2022-11-16 Nr. AB-27708-3-61-3-01879-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1152-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01879-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Telšių RATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. L. 237,15 Eur vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 19,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 18,15 Eur advokato pagalbai apmokėti bei 1,71 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:

2.1. Telšių RATC yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.

2.2. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini) savininku įsiskolinimo laikotarpiu buvo A. L. Atsakovas yra nesumokėjęs pareiškėjui 237,15 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

3. Atsakovas A. L. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014 pažymėjo, jog vietinė rinkliava vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, tačiau, jeigu objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir nedaro atliekų, kaip taip apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatuose.

3.2. Remiantis minėta LVAT praktika, atsakovas A. L. nėra atliekų turėtojas ir už savo turimas praktiškai nenaudojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) neprivalo mokėti rinkliavos mokesčio, nes: 1) atsakovas bute nenaudojo elektros energijos, nes ji nėra įvesta; 2) į butą nėra tiekiamas vanduo; 3) į butą nėra įvestos dujos, nėra šildymo, nėra viryklės. Vadinasi, butas yra negyvenamas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo Telšių RATC prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 237,15 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o kitą prašymo dalį atmetė.

5. Teismas, vadovaudamasis Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai, su vėlesniais pakeitimais, kurie galiojo iki 2017 m. kovo 1 d.) 45 punktu bei nuo 2017 m. kovo 1 d. galiojančių 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintų Nuostatų (toliau – ir 2017 m. Nuostatai) 51 punktu, nustatė, jog atsakovui A. L. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybė (2020 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija), todėl jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Kartu teismas pažymėjo, jog tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkas gyvenamuoju būstu nesinaudoja, vietinė rinkliava gali būti mažinama tik būsto savininkui įgyvendinus Nuostatų ar 2017 m. Nuostatų reikalavimus. Apie mokėtinas vietinės rinkliavos sumas pareiškėjas atsakovą informavo pranešimais, kuriuose buvo išaiškinta deklaracijų, kuri reikalinga norint nemokėti kintamosios vietinės rinkliavos dalies, pateikimo tvarka. Nėra duomenų, kad šie pranešimai atsakovui buvo neįteikti, taip pat nėra duomenų, jog atsakovas pareiškėjui savalaikiai būtų pateikęs Nuostatų 37 ar 40 punktuose bei 2017 m. Nuostatų 37 ir 38 punktuose nurodytus dokumentus ir jam buvo pritaikyta vietinės rinkliavos lengvata. Teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateikti 2021 m. rugsėjo mėnesio susirašinėjimai su vandens ir elektros tiekėjais dėl nesinaudojimo vandens tiekimo paslaugomis ir galimai nesančiu elektros tiekimo sistemoje objektu (duomenys neskelbtini), nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas kokia nors forma skolos susidarymo laikotarpiu, nustatytais Nuostatų terminais, būtų informavęs rinkliavos administratorių, teikęs prašymą ar minėtą Deklaraciją ir tuo pranešęs apie nesinaudojimą būstu.

6. Teismas atkreipė dėmesį, jog vietinės rinkliavos skola už 2017 m. ginčo laikotarpį atsakovui buvo apskaičiuota dar 2017 m., o pranešimai apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą ir prašymai ją sumokėti atsakovui buvo siunčiami 2017 m., 2018 m., 2019 m., t. y. galiojant ankstesnei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog 5 metų ieškinio senaties terminas, pareiškėjui kreipusis į teismą 2021 m., nebuvo praleistas.

7. Įvertinęs teisinį reglamentavimą bei bylos faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį tenkino.

8. Vertindamas pareiškėjo prašymo dalį priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, jog Telšių RATC struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius, kuriame dirba ir skolų administravimo specialistai. Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl, teismo vertinimu, prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III. 9. Atsakovas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

10. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), todėl jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės tarybos priimtais nuostatais, rinkliavos mokėtojai yra nevisi nekilnojamojo turto savininkai ar valdytojai, o visi Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojai, kurie valdo nekilnojamąjį turtą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekos. Akivaizdu, kad nekilnojamojo turto savininkas, kuris nesinaudoja turtu, ten negyvena, nesinaudoja elektra, vandeniu ar kitomis komunalinėmis paslaugomis, negali būti nei atliekų darytojas, nei atliekų turėtojas. Kadangi atsakovui priklausančioms patalpoms nėra teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, jam neturėtų būti skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis.

10.2. Pagal nuoseklią LVAT praktiką jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog asmens veikloje jokios atliekos nesusidaro, tais asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog jis negali būti laikomas nei teršėjus, nei atliekų turėtoju, nes jis nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis nesinaudojo.

10.3. Teismas netyrė ir neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų. Atsakovas neneigia, kad neinformavo rinkliavos administratoriaus apie nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu, jis, pateikdamas susirašinėjimą, siekė įrodyti, kad jis nebuvo atliekų turėtoju.

11. Pareiškėjas Telšių RATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

11.1. Pagal LVAT nutartį, kuria remiasi atsakovas, vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai, jog atsakovas „nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir jame negyvena“, savaime nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šios aplinkybės galėtų būti prielaida tik spręsti dėl atsakovo atleidimo nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą teisės aktų nustatyta tvarka (žr., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2104-442/2016).

Pagal 2017 m. Nuostatų 38 punktą rinkliavos mokėtojai gali būti atleidžiami nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios, jeigu administratoriui deklaruoja, jog einamaisiais metais susidarantį laikotarpį, ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip metai, nesinaudos komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, priskirta konkrečiam jo valdomam nekilnojamojo turto objektui. Tokiu atveju tokiems rinkliavos mokėtojams deklaruotu laikotarpiu komunalinių atliekų tvarkymo paslauga nebus teikiama. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, administratoriui turi pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją, kurios formą nustato administratorius.

Deklaruotas laikotarpis prasideda nuo deklaracijos pateikimo dienos (2017 m. Nuostatų 39 p.). Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų deklaraciją pateikęs rinkliavos mokėtojas administratoriui privalo pateikti elektros energijos tiekėjo pažymą apie per deklaruotą laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį (sunaudotas elektros energijos kiekis per metus neturi viršyti 100 kWh). Kintamoji rinkliavos mokesčio dalis perskaičiuojama tik gavus elektros energijos tiekėjo pažymą (2017 m. Nuostatų 40 p.).

Jeigu deklaraciją pateikęs rinkliavos mokėtojas per Nuostatų 40 punkte nustatytą terminą tokių dokumentų nepateikia arba pateikti dokumentai patvirtina, kad deklaravimo laikotarpiu elektros energijos kiekis viršija šių Nuostatų 40 punkte nurodytas reikšmes (100 kWh), administratorius netaiko mokesčio kintamosios dalies sumažinimo (2017 m. Nuostatų 41 p.). Atsakovas Nuostatų nustatyta tvarka įsiskolinimo laikotarpiu neteikė pareiškėjui jokių dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti atleidžiamas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo.

11.2. Pagal LVAT praktiką vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu (žr., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010), todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad atliekų surinkimas iš jam priklausančio nekilnojamojo turto objekto nevyksta, komunalinių atliekų tvarkymo paslauga jam nuosavybės teise priklausančioms patalpoms nėra teikiama, todėl nėra pagrindo mokėti už paslaugą, kurios negavo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Telšių RATC prašymo priteisti iš atsakovo 237,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 19,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo Telšių RATC prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 237,15 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o kitą prašymo dalį atmetė.

14. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad jis nelaikytinas atliekų turėtoju ar atliekų darytoju, todėl neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Šioje byloje taikytini Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. vasario 28 d.) (toliau – ir 2013 m. Nuostatai) ir Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.).

17. Pagal 2013 m. Nuostatų 6 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, o pagal 2017 m. Nuostatų 51 punktą vietinę rinkliavą privalo mokėti visi Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba įgalioti asmenys.

18. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (2020 m. gruodžio 17 d. duomenimis) patvirtina, kad būtent atsakovas nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosavybes teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį ir apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Pats atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų, kad jis buvo minėto nekilnojamo turto objekto savininkas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taip pat byloje nenustatyta, kad aptariamą nekilnojamojo turto objektą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. būtų valdę ar naudoję kiti asmenys tam tikrų teisių į butą pagrindu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas, kaip vienintelis registruotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, minėtu laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas tiek 2013 m. Nuostatų, tiek 2017 m. Nuostatų prasme.

19. LVAT praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).

20. Taigi atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o nuo jos mokėjimo (dalies mokėjimo) galėjo būti atleistas tik 2013 m. Nuostatuose ir 2017 m. Nuostatuose nustatyta tvarka. Visgi byloje duomenų, kad atsakovas būtų siekęs būti atleistas nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo 2013 m. Nuostatuose ir (ar) 2017 m. Nuostatuose nustatyta tvarka, nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats atsakovas. Todėl atsakovui nėra pagrindo nemokėti vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2013 m. Nuostatų ir 2017 m. Nuostatų nustatyta tvarka.

21. Nors LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018), tačiau LVAT savo naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių, tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021). Taigi neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka. Todėl atsakovas 2017 m. Nuostatų taikymo atveju, kuriuose nustatytos pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys, nuo pastovios rinkliavos dedamosios dalies bet kuriuo atveju vien dėl atliekų nesusidarymo negalėtų būti atleidžiamas, o, kaip minėta, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų siekęs būti atleistas nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo tiek 2013 m. Nuostatuose, tiek 2017 m. Nuostatuose nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo pateikti duomenys (apie 2021 m. rugsėjo mėn. susirašinėjimai su vandens ir elektros tiekėjais dėl nesinaudotų paslaugų) nepatvirtinta, kad atsakovas informavo rinkliavos administratorių apie nesinaudojimą būstu Nuostatų ir 2017 m. Nuostatų nustatyta tvarka.

22. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismo priteista 237,15 Eur suma yra neteisingai apskaičiuotas atsakovo turimas vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pats atsakovas taip pat nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad minėta suma apskaičiuota neteisingai. Todėl konstatuotina, kad minėta 237,15 Eur suma, kaip atsakovo turimas įsiskolinimas, skundžiamu teismo sprendimu priteista pagrįstai.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Pareiškėjui nepateikus prašymą priteisti atlyginti apeliacinio proceso stadijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, šis prašymas netenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

part_160fe22abbd04047821906cbbef6b196_end