8b34475f-e488-42e1-a065-27e5d704bc02 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-24457-545/2022 Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00530-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.14; 3.1.7.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 05 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė sekretoriaujant Andriui Å alkevičiui dalyvaujant ieÅ¡kovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, atstovei D. S. teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB ieÅ¡kinį atsakovei UAB Mano BÅ«stas Sostinė dėl žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų (19 Eur žyminio mokesčio) priteisimo,- n u s t a t ė : ieÅ¡kovė „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, į. k. 304080146, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (po skolininko prieÅ¡taravimų), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB Mano BÅ«stas Sostinė 530,52 Eur žalos atlyginimÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas- 19 Eur žyminio mokesčio (b.l.6-7, dok-19234).

IeÅ¡kinyje (b.l.6-7, dok-19234) bei teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieÅ¡kovė) ir B. A. (toliau – Draudėja) 2021-07-16 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiui nuo 2021-08-02 iki 2022-08-01 buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). 2021-08-03 d. per iÅ¡orines daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijas, prasiskverbęs vanduo apgadino Draudėjos ButÄ . 2021-07-16 d. sudarytos Gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovei, kaip Buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusiÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė atliko žalos sureguliavimÄ ir iÅ¡mokėjo 530,52 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-12-18 d. įsakymu Nr. 30-3856/18 (2.1.1E-TD2) UAB „Mano bÅ«stas Sostinė“ (toliau – atsakovė) iki 2023-12-18 d. yra paskirtas daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, t. y. draudžiamojo įvykio metu buvo atsakingas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ .

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 1 p. nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai: bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

Žalos administravimo metu nustatyta, kad apdrausto Buto apliejimas įvyko per daugiabučio namo iÅ¡orines konstrukcijas (balkonÄ ) prasiskverbus vandeniui. Taigi atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo, o bÅ«tent daugiabučio namo iÅ¡orinių konstrukcijų, priežiÅ«rÄ , įvyko draudžiamasis įvykis. IeÅ¡kovei atlikus žalos reguliavimÄ buvo iÅ¡mokėta 530,52 Eur draudimo iÅ¡moka Draudėjos Butui padarytai žalai atlyginti. Atsakovė UAB Mano BÅ«stas Sostinė, į. k. 121457971, pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l.13-15, dok-170671).

Atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l.13-15, dok-170671) atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalÄ sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus (CK6.246 str.), tokio subjekto kaltę (CK 6.248 str.), padarytÄ Å¾alÄ bei tikslų jos dydį (CK 6.249 str.), taip pat priežastinį ryšį tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei sukeltos žalos atsiradimo (CK 6.249 str.). Atkreipia dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas atsakovei visiÅ¡kai nepagrįstas, nes tam, jog kiltų civilinė atsakomybė, turi bÅ«ti realizuotos visos keturios CK numatytos sÄ lygos.

Å ių sÄ lygų neįrodžius, atsakovė nėra ir niekaip negali bÅ«ti laikoma atsakinga už visas daugiabučiame name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, pastato bendraturčių (naudotojų) ar kitų subjektų kaltės. BÅ«tent dėl to iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti reikalaujama atlyginti bet kokius su tuo susijusius atsiradusius nuostolius. Pabrėžia, kad vien atsakovės pareiga prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo objektus niekaip nepatvirtina egzistuojant atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, dėl to atsakovė negali bÅ«ti laikomas atsakinga už bet kokiÄ daugiabutyje kilusiÄ Å¾alÄ , kaip Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ .

CK 6.246 str. įtvirtinta viena iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų – atsakovės neteisėti veiksmai, kurių ieÅ¡kovė neįrodė. IeÅ¡kovė apsiriboja tik aplinkybių konstatavimu, kad butas buvo aplietas iÅ¡ bendrojo naudojimo objekto konstrukcijų, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. IeÅ¡kovė nepateikia nei vieno įrodymo, kad atsakovė teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bÅ«tų vykdžiusi netinkamai.

Sutinkamai su CK 4.84 str. 8 d. bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 p. pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Vykdydamas Nuostatų 3 p. įtvirtintÄ uždavinį administratorius, be kitų, atlieka Å¡ias funkcijas: sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä (Nuostatų 4.2 p.); vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ (Nuostatų 4.3 p.); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifÄ ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 p.); rengia namo priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ ir teikia jį derinti patalpų savininkams (Nuostatų 4.5 p.); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiÅ«ros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 p.); su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro paslaugų pirkimo sutartis ir kontroliuoja jų vykdymÄ (Nuostatų 4.6.1 p.); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Å¡aukia patalpų savininkų susirinkimÄ arba organizuoja balsavimÄ raÅ¡tu dėl namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos pertvarkymo pagal Å¡iai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus (Nuostatų 4.9 p.).

Bendrojo naudojimo objektų administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tam turi pritarti patalpų savininkai (CK 4.85 str., LAT 2017-11-13 nutarties civ.byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 32 p.), išskyrus atvejį jeigu kompetentingi subjektai (pavyzdžiui pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas ar techninis prižiūrėtojas) nustato, jog bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 p., statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.

Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 96 p.). Atsakovė, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.).

Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rÅ«pintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, apie pastebėtus defektus praneÅ¡ant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Atsakovė pasirėmė kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad „gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, centrinio Å¡ildymo, vandentiekio ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad name esantys vandentiekio tinklai bÅ«tų tinkamai naudojami ir bÅ«tų iÅ¡vengta avarijų.

Dėl to už vandentiekio sistemos techninę bÅ«klę, jos laiku atliekamÄ priežiÅ«rÄ turėjo pasirÅ«pinti taip pat ir atsakovė, bÅ«dama daugiabučio namo vandentiekio sistemos įrenginių bendraturte, dėl bute esančių vamzdynų yra atsakinga tik to buto savininkė. Už žalÄ padarytÄ užpylimu atsako virÅ¡ židinio gyvenantys buto savininkai, jei jie neįrodo, kad užpylimas įvyko ne iÅ¡ jų buto, o dėl kitų priežasčių“ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-30 d. nutartyje Nr. 3K-3-563-687/2015 yra pažymėjęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį.

Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiÅ«rėti asmeniui, savaime nepaÅ¡alina savininkų atsakomybės už pastato trÅ«kumus. Ginčo atveju atsakovas neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų Å¡iam pastatui daryti Å«kinio ar fizinio poveikio. Todėl Atsakovo įsitikinimu, nėra pagrindo byloje atsakovo atžvilgiu taikyti pagal CK 6.266 str. nuostatas „griežtÄ jÄ atsakomybę“ – atsakomybę be kaltės. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys grindžiamas iÅ¡ esmės argumentu, kad atsakovė, turėdama įstatymais jai nustatytÄ pareigÄ prižiÅ«rėti visÄ pastato, bendrojo naudojimo inžinerinę sistemÄ , Å¡ios pareigos nevykdė, todėl yra atsakinga už privačioje nuosavybėje trÅ«kusį vamzdį ir tos avarijos pasekoje atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Pažymi, jog gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.83 str.), o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja (CK 4.84 str.). Pagal CK 4.85 str. 8 d., namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrÄ ja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.

Akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius net neturi faktinių galimybių savo iniciatyva neturi faktinių galimybių vykdyti. Tokia galimybė atsiranda tik gavus butų ir kitų patalpų savininkų, pastato techninių prižiÅ«rėtojų ar kitų subjektų praneÅ¡imus apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Taigi, vien tai, kad, remdamasis CK 4.83 str. 4 d., inter alia namo administratorius gali reikalauti bendraturčio sumokėti atliekant darbus, skirtus paÅ¡alinti grėsmę bei kartu privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, patirtas iÅ¡laidas, nesudaro pagrindo Å¡ios normos laikyti nustatančia pareigÄ namo administratoriui atlikti namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros darbus, jeigu jie nėra privalomieji. Dėl to nepagrįsta teigti, jog dėl įvykusio įvykio kyla atsakovės atsakomybė. Atsakovė tinkamai ir rÅ«pestingai įgyvendino jai teisės aktais patikėtas funkcijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

Ä®vertinus ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. IeÅ¡kovas neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto ir kilnojamojo turto nusidėvėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-09-19 d. nutartyje civ.byloje Nr. 3K-3-763/2001 iÅ¡aiÅ¡kino, „jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas.

Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį, LR CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė“. Pažymi, jog apgadintas turtas buvo naudojamas, todėl neapskaičiavus turto nusidėvėjimo ir tokiÄ sumÄ priteisus iÅ¡ atsakovės, ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sÄ skaita, nes turto bÅ«klė bÅ«tų geresnė nei buvusi iki ginčo įvykio. Pareiga apskaičiuoti ir pritaikyti turto nusidėvėjimÄ , taip įrodant žalos dydį tenka ieÅ¡kovei, todėl Å¡iai to neatlikus žalos dydis negalėtų bÅ«ti laikomas įrodytu, bei nebÅ«tų bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – žalos.

Be to, ieÅ¡kovė tik iÅ¡vardina įstatymo nuostatas dėl valdytojo atsakomybės, tačiau net neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tik tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų. Tik už minėtu bÅ«du padarytÄ Å¾alÄ pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalÄ , padarytÄ ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246-6.248 straipsniai) (LAT 2009-03-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-62/2009).

Kitoje byloje (LAT 2009-03-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-123/2009) kasacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrÄ ja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iÅ¡ bendraturčių asmenine nuosavybe, tai atsiradusiÄ Å¾alÄ turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Pažymėtina, jog ieškovė nepateikia įrodymų, kad atsakovė būtų veikusi nerūpestingai ar neapdairiai. Netgi priešingai – atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovė veikia rūpestingai ir apdairiai, tinkamai ir laiku vykdė visas iš teisės aktų jai kylančias pareigas. Atsiliepime pateikti argumentai patvirtina, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, taigi neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Ieškinys tenkintinas visiškai. Kaip nustatyta byloje, ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir B. A. 2021-07-16 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiui nuo 2021-08-02 iki 2022-08-01 buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties šalys susitarė dėl 60 Eur išskaitos (frančizės). 2021-08-03 d. per išorines daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijas, prasiskverbęs vanduo apgadino B.

A. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė atliko žalos sureguliavimÄ ir iÅ¡mokėjo draudėjai 530,52 Eur draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti. IeÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ atsakovei, ragindama atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta. Teisinis bylos įvertinimas Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ .

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (LAT 2012-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-458/2012). Teismas, svarstydamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ , atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovė, draudimo bendrovė, remiasi CK 6.1015 str. nuostatomis, pagal kurių draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

CK 6.1015 str. 2 d. numatyta, kad reikalavimo teisė perėjusi draudikui įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nuostato draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Teismas svarstydamas Å¡alių argumentus, atsižvelgia į tai, kad pagal CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti atsakingÄ už žalÄ padariusį asmenį. CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ). CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalÄ , padarytÄ fizinio asmens turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo pilnutinai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.).

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sÄ lygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimÄ .

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 str.str.). Bent vienos sÄ lygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima (Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. e2A-1144-560/2021; LAT 2018-04-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).

Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.) (LAT 2010-04-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-189/2010). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (LAT 2020-12-16 nutartis civ.bylojeNr. e3K-3-344-701/2020 bei joje cituojamÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kinio reikalavimus aplinkybė, kad atsakovė netinkamai atliko jai įstatymu ir norminiais aktais priskirtas pareigas, dėl ko ieÅ¡kovės apdraustam butui buvo padaryta žala. Kaip nustatyta byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-12-18 d. įsakymu Nr. 30-3856/18 (2.1.1E-TD2) UAB Mano bÅ«stas Sostinė iki 2023-12-18 d. yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, t. y. draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ .

Byloje nustatyta, kad draudėja 2021-08-03 d. praneÅ¡imu apie žalÄ turtui pranešė ieÅ¡kovei, kad „buvo lietus, bute atsirado pÅ«slės salono vienoje sienoje virÅ¡ lango, balkone lašėjo vanduo, laminatas iÅ¡kilnotas. Nuėjus pas kaimynus į 9 a. matosi, kad balkonas nėra tvarkingas ir lietaus atveju viskas teka“. 2021-08-03 d. apžiÅ«ros aktu draudikas (ieÅ¡kovė) nustatė, kad buvo apgadintas draudėjos butas, esantis (duomenys neskelbtini), per balkono konstrukcijas, iÅ¡ virÅ¡utinio buto balkono į kliento (draudėjos) balkonÄ ir svetainę.

Pas kaltininkÄ patekti nepavyko. Per balkono lubas lašėjo vanduo, todėl drėgmės matavimų draudėjo atstovas nedarė, tačiau padarė fotofiksavimÄ (nuotraukas), kurie patvirtina apžiÅ«ros akte nurodytas aplinkybes. Taip pat teismui pateiktas draudėjos buto schema. Atsakovė nurodė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priskirtas namo administratoriaus pareigas vykdė tinkamai. Teismas nesutinka su atsakovės motyvais. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti.

Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (LAT 2017-07-05 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, kad lyjant, vandeniu, prasiskverbusiu iÅ¡ virÅ¡ draudėjos buto balkono, buvo užpiltas pastarosios butas ir jam padaryta žala. Atsakovė yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bÅ«tų vykdęs netinkamai.

CPK 178 str. numato, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiantis aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Å ioje įstatymo normoje įtvirtina bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ä®rodinėjimo pareiga dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo tenka ieÅ¡kovui. Teismo vertinimu, atsakovė nevykdė CK 2.242 str. įtvirtintos pareigos savo prievoles vykdyti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjo interesais, neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė neveikimu (neremontavo namo pagrindinių konstrukcijų-balkono).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo (jo dalies), esančio (duomenys neskelbtini), kaimynų balkonas virÅ¡ draudėjos buto Nr. (duomenys neskelbtini), yra nesandarus, lyjant, vanduo bėga per namo iÅ¡orinę sienÄ Ä¯ draudėjos butÄ ir tuo padaro pastarajai žalÄ . Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos (tame skaičiuje ir balkonai), bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.).

Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d. nuostatose yra numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos (tame skaičiuje ir balkonai), bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

CK 4.83 str. 3 d. numato butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigÄ bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Å¡io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, administravimo iÅ¡laidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 1 d., 9 d.).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi yra paskirta atsakovė- UAB Mano BÅ«stas Sostinė. Pagal CK 4.83 str. 3 dalyje numatytÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo bÅ«dÄ bei įstatyme įtvirtintÄ bendrijos teisinį statusÄ bei funkcijas bÅ«tent (duomenys neskelbtini), atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, tenka pareiga organizuoti ir vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ , remontÄ bei eksploatavimÄ taip, kad bÅ«tų užtikrintos Å¡ių objektų naudojimo pagal paskirtį sÄ lygos.

Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2015-08-05 Nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, pagrindinis administratoriaus uždavinys yra - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 str. nuostatose nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 p.).

Be to, atsakovas, t. y. kaip namo administratorius, vykdydamas savo pareigas bei funkcijas, taip pat vadovaujasi ir kitais teisės aktais – Aplinkos ministro 2016-12- 30 Ä®sakymu Nr. D1 -971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka“, Statybos įstatymu ir kt. Aplinkos ministro 2002-07-01 d. įsakymu Nr. 351, buvo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ , kuris nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarkÄ .

Pagal Å¡io Reglamento 9 p. nuostatas, gyvenamojo namo, jo dalių bÅ«klė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai yra įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.) ir nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiÅ«rėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiÅ«rimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. 2001-05-23 Ä®sakymo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ 4.3 p. nuostatose yra numatyta, jog pastato administratorius privalo vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoti namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiÅ«rÄ .

CK 4.85 str. 5 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus Å¡aukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Atsakovė savarankiÅ¡kai (be butų savininkų sprendimų) galėtų spręsti klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės eksploatavimu ir jos remontu, kadangi daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu atsakovė turi atlikti bei atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimÄ , fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griÅ«ties pavojus ir numatomas priemones jiems paÅ¡alinti bei tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę bÅ«klę.

Nagrinėjamu atveju atsakovė Å¡ių įstatymo jai deleguotų funkcijų nevykdė, nesuÅ¡aukė visuotinio susirinkimo bendrojo naudojimo objektų techninei bÅ«klei užtikrinti bÅ«tinų sprendimų priėmimui, namo pagrindinių konstrukcijų nesandarumo likvidavimui bÅ«tinų statybos darbų neatliko. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad atsakomybė už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos bÅ«klės užtikrinimÄ , remonto darbų organizavimÄ bei jų vykdymo kontrolę tenka ne atskiriems namo patalpų savininkams, o daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, arba namo administratoriui.

Namo administratorius yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, valdymu, naudojimu ir priežiūra. Gyvenamojo namo stogas skirtas visų namo patalpų bendraturčių poreikiams tenkinti (LAT 2019-06-06 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-196-403/2019, Kauno apygardos teismo 2014-09-16 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-8-221/2014).

CK 4.84 str. 8 d. nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. CK 4.84 str. 11 d. nustatyta, kad administratoriaus veiklai mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos. Taigi administratoriui mutatis mutandis taikomos CK 4.242 straipsnyje nustatytos turto administratoriaus prievolės naudos gavėjui, inter alia pareiga savo prievoles vykdyti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjo interesais, ir draudimas jam suteiktas teises panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti (2 d.).

Pagal CK 4.239 str. 1 d., vykdydamas paprastÄ jį turto administravimÄ , administratorius atlieka visus veiksmus, bÅ«tinus turtui iÅ¡saugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Pagal CK 4.242 str. 1 d., vykdydamas savo prievoles naudos gavėjui, administratorius turi laikytis įstatymų ir administravimÄ nustatančio akto nustatytų taisyklių. Atsakovė, kaip namo administratorė, turėdama aktualius dokumentus bei informacijÄ , turi bendradarbiauti, kooperuotis su administruojamo turto savininkais, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė.

Nurodytų pareigų nevykdymas sudaro neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovei kyla civilinė atsakomybė. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atskirų namo patalpų savininkų neteisėtus veiksmus, t. y. trukdymÄ namo administratoriui (atsakovei) vykdyti pastato/pagrindinių konstrukcijų avarinės bÅ«klės, trÅ«kumų likvidavimo veiksmus, suÅ¡aukti gyventojų susirinkimÄ . Kaip minėta, namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos techninės bÅ«klės iÅ¡saugojimo ir su tuo susijusių remonto darbų organizavimas yra atsakovės, kaip juridinio asmens, pareiga.

Teismas pažymi, kad CK 1.138 str. 6 p. civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, Å¡iais bÅ«dais: iÅ¡ieÅ¡kodamas iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudÄ , delspinigius). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės teismui pateiktos sÄ matos, žalos atlyginimo suma sudarė 590,52 Eur, įskaitant 2 proc. nusidėvėjimÄ . Taikant 60 Eur sutartimi nustatyta iÅ¡skaitÄ (frančizę), draudėjai buvo iÅ¡mokėta 530,52 Eur (590,32 Eur – 60 Eur) draudimo iÅ¡moka.

Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės paskaičiuotu ir nurodytu žalos dydžiu, tačiau tai paneigiančių teismui įrodymų nepateikė, todėl neįrodė mažesnio žalos dydžio (CPK 12 str., 178 str.). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės (LAT 2015-05-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

Tokiu bÅ«du, teismas sprendžia, kad atsakovė atsikirtimų į ieÅ¡kinio reikalavimus byloje neįrodė (CPK 12 str., 178 str., b.l. 19, dok-189465), todėl ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės priteistina 530,32 Eur žalos atlyginimo ieÅ¡kovės naudai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl 6 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (LAT 2018-04-12 d. nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-147-690/2018).

Pagal CK 6.210 str. 2 d., terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (kai abi sutarties Å¡alys yra juridiniai asmenys), privalo mokėti Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė žalos neatlygino, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 6 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo teismo priteistos 530,52 Eur sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos/teismo įsakymo priėmimo (2022-07-11) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas CPK 93 str. 1 d. numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ kitos Å¡alies, o CPK 98 str. 1 d. numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ ar ruoÅ¡iant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos byloje sudaro 19 Eur žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės priteistina 19 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovės naudai (530,52 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė teismui iÅ¡laidas, patvirtinančių įrodymų. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,- n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB Mano BÅ«stas Sostinė, į. k. 121457971, 530,52 Eur (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Eur 30 ct) žalos atlyginimÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (530,52 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo (2022-07-11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 19 Eur (devyniolika Eur) žyminio mokesčio ieÅ¡kovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, į. k. 304080146, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Rima Bražinskienė