8b3de181-eebf-47cb-bc4d-07af56eacefa · Kauno apygardos teismas

Baudž. byla Nr. 1A-33-593/2017Proceso Nr. 1-01-1-28128-2015-2             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 18 d.             Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),sekretoriaujant Indrei Karpienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei,nukentėjusiajai D.

V.,iÅ¡teisintajam V. U., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d., 182 str.1 d., 214 str.1 d., 215 str.1 d., neįrodžius jo dalyvavimo darant Å¡ias veikas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. U. iÅ¡teisintas pagal BK 182 str. 1 d. dėl to, kad 2015 m. gegužės mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , t. y. avansÄ už tariamai parduodamÄ automobilį, neketinant vykdyti sandorio, t. y. parduoti automobilio „BMW X5“, tuo tikslu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbus apie minėto automobilio tariamÄ pardavimÄ ir su nukentėjusiuoju R.

K. sudarius žodinį sandorį dėl Å¡io tariamo automobilio „BMW X5“ pirkimo - pardavimo, bei pagal sutarimÄ 2015-05-11 R. K., apsimestinio sandorio įvykdymui, į jo banko sÄ skaitÄ pervedus 300 eurų, jis 2015-05-11 toliau vykdydamas bendrÄ sumanymÄ Å¡iuos, t. y. 300 eurų iÅ¡grynino bankomatuose Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tuo veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimo turto už 300 eurų.Be to, jis iÅ¡teisintas pagal BK 215 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. dėl to, kad 2015 m. gegužės mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis atliekančiais terminuotas laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto svetimo mokėjimo instrumento įgijimo, laikymo ir panaudojimo bei sukčiavimo, turėdamas tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , vykdant bendrÄ sumanymÄ tyrimo metu nenustatytiems asmenims atliekantiems terminuotas laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) 2015-05-18, tarp 12.41 val. - 14.17 val. telefonu prisistačius D.

V. banko „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju ir taip apgaule neteisėtai įgijus D. V. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. naudotojo kodÄ , slaptažodį ir prisijungimo kodus, kuriuos Å¡ie neteisėtai laikė ir tikslu apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ 2015-05-18, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ internetinę prieigÄ , apgaule pateikdami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, neteisėtai, t. y. be D.

V. žinios ir sutikimo, prisijungė prie nukentėjusiosios banko sÄ skaitos, iÅ¡ kurios, vykdant bendrÄ sumanymÄ , į iÅ¡ anksto pateiktÄ jo banko sÄ skaitÄ , neteisėtai pervedė 299 eurus, kuriuos jis tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡grynino bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tuo jis bendrininkaudamas neteisėtai apgaule įgijo elektroninę mokėjimo priemonę su elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis bei Å¡iuos panaudodamas, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimo turto už 299 eurus.3.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas iÅ¡teisindamas V. U. padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡analizuotų kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad V. U. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 182 str.1 d.,182 str.1 d., 214 str.1 d., 215 str.1 d., t. y., kad bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimÄ turtÄ , įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės identifikavimo duomenis, bei neteisėtai atliko finansines operacijas.4.

Apeliaciniame skunde prokuroras prašė skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir nuteisti V. U. pagal BK 182 str. 1 d. – 20 MGL (753,2 euro) bauda, pagal BK 214 str. 1 d. – 30 MGL (1129,8 euro) bauda, pagal BK 215 str. 1 d. – 20 MGL (753,2 euro) bauda, pagal BK 182 str. 1 d. – 20 MGL (753,2 euro) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskiras bausmes pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir galutinę bausmę paskirti 30 MGL (1129,8 euro) baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, ir galutinę bausmę paskirti 40 MGL (1506,4 euro) baudÄ . Taip pat nuteistajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.    4.1. Skunde jis teigia, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, vertino tik kaltinamojo V. U. nenuoseklius parodymus, neatsižvelgė į kitas bylos aplinkybes, t. y.

1) nusikalstamų veikų padarymo trukmę, nes pirma nusikalstama veika padaryta 2015-05-11, o paskutinė – 2015-05-18;

2) V. U. padėti paprašė jam nepažįstamas asmuo;

3) tai buvo ne vienkartinis veiksmas, kas panaikina pagrįstÄ manymÄ , jog tokios pagalbos reikia;

4) V. U., kaip visai nepažįstamam asmeniui, patikėjo ne tik pervedamus pinigus bet ir judriojo ryÅ¡io telefonÄ , kurių Å¡is galėjo ir negrÄ Å¾inti;

5) į V. U. banko sÄ skaitÄ pervesti svetimi pinigai buvo iÅ¡gryninami nedelsiant;

6) didelių pinigų, t. y. 50 eurų bei kaip vėliau aiÅ¡kino V. U. – 10 procentų pažadėjimas už iÅ¡gryninimÄ ;

7) judriojo ryÅ¡io telefono davimas V. U. dėl susisiekimo, nors V. U. turėjo ir savo judriojo ryÅ¡io telefonÄ bei buvo galima jam paskambinti ir praneÅ¡ti apie atliktus pinigų pervedimus;

8) V. U. nepasidomėjo nepažįstamo asmens tapatybe;

9) pirmoje apklausoje nenurodė, kad jis nepažįstamam asmeniui pardavė judriojo ryÅ¡io telefonÄ , tai padarė tik nustačius, jog 100 eurų į jo banko sÄ skaitÄ buvo pervesti ir iÅ¡ J. L. banko sÄ skaitos;

10) V. U. teigimu, pinigus gautus už telefono paravimÄ , taip pat iÅ¡grynino nedelsiant;

11) V. U. teigimu, pinigus gautus už telefono pardavimÄ , kurie priklausė jam Å¡is atlygino J. L..    4.2. Skunde taip pat teigiama, kad V. U. duoti parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, nes ikiteisminiame tyrime (apklaustas 2015-11-23) nurodė, kad nepažįstamas asmuo pasiÅ«lė užsidirbti 50 eurų, o teisme jis teigė, kad sutarė, jog duos nuo pervestos sumos 10 procentų. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad savo banko sÄ skaitos duomenis perdavė SMS žinute, o teisme, kad buvo nuėjęs į savo butÄ ir užrašęs savo duomenis padavė nepažįstamam asmeniui; buvo susitikęs su nepažįstamu asmeniu 2015-05-18, o teisme, kad 2015-05-11 dienÄ ; pinigus jis iÅ¡grynino sekančiÄ dienÄ , o jo banko sÄ skaitos iÅ¡klotine nustatyta, jog pinigai buvo iÅ¡gryninti tÄ pačiÄ dienÄ praėjus keletui minučių.

Esant tokioms aplinkybėms yra surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad V. U. nusikalstamas veikas padarė tyčia. Be to, kaltinime yra nurodyta kuo pasireiÅ¡kė V. U. bendrininkavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., nes V. U. žinodamas vykdomos nusikalstamos veikos mechanizmÄ bei savo vaidmenį Å¡io ir kitų nusikaltimų padaryme, suteikė savo banko sÄ skaitos numerį ir nusikalstamu bÅ«du gautus pinigus iÅ¡grynino bankomate, kurių dalį atidavė bendrininkui, iÅ¡ to gaudamas naudos ir sau.

Å iose veikose V. U. dalyvavo kaip vykdytojas, be kurio sutartų veiksmų nebuvo galimas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., padarymas.5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.6. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.                           Dėl veikų, numatytų BK 182 str. 1 d.

7. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad V. U. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 182 str.1 d.,182 str.1 d., t. y. kad jis, bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimÄ turtÄ .7.1. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.).7.2. Prokuroro skundo teiginiai, jog apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, neatsižvelgė į nusikalstamų veikų padarymo trukmę, į tai, kad V. U. padėti paprašė jam nepažįstamas asmuo, kuris patikėjo jam ne tik pervedamus pinigus bet ir savo telefonÄ , ko V.

U. galėjo ir negrÄ Å¾inti; pervesti svetimi pinigai buvo iÅ¡gryninami nedelsiant; neįvertino didelio atlygio pažadėjimo už iÅ¡gryninimÄ ; to, kad V. U. nesidomėjo nepažįstamojo tapatybe, o jam savo telefonÄ pardavė tik tada, kai į jo sÄ skaitÄ buvo pervesti J. L. pinigai, kuriuos taip pat iÅ¡grynino nedelsiant – kolegijos manymu nepagrįsti. 7.3. Kaltinamasis V. U., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, jog pinigus nuėmęs žmogui, kuris jam paaiÅ¡kino, kad jo sÄ skaita užšaldyta.

Juos nuėmęs, padavė 300 eurų. Dėl kito atvejo (J. L.) iÅ¡ policijos sužinojęs, kad pinigai jo sÄ skaitoje atsirado sukčiavimo bÅ«du, todėl policijos patarimu jis juos nukentėjusiajai grÄ Å¾ino. Teigė, jog pareigÅ«nai jį kvietė tik dėl 299 eurų iÅ¡gryninimo. Su niekuo nekalbėjo, neprisistatė jokiu asmeniu atsakingu dėl banko, tik nuėmė pinigus, nežino, iÅ¡ kur ir kaip jie buvo gauti. Jam rÅ«kant prie namų aikÅ¡telėje, ketvirtu automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“ tamsintais langais privažiavo iki tol nematytas vyras, prisistatęs Å arÅ«nu, pasiÅ«lė užsidirbti.

Sakė ir tai jautėsi iÅ¡ akcento, kad jis iÅ¡ Kauno. V. U. neturėjo pinigų maistui, neturėjo darbo, mokosi, todėl sutiko su to vyro pasiÅ«lymu, kad jis iÅ¡ jo nupirks telefonÄ bei duos pinigų už iÅ¡gryninimÄ . Apie telefoninius sukčiavimus iÅ¡ pataisos namų nebuvo girdėjęs. Davė vyrui banko sÄ skaitos numerį, vardÄ , pavardę. Sutarė, kad paskambins kada įkris pinigai, o jis nuims ir paduos. Kai įkrisdavo pinigai, tai vyras jam iÅ¡ karto paskambindavo. Nesidomėjo, kas turi jam pervesti pinigus.

Susisiekimui vyras davė telefono aparatÄ , kurį paskui jam grÄ Å¾ino, nesuprato, kodėl jam tÄ telefonÄ davė, nieko neįtarė. PirmÄ kartÄ , ne vienu kartu nuėmė 300 eurų (buvo nustatytas pinigų nuėmimo limitas, dar ėjo į bankÄ dėl limito padidinimo). Kai nuiminėjo pinigus, to vyro kartu nebuvo. Vyras atvažiavo į tÄ pačiÄ aikÅ¡telę, o jis atidavė 300 eurų, bet nieko už tai negavo, tačiau pažadėjo, kad pirks iÅ¡ jo telefonÄ už 100 eurų. Kai iÅ¡grynino 295 eurus ir juos padavė, iÅ¡ Å¡ių pinigų jam liko 25 eurai.

Pinigus padavė ar toje pačioje aikÅ¡telėje, ar prie parduotuvės – neatsimena. Žalos kitiems neatlygino, nes įtarė, kad dėl to 100 eurų už telefonÄ , jį apgavo. Kad nebÅ«tų problemų, dėdė jam patarė grÄ Å¾inti pinigus, jis ir mama davė pinigų. Kybartų pataisos namuose pažįstamų neturi.7.4. N. V. U. pateiktuose kaltinimuose pagal BK 182 str. 1 d. nurodyti jo kaip bendravykdytojo atlikti veiksmai – jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams leido pasinaudoti savo banko sÄ skaita, nurodė savo sÄ skaitos numerį, bei iÅ¡grynino sukčiavimo bÅ«du gautus pinigus, jo veiksmų dėka bendrininkai galėjo pabaigti nusikaltimÄ â€“ nekliudomai disponuoti nusikalstamu bÅ«du įgytais pinigais, tačiau iÅ¡ iÅ¡teisintojo parodymų, nėra jokių duomenų apie tai, jog jis bÅ«tų žinojęs kokias nors aplinkybes, apie melagingos informacijos nurodymÄ nukentėjusiesiems R.

K. ir D. V.. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Apie bendrininkų susitarimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes. Tačiau Å¡ioje byloje apie kokius nors V.

U. ryÅ¡ius su nukentėjusiaisiais R. K. ir D. V. ar apie jo ryÅ¡ius su asmenimis, skambinusiems minėtiems nukentėjusiesiems – nėra. Vienintelė nukentėjusiųjų sÄ saja su iÅ¡teisintuoju yra tik tai, jog R. K. ir D. V. pinigai buvo pervesti į jo sÄ skaitÄ . Tai patvirtinta bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, to neneigia ir V. U., nurodydamas aplinkybes, kuriomis jis nenustatytam asmeniui davė savo sÄ skaitos numerį. 7.5. Nors kaltinamasis pripažino atlikęs Å¡iuos objektyviosios nusikaltimo, numatyto BK 182 str., pusės požymius atitinkančius veiksmus, tačiau objektyviosios pusės nustatymo nepakanka, bÅ«tina nustatyti kaltininko tyčiÄ apgaule įgyjant svetimÄ turtÄ , kuri sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir, panaudodamas apgaulę, nori tokiÄ turtinę naudÄ gauti bei veikia tyčia.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie iÅ¡teisintojo tyčios buvimÄ bendrininkaujant užvaldant svetimÄ turtÄ sukčiavimo bÅ«du. Asmuo, kuriam iÅ¡teisintasis perdavė sÄ skaitos numerį ir kuriam perdavė nuimtus pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, D. V. elektroninės bankininkystės duomenys apgaule įgyti paskambinus telefonu galimai iÅ¡ Kybartų pataisos namų, asmenys, iÅ¡vilioję R.

K. pinigus taip pat nenustatyti. V. U. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose kaltės nepripažino, jokių kitų įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti V. U. veiksmuose buvus tyčiÄ â€“ nėra. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ie abu sukčiavimai padaryti panaudojant skirtingus apgaulės bÅ«dus – sukčiavimas R. K. atžvilgiu pasireiÅ¡kė skelbimo apie parduodamÄ automobilį patalpinimu interneto puslapyje ir avanso už automobilį įgijimu, o sukčiavimas D.

V. atžvilgiu pasireiÅ¡kė apgaulės bÅ«du telefonu iÅ¡viliojant elektroninės bankininkystės duomenis ir jų pagalba pasisavinant sÄ skaitoje esančius pinigus, tačiau iÅ¡analizavus kaltinamojo turėto telefono iÅ¡klotinę, kaip jau buvo minėta, nenustatyti jokie V. U. kontaktai nei su pačiais nukentėjusiaisiais, nei su asmenimis skambinusiems nukentėjusiesiems.7.6. Nors prokuroras skunde teigia, jog sprendžiant V. U. kaltės klausimÄ svarbi aplinkybė yra tai, jog nenustatytas asmuo jam buvo davęs mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , nors V.

U. turėjo savo, tačiau tai neįrodo V. U. tyčios sukčiauti. Nepaneigti iÅ¡teisintojo parodymai, jog jis nesuprato, kodėl jam buvo duotas kitas telefonas, o ta aplinkybė, jog apie telefono davimÄ jis nurodė teisėsaugos institucijoms, tik patvirtina, jog jis tikrai nesuprato apie nenustatyto asmens atsargumo priemones. Tyčios sukčiauti neįrodo ir prokuroro skunde nurodyta aplinkybė apie veikos trukmę – tai, jog pinigų iÅ¡gryninimas nebuvo vienkartinis veiksmas, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog V.

U. žinojo pinigų patekimo į jo sÄ skaitÄ bÅ«dÄ , o jo parodymų apie tai, kad jis padėjo nepažįstamam asmeniui, bÅ«damas įsitikinęs, kad jo banko sÄ skaita įšaldyta – nepaneigia jokia kita bylos medžiaga. Sutiktina su nuosprendžio motyvu, jog kaltinamasis neatsako už savo parodymų teisingumÄ , įgyvendindamas savo teisę į gynybÄ , gali iÅ¡ viso atsisakyti duoti parodymus, juos duoti melagingus, tačiau tai, kad jie melagingi turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta. Neesminiai kaltinamojo parodymų skirtumai, negali bÅ«ti laikomi jo kaltės įrodymu, juolab, jog pirmÄ kartÄ apie veikų aplinkybes V.

U. buvo apklaustas praėjus pusei metų nuo įvykių, todėl jo parodymus apie sÄ skaitos davimo aplinkybes, pinigų nuėmimo laikÄ bei atlygio už tai dydį – laikyti nenuosekliais nėra pagrindo. Tačiau, net ir esant kaltinamojo, neprisipažįstančio nusikalstamos veikos padarymu, parodymų nenuoseklumui, tai negali bÅ«ti laikoma jo kaltės įrodymu, jeigu jo minimų faktų nepatvirtina ar nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai. V. U. nuosekliai teigė, kad nežino asmens, kuriam perdavė sÄ skaitos numerį ir jo praÅ¡ymu nuėmė grynuosius pinigus ir jam neteko susidurti su tokiais sukčiavimais.

Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad kaltinamojo kaltė bÅ«tų įrodyta neginčijamai, atmetus visas kitas galimas versijas, negali bÅ«ti grindžiama tik prielaidomis. Tai, kad V. U. suvokė, jog, leisdamas naudotis savo banko sÄ skaita kitam asmeniui ir nuimdamas pinigus, o už tai gaudamas atlygį, kuris, prieÅ¡ingai, nei teigia prokuroras nebuvo didelis (apie 30 eurų už 500 eurų iÅ¡gryninimÄ ), jis dalyvauja sukčiavime yra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Nepaneigtas ir versija, jog iÅ¡teisintasis pats galėjo bÅ«ti kito asmens apgautas, įtikintas piktnaudžiaujant pasitikėjimu, jog sÄ skaita tikrai reikalinga nenustatytam ikiteisminio tyrimo metu asmeniui persivesti pinigus.

BÅ«tent, jog tik vėliau suprato, kad buvo apgautas V. U. nurodė ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teigdamas, jog bÅ«tent todėl grÄ Å¾ino 100 eurų, pervestus į jo sÄ skaitÄ iÅ¡ J. L. sÄ skaitos, už neva tai jo parduotÄ telefonÄ . Nepagrįstas ir prokuroro skundo teiginys, jog aplinkybė, kad V. U. grÄ Å¾ino pinigus nukentėjusiajai J. L. tik patvirtina jo kaltę sukčiaujant. Duomenų, paneigiančių V. U. parodymus dėl pinigų grÄ Å¾inimo motyvų – byloje nėra, be to jis dėl J.

L. turto užvaldymo apgaule net ir nebuvo kaltintas.7.8. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laikosi nuomonės, jog V. U. neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas R. K. atžvilgiu), BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas D. V. atžvilgiu), išteisintas pagrįstai.              Dėl veikų, numatytų BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.

8. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad V. U. bendrininkaudamas padarė ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., nes žinodamas vykdomos nusikalstamos veikos mechanizmÄ bei savo vaidmenį Å¡io ir kitų nusikaltimų padaryme, jis suteikė savo banko sÄ skaitos numerį ir nusikalstamu bÅ«du gautus pinigus iÅ¡grynino bankomate, kurių dalį atidavė bendrininkui, iÅ¡ to gaudamas naudos ir sau. Prokuroras teigė, kad Å¡iose veikose V. U. dalyvavo kaip vykdytojas, be kurio sutartų veiksmų nebuvo galimas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., padarymas.8.1.

Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima. Nustačius, jog neįrodyta V. U. dalyvavimas padarant nusikaltimÄ numatytÄ BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas D. V. atžvilgiu) ir įvertinus byloje esančius įrodymus, kolegija laikosi nuomonės, jog nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad V. U. žinojo apie neteisėtai apgaule įgytÄ elektroninę mokėjimo priemonę bei elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei jų panaudojimÄ . Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad V. U. atliko nors vienÄ BK 214 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmÄ .

Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų žinojęs apie nusikalstamos veikos darymÄ , o bÅ«tent aplinkybes apie prisijungimo duomenų prie D. V. elektroninės bankininkystės gavimÄ , taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. U. bÅ«tų žinojęs, kad į jo banko sÄ skaitÄ bus pervesti pinigai atlikus neteisėtÄ finansinę operacijÄ , kas neleidžia daryti iÅ¡vados, jog V. U. atliko nors vienÄ nusikaltimo, numatyto BK 215 str. 1 d., objektyviosios pusės veiksmÄ .

Todėl teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad neįrodyta, jog V. U. dalyvavo padarant nusikaltimus, numatytus BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. Todėl ir šioje dalyje apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingas išvadas dėl V. U. išteisinimo pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. 9. Byloje ikiteisminio tyrimo metu D. V. ir R. K. pareiškė atitinkamai 299 eurų ir 300 eurų civilinius ieškinius. V. U. pagrįstai išteisinus neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, kaip to prašoma prokuroro skunduose.

Tačiau, kolegija konstatuodama, jog nėra pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti, pažymi, jog 2016 m. liepos 4 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendyje (nei apraÅ¡omojoje, nei rezoliucinėse dalyse) iÅ¡ viso nepasisakyta dėl civilinių ieÅ¡kinių, kaip to reikalauja Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir nepasisakydamas dėl civilinio ieÅ¡kinio tinkamai neiÅ¡sprendė Å¡io klausimo, o tai sudaro pagrindÄ skundžiamÄ nuosprendį keisti, vadovaujantis BPK 328 str. 4 p. Kolegija sprendžia, jog V.

U. pagrįstai iÅ¡teisinus BPK 303 str. 5 d. 2 p., nukentėjusiųjų D. V. ir R. K. civiliniai ieÅ¡kiniai atmestini (BPK 115 str. 3 d., 1 p.).                   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, teismas n u t a r i a : Prokuroro R. M. apeliacinį skundÄ atmesti.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiųjų D. V. ir R. K. civilinius ieÅ¡kinius atmesti.

Teisėjai                                                                 Albinas Antanaitis                                                                  Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė