2018-10-30 Nr. AB-19535-3-61-3-04961-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2335-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04961-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 30.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas AB „Lietuvos energijos gamyba“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-852 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2015 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas 1) 1, 2, 3, 4 punktus; 2) panaikinti Komisijos 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-866 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas 2) 1 punktą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija Nutarimo 1 1–4 punktais nutarė nustatyti elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas 2015 metams. Nutarimo 2 1 punktu Komisija nutarė nustatyti Bendrovės padaliniui Lietuvos elektrinei (toliau – ir Lietuvos elektrinė), kuri užtikrina elektros energijos tiekimo saugumą, elektros energijos supirkimo kainą 2015 metams – 41,91 ct/kWh (12,14 euro ct/kWh).

3. Bendrovės teigimu, Nutarimas 1 ir Nutarimas 2 (toliau – ir Nutarimai) yra neteisėti, nes jais yra įgyvendinamas neteisėtas Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. O3-818 „Dėl AB „Lietuvos energijos“ planinio patikrinimo“ (toliau – ir Nutarimas dėl planinio patikrinimo), kuriuo Komisija nutarė sumažinti pareiškėjo gautinas remiamos elektros energijos gamybos veiklos ir elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veiklos pajamas. Komisijos Nutarimu dėl planinio patikrinimo nutarta mažinti Lietuvos elektrinės gautinas remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamas 21,2 mln. Lt (6,14 mln. Eur) suma 2015 metų ataskaitiniu laikotarpiu ir mažinti pareiškėjo gautinas elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veiklos pajamas 25,7 mln. Lt (7,44 mln. Eur) suma 2015–2016 metų ataskaitiniu laikotarpiu. Komisijos Nutarimas dėl planinio patikrinimo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-5145-968/2015).

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijami Nutarimai yra neteisėti dar ir dėl to, kad buvo neteisingai apskaičiuota ir nustatyta per maža investicijų grąža (vidutinė svertinė kapitalo kaina) (toliau – ir WACC) šiais Nutarimais patvirtintų elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų ir elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams atžvilgiu. Tai reiškia, kad Nutarimai turi esminių trūkumų vertinant investicijų grąžos normą ir priskirto kapitalo apimtį.

5. Bendrovė tvirtino, kad jai vykdant viešąjį interesą tenkinančią veiklą įstatymais yra garantuojama investicijų grąža. Pareiškėjas, įvertinęs Komisijos 2014 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. O5-289 „Dėl AB „Lietuvos Energijos gamyba“ elektros rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2015 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimo 1 pažyma) ir Komijos 2014 m. spalio 29 d. pažymoje Nr. O5-314 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo (toliau – ir Nutarimo 2 pažyma) (toliau – ir kartu Nutarimų pažymos) pateiktus duomenis ir atliktą investicijų grąžos skaičiavimą, nustatė šių skaičiavimų nepagrįstumą. Ginčijami nutarimai turi esminių trūkumų nustatant investicijų grąžos normą ir priskirto kapitalo apimtį. Komisija pareiškėjo teikiamoms reguliuojamoms paslaugoms turėjo nustatyti investicijų grąžos normą 2015 metais pagal faktinę, o ne teorinę Komisijos vienašališkai nustatytą kapitalo struktūrą arba pagrįsti, kodėl nesilaikoma Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) ir Komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 patvirtintos Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimų. Tokiais savo veiksmais Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, EEĮ 68 straipsnio 1–3 dalių, Metodikos 24 punkto reikalavimus.

6. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Komisija pažeidė Metodikos 25, 25.1 ir 25.2 punktų reikalavimus vertinant reguliuojamos veiklos turto bazę 2015 metais, konkrečiai skaičiuojant: 1) ilgalaikį turtą, naudojamą antrinio ir tretinio galios rezervo paslaugoms (Nutarimo 1–2 punktais nustatytos paslaugų kainos); 2) apyvartinio kapitalo poreikį antrinio ir tretinio galios rezervo bei Lietuvos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 patvirtinto Viešuosius insteresus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir VIAP tvarkos aprašas) 7.3 punkte nustatytai paslaugai (Nutarimo 1 1–2 punktais ir Nutarimo 2 1 punktu nustatytos paslaugų kainos). Nutarimo 1 pažymoje, skaičiuojant antrinio galios rezervo kainą, į sąnaudas įtraukiamos pagal Metodikos reikalavimus apskaičiuotos nusidėvėjimo sąnaudos, tačiau investicijų grąža apskaičiuojama kaip kapitalo apimtį naudojant neegzistuojantį išvestinį dydį, apskaičiuotą pagal Bendrovės finansinėse ataskaitose pateiktas ilgalaikio materialiojo turto balansines vertes, kurios apskaičiuotos pagal finansinius nusidevėjimo normatyvus, o ne Metodikos reikalavimus, ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas, kurios apskaičiuotos remiantis Metodika. Bendrovės pateikta ilgalaikio turto prognozė antrinio galios rezervo paslaugai teikti – 105,002 mln. Lt, tačiau Komisija nustatė 59,942 mln. Lt. Komisija, nustatydama reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas 2015 metams, Nutarimų pažymose taip pat neįvertino apyvartinio kapitalo poreikio paslaugoms teikti, kaip to reikalauja Metodikos 25 punktas.

7. Bendrovė pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas turi žinoti, kodėl priimti būtent tokie Nutarimai, tačiau atsakovas nepaaiškino tam tikrų verčių nustatymo (naudojimo) skaičiuojant Nutarimais patvirtintas kainas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad indentifikavo konkrečius Metodikos pažeidimus kainų skaičiavime. Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimai yra neteisėti ir nemotyvuoti, šie aktai turi būti panaikinti.

8. Teismo posėdžio metu Bendrovės atstovai papildomai paaiškino, kad teismas šioje byloje turėtų įvertinti teisiškai reikšmingus kriterijus, atliekant skaičiavimus, ir nustatyti, ar nebuvo padaryta vertinimo klaida. Komisija, apskaičiuodama vidutinę svertinę kapitalo kainą (WACC) (toliau – ir WACC), rėmėsi neteisingomis prielaidomis ir tai akivaizdus vertinimo pažeidimas. Be to, Komisijos diskrecijos teisė negali būti tokia plati, kad nebūtų galima atlikti teisminės kontrolės.

9. Atsakovas Komisija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad Komisijos įgaliojimai nustatyti Bendrovei rezervinės galios užtikrinimo paslaugas yra reglamentuoti teisės aktų nuostatomis. Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 7 punkto ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatose numatyta, kad į reguliuojamos veiklos sąnaudas ir atitinkamai į tarifus vartotojams įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti. Energetikos įstatymo 74 straipsnio nuostatos numato, kad išimtinai būtinosios viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimui skirtos sąnaudos turi būti priskiriamos nustatant viešuosius interesus atitinkančią paslaugų kainą vartotojams. Energetikos įstatymas, EEĮ įstatymas, Metodika ir Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279 patvirtinta Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika (toliau – ir VIAP metodika) nenumato, kad nepagrįstos sąnaudos būtų įtrauktos į kainas vartotojams. Visų sąnaudų ar jų dalių pagrįstumą turi įrodyti pareiškėjas, pateikdamas konkrečius skaičius, tačiau pareiškėjas nepagrindė Komisijos nepripažintų sąnaudų pagrįstumo ir sąsajų su reguliuojama veikla.

11. Dėl investicijų grąžos skaičiavimų Komisija pažymėjo, kad vertinama ne vien asmens, kuriam taikoma investicijų grąža, kapitalo struktūra, bet ir kiti ekonominiai veiksniai siekiant objektyviai, skaidriai ir nediskriminuojant nustatyti vidutinę svertinę elektros energetikos sektoriaus kapitalo kainą. Bendrovė buvo informuota, kad investicijų grąžos norma yra apskaičiuojama visam elektros energetikos sektoriui pagal optimalią kapitalo struktūrą. Komisija privalo užtikrinti nuoseklų požiūrį į reguliacinius sprendimus ir taikyti vienodas sąlygas visiems reguliuojamiems rinkos subjektams. Komisija Nutarimais įgyvendino išimtinai EEĮ 3 straipsnio, 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto, Energetikos įstatymo 3 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies ir Metodikos nuostatas ir negalėjo nukrypti, numatyti kitokio teisinio reguliavimo, nei numato įstatymai, ar išplėsti nustatyto teisinio reguliavimo ribas.

12. Dėl kapitalo apimties atsakovas paaiškino, kad Komisija įvertino pareiškėjo reguliuojamai veiklai priskirtą turtą, o ne visą Bendrovės disponuojamą turtą, kurio dalis skirta vykdyti nereguliuojamą veiklą, ko siekia pareiškėjas ginčydamas Komisijos skaičiavimus. Toks reguliavimas atitinka racionalaus ir skaidraus reguliavimo principus. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų faktinių duomenų ar įrodymų dėl atliktų skaičiavimų nepagrįstumo.

13. Komisija pabrėžė, kad ginčijami Nutarimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo buvo remiamasi priimant Nutarimus, todėl negali būti naikinami.

14. Atsakovas pažymėjo, kad Nutarimais numatyti įpareigojimai leistų 2015 metams 57,474 mln. Lt sumažinti per viešuosius interesus atititinkančių paslaugų mechanizmą remiamos Bendrovės elektros energijos gamybos veiklos pajamas, kurios dengiamos kiekvieno elektros energijos vartotojo sąskaita. Panaikinus nutarimus, ne tik vartotojai patirtų konkrečią žalą, bet kartu būtų sukuriamas neigiamas precedentas kitoms reguliuojamoms įmonėms, kadangi Komisija, turėdama konkrečius įgaliojimus, dėl sukurtų teisminių precedentų iš esmės nebegalėtų vykdyti savo reguliacinių funkcijų, pagrįstai mažinti sąnaudų, kurios nepriskiriamos reguliuojamai veiklai, tokiu būdu paneigiant Komisijos reguliuojamos veiklos priežiūros funkcijas ir įgaliojimus.

15. Teismo posėdžio metu Komisijos atstovai papildomai paaiškino, kad teismas pripažino Komisijos Nutarimą dėl planinio patikrinimo teisėtu, todėl Bendrovės ginčijami Nutarimai šioje byloje taip pat yra teisėti ir pagrįsti. Nagrinėjamu atveju visi atlikti skaičiavimai yra teisingi ir jie pateikti Komisijos Nutarimų pažymose, taip pat šiose pažymose nurodyta, kokiais kriterijais ir parametrais vadovautasi atliekant minėtus skaičiavimus.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-274 „Dėl Elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ 3 ir 5 punktais nustatė, kad didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje užima Bendrovė, kuriai turi būti nustatomos elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainos viršutinės ribos. Ginčijamu Nutarimu 1 buvo nustatytos elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinės ribos 2015 metams (1, 2, 3, 4 punktai). Nutarimu 2 Komisija nustatė Lietuvos elektrinei, kuri užtikrina elektros energijos tiekimo saugumą, elektros energijos supirkimo kainą 2015 metams – 41,91 ct/kWh (12,14 euro ct/kWh) be PVM, kurioje kintamųjų sąnaudų dedamoji – 29,95 ct/kWh (8,67 euro ct/kWh) be PVM ir pastoviųjų sąnaudų dedamoji – 11,96 ct,kWh (3,46 euro ct/kWh) be PVM.

18. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, administracinėje byloje Nr. I-5145-968/2015 pagal pareiškėjo AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovui Komisijai buvo sprendžiamas Komisijos Nutarimo dėl planinio patikrinimo 1, 2 ir 3 punktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje byloje spręsdamas dėl Nutarimo dėl planinio patikrinimo 1–3 punktų teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės vertino, ar Komisija, ginčijamu nutarimu pripažindama, jog 2010‒2012 metų ataskaitiniu laikotarpiu AB „Lietuvos energijos gamyba“ deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos 46,9 mln. Lt (13,58 mln. Eur) viršijo faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas, ir nustatydama, kad šia suma turi būti mažinamos Lietuvos elektrinės gautinos remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamos, neviršijo jai nustatytos kompetencijos, nepiktnaudžiavo valdžia ir ar, priimdama Nutarimą dėl planinio patikrinimo, nepadarė esminės klaidos. Teismas, išnagrinėjęs bylą 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pripažino, kad Komisijos Nutarimas dėl planinio patikrinimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016 minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Taigi minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimas įsiteisėjo.

19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs tai, jog Komisijos Nutarimas dėl planinio patikrinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas teisėtu ir pagrįstu, priėjo išvadą, kad šio nutarimo pagrindu priimti nagrinėjamoje byloje ginčijami Nutarimai taip pat yra teisėti ir pagrįsti. Todėl teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl Komisijos Nutarimo dėl planinio patikrinimo neteisėtumo, kurie administracinėje byloje Nr. I-5145-968/2015 jau išnagrinėti ir šioje byloje pareiškėjo kartojami.

20. Dėl pareiškėjo argumento, kad ginčijami Nutarimai turi esminių trūkumų nustatant investicijų grąžos normą ir priskirto kapitalo apimtį, teismas pažymėjo, kad nevertina investicijų grąžos normos ar kitų skaičiavimų nepagrįstumo, nes ginčijamų Nutarimų vertinimas politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

21. Teismas, vadovaudmasis Lietuvos vyriausiasiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo tikslai gali būti pasiekti įvairiais teisinio reguliavimo būdais, konkretaus būdo pasirinkimas priskiriamas teisės aktą priimančio viešojo administravimo subjekto kompetencijai, tačiau siekdamas įstatyme nurodytų tikslų, viešojo administravimo subjektas yra saistomas bendrųjų viešojo administravimo principų (teisėtumo, proporcingumo, draudimo diskriminuoti ir kt.), pripažino, kad Komisija turi teisę pasirinkti duomenis, atitinkančius interesų pusiausvyrą, o ne taikyti bendrus finansų ekonomikos skaičiavimo metodus, kurie galbūt taikomi kitose valstybėse, kuriose kita teisinė sistema. Lietuvos energetikos sektorių reguliuoja specialieji teisės aktai, kurie nustato kainodaros principus ir taisykles. Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis suteikia Komisijai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, įvertinus protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą.

22. Teismas pažymėjo, kad Komisija pareiškėjos ginčijamus Nutarimus grindė aplinkybėmis, nustatytomis Nutarimų pažymose. Minėtose pažymose pateikti skaičiavimai pagrįsti Metodikos nuostatomis, nurodant konkrečius Metodikos punktus, galiojusius pažymų parengimo bei Nutarimų priėmimo metu, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti šių skaičiavimų teisingumu.

23. Teismas, įvertinęs ginčijamų Nutarimų turinį kitų rašytinių įrodymų kontekste, konstatavo, kad šiuose aktuose aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis jie priimti, o daugelis jų priėmimo motyvų išsamiai išdėstyti Nutarimų pažymose. Taigi iš Nutarimų galima aiškiai suprasti jais reguliuojamų visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, iš jų turinio aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

24. Teismas nenustatė, kad ginčijamus Nutarimus priėmusi Komisija būtų nesivadovavusi gero administravimo principo imperatyvais ar AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimą būtų atlikusi šališkai ir neobjektyviai bei būtų nesilaikiusi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Priimti Nutarimai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Todėl teismas konstatavo, kad Nutarimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

III. 25. Pareiškėjas AB „Lietuvos energijos gamyba“ padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar Komisija neviršijo kompetencijos, ir atlikti Komisijos diskrecijos teisės ribose ekonominių vertinimų teisminę kontrolę. Tinkamai to neatlikus, teismas neteisingai priskyrė tam tikrus ginčijamus aspektus ekonominio ir (ar) politinio tikslingumo kategorijai ir dėl to neįvertino tam tikrų argumentų, nevertino Bendrovės pateiktos 2015 m. gegužės 28 d. UAB „Ernst&Young Baltic“ specialistų išvados (toliau – ir Išvada), o tai leistų pagrįsti, kad Komisija padarė skaičiavimo ir akivaizdžias vertinimo klaidas. Teismas turėjo įvertinti, ar nebuvo padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų, atlikti faktų, kuriais turėjo būti remiamasi, vertinimą. Bendrovė pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje yra iškilę visiškai kitokio pobūdžio klausimai, nei visuomeninių santykių raidos prioritetų ar raidos strategijos nustatymas, t. y. ne ekonominio ir (ar) politinio tikslingumo klausimai. Nutarimais nustatytos kainos (ar jų ribos), kurių reguliavimas yra detaliai apibrėžtas teisės aktų reikalavimais, nėra susijęs su jokių visuomeninių santykių raidos prioriteto, strategijos ar pan. nustatymu.

27. Bendrovė pažymi, kad Komisijos Nutarimus ginčijo inter alia (lot. be kita ko) remdamasi tuo, kad juos priimdama Komisija naudojo klaidingai apskaičiuotą WACC (investicijų grąžos norma). Tačiau teismas iš esmės nevertino, ar Komisija nepadarė vertinimo klaidos, ar rėmėsi visais WACC skaičiavimui reikšmingais faktais ir nesirėmė tais, kuriais neturėjo remtis. Šis aspektas negalėjo būti priskiriamas prie ekonominio tikslingumo kriterijų. WACC skaičiavimas buvo pagrįstai kvestionuojamas dėl matematinių klaidų, kadangi naudojant tuos pačius įvesties duomenis, Bendrovė suskaičiavo visiškai kitokią taikyto WACC vertę. Kadangi WACC nebuvo tiksliai ir matematiškai teisingai apskaičiuotas, teismas turėjo tinkamai įvertinti WACC skaičiavimą ir motyvuoti jo teisingumą arba klaidingumą. Remiantis Bendrovės skunde pirmosios instancijos teismui pateiktais duomenimis, priimant Nutarimus turėjo būti taikomas 7,45 proc. WACC dydis. Tačiau teismas nevertino Bendrovės pateikto argumento dėl Komisijos WACC skaičiavimo formulėje taikytinos nuosavo kapitalo rizikos premijos dydžio. Teismas apskritai sprendime nieko nepasisakė dėl (tikėtina, jog visiškai nevertino) Bendrovės argumento, kad nuosavo kapitalo rizikos premijos apskaičiavimui Komisija privalėjo naudoti indeksą „S&P 500 total return“, kadangi taip numato finansų ekonomikos metodologija. Teismas turėjo vertinti Bendrovės pateiktus argumentus, kuriais aiškiai nurodoma, kad nuosavo kapitalo rizikos premijos apskaičiavimui Komisijos buvo naudotas „S&P 500 price return“ indeksas, kuris nevertina uždirbamos grąžos iš dividendų, todėl skaičiuojant kapitalo rizikos premiją turėjo būti vertinamas „S&P 500 total return” indeksas. Nuosavo kapitalo rizikos premija pagal Komisijos taikomą apibrėžimą turi įvertinti akcininko nuosavybės ir nerizikingų investicijų grąžos skirtumą. Kadangi indeksas šiam skirtumui apskaičiuoti buvo pasirinktas neteisingai, tai ir nuosavybės rizikos premija neatitinka pačios Komisijos naudojamo apibrėžimo. Komisijos taikytam skaičiavimui prieštaraujant jos patiems patvirtintiems teisės aktams, Bendrovės vertinimu, Komisija skaičiuodama nuosavybės rizikos premiją padarė klaidą. Dėl minimos priežasties nuosavo kapitalo rizikos premija turėjo būti lygi 7,5 proc., o ne 6,79 proc., t. y. byloje pateikti konkretūs argumentai dėl konkrečių indeksų taikymo.

28. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas nevertino Bendrovės skunde pateiktos argumentacijos dėl WACC skaičiavimui Komisijos naudotos kapitalo struktūros nepagrįstumo. Kaip skunde pažymėjo Bendrovė, jos vertinimu, jeigu reguliuojamų paslaugų kainų nustatymui naudojama optimali finansavimo struktūra, užtikrinanti mažiausią kapitalo kainą, ji turi būti nustatyta remiantis energijos generavimo sektoriuje veikiančių įmonių vidurkiu, darant prielaidą, kad sektoriuje veikiančios ir akcijų biržoje kotiruojamos įmonės siekia minimizuoti vidutinę svertinę kapitalo kainą taip maksimizuodamos verslo vertę. Dėl to išvystyto kapitalo rinkoje veikiančių įmonių sektoriaus kapitalo struktūros vidurkis turi būti artimas optimaliam. Bendrovei įvertinus 106 Jungtinėse Ameriko Valstijose energijos generavimo sektoriuje veikiančias įmones nustatytas vidutinis skolos ir nuosavo kapitalo santykis – 85,11 proc. (atitinkama kapitalo struktūra: nuosavo kapitalo dalis – 54,02 proc., skolinto kapitalo dalis – 45,98 proc.). Pareiškėjo vertinimu, kapitalo struktūra turėjo būti artima faktinei Bendrovės reguliuojamų paslaugų kapitalo struktūrai.

29. Bendrovė nurodo, kad, skaičiuojant investicijų grąžos normą Bendrovės teikiamoms reguliuojamoms paslaugoms 2015 metais, buvo neteisingai taikytas skolinto (nuosavo) kapitalo santykis, kuris yra lygus 70/30. Teismas neanalizavo, kuo remiantis ir ar galėjo būti nustatyta, kad „optimali finansavimo struktūra” atitinka skolinto (nuosavo) kapitalo santykį lygų 70/30 (atitinka 70 proc. skolos dalį kapitalo struktūroje arba skolos (nuosavybės) santykį lygų 233 proc.). Bendrovė skunde pagrindė, kad yra tik 3 sektoriai, kuriuose skolinto ir nuosavo kapitalo santykis didesnis nei 200 proc., ir visi šie sektoriai yra susiję su finansinėmis paslaugomis. Be to, kapitalo struktūra, kur yra 70 proc. skolinto ir 30 proc. nuosavo kapitalo, energetikos sektoriuje būtų laikytina neracionaliai rizikinga, kadangi smarkiai išaugtų Bendrovės likvidumo rizika. Likvidumo rizikos išaugimas būtų sąlygotas būtinybės didžiąją dalį pinigų srautų skirti paskolų grąžinimui kredito institucijoms ir palūkanoms mokėti, o tai padidintų tikimybę, jog net mažas pelningumo pasikeitimas galėtu sąlygoti tai, jog Bendrovė taptų nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų finansų institucijoms, tiekėjams, klientams ar užtikrinti finansavimo būtinoms investicijoms. Taip pat toks gerokai didesnis už įprastą rinkoje ir neracionalus skolos lygis galėtų lemti tai, jog dėl finansų institucijų vertinimu išaugusio Bendrovės rizikingumo didėtų skolinimosi kaina arba pasiskolinti papildomai taptų neįmanoma.

30. Pareiškėjas pažymi, kad skunde pagrindė, jog, vadovaujantis Metodikos nuostatomis, Bendrovės teikiamoms reguliuojamoms paslaugoms Komisija turėjo nustatyti investicijų maržos normą 2015 metams pagal faktinę, o ne teorinę Komisijos vienašališkai nustatytą kapitalo struktūrą arba pagrįsti, kodėl nesilaikoma Metodikos ir EEĮ reikalavimų. Tačiau šių ir kitų Bendrovės argumentų teismas nevertino ir tik pažymėjo, kad Nutarimų pažymose pateikti skaičiavimai pagrįsti Metodikos nuostatomis, nurodant konkrečius Metodikos punktus, galiojusius pažymų parengimo bei Nutarimų priėmimo metu, todėl teismui nėra pagrindo abejoti šių skaičiavimų teisingumu. Teismas visiškai neįsigilino į skaičiavimų turinį ir Komisijos padarytas skaičiavimo klaidas. Komisija, skaičiuodama Nutarimais nustatytus kainų dydžius, t. y. skaičiuodama antrinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos, tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo paslaugos, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugos bei teikiant Lietuvos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 patvirtinto VIAP tvarkos aprašo 7.3 punkte nurodytos elektros energijos gamybos nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, paslaugos kainas, rėmėsi neteisėtai ir nepagrįstai apskaičiuota WACC norma – 6,79 proc. Teismas turėjo konstatuoti, kad Komisija pažeidė Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, EEĮ 68 striapsnio 1–3 dalies, Metodikos 24 punkto reikalavimus.

31. Bendrovė teigia, kad teismas nevertino, jog Komisija pažeidė Metodikos 25 ir 25.2 punktuose įtvirtintus reikalavimus vertinant reguliuojamos veiklos turto bazę 2015 metais, konkrečiai skaičiuojant: 1) ilgalaikį turtą, naudojamą antrinio ir tretinio galios rezervo paslaugoms; 2) apyvartinio kapitalo poreikį antrinio ir tretinio galios rezervo bei VIAP tvarkos aprašo 7.3 punkte nustatytai paslaugai. Nutarimo 1 pažymoje, skaičiuojant antrinio galios rezervo kainą, į sąnaudas įtraukiamos pagal Metodikos reikalavimus apskaičiuotos nusidėvėjimo sąnaudos, tačiau investicijų grąža apskaičiuojama kaip kapitalo apimtį naudojant neegzistuojantį išvestinį dydį, apskaičiuotą pagal Bendrovės finansinėse ataskaitose pateiktas ilgalaikio materialiojo turto balansines vertes, kurios apskaičiuotos pagal finansinius nusidėvėjimo normatyvus, o ne Metodikos reikalavimus, ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas, kurios apskaičiuotos remiantis Metodika. Bedrovės pateikta ilgalaikio turto prognozė antrinio galios rezervo paslaugai teikti – 105,002 mln. Lt, tačiau Komisija nustatė 59,942 mln. Lt. Be to, Komisija, nustatydama reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas 2015 metams, Nutarimų pažymose neįvertino apyvartinio kapitalo poreikio paslaugoms teikti, nors tai privalo būti padaryta, remiantis Metodikos 25 punktu. Teismas nevertino, ar Komisija nepadarė vertinimo klaidos, ar priimdama Nutarimus rėmėsi tinkamai nustatyta investicijų grąžos norma ir visais reikšmingais faktais jai nustatyti bei nesirėmė tais, kuriais neturėjo remtis. Teismas neteisingai pritaikė Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir EEĮ 68 straipsnio 1–3 dalių bei šias nuostatas įgyvendinančių kitų teisės aktų reikalavimus.

32. Pareiškėjo nuomone, teismas vertino tik Komisijos bendrą kompetenciją nustatyti reguliuojamos veiklos kainas ir jas prižiūrėti, tačiau visiškai nepagrįstai nustatė, kad Nutarimuose Komisija neperžengė jai suteiktos diskrecijos. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad Komisija turi teisę pasirinkti duomenis, atitinkančius interesų pusiausvyrą, o ne taikyti bendrus finansų ekonomikos skaičiavimo metodus, kurie taikomi kitose valstybėse, kuriose kita teisinė sistema, ir visiškai neanalizavo, ar Komisijos pasirinkti duomenys yra pakankami ir teisingi. Priimdama Nutarimus, Komisija rėmėsi nepagrįstu ir neteisėtu investicijų grąžos normos dydžiu ir taip Komisija pažeidė jai suteiktos diskrecijos ribas. Bendrovės nuomone, teisinė ekonominių rodiklių interpretacijos kontrolė šiuo atveju yra būtina, t. y. būtina Komisijos diskrecijos teisės ribose atlikti sudėtingų ekonominių vertinimų teisminę kontrolę.

33. Bendrovė nurodo, kad teismas ignoravo faktą, jog šiuo atveju vartotojų interesai (į ką konkrečiai referavo ir akcentavo Komisija savo atsiliepime į skundą) būtent jau ir yra ginami nustatytu teisiniu reguliavimu, kuris užtikrina atitinkamą įmonių investicijų grąžą ir jos ribojimą. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl vėl iškeliamas vartotojų gynimo argumentas aukščiau už Bendrovės interesus, kuomet dirbtinai mažinamos Bendrovei apskaičiuotinos elektros rezervų kainos. Priimdama Nutarimus, Komisija sprendimo nustatyti optimalią kapitalo struktūrą, t. y, kad optimali finansavimo struktūra atitinka skolinto (nuosavo) kapitalo santykį lygų 70/30, motyvų nepateikė, kaip ir nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų.

Nutarimų priėmimo metu galiojusios Metodikos redakcijos nuostatos apskritai nenumatė jokių nuostatų, susijusių su „optimalia“ kapitalo struktūra, t. y. tokia sąvoka Metodikoje išvis nebuvo įtvirtinta. Teismas neatsižvelgė, kad priimdama Nutarimus Komisija nepaaiškino, kokiais šaltiniais remiantis buvo nustatyta, kad „optimali finansavimo struktūra” atitinka skolinto (nuosavo) kapitalo santykį lygų 70/30. Komisija, skaičiuodama investicijų grąžos normą ir taikydama teorinį, ženkliai rinkos vidurkį viršijantį, nuosavo (skolinto) kapitalo santykį, tuo pačiu taikė vidutinę rinkos palūkanų normą.

Bendrovė atkreipė dėmesį, tačiau teismas nevertino to, kad nuo įmonių įsiskolinimo lygio (kapitalo struktūros) priklauso skolinimosi kaina. Jeigu įmonės įsiskolinimo lygis yra reikšmingai didesnis už atitinkamo sektoriaus vidurkį, tokiu atveju kitoms sąlygoms nekintant, skolinimosi kaina taip pat bus didesnė, kadangi įmonės su tokia kapitalo struktūra likvidumo rizika yra didesnė. Dėl šios priežasties, apskaičiuojant investicijų grąžos normą (WACC), Komisijos nustatoma kapitalo struktūra yra nesuderinama su vidutinėmis skolinimosi kainomis rinkoje, taikytinomis tik toms įmonėms, kurių rizika reikšmingai nesiskiria nuo rinkos vidurkio, t. y. kurių įsiskolinimo lygis nėra reikšmingai didesnis.

Teismas nevertino, kad jau po skundo dėl Nutarimų pateikimo Komisija papildė Metodiką nuostata, jog Investicijų grąžos norma nustatoma kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC) taikant Komisijos nustatytą optimalią kapitalo struktūra – 70 proc. skolinto ir 30 proc. nuosavo kapitalo, užtikrinančią mažiausią šio kapitalo kainą. Todėl Komisija Metodikoje įtvirtino skolinto (nuosavo) kapitalo santykį („optimalia“ kapitalo struktūrą) lygų 70/30 po Nutarimų priėmimo ir Bendrovei jau pateikus skundą. Be to, byloje pateiktoje Išvadoje nurodoma, kad Komisijos taikoma skolinto kapitalo dalis yra neadekvati situacijai energetikos sektoriuje.

Išvadoje objektyviai įvertinus galimus skaičiavimus, pripažįstama, kad skolos kapitalo dalis bendroje (skolinto ir nuosavo) kapitalo struktūroje galėtų būti nuo 44 proc. iki 50 proc., tačiau teismas sprendime šių įrodymų nevertino. Išvadoje pateikiama ir daugiau argumentų dėl nepagrįsto Komisijos atlikto WACC skaičiavimo. Išvadoje yra pažymėta, kad Komisija nesirėmė geriausia praktika, o tai lėmė nustatytą netikslią WACC reikšmę ir jos neatitikimą tiek Metodikoje, tiek EEĮ įvardintam protingumo kriterijui. Tokiu būdu pažeisdama nustatytas Komisijai suteiktos diskrecijos ribas, Komisija pažeidė teisės normas – Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Metodikos 24 punkto reikalavimus.

34. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas ištyrė ne visus įrodymus. Bendrovė 2017 m. birželio 1 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė prie Bendrovės įrodymų byloje prijungti Išvadą ir byloje iškviesti specialistą. Teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi nutarė prie bylos prijungti Išvadą, tačiau prašymo dalis dėl specialisto iškvietimo buvo netenkinta. Teismo sprendime nepateikta jokia Išvados analizė. Atlikus analizę ir įvertinus galimus kriterijus, Išvadoje nustatyta, kad rekomenduojamas WACC lygis elektros energijos gamybos sektoriui yra nuo 7,71 iki 9,33 proc. Atitinkamai specialisto rekomenduojama WACC centrinė vertė sudarytų 8,52 proc. Todėl remiantis Išvada yra visiškai pagrįsta teigti, kad Bendrovei turėjo būti taikytas ne 6,79 proc., o 7,45 proc. WACC dydis, kuris ir taip yra žemesnis nei vidutinis specialisto apskaičiuotas WACC dydis. Teismas nepateikė nei vieno objektyvaus argumento, skaičiavimo ar vertinimo nuginčijančio Išvadą. Į posėdį neiškvietus specialisto, kuris galėtų teismui atskleisti Komisijos skaičiavimų pažeidimus, teismas ABTĮ 61, 62 straipsnyje numatytais procesiniais instrumentais iš esmės ir nepasinaudojo, todėl pats negalėjo vertinti aplinkybių, reikalaujančių specialių žinių. Teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, numatančią, jog teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Dėl įvardinto WACC skaičiavimo klaidingumo Komisija pažeidė Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, EEĮ 68 straipsnio 1–3 dalis, Metodikos 24 punkto reikalavimus. Klaidingai apskaičiuotas ir pritaikytas WACC yra pagrindas naikinti ginčijamas Nutarimų dalis.

35. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad teismas, pažymėdamas, jog daugelis (tačiau ne visi) Nutarimų priėmimo motyvų yra išdėstyti Nutarimų pažymose, tokiu būdu vis dėlto sutinka, kad Komisija neatskleidė visų Nutarimų priėmimo motyvų. Visi (o ne dalis, kaip konstatuoja teismas) Nutarimų priėmimo motyvai turėjo būti atskleisti arba Nutarimuose, arba Nutarimų pažymose. Komisija, priimdama Nutarimus, taip pat nepagrindė tam tikrų WACC skaičiavimo aspektų, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Todėl galima teigti, kad priimti Komisijos Nutarimai yra nepagrįsti, neteisėti ir todėl turi būti panaikinti kaip prieštaraujantys Viešojo administracimno įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Kadangi priimant Nutarimus Komisija ne tik nevertino Bendrovės argumentų dėl WACC skaičiavimo, bet ir pati nepagrindė visų aplinkybių, lemiančių apskaičiuotą WACC, todėl tokie Komisijos veiksmai nesuderinami su gero administravimo princiu.

36. Pareiškėjo nuomone, šią bylą apeliacinės instancijos teisme reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Byloje yra nagrinėjami sudėtingi teisiniai klausimai ir teisinis Komisijos nustatytų ekonominių rodiklių vertinimas. Teismas neatliko teisinių Komisijos nustatytų ekonominių rodiklių vertinimo, kurie, kaip nurodė Bendrovė, pagrindžia Komisijos Nutarimų bei teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismas nepagrįstai tam tikrus fakto bei teisės klausimus priskyrė ekonominio (politinio) tikslingumo aspektams. Tokiu būdu teismas neišnagrinėjo visų bylai svarbių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Visus šiuos skirtingus byloje keliamus argumentus (dėl jų sudėtingumo) geriausiai galima ištirti žodinio proceso tvarka ir bylos šalims išsamiai pasisakius nurodytais klausimais teismo posėdyje. Žodinis bylos nagrinėjimas padėtų betarpiškai patikrinti, ar tinkamai buvo ištirti ir įvertinti visi byloje esantys įrodymai, taip pat įvertinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo bei jo motyvų teisėtumą ir pagrįstumą. Būtent žodinio proceso tvarka gali padėti pasiekti proceso koncentruotumą ir efektyvumą. Išnagrinėjus ginčą rašytinio proceso tvarka gali būti suvaržyta paireiškėjo teisė į tinkamą teismo procesą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

37. Atsakovas Komisija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

38. Komisija nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išsamiai išanalizavęs Komisijos kompetenciją ir teisinį reglamentavimą, susijusį su Komisijos atliekamu investicijų grąžos skaičiavimu, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-179-261/2017, kurioje dalyvavo ir pareiškėjas, teigdamas tuos pačius argumentus dėl WACC skaičiavimo. Tinkamai įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad nevertina investicijų grąžos normos ar kitų skaičiavimų nepagrįstumo, nes tokio pobūdžio Nutarimų vertinimas politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu nėra administracinių bylų nagrinėjimo dalykas. Teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų. Atsižvelgęs į tai, kad jeigu susiduriama su konkrečių tikslų tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioritetą, pasirenka teisės aktą priimantis viešojo administravimo subjektas, teismas padarė teigingą išvadą, kad Komisija turi teisę pasirinkti duomenis, atitinkančius interesų pusiausvyrą, o ne taikyti bendrus finansų ekonomikos skaičiavimo metodus, kurie taikomi kitose valstybėse, kuriose kita teisinė sistema. Komisija pateikė išsamius paaiškinimus dėl investicijų grąžos normos skaičiavimo atsiliepime nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Komisija viešai internetiniame tinklalapyje www.regula.lt paskelbė vidutinę suvertinę elektros energetikos sektoriaus kapitalo kainą ir jos skaičiavimus. Komisijos interneto tinklapyje buvo pateikti ne tik skaičiavimai, bet ir imties duomenų šaltiniai ir nuorodos į juos. Dėl dalies duomenų Komisija konsultavosi su Lietuvos banku. Komisija, laikydamasi įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, viešai ir skaidriai pateikia informaciją, kaip, kokia apimtimi, kokiais duomenimis naudodamasi apskaičiuoja WACC normą bei kitas kainų dedamąsias.

39. Atsakovas paaiškina, kad Komisija, nustatydama šalies su išvystyta kapitalo rinka nuosavybės rizikos premiją, naudoja „S&P 500 price return“ indeksą, nes jis geriausiai atspindi pelno poreikį elektros energetikos sektoriuje veikiančiai įmonei ir nevertina investicinės grąžos dėl dividendų išmokėjimo ir naudodama šį dydį nepadarė jokios skaičiavimo ar vertinimo klaidos. Atsižvelgiant į tai, kad sąnaudos, susijusios su dividendų išmokėjimais akcininkams, yra traktuojamos kaip nereguliuojamos veiklos sąnaudos ir negali būti traukiamos į reguliuojamų kainų skaičiavimus, Komisijos vertinimu, „S&P 500 price return“ indeksas tiksliausiai atspindi reguliuojamo sektoriaus specifiką. Pareiškėjas šiuo atveju bando nepagrįstai įtikinti teismą, kad Komisija, tinkamai įgyvendindama savo diskrecijos teisę ir pasirinkdama „S&P 500 price return“ reikšmę vietoje pareiškėjo pageidaujamos „S&P 500 total return“ reikšmės, padarė klaidą – tačiau toks vertinimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas. Bendrovė „klaidomis“ laiko Komisijos pasirinktus naudoti duomenis investicijų grąžos skaičiavimui, o ne matematinių skaičiavimų klaidas, tačiau akivaizdu, kad toks požiūris negali būti vertinamas kaip neva Komisijos padarytos vertinimo klaidos. Pagal Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį būtent Komisijai yra suteikiama kompetencija nustatant valstybės reguliuojamas kainas, įvertinti protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą.

40. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neteisingai, nesistemiškai aiškina tiek EEĮ, tiek Nutarimų priėmimo metu galiojusios Metodikos nuostatas ir sąmoningai iškreipia minėtų teisės aktų nuostatų turinį. Pirma, investicijų grąžos normos apskaičiavimui taikyti tuo metu galiojusios Metodikos 24–26 punktai, o ne tik Metodikos 24 punktas. Visas WACC skaičiavimo procesas susideda iš kelių etapų, ir WACC susideda iš daugelio parametrų, kurie vertintini nustatant WACC. Metodikos 24 punkte nurodoma, kad bendrasis investicijų grąžos normos apskaičiavimo principas investicijų grąžos norma x kapitalo apimtis = investicijų grąža, kuris Metodikos 25 punkte detalizuojamas nurodant, jog kapitalo apimtis nustatoma kaip nuosavo ir skolinto kapitalo suma, nedetalizuojant procentinio santykio.

Procentinis nuosavo ir skolinto kapitalo santykis apskaičiuojamas remiantis optimalios kapitalo struktūros kriterijumi, kurį Komisija taiko ir kituose energetikos sektoriuose, pvz., tuo metu galiojusios Komisijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 patvirtintos Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos 12.9.1 punkte nurodoma, jog investicijų grąža apskaičiuojama atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos normą, taikant optimalią finansavimo struktūrą, užtikrinančią mažiausią kapitalo kainą (70 proc. skolinto ir 30 proc. nuosavo kapitalo).

Elektros sektoriuje nustatant protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos normą, atsižvelgiama į optimalią finansavimo struktūrą, užtikrinančią mažiausią kapitalo kainą (Nutarimų priėmimo metu galiojusios Komisijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3-139 patvirtintos Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikos 791.1 punktas). Antra, pareiškėjo nurodomame EEĮ 68 straipsnyje įtvirtinta, kad Komisija, apskaičiuodama protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, privalo kompleksiškai įvertinti ir atsižvelgti į nebaigtinį sąrašą komponentų.

Todėl vertinama ne vien asmens, kuriam taikoma investicijų grąža, kapitalo struktūra, bet ir kiti ekonominiai veiksniai siekiant objektyviai, skaidriai ir nediskriminuojančiai nustatyti WACC. Todėl negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad būtų išimtinai vertinama tik įmonės kapitalo struktūra, kuri iš esmės palanki konkrečiai įmonei, nes sukuria itin patrauklias sąlygas vykdyti verslą nekonkurencinėje aplinkoje ir suponuoja tai, jog įmonė gaus nepagrįstų viršpelnių, už kuriuos sumokės vartotojai.

41. Komisija pažymi, kad 2012 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. R2-2674, atsakydama į paireiškėjo 2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. SD-3300 pateiktus komentarus dėl 2013 m. nustatyto WACC skaičiavimų, taip pat 2014 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. R2-(E)-3127, informavo Bendrovę, kad investicijų grąžos norma yra apskaičiuojama visam elektros energetikos sektoriui pagal optimalią kapitalo struktūrą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos komerciniai bankai linkę skolinti nuo 60 iki 70 proc. įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės, iškastinio kuro elektros energetikos bei gamtinių dujų energetikos srityse veikiančių įmonių pasiskolinto kapitalo dalis gali siekti 60–70 proc. viso kapitalo, žemesnės rizikos projektams skolinto kapitalo dalis gali siekti 70–80 proc., aukštesnės rizikos – 50–60 proc. Atitinkami šaltiniai, kuriais remiantis pasirinkta optimali finansavimo struktūra atitinkanti skolinto (nuosavo) kapitalo santykį lygų 70/30, Bendrovei taip pat buvo pateikti ir nurodyti Komisijos 2012 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. R2-2674, t. y. Lietuvos banko vykdytos Lietuvos komercinių bankų apklausos apžvalgos, kuriose būtent komerciniai bankai nurodo kaip geros praktikos bankų rizikos vertinimą taikomą skolos ir nuosavo kapitalo santykį – 70–80 proc.

42. Atsakovas pabrėžia, kad teismas, įvertinęs tai, kad Komisijos Nutarimas dėl planinio patikrinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas teisėtu ir pagrįstu, padarė visiškai teisingą, teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad Komisijos Nutarimo dėl planinio patikrinimo pagrindu priimti nagrinėjamoje byloje Nutarimai taip pat yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nenagrinėjo parieiškėjo argumentų dėl Komisijos Nutarimo dėl planinio patikrinimo teisėtumo. Pripažindami Nutarimą dėl planinio patikrinimo teisėtu ir pagrįstu, teismai (pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas) konstatavo, kad Komisija naudojo pagrįstus duomenis, įvertinus tik reguliuojamai veiklai priskirtiną turtą, o ne visą Bendrovės disponuojamą turtą, kurio dalis skirta vykdyti nereguliuojamą veiklą, ko siekia pareiškėjas kvestionuodamas Komisijos skaičiavimą. Toks reguliavimas atitinka racionalaus ir skaidraus reguliavimo principus, įtvirtintus tiek EEĮ, tiek Metodikos nuostatose.

43. Komisija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės prieštarauja ir savo ankstesnių metų kainų nustatymui pateiktai informacijai ir pozicijai, susijusiai su nusidėvėjimo sąnaudų ir ilgalaikio turto skaičiavimu. Bendrovė 2013 m. spalio 9 d. raštu Nr. SD-2328 supirkimo kainos 2014 metams nustatymui pateikė pagal Metodikos reikalavimus apskaičiuotas nusidėvėjimo sąnaudas, kurias Komisija įtraukė į 2014 metų teikiamų paslaugų viršutinių kainų ribų skaičiavimą ir pagal finansinėse ataskaitose pateiktas ilgalaikio materialiojo turto balansines vertes apskaičiuotą likutinę turto vertę, kuri apskaičiuota pagal finansinius nusidėvėjimo normatyvus, ir nuo šios turto vertės apskaičiuotą investicijų grąžą. Komisija, priimdama Nutarimą 1, vadovavosi analogišku vertinimo principu, kaip ir priimdama ankstesnį sprendimą dėl 2014 metų supirkimo kainos nustatymo Bendrovės atžvilgiu, tačiau ankstesnio Komisijos sprendimo Bendrovė neskundė, taip pat nėra pateikusi pastabų dėl Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2013 m. spalio 8 d. pažymoje Nr. O5-354 „Dėl Lietuvos energijos gamyba, AB elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2014 metams nustatymo“ pateiktų nusidėvėjimo sąnaudų ir likutinės turto vertės skaičiavimo principo. Visas Komisijos atliekamų skaičiavimų pagrindimas pateikiamas Nutarimų pažymose. Pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų faktinių duomenų ar įrodymų dėl atliktų skaičiavimų nepagrįstumo, tačiau vertina apyvartinio kapitalo poreikį tik kaip išimtinai ekonominę konstantą, o tai nesuderinama su reguliuojamos įmonės, veikiančios nekonkurencinėmis sąlygomis, statusu ir veiklos specifika bei atitinkamai Energetikos įstatyme, EEĮ ir Metodikoje įtvirtintomis nuostatomis dėl būtinųjų sąnaudų dengimo. Todėl pareiškėjo nurodyti skaičiavimai ir teiginiai, kad Komisijos atlikti skaičiavimai ir duomenų analizė neatitinka teisės aktų nuostatų, neturi jokios įrodomosios galios.

44. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju administracinių teismų kompetencija apsiriboja tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų. Teismas nenustatė, kad Komisija, įgyvendindama jai suteiktas galias, būtų nesilaikiusi nustatytų procedūrų, pažeidusi teisės aktų reikalavimus ar piktnaudžiavusi ir viršijusi suteiktas galias, padariusi esmines klaidas. Komisija, vykdydama jai įstatymais deleguotas funkcijas, vadovaujasi nuostata, jog tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iškelti paneigiant kitą. Jeigu susiduriama su konkrečių tikslų tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioritetą, pasirenka teisės aktą priimantis viešojo administravimo subjektas, tačiau tai turi būti daroma kuo mažiau paveikiant likusių tikslų įgyvendinimą. Atitinkamai Komisija, įvertinusi teisės aktuose reglamentuotus tikslus, savo diskrecijos ribose pasirenka tinkamiausią (optimalų) interesų derinimo variantą, kuris užtikrintų minėtų tikslų įgyvendinimą. Būtent šis prioritetų nustatymas patenka į ekonominio ir politinio tikslingumo kategoriją, kurios administraciniai teismai nevertina. Būtent taip administracinės diskrecijos teisę šios bylos kontekste sprendime įvertino ir teismas, o tai visiškai atitinka teismų sprendimų motyvuotumo, pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus.

45. Komisija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno pareiškėjo ir kitų proceso dalyvių argumento. Byloje pateikta Išvada dėl WACC skaičiavimo elektros energijos gamybos bendrovėms yra iš esmės pagrįsta užsienio šalių informacija ir šaltiniais. Tačiau, kaip teisingai nurodė teismas, Lietuvos energetikos sektorių reguliuoja specialieji teisės aktai, kurie nustato kainodaros principus ir taisykles. Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis suteikia Komisijai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, įvertintinus protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Atitinkamai Komisija nėra įpareigota vertinti užsienio valstybių praktikos ar reguliuojamos rinkos subjektų pateiktų specialistų vertinimo vykdydama savo tiesiogines ekonominio reguliuotojo funkcijas. Energetikos sektoriaus reguliavimo funkcijas atlieka tik Komisija, kuri ir turi diskrecijos teisę spręsti, kokie duomenys geriausiai atspindi viso energetikos sektoriaus specifiką ir nėra įpareigota atsižvelgti į Išvadoje teikiamus specialisto alternatyvius pasiūlymus. Komisijai savo veikloje negali remtis subjektyviu Išvadoje pateiktu vertinimu, kuris nesuderinamas su energetikos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintais tikslais. Todėl teismas pagrįstai nesirėmė Išvada, objektyviai ir visapusiškai įvertino įrodomus bei visas reikšmingas bylos aplinkybes. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies akivaizdžiai matyti, kad teismas sprendimą priėmė apibendrintai įvertinus visą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, kartu apimant ir vertinimą dėl Komisijos kompetencijos, susijusios su investicijų grąžos normos apskaičiavimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu. Tokios apibendrintos išvados yra pagrįstos sisteminiu teisės aktų nuostatų vertinimu ir aiškinimu.

46. Atsakovas, vadovaudamasis Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47 patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamento (toliau – ir Komisijos darbo reglamentas) 59 punktu, teigia, kad Nutarimų pažymos yra neabejotinai laikytinos sudėtinėmis Nutarimų dalimis, kadangi Nutarimuose yra pateiktos aiškios nuorodos į jas. Nutarimų pažymose detaliai ir išsamiai pateikiami skaičiavimai, Komisijos Elektros skyriaus atlikta analizė ir vertinimas bei nuorodos į šaltinius ir duomenis, kitus įvesties parametrus. Visos išvados padarytos remiantis svariais bei išsamiais kainų nustatymo proceso metu surinktais duomenimis, atlikti skaičiavimai ne tik atspindi faktines aplinkybes, bet ir yra pakankami pagrįsti Nutarimus. Nutarimai priimti tinkamai pritaikius teisės normas. Skundžiami Nutarimai visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atitinkamai nėra jokio pagrįsto ir teisėto pagrindo panaikinti Nutarimus kaip neatitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

48. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (lot. be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) taikytini ir pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

49. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuosekliai plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką panašiose kaip ši bylose, jau yra nustatęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi apibrėžtas tokių ginčų nagrinėjimo ribas, išskirdamas atsakovo diskrecijos teisę vertinti ekonominį tikslingumą bei tuo pagrindu įvertinti ir reguliuojamos srities dalyvių interesų pusiausvyrą. Ši nuostata glaudžiai siejasi su valdžių padalijimo principu ir jį iš esmės išreiškia – teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir nesprendžia išimtinai politinių ar ekonominių klausimų bei, vykdydamas teisminę kontrolę, neatlieka administravimo subjektui priskirtų funkcijų. Teismas tik patikrina, ar administravimo subjektas veikė teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir savo veiklą grindė teisėtumo principu bei veiksmingai jį užtikrino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-179-261/2017).

51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administravimo subjektui įstatymo leidėjo deleguota diskrecijos teisė reguliuoti atitinkamą sritį, šiuo atveju nustatyti kainų dedamąsias, lemia atsakovo teisę pasirinkti ekonomiškai bei teisiškai reikšmingus kriterijus, kad būtų įgyvendinti įstatymo tikslai (žr. nutarties 50 p. nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį).

52. Įstatymo tikslai gali būti pasiekti įvairiais teisinio reguliavimo būdais. Konkretaus būdo pasirinkimas priskiriamas teisės aktą priimančio viešojo administravimo subjekto kompetencijai, tačiau siekdamas įstatyme nurodytų tikslų, viešojo administravimo subjektas yra saistomas bendrųjų viešojo administravimo principų (teisėtumo, proporcingumo, draudimo diskriminuoti ir kt.). Tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iškelti paneigiant kitą. Jeigu susiduriama su konkrečių tikslų tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioritetą, pasirenka teisės aktą priimantis viešojo administravimo subjektas, tačiau tai turi būti daroma kuo mažiau darant įtaką likusiems tikslams įgyvendinti. Šis prioritetų nustatymas patenka į ekonominio ir politinio tikslingumo kategoriją, kurios administraciniai teismai nevertina (ABTĮ 3 str. 2 d.). Politinis ar ekonominis tikslingumas reiškia viešojo administravimo subjekto diskreciją pasirinkti visuomeninių santykių raidos prioritetus, nustatyti raidos strategiją, nepažeidžiant aukštesnių teisės aktų reikalavimų. Administracinių teismų kompetencija tokiu atveju apsiriboja tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I444-12/2007, 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1359/2011).

53. Tai reiškia, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę pasirinkti duomenis, atitinkančius interesų pusiausvyrą, o ne taikyti bendrus finansų ekonomikos skaičiavimo metodus, kurie galbūt taikomi kitose valstybėse, kuriose kita teisinė sistema. Lietuvos energetikos sektorių reguliuoja specialieji teisės aktai, kurie nustato kainodaros principus ir taisykles. Vienas iš kurių numatytas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, suteikiantis Komisijai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, įvertintinus protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą (žr. nutarties 50 p. nurodytą LVAT nutartį).

54. Nutarties 50–53 punktuose nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės suponuoja, kad pareiškėjo argumentų, kuriais ginčijamas investicijų gražos normos skaičiavimui Komisijos taikytos metodologijos pagrįstumas ir teisėtumas, teisinis vertinimas iš esmės grindžiamas tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų. Lietuvos energetikos sektorių reguliuoja specialieji teisės aktai, kurie nustato kainodaros principus ir taisykles. Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą.

55. Pareiškėjo pateikta 2015 m. gegužės 28 d. UAB „Ernst&Young Baltic“ specialistų išvada dėl WACC skaičiavimo elektros energijos gamybos bendrovėms pagrįsta užsienio šalių informacija ir šaltiniais. Komisija nėra saistoma užsienio valstybių praktikos, nėra įpareigota kaip nors atsižvelgti į suinteresuotų subjektų inicijuotus alternatyvius investicijų gražos normos skaičiavimui siūlomus metodologinius medelius. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad Komisija apskritai neturi pagrįsti taikomos investicijų gražos normos skaičiavimo metodologijos. Šiuo aspektu Komisija savo veiksmus pagrindė teikdama išsamią argumentaciją, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti Komisijos neteisėtus veiksmus skaičiuojant investicijų gražos normą. Nurodytų argumentų kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis Išvada ir tenkinti pareiškėjo prašymą kviesti specialistą.

56. Dėl Nutarties 31 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Reguliuojamos veiklos turto bazės vertinimui taikytos metodologijos teisėtumo aspektu teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų pripažinti, kad Komisija be teisėto pagrindo įvertino tik reguliuojamai veiklai priskirtiną turtą, o ne visą Bendrovės disponuojamą turtą, kurio dalis skirta vykdyti nereguliuojamą veiklą, nes tokia tvarka atitinka racionalaus ir skaidraus reguliavimo principus, įtvirtintus tiek Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 4 straipsnyje, tiek Komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 patvirtintos Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos 6, 7.5 punktų nuostatose. Apyvartinis kapitalas, vadovaujantis Metodikos 25.1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 13 d.), yra skirtumas, gaunamas iš trumpalaikio turto atėmus trumpalaikius įsipareigojimus. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, į reguliuojamas kainas įtraukiamos būtinosios reguliuojamos įmonės sąnaudos, susijusios su būtinų funkcijų reguliuojamai veiklai vykdyti atlikimu. Taigi apyvartinio kapitalo poreikis taip pat vertinamas taikant nurodytą taisyklę, t. y. vertinant, kiek sąnaudų reikia būtent reguliuojamai veiklai vykdyti, ir sumažinant sąnaudas, skirtas išlaikyti reguliuojamą įmonę, kurias vėliau dengia vartotojai per elektros energijos tarifą. Komisijos funkcija yra nustatant reguliuojamas kainas įvertinti investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą ir būtinumą (Eenergetikos įstatymo 8 str., 15 str. 3 d., 19 str. 2 d.). Dėl visumos šių argumentų konstatuotina, kad pareiškėjas be teisėto pagrindo neigia nurodytas Komisijos taikomas sąnaudų, reikalingų reguliuojamai veiklai vykdyti, skaičiavimo taisykles, neapaisydamas apyvartinio kapitalo poreikio vertinimo šioje situacijoje specifikos, kildinamos iš įmonės nekonkurencinės padėties rinkoje ir interesų derinimo poreikių.

57. Pasisakydama dėl ginčijamų atsakovo Nutarimų atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, teisėjų kolegija remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, kuriame išaiškinta, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai.

58. Vadovaujantis Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47 patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamentu, Nutarimų pažymos yra Nutarimų sudėtinė dalis. Jose pateikiami visi aktualūs skaičiavimai, Komisijos atlikta analizė ir vertinimas bei nuorodos į šaltinius ir duomenis, kitus įvesties parametrus. Komisijos išvados yra padarytos remiantis kainų nustatymo proceso metu surinktais duomenimis, atlikti skaičiavimai atitinka faktines aplinkybes. Nutarimai priimti tinkamai pritaikius teisės normas.

59. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami Nutarimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

60. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

62. Vadovaujantis ABTĮ 141 straipsnio 1 dalimi, toks prašymas teismo nesaisto. Prašymas paprastai tenkinamas tokiu atveju, kai teismas pripažįsta, kad būtina tirti įrodymus, aiškintis ar tikslinti tam tikras ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes.

63. Šiuo atveju teisėjų kolegija, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą, prieina prie išvados, kad nėra teisinių pagrindų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymą atmeta (ABTĮ 52 str. 2 d., 107 str. 1 ir 2 d., 137 str., 141 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė