2017-04-19 Nr. AB-8597-3-61-3-04621-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinės byla Nr. eA-705-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04621-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas ERGO Insurance SE (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė, apeliantė) 718,21 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 12 d. trečiasis suinteresuotas asmuo I. T. G. su draudiku UADB „ERGO Lietuva“ (dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE, veiklą vykdantis per Lietuvos filialą) sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdraustas automobilis H. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2011 m. gruodžio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. 2012 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad ant pareiškėjo apdrausto automobilio H. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kieme adresu (duomenys neskelbtini) mieste, užvirto medis ir apgadino automobilį. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato darbuotojai, atlikę įvykio tyrimą, nustatė, jog medžius, augančius adresu (duomenys neskelbtini), prižiūri ir organizuoja avarinių medžių kirtimą, genėjimą Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus želdynų poskyris. Kadangi automobilis H. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdraustas savanorišku transporto priemonių draudimu, pareiškėjas atliko transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus ir nustatė, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio išmokėtina draudimo išmoka – 718,21 Eur (2 483,29 Lt). Šiuo aspektu pabrėžė, kad įvykdęs draudimo sutarties sąlygas ir išmokėjęs 718,21 Eur draudimo išmoką, pareiškėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263, 6.271 ir 6.1015 straipsnių pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, šiuo atveju į Vilniaus miesto savivaldybę. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė buvo atsakinga už minėto medžio, kuris užvirto ant automobilio, priežiūros organizavimą, todėl CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas, siekdama žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio faktus. Vilniaus miesto savivaldybės įsitikinimu, ERGO Insurance SE neįrodė savivaldybės veiksmų neteisėtumo.

Teigė, jog pareiškėjas nenurodė, kur buvo tiksli medžio augimo vieta, nepateikė jokio plano, kuriame būtų pažymėtas tariamą žalą lėmęs medis, nebuvo pateikta jokių fotonuotraukų, policijos medžiagos, todėl tvirtino, jog buvo negalima nustatyti tikslios žalą lėmusio medžio augimo vietos bei už tariamą žalą atsakingo asmens. Teigė, jog iš geografinės informacinės sistemos ištraukų buvo galima matyti, kad teritorija aplinkui namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo suformuota. Policijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-171-02854-12 buvo nurodyta, kad medžius augančius bendro naudojimo teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir avarinių medžių kirtimą bei genėjimą organizavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdinių poskyris, tačiau nebuvo nustatyta, kad žalą lėmęs medis augo bendro naudojimo teritorijoje. Kadangi, nutarime nebuvo nustatyta medžio augimo vieta, todėl nebuvo įrodyta, kad žalą lėmusį medį turėjo prižiūrėti atsakovė. Tvirtino, kad jokio teisės akto Vilniaus miesto savivaldybė nepažeidė ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Teigė, jog pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių kad draudimo išmoką sumokėjo ir patyrė nuostolius. Teigė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad numatomi atlikti remonto darbai automobiliui buvo būtini. Pabrėžė, jog Vilniaus miesto savivaldybė vykdė visas jai teisės aktų numatytas pareigas, todėl jos veiksmai negalėjo būti laikomi neteisėtais, tad buvo negalimas ir priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo bei pareiškėjo atsiradusių nuostolių konstatavimas. Automobiliui tariamą žalą padarė nulūžusi medžio šaka, tačiau nebuvo jokių duomenų, kad ji nulūžo pati. Teigė, jog šaką nulaužti, nupjauti, ar užmesti ant automobilio galėjo kiti asmenys. Be to, Automobilio savininkė nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai, protingai ir rūpestingai. Kadangi, nebuvo nustatyta, ar ERGO Insurance SE draustas automobilis įvykio metu stovėjo leidžiamoje vietoje, todėl nebuvo galima įvertinti, ar jo vairuotoja elgėsi pakankamai atsargiai ir apdairiai, kad būtų išvengta žalos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo ERGO Insurance SE prašymą tenkino visiškai. Priteisė ERGO Insurance SE iš Vilniaus miesto savivaldybės 718,21 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, jog ginčas administracinėje byloje kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu, priteisimo.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas užregistravo pranešimą, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini), ant automobilio nukrito medis ir jį apgadino. Buvo nulaužtas automobilio dešinės pusės veidrodėlis, įlenktos durelės ir automobilio dangtis. Šiame nutarime buvo pažymėta, kad medžiagos patikrinimo metu buvo nustatyta, jog medžius, augančius bendro naudojimo teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), prižiūri ir avarinių medžių kirtimą bei genėjimą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyris. Iš transporto priemonės apžiūros–defektų akto buvo matyti, kad keičiamomis dalimis pripažintos priekinių dešiniųjų durų stiklo angos juosta ir dešinės pusės veidrodėlis. Remontuojamomis dalimis buvo nurodyti variklio gaubtas, priekinės dešiniosios durys bei jų viršutinis rėmas. Šiuos apgadinimus patvirtino ir administracinėje byloje esančios fotonuotraukos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 14-41-02854-12 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, nustatyto Baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje, požymių, nes automobilis buvo apgadintas nulūžus medžiui, nebuvo žmogaus veikos, įvykis įvyko dėl gamtinių veiksnių.

Dėl šio nutikimo automobilio draudėjas UADB „ERGO Lietuva“ 2012 m. spalio 6 d. automobilio savininkei kompensavo 2 483,29 Lt (719,10 Eur) nuostolių ir 2012 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei prašė nurodyti jos civilinės atsakomybės draudiką arba per 14 dienų pervesti nurodytą sumą draudėjo sąskaitą.

Teismas vertino, jog Vilniaus miesto savivaldybė neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus. Kadangi, žalos kilimą lėmė netinkama medžio priežiūra, atsakovo argumentus, kad jis konkrečiu atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad atitinkamų pareigų nustatymas želdynų ir želdinių valdytojams, neeliminuoja savivaldybės, atsakingos už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, atsakomybės už jai savarankiškai priskirtų funkcijų netinkamą įgyvendinimą.

Teismas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija, kad savininkė nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai, protingai ir rūpestingai, nesutiko. Nurodė, jog atsiliepime išdėstyti argumentai nesudarė pagrindo automobilio savininkei taikyti didesnio rūpestingumo standartą, kuris paprastai taikomas profesionalia veikla užsiimantiems subjektams, ir neįrodė, kad automobilio savininkė turėjo suvokti medžio keliamą pavojų ir jo laipsnį, todėl atsakovo argumentus dėl automobilio statymo neleistinoje vietoje teismas atmetė kaip nepagrįstus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, tesimas darė išvadą, kad pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – buvo nustatyta.

Teismas nustatė, kad ERGO Insurance SE patirtų nuostolių dydį patvirtino transporto priemonės apžiūros–defektų aktas. Taip pat, kad apskaičiuojant nuostolio dydį, buvo atsižvelgta tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Nuostolių dydis buvo nustatytas pagal remonto išlaidas, kurios buvo būtinos atkurti sugadintų transporto priemonės detalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Atsakovei nepateikus nuostolio dydį paneigiančių įrodymų, teismas įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darė išvadą, kad patirtų nuostolių dydis buvo įvertintas tinkamai ir pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytas išlaidas vertino kaip realias, pagrįstas ir įrodytas.

Dėl priežastinio ryšio tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, teismas pasisakė, jog Vilniaus miesto savivaldybei tinkamai nevykdžius pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, lūžo medžio šaka, kuri apgadino automobilį, todėl sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.

Nustatęs visas tris sąlygas, reikalingas viešajai atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė privalo atlyginti 718,21 Eur ERGO Insurance SE žalą.

Sprendžiant dėl palūkanų skaičiavimo termino pradžios, teismas pasisakė, jog turi būti taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad pareiškėjas su reikalavimu priteisti turtinę žalą į teismą elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi 2015 m. rugsėjo 22 d., teisme byla buvo iškelta 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas ERGO Insurance SE naudai priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Teigia, kad pareiškėjas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmuose, o pirmosios instancijos teismas, suabsoliutindamas Vilniaus miesto savivaldybės pareigas želdinių priežiūros srityje iki pareigos tikrinti kiekvieną medį augantį Vilniaus mieste, priėjo nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas išvadas byloje. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų apie žalą pareiškėjui lėmusio medžio tikslią buvimo vietą, ar koks tai buvo medis. Atkreipia dėmesį į tai, kad įvykis nulėmęs žalą pareiškėjui įvyko 2012 m. rugsėjo 24 d., o pareiškimas teismui paduotas 2015 m. rugsėjo 10 d. Nurodo, jog praėjus 3 metų terminui nuo žalą sukėlusio įvykio, taip pat pareiškėjui nepateikus foto medžiagos, atsakovė neturėjo galimybių įvertinti nei medžio būklės, nei tuo metu buvusių oro sąlygų, dėl kurių medis galėjo nukristi veikiamas nenugalimos jėgos. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika žalos atlyginimo bylose, žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys, o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo. Nesant prašymo išduoti leidimą kirsti žalą nulėmusį medį, ar visus medžius ginčo gatvėje, nesant gyventojų kreipimosi abejojant medžio saugumu, Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo ir pareigos kirsti žalą nulėmusį medį. Reikalavimas, jog kiekvienas net ir išoriškai sveikas ir gyvybingas medis būtų tikrinamas siekiant nustatyti jo galimą puvimo faktą, laikytinas neprotingu ir nepagrįstu.

Nurodo, kad dėl šių aukščiau išvardintų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą - pareiškėjo ERGO Insurance SE skundą Vilniaus miesto savivaldybei atmesti.

ERGO Insurance SE sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir prašo jį palinkti nepakeistą o apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad Vilniaus savivaldybė ėmėsi atitinkamų organizacinių priemonių, jog prie daugiabučio gyvenamojo namo iš viso būtų vykdoma želdinių priežiūra, apžiūros, vykdoma inventorizacija, stebima jų būklė, kad buvo sprendžiama dėl supuvusių, senų medžių pašalinimo ar apgenėjimo. Todėl, pareiškėjo teigimu, visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas atsakovo teiginys, jog atliko visas teisės aktais jai nustatytas pareigas, jos atsakingi pareigūnai elgėsi taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Teigia, kad nesant jokių įrodymų dėl savivaldybės vykdytų pareigų, visiškai logiška ir pagrįsta pirmosios Instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog atsakovas, neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti atsiradusią žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu pagal CK 6.1015 straipsnį, priteisimo.

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją) 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011).

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistemą, 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia (be kita ko) tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra priskirtoji savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo redakcijos, galiojusios žalos padarymo metu, 6 straipsnio 26 punktas). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 17 punktą, želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Šias funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų įstatymas, kurio 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje.

Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas).

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).

Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 3 punktas). Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte įtvirtinta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Savivaldybėms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 44 punktas).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, todėl Vilniaus miesto savivaldybės argumentas, jog įstatymuose neįtvirtinta jos pareiga rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu bei teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje nepagrįstai suabsoliutinta savivaldybės pareiga želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje, yra klaidingi. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

Nurodyti teisės aktai patvirtina, kad atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad, ginčo adresu, augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, Vilniuje, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau, nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė.

Byloje taip pat nėra pateiktų duomenų, kad žalos kilimą, medžiui užvirtus ant automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar gamtos reiškiniai, o ne atsakovės veiksmai – netinkama medžio priežiūra. Apeliantė į bylą nepateikė šias nustatytas aplinkybes paneigiančių faktinių įrodymų.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovei teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad atsakovės valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys. ERGO Insurance SE patirtų nuostolių dydis patvirtintas transporto priemonės apžiūros–defektų aktu, UAB „JMA centras“ 2012 m. spalio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 12-00517, mokėjimų nurodymu, kuris patvirtina, jog UADB „ERGO Lietuva“ UAB „JMA centras“ sumokėjo 2 483,29 Lt (719,21 Eur). Todėl, pareiškėjui iš atsakovės priteistinas 2 483,29 Lt (719,21 Eur) turtinės žalos atlyginimas.

Atsižvelgus į nurodytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visų sąlygų, būtinų atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, buvimą, o atsakovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl konkrečiu atveju neegzistuojančių visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs sąlygas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, priteisęs turtinę žalą, pagrįstai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančias, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuostatas ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinę situaciją reglamentuojančius teisės aktus, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė