8b3f71f7-44dd-42e6-9632-3c3af39b2b3d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-960-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00166-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų T.

P. ir L. P., atsakovės Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. ir trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. P. ir L. P. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarei S. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: „AIG Europe Limited (Finland Branch)“, J. L. (J. L.), V. M. (V. M.), R. M. (R. M.), A. B. ir valstybės įmonė Registrų centras, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas kilo dėl žalos, patirtos dėl netinkamo notaro pareigų atlikimo tvirtinant sandorius, atlyginimo.IeÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. 231 696,01 Eur žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 24-ajame notaro biure ieÅ¡kovė pasirašė preliminariÄ jÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įsigijimo iÅ¡ UAB „Liepų kalnas“.

IeÅ¡kovė už planuojamÄ Ä¯sigyti nekilnojamÄ jį turtÄ tretiesiems asmenims J. L. ir R. M. perdavė 150 000 Lt (43 443 Eur) avansÄ .IeÅ¡kovai 2009 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 24-ajame notaro biure pasirašė žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Liepų kalnas“ už 800 000 Lt (231 696,01 Eur) pardavė žemės sklypÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu–gyvenamuoju namu. IeÅ¡kovai, atsiskaitydami už šį nekilnojamÄ jį turtÄ , tÄ pačiÄ dienÄ Vilniaus miesto 24-ajame notaro biure sumokėjo 650 000 Lt (188 253,01), iÅ¡ jų 300 000 Lt (86 886 Eur) ieÅ¡kovė perdavė M.

Z. (trečiojo asmens A. B. kreditoriaus A. K. įgaliotam asmeniui, taip padengdama A. B. iÅ¡ A. K. 2008 m. rugsėjo 30 d. gautÄ paskolÄ ), o 350 000 Lt (101 367,01 Eur) ieÅ¡kovai perdavė tretiesiems asmenims M. M. ir R. M., Å¡ie pinigus pasidalijo su D. Č., J. L., A. B., M. Å . ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.Minėtas nekilnojamasis turtas priklausė G. V. M., tačiau M. Å ., nuo 2008 m. gruodžio 19 d. tapęs UAB „Liepų kalnas“ direktoriumi, neteisėtai disponavo Å¡iuo turtu ir, neturėdamas teisės to daryti, pardavė jį ieÅ¡kovams.

Taip V. M. vadovaujama organizuota grupė apgaule savo, kitų minėtos grupės narių bei juridinio asmens UAB „Liepų kalnas“ naudai pasisavino iÅ¡ ieÅ¡kovų 800 000 Lt (231 696,01 Eur), sumokėtus už neva UAB „Liepų kalnas“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau iÅ¡ tiesų jie nekilnojamojo turto neįsigijo, o sumokėtų pinigų neatgavo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu V. M., R. M., J. L., D. Č. ir A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti dėl netikro įgaliojimo D.

Č. pagaminimo bei disponavimo netikru G. V. M. iÅ¡tuokos liudijimu; dėl sukčiavimo G. V. M. atžvilgiu; dėl sukčiavimo ieÅ¡kovų atžvilgiu, o minėtas nekilnojamasis turtas grÄ Å¾intas teisėtam jo savininkui – G. V. M.. Å is nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 13 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistųjų A. B., J. L. ir R. M. apeliacinius skundus.IeÅ¡kovai teigė, kad neteisėtai parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ jie nusipirko ir dėl to patyrė nuostolių dėl atsakovės kaltės ir jos netinkamai atliktų notarės pareigų.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36/2011 nustatyta, kad atsakovė 2008 m. rugsėjo 5 d. priėmė iÅ¡ D. Č. ir J. L. (veikusių V. M. suburtoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iÅ¡ V. M., D. Č., J. L., A. B. ir R. M., turinčios tikslÄ apgaule pagal suklastotus dokumentus įgyti svetimÄ G. V. M. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir disponuoti juo kaip savu) dokumentus G. V. M. priklausančio žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sandoriui patvirtinti, tarp kurių jai buvo pateiktas netikras, V.

M. pagamintas ir imituotu G. V. M. parašu patvirtintas 2003 m. spalio 10 d. G. V. M. įgaliojimas, leidžiantis D. Č. disponuoti G. V. M. nekilnojamuoju turtu, patvirtintas netikru Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės V. S.-M. parašu ir jos antspaudu bei netikra V. M. pagaminta 1993 m. birželio 28 d. G. V. M. ištuokos liudijimo kopija, patvirtinta netikru Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės G. P. parašu bei antspaudu. Taigi atsakovė, nedalyvaujant tikrajam turto savininkui ir nesant turto savininko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso ar asmens tapatybės kortelės), 2008 m. rugsėjo 5 d. patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro          Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp D.

Č. ir J. L. Minėtu nuosprendžiu taip pat konstatuota, kad atsakovės veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, todėl Vilniaus apygardos teismas apie atsakovės, kaip valstybės įgalioto asmens, galbÅ«t padarytus nusikalstamus veiksmus informavo prokuratÅ«rÄ ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau Å¡is nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.IeÅ¡kovai mano, kad atsakovė, bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga, turėjo pastebėti, jog iÅ¡tuokos liudijimo kopija notarės G.

P. buvo patvirtinta valstybinės Å¡ventės dienÄ , t. y. 2008 m. kovo 11 d., nors notarai nei savaitgaliais, nei Å¡venčių dienomis nedirba. Protingai vertinant, iÅ¡tuokos liudijimo tvirtinimas negali bÅ«ti laikomas tokiu įvykiu, dėl kurio notaras Å¡ventinę dienÄ vyktų į darbo vietÄ tvirtinti dokumento. Atsakovė galėjo telefonu susisiekti su G. P. ir pasiteirauti, ar iÅ¡ tiesų toks dokumentas buvo patvirtintas. Ji taip pat negalėjo nepastebėti, kad G. V. M. paraÅ¡ai dokumentuose skiriasi ir vien tai buvo pakankamas pagrindas kilti dvejonei, ar pateikti dokumentai yra tinkami.

Kilus tokiems įtarimams, atsakovė turėjo galimybę susisiekti su notare V. S.–M. ir pasiteirauti, ar iÅ¡ tiesų toks įgaliojimas buvo iÅ¡duotas, tačiau to nepadarė. Atsakovė patvirtino, kad su V. M. palaikė gerus santykius, Å¡ie tęsėsi ilgÄ laikÄ . Atsakovė, kaip notarė, pažeidė etikos normas, kas buvo pagrindas nusikalstamai veikai padaryti. Ji pati aiÅ¡kiai nurodė, kad po pokalbio su Å¡iuo asmeniu net nepasiliko įgaliojimo, kuris patvirtino D. Č. įgaliojimus. Toks atsakovės elgesys yra neatsakingas, aplaidus ir nusikalstamas, nes ji, pasitikėdama asmeniu, neatliko notaro funkcijų taip atidžiai, kaip to reikalauja įstatymai.

Atsakovė akivaizdžiai G. V. M. paso kopijÄ padarė ant popieriaus lapo, kuriame jau buvo D. Č. ir          J. L. paso kopijos, tačiau, patvirtinant teisėtÄ sandorį, privalėjo bÅ«ti ir G. V. M. paso kopija, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti. Tokiais savo veiksmais atsakovė siekė paslėpti pradėjusius aiÅ¡kėti faktus apie jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Atsakovė taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymÄ , pagal kurio nuostatas notaras privalo per 7 darbo dienas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikti duomenis apie asmens tapatybę tuo atveju, jei sudarytas sandoris virÅ¡ija 15 000 Eur.

Byloje yra duomenų, kad atsakovė dar 2008 m. liepos 9 d. internetu iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo atsisiuntusi iÅ¡raÅ¡Ä apie G. V. M. asmens duomenis, o 2008 m. liepos–rugpjūčio mėnesį iÅ¡ VÄ® Registrų centro buvo atsisiuntusi G. V. M. priklausiusio žemės sklypo ir statinių registracijos duomenis. Taip ieÅ¡kovai dėl atsakovės nerÅ«pestingumo, nekompetencijos, leidžiant sudaryti sandorį nedalyvaujant tikrajam turto savininkui, prarado 800 000 Lt (231 696,01 Eur).IeÅ¡kinio senaties termino pradžia, ieÅ¡kovų teigimu, turi bÅ«ti skaičiuojama nuo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2014 m. vasario 14 d. nutarimo, kuriuo buvo atmestas skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ atsakovės atžvilgiu, priėmimo.

PareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų trečiajam asmeniui „AIG Europe Limited (Finland Branch)“ po 2 533,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir valstybei po 8,02 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų atlyginimo.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai patirtÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ atsakovės patvirtinto 2008 m. rugsėjo 5 d. nekilnojamo daikto–žemės sklypo ir gyvenamo namo neteisėto pirkimo–pardavimo sandorio, sudaryto trečiųjų asmenų D.

Č. ir J. L., nes nekilnojamasis turtas iÅ¡ tikrųjų priklausė G. V. M..Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas)           2 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad, sprendžiant dėl tam tikrÄ notarinį veiksmÄ atlikusio notaro civilinės atsakomybės, bÅ«tina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, ar Å¡is asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viskÄ , ko yra protinga iÅ¡ jo reikalauti.

Ä®vertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į notaro profesinei veiklai keliamus reikalavimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atsakovei dėl 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorio tvirtinimo buvo pateikti visi reikiami dokumentai ir pati atsakovė gavo iÅ¡ viešų registrų duomenis, reikalingus įsitikinti sandorio teisėtumu.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovų argumentu, kad atsakovei turėjo sukelti abejonių                              G.

V. M. iÅ¡tuokos liudijimo tikrumas, nes jis buvo patvirtintas valstybinės Å¡ventės dienÄ . Ä®vertinęs Notariato įstatymo 21 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro                2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1R-119 patvirtintų Reikalavimų, keliamų notarų biurams ir notarų darbo laikui nuostatas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, teisės aktams leidžiant notarams dirbti ir savaitgaliais bei Å¡venčių dienomis, notarinis veiksmas, atliktas Å¡ventinę dienÄ , negalėjo sukelti abejonių atsakovei dėl jo tikrumo ar teisingumo.

Iš byloje esančios ištuokos liudijimo kopijos teismas nustatė, kad joje akivaizdžių dokumento suklastojimų požymių nebuvo matyti, t. y. dokumentas turėjo visus tokio pobūdžio dokumentui privalomus rekvizitus, antspaudus, parašus, todėl atsakovė objektyviai negalėjo ir neprivalėjo įtarti, jog dokumentas gali būti suklastotas.Teismas taip pat nesutiko su ieškovų argumentu, kad atsakovei turėjo sukelti abejonių                      G. V. M.

įgaliojimo tikrumas, nes akivaizdžiai matėsi, jog jame ir kituose dokumentuose esantys G. V. M. paraÅ¡ai skiriasi. Teismas nurodė, kad nors vizualiai matyti, jog paraÅ¡ai nėra identiÅ¡ki, tačiau toks nesutapimas negalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai sudaryti pagrindo abejoti įgaliojimo tikrumu. Dokumentai, kuriuose buvo G. V. M. paraÅ¡ai, buvo iÅ¡duoti ne vienu metu, tarp jų buvo pakankamai didelis laiko tarpas, todėl galima prielaida, kad asmens paraÅ¡as galėjo kisti. Be to, notaras neturi specialių žinių, kad galėtų spręsti apie paraÅ¡o tikrumÄ ir pats nustatyti paraÅ¡o suklastojimo faktÄ .

Atsakovei buvo pateikta daug dokumentų, reikalingų sandoriui sudaryti, iÅ¡duotų VÄ® Registrų centro D. Č. bÅ«tent pagal minėtÄ Ä¯galiojimÄ , todėl atsakovei nebuvo pagrindo abejoti, jog minėti dokumentai gauti panaudojus suklastotÄ Ä¯galiojimÄ . Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad įgaliojimas galiojo iki 2008 m. spalio 10 d., o sandoris buvo sudaromas 2008 m. rugsėjo 5 d., t. y. einant į pabaigÄ Ä¯galiojimo terminui, tačiau jam nepasibaigus, nebuvo pagrindas abejoti jo tikrumu. Be to, notarė domėjosi informacija apie įgaliojimo panaikinimÄ , tačiau tokių duomenų nebuvo įregistruota, o notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registras pradėjo veikti tik nuo 2011 m. sausio 1 d.Teismo vertinimu, atsakovė atliko visus privalomus veiksmus: jai buvo pateikti reikiami dokumentai iÅ¡ VÄ® Registrų centro apie parduodamÄ turtÄ , žemės sklypo planas su privalomais antspaudais, duomenys, jog parduodamas turtas tikrai priklauso pardavėjui, parduodamo turto savininko įgaliojimas turtÄ parduoti, duomenys apie sandorio dalyvių Å¡eiminę padėtį; atsakovė iÅ¡ Centrinės hipotekos įstaigos gavo ir patikrino duomenis apie turto apribojimus ar apsunkinimus; patikrino įgaliotinio asmens tapatybę; apie sudarytÄ didelės vertės sandorį informavo tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ , tiek VÄ® Registrų centrÄ .

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė, tvirtindama                             2008 m. rugsėjo 5 d. sandorį, bÅ«tų atlikusi neteisėtus veiksmus, pažeidusi notaro veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, todėl, nesant neteisėtų veiksmų, negalimas civilinės atsakomybės jai taikymas.Teismas, remdamasis CK 1.124 straipsniu, 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, įvertinęs aplinkybę, kad ieÅ¡kovai pripažino, jog apie savo teisių pažeidimÄ jie suprato įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo          2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, t. y. 2012 m. balandžio 13 d., padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia skaičiuotina bÅ«tent nuo 2012 m. balandžio 13 d.

Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kę 2015 m. sausio 27 d., sutrumpinto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė S. K. ir trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, kuria teismas netenkino atsakovės Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) praÅ¡ymų ieÅ¡kovų T. ir L.

P. 2015 m. sausio 22 d. ieÅ¡kinio reikalavimams taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir Å¡ioje dalyje konstatuoti, t. y. pripažinti, jog ieÅ¡kovai T. ir L. P. 2015 m. sausio 22 d. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovės Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. atžvilgiu pareiÅ¡kė praleidę sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl jų ieÅ¡kinys yra atmestinas dar ir dėl Å¡ios priežasties; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų T. ir L. P. lygiomis dalimis trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai T. P. ir L. P. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepime į atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai T. P. ir L. P. praÅ¡o apeliantų atsakovės notarės S. K. ir trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovė S. K. ir trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK                320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 25 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės 46 339,20 Eur žalos ir 695,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei 2 780 Eur žyminio mokesčio; priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 695 Eur žyminio mokesčio; priteisė trečiajam asmeniui                    AIG Europe Limited (Finland Branch) iÅ¡ ieÅ¡kovų po 2 626,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei 3,21 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo; priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 12,83 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 25 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Dėl rašytinių paaiškinimų pridėjimo prie bylosAtsakovė S. K. ir trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Šiame procesiniame dokumente nurodomi papildomi argumentai ir paaiškinimai dėl priteistinos žalos dydžio ir prievolės rūšies. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo.

Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija minėtų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų dalį, kurioje nurodyti papildomi faktiniai ir teisiniai argumentai atsisako priimti, o likusiÄ dalį, kurioje pateikiama atsakovės nuomonė dėl taikytinos teisės priima (CPK 323 straipsnis).Dėl žalos, patirtos dėl netinkamo pareigų atlikimo tvirtinant sandorius, atlyginimoLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017 iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ (CPK 362 straipsnio 2 dalis), todėl atsižvelgtina į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo, kad bylÄ nagrinėję teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , todėl padarė teisiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai, pareikÅ¡dami nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį, sutrumpinto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido (2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje 40 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių notaro profesinę civilinę atsakomybę, ir nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį su ieÅ¡kovams kilusiais padariniais (2017 m. birželio 22 d. nutarties 57 punktas). Kaip matyti iÅ¡ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, byla buvo grÄ Å¾inta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ naujo tik dėl priteistinos žalos dydžio (2017 m. birželio 22 d. nutarties 62–64 punktai).Byloje nustatyta, kad atsakovės 2008 m. rugsėjo 5 d. patvirtintas sandoris sudarė sÄ lygas nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ Ä¯teisinti UAB „Liepų kalnas“ vardu, o vėliau,                               2009 m. sausio 12 d., šį turtÄ parduoti ieÅ¡kovams; ieÅ¡kovai pagal 2009 m. sausio 12 d. sandorį visiÅ¡kai atsiskaitė, tačiau nekilnojamojo turto neįgijo, nes Å¡is Vilniaus apygardos teismo          2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu grÄ Å¾intas teisėtam jo savininkui.

Nagrinėjamoje byloje teismų yra nustatytos visos sÄ lygos taikyti civilinę atsakomybę atsakovei (nutarties 23 punktas), todėl toliau nagrinėtinas tik klausimas dėl prievolės rÅ«Å¡ies – solidariosios arba dalinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei; tuo atveju, jei bÅ«tų konstatuotas pagrindas dalinei atsakomybei, tai keliamas tinkamo atsakomybės proporcijų nustatymo klausimas. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalÄ asmenys jÄ privalo atlyginti visi kartu (solidariai), o kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių;

2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos                  2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008).Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti.

Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ . Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.).Kasacinis teismas, spręsdamas notarų civilinės atsakomybės klausimus taip pat yra akcentavęs, kad teismai turi atsižvelgti, ar žalÄ padarę asmenys veikė nesusitarę, ar veikė skirtingu laiku, ar jų kaltė buvo skirtingų kaltės formų, ir pagal tai spręsti, ar nėra pagrindo taikyti dalinę, bet ne solidariÄ jÄ atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008.

Teismų praktika. 2008, 29). Taigi, sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji ar dalinė atsakomybė, bÅ«tina nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobÅ«dį, t. y. kaip atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ar jos padidėjimÄ . Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                     Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                          Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorio tvirtinimo metu atsakovei notarei S. K. buvo pateiktas V. M. pagamintas netikras dokumentas – kompiuterinės technikos pagalba atspausdintas įgaliojimas, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y., kad Vilniaus miesto 1 notarų biure, G. V. M. įgaliojo D. Č. parduoti G. V. M. priklausantį 0,2000 ha žemės sklypÄ su jame esančiais pastatais už 2 504,221 Lt (pagal vidutinę vertę rinkoje). Taip pat 2008 m. rugsėjo 5 d. sandorio sudarymo metu notarei buvo pateikta netikra G.

V. M. iÅ¡tuokos liudijimo AC Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, tariamai patvirtinantys, kad 1993 m. birželio 28 d. buvo nutraukta santuoka tarp G. V. M. ir iÅ¡galvoto asmens – R. M., patvirtinta netikru Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarės G. P. antspaudo spaudu ir netikru, imituotu notarės G. P. paraÅ¡u. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Å¡ios nutarties 30 punkte nurodyti trečiųjų asmenų veiksmai rodo, jog notarė buvo suklaidinta organizuotoje grupėje veikiančių asmenų, kurie apgaule, turėdami tikslÄ savo ir kitų naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , pasinaudojo suklastotais dokumentais.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl notarės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės neteisėtus veiksmus (atsakovė nesilaikė jai kaip profesionalei keliamų griežtesnių rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų) ir kilusias pasekmes (atsakovės 2008 m. rugsėjo 5 d. suklastotų dokumentų pagrindu patvirtintas sandoris sudarė sÄ lygas nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ Ä¯teisinti UAB „Liepų kalnas“ vardu ir jį legalizuoti) sieja netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, t. y. jei atsakovė bÅ«tų atsisakiusi tvirtinti sandorį, tikėtina, kad nusikalstamu bÅ«du įgytas turtas nebÅ«tų buvęs įteisintas.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad notarės veiksmai (neveikimas), kaip liudija baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės, nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, o jos veiksmai (neveikimas) padaryti nežinant apie trečiųjų asmenų tikslus ir ketinimus bei skirtingu laiku.Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamu atveju solidariai žalos priteisimas iÅ¡ atsakovės neužtikrintų proporcingumo tarp jos neteisėtų veiksmų pobÅ«džio ir reikÅ¡mės neigiamiems padariniams, nes, kaip nurodyta anksčiau, atsakovė ir kiti žalÄ padarę asmenys veikė nesusitarę, ne vienu metu, jų kaltė buvo skirtingų kaltės formų.

Solidariosios atsakomybės taikymas Å¡iuo atveju reikÅ¡tų, kad asmens, kurio neatidumu ir nerÅ«pestingumu buvo pasinaudota nusikalstamais tikslais ir panaudojant apgaulę, atsakomybė prilygtų organizuotoje grupėje veikiančių asmenų, turėjusių tikslÄ nusikalstamu bÅ«du savo ir kitų naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , atsakomybei. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės prievolė nagrinėjamu atveju yra dalinė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors žala kilo dėl kelių asmenų veiksmų, tačiau ieÅ¡kovai, remiantis dispozityvumo principu, įgyvendino savo procesines teises ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo tik atsakovei, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo ribas, nesprendžia dėl kitų asmenų konkrečios atsakomybės dalies.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas           2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017 nepripažino nepagrįstomis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos                  2016 m. spalio 25 d. sprendimo 29 punkte nurodytų išvadų, kad VĮ Registrų centras nagrinėjamu atveju neturi teisinio ryšio nei su viena iš šalių ir su ginčo teisiniu santykiu, o tik vykdo valstybės pavestas funkcijas – registruoti daiktus, daiktines teises, juridinius faktus.Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovės kaltės laipsnio ir atsakomybės dalies atsižvelgia į tai, kad jos kaltė gali kilti ir dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje                    Nr. 3K-7-645/2002; 2003 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003;

            2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013), o Å¡ioje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad nors atsakovei pateiktų dokumentų klastojimo faktas nustatytas tik atlikus specialųjį tyrimÄ , tačiau minėtuose dokumentuose esantys akivaizdÅ«s trÅ«kumai (netinkami rekvizitai, paraÅ¡ai, neatitinkantys kituose dokumentuose esančių) privalėjo sukelti atsakovei pagrįstų abejonių dėl Å¡ių dokumentų tikrumo, o kilus abejonių, ji privalėjo atsisakyti tvirtinti tokį sandorį.

Atsakovė, tvirtindama nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ypač atsižvelgdama į tai, kad turto savininkas nedalyvavo sudarant sandorį, privalėjo įsitikinti sandorį sudarančių asmenų tapatybe ir jų parašų tikrumu, t. y ne tik atidžiai apžiūrėti parašus, esančius asmens dokumentuose ir įgaliojime, bet ir juos palyginti su parašais, esančiais kituose dokumentuose. Dėl šių priežasčių atsakovė atidžiai nepatikrinusi jai pateiktų dokumentų, nesilaikė jai kaip profesionalei keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų            (2017 m. birželio 22 d. nutarties 52, 55 punktai).

Taigi, Å¡iuo atveju yra nustatyta, kad notarės kaltė yra nulemta jos nepakankamo atidumo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jos kaltės laipsnis nelaikytinas tokiu dideliu, kad lemtų prievolę atlyginti visÄ ar didžiÄ jÄ jos dalį, todėl konstatuoja, kad Å¡iuo atveju atsakovės kaltės laipsnis sudaro                     20 procentų ir ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteistina 46 339,20 Eur žalos atlyginimo                        (231 696,01 Eur x 20 proc.).Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 62 straipsnyje nustatyta, kad notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , vykdant notaro profesinę veiklÄ , atlygina draudikas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ draudimo sumos.

Kasacinio teismo praktikoje ne vienÄ kartÄ konstatuota, kad esant draudiminiam įvykiui pagal notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį trečiojo asmens patirtÄ Å¾alÄ turi atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas (notaras) yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 22 d. nutartis byloje                    Nr. 3K-3-336/2000, 2006 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-25/2006).

Nors ginčo tarp Å¡alių nėra, kad atsakovės notarės S. K. profesinė civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu, tačiau byloje nėra nei atsakovės profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties, nei profesinės civilinės atsakomybės draudimo poliso. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra reiÅ¡kiamas, todėl žalÄ priteisti iÅ¡ draudiko nagrinėju atveju nėra pagrindo, nes bÅ«tų peržengti byloje pareikÅ¡ti reikalavimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad Å¡is sprendimas neeliminuoja draudiko pareigos, atsižvelgiant į draudimo sutarties sÄ lygas ir teisės aktus, suteikti atsakovei draudiminę apsaugÄ .Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Å alių iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ­â€“ Rekomendacijos).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės reikalavimÄ Å¡ioje byloje tenkinti 20 procentų (231 696,01 Eur x 20 proc.), todėl keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas.Nustatyta, kad ieÅ¡kovai sumokėjo 3 475,44 Eur (12 000 Lt) žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio pateikimÄ (t.

I, b. l. 56–58a). Kadangi ieÅ¡kovų reikalavimai patenkinti 20 procentų, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteistinos 695,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 5 066,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateikė į bylÄ bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (t. I, b. l. 190–191, 192–195; t. II, b. l. 107–112). Pagal bylos duomenis, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apima ir atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes už jas atsiskaitė trečiasis asmuo.

Suteiktos teisinės paslaugos detalizuotos                2015 m. lapkričio 24 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų. Nors šiame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodomos įvairios teisinės paslaugos (pvz. teisinės išvados teikimas, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, susipažinimas su atsiliepimais į ieškinį), tačiau vertinant jų dydį pagal Rekomendacijas, jie priskirtini atitinkamoms platesnėms Rekomendacijose nurodytoms teisinėms paslaugos, atsižvelgiant į jų pobūdį.

Ä®vertinus praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, matyti, kad Rekomendacijų prasme                      2015 m. birželio 12 d. patirtos 2 756 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos apėmė atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų, atsakovės tripliko ir praÅ¡ymo teismui parengimÄ . 2015 m. liepos 3 d. patirtos 630 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos apėmė trečiojo asmens bei atsakovės atstovavimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 2015 m. liepos 21 d. teismo posėdyje. 2015 m. rugpjūčio 25 d. patirtos 918,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos apėmė trečiojo asmens ir atsakovės atstovavimÄ 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. spalio 27 d. ir 2015 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžiuose, 2015 m. lapkričio 24 d. patirtos 761,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos apėmė dviejų praÅ¡ymų teismui pateikimÄ ir trečiojo asmens bei atsakovės atstovavimÄ 2015 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje.

Ä®vertinusi Å¡ias trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už jo ir atsakovės atstovavimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktai).Teisėjų kolegija, priimdama naujÄ sprendimÄ (ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies) Å¡ioje civilinėje byloje atitinkamai keičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovų trečiajam asmeniui priteisia             4 053 Eur (5 066,25 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

IÅ¡ ieÅ¡kovų ir atsakovės taip pat priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgus į bylos duomenis, Å¡i prievolė jau įvykdyta (t. III, b. l. 45, 115).Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovai nurodė patyrę 2 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro apeliacinio skundo paruoÅ¡imas ir teisinės konsultacijos, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imas. Ä®vertinusi Å¡ias ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7, 8.10, 8.11,                    8.19 punktai).

Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 1 501 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateikė į bylÄ bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (t. II, b. l. 148; t. III, b. l. 4–6). Pagal                              2016 m. gegužės 20 d. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro trečiojo asmens ir atsakovės apeliacinio skundo paruoÅ¡imas ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imas.

Ä®vertinusi Å¡ias trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7, 8.10, 8.11 punktai).IeÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas 20 procentų, todėl ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteistina 480 Eur (2 400 Eur x 20 proc.), o trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovų 1 200,8 Eur (1 501 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovams žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundÄ atidėtas iki sprendimo priėmimo byloje, o ieÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas 20 proc., valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina 2 780 Eur žyminio mokesčio suma, o iÅ¡ atsakovės 695 Eur žyminio mokesčio dalis, atsižvelgus į bylos duomenis, Å¡i prievolė jau įvykdyta (t.

III, b. l. 45, 115).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017 bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ paliko spręsti teismui, iÅ¡nagrinėsiančiam bylÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovai už kasacinio skundo pateikimÄ sumokėjo 2 259 Eur žyminio mokesčio. Trečiasis asmuo už atsakovės kasacinį skundÄ sumokėjo 912 Eur žyminio mokesčio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017 panaikinus sprendimÄ dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinius skundus grÄ Å¾intinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).IeÅ¡kovai kasacinės instancijos teisme patyrė 2 080 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pateikė į bylÄ bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (t. III, b. l. 173–174). Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro kasacinio skundo parengimas, atsiliepimo į kasacinį skundÄ parengimas. Ä®vertinusi Å¡ias ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7, 8.13, 8.14 punktai).Kasacinės instancijos teisme trečiasis asmuo patyrė 2 493,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pateikė į bylÄ bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (t.

III, b. l. 169–171). Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro atsakovės kasacinio skundo parengimas, pareiÅ¡kimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo parengimas, atsiliepimo į kasacinį skundÄ parengimas. Ä®vertinusi Å¡ias trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7, 8.13, 8.14, 8.16 punktai).Atsižvelgusi į procesinės bylos baigtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteistina 416 Eur (2 080 x 20 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo, o trečiajam asmeniui iÅ¡ ieÅ¡kovų 1 995 Eur (2 493,75 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. pažymÄ kasacinis teismas turėjo 24,85 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies             3 punktas). IÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina 19,88 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, o iÅ¡ atsakovės 4,97 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnis).Dėl procesinės bylos baigtiesRemdamasi pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniai argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad nustačius sÄ lygas notarės profesinei civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti, 46 339,20 Eur priteistina iÅ¡ atsakovės notarės S. K., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Teisėjų kolegija, atsižviegdama į tai, kad pagal bylos duomenis, kasacinės instancijos teismo panaikintas ankstesnis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo Å¡alių įvykdytas, konstatuoja, kad Å¡iuo sprendimu yra sukuriamos iÅ¡ dalies analogiÅ¡kos prievolės Å¡alims (priteisiamas iÅ¡ esmės tas pats žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo dydis).

Teisėjų kolegija taip pat nustato Å¡alių įvykdytų prievolių pagal Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 25 d. sprendimÄ santykį su Å¡iuo sprendimu nustatytinomis prievolėmis Å¡alims. Å iuo sprendimu ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės yra priteisiama 1 175,09 Eur (695,09 Eur + 480 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo ir 46 339,20 Eur žalos atlyginimo. Trečiajam asmeniui          AIG Europe Limited (Finland Branch) iÅ¡ ieÅ¡kovų yra priteisiama 5 253,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo (4 053 Eur + 1 200,80 Eur).

Vykdant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 25 d. sprendimÄ , atsakovė 2016 m. lapkričio 8 d. pervedė ieÅ¡kovams po 145 Eur (viso – 290 Eur; t. III, b. l. 113–114), o trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) 2016 m. lapkričio 11 d. atitinkamai 20 745,25 Eur ir 20 745,25 Eur (viso – 41 490,5 Eur; t. III 117–118), iÅ¡ viso ieÅ¡kovams pervesta 41 780,50 Eur (41 490,50 Eur + 290 Eur). Å alys taip pat įvykdė prievoles susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme bei 2 780 Eur ir          695 Eur žyminio mokesčio valstybei prievolę (t.

III, b. l. 45, 115). Taigi, vykdytina Å¡io sprendimo dalis sietina tik su tomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis, kurios yra priteisiamos papildomai.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų T. P. ir L. P. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarei S. K. patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovams T.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės notarės S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46 339,20 Eur (keturiasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir 20 ct) žalos atlyginimo.Priteisti ieškovams T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 695,09 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 9 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.Priteisti iš ieškovų T.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 780 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.Priteisti iÅ¡ atsakovės S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 695 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį į valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.Priteisti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio asmens kodas FI24885827) iÅ¡ ieÅ¡kovų T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 053 Eur (keturis tÅ«kstančius penkiasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.Priteisti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio asmens kodas FI24885827) iÅ¡ ieÅ¡kovų T.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200,80 Eur (tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų ir 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.Priteisti ieÅ¡kovams T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės notarės S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 480 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.GrÄ Å¾inti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio asmens kodas FI24885827) 912 Eur (devynis Å¡imtus dvylika eurų) žyminio mokesčio už atsakovės notarės S. K. kasacinio skundo padavimÄ .GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovams T.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 259 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis eurus) už kasacinio skundo padavimÄ .Priteisti ieÅ¡kovams T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės notarės S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 416 Eur (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo.Priteisti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) (juridinio asmens kodas FI24885827) iÅ¡ ieÅ¡kovų T.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 995 Eur (tÅ«kstantį devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,88 Eur (devyniolika eurų ir 88 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimo į valstybės biudžetÄ . Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.Priteisti iÅ¡ atsakovės S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,97 Eur (keturis eurus ir 97 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimo į valstybės biudžetÄ .

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Teisėjai                                                                                                        ArtÅ«ras Driukas                                                                                                                                   Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                      Alvydas PoÅ¡kus