8b2f0b66-8a02-4cab-b0a9-198d6f2cd9f5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2T-90/2014Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00060-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. K. ir O. P. praÅ¡ymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalis dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ S. Ž. bei pareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl proceso iÅ¡laidų (iÅ¡laidos advokato pagalbai) priteisimo valstybės naudai, suinteresuotas asmuo – S. Ž..

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. K. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalis dėl 50 latų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ suinteresuoto asmens S. Ž.. PareiÅ¡kėja O. P. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ , su praÅ¡ymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl 70 latų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ S. Ž..

PareiÅ¡kėjas Latvijos Respublikos Jelgavos teismas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl proceso iÅ¡laidų – 135 latų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo valstybės naudai iÅ¡ S. Ž.. Visi trys pareiÅ¡kėjai, be praÅ¡ymų pripažinti atitinkamas Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalis Lietuvos Respublikoje, taip pat praÅ¡o teismo iÅ¡ suinteresuoto asmens iÅ¡ieÅ¡kotas pinigų sumas pervesti į jų nurodomas banko sÄ skaitas.

PareiÅ¡kėjų A. K. ir O. P. PraÅ¡ymai tenkinami iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo praÅ¡ymas netenkinamas. Dėl pareiÅ¡kėjų A. K. ir O. P. praÅ¡ymų Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste – Ä®statymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos SÄ jungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos SÄ jungos reglamentų ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) nustatytÄ tvarkÄ .Europos SÄ jungos 2000 m. gruodžio 22 d.

Tarybos Reglamento (EB) 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – Reglamentas Nr.44/2001) 1 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje Å¡io Europos SÄ jungos teisės akto taikymo sritį bei nustatančioje jo siaurai aiÅ¡kinamas taikymo iÅ¡imtis, įtvirtinta, kad Å¡is reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobÅ«dį. Reglamento taikymo sritis nepriklauso nuo teismo proceso tvarkos, kuria remiantis iÅ¡spręstas ginčas dėl teisės ar atskiras teisės klausimas.

Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį. Ginčas laikomas civiliniu, jeigu jame dalyvauja subjektai, kurie neturi vienas kitam valdinių funkcijų. Jeigu byloje buvo spręsti civilinio teisinio pobūdžio klausimai, nepriklausomai nuo to, ar teismo procesas kitoje ES valstybėje narėje vyko pagal civilinio proceso ar baudžiamojo proceso įstatymus, yra pagrindas atlikti užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo bei leidimo jį vykdyti procedūras pagal Reglamento nuostatas.

Taigi, tuo atveju, kai kitos ES valstybės narės teismas baudžiamojoje byloje priima sprendimÄ , kuriuo iÅ¡sprendžia ieÅ¡kinio atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ pagrįstumo klausimÄ , laikoma, kad pagal ReglamentÄ yra iÅ¡spręstas civilinis ginčas. Todėl pareiÅ¡kėjų A. K. ir O. P. praÅ¡ymų pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje atitinkamas Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalis iÅ¡nagrinėjimui, nepaisant aplinkybės, kad minėtų asmenų praÅ¡ymai buvo pareikÅ¡ti ir Lietuvos apeliaciniam teismui perduoti pagal Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992 m. lapkričio 11 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių (toliau tekste – Tarptautinė sutartis, Sutartis) nuostatas, taikomas Reglamentas Nr. 44/2001.Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas turi bÅ«ti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso, o Ä®statymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog ES valstybės narės teismo sprendimas leidžiamas vykdyti, netikrinant ES reglamentuose nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ES valstybės narės teismo sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju kartu su pareiÅ¡kėjų A. K. ir O. P. praÅ¡ymais Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio teismo patvirtinta kopija su spaudu apie Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimÄ kilmės valstybėje, o iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo pripažino pareikÅ¡tus kaltinimus dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, taip pat pripažino ir pareiÅ¡kėjų reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliaciniam teismui nepateikti nei pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų, nei kitų dokumentų vertimai į lietuvių kalbÄ (CPK 11 straipsnis, 113 straipsnio 3 dalis). Ä® bylÄ pateikti tik Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio bei kitų dokumentų vertimai į rusų kalbÄ . Proceso įstatymas į Lietuvos apeliacinį teismÄ dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti besikreipiantiems asmenims numato pareigÄ pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui procesinių dokumentų vertimus į lietuvių kalbÄ .

Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjų reikalavimai suinteresuotam asmeniui kilo iÅ¡ pastarojo atliktos nusikalstamos veikos, aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjams dokumentus parengti padėjo Latvijos Respublikos teismas, taip pat faktÄ , jog susipažinimas su pareiÅ¡kėjų teismui pateiktais dokumentais, iÅ¡verstais į rusų kalbÄ , teismui nesudaro sunkumų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ bei Konstitucinio Teismo doktrinoje iÅ¡plėtotÄ prievolę teismams vykdyti teisingumÄ ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, teismas konstatuoja, kad prie pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų pridedamų dokumentų pakanka nustatyti aplinkybėms, nustatytinoms tokio pobÅ«džio teismo procese.

Todėl teismas konstatuoja, jog Å¡ioje konkrečioje byloje galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjų kartu su praÅ¡ymu pateiktų dokumentų pakanka teismui efektyviai spręsti Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalių pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimÄ . Nustačius Å¡ias aplinkybes, praÅ¡omos pripažinti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalys paskelbiamos vykdytinomis Lietuvos Respublikoje, netikrinant Reglamente nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ES valstybės narės teismo sprendimÄ (Ä®statymo 4 straipsnis).

PareiÅ¡kėjai A. K. ir O. P. be praÅ¡ymo pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalis dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡ suinteresuoto asmens iÅ¡ieÅ¡kotas pinigų sumas pervesti į jų nurodytas banko sÄ skaitas. Atsižvelgiant į Å¡iuos praÅ¡ymus, pareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kinama, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria paskelbiamas vykdytinu kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismo sprendimas, įsiteisėja pasibaigus terminui, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismÄ ir praÅ¡yti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos pagal praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, peržiÅ«rėjimo.

Å is terminas, priklausomai nuo suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos, yra vienas mėnuo (jei suinteresuotas asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje) arba du mėnesiai (jeigu suinteresuotas asmuo gyvena ne Lietuvos Respublikoje) nuo tokios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. PareiÅ¡kėjams taip pat iÅ¡aiÅ¡kinama, kad paskelbtų vykdytinais kitų Europos SÄ jungos valstybių teismų sprendimų faktinio vykdymo tvarkÄ reguliuoja vykdymo valstybės (Å¡iuo atveju – Lietuvos Respublikos) įstatymai.

CPK nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio valstybių teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡duoda vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal pripažintÄ ir leistÄ vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimÄ bei iÅ¡siunčia jį iÅ¡ieÅ¡kotojui, jeigu praÅ¡yme pripažinti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje.

Šį vykdomÄ jį raÅ¡tÄ antstoliui vykdyti pateikia pats iÅ¡ieÅ¡kotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Å iai Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai įsiteisėjus, siekdami pripažintÄ ir leistÄ vykdyti Latvijos Respublikos teismo sprendimÄ vykdyti priverstinai, pareiÅ¡kėjai turi teisę su vykdomuoju raÅ¡tu, prie jo pridėdami Å¡ios nutarties patvirtintÄ kopijÄ , paskelbto vykdytinu Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimo patvirtintÄ kopijÄ ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintÄ vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590 str., 775 str.).

Antstolių sÄ raÅ¡as ir jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje http://www.antstoliurumai.lt/index.php/pageid/987. Dėl pareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo praÅ¡ymo Nepaisant to, kad, kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjų A. K. ir O. P. praÅ¡ymų nagrinėjimui taikytinos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos, pareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimui minėto reglamento nuostatos netaikytinos. Valstybės ar jos institucijos, valstybės vardu veikiančio pareigÅ«no dalyvavimas byloje savaime nepaneigia bylos ar atskiro joje iÅ¡nagrinėto klausimo civilinio ar komercinio pobÅ«džio, su sÄ lyga, kad toks subjektas joje dalyvauja kaip lygiavertis teisinių santykių subjektas (t. y. nesinaudoja valstybės suverenitetu, imunitetu, nevykdo valdingų įgalinimų ir kt.).

Tokios situacijos gali kilti, pavyzdžiui, iÅ¡ valstybės ar jos institucijos dalyvavimo sandoryje, valstybės deliktinės atsakomybės ir kt. Nagrinėjamoje byloje, tuo tarpu, susiklostė situacija, kai valstybės naudai priteista pinigų suma yra atlyginimas už suinteresuotam asmeniui valstybei paskirto gynėjo dalyvavimÄ byloje ir suinteresuoto asmens teisių gynimÄ teisme. Tai reiÅ¡kia, jog konkrečiame teisiniame santykyje valstybė naudojasi valdingais įgaliojimais suinteresuoto asmens S. Ž. atžvilgiu.

Aptariamas teisinis santykis yra ne privatinės, bet vieÅ¡osios teisės reguliavimo dalykas, todėl jo pagrindu atsiradęs reikalavimas bei pagal jį valstybei iÅ¡ suinteresuoto asmens priteista pinigų suma nepatenka į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo sritį, nes nėra nei civilinis, nei komercinis. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo praÅ¡ymo bei šį praÅ¡ymÄ Lietuvos apeliaciniam teismui per Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ perdavusios Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡to Nr. 11221148212 turinio matyti, kad Å¡iais dokumentais praÅ¡oma Lietuvos apeliacinio teismo spręsti Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio aptariamos dalies pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimÄ pagal Tarptautinės sutarties nuostatas.

Sprendžiant dėl Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalies, kuria valstybės naudai iÅ¡ fizinio asmens priteistos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ baudžiamajame procese, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, aktualus Tarptautinės sutarties dalykas, t. y. ar Tarptautinė sutartis reglamentuoja (apima) teisinę pagalbÄ bylose, kylančiose iÅ¡ tokių teisinių santykių, kai pagal vieÅ¡osios teisės normas nuspręsta dėl asmens prievolės atlyginti valstybei iÅ¡laidas už jam suteikto advokato pagalbÄ baudžiamajame procese.

AiÅ¡kinant ir taikant tarptautines sutartis, tarp jų ir Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1992 m. lapkričio 11 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių, privalu vadovautis bendraisiais tarptautinės teisės aiÅ¡kinimo principais, įtvirtintais 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės (toliau tekste – 1969 m. Vienos konvencija) 31 - 33 straipsniuose. 1969 m. Vienos konvencijos 31 straipsnyje nustatyta, kad: sutartis aiÅ¡kinama laikantis geros valios principų, atsižvelgiant į joje vartojamų sÄ vokų įprastinę reikÅ¡mę sutarties kontekste ir atsižvelgiant į sutarties objektÄ bei jos tikslÄ (1 dalis); aiÅ¡kinant sutartį, jos kontekstÄ , be jos teksto, preambulės ir priedų, sudaro:

a) visi su ta sutartimi susiję susitarimai, sudaryti visų tos sutarties šalių dėl jos sudarymo;

b) visi dokumentai, kuriuos pasirašė viena ar kelios tos sutarties šalys dėl jos sudarymo ir kuriuos kitos tos sutarties šalys priėmė kaip su sutartimi susijusius dokumentus (2 dalis); be sutarties konteksto, dar atsižvelgiama į:

a) visus vėlesnius susitarimus, tos sutarties šalių sudarytus dėl jos aiškinimo ar jos nuostatų taikymo;

b) visÄ vėlesnę tos sutarties taikymo praktikÄ , kuri iÅ¡reiÅ¡kia tos sutarties Å¡alių sutarimÄ dėl sutarties aiÅ¡kinimo;

c) visas Å¡alių tarpusavio santykiams taikytinas atitinkamas tarptautinės teisės normas (3 dalis); atskirai sÄ vokai gali bÅ«ti suteikta speciali reikÅ¡mė, jei yra nustatyta, kad to pageidauja sutarties Å¡alys. Pagal aptariamos konvencijos 32 straipsnį, jei norima patvirtinti pagal 31 straipsnį nustatytÄ reikÅ¡mę arba jei reikÅ¡mė, aiÅ¡kinama pagal 1969 m. Vienos konvencijos 31 straipsnį, lieka neaiÅ¡ki ar dviprasmiÅ¡ka arba toks aiÅ¡kinimas duoda akivaizdžiai beprasmiÅ¡kÄ ar nepagrįstÄ rezultatÄ , gali bÅ«ti naudojamos papildomos sutarties aiÅ¡kinimo priemonės, įskaitant rengiant sutartį atliktÄ darbÄ ir sutarties sudarymo aplinkybes.Nagrinėjamos bylos kontekste pasisakydamas dėl Tarptautinės sutarties objekto ir jos tikslo (1969 m.

Vienos konvencijos 31 straipsnio 1 dalis), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡i Sutartis yra sudaryta siekiant vykdyti bendradarbiavimÄ teisinės pagalbos ir teisinių santykių srityje (Tarptautinės sutarties preambulė). Å is Tarptautine sutartimi jÄ sudariusios Susitariančiosios Å alys įsipareigojo dėl teisinės gynybos ribų – vienos Susitariančiosios Å alies piliečiai kitos Susitariančiosios Å alies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos Susitariančiosios Å alies piliečiai (1 straipsnio 1 dalis).

Tarptautine sutartimi susitarta ir dėl Susitariančiųjų Å alių valstybės institucijų viena kitai teikiamos teisinės pagalbos, jos ribų bei teikimo tvarkos. Pagal Tarptautinės sutarties nuostatas abiejų Susitariančiųjų Å alių teisingumo įstaigos, vadovaudamosi Å¡ios Sutarties nuostatais, teikia viena kitai teisinę pagalbÄ civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose (2 straipsnio 1 dalis). Teisinė pagalba, vadovaujantis Sutartimi, apima Susitariančiosios Å alies, kuriai pateikiamas praÅ¡ymas, įstatymuose numatytų procesinių veiksmų atlikimÄ , kaip antai, Å¡alių, kaltinamųjų, teisiamųjų, liudytojų, ekspertų apklausÄ , ekspertizių, apžiÅ«ros atlikimÄ , daiktinių įrodymų perdavimÄ , baudžiamojo persekiojimo pradėjimÄ ir nusikaltimus padariusių asmenų iÅ¡davimÄ , teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimÄ ir vykdymÄ , dokumentų įteikimÄ ir persiuntimÄ , pateikimÄ kitos Å alies praÅ¡ymu duomenų apie kaltinamųjų teistumÄ , jų baudžiamojo persekiojimo vykdymÄ , paieÅ¡kos paskelbimÄ baudžiamajame procese ir apie pripažinimÄ chroniÅ¡kais alkoholikais, narkomanais arba chroniÅ¡kais psichiniais ligoniais.

Tarptautine sutartimi taip pat sulygta, kad Susitariančiosios Å alys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir Å¡eimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (49 straipsnis). Tarptautinės Sutarties antrosios dalies, įtvirtinančios specialiuosius nuostatus, I skyriaus (teisinė pagalba ir teisiniai santykiai civilinėse ir Å¡eimos bylose) normos reglamentuoja teisinę pagalbÄ ir teisinius santykius civilinėse ir Å¡eimos bylose.

Tarptautinės sutarties antrosios dalies I skyrius nuostatomis sureguliuoti tokie klausimai, kaip teismų kompetencija (20 straipsnis), teisnumas ir veiksnumas bei veiksnumo apribojimas arba pripažinimas neveiksniu (21, 22 straipsniai), dokumentų apie asmeninę, šeimos, turtinę padėtį išdavimas (19 straipsnis), pripažinimas nežinia kur esančiu, paskelbimas mirusiu ir mirties fakto nustatymas (24 straipsnis), santuokos sudarymas, sutuoktinių asmeniniai ir turtiniai santykiai, santuokos nutraukimas ir pripažinimas negaliojančia (25-27 straipsniai), Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai (28 straipsnis), įvaikinimas (32 straipsnis), globa ir rūpyba (34-36 straipsniai), turtiniai teisiniai santykiai (37-39 straipsniai), paveldėjimas (40-48), sprendimų pripažinimas ir vykdymas (49-57 straipsniai).Teismas, išanalizavęs Tarptautinės sutarties nuostatas, pažymi, kad vienos Susitariančiosios Valstybės teismų procesinių sprendimų baudžiamosiose bylose, išskyrus jose išspręstus klausimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiesiems, pripažinimo ir leidimo vykdyti kitose Susitariančiosiose Šalyse (49 straipsnis) galimybės Tarptautinė sutartis nenumato apskritai.

Dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės spendžiant Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalies, kuria priteistos proceso iÅ¡laidos, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo praÅ¡ymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo priėmimo klausimÄ , 2014 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti šį praÅ¡ymÄ kaip nenagrinėtinÄ Lietuvos apeliaciniame teisme civilinio proceso tvarka, pažymėdamas, jog nei pareiÅ¡kėjas, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, neiÅ¡siaiÅ¡kinę, koks teismas yra kompetentingas nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , perdavė šį baudžiamosios justicijos tvarka nagrinėtinÄ klausimÄ Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti civilinio proceso tvarka.

Teismas pažymėjo, kad Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalies dėl pinigų sumos priteisimo klausimÄ , atitinkantį 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau tekste - Pamatinis sprendimas) tikslus, kompetentingas spręsti fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Latvijos Respublikos teisingumo ministerija, pakartotinai perdavusi Lietuvos apeliaciniam teismui pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , įrodinėja, jog tokio pobÅ«džio teismo sprendimas negali bÅ«ti pripažįstamas pagal Pamatinio sprendimo nuostatas, nes, Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos teigimu, sprendimo dėl žalos atlyginimo pripažinimas ir vykdymas Pamatinio sprendimo pagrindu yra galimas tuomet, kai žalos atlyginimas yra paskiriamas toje pačioje byloje, kuria numatoma prievolė sumokėti sprendime nustatytÄ pinigų sumÄ .

Kadangi S. Ž. žalos atlyginimas paskirtas Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, o ne prievolė sumokėti sprendime nustatytÄ pinigų sumÄ , Pamatinis sprendimas Å¡iuo atveju, ministerijos teigimu, negali bÅ«ti taikomas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pasisako dėl Å¡io teisės akto teisinės prigimties bei taikymo taisyklių. Europos SÄ jungos sutarties redakcijoje, galiojusioje iki Lisabonos sutarties, VI antraÅ¡tinės dalies 34 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog Taryba imasi priemonių ir skatina bendradarbiavimÄ taikydama deramÄ formÄ ir tvarkÄ , kaip nustatyta Å¡ioje antraÅ¡tinėje dalyje, kad padėtų siekti SÄ jungos tikslų.

Dėl to bet kurios valstybės narės arba Komisijos iniciatyva Taryba gali vieningai: <...> b) priimti pamatinius sprendimus siekiant suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus. Pamatiniai sprendimai valstybėms narėms yra privalomi rezultatų, kuriuos reikia pasiekti, atžvilgiu, bet palieka nacionalinėms valdžios institucijoms galimybę pasirinkti jų įgyvendinimo formÄ ir bÅ«dus. Jie nėra tiesiogiai veikiantys. DvideÅ¡imt septynių Europos SÄ jungos valstybių narių vadovų ar vyriausybių vadovų 2007 m. gruodžio 13 d. pasiraÅ¡yta Lisabonos sutartis įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 dienÄ .

Å iuo dokumentu buvo pakeistos dvi pagrindinės sutartys – Europos SÄ jungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis, kuri po Lisabonos sutarties pasiraÅ¡ymo vadinama Sutartimi dėl Europos SÄ jungos veikimo. Lisabonos sutartimi, be kita ko, Europos SÄ jungoje panaikinta iki tol galiojusi ramsčių sistema, o Europos SÄ jungai suteikta nauja institucinė struktÅ«ra. Ä®sigaliojus Lisabonos sutarčiai, buvęs Europos SÄ jungos trečiasis ramstis – „Teisingumo ir vidaus reikalai“ tapo Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo V antraÅ¡tinės dalies „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė“ dalimi.

Europos SÄ jungai siekiant pasirengti perėjimui nuo teisinio reguliavimo bei institucinių nuostatų, taikytų iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, prie minėtoje Sutartyje numatytų reikÅ¡mingų pakeitimų, buvo suderintos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Minėtos nuostatos iÅ¡dėstytos Protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų (Nr. 36), pridedamame prie Lisabonos sutarties. Aptariamo protokolo 9 straipsnyje numatyta, jog įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, SÄ jungos institucijų, organų ir įstaigų aktų, priimtų remiantis Europos SÄ jungos sutartimi, teisinė galia iÅ¡lieka tol, kol įgyvendinant Sutartis Å¡ie aktai nepanaikinami, neanuliuojami arba iÅ¡ dalies nepakeičiami.

Teismas pažymi, kad pamatiniai sprendimai buvo priimami Europos SÄ jungos sutarties VI antraÅ¡tinės dalies (Policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose nuostatos) pagrindu. Pamatinis sprendimas, kaip jau minėta, nėra nei tiesioginio taikymo, nei tiesioginio veikimo teisės aktas – jis sukuria teises ir pareigas ES valstybėms narėms, privalančioms įgyvendinti tokiame teisės akte suformuluotus tikslus. Kaip visuotinai žinoma, konkretÅ«s tokio pobÅ«džio teisės aktų įgyvendinimo nacionalinėse teisinėse sistemose bÅ«dai palikti Europos SÄ jungos valstybių narių diskrecijai.

Teisinio poveikio aspektu pamatiniai sprendimai panaÅ¡Å«s į direktyvas – siekiant juos įgyvendinti, reikalinga priimti nacionalines priemones, kuriomis tokio Europos SÄ jungos teisės akto nuostatos perkeliamos į valstybių narių teisinę sistemÄ . AnalogiÅ¡kos iÅ¡vados pateikiamos ir teisės mokslo doktrinoje (žr. Edward, D., Lane, R. Edward and Lane on European Union Law. Edward Elgar, Cheltenham, UK, Northhampton, MA, USA, 2013. P. 359). Kaip jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinta analogiÅ¡ku klausimu priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, Lietuvos Respublikai įgyvendinant Pamatinį sprendimÄ , buvo atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) pakeitimai.

Ä® BPK buvo įtraukti 172 ir 3651 straipsniai (atitinkamai Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b punktas ir 7 straipsnis), leidžiantys pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos SÄ jungos valstybių narių teisingumo įstaigų sprendimus dėl piniginių sankcijų paskyrimo. Vadovaujantis BPK 3651 straipsnio 1 dalimi Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtÄ piniginę sankcijÄ pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

Jeigu nubaustas fizinis asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tada piniginę sankcijÄ pripažįsta turto ar pagrindinės jo dalies, į kuriÄ gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, buvimo vietos apylinkės teismas. Teismas pažymi, kad tiesioginio taikymo savybe nepasižyminčio ir tinkamai į nacionalinę Europos SÄ jungos valstybės narės teisinę sistemÄ perkelto Europos SÄ jungos antrinės teisės akto poveikis kyla ne iÅ¡ jo paties, bet iÅ¡ nacionalinio teisės akto, parengto tokio Bendrijos antrinės teisės akto pagrindu.

Todėl Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalies pripažinimo procedÅ«ros Lietuvos Respublikoje vykdomos ne paties Pamatinio sprendimo nuostatų, o jo pagrindu parengtų nacionalinės proceso teisės normų nustatyta tvarka. Minėti BPK straipsniai, parengti Pamatinio sprendimo pagrindu, sprendžiant dėl kitos valstybės narės teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistos pinigų sumos už proceso iÅ¡laidas, pripažinimo ir leidimo vykdyti, nenumato absoliučiai jokių iÅ¡lygų, kurių buvimÄ Ä¯rodinėja Latvijos Respublikos teisingumo ministerija.

Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis Lietuvos Respublikai ir Latvijos Respublikai taikomas tarptautinis teisinis reguliavimas teismų procesinių sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimais nenumato galimybės pripažinti tokio pobÅ«džio nuosprendžio baudžiamojoje byloje dalies, nacionalinių proceso teisės normų, įtvirtinančių tokiÄ galimybę, taikymas ne apriboja pareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo teises ir teisėtus interesus, o atvirkščiai – didina jų įgyvendinimo galimybes Lietuvos Respublikoje.

Palankesnio, nei įrodinėja pareiÅ¡kėjas, teisinio režimo nustatymas nacionalinėmis teisės normomis atitinka Europos SÄ jungos vienu iÅ¡ esminių tikslų tapusį laisvės saugumo ir teisingumo erdvės kÅ«rimo siekį bei iÅ¡ jo tiesiogiai iÅ¡plaukiančiÄ laisvÄ teismų sprendimų judėjimo Europos SÄ jungoje doktrinÄ . Galiausiai teismas pažymi, jog skirtingai, nei nurodoma Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡te, pinigų suma už proceso iÅ¡laidas bei žalos atlyginimas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui yra skirtingi dalykai.

Kitaip, nei Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b) punkto ii) ir iv) papunkčiuose numatytais atvejais, prievolė sumokėti pinigų sumÄ už teismo proceso iÅ¡laidas (1 straipsnio b) punkto iii) papunktis) net ir pagal patį Pamatinį sprendimÄ nekinta priklausomai nuo to, ar finansinė bauda – prievolė sumokėti proceso iÅ¡laidas – paskirta tuo pačiu, ar atskiru procesiniu sprendimu, kuriuo paskirta pagrindinė sankcija, taip pat, nediferencijuojama priklausomai nuo to, kokio pobÅ«džio yra pagrindinė sankcija, paskirta asmeniui už nusikalstamÄ veikÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Pamatinio sprendimo 5 straipsnio nuostatų, Å¡is dokumentas apima tokias nusikalstamas veikas kaip reketavimas ir turto prievartavimas, neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais, terorizmas, organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas, prekyba žmonėmis, dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis, nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas ir kt. Manytina, jog finansinės sankcijos, kaip pagrindinės sankcijos byloje už atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskyrimas už minėtas nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į jų sudėtingumÄ , bÅ«tų itin neįprastas.

Å i aplinkybė taip pat liudija, jog galimybė pripažinti ir leisti vykdyti kitoje Europos SÄ jungos valstybėje teismo procesinį sprendimÄ , kuriuo priteista pinigų suma už proceso iÅ¡laidas, nepriklauso nuo pagrindinės bausmės, paskirtos byloje, pobÅ«džio. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo praÅ¡ymas yra nenagrinėtinas Lietuvos apeliaciniame teisme civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kartu su kitų pareiÅ¡kėjų procesiniais dokumentais buvo priimtas Lietuvos apeliaciniame teisme, pareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo praÅ¡ymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl 135 latų proceso iÅ¡laidų, paliekamas nenagrinėtas.

Å io pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡te nurodomÄ suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresÄ , su priedais perduodamas JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 115 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, (duomenys neskelbtini) n u t a r i a:

Paskelbti vykdytina Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl 50 Latvijos latų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo A. K. (adresas: (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublika) naudai iš suinteresuoto asmens S. Ž. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublika). Paskelbti vykdytina Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl 70 latų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo O.

P. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublika) naudai iÅ¡ S. Ž. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublika).Å iÄ nutarties dalį gali bÅ«ti praÅ¡oma peržiÅ«rėti paduodant praÅ¡ymÄ Lietuvos apeliaciniam teismui per vienÄ mėnesį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Jeigu Å¡alies nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, praÅ¡ymas dėl nutarties peržiÅ«rėjimo gali bÅ«ti paduodamas per du mėnesius nuo nutarties kopijos įteikimo minėtai Å¡aliai asmeniÅ¡kai arba nuo jo pristatymo į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ dienos.

Å i nutarties dalis įsiteisėja pasibaigus terminui paduoti praÅ¡ymÄ dėl nutarties peržiÅ«rėjimo, jeigu toks praÅ¡ymas nebuvo paduotas.PareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos Jelgavos teismo praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Jelgavos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 11221148212 dalį dėl 135 latų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo valstybės naudai iÅ¡ S. Ž., palikti nenagrinėtÄ . PareiÅ¡kėjo Jelgavos teismo praÅ¡ymo su priedais originalus perduoti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismui, byloje paliekant patvirtintas minėtų dokumentų kopijas.

Teisėja                                                                                                                     Alė Bukavinienė