8b325272-bf08-4079-ba5a-e77043d64b4d · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-473-725/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34053-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 5 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nukentėjusiesiems A.

Č., R. Č., jų atstovui advokatui A. L., civilinio atsakovo AAS „BTA B. I. Company" filialo Lietuvoje atstovui J. K., kaltinamajam Kęstučiui B. N., jo gynėjui advokatui A. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1935 m. rugsėjo 28 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : K. B. N. 2018 m. birželio 23 d., apie 8.20 val. (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi link Taikos pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino vairuojamo automobilio važiavimo greičio, neįsitikino, kad į pėsčiųjų perėjÄ nėra įžengusių pėsčiųjų, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų per jÄ iÅ¡ kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį einančiÄ pėsčiÄ jÄ J.

M. Č., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu kliudė ir parbloÅ¡kė pėsčiÄ jÄ J. M. Č., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų žalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis K. B. N. parodė, kad 2018 m. birželio 23 d. 8.30 val. automobiliu „Audi A4“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) žiedo antra eismo juosta. Greitis buvo nedidelis. Eismo įvykis įvyko todėl, kad prieÅ¡ingoje juostoje troleibusas labai lėtai važiavo per perėjÄ , J.

Č. galimai labai skubėjo ir iÅ¡ už troleibuso užpakalinės dalies, už perėjos, iÅ¡bėgo į keliÄ . Kaltinamasis prie perėjos apsižvalgė ir matė, kad troleibusas uždengęs perėjÄ , todėl daugiau dėmesio kreipė į deÅ¡inę pusę, kur yra mokykla, laksto vaikai ir pirmoje juostoje vyko kelio remontas (pirma eismo juosta buvo užtverta). Pristabdęs maÅ¡inÄ â€“ ji važiavo mažiau negu 30 km/h per pėsčiųjų perėjÄ â€“ tuo metu prieÅ¡ save perėjoje pamatė moterį – J.

Č. ir staiga sustojo. J. Č. atbėgant nematė, nes, jai staiga iÅ¡bėgus, galimai jo automobilio rėmas kaltinamajam uždengė matymo vietÄ . J. Č. gavo kontaktÄ su maÅ¡ina, ji pastÅ«mė maÅ¡inÄ , atsisėdo. Kaltinamasis sustojęs nubėgo pas J. Č., padėjo jai atsikelti, pasiteiravo, ar jai viskas gerai. J. Č. atsiprašė kaltinamojo, jis atsiprašė jos. Tuo metu labai greitai atvažiavo greitoji pagalba. Nors J. Č. nenorėjo niekur važiuoti, norėjo eiti namo, kaltinamasis su greitosios pagalbos personalu įkalbėjo jÄ važiuoti pasitikrinti.

Ji su savimi neturėjo nei tašės, nei telefono, taigi su niekuo telefonu nekalbėjo. Policijoje įforminus autoįvykį, kaltinamasis nuvažiavo į Klinikas sužinoti kaip nukentėjusiosios sveikata, tačiau Klinikose atsisakė jam suteikti informacijÄ apie kitÄ asmenį. Kaltinamasis teigia jokio taksi automobilio tuo metu nematęs, prieÅ¡prieÅ¡iais nebuvo sustojęs joks automobilis. Kaltinamojo bendras vairavimo stažas – nuo 1955 metų, vairavo kariuomenėje, vairavo autobusus, turėjo visas kategorijas vairuoti, jokių rimtų autoįvykių nėra turėjęs. Kaltinamasis nurodė esÄ s pensininkas, gyvena tik iÅ¡ pensijos (500 Eur), jokių pinigų sÄ skaitoje neturi, žmona dirba puse etato, uždirba mažai, jie verčiasi sunkiai.

Kaltinamasis mano, kad civiliniai ieÅ¡kiniai yra per daug dideli. Kęstučio B. N. kaltė įrodyta byloje surinktais teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad birželio 23 d. 8.20 val. paskambinusi mama pasakė, kad yra partrenkta maÅ¡inos. Ji buvo sÄ moninga. Mama sakė, kad bandė keltis, bet suklupo, jÄ pakėlė kažkokios moterys, paskui jau pasakė, kad jÄ kelia į greitÄ jÄ ir veža į Klinikas. IÅ¡ Klinikų mama buvo pervežta į RaudonÄ jį kryžių.

Po 5 dienų pervežė mamÄ Ä¯ mokamus slaugos namus Rukloje. Mama turėjo gulėti lovoje varlytės pozoje. Jai buvo iÅ¡raÅ¡ytas tris savaites gulimas režimas varlytės pozoje. Liepos 17 d. jam paskambinę darbuotojai pranešė, kad mama iÅ¡vežta į Jonavos Respublikinę ligoninę, nes buvo sustojusi Å¡irdis. Mama buvo reanimuota, Å¡irdies veikla buvo atstatyta, bet ji buvo be sÄ monės, o neužilgo Å¡irdis sustojo antrÄ kartÄ . Jo ryÅ¡ys su mama buvo artimas. Jo civilinis ieÅ¡kinys yra 1789,92 Eur dėl turtinės žalos ir 7000 Eur dėl neturtinės žalos.

Turtinę žalÄ sudaro laidojimo iÅ¡laidos – 1029 Eur, iÅ¡laidos Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centre – 760 eurų. Laidojimo iÅ¡laidos: karstas, gėlės, vainikai, giedoriai. Atėmus civiliniame ieÅ¡kinyje įraÅ¡ytas iÅ¡laidas, kurios buvo grÄ Å¾intos (639,98 Eur), lieka 1029,92 eurų. Reabilitacijos ir globos centrui gražinus 270 Eur, ieÅ¡kinys taip pat mažinamas Å¡ia suma. Turtinė žala tada sudaro 1510,92 Eur. Jis patyrė ir neturtinę žalÄ , nes mama – tai artimas žmogus, su kuriuo bendraudavo kasdien, dažnai važiuodavo aplankyti.

Brolis su mama bendravo daugiau. Moralinę žalÄ vertina 4000 eurų, nes 3000 eurų iÅ¡mokėjo BTA draudimas. Po įvykio mama pasakojo, kad jau buvo perėjusi per gatvę, kai, atsukusi galvÄ , pamatė atlekiantį juodÄ automobilį, kuris trenkėsi į jÄ . Sakė, kad bandė stotis, bet susmuko. Nukentėjusysis patvirtino, kad po įvykio geriau atsiminė aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 22–23) davė teisingus parodymus, patvirtino, kad mama sakė, jog ėjo per perėjÄ ir buvo nublokÅ¡ta apie 5 metrus.

Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad iki įvykio mama nesirgo, eidavo į bažnyčiÄ , susitikdavo su savo vaikų Å¡eimomis, paruoÅ¡davo visiems pietus. 760 eurus sumokėjo brolio žmona, tačiau tuos pinigus jai davė nukentėjusysis, tai yra jo ir jo brolio iÅ¡laidos. Sutinka, kad mirties paÅ¡alpos išėmimas nėra bÅ«tinosios iÅ¡laidos, jÄ galėjo pasiimti ir patys, tačiau tuo metu sutiko, kad laidojimu besirÅ«pinanti įmonė viskÄ sutvarkytų. Nukentėjusysis R. Č. parodė, kad 23 d. paskambino brolis ir pasakė, kad mamÄ iÅ¡vežė į Klinikas, nes kažkas partrenkė ant perėjos.

Klinikose mamÄ rado gulinčiÄ , dejuojančiÄ nuo skausmo. Mama apie įvykį tik pasakė, kad jÄ , einančiÄ per perėjÄ , partrenkė pagyvenęs vyras. Nukentėjusysis patyrė10 000 eurų neturtinės žalos, nes neteko mamos. Su mama iki įvykio bendravo visÄ laikÄ â€“ pastoviai pas jÄ važinėdavo, nes jaudinosi, kad, bÅ«nant tokių metų, nepasidarytų mamai kas nors blogai, jei paskambinus neatsiliepdavo, tai važiuodavo patikrinti, net ir darbo metu. GulinčiÄ slaugos namuose mamÄ lankė dažnai.

Ji buvo sulaužyta, jos nebuvo įmanoma kur nors vestis. Kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė. Liudytojas A. S. parodė, kad nei kaltinamojo, nei įvykyje nukentėjusiosios moters nepažinojo. PaaiÅ¡kino, kad galimai 2018 m. vasarÄ , birželio mėn., taksi automobiliu iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), važiavo į traukinių stotį. IÅ¡važiavus iÅ¡ Å¡alutinės gatvės – kiemo į pagrindinę gatvę – Kovo 11-osios ir sukant į kairę, taksi automobilis jau pagrindinėje gatvėje iÅ¡ karto sustojo 1-2 metrus prieÅ¡ perėjÄ , praleido moterį, einančiÄ per perėjÄ , kuri net pradėjo greičiau eiti.

Moteris ėjo iÅ¡ deÅ¡inės į kairę pusę. Tik jai praėjus, taksistas pradėjo važiuoti ir tuo metu liudytojas pastebėjo prieÅ¡ juos antra eismo juosta artėjantį raudonos spalvos „Audi“ automobilį, kuris partrenkė moteriÅ¡kę. Tuo metu moteris buvo perėjusi taksi automobilio krypties dvi juostas ir turėjo eiti dar per prieÅ¡ingos eismo krypties kitas dvi juostas. Liudytojas patį įvykį matė per automobilio langÄ , įvykis buvo jų automobilio Å¡one. Matėsi, kad atvažiuojančio automobilio greitis toks, kad jis nesustos.

Liudytojas automobilį pastebėjo apie 10 m iki įvykio, atrodė, kad automobilis lėtėja, bet nepakankamai, kad sustotų. Liudytojas nepastebėjo Å¡alia jokių didelių automobilių, autobuso ar troleibuso, kurie galėtų užstoti vaizdÄ , gatvė buvo gana tuščia, nes buvo rytas, apie 8 val. Visuomeninio transporto stotelės yra abejose gatvės pusėse. Liudytojo važiavimo kryptimi stotelė buvo iÅ¡ deÅ¡inės pusės, prieÅ¡ingoje pusėje stotelė buvo už sankryžos. Partrenkta moteris atsistojo, ji kalbėjo, buvo sÄ moninga.

Liudytojas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. Liudytojas E. G. parodė, kad jis yra greitosios pagalbos automobilio vairuotojas. Apie 8 val. buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad įvyko įvykis (duomenys neskelbtini)., ties (duomenys neskelbtini) namu, ant pėsčiųjų perėjos. Nuvykus matė, kad K. B. N. stovėjo su nukentėjusiÄ ja ir kalbėjosi. Kadangi nebuvo gulinčio asmens, jų automobilis sustojo užsukęs į prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ esančiÄ gatvelę. Buvo sustoję 2–3 metrai nuo įvykio vietos.

Nukentėjusiajai atėjus prie automobilio, pradžioje pasisodino jÄ ant neÅ¡tuvų, paskui pasiguldė. Ji pradžioje nenorėjo niekur važiuoti, sakė, kad jai viskas gerai. IÅ¡oriÅ¡kai atrodė, kad viskas buvo normaliai. Nukentėjusioji prašė telefono pasiskambinti. Kadangi įvykis senas, liudytojas nelabai viskÄ atsimena, tačiau, kai buvo pirmas teismo posėdis, bendravo su kaltinamu žmogumi, Å¡is jam priminė aplinkybes. Vežama į Klinikas nukentėjusioji klausė, kas bus su vairuotoju, sakė, kad vairuotojas nekaltas, kad ji pati iÅ¡bėgo.

Liudytojas nežino, ar nukentėjusioji turėjo telefonÄ , ji tik kalbėjo, kad nori paskambinti, todėl liudytojas suprato, kad telefono ji neturėjo. Tuo metu, kai nukentėjusioji buvo guldoma į automobilį, ji neskambino, galėjo skambinti kai jau buvo paguldyta į automobilį. Nukentėjusioji su diržais buvo pritvirtinta ant neÅ¡tuvų jÄ , tačiau rankos nebuvo pririÅ¡tos. Liudytojas ne medikas. Jo žiniomis, Å¡oko bÅ«senoje žmogus su sulaužytais kaulais gali atsistoti. E. L. G. parodė, kad specialisto iÅ¡vadoje yra klaida – reikėtų J.

M. Č. sveikatos sutrikdymÄ perkvalifikuoti į sunkų, kadangi buvo dubens kaulų lūžiai, kurie suardė dubens žiedo vientisumÄ . Visa kita, kas yra suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vadose, atitinka. Dėl mirties priežasties ekspertas L. G. paaiÅ¡kino, kad susideda visas kompleksas – kadangi buvo trauma kojos dubens, ko pasėkoje buvo pažeistos kraujagyslės, kadangi buvo dubens kaulai lūžę, buvo gulimas rėžimas, negalėjo vaikščioti, todėl sulėtėjusi kraujotaka, matomai padidėjęs kraujo kreÅ¡umas, visų Å¡ių dalykų pasėkoje iÅ¡sivystė blauzdos giliųjų venų trombozė, o vėliau iÅ¡sivystė plaučių arterijos tromboembolija.

Jei nebÅ«tų buvę tų sužalojimų, gal nukentėjusioji ir Å¡iandien bÅ«tų gyvenusi, ar gal bÅ«tų iÅ¡sivysčiusi tromboembolija – niekas į šį klausimÄ atsakyti negali. Prie tokių traumų, nors nedažnai, bet bÅ«na tokios komplikacijos, ypač dažniau pasitaiko moterų tarpe. Yra skiriamas atitinkamas gydymas, kad skystinti kraujÄ , kad nesusidarytų trombai, bet ne viskÄ gali gydytojai iÅ¡spręsti. Komentuodamas J. M. Č. ligos istorijÄ , ekspertas paaiÅ¡kino, kad J. M. Č. sirgo padidinto kraujospÅ«džio liga, Å¡irdies liga, stuburo patologija, mazgine skydliaukės struma.

Išraše iš VšĮ Lietuvos reabilitacijos slaugos centro nurodyta, kad J. M. Č.buvo teikiamos socialinės slaugos paslaugos, reabilitacijos paslaugos ir kineziterapeuto paslaugos nebuvo teikiamos, kadangi įstaiga reabilitologo neturi, o dėl ko nebuvo teikiamos kineziterapeuto paslaugos – nėra nurodyta. Buvo priežiūra šioje įstaigoje. Išvardintos ligos tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo, nes mirties priežastis – plaučių arterijos tromboembolija. Širdies liga ir padidėjusio kraujospūdžio liga galėjo turėti įtakos kraujotakos sutrikimui ir komplikacijos išsivystymui kaip netiesioginė priežastis.

Mirties priežastis nustatyta, ji nesikeičia, nukentėjusiajai konstatuotos ligos – tai viena iÅ¡ sÄ lygų, kuri gali sukelti, tačiau pagrindas yra trauma – nebÅ«tų traumos, nebÅ«tų pasekmių. Pagrindinė mirties sÄ lyga – dubens ir deÅ¡inės kojos trauma, visos kitos Å¡alia – nepagrindinės, nebÅ«tų traumos – nebÅ«tų reikėję gulėti, nebÅ«tų reikėję gulėti – gal tos komplikacijos nebÅ«tų iÅ¡sivystę. Toks gydymo metodas – gulimas režimas yra taikomas, nes ant dubens jokio gipso neuždeda.

AiÅ¡ku, kad kol nesuaugę kaulai, vaikščioti negalima, pavartyti, aiÅ¡ku, reikia, galima, bet žmogui stotis negalima leisti, turi praeiti keli mėnesiai, kol galės vaikščioti. Ar bÅ«tų galima iÅ¡vengti mirties, jei ligonė tinkamai prižiÅ«rima, atsakyti negali, nes tai yra gydytojo specialisto kompetencija. Ar reikėjo taikyti gydymÄ slaugos ligoninėje, reikia klausti gydytojų traumatologų, kurie nukreipia slaugai ar reabilitaciniam gydymui, Å¡iuo klausimu jis, kaip ekspertas kompetencijos neturi.

Ar buvo taikomas tinkamas gydymas, turėtų vertinti atitinkamų specialybių gydytojų komisija – gydytojas traumatologas, reabilitologas, kineziterapeutas, teismo med. ekspertas. Trombas buvo iÅ¡tirtas, todėl aiÅ¡ku, kad susidarė jis ne prieÅ¡ įvykį, jis susidarė vėliau, gydymo eigoje kažkokiu bÅ«du atitrÅ«ko, papuolė į plaučių arterijÄ , ko pasėkoje moteris mirė. Jei trombai bÅ«tų abejose blauzdose, tai gal bÅ«tų galima teigti, kad trombas susidarė ne dėl traumos, tačiau trombas susidarė deÅ¡inėje blauzdoje, kur buvo traumos pasekmė – buvo pakenkta kraujagyslės sienelėms.

Daugumoje atveju profilaktiÅ¡kai skiriamas gydymas dėl trombo nesusidarymo, tuo klausimu pasisako gydantis gydytojas: kokie vaistai buvo skiriami, kokiomis dozėmis, kokį laikotarpį tai turėjo bÅ«ti tęsiama. Nuo sÄ lyčio su automobiliu atviros žaizdos bÅ«na ne visada, Å¡iuo atveju buvo poodinės kraujosruvos – tai yra trauminės kilmės kraujosruvos. Viskas susidėjo deÅ¡inėje kÅ«no – kontakto su automobiliu – pusėje – atitinka ir spalva, ir visa kita. Tai tiesioginis judančio automobilio smÅ«gis.

Gali bÅ«ti taikomas gydymas ir vis vien iÅ¡sivysto trombozė. Liudytojas V. V. parodė, kad nukentėjusieji ir kaltinamasis nepažįstami. J. M. Č. galėjo bÅ«ti jo gydoma ligonė. Neatmena, kad tai bÅ«tų buvęs koks ypatingas atvejis, nes operuoti nereikėjo, jo profesijoje tai buvo eilinis atvejis, bet kadangi buvo lūžę dubens kaulai, tai padidėja rizika dėl tromboembolijos. Tokiu atveju privaloma imtis tokių priemonių. Gydymo eigoje buvo taikoma antitrombozinė profilaktika – buvo naudojama sol.Zibor 3500 veikimo vienetų, injekcija po oda vienÄ kartÄ dienoje – tai visuotinai priimtas metodas, pažangus, standartinis tokiais atvejais.

Čia buvo skirta pati stipriausia dozė, tokia ir turėjo bÅ«ti skirta. Rekomendacijos gydymui – pragulų profilaktika ir AT profilaktika (Antitromboembolinė profilaktika), gydytojas turi Å¡ituo vadovautis. Tačiau yra atvejų, kai vaistai nepadeda – susidaro trombai ir naudojant vaistÄ , nes nėra tokio vaisto, kuris bÅ«tų stebuklingas, naudojant vaistus, nėra garantijos. 6 procentams žmonių susidaro trombai. Jei ligonis perkeliamas į kitÄ Ä¯staigÄ , tai siuntime nurodytomis rekomendacijomis turi vadovautis kita įstaiga.

Reabilitacija vėlesniame periode turėtų bÅ«ti, pirmas periodas – gulimas režimas, kurio trukmė bÅ«na įvairi: Å¡iuo atveju lūžusios dvi Å¡akos, tai gijimas trunka ilgokai, gali užtrukti iki poros mėnesių. Pagal medicinos tvarkÄ , jų ligoninėje bÅ«na tie, kuriuos reikia operuoti, iÅ¡operavus gydymui siunčiami į slaugos ligonines pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . Gydymas turi bÅ«ti taikomas toks, koks reikalingas, turi gulėti ir gydytis. Tokių lūžių gijimo atveju vaikščioti negali mėnesį laiko, gali ir daugiau, priklausomai koks amžius, paskui reabilitacija.

Gydymo eigoje daromos kontrolinės nuotraukos ir vertinama kaulų būklė – ar sugijo ir ar gali vaikščioti. Jo buvo nurodyta, kad trys savaitės gulimas režimas, paskui vaikščioti su vaikštyne arba ramentais jei gali fiziškai, jei gerai jaučiasi galima aktyvizuoti po trijų savaičių, ortopedo traumatologo konsultacija po 1,5 mėn. Gydymo metu turi prižiūrėti bendrosios praktikos gydytojas – kokia būklė, širdies, plaučių. Nebūna tokių stebuklų, kad sugytų anksčiau, 3 savaitės – minimalus terminas ir tada daroma nuotrauka.

Varlytės poza gulima ant nugaros, dedamas volelis, kojos praskėstos, keliai Å¡iek tiek sulenkti, atliekama pragulų profilaktika. Iki trijų savaičių galimas tik minimalus pajudinimas – apversti, sodinti negalima, Å¡iek tiek dubenį pakelti, nugarÄ trinti galima. Toks asmuo Å¡lapinasi lovoje. Jei bendrosios praktikos gydytojui iÅ¡kyla neaiÅ¡kumų, jis siunčia ligonį konsultuoti, bet jau ambulatorine tvarka. ReabilitacijÄ skiria reabilitologas, tai turėjo įvykti jau iÅ¡vykus iÅ¡ jų ligonės. Jų įstaigos reabilitologas, atsižvelgdamas kur yra vietų Kauno apskrityje bei artimųjų pageidavimus, parenka kur ligonį siųsti.

Reabilitologas nesiunčia bet kur, tik į tas įstaigas, kurios turi teisę atlikti reikiamas paslaugas. Jei įstaiga turi licencijÄ , vadinasi viskas gerai, ji gali nusiųsti pacientÄ konsultacijai į kokiÄ ligoninę ir toliau tęsti gydymÄ . Dėl pragulų prižiÅ«ri seselės, kineziterapeutas atlieka reabilitacijÄ , gydomÄ jÄ mankÅ¡tÄ . Reabilitologas – reabilitacijos gydytojas, jis gali skirti masažus ir taip toliau, kineziterapeutas – gydomosios mankÅ¡tos specialistas. Jei įstaiga neturi reabilitologo, tai siunčia konsultacijai į artimiausiÄ gydymo įstaigÄ .

Siuntimas siunčiamas kartu su ligone, kitaip ligonis nebus priimtas. BÅ«tina siuntimÄ turėti bet kuriuo atveju – ar mokama vieta, ar ne. Siuntimas yra iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ligonio kortelės su visais nurodymais. Nėra galimybės nustatyti, kada susidarys trombai, jie gali susidaryti ir po trijų savaičių. Gydytojai turi algoritmus, kiek reikia tęsti profilaktikÄ . Trombozė gali atsirasti ir nesant traumos, tam turi įtakos amžius, sirgtos ligos, tačiau didesnė tikimybė atsirasti trombams esant traumai.

Giliose kojų venose įprastai ir susidaro trombai ir nesant traumai. Liudytoja E. V. parodė, kad ji yra VÅ¡Ä® Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centro direktorė. J. M. Č. į jų įstaigÄ buvo atvežta 2019 m. birželio 29 d. trumpalaikei socialinei globai, kadangi jai buvo reikalinga priežiÅ«ra – ji negalėjo vaikščioti. Kiek liudytojai žinoma, 2018 m. liepos 17 d. jai buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba ir ji ligoninėje mirė. Jų įstaigoje J. M. Č. buvo suteiktos patalpos, kur ji gyveno, gulėjo, jai atneÅ¡davo maistÄ , prausė, keitė patalynę, sauskelnes, su ja bendravo, medikamentus ji gėrė pati savarankiÅ¡kai, nes tai buvo trumpalaikė socialinė globa, ji buvo registruota pas savo Å¡eimos gydytojÄ , jų įstaigoje ji nebuvo registruota, kadangi buvo susitarimas, kad nėra tikslo jos registruoti, nes ji buvo Å¡viesaus proto ir ji tai galėjo daryti pati.

Tromboembolinė profilaktika nebuvo taikoma. Konsultuoti jÄ turėjo jos Å¡eimos gydytojas. Liudytojos teigimu, J. M. Č. tikrai gėrė vaistus, nes slaugytojai prižiÅ«ri, ar vaistai yra sugerti. VÅ¡Ä® Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras teikia ilgalaikes socialinės globos paslaugas, jie nėra medicininė įstaiga, nėra ligoninė, centras prižiÅ«ri ir padeda žmonėms, kai jiems to reikia, jei artimieji negali prižiÅ«rėti. Jei J. M. Č.bÅ«tų gulėjusi pas sÅ«nų namuose, tai sÅ«nus nebÅ«tų turėjęs jai skirti gydymo ir atitinkamus medikamentus.

Tačiau VÅ¡Ä® Lietuvos reabilitacijos ir slaugos atlieka ir ambulatorines medicinines paslaugas. Tam, kad asmeniui bÅ«tų teikiamos tos paslaugos, tvarka yra kaip ir visur, bet kokiam pirminiame lygyje – žmogus paraÅ¡o praÅ¡ymÄ , kad nori gydytis tam tikroje įstaigoje, pas tam tikrÄ gydytojÄ . Jų įstaiga medicininių iÅ¡rašų apie M. Č. ligÄ , gydymÄ negavo, jiems buvo žinoma (nes buvo parodytas medicininis iÅ¡raÅ¡as ir įstaiga su juo susipažino), kad ji turėjo gulėti varlytės pozoje.

Ä®staiga J. M. Č. gydymo netaikė, jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, kuriuos ji pati vartojo. J. M. Č. buvo teikiama slaugytojų atitinkama priežiÅ«ra, jei jai bÅ«tų pradėję skaudėti Å¡irdį ar dar kažkÄ , tai bÅ«tų Å¡nekama su artimaisiais dėl konsultacijos pas atitinkamÄ gydytojÄ dėl kažkokio nusiskundimo. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad jų įstaigoje dažniausiai bÅ«na asmenys su proto ir psichine negalia, ir palaikomasis gydymas yra medikamentų sužiÅ«rėjimas, medikamentų iÅ¡gėrimas, emocinės bÅ«klės stebėjimas.

J. M. Č. gulėjo varlytės pozoje, jai buvo gulimas režimas, medikamentus ji turėjo savarankiškai gerti, kuriuos atveždavo sūnus. Jei yra atitinkamų nusiskundimų, jei kažkas būtina žmogui, kaip pavyzdžiui lašelinė, jei to reikia, tai yra palaikomasis gydymas. Iš principo, vaistų gėrimas yra palaikomasis gydymas. Slaugytojas kontroliuodavo, kiek medikamentų ji sugeria, nes jei žmogui priskirta ryte, per pietus ir vakare gerti vaistus, tai budintis slaugytojas žino, kokius vaistus, koks asmuo geria.

Jei J. M. Č. bÅ«tų reikėję kineziterapeuto, tai jai bÅ«tų teikiama tokia pagalba, bet jai nebuvo galima teikti tokios pagalbos, nes jai buvo gulimas režimas. Ä®staigoje yra sveikatos priežiÅ«ros administratorė, kuri perduoda atitinkamÄ informacijÄ budinčiam personalui. Kadangi vaistus ji gėrė savarankiÅ¡kai, Å¡eimos gydytojo ar kitomis konsultacijomis rÅ«pinosi patys artimieji. Medikamentus J. M. Č. laikė pas save. Kadangi J. M. Č.reabilitacija nebuvo paskirta, tai artimieji jÄ atvežė socialinei globai, kadangi reikėjo ja pasirÅ«pinti 24 val. per parÄ .

Civilinio atsakovo atstovas parodė, kad, gavus Kauno VPK pažymÄ apie eismo įvykį, kurioje buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad J. M. Č. mirė ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, buvo atliktos žalos atlyginimo procedÅ«ros – iÅ¡mokėta Valstybinei Ligonių kasai ir Sveikatos Apsaugos ministerijai 812,42 eurai – kompensuotos iÅ¡laidos dėl nukentėjusiosios gydymo. Nukentėjusiajam A. Č. 2018 m. gruodžio 27 d. iÅ¡mokėta 3000 eurų iÅ¡moka kompensuoti neturtinę žalÄ .

Dėl 760 eurų iÅ¡laidų slaugos centrui, tai matyti, kad iÅ¡ Å¡ios sumos 279 eurai yra grÄ Å¾inti, todėl realiai pagrįstos iÅ¡laidos yra 481 eurai. Neturtinės žalos atlyginimas bus sumokėtas iki 5000 eurų sumos, jei bus nustatyta, kad mirties priežastis – eismo įvykis. 2018 m. birželio 25 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios važiuojamojoje dalyje (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra.

Nustatyta, kad Å¡ioje vietoje yra pėsčiųjų perėja, stovi kelio ženklai – Nr. 534 ir Nr. 533 – „Pėsčiųjų perėja" (abu) (1 t., b. l. 7–13). 2018 m. rugsėjo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M649/2018(02) nurodyta, kad J. M. Č. buvo padarytas kÅ«no sužalojimas sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . J. M. Č. mirė nuo plaučių arterijų tromboembolijos, kuri komplikavosi Å«miu Å¡irdies ir plaučių funkcijos nepakankamumu (1 t., b. l. 63–67). 2018 m. gruodžio 31 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 6-M 649/2018(02) nurodyta, kad:

1. Plaučių arterijos tromboembolija, kuri komplikavosi Å«miu Å¡irdies ir plaučių funkcijos nepakankamumu, susiformavo patekus į plautinę arterijÄ trombams iÅ¡ deÅ¡inės blauzdos giliųjų venų.

2. Šiuo konkrečiu atveju plaučių arterijos tromboembolijos išsivystymui didžiausios įtakos turėjo dešinės blauzdos giliųjų venų trombozė. Dešinės blauzdos giliųjų venų trombozės išsivystymui įtakos turėjo dešinės kojos trauma (poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje) su kraujagyslių pažeidimu, ilgalaikis gulimas rėžimas, sulėtėjusi bendra kraujotaka ir individualios organizmo savybės.

3. Gulimas rėžimas „varlytės" padėtyje buvo viena iš priežasčių dėl ko išsivystė plaučių arterijos tromboembolija, kuri komplikavosi ūmiu širdies ir plaučių funkcijos nepakankamumu bei įvyko J. M. Č.mirtis.

4. Dubens kaulų lūžiai bei gulimas rėžimas „varlytės" padėtyje turėjo įtakos susiformuojant plaučių arterijos tromboembolijai, kuri komplikavosi ūmiu širdies ir plaučių funkcijos nepakankamumu bei įvyko J. M. Č. mirtis (1 t., b. l. 73–75). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Ekspertizės (kuri pradėta 2019 m. spalio 28 d. ir baigta 2020 m. vasario 14 d.) akte Nr. EKM 29/2019(02) nurodyta, kad:

1. J. M. Č.konstatuoti sužalojimai sietini su 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirta trauma: poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje ir deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡inių VIII-IX-X Å¡onkaulių lūžiai, kryžkaulio ir deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžimai. VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės ligos istorijoje Nr. S18-4589 minimas uodegikaulio lūžis, papildomai įvertinus 2018 m. birželio 23 d J. M. Č. atliktÄ dubens kaulų KT, nepatvirtintas.

2. J. M. Č.konstatuoti mechaniniai sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir visumoje yra bÅ«dingi automobilinei traumai, sužalojant judančio automobilio dalimis pėsčiÄ jį; pirminis smÅ«gis judančio automobilio dalimis buvo suduotas į deÅ¡inės kojos sritį. Atskirus sužalojimus paaiÅ¡kinti atskiromis automobilinės traumos fazėmis Å¡iuo atveju duomenų nepakanka.

3. J. M. Č. konstatuoti mechaniniai sužalojimai, sietini su 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirta trauma, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktÄ .

4. J. M. Č.mirties priežastis yra giliųjų blauzdų venų trombozė, kuri komplikavosi plaučių arterijų trombembolija.

5. Pagal patogenetinį principÄ 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirti sužalojimai negali bÅ«ti vertinami kaip J. M. Č. mirties priežastis.

6. Negalima atmesti (ekskliuduoti) J. M. Č. diagnozuotos širdies ir kraujagyslių patologijos įtakos trombozės vystymuisi, tuo pačiu ir plaučių arterijos trombembolijai.

7. Plaučių embolija įvyko trombui, didžiojo kraujo apytakos rato, labiausiai tikėtina giliosiose blauzdų, venose atitrūkstant (t. y. virstant embolu) ir su kraujo srove patenkant į plaučių arterijas bei jas užkemšant (obturuojant).

8. Antitrombozinės profilaktikos tikslas yra sumažinti trombembolinių komplikacijų rizikÄ ; Å¡i profilaktika nuo trombozės ar embolijos iÅ¡sivystymo 100% neapsaugo.

10. Ūmi masyvi plaučių arterijų trombembolija, kaip taisyklė, įvyksta staiga ir paprastai baigiasi mirtimi. Todėl galima teigti, kad artėjančios plaučių arterijų trombembolijos požymių pastebėti neįmanoma, o jos prognozė, nepaisant gydymo, paprastai yra nepalanki (letalinė iÅ¡eitis) (2 t., b. l. 140–154). K. B. N. veiksmų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas Kęstučiui B.

N. kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimu, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino. Pats kaltinamasis Kęstutis B. N. neigė savo kaltę, teigė, kad J. M. Č. iÅ¡bėgo į keliÄ , be to, tai padarė ne perėjoje, o už perėjos, taip pat ji iÅ¡bėgo iÅ¡ už troleibuso užpakalinės dalies. Kaltinamasis teigė, kad J. M. Č. jo atsiprašė, teigė, kad ji yra kalta. Tačiau kartu kaltinamasis nurodė ir tai, kad tariamas kaltinamojo matomas troleibusas buvo uždengęs perėjÄ , todėl kaltinamasis daugiau dėmesio kreipė į deÅ¡inę pusę, kur yra mokykla, laksto vaikai ir pirmoje juostoje vyksta kelio remontas.

Teismas laiko, kad kaltinamoji K. B. N. kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta liudytojo A. S. parodymais, paties kaltinamojo parodymais ir byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Liudytojas A. S. parodė, kad 2018 m. vasarÄ , birželio mėn., taksi automobiliu važiuojant iÅ¡ namų į traukinių stotį, iÅ¡ Å¡alutinės gatvės iÅ¡važiuojant į pagrindinę – (duomenys neskelbtini) ir sukant į kairę, taksi automobilis jau pagrindinėje gatvėje sustojo 1-2 metrus prieÅ¡ perėjÄ , praleido moterį, einančiÄ per perėjÄ iÅ¡ deÅ¡inės į kairę pusę.

Jai praėjus ir taksistui pradėjus važiuoti, liudytojas pastebėjo prieÅ¡ juos antra eismo juosta artėjantį raudonos spalvos „Audi“ automobilį, kuris partrenkė tuo metu perėja ėjusiÄ moteriÅ¡kę. Liudytojas patį įvykį matė per automobilio langÄ , įvykis buvo jų automobilio Å¡one. Liudytojas supratimu, kad automobilio greitis buvo toks, kad jis, nors ir lėtėjo, tačiau matėsi, kad nespės sustoti. Liudytojas gatvėje tuo metu toje vietoje nepastebėjo jokių didelių automobilių, autobuso ar troleibuso, kurie galėtų užstoti vaizdÄ , gatvė buvo gana tuščia, nes buvo apie 8 val.

Nukentėjusysis A. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 22–23) duotus parodymus, kad po įvykio mama pasakojo, jog ji ėjo per perėjÄ ir buvo nublokÅ¡ta apie 5 metrus. Kaltinamasis teigė, kad J. M. Č. po įvykio jokio telefono neturėjo, taigi negalėjo niekam skambinti. Kaltinamojo praÅ¡ymu apklaustas liudytojas E. G. taip pat tvirtino Å¡iÄ kaltinamojo nurodomÄ aplinkybę, teigdamas, kad nukentėjusioji prašė telefono pasiskambinti. Kartu liudytojas nurodė, kad kadangi įvykis buvo seniai ir jis nelabai viskÄ atsiminė, todėl prieÅ¡ pirmÄ posėdį byloje jis bendravo su kaltinamu žmogumi, kuris jam priminė aplinkybes (taigi, teismo nuomone, liudytojui buvo priminta ir tariama aplinkybė, kad nukentėjusioji neturėjo telefono).

Vis tik liudytojas paaiÅ¡kino, kad liudytojas nežinojo, ar nukentėjusioji turėjo telefonÄ , kadangi ji kalbėjo, kad nori paskambinti, todėl liudytojas tokiÄ iÅ¡vadÄ â€“ kad telefono ji neturėjo – ir padarė. Taip pat liudytojas neatmeta galimybės, kad nukentėjusioji galėjo skambint, kai jau buvo paguldyta į greitosios automobilį. Taigi iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matyti, kad jis nepatvirtina kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji negalėjo iÅ¡ karto po įvykio paskambinti artimiesiems ir pasipasakoti jos sužalojimo aplinkybių.

Tačiau, teismo nuomone, net jei ir tikėti kaltinamuoju, nukentėjusioji vėliau turėjo pakankamai laiko bendrauti su savo artimaisiais ir jiems papasakoti apie įvykį. Tačiau manant, kad nukentėjusysis A. Č. yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo ir nukentėjusiosios jam nupasakotÄ versijÄ gali pateikti sau palankesniu aspektu, teismas vis tik neturi pagrindo abejoti ir netikėti liudytojo A. S. parodymų tikrumu ir teisingumu, kadangi jie yra vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, Å¡is liudytojas nei su nukentėjusiaisiais A.

Č. ir R. Č., nei su J. M. Č., nei su kaltinamuoju Kęstučiu B. N. nėra pažįstamas, taigi liudytojas A. S. neturi jokio suinteresuotumo duoti nukentėjusiųjų A. Č. ir R. Č. atžvilgiu palankesnius parodymus, kartu Å¡is liudytojas, kadangi įvykio dalyvių nepažinojo, neturi ir jokių piktumų kaltinamojo K. B. N. atžvilgiu, taigi ir prieÅ¡iÅ¡kų nusistatymų nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį. Kad nukentėjusioji J. M. Č. ėjo per perėjÄ , patvirtina ir 2018 m. birželio 25 d.

Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole bei jo prieduose užfiksuota eismo įvykio vieta: iÅ¡ eismo įvykio vietos schemos bei fotonuotraukų matyti, kad kaltinamajam Kęstučiui B. N. priklausantis automobilis stovi ant perėjos, priekinis ratas yra jau už perėjos (1 t., b. l. 7–13), taigi akivaizdu, kad kaltinamajam važiuojant ne itin lėtu greičiu (kÄ nurodė ir liudytojas A. S., užfiksavęs, kad maÅ¡inos greitis buvo toks, kad ji, matėsi, nespės sustoti), automobilis trenkėsi į perėja ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ J.

M. Č., dėl ko Å¡i galėjo bÅ«ti nublokÅ¡ta ir už perėjos, o automobilis buvo sustabdytas ne tÄ pačiÄ akimirkÄ , o jau tik už perėjos. Nors J. M. Č. besigydant eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, ji mirė dėl yra giliųjų blauzdų venų trombozės, kuri komplikavosi plaučių arterijų trombembolija, tačiau 2019 m. spalio 28 d. – 2020 m. vasario 14 d. atliktos komisijinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad J. M. Č. konstatuoti mechaniniai sužalojimai, sietini su 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirta trauma, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, be to, negalima atmesti, kad nukentėjusiosios trombozės vystymuisi įtakos turėjo M.

Č. diagnozuotos Å¡irdies ir kraujagyslių patologijos, taigi akivaizdu, kad 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu J. M. Č. patirti sužalojimai negali bÅ«ti vertinami kaip J. M. Č. mirties priežastis (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Ekspertizės (pradėtos 2019 m. spalio 28 d., baigtos 2020 m. vasario 14 d.) aktas Nr. EKM 29/2019(02), 2 t., b. l. 140–154). Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji prieÅ¡ jo automobilį atsirado staiga, iÅ¡ už troleibuso užpakalinės dalies iÅ¡bėgo į keliÄ , tačiau kartu kaltinamasis nurodė, kad kadangi, pasak jo, prieÅ¡ingoje juostoje per perėjÄ lėtai važiavo troleibusas, jis buvo uždengęs perėjÄ , todėl kaltinamasis daugiau dėmesio kreipė į deÅ¡inę pusę, taigi jis buvo nepakankamai atidus.

Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. M. Č. buvo jau garbaus amžiaus asmuo (gimusi 1939 m.), kurio veiksmai, judesiai nėra tokiai spartÅ«s, staigÅ«s, kaip jauno asmens, taigi akivaizdu, kad paprastai tokio garbaus amžiaus asmenys jau sunkiai bėga. Be to, ir liudytojas A. S. nurodė, kad taksi automobilis, kuriuo jis važiavo, sustojo praleisti per perėjÄ einančios moters, kuri, matydama, kad maÅ¡ina jÄ praleidžia net pradėjo eiti greičiau. Taigi ir iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų matyti, kad nukentėjusioji ramiai ir tinkamai ėjo, o ne bėgo per gatvę.

Be to, liudytojas nurodė, kad gatvė buvo gana tuščia, nes buvo rytas, apie 8 val., ir jokių autobusų ar troleibusų, kurie galėtų užstoti vaizdÄ , Å¡alia nebuvo. Taigi nukentėjusioji neatsirado iÅ¡ nežinia kur staiga ir negalėjo nepamatyta praeiti pusę kelio, tuo labiau, kad oro sÄ lygos buvo geros (diena, nelijo), kitų objektyvių kliūčių, kurios bÅ«tų ribojusios kaltinamojo, kaip transporto priemonės vairuotojo, matomumÄ , byloje nenustatyta. Taigi akivaizdu, kad kaltinamojo parodymai dėl Å¡ios nusikalstamos veikos yra tik jo gynybos priemonė, siekiant kuo labiau sumenkinti pagal kelių eismo taisykles besielgusio nukentėjusiosios įvaizdį teismo akyse, pateisinti savo veiksmus bei iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ir Kęstučio B.

N. parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ â€“ konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų.

IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis Kęstutis B. N. 2018 m. birželio 23 d., apie 8.20 val. (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo ir nepraleido per pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡ kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusios pėsčiosios J.

M. Č., jÄ parbloÅ¡kė ir sužalojo, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kelių eismo taisyklių 30 punktas numato, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

Akivaizdu, kad važiuodamas K. B. N. privalėjo ne tik sulėtinti greitį, bet ir sustoti ir praleisti į jo važiuojamÄ jÄ eismo juostÄ Å¾engusiÄ pėsčiÄ jÄ . Nors pėstiesiems kelių eismo taisyklėse yra numatytos įvairios pareigos, tačiau Å¡iuo atveju nukentėjusioji J. M. Č. ėjo tam skirtoje vietoje, tai darė tinkamu greičiu ir buvo matoma bei buvo praleidžiama kitų automobilių. Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra svarbus priežastinio ryÅ¡io nustatymo etapas, tai yra bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas.

BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymo esmė yra nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga, tai reiÅ¡kia, kad analogiÅ¡koje situacijoje tokiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis su atsiradusiais padariniais bÅ«tų neįvykęs. BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma modeliuojant situacijÄ tokiu bÅ«du, kad paeiliui eliminuojamas vieno iÅ¡ eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimÄ ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais.

Taigi teismas nenustatė, kad nukentėjusioji J. M. Č.bÅ«tų pažeidusi kelių eismo taisykles, jos ėjimas per perėjÄ savaime nebÅ«tų sukėlę kokių nors pasekmių. Todėl eismo įvykis, be abejo, nebÅ«tų įvykęs, jei kaltinamasis K. B. N. nebÅ«tų pažeidęs KET 30 punkto reikalavimų, tai yra, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, bÅ«tų sustojęs ir praleidęs perėja einančiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Todėl teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, sprendžia, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo kaltinamojo Kęstučio B.

N. veiksmai, prieÅ¡taravę KET reikalavimams, nes jeigu kaltinamasis bÅ«tų laikęsis KET 30 punkto reikalavimų, t. y. jeigu kaltinamasis važiuodamas bÅ«tų buvęs dėmesingas ir atidus, net jei ir prieÅ¡ingoje pusėje kažkuriuo momentu matydamas važiuojant troleibusÄ , bet bÅ«tų įsitikinęs, kad perėja neina pėsčiasis, bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių – žmogaus sužalojimo. Tokiu bÅ«du, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamojo K. B.

N. padarytas KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Dėl kaltinamojo K. B. N. padaryto KET pažeidimo nukentėjusiajai J. M. Č. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Ekspertizės (pradėtos 2019 m. spalio 28 d., baigtos 2020 m. vasario 14 d.) akte Nr. EKM 29/2019(02) konstatuota, kad J. M. Č. eismo įvykio metu padaryti konstatuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje ir deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡inių VIII-IX-X Å¡onkaulių lūžiai, kryžkaulio ir deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktÄ (2 t., b. l. 140–154).

Pažeisdamas KET reikalavimus kaltinamasis K. B. N. nenumatė, kad dėl tokios jo veikos gali atsirasti BK numatytų padarinių, tai yra gali būti sužalotas žmogus, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma. Kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, kaltinamasis, vairuodamas automobilį, privalo laikytis kelių eismo saugumo taisyklių ir turi numatyti, kokius padarinius eismo saugumui gali sukelti kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Esminis požymis, apsprendžiantis nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kaip neatsargios kaltės rÅ«Å¡ies buvimÄ , yra tas, ar asmuo, turėdamas vairuotojo pažymėjimÄ ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus Å¡altinį), turi ir gali suvokti daromÄ pažeidimÄ ir numatyti galimus pažeidimo padarinius bei imtis veiksmų jų iÅ¡vengti. Lemiamas momentas, apsprendžiantis kaltės buvimÄ Å¡ioje byloje, yra tai, ar K. B. N., turėdamas pareigÄ vairuoti atidžiai ir nepažeisti kelių eismo taisyklių, turėjo galimybę pamatyti nukentėjusiÄ jÄ ir sustabdyti transporto priemonę iki susidÅ«rimo.

Kaip jau buvo minėta, oro sÄ lygos buvo geros, toje vietoje buvo pėsčiųjų perėja, taigi joje pastoviai vaikÅ¡to pėstieji, objektyvių kliūčių, kurios bÅ«tų ribojusios transporto priemonės vairuotojo matomumÄ , byloje nenustatyta, prieÅ¡ingos krypties eismo juostoje jau buvo sustojęs automobilis ir praleidinėjo pėsčiÄ jÄ , kaltinamasis turi net labai nemaÅ¾Ä vairavimo staÅ¾Ä , taigi K. B. N. turėjo numatyti, kad Å¡ioje situacijoje, tai yra artinantis prie perėjos, gali atsirasti kliÅ«tis, tai yra pėsčiasis, taigi, jis turėjo galimybę pamatyti Å¡iÄ atsiradusiÄ kliÅ«tį – pėsčiÄ jÄ , todėl galėjo ir suprasti, kad, nesilaikant KET reikalavimų, gali įvykti eismo įvykis.

Taigi tarp kaltinamojo Kęstučio B. N. padaryto KET 30 punkte numatytų reikalavimų pažeidimo, kaltinamajam veikiant nusikalstamo nerÅ«pestingumo kaltės forma, ir atsiradusių padarinių (sunkaus J. M. Č. sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl už padarytÄ veikÄ kaltinamasis turi atsakyti ir Kęstučio B. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Bausmės skyrimas Kaltinamojo K. B. N. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Skirdamas bausmę K. B. N., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimÄ , nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, nusikalto pirmÄ kartÄ , todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is – bauda. Nors nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nėra ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgus, kad kaltinamasis yra pensininkas, jau gerokai pagyvenęs asmuo, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei baudos bausmės, skiriamos už neatsargius nusikaltimus vidurkis, artimesnis minimaliam.

Taip pat kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Nors kaltinamasis transporto priemonę vairavo blaivus, tačiau važiavo ypač nerÅ«pestingai ir neatidžiai, nesustojo praleisti per perėjÄ einančios pėsčiosios, kuri ėjo net iÅ¡ kitos gatvės pusės, buvo perėjusi dvi eismo juostas ir jos praleisti buvo sustojęs prieÅ¡inga eismo juosta važiuojantis automobilis, be to, bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis neadekvačiai vertino įvykio situacijÄ , stengėsi kaltę dėl įvykio kilimo suversti nukentėjusiajai, taigi savo veiksmų visiÅ¡kai nevertino kritiÅ¡kai, be to, nors kaltinamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu jis yra baustas administracine tvarka už tai, kad 2017 m. gegužės 27 d. vairuodamas automobilį ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, nepraleido pėsčiojo, jį parbloÅ¡kė ir padarė sužalojimÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taigi kaltinamasis yra padaręs iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus veiksmus, tik su Å¡velnesnėm pasekmėm, todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į valstybės siekiamus tikslus – kuo labiau padidinti saugumÄ kelyje, siekiant prevenciÅ¡kai paveikti kaltinamojo elgesį ir užkirsti keliÄ galimiems teisės pažeidimams ateityje, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kadangi kaltinamasis nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas minimalus. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusysis R. Č. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 146–148), kuriuo praÅ¡o priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos iÅ¡ AAS ,,BTA B. I. Company“ ir 8 000 Eur neturtinės žalos iÅ¡ kaltinamojo K. B. N.. Nukentėjusysis A. Č. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 152–154), kuriuo praÅ¡o priteisti 1 789,92 Eur turtinės žalos (1 029,92 Eur laidojimo iÅ¡laidos + 760 Eur socialinės globos paslaugos) iÅ¡ AAS ,,BTA B.

I. Company“ ir 7 000 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo K. B. N.. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima:

a) nusikalstama veika padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.);

b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika);

c) iÅ¡laidas, kurios patirtos paÅ¡alinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo iÅ¡laidos ir pan.). Civilinis ieÅ¡kovas A. Č. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad reikalavimÄ dėl turtinės žalos sudaro: J. M. Č. laidojimo iÅ¡laidos – 1 029,92 Eur (1 669,90 Eur laidojimo iÅ¡laidos – 639,98 Eur laidojimo paÅ¡alpa) ir 760 Eur socialinės globos paslaugos. Tačiau vadovaujantis minėta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostata, laidojimo iÅ¡laidas galima priteisti tik tuo atveju, jei jos buvo patirtos Å¡alinant nusikalstamos veikos padarinius.

Nagrinėjimu atveju ekspertizės akte Nr. EKM 29/2019(02) (2 t., b. l. 140–154) konstatuota, kad J. M. Č. mirties priežastis – giliųjų blauzdų venų trombozė, kuri komplikavosi plaučių arterijų trombembolija; taip pat konstatuota, kad J. M. Č. dėl 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirtos traumos konstatuoti mechaniniai sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir jie negali būti vertinami kaip J. M. Č. mirties priežastis. Todėl nukentėjusiojo A. Č. patirtos laidojimo išlaidos nėra nusikalstamos veikos padarinių šalinimo išlaidos.

Be to, VÅ¡Ä® ,,Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras“ raÅ¡te nurodyta, kad įstaiga teikė ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globÄ J. M. Č. nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. liepos 17 d. (1 t., b. l. 156). Minėtame raÅ¡te nurodyta, kad mėnesio socialinės globos kaina 760 eurų, iÅ¡ kurių 279 eurai buvo grÄ Å¾inti už nepanaudotas socialinės globos paslaugas. NurodytÄ aplinkybę patvirtina sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopija, kurioje užfiksuota, kad VÅ¡Ä® ,,Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras“ grÄ Å¾ino 279 Eur A.

Č. ir kaip mokėjimo paskirtyje nurodyta: už J. M. Č. – permokos už globÄ grÄ Å¾inimas (1 t., b. l. 157). Todėl nukentėjusysis A. Č. dėl savo mamos J. M. Č.socialinės globos patyrė 481 Eur (760 Eur – 279 Eur) iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad VÅ¡Ä® ,,Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras“ grÄ Å¾ino pinigus už nepanaudotas socialines globos paslaugas bei tai, kad J. M. Č.dėl 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirtos traumos konstatuoti mechaniniai sužalojimai negali bÅ«ti vertinami kaip J.

M. Č. mirties priežastis, todėl civilinio ieškovo A. Č. patirtos laidojimo išlaidos nėra susijusios su 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirtos traumos padarinių šalinimų ir yra nepagrįstos, todėl civilinio ieškovo A. Č. reikalavimas dėl turtinės žalos mažintinas ir jam priteistina 481 Eur. Kaltinamasis K. B. N., kaip transporto priemonės savininkas, buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (1 t., b. l.

15) dėl įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ,,Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su draudimo bendrove AAS ,,BTA B. I. Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo liudijime nurodytÄ transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, todėl pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusiÄ Å¾alÄ draudimo sutarties pagrindu atsiranda draudimo įmonei.

Atsižvelgiant į tai, 481 Eur materialinė žala nukentėjusiojo A. Č. naudai priteistina iÅ¡ draudimo bendrovės AAS ,,BTA B. I. Company“, atstovaujamos filialo Lietuvoje. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalÄ asmeniui, bet ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobÅ«dis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų, lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtinais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo Å¡eimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieÅ¡ nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visi tokie asmenys nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ bet kurioje baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 23 d. autoįvykio metu patirti J.

M. Č. sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 145). Taigi neturtinės žalos atlyginimo klausimas tokioje byloje siejamas ne su pačiu sužalojimu ar jo mastu, bet su nukentėjusiojo giminaičio iÅ¡gyvenimais dėl sužaloto žmogaus sveikatos ateityje, siejamas su ilgu laiko tarpu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2018 m. birželio 23 d., J. M. Č.mirė 2018 m. liepos 17 d. IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad po eismo įvykio J. M. Č. sÄ monės praradusi nebuvo, chirurginės operacijos jai nebuvo darytos, paskirtas gydymas: konservatyvus, gulimas režimas „varlytės“ padėtyje, analgetikai, antikoaguliantai, pragulų bei AT profilaktika, iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės, nukentėjusiosios bÅ«klė buvo patenkinama, tik buvo reikalinga pastovi slauga, buvo numatyta iki 3 savaičių lovos režimas, po to pradėti vaikščioti su vaikÅ¡tyne arba ramentais.

VÅ¡Ä® ,,Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras“ generalinė direktorė E. V., apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad pas juos nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. liepos 17 d. J. M. Č. buvo globojama, nes ji negalėjo vaikščioti, todėl jai buvo reikalinga priežiÅ«ra, o artimieji savo jėgomis pasirÅ«pinti ligone 24 valandas per parÄ neturėjo galimybių, tačiau medikamentus ji gėrė savarankiÅ¡kai, buvo Å¡viesaus proto, pati reiÅ¡kė savo norus, pageidavimus, nusiskundimus. IÅ¡ Å¡ių nustatytų aplinkybių matyti, kad nors J.

M. Č. artimieji patyrė neigiamų emocinių iÅ¡gyvenimų dėl J. M. patekimo į eismo įvykį, tačiau dėl jos patirtų sužalojimų, gydymo eigos jie nepatyrė nepaprastai didelių iÅ¡gyvenimų, kad minėtos traumos galėtų neigiamai paveikti J. M. Č. tolimesnį gyvenimÄ , jos psichikÄ , pasveikimo perspektyvÄ , kad galėtų likti potrauminių sutrikimų, kurie galėtų sukelti dar didesnius neigiamus padarinius ateityje. Taigi byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis, dėl ko artimieji giminaičiai – Romualdas ir A.

Č. galėjo patirti nepaprastai didelius išgyvenimus dėl savo motinos sveikatai padarytos žalos, jos sveikimo proceso, todėl civilinio ieškovo R. Č. civilinis ieškinys atmestinas, civilinio ieškovo A. Č. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmestina. Dėl atstovavimo išlaidų Nukentėjusiuosius R. Č. ir A. Č. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas A. L.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatas nukentėjusiuosius pradėjo atstovauti nuo 2018 m. spalio 15 d. (1 t., b. l. 27).

Byloje pateikti 2019 m. kovo 19 d. pinigų priėmimo kvitai, iÅ¡ kurių matyti, kad A. Č. ir R. Č. už suteiktas advokato teisines paslaugas sumokėjo po 350 Eur. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiųjų R. Č. ir A. Č. advokatas A. L. parengė civilinius ieÅ¡kinius, atstovavo nukentėjusiojo A. Č. interesus ikiteisminiame tyrime, atstovaudamas abu nukentėjusiuosius dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime, atstovavimo iÅ¡laidos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Nors teismas nukentėjusiojo R. Č. ieÅ¡kinį atmetė, nukentėjusiojo A. Č. civilinį ieÅ¡kinį tenkino tik iÅ¡ dalies, tačiau byla teismui buvo perduota kaltinant K.į B.

N. pagal BK 281 straipsnio 5 d., tai yra dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, dėl kurio žuvo žmogus, todėl nukentėjusieji R. Č. ir A. Č. pagrįstai byloje reiškė civilinius ieškinius bei jų interesų užtikrinimui naudojosi atstovo – advokato paslaugomis. Byloje nepateikta duomenų apie kaltinamojo K. B. N. materialinę padėtį. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, nukentėjusiųjų R. Č. ir A. Č. patirtos išlaidos juos atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš kaltinamojo Kęstučio B.

N.. K. B. N. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikintina. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : K. B. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skirti K.B.

N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams. IÅ¡aiÅ¡kinti K. B. N., kad jam paskirtoji bauda turi bÅ«ti sumokėta per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 6801. Sumokėjęs nurodytÄ sumÄ , asmuo privalo mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paÅ¡tu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti. Nukentėjusiojo A. Č. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies, priteisti A. Č. naudai iÅ¡ draudimo bendrovės AAS ,,BTA B. I. Company“, atstovaujamos filialo Lietuvoje 481 (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ ) Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Nukentėjusiojo R. Č. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusiojo A. Č. patirtas 350 Eur (trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties Eur) advokato teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo K. B. N. nukentėjusiojo A. Č. naudai. Nukentėjusiojo R. Č. patirtas 300 Eur (trijų Å¡imtų Eur) advokato teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo K. B. N. nukentėjusiojo R. Č. naudai. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė