomenys patvirtina, kad iÅ¡ nurodyto laikotarpio (2012-10-09–2013-12-10) pareiÅ¡kėjas 21 dienÄ buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 m2, t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto.Nagrinėjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2012-10-09 iki 2013-12-10 (iÅ¡skyrus tas dienas, kuriomis nebuvo pažeistos teisės normos) kalint Kalėjime, buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas nustatė, kad 21 dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė diskomfortÄ , tačiau neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobÅ«džio neigiamų iÅ¡gyvenimų.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (21 dienÄ ), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 189 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl priteistinÄ 189 Eur sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 189 Eur iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (CK 6.271 straipsnis, 6.250 straipsnis).

Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 str. 1 bei 5 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. G. 189 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.KitÄ pareiÅ¡kėjo A. G. skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 Teisėjas                                                    Arūnas Kaminskas