8b37c700-ed79-4cc5-a4ea-6ba4bb2da021 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3438-394/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00849-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.;55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 29 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas Marijus GIneikis (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino (1 t., 24-47, 52-75 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunduose nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-03-23 iki 2018-04-11, pažeidžiant kalinimo sÄ lygas, leistina kamerose laikomų asmenų norma buvo virÅ¡yta, tuo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , dėl didelio žmonių skaičiaus kamerose tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nes perpildytoje kameroje visi suimtieji vienu metu negalėjo prisėsti prie vieno stalo.

Kamerų plotas užstatytas baldais, kitais įrenginiais, todėl buvo itin mažas. Å iaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankami užtikrinta kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos ir kt. renginiai, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Å TI kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, be to, juose buvo Å¡iferinis stogas, kuriame yra asbesto, asbestas sukėlė rintÄ pavojų jo sveikatai.

ŠTI kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, karantino kamerose šalta, kaip ir kratų patalpose. Nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti asmeninius rūbus, kamerose nėra įrengta džiovyklų rūbams džiauti.

Kamerose nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, dviem savaitėms bÅ«davo skiriama pusė rulonėlio, kurio neužtekdavo. Nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems krata atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, kratos metu buvo priverstas dėti savo rÅ«bus į purvinas voneles. Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo kamerose neatitverti, nebuvo privatumo. Å iaulių TI dažnai nebÅ«na karÅ¡to vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Kamerose pilna tarakonų, pelių, vorų, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama savalaikiai arba tik po daugkartinių praÅ¡ymų. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus, dienos maisto davinio vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, maistas nebuvo sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ .PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (2 t., 110, 113 b. l.).Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (2 t., 111 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (1 t., 80-94 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2017-03-23 iki 2018-04-11 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis, ir jam teko nuo 3,67 iki 22,3 kv. m.

Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, mÅ«rinės sienelės ar OSB plokÅ¡tės atskyrimas yra nuo 1,67 cm iki 2,32 cm, akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumÄ .

Sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių, o teisės aktai neįpareigoja, kad atitvarai bÅ«tų iki lubų. Atsakovas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų didinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui higienos norma netaikoma.

Atsakovas nurodė, kad Å iaulių TI gyvenamųjų kamerų įrengimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos higienos normos ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, gyvenamosiose kamerose turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali bÅ«ti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iÅ¡kvietimo bÅ«du, o pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių.

Atsakovas nurodo, kad Å iaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras iÅ¡duodamas WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas.

Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ , patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui.Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė, o 2017-11-22 įsakymu – 2 valandų pasivaikščiojimo trukmė.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Å iaulių TI informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius iÅ¡kabinama kamerose, visi norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Å iaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos, veikia biblioteka. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . PareiÅ¡kėjui bylai aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta galimybė iÅ¡eiti į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę ar užimtumo kambarį.

Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos bÅ«klei, o tik nurodė asbesto tariamÄ buvimÄ pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas. Nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Å iaulių TI konstrukcijoje yra asbesto. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į duÅ¡Ä nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų bÅ«ti atmestos. Atsakovas nurodo, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius ir patalynę.

Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiems asmenims bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose. Atsakovas nurodo, kad į Å iaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Ä®forminus dokumentus ir atlikus kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 asmenys laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas, bet ne ilgiau kaip dvi valandas, po to paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Ä®statymų leidėjas neįpareigoja Å iaulių TI registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiÅ¡kėju į trumpalaikio laikymo kameras. Pažymima, kad laikomasi HN 134:2015 11.2 p. reikalavimo, pagal kurį laikino sulaikymo patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Å iose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumÄ . Å iose kamerose taip pat įrengta Å¡alto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai.

Pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas jame negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys buvo maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius atliko mikrobiologinius tyrimus, kurių metu nenustatyta jokių pažeidimų.

Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimų metu esminių pažeidimų Å iaulių TI nenustatė. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo M. G. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2017-03-23 iki 2018-04-11, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui, higienos normos ir kitų teisės aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančių 2018-04-12 ir 2018-04-24 pažymų Nr. 60/09-13444 ir Nr. 60/09-14843 (1 t., 96-104, 105 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas M.

G. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017-03-23 iki 2018-04-11, viso 374 dienas, skirtingose gyvenamosiose kamerose (Nr. 36, 99, 7, 35, 94, 31, 29, DI-3, 86, 102, 89, 59, 58, 43, 65, 20, 100, 50, 62 ir 16) vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,66 iki 22,6 kv. m., taigi visas 374 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius (1 t., 96-105 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ (1 t., 106-107 b. l.) ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kamerose Nr. 94, 7, 89, 59, 43, 65, 20, 50 ir 16, kai jose buvo laikomi daugiausia 5-6 asmenys, kamerose Nr. 36 ir 35, kai jose buvo laikomi 2 asmenys, bei kameroje Nr. 58, kai joje buvo laikomi 4 asmenys, iÅ¡ kamerų ploto atėmus sanitarinių mazgų plotÄ pareiÅ¡kėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m.

Kitose pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose (Nr. 99, 31, 29, DI-3, 86, 29, 102, 100 ir 62), net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Ä®vertinus duomenis apie baldų užimamÄ plotÄ (1 t., 108-111 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apÅ¡vietimas bei tinkama temperatÅ«ra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui.

Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus (2 t., 33-80 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad 2017 m. kovo 7 d. patikrinimo metu buvo patikrintos ir pareiÅ¡kėjo laikymo kameros Nr. 29, 31, 59, 65 ir 86, taip pat drausmės izoliatoriaus kamera Nr. DI-3, dirbtinė apÅ¡vieta visose kamerose bei oro temperatÅ«ra kamerose Nr. 59, 65 ir 86 atitiko reikalavimus, oro temperatÅ«ra kamerose Nr. 29 ir 31 nevertinta, nes buvo praverti langai, drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 3 temperatÅ«ra nustatyta 15,9°C, t.y.

žemesnė, nei reglamentuojama, oro santykinės drėgmės vertės visose kamerose atitiko higienos normos reikalavimus, galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta, kamerose Nr. 31 ir 65 yra vizualiai matomo pelėsio, ant kitų kamerų sienų ir lubų vizualiai matomo pelėsio nėra (2 t., 37-41). Kamera Nr. 59 buvo patikrinta ir 2017 m. balandžio 4 d. patikrinimo metu, dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra ir santykinė drėgmė atitiko nustatytus ribinius dydžius, vizualiai matomo pelėsio nėra, galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langus sudaryta (2 t., 42-44 b. l.). 2017 m. balandžio 25 d. patikrinimo metu patikrintos pareiÅ¡kėjo laikymo kameros Nr. 29, 94 ir 102, dirbtinė apÅ¡vieta ir santykinė drėgmė visose kamerose ir oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 94 atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 29 nevertinta dėl pravertų langų, galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta, ant kamerų 94 ir 102 lubų ir sienų yra vizualiai matomo pelėsio (2 t., 45-48 b. l.). 2017 m. gegužės 11 d. patikrintos pareiÅ¡kėjo laikymo kameros Nr. 31 ir 35, dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reikalavimus, oro temperatÅ«ros ir santykinės drėgmės dydžiai nevertinti dėl pravertų langų, ant kameros Nr. 31 lubų ir sienų yra vizualiai matomo pelėsio, galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta (2 t., 49-51 b. l.).

Grįžtamosios kontrolės metu 2017 m. liepos 19 d. nustatyta, kad ant kamerų Nr. 31 ir 65 vizualiai matomo pelėsio nėra, higienos normos pažeidimai pašalinti (2 t., 52-53 b. l.). Pareiškėjo laikymo kameros Nr. 35, 58, 99 ir 102 patikrintos ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo metu, dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra atitiko nustatytus ribinius dydžius, vizualiai matomo pelėsio nėra, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (2 t., 54-56 b. l.). 2017 m. spalio 12 d. patikrintos kameros Nr. 20, 86, 89 ir drausmės izoliatoriaus kamera Nr. 3, dirbtinė apšvieta atitiko nustatytus ribinius dydžius, oro temperatūra atitiko reikalavimus kameroje Nr. 89, o kamerose Nr. 86 ir DI-3 oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 86, 89 ir DI-3 išmatuota žemesnė, nei reglamentuojama, ant kamerų Nr. 86 ir 89 sienų ir lubų yra vizualiai matomo pelėsio, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (2 t., 60-62 b. l.).

Kameros Nr. 59 ir 89 patikrintos ir 2017 m. lapkričio 8 d., dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reikalavimus, ant kameros Nr. 89 sienų ir lubų nustatytas vizualiai matomas pelėsis, galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta (2 t. 64-66 b. l.). 2017 m. gruodžio 14 d. patikrinta kamera Nr. 59, nustatyta, kad kameros patalpos tvarkingos, galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ sudaryta, pelėsio nėra (2 t., 70-72 b. l.). 2018 m. vasario 13 d. patikrintos pareiÅ¡kėjo laikymo kameros Nr. 16, 29, 35 ir 102, dirbtinė apÅ¡vieta kamerose Nr. 16, 35 ir 102 atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 29 neatitiko nustatyto ribinio 200 lx dydžio, oro temperatÅ«ra kamerose Nr. 29, 35 ir 102 bei santykinė drėgmė kamerose Nr. 16, 29, 35 ir 102 atitiko reikalavimus, oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 16 iÅ¡matuota žemesnė, nei reglamentuojama, vizualiai matomo pelėsio nėra, galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta (2 t., 73-75 b. l.). 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad kameros Nr. 89 patalpos remontuojamos, kameroje Nr. 59 naudojamos lempos be apsauginių gaubtų (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas) (2 t., 76-77 b. l.).

Kamera Nr. 59 bei kameros Nr. 43 ir 65 patikrintos ir 2018 m. kovo 21 d., nustatyta, kad santykinė drėgmė kameroje Nr. 59, oro temperatūra ir dirbtinė apšvieta visose kamerose atitiko reikalavimus, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, vizualiai matomo pelėsio nėra. Iš byloje esančių Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2016-2017 metais atliktus remonto darbus (1 t., 112-118 b. l.) matosi, kad 2016 metų sausio mėn. buvo suremontuota pareiškėjo laikymo kamera Nr. 16, atlikti grindų lyginimo, izoliavimo, plytelių klijavimo, sienų tinkavimo, glaistymo, dažymo darbai, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, suolo, kėdžių, lentynų gamyba. 2017 metais buvo remontuojamos kameros Nr. 94 ir 100, kameroje Nr. 94 rugpjūčio mėn. nuvalytos ir perdažytos sienos ir lubos, o kameroje Nr. 100 gruodžio mėn. suremontuotos sienos, lubos, įrengtas naujas WC, kriauklė, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos.

Higienos normos pažeidimai (per žema oro temperatūra ir per didelė drėgmė) kameroje Nr. DI-3 užfiksuoti 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. spalio 12 d., pažeidimai šioje kameroje pašalinti tik 2017 m. gruodžio mėn. (2 t., 63 b. l.), pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. kovo ir birželio mėn., todėl laikytina, kad šie pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Vizualiai matomas pelėsis ant lubų ir sienų kameroje Nr. 31 užfiksuotas 2017 m. kovo 7 d. ir 2017 m. gegužės 11 d., pašalintas tik liepos mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. balandžio – gegužės mėn., taigi šis pažeidimas buvo pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu.

Pelėsis kamerose Nr. 65, 94 ir 102 nustatytas 2017 m. kovo – balandžio mėn. atliktų patikrinimų metu, pareiškėjas kameroje Nr. 65 buvo laikomas 2017 m. gruodžio – 2018 m. sausio mėn., o kameroje Nr. 102 – 2017 m. liepos – spalio mėn. ir 2018 m. sausio mėn., tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pelėsis buvo pašalintas iki pareiškėjo patalpinimo į šias kameras, todėl laikytina, kad pelėsis buvo ir pareiškėjo laikymo šiose kamerose metu. Pareiškėjas kameroje Nr. 94 buvo laikomas 2017 m. balandžio mėn., taigi pažeidimas (pelėsis) buvo pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu.

Higienos normos pažeidimai (per žema temperatūra, drėgmė) kameroje Nr. 86 buvo nustatyti 2017 m. spalio 12 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. gegužės mėn., todėl nėra pagrindo laikyti, kad nurodyti pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Vizualiai matomas pelėsis ir per didelė drėgmė kameroje Nr. 89 užfiksuoti 2017 m. spalio 12 d. ir 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimų metu, higienos normos pažeidimai šioje kameroje pašalinti tik 2017 m. gruodžio mėn. ir tik 2018 m. vasario mėn. šioje kameroje atliktas remontas (2 t., 63, 76-77 b. l.), pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. spalio mėn. ir 2018 m. kovo mėn., todėl laikytina, kad pareiškėjas 2017 m. spalio mėn. kameroje buvo laikomas esant higienos normos pažeidimams.

Kameroje Nr. 29 dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimas nustatytas 2018 m. vasario 13 d., pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas 2017 m. balandžio – liepos mėn., todėl nėra pagrindo laikyti, kad Å¡is pažeidimas buvo ir pareiÅ¡kėjo laikymo Å¡ioje kameroje metu. Per žema oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 16 buvo nustatyta 2018 m. vasario 13 d., pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2018 m. balandžio mėn., atsakovas nepateikė duomenų, kad Å¡is higienos normos pažeidimas buvo paÅ¡alintas iki pareiÅ¡kėjo patalpinimo į Å¡iÄ kamerÄ , todėl laikytina, kad oro temperatÅ«ra, neatitinkanti higienos normos reikalavimų, buvo ir pareiÅ¡kėjo laikymo Å¡ioje kameroje metu.

Atsakovas nepateikė jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo gyvenamųjų kamerų Nr. 7, 36, 50, 58, 62 ir 100 atitikimo higienos normos reikalavimams, nors pagal įrodinėjimo naÅ¡tos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Atsižvelgdamas į minėtÄ teismų praktikoje nurodytÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. DI-3 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatÅ«rÄ , santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį, reikalavimus, kamerose Nr. 31, 65, 94 ir 102, pažeidžiant 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsio, reikalavimus, kameroje Nr. 89 pažeidžiant higienos normos 16 punkto ir 39 punkto reikalavimus, ir kameroje Nr. 16, pažeidžiant 16 punkto reikalavimus patalpų temperatÅ«rai, taip pat kamerose Nr. 7, 36, 50, 58, 62 ir 100, nesilaikant higienos normos 14 punkto, reglamentuojančio gyvenamųjų patalpų dirbtinę apÅ¡vietÄ , 16 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatÅ«rÄ , santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį, bei 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsio, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

Nurodytos higienos normos 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameros buvo vėdinamos per langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankami užtikrinta kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos ir kt. renginiai, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose.

Atsakovas į bylÄ pateikė 2018-04-18 Å iaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymÄ Nr. 61/04-659 (1 t., 120 b. l.), kurioje nurodyta, kad Å iaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«riniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę pagal kiekvienÄ savaitę tvirtinamÄ grafikÄ .

Ä® bylÄ pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (2 t., 28-32 b. l.) bei Å iaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 127-200, 2 t., 2-18 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvienÄ savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, teniso salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę, žaidimų kambarį), tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į užimtumÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 p. numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsakovas nurodo, kad pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso (1 t., 119 b. l.), byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas), kad dėl kokių nors priežasčių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iÅ¡kvietimo bÅ«du, jo teiginiai dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku abstraktÅ«s, nesusieti su juo pačiu, o pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja CPT nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normos reikalavimų.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore. LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 buvo nustatyta vienos valandos, o 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 - dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė (2 t., 19, 21 b. l.), Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis (2 t., 20 b. l.), bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m.), atsakovas nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose akivaizdžios netvarkos nebuvo, kiemeliai Å¡varÅ«s, valomi kasdien Å TI vadovo nustatyta tvarka, neÅ¡amos susidariusios buitinės atliekos, kiekviename kiemelyje yra Å¡iukÅ¡liadėžės, sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai (2 t., 33-36, 68-69 b. l.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvÅ«s, be to, atsakovas atsiliepime nurodė, kad asbesto pastato konstrukcijoje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti asmeninius rÅ«bus, kamerose nėra įrengta džiovyklų rÅ«bams džiauti.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius ir patalynę. Ä® bylÄ pateiktas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintas Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintas Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as bei 2015-11-02 tvarkos apraÅ¡o papildymas (2 t., 22-27 b. l.), kur nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Å iaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartÄ per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafikÄ ; virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus, virÅ¡utiniai skalbiniai skalbti priimami kartÄ per mėnesį pagal surinkimo grafikÄ ; jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, patikrinus sÄ skaitÄ ir nustačius, kad pinigų neturi ne trumpiau kaip tris mėnesius, virÅ¡utiniai rÅ«bai skalbiami įstaigos skalbykloje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos, Å TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytÄ tvarkÄ skalbimo ir džiovinimo įranga (2 skalbimo maÅ¡inos ir 1 džiovyklė), vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas (2 t., 42-44, 49-51 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kad Å iaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.Teisinis reglamentavimas nenumato džiovyklų įrengimo kamerose, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl džiovyklų nebuvimo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad sÄ lygos asmenims skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius Å iaulių TI sudarytos.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, dviem savaitėms bÅ«davo skiriam pusė rulonėlio, kurio neužtekdavo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančia teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 redakcija patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), pagal kurį pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam nuteistajam, kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenys iÅ¡duodami tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant raÅ¡ytiniam jų praÅ¡ymui; laikoma, kad asmuo yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo aprÅ«pinti jį higienos reikmenimis pateikimo dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ar iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ ; tais atvejais, kai nuteistasis nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

ApraÅ¡o 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos“ numatyta tualetinio popieriaus norma asmeniui – 3 vnt. mėnesiui. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as“ nurodyta, kad suimtieji gali įsigyti ir turėti įvairių higienos priemonių, tame tarpe ir tualetinio popieriaus. PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jis buvo nemokus ir raÅ¡tu prašė iÅ¡duoti jam tualetinį popierių, tačiau to nebuvo padaryta, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl tualetinio popieriaus trÅ«kumo atmestinos, kaip nepagrįstos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovas nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, tačiau nepateikia pakankamai duomenų, įrodančių, kad sanitariniai mazgai konkrečiose pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose jo laikymo metu buvo tinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. IÅ¡ sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 106-107 b. l.) matosi tik iÅ¡ kokios medžiagos pagaminta sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija ir jos aukÅ¡tis, tačiau nesimato, kokiu bÅ«du įėjimas į sanitarinio mazgo zonÄ atitvertas nuo likusios kameros erdvės. EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ ir pan.).

Å iuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (pvz., LVAT 2017-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017, 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2459-442/2017 ir kt.), įvertinus, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros nebuvo didelės, kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, o lovos paprastai bÅ«na sustatytos Å¡alia sanitarinio mazgo, pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems Å iaulių TI krata atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, kratos metu jis buvo priverstas dėti savo rÅ«bus į purvinas voneles, karantino kamerose Å¡alta, kaip ir kratų patalpose.

Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo kamerose neatitverti, nebuvo privatumo. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiÅ«ros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų.

Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. IÅ¡ byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad bendro naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo tikrinami 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. gegužės 11 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2018 m. vasario 13 d. patikrinimų metu, patikrinimo aktuose (2 t., 42-44, 45-48, 49-51, 57-59, 73-75 b. l.) užfiksuota, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) Å¡varus, taigi patikrinimo aktuose užfiksuoti patikrinimų duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl neÅ¡varių vonelių, be to, visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų dėl patalpų temperatÅ«ros kratų patalpose nenustatė.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asmens ir daiktų apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis yra abstraktÅ«s, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog krata atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis ir jis buvo priverstas dėti daiktus į purvinas voneles, tačiau nenurodė, kad bÅ«tent jo apžiÅ«ra buvo atlikta antisanitarinėmis sÄ lygomis, kada tai buvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant/iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad į Å iaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

IÅ¡ byloje esančios 2018-04-12 pažymos Nr. 60/09-13444 matosi, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į Å iaulių TI, penkis kartus buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpÄ Nr. LSP-4 (1 t. 96-104). Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

IÅ¡ byloje esančios Å iaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus matosi, kad laikino laikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros buvo remontuojamos 2016 m. liepos - rugsėjo mėn. – atliktas sienų, lubų dažymas, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (1 t., 112-115 b. l.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad trumpalaikio laikymo kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, taigi teisinis reglamentavimas dėl sanitarinių mazgų įrengimo laikino sulaikymo patalpose įsakmiai nenumato, kad jie turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. Tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016). Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad laikino sulaikymo kamerose buvo Å¡alta, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, kaip jau buvo minėta, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pareiÅ¡kėjui trumpalaikio laikymo kameroje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, buvo Å¡alta, o pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI dažnai nebÅ«na karÅ¡to vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į duÅ¡Ä vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). PareiÅ¡kėjas pats patvirtina, kad kartÄ per savaitę jam buvo sudaryta galimybė iÅ¡simaudyti duÅ¡e, visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų dėl naudojimosi duÅ¡u nenustatė, nurodė, kad atliekama dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija, prausyklos patalpos Å¡varios, tvarkingos, Å iaulių TI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duÅ¡e pagal įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ sudaroma ne rečiau kaip kartÄ per savaitę (2 t., 45-48, 57-59, 70-72, 78-80 b. l.), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimÄ si po Å¡iltu duÅ¡u.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama savalaikiai arba tik po daugkartinių prašymų. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas atliktų patikrinimų metu vertino ir pareiÅ¡kėjų skunduose nurodytus faktus dėl kenkėjų buvimo kamerose, taip pat nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimo, naikinimo vykdymÄ , buvo nustatyta, kad kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas, profilaktiniai darbai atliekami periodiÅ¡kai (2 t., 37-41, 42-44, 45-48, 49-51, 57-59, 60-62, 70-72 b. l.).

Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ , kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo praÅ¡ymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neveikimÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus, dienos maisto davinio vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, maistas nebuvo sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ , riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g. LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai.

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, tikrindama asmenų skundus dėl neužtikrinamų fiziologinių mitybos normų, išduodamo maisto kokybės Šiaulių TI, dėl jo energetinės vertės, esminių teisės aktų pažeidimų nenustatė (2 t., 81-95 b. l.), taigi nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų ir maitinimo tvarkos laikymosi.Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iÅ¡ jų nuolat sklindantis nemalonus kvapas, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 25 000 Eur. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų bÅ«klės ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų nesiskundė, 2018-04-03 pateikti skundai tik dėl konkrečių Å iaulių TI pareigÅ«no veiksmų dėl vaistų neiÅ¡davimo (1 t., 120-126 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, nenurodo, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2017-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1954-415/2017, 2018-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3262-442/2017, 2018-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1514-552/2018 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 700 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. G. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 700,00 Eur (septynis Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja                                                                                 Jarūnė Sedalienė