8b39e62e-4c87-4a65-8a8d-061e005376d2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A556 - 508/2013    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02353-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 25; 38 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 22 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),    sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjui A.

E.,atsakovo atstovui Virginijui Varnaičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. E. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. E. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir moralinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I. PareiÅ¡kėjas A. E. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 1-2;), kurį patikslino (b. l. 11-12; 14-16; 35), prašė įpareigoti atsakovÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ (toliau – ir Teisingumo ministerija, ir atsakovas) atsakyti į pareiÅ¡kėjo 2011 m. rugpjūčio 30 d. raÅ¡tu pateiktus 5 klausimus, priteisti iÅ¡ atsakovo 2 500 Lt moralinės žalos atlyginimo, juos perduodant E. K. artimiesiems bylos iÅ¡laidų reikalui. Taip pat prašė priteisti 100 Lt žyminį mokestį.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui parašė praÅ¡ymÄ su klausimais. 2011 m. spalio 4 d. ir 2011 m. spalio 17 d. kreipėsi pakartotinai dėl atsakymo negavimo, tačiau į raÅ¡tus negavo atsakymo. PareiÅ¡kėjo teigimu, buvo pažeistos Å¡ios teisės aktų normos: VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 punktai, 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, 14 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas,Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 5 straipsnis, 12 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių 6, 12, 30, 31 punktai, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gindamas Lietuvos valstybės suvereniteto interesÄ , sprendžiant klausimus, susijusius su Rusijos teisinės pagalbos praÅ¡ymu       E. K. byloje, pareiÅ¡kėjas 2011 m. rugpjūčio 26 d. Teisingumo ministerijoje asmeniÅ¡kai kalbėjosi su ministru, tačiau į jo klausimus ministras neatsakė. Ministras paaiÅ¡kino, kad teisinės pagalbos klausimus kuravusi ministerijos darbuotoja nebedirba, o jis tuo klausimu neturi informacijos. PareiÅ¡kėjo nuomone, ministerijoje buvo ir kitų pareigÅ«nų, kurie pareiÅ¡kėjui galėjo suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ .

PareiÅ¡kėjas 2011 m. rugpjūčio 29 d. Teisingumo ministerijoje kalbėjosi su viceministru Tomu Vaitkevičiumi, kuris paaiÅ¡kino, kad praÅ¡oma informacija yra slapta medžiaga ir pasiÅ«lė kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ . Atkreipė dėmesį, kad nuo E. K. suėmimo Lietuvoje praėjo 2 metai ir 1 mėnuo, o nuo M. suėmimo Maskvoje – 1 metai ir 9 mėnesiai. Dėl to, kad Teisingumo ministerija nepateikia atsakymų, teismo posėdis buvo ne kartÄ atidėtas. Kadangi E. K. paaiÅ¡kinimai yra palankÅ«s M., tai, pareiÅ¡kėjo nuomone, tokia pozicija apribojamos E. K. galimybės gintis ir paremiama Rusijos tarnybų versija.

PareiÅ¡kėjas abejoja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros veiksmų teisėtumu, fiksuojant E. K. parodymus. PareiÅ¡kėjo manymu, jį LR teisingumo ministras ir viceministras ignoruoja kaip lagerininkÄ bei nekorektiÅ¡kai elgiasi ir dėl jo garbaus amžiaus. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jo, kaip signataro,                 E. K. ir jos teta paprašė paklausti informacijos dėl apklausos duomenų Rusijoje. Be to, Å¡is klausimas buvo aptartas ir PasiprieÅ¡inimo okupacijai organizacijų darbo grupėje ir pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta Å¡iuo klausimu pasidomėti.

Teisingumo ministerija pareiÅ¡kėjui atsakė tik jam kreipusis į teismÄ . PareiÅ¡kėjo klausimas nereikalavo jokio tyrimo. PareiÅ¡kėjÄ LR teisingumo ministras apgavo atsakydamas, kad dėl didelio darbo krÅ«vio atsakymo parengimas užtruko. LR teisingumo ministro elgesys laikytinas sistemingu pažeminimu, pareiÅ¡kėjui sukėlęs sukrėtimÄ , teigiamos reputacijos sumažėjimÄ . PareiÅ¡kėjas prieÅ¡ tremtinių ir politinių kalinių organizacijos narius atrodė bejėgis ir beteisis. PareiÅ¡kėjo, kaip politinio kalinio ar signataro, reputacija pablogėjo.

PareiÅ¡kėjui praėjusiÄ vasarÄ buvo atlikta Å¡irdies operacija, jo gijimui neigiamai atsiliepė dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nesėkmės, stresai, neigiamos emocijos, laiko gaiÅ¡imas. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į skundÄ (b. l. 22-24; 40-41) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas nurodė, kad į Teisingumo ministerijoje 2011 m. rugsėjo 1 d.,                                2011 m. spalio 5 d., 2011 m. spalio 18 d. gautus raÅ¡tus pareiÅ¡kėjui atsakė 2011 m. lapkričio 16 d. raÅ¡te Nr. (1.13.)7R-9354.

Atsakymo parengimas užtruko dėl didelio darbo krÅ«vio. Ä® pareiÅ¡kėjo klausimus buvo atsakyta žodžiu susitikime su viceministru T. V. Kadangi pareiÅ¡kėjas reikalauja įpareigoti atsakovÄ atsakyti į klausimus, į kuriuos atsakovas atsakė, ginčo objektas iÅ¡nyko, todėl skundas turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjas neginčija Teisingumo ministerijos atsakymo. PareiÅ¡kėjas reikalauja pateikti informacijÄ ne apie save, o apie trečiÄ jį asmenį – E. K. Teisingumo ministerijos atsakymas neturi jokios įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms ir pareigoms, todėl negali bÅ«ti administracinio teismo nagrinėjimo objektas.

Nurodė, kad Teisingumo ministerijos veiksmai teisėti, todėl civilinė atsakomybė nekyla. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokių neigiamų iÅ¡gyvenimų patyrė dėl Teisingumo ministerijos veiksmų, nepagrindė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti visų deliktinės atsakomybės sÄ lygų. Atsakyme pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino, kad Teisingumo ministerija, teikdama informacijÄ apie savo veiklÄ , susijusiÄ su jai pavestų funkcijų vykdymu, privalo laikytis ne tik Valstybės ir tarnybos paslapčių, bet ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.

Pagal Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kėjas turi teisę gauti privačiÄ informacijÄ tik apie save. Su praÅ¡ymu nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas yra įgaliotas atstovauti E. K. Suabsoliutinus pareiÅ¡kėjo teisę gauti informacijÄ be jokių apribojimų, jo galios virÅ¡ytų bet kurios valstybės institucijos įgalinimus. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo skundas Teisingumo ministerijoje gautas 2011 m. lapkričio 29 d., po minėto atsakymo iÅ¡siuntimo.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl Teisingumo ministerijos veiksmų pablogėjo pareiÅ¡kėjo reputacija, atsirado bejėgiÅ¡kumo jausmas. Reputacija yra suprantama kaip asmens įvaizdis visuomenėje, todėl kelia klausimÄ , kokiu teisiniu pagrindu remdamasis pareiÅ¡kėjas galėjo sukurti įvaizdį, jog jis turi galimybę iÅ¡spręsti klausimus, susijusius su tarpvalstybiniu institucijų susižinojimu ir bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose. Atsakovo nuomone, galimai kilęs pareiÅ¡kėjo bejėgiÅ¡kumo jausmas priežastiniu ryÅ¡iu yra susijęs ne su Teisingumo ministerijos veiksmais, bet su asmeninio statuso vertinimu.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 9 d. sprendimu (b. l. 51-56) pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies. Teismas pripažino, kad per 20 darbo dienų nuo A. E. 2011 m. rugpjūčio 30 d. praÅ¡ymo gavimo Teisingumo ministerijoje dienos –                                   2011 m. rugsėjo 2 d. – Teisingumo ministerija pažeidė A.

E. teisę laiku gauti atsakymÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ .Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2011 m. rugpjūčio 30 d. LR teisingumo ministrui pateikė praÅ¡ymÄ â€žDėl informacijos gavimo“ (Teisingumo ministerijoje gautas                                 2011 m. rugsėjo 1 d. registracijos Nr. 6R-11685), kuriame nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. kalbėjosi su viceministru Tomu Vaitkevičiumi dėl Rusijos pateikto teisinės pagalbos praÅ¡ymo dėl E. K.

Viceministras pareiÅ¡kėjui atsisakė suteikti informacijÄ , iÅ¡skyrus tai, kad Lietuvos paruoÅ¡ta medžiaga Rusijai dar neperduota. PareiÅ¡kėjas prašė pateikti informacijÄ apie Rusijos praÅ¡ymÄ dėl E. K. bylos: iÅ¡ kokios Rusijos institucijos gautas praÅ¡ymas; kada toks praÅ¡ymas gautas; kokiu E. K. statusu Rusija praÅ¡o pateikti informacijÄ ; kokiu E. K. statusu yra paruoÅ¡ta Rusijai pateikti informacijÄ ; kokiai Rusijos institucijai Å¡i medžiaga bus perduota. PareiÅ¡kėjas 2011 m. spalio 4 d. praÅ¡ymu „Dėl negauto atsakymo“ (Teisingumo ministerijoje gautas               2011 m. spalio 5 d. registracijos Nr. 6R-13260) ir 2011 m. spalio 18 d. praÅ¡ymu „Dėl negauto atsakymo“ (Teisingumo ministerijoje gautas 2011 m. spalio 18 d. registracijos Nr. 6R-13794) prašė paaiÅ¡kinti, kodėl negavo atsakymo į ankstesnius paklausimus.

Teisingumo ministerija 2011 m. lapkričio 16 d. raÅ¡te Nr. (1.13)7R-7354 „Dėl JÅ«sų praÅ¡ymų“, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2011 m. rugpjūčio 30 d., 2011 m. spalio 4 d., 2011 m. spalio 17 d. praÅ¡ymus, nurodė, kad priežastys, dėl kurių atsisakoma pateikti informacijÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo užduodamus klausimus, buvo įvardytos žodžiu susitikimo su viceministru T. Vaitkevičiumi metu. Pažymėjo, kad Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės        1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, 8.21 punktu, teisės aktų nustatyta tvarka teikia teismams metodinę pagalbÄ pavedimų ir praÅ¡ymų užsienio valstybių teismams ir kitoms institucijoms rengimo klausimais, organizuoja teismų susižinojimÄ su užsienio teismais ir kitomis užsienio įstaigomis, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, Europos SÄ jungos teisės aktai arba tarptautinės sutartys nenumato kitaip.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 1 dalį, užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų praÅ¡ymus vykdo Lietuvos Respublikos teismai, prokuratÅ«ra ar ikiteisminio tyrimo įstaigos. Atsakymu praÅ¡omÄ informacijÄ Teisingumo ministerija atsisakė pateikti vadovaudamasi Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 punktu (pareiga teikiant informacijÄ vadovautis teisėtumo principu), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi (teisės tvarkyti asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis ar saugumo priemonėmis, vykdant nusikalstamų veikų prevencijÄ , tyrimÄ , taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka suteikimas tik valstybės institucijai), 6 straipsniu (pareiga praÅ¡yme nurodyti asmens duomenų panaudojimo tikslÄ , teikimo bei gavimo teisinį pagrindÄ , praÅ¡omų pateikti asmens duomenų apimtis).

Apgailestavo, kad dėl didelio darbo krÅ«vio atsakymo parengimas užtruko. Teismas nurodė, kad Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kada Å¡is įstatymas netaikomas, iÅ¡skiriant 7 straipsnyje nustatytÄ privačios informacijos teikimÄ ir vieÅ¡ojo administravimo funkcijų vykdymÄ . Tame tarpe numatyti atvejai, kad Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo reguliavimas netaikomas informacijai, kuri įstatymais pripažįstama kaip neteiktina dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, Å¡alies gynybos interesų, statistinių duomenų panaudojimo apribojimo arba kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, profesinę, banko paslaptį, kitais įstatymų nustatytais atvejais (6 p.) bei informacijai, kurios teikimÄ reglamentuoja kiti įstatymai (7 p.); kai asmuo turi teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsti informacijos, kurios jis praÅ¡o, panaudojimo tikslÄ (8 p.).

Atsakovas informacijos neteikimÄ sieja su tuo, kad praÅ¡ymas neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Teismas vadovavosi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalimis, 2 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 3, 4 dalimis, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 straipsniu. Teismas nurodė, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis tam, kad informacija įgautų asmens duomenų statusÄ , numato vienintelį kriterijų - informacijos sÄ sajÄ su fiziniu asmeniu.

Kadangi pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodyta informacija yra susieta su kitu asmeniu – E. K., tai pagrindžia reikalingumÄ duomenis laikyti asmens duomenimis. Byloje aptariamu atveju asmens duomenų pateikimas informacijos forma atitinka asmens duomenų tvarkymo veiksmÄ . Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimÄ . Taigi, tiek renkant (gaunant duomenis iÅ¡ kitų asmenų), tiek perduodant duomenis yra reikalingas duomenų subjekto sutikimas.

Sutikimas – tai savanoriÅ¡kas duomenų subjekto valios pareiÅ¡kimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 12 p.). Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnis numato, kad praÅ¡yme pateikti duomenis turi bÅ«ti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir praÅ¡omų pateikti asmens duomenų apimtis. PareiÅ¡kėjas, teikdamas ministerijai praÅ¡ymÄ , nenurodė duomenų naudojimo tikslo, duomenų gavimo teisinio pagrindo ir nepateikė E. K. sutikimo tvarkyti jos duomenis.

Kartu su E. K. į Teisingumo ministerijÄ pareiÅ¡kėjas atėjo jau po to, kai jam buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tas Nr. (1.13)7R-9354, todėl Å¡is apsilankymas negalėjo turėti įtakos priimant sprendimÄ dėl informacijos teikimo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas teigė, kad nustatęs duomenų nepakankamumo faktÄ atsakovas turėjo papraÅ¡yti pateikti papildomÄ informacijÄ . Asmenų praÅ¡ymai nagrinėjami vadovaujantis LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklėmis.

Å iose taisyklėse nėra numatytas praÅ¡ymų trÅ«kumų Å¡alinimas. Kadangi teisės aktas tokios pareigos nenumato, tai institucija negali bÅ«ti baudžiama dėl veiksmų neatlikimo. Teismo vertinimu, bendradarbiavimo principas Å¡iuo atveju neturi bÅ«ti taikomas dėl to, kad asmens sutikimas dėl asmens duomenų teikimo yra esminė praÅ¡ymo dalis, todėl tokio pobÅ«džio trÅ«kumo taisymas bereikalingai apsunkintų asmens duomenų subjektÄ . Tai, kad informacijÄ buvo atsisakyta pateikti dėl sutikimo nebuvimo, netrukdo asmeniui kreiptis dar kartÄ ir pridėti tokį sutikimÄ , jei jis turi reikalingÄ sutikimÄ .

Tas pat pasakytina ir apie kitus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo trÅ«kumus – duomenų gavimo tikslo, duomenų teikimo bei gavimo teisinio pagrindo nenurodymÄ . Visi Å¡ie trÅ«kumai gali bÅ«ti iÅ¡taisyti kreipiantis su pakartotiniu praÅ¡ymu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, atsakovui nustačius paminėtus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo trÅ«kumus, jis turėjo teisę atsisakyti pateikti informacijÄ , vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnio pagrindu. Teismas nurodė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodyti duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jie susiję su E. K. teistumu ar padarytomis nusikalstamomis veikomis.

Byloje nėra duomenų, kad E. K. bÅ«tų buvusi apklausta kaip kaltinamoji, jog byloje, kurioje buvo apklausiama pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , jai bÅ«tų pareikÅ¡ti kokie nors įtarimai. Tai, kad teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje E. K. pareikÅ¡ti kaltinimui, neduoda pagrindo bet kuriÄ kitÄ apklausÄ laikyti susijusia su E. K. padarytomis nusikalstamomis veikomis. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad Å¡i informacija bÅ«tų susijusi su saugumo priemonėmis, vykdant nusikalstamų veikų prevencijÄ ar tyrimu.

Teismo vertinimu, signataro teisė gauti informacijÄ neturi bÅ«ti įgyvendinama nesilaikant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų. Esant dviejų tos pačios galios teisės aktų konkurencijai, pirmenybė turi bÅ«ti teikiama atsižvelgiant į teisės akto reguliavimo sritį bei įvertinus juo ginamų vertybių svarbÄ . Asmens privataus gyvenimo apsauga yra susijusi su visų Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių asmenų laisvės apsauga, nesikiÅ¡imo į privatų gyvenimÄ užtikrinimu.

Teisė į privatų gyvenimÄ yra ginama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje, Sutarties dėl Konstitucijos Europai II-67 straipsnyje ir pripažįstama demokratinio pasaulio iÅ¡kovojimu ir neginčijama vertybe. Savo turiniu ir prasme Å¡i teisė laikytina aukÅ¡tesne už iÅ¡skirtinę tam tikram asmenų ratui nustatytÄ informacijos gavimo teisę. Teismas pažymėjo, kad teisme yra ginama pati pareiÅ¡kėjo pažeista teisė gauti informacijÄ , o ne ginčijami institucijų sprendimai, todėl atsakovo argumentai, kad, Teisingumo ministerijai            2011 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tu Nr. (1.13)-7R-7354 atsakius į pareiÅ¡kėjo 2011 m. rugpjūčio 30 d. praÅ¡ymÄ ir Å¡iam jo neginčijant, iÅ¡nyko pagrindas ginti Å¡ios teisės įgyvendinimÄ , laikomi nepagrįstais.

Teismas, pasisakydamas dėl moralinės žalos atlyginimo, vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.271 straipsnio 1 dalimi. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau Å¡io praÅ¡ymo nedetalizuoja. Kadangi nebuvo nustatyta, kad Teisingumo ministerija nepateikdama pareiÅ¡kėjo praÅ¡ytos informacijos pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, tai nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Sprendžiant praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ buvo pažeistas Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punkte numatytas terminas.

Å i teisės norma nurodo, kad asmenų praÅ¡ymai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Kadangi atsakovas praÅ¡ymÄ gavo 2011 m. rugsėjo 2 d., o atsakė tik 2011 m. lapkričio 16 d., tai terminas buvo esmingai pažeistas. Jokių pateisinamų aplinkybių atsakovas nenurodė, todėl termino praleidimo priežastys negali bÅ«ti laikomos pateisinamomis. Dėl Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjas galėjo jausti susirÅ«pinimÄ , tačiau tokio pobÅ«džio praradimai nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

Tokio pobÅ«džio žalos pakankamas atlyginimas yra pažeistos teisės pripažinimas. Kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti praradimai gali bÅ«ti susiję tik su esminiu faktu – informacijos nepateikimu, tačiau Å¡iuo sprendimu nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Teisingumo ministerijÄ pateikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ytÄ informacijÄ . Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ esmės yra atmetamas, todėl, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiÅ¡kėjas neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensavimÄ .

III. PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu (b. l. 60-64) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimÄ ; įpareigoti atsakovÄ atsakyti į jo                   2011 m. rugpjūčio 30 d. raÅ¡tu jam pateiktus 5 klausimus; įpareigoti atsakovÄ supažindinti jį su visa aptariamos bylos, esančios ministerijoje, medžiaga; priteisti iÅ¡ atsakovo 100 Lt žyminį mokestį ir 2 500 Lt moralinę žalÄ (skiria E. K. motinai teisminėms iÅ¡laidoms).

Kadangi po minėto teismo sprendimo paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės ir vertinimai, praÅ¡o iÅ¡kviesti liudytoja     E. K. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas neatsakė į klausimÄ , ar Teisingumo ministerija savo arogantiÅ¡ku piktnaudžiavimu iÅ¡ esmės galėjo, turėjo norÄ ir prievolę vienaip ar kitaip padėti signatarui gauti, informacijÄ .

2. Teisingumo ministerija savo elgesiu nekorektiÅ¡kai, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, kuria uždaros ir slaptos visuomenės praktikÄ , eliminuoja signatarÄ nuo atviro, legalaus ir nesavanaudiÅ¡ko domėjimosi Lietuvos institucijų veiklos pilietine pareiga.3. Realus Teisingumo ministerijos teismo apklausos protokolo nusiuntimo Rusijai vilkinimas buvo akivaizdus. Akivaizdi moralinė žala tyčiniu paniekinimu iÅ¡dėstyta skunde Vilniaus apygardos administraciniame teismui. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ (b. l. 69 – 71) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovas nurodo, kad kaip ir bet kuri kita teisė, signataro teisė gauti ir naudotis valstybės institucijos turima informacija nėra absoliuti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teisė į privatų gyvenimÄ yra ginama Konstitucijoje bei kituose tarptautiniuose teisės aktuose, ji yra laikoma neginčijama vertybe, todėl savo turiniu ir prasme Å¡i teisė laikytina aukÅ¡tesne už iÅ¡skirtinę tam tikram asmenų ratui nustatytÄ informacijos gavimo teisę. Dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamu atveju yra taikytinos ne tik Signatarų statuso įstatymo, bet ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos.

Vertinant Signatarų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos teisės normos tikslÄ , pritartina pareiÅ¡kėjui, kad tokiu bÅ«du signatarams yra suteikiama galimybė domėtis valstybės institucijų veikla, tačiau domėjimasis institucijų veikla nėra tapatus susipažinimui su privačia informacija. PraÅ¡ydamas pateikti valstybės institucijoje esančiÄ informacijÄ , signataras neturi teisės reikalauti, o valstybės institucija neturi pareigos suteikti informacijos, kuri yra susijusi su trečiojo asmens duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas teisės aktų, reglamentuojančių informacijos gavimÄ iÅ¡ valstybės institucijų, santykį, pagrįstai pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodyta informacija yra susieta ne su pačiu A. E., bet su kitu asmeniu - E. K., todėl Å¡ios informacijos suteikimui taikytinas ne tik Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, bet ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (iÅ¡samesnė argumentacija yra iÅ¡dėstyta skundžiamame sprendime, Teisingumo ministerija su ja sutinka).

Teisingumo ministerijos atsakymo turinys bÅ«tų buvęs kitoks, jeigu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs E. K. raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ ar įgaliojimÄ , suteikiantį teisę gauti su ja susijusius asmens duomenis. Pabrėžia, jog neturtinė (moralinė) žala tai nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad praleistas terminas praÅ¡ymui iÅ¡nagrinėti nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Pakankama satisfakcija tokiu atveju yra paties pažeidimo fakto pripažinimas, todėl pagrindo priteisti piniginį neturtinės žalos atlyginimÄ nėra.

Kiti apeliacinio skundo teiginiai apie apklausos protokolo suklastojimÄ , Teisingumo ministerijos vadovų bei darbuotojų piktnaudžiavimÄ , bendradarbiavimÄ su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir t. t. nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku bei yra paremti tik itin subjektyviais bei jokiais įrodymais nepagrįstais pareiÅ¡kėjo asmeniniais vidiniais įsitikinimais.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjo (apelianto) reikalavimas iÅ¡ principo galutinai suformuluotas 2011-11-22 Vilniaus apygardos administraciniam teismui jo pateiktame patikslintame skunde, kur praÅ¡oma „įpareigoti atsakovÄ atsakyti į mano 2011-08-30 raÅ¡tu jam pateiktus 5 klausimus“ bei praÅ¡oma „priteisti man iÅ¡ atsakovo teismo iÅ¡laidas 120 litų ir 0,5 mėnesinio ministro R.

Å imaÅ¡iaus atlyginimo dydžio moralinę žalÄ <...>“ (b.l. 15-16).Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad į Teisingumo ministerijÄ iÅ¡ tikro buvo kreiptasi 2011-08-30 dokumentu, registruotu 2011-09-01 (b.l. 28), o atsakyta į šį užklausimÄ 2011-11-16 (b.l. 26).Asmenų praÅ¡ymai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).Taisyklių 1 punkte (redakcija galiojusi atsakymo į 2011-08-30 paklausimÄ metu) buvo numatyta, kad Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimÄ ir jų aptarnavimÄ vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose.

Tų pačių Taisyklių 30 punkte buvo įtvirtintas įpareigojimas iÅ¡nagrinėti asmenų praÅ¡ymus per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Å is terminas pagal byloje esančius duomenis aiÅ¡kiai buvo pažeistas ir dėl to disputo iÅ¡ esmės nėra. Atsakovas nepaisė ginčo santykius apibrėžiančio teisinio reguliavimo.Vadinasi, pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai teisėtai bei pagrįstai pasinaudojo teise į teisminę gynybÄ (pirminis skundas registruotas dar prieÅ¡ atsakymo pateikimÄ , t.y. 2011-11-08; b.l. 1), tačiau iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nors ir pavėluotai, atliko teisėkÅ«ros subjektų numatytus įpareigojimus – pateikė atsakymÄ Ä¯Â paklausimÄ ir ginčo, teisėjų kolegijos nuomone, pareigos pateikti atsakymÄ apimtimi, nebeliko.

Tai reiÅ¡kia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundÄ turėjo atmesti, apsiribodamas konstatavimu dėl Teisingumo ministerijos neįvykdytų teisės normų, kuris ir turėjo atsispindėti sprendimo motyvuojamoje dalyje (kas taip pat turi teisinę reikÅ¡mę), bet ne rezoliucinėje, kaip yra nurodyta skundžiamame sprendime. Juk pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnį, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , administracinis teismas, gali priimti vienÄ iÅ¡ sprendimų, kurie iÅ¡vardyti 88 straipsnio penkiuose punktuose.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluota nuostata - pripažinimas, kad per 20 darbo dienų nuo A. E. 2011 m. rugpjūčio 30 d. praÅ¡ymo gavimo Teisingumo ministerijoje dienos – 2011 m. rugsėjo 2 d. – Teisingumo ministerija pažeidė A. E. teisę laiku gauti atsakymÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ , nepatenka nei į vienÄ iÅ¡ priimtinų sprendimo rÅ«Å¡ių ir ginčo neiÅ¡sprendžia. Jo iÅ¡spręsti ir nebegali, nes atsakymas į 2011-08-30 paklausimÄ buvo pateiktas, o kadangi jo turinys nėra kvestionuojamas, skundas turėjo bÅ«ti atmestas, sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakius dėl Teisingumo ministerijos pareigos laiku bei tinkamai įvykdyti teisėkÅ«ros subjektų keliamus reikalavimus.

Teisminis įsikiÅ¡imas į visuomeninius santykius tapo nebereikalingu. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta teismui priskirta funkcija spręsti ir iÅ¡spręsti socialinius konfliktus.Teisėjų kolegijos manymu, bÅ«tina akcentuoti tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ydamas atsakymo į jo pateiktus klausimus ir gavęs atsakymÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pastarajam dar nepriėmus procesinio sprendimo savo reikalavimų nepakeitė – liko prie reikalavimo įpareigoti pateikti atsakymÄ Ä¯ 5 pateiktus klausimus.

NepraÅ¡yta jau gauto atsakymo naikinti, kaip neteisėto ir nepagrįsto, bei įpareigoti atsakovÄ vis dėlto atsakyti į pareiÅ¡kėjo ministerijai pateiktus klausimus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad paduotame administraciniam teismui skunde turi bÅ«ti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas (Å¡iuo atveju tai buvo atsisakymas laiku pateikti atsakymÄ Ä¯ paklausimÄ ), o 7 punktas įpareigoja pareiÅ¡kėjÄ Ä¯vardyti reikalavimÄ , kas ir buvo padaryta.

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui apibrėžus konkrečius veiksmus (neveikimÄ ) bei suformulavus reikalavimÄ , kartu nustatomos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurių teismas savo iniciatyva paprastai peržengti negali ir turi priimti sprendimÄ tik toje apimtyje, kokioje suformuluotas reikalavimas. Vadinasi, ir Å¡iuo atveju, nesant įstatymais nustatytų iÅ¡imčių, byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama tik tokiose ribose, kokios buvo apibrėžtos teisminės gynybos besikreipusio asmens.Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas aptariamoje dalyje keistinas, panaikinant sprendimÄ ta apimtimi, kuria pripažinta, kad per 20 darbo dienų nuo A.

E. 2011 m. rugpjūčio 30 d. praÅ¡ymo gavimo Teisingumo ministerijoje dienos –                                 2011 m. rugsėjo 2 d. – Teisingumo ministerija pažeidė A. E. teisę laiku gauti atsakymÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ .Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iÅ¡ tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi vieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).Dėl atsakovo neveikimo taip kaip buvo numatyta teisės aktais jokių dviprasmybių nekyla, todėl nėra abejonių ir dėl pirmosios sÄ lygos egzistavimo, tačiau nėra jokio pagrindo tvirtinimui apie kitų dviejų sÄ lygų, reikalingų vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti, buvimÄ .PareiÅ¡kėjas (apeliantas) tiesiog reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau nepateikia paaiÅ¡kinimų, kaip tokia žala pasireiÅ¡kė ir ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei galimai atsiradusios žalos (b.l. 35).Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 1636/2012).„Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).Taigi nesant faktinių duomenų dėl atitinkamų aplinkybių buvimo, suponuojančių neturtinės žalos padarymo konstatavimÄ , o kartu ir vienos iÅ¡ privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų, teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ buvo paneigta visiÅ¡kai pagrįstai.Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Ginčo baigtis nėra palanki pareiÅ¡kėjui, o tai lemia ir praÅ¡ymo netenkinimÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

A. E. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimÄ pakeisti, panaikinant sprendimo dalį ta apimtimi, kur pripažinta, kad per 20 darbo dienų nuo A. E.               2011 m. rugpjūčio 30 d. praÅ¡ymo gavimo Teisingumo ministerijoje dienos –                                2011 m. rugsėjo 2 d. – Teisingumo ministerija pažeidė A. E. teisę laiku gauti atsakymÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ .KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                              Ramūnas Gadliauskas                                                                                           Veslava Ruskan                                                                                           Arūnas Sutkevičius