8b3ee39d-aef0-4604-963b-be4daef2f294 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-8841-811/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02632-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. F., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. F. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiÅ¡kėjo A. F. skundas (b. l. 1 – 2), kuriame pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 30 000 Eur (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpyje nuo 2012-02-24 iki 2013-04-05 buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) žiauriomis ir nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis: kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau gyvenamojo ploto, nei nustatyta teisės aktuose, dėl to pareiÅ¡kėjas buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo drėgna, pareiÅ¡kėjas negalėjo atidaryti langų, todėl buvo tvanku, kameros buvo neventiliuojamos. Fiziniam aktyvumui buvo skiriama tik viena valanda per dienÄ , kai pareiÅ¡kėjas galėdavo iÅ¡eiti į pasivaikščiojimų kiemelį, tačiau pareiÅ¡kėjas ne visada bÅ«davo iÅ¡vedamas į pasivaikščiojimų kiemelį taip pažeidžiant LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės reikalavimus. Nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo netinkamai įrengtas ir neatskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, todėl pareiÅ¡kėjui trÅ«ko privatumo.

Taip pat nurodė, kad kamerose neveikė specialus mygtukas, skirtas pareigÅ«nams iÅ¡kviesti, tai pareiÅ¡kėjui keldavo didelį susirÅ«pinimÄ , nes gaisro ar kitos nelaimės atveju nebÅ«tų galėjęs iÅ¡sikviesti pareigÅ«nų. Nurodė, kad dienos metu kamerose bÅ«davo tamsu ir visÄ parÄ bÅ«davo įjungta dieninė lempa, kuri pareiÅ¡kėjui dirgino akis, todėl pareiÅ¡kėjui susilpnėjo regėjimas.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė didelį stresÄ , neigiamas emocijas, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , buvo pažeminta jo garbė ir orumas.

Laikymas LukiÅ¡kių TI-K jam buvo traumuojanti patirtis, todėl neturtinę žalÄ Ä¯vertino 30 000 Eur.PareiÅ¡kėjas 2015-09-17 teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K ne nuo 2012-02-24, o nuo 2012-02-17. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nesutinka su LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu, nurodė, kad 2012-04-26 vakare, 2012-04-27 ryte, 2012-05-03 ryte, 2012-05-04 ryte, 2012-12-07 ryte, 2012-12-11 ryte, 2012-12-18 ryte, 2013-01-23 ryte, 2013-02-04 ryte ir 2013-02-22 ryte nors vienu metu LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomi du asmenys, tačiau kameros buvo apstatytos baldais, todėl vienam kameroje laikomam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 kv. m. ploto.

Patikslino, kad kamerose Nr. 156 ir Nr. 183 buvo įrengtas vienas stalas ir dvi kėdės, todėl pareiÅ¡kėjui tekdavo laukti, kol kiti asmenys kameroje pavalgys ir tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Taip pat pažymėjo, kad bÅ«davo iÅ¡vedamas pasivaikščioti apie 6 val. ryto, todėl laiku negaudavo pusryčių. Nurodė, kad kamerose Nr. 156 ir Nr. 183 langai atsidarydavo ne iki galo, todėl kameros bÅ«davo prastai vėdinamos ir karÅ¡tuoju metų laiku bÅ«davo labai karÅ¡ta. Taip pat nurodė, kad dėl kamerose neįrengtų saugumo mygtukų jautėsi nesaugiai, tačiau patikslino, kad jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpyje nuo 2012-02-17 iki 2013-04-05 poreikio iÅ¡kviesti pareigÅ«nus saugumo mygtukais nekilo.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K jis raÅ¡tu į pareigÅ«nus nesikreipė, dėl nusilpusių akių į medikus taip pat nesikreipė.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime (b. l. 10 – 19) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2012-02-17 iki 2013-04-05 (b. l. 10 – 13). Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose – nenustatomos.

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Pažymėjo, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954, kuris yra nuolat virÅ¡ijamas, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Nurodė kad, LukiÅ¡kių TI-K kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos 24 punkte numatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

Vedami pasivaikščioti suimtieji turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ . Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų ir tik jei su tuo sutinka suimtasis. PaaiÅ¡kino, kad kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose sėdintys suimtieji bei nuteistieji asmenys, todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .

PraÅ¡o taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ trijų metų ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ atmesti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpyje nuo 2012-02-17 iki 2013-04-05. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime prašė taikyti trejų metų senaties terminÄ .Byloje yra aktualus ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ .

Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.). PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2012-02-17 iki 2013-04-05, tačiau Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundÄ dėl LukiÅ¡kių TI-K patirtos neturtinės žalos iÅ¡siuntė 2015-05-08 (b. l. 3).

PareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ laikotarpyje nuo 2012-02-17 iki 2012-05-07 vėliausiai sužinojo 2012-05-07. Taigi skundÄ dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo laikotarpyje nuo 2012-02-17 iki 2012-05-07 galėjo pateikti iki 2015-05-07, tačiau į teismÄ su skundu kreipėsi 2015-05-08 - praleidęs trejų metų senaties terminÄ reikalavimams priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpyje nuo 2012-02-17 iki 2012-05-07. Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujintas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias Å¡io termino praleidimo priežastis ir pateikti Å¡ias priežastis patvirtinančius įrodymus.

PareiÅ¡kėjui 2015-07-16 buvo įteiktas atsakovės atstovo atsiliepimas (b. l. 44), kuriame praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjas nei skunde nei 2015-09-17 teismo posėdyje nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių galėtų bÅ«ti atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas. PareiÅ¡kėjas dėl jo pažeistų teisių teigia patyręs didelį stresÄ , neigiamas emocijas, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , buvo pažeminta jo garbė ir orumas, laikymas LukiÅ¡kių TI-K jam buvo traumuojanti patirtis.

Jei pareiÅ¡kėjas jautė tokius iÅ¡gyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Å iuo aspektu pažymėtina, jog neturtinę žalÄ sudarantys subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiÅ¡kai. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo Å¡alis raÅ¡tu reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, taip pat į tai, kad teismas nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiÅ¡kėjui laiku ginti savo teises, taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti laikotarpyje nuo 2012-02-17 iki 2012-05-07 jam padarytÄ neturtinę žalÄ .

Atitinkamai nevertintinos pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2012-02-17 iki 2012-05-07. Ginčas nagrinėtinas dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpyje nuo 2012-05-08 iki 2013-04-05.Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Vienas iÅ¡ aspektų, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiÅ¡kėjo laikymas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 d. įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.2. punktas (redakcija nuo 2010-04-30 d.) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Iš byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo (b. l. 10 – 19) matyti, kad pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu, Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpyje nuo 2012-05-08 iki 2013-04-05 - 333 dienas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpyje vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus Å¡iomis dienomis: 2012-12-07 ryte; 2012-12-11 ryte; 2012-12-18 ryte; 2013-01-23 ryte; 2013-02-04 ryte ir 2013-02-22 ryte – iÅ¡ viso 3 dienos. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ kamerose, turi bÅ«ti atsižvelgiama į kamerų užstatymÄ baldais. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ .

Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Ä¯ kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama (LVAT 2014-10-30 nutartis A575-1884/2014). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta (b. l. 12-13), kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2013-04-05 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 156, kurios plotas 7,94 kv.m., 2012-12-07, 2012-12-11, 2012-12-18, 2013-01-23, 2013-02-04 ir 2013-02-22 rytais, Å¡iais laiko tarpais pareiÅ¡kėjui tekdavo 3,97 kv. m. gyvenamojo ploto ir tai visiÅ¡kai atitiko Taisyklių 111.2. punkto reikalavimus.

Likusias 330 dienų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 183 ir Nr. 156 pažeidžiant jo teises į tinkamas laikymo sÄ lygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų (kameroje Nr. 183, kurios plotas 7.94 kv.m. ir kameroje Nr. 156, kurios plotas 7,94 kv.m. pareiÅ¡kėjui vidutiniÅ¡kai tekdavo nuo 2 kv. m. iki 2,65 kv. m. gyvenamojo ploto) ir buvo mažesnis nei 3,6 kv. m.Pastebėtina, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandić and Jović v. Slovenia (pareiÅ¡kimo Nr.5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl and others v. Slovenia (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir LukiÅ¡kių TI-K atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir dėl per mažo stalo, bei kėdžių trÅ«kumo.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo sÄ lygų visiems kameroje esantiems asmenims vienu metu valgyti, todėl pareiÅ¡kėjui tekdavo laukti kol kiti asmenys pavalgys ir jo maistas atÅ¡aldavo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti stalas (1 vnt.) ir taburetės (po vienÄ vienam asmeniui) arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad visose kamerose, yra po vienÄ stalÄ ir lentynÄ maisto produktams laikyti, atsižvelgiant į kameros dydį. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims susidėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad prašė LukiÅ¡kių TI-K administracijos iÅ¡duoti jam papildomų baldų, o Å¡i atsisakiusi tÄ padaryti. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nurodė, kad į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais nesikreipė. Å iÄ aplinkybę patvirtina LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Ūkio skyriaus 2015-05-27 pažyma Nr. 24-3340 „Dėl A. F. skundo“ (b. l. 22). PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nepripažintina atskiru pažeidimu pagal Konvencijos 3 straipsnį, o kituose teisės aktuose tai nėra reglamentuojama ir negali lemti neteisėtų veiksmų, todėl LukiÅ¡kių TI-K savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių Å¡iuo atžvilgiu nepažeidė.PareiÅ¡kėjas žalÄ kildino ir dėl tualeto atitvėrimo, nurodė, kad tualetas nuo gyvenamųjų patalpų buvo atitvertas ne didesne nei 1,5 m. sienele, todėl pareiÅ¡kėjui trÅ«ko privatumo.

Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 d. įsakymu Nr. V-176. Šių taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

LukiÅ¡kių TI-K, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, atsiliepime nurodė, kad visose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, Å¡i patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro aukščio pertvara. Tai visiÅ¡kai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Nors pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ sanitarinio mazgo atitvėrimo tvarka, tačiau teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl sanitarinio mazgo atitikties teisės aktų reikalavimams nenustatytas.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl kamerose buvusios didelės drėgmės bei prastos ventiliacijos. Pagal Higienos normos 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant didelės drėgmės kamerose.

Lukiškių TI-K pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pareiškėjas 2015-09-17 teismo posėdyje nurodė, kad langai nevisiškai atsidarydavo, nes juos užstodavo grotos, bei stiklas buvo aptrauktas tinklu, todėl, pareiškėjo teigimu, tokie langai nėra pritaikyti kamerų vėdinimui. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 d.

įsakymu Nr. V-176 dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo 14.1 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. PareiÅ¡kėjo 2015-09-17 teismo posėdyje nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisės aktus Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildino ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 183 ir Nr. 156 neveikė signaliniai mygtukai.

Dėl Å¡ios pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės pažymėtina, kad signalinių mygtukų įrengimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.4 punktas, tačiau nuo 2010-01-27 Å¡i nuostata neteko galios, vadinasi, nuo 2010-01-27 reikalavimas kamerose įrengti signalinius mygtukus nebegalioja. Kituose teisės aktuose signalinių mygtukų įrengimas nėra reglamentuojamas ir signalinių mygtukų neįrengimas negali lemti neteisėtų veiksmų, todėl LukiÅ¡kių TI-K savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių Å¡iuo atžvilgiu nepažeidė.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildinÄ ir iÅ¡ to, kad jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu kamerose dienos metu bÅ«davo tamsu, todėl nuolat degdavo dieninė lempa, kuri dirgino pareiÅ¡kėjo akis.

Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apÅ¡vietimas, galimybė gauti natÅ«ralios Å¡viesos yra svarbus teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos apÅ¡vietimo reikalavimus nustato Higienos normos 22 ir 23 punktai. Pagal Å¡iuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K dėl netinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl prasto apÅ¡vietimo, nenurodė kokiu pagrindu padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , nepateikė jokių medicininių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo regos bÅ«klės pablogėjimÄ . PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas nurodė dėl regos į gydytojus nesikreipęs, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl netinkamo kameros apÅ¡vietimo laikytini neįrodytais ir atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildinÄ ir iÅ¡ to, kad ne visada galėdavo pasinaudoti teise pasivaikščioti LukiÅ¡kių TI-K kiemelyje.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai netinkamai įgyvendino Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, kadangi pareiškėjui tekdavo apie 6 val. ryte, pusryčių metu pasivaikščioti kiemelyje. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje nustatyta, kad nuo 6 val. 30 min. iki 12 val. 30 min. arba nuo 13 val. 30 min. iki 17 val. 30 min. suimtiesiems arba nuteistiesiems yra sudaroma galimybė pasivaikščioti Lukiškių TI-K kiemeliuose.

Kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas. Å io įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K administracija pareiÅ¡kėjui į dienÄ suteikdama vienÄ pasivaikščiojimo valandÄ teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Duomenų, jog pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų suteikta galimybė pasivaikščioti dienotvarkėje nustatytu metu nėra, prieÅ¡ingai atsiliepime patikslinta, kad pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga ir pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir praÅ¡ytų pasivaikščiojimus organizuoti vėliau.

PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracijai skundų neteikė. PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo dienotvarkės organizavimo yra abstraktaus pobÅ«džio, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini.Teismo nustatytos aplinkybės, kad 330 dienų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (330 dienų), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis priteisiama nuo 3 iki 5 eurų (LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015;

LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamuoju atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 1320 Eur (4 Eur x 330 d.) suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 30 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. F. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. F., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1320 Eur (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt eurų) neturtinės žalos.Likusios skundo dalies netenkinti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                 Violeta Petkevičienė