8b2e970e-e8f3-4cae-9aac-5de5740142fd · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-487/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08175-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui, nuteistajam T.

B., jo gynėjams advokatams Mažvydui MisiÅ«nui, Domantui Skebui, ekspertui M. Juodakiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. B. gynėjų advokatų Mažvydo MisiÅ«no ir Domanto Skebo apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo: T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų.

Vadovaujantis BK 67, 72 straipsniais, T. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iÅ¡ T. B. konfiskuojant 70 Eur valstybei. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu E. B. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteista laisvės apribojimu dvejiems metams. Jos atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas su E. B. bendrininku grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų: 1.1. jis ir E. B., veikdami kartu, turėdami tikslÄ parduoti narkotinę medžiagÄ , 2020 m. kovo mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku T.

B. Vilniaus mieste, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens, į skolÄ už 5000 eurų neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,0659114 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,784 g narkotinės medžiagos – metadono bei ne mažiau kaip 0,399 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurias neteisėtai nugabeno į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur E. B. dalį minėtos narkotinės medžiagos supakavo į 872 folijos lankstinukus ir laikė iki 2020 m. balandžio 19 d., kai tos pačios dienos vakare, T.

B. 50 folijos lankstinukų, kuriuose buvo ne mažiau kaip 0,0005914 g narkotines medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,002 g narkotinės medžiagos – metadono, bei narkotinės medžiagos kokaino pėdsakų, savo automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai nugabeno į Panevėžio rajono, (duomenys neskelbtini) apylinkes, kur tiksliai nenustatytoje vietoje į skolÄ už 250 eurų neteisėtai pardavė A. K.; 1.2. Vėliau E. B., T. B., tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , T.

B. 2020 m. balandžio 22 d. 13.52 val. susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), metu susitarus su A. K., veikiančiu pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, dėl narkotinių medžiagų pardavimo į skolÄ už 1000 eurų, E. B. tÄ pačiÄ dienÄ apie 16.23 val. neteisėtai atgabeno dalį narkotinių medžiagų Å¡alia degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai pardavė A. K. 200 lankstinukų, kuriuose buvo narkotinių medžiagų – karfentanilio, kurio masė 0,00352 g, metadono, kurio masė 0,063 g, bei kokaino, kurio masė 0,035 g.

LikusiÄ dalį, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, karfentanilio kurio masė yra 0,0618 g, metadono, kurio masė yra 0,719 g bei kokaino, kurio masė yra 0,364 g, (622 lankstinukų) neteisėtai laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 21.40 val., kol kratos metu policijos pareigÅ«nai paėmė Å¡ias narkotines medžiagas rado ir paėmė. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Nuteistojo T. B. gynėjų advokatų Domanto Skebo ir Mažvydo MisiÅ«no apeliaciniame skunde praÅ¡oma baudžiamojoje byloje atnaujinti įrodymų tyrimÄ , pakartotinai paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę nuteistojo T.

B. psichinės sveikatos bÅ«klės įvertinimui (nustatant tikslų nuteistojo (psichikos sutrikimo) lygį ir nepakaltinamumo laipsnį), bei panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendį, pradėti procesÄ taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 403 straipsnyje numatytÄ nutartį. 2.1. Apeliaciniame skunde gynėjai nurodo, kad teismas neteisingai įvertino nuteistojo T. B. psichikos bÅ«klę, jo gebėjimÄ Ä¯vertinti daromos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Be to, nepagrįstai sprendė, kad nusikalstamÄ veikÄ imituojančio modelio (toliau – NVIM) atlikimo metu nuteistasis nebuvo provokuojamas nusikalsti; kad pareigÅ«nai tinkamai įformino narkotinių medžiagų paėmimÄ iÅ¡ A. K.; kad pas A. K. Vilniuje rastos narkotinės medžiagos yra bÅ«tent tos, kurias Å¡is asmuo gavo iÅ¡ nuteistojo. 2.2. Pasak gynybos, 2022 m. gegužės 3 d. buvo gauta papildoma medžiaga, kuri patvirtina, kad T. B. dar 2016 m. gruodžio 27 d. buvo nustatyta psichinė liga, kurios diagnozė pagal TLK-10-AM – kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Psichikos liga).

Užklausus gydymo įstaigÄ ((duomenys neskelbtini)) praÅ¡ant patikslinti dabartinę T. B. psichinės ligos diagnozę bei jam paskirtÄ gydymÄ , 2022 m. gegužės 6 d. gautas atsakymas, kad T. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje lankosi nuo 2006 m. NeįgalumÄ turi nuo vaikystės, dėl diagnozės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), reikÅ¡mingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo); jam paskirtas ypač stipriai nervų sistemÄ veikiančių vaistų preparatų medikamentis gydymas ((duomenys neskelbtini)).

Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir, kad dėl diagnozuotos Psichikos ligos, (duomenys neskelbtini), didelio vystymosi atsilikimo vaikystėje T. B. neįgijo visiÅ¡ko savarankiÅ¡kumo ir sugebėjimų pasirÅ«pinti savimi, adekvačiai bendrauti ir mÄ styti, todėl vertinama, kad nuosprendyje iÅ¡vardintų veikų padarymo metu T. B. negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų esmės ir tinkamai juos valdyti. 2.3. Apeliacinio skundo autorių teigimu, bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis yra arba nepakaltinamas (BK 17 straipsnis), arba ribotai pakaltinamas (padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamÄ veikÄ , nurodytÄ BK 18 straipsnio 2 dalyje) arba kad jam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis nebegali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to neįvertino, netaikė BPK 17 ir 18 straipsnio nuostatų, nors bylos proceso metu toks klausimas ir buvo keliamas, praÅ¡ant papilomai iÅ¡tirti nuteistojo psichikos bÅ«klę, iÅ¡reikalaujant aktualius dokumentus apie nuteistojo diagnozes. Nuteistojo gynyba vertina, kad konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, iki galo neiÅ¡tyrė klausimo dėl nuteistojo psichikos sveikatos, nors to buvo praÅ¡oma, ir taip padarė esminį BPK pažeidimÄ . 2.4. Nuteistojo gynėjai skunde nurodo ir kad teismas neįvertino, jog reikÅ¡mingas nuteistojo (psichikos sutrikimas), nulėmė, kad toks asmuo yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai, taigi ir A.

K., dėl ko Å¡is žinodamas apie pastarojo psichinius trÅ«kumus, galėjo juo manipuliuoti vykdant NVIM. Pirmosios instancijos teismas netyrė NVIM taikymo aplinkybių įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje nustatytomis taisyklėmis. Byloje nepaneigti gynybos argumentai ir kelti klausimai apie tai, kad A. K. buvo iÅ¡ anksto sugalvojęs planÄ , kaip, įkliuvus pareigÅ«nams ir su jais bendradarbiaujant, pačiam iÅ¡vengti areÅ¡to ir ilgo įkalinimo bausmės. Dar 2021 m. kovo mėn. Å¡is T. B. pats siÅ«lė pirkti narkotines medžiagas dideliais kiekiais.

Be to, A. K., kaip daug metų patirtį turintis, narkotines medžiagas vartojantis ir platinantis asmuo, pareigÅ«nams bÅ«tent savo parodymuose, kaip vienintelį Å¡altinį iÅ¡ kurio pirko narkotines medžiagas nurodė T. B., nors su Å¡iuo nuteistuoju buvo pažįstamas tik kelias savaites, o narkotines medžiagas A. K. vartojo jau daugelį metų. 2.5. Apeliaciniame skunde aptariant BK 17 straipsnio normÄ , jos taikymÄ , pagrindÄ pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesÄ , apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad T.

B. turi (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip kad nurodė skundžiamame nuosprendyje. 2.6. 2020 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė A. S. pateikė iÅ¡vadÄ , kad T. B. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje dėl ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės nustatyta, kad T. B. turi neįgalumÄ , nuo 2006 metų jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 30 d.

VÅ¡Ä® Respublikinė Panevėžio ligoninės ekspertizėje teikiama iÅ¡vada, kad bendras IQ formaliai atitiktų (duomenys neskelbtini) (intervalas 42-51, t. y. labai žemas). Verbalinis IQ nevertintinas Å¡iuo testu. Neverbalinis IQ formaliai atitiktų – (duomenys neskelbtini) (intervalas 42-55 intelektinis funkcionavimas labai žemas). Atsižvelgus į tikėtinÄ tiriamojo agravacijÄ , galimai tikslingÄ simuliacinį elgesį dėl įtariamų antrinių motyvų, negalima testo rezultatų laikyti patikimais.

Be to, T. B. diagnozuotas ne laikinas, o lėtinis (psichikos sutrikimas). Todėl, nuteistasis, atsižvelgus į jo diagnozę, yra lengvai pasiduodantis kitų įtaigai, taigi ir A. K. įtaigai, dėl ko Å¡is, žinodamas ir apie nukentėjusiojo psichinius trÅ«kumus, galėjo juo manipuliuoti. 2.7. IÅ¡dėstydami Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), kasacinio teismo praktikÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, duomenų apie asmens psichikos sveikatos bÅ«klę tinkamo iÅ¡tyrimo ir įvertinimo, taip pat aptariant T.

B. atliktÄ ekspertizę, jos metu gautus rezultatus pažymima ir, kad byloje esant prieÅ¡taringai gydytojo R. P., ekspertizės ir kitai pateiktai medicininei medžiagai, apeliantai teigia, kad teismas turėjo skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau to nepadarė. 2.8. Pasak nuteistojo gynėjų, nuosprendyje atsispindi teismo vertinimas apie tai, kad T. B. vadovavo A. K., davė jam įsakmius nurodymus, kad T. B. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pagrindinis, kad Å¡is nuteistasis neturi reikÅ¡mingo (psichikos sutrikimo), todėl suvokė neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis (objektyvusis veikos požymis) bei disponuotos narkotinės medžiagos kiekį (subjektyvusis veikos požymis).

Tačiau tokį vertinimÄ nelaiko teisingu, nes byloje buvo neiÅ¡samiai atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kuri nėra teismui privalomas bylos įrodymas. AiÅ¡kinama, kad teismas neįvertino medicinos dokumentuose užfiksuotus tam tikrus nuteistojo intelekto, protinio iÅ¡sivystymo ypatumus, kurie sutrukdė nuteistajam tinkamai vertinti savo veiksmų neigiamÄ pobÅ«dį ir kurie nulėmė Å¡io asmens įtraukimÄ Ä¯ nusikalstamÄ veikÄ . 2.9. Taip pat gynybos teigiama, kad ekspertas pateikęs ekspertizės aktÄ , elgėsi neprofesionaliai, pasidavė emocijoms, kerÅ¡taudamas nuteistajam už mėginimus simuliuoti, surašė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo protinė negalia yra ne vidutinio lygio, kaip kad nurodyta medicinos dokumentuose, o lengvo.

Gynybos vertinimu, teisme apklausiamas ekspertas elgėsi arogantiÅ¡kai, bukai gynė savo pozicijÄ , be to, pripažino, kad iÅ¡vadÄ dėl (psichikos sutrikimo) laipsnio sumažinimo jis padarė neatlikęs iÅ¡samių tyrimų, testų. Nurodo ir, kad iÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, jog ekspertas vertinęs garso įraÅ¡Ä ir įžvelgęs nuteistojo konspiracinius planus, bravÅ«rÄ , sumažino (psichikos sutrikimo) laipsnį. Ekspertui vertinant protokoluose užfiksuotų nuteistojo parodymų kalbos riÅ¡lumÄ , kalbos stilių, nuoseklumÄ , neatsižvelgta ir, kad tokiais atvejais protokolus tvarko jį raÅ¡antis tyrėjas. 2.10.

IÅ¡ T. B. pokalbio su A. K. įraÅ¡o, gali susidaryti įspÅ«dis, kad nuteistasis į nusikalstamÄ veiklÄ Å¾iÅ«ri iÅ¡Å¡aukiančiai, nurodinėja A. K., didžiuojasi savo Å¡aunumu. Tačiau gynėjai atkreipia dėmesį, jog garso įraÅ¡e A. K. iÅ¡sakytas frazes, tokias kaip „nebuk durnas, bÅ«k protingas“ pasakė asmuo, kuris pats turi rimtÄ Ä¯gimtÄ (psichikos sutrikimÄ ). Todėl tokie įraÅ¡ai nepagrįstai vertinti kaip vieni įrodymų Å¡altiniai, kad nuteistasis gerai suvokia nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

PrieÅ¡ingai, Å¡ie duomenys rodo, kad nuteistasis nesugeba įvertinti savo daromos veikos pavojingumo, žalingumo ir kodėl bÅ«tent tokia veika yra neteisėta. Teismas ignoravo ir nuteistajam nustatytus sutrikimus – (duomenys neskelbtini) – tarsi Å¡ie nebÅ«tų įtakoję jo įtraukimo į nusikalstamÄ veikÄ . Todėl nuteistojo gynėjai vertina, kad teismo paskirta bausmė yra ne ta priemonė, kuri užtikrintų, jog ateityje psichiÅ¡kai ligotas nuteistasis nepasiduotų juo pasinaudojančių asmenų įtakai ir keistų požiÅ«rį į esamus socialinius dalykus, gydytųsi. 2.11.

Apeliaciniame skunde gynėjai taip pat pažymi, kad NVIM taikymas gali bÅ«ti atliekamas tik prieÅ¡ asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamÄ veikÄ jau turima duomenų, nes tik tokiu atveju gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada apie „prisijungimÄ â€œ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos iÅ¡provokavimÄ . Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistieji ankščiau prieÅ¡ NVIM bÅ«tų platinę narkotines medžiagas ar atlikę kitus neteisėtus veiksmus. Taip pat apeliantai laiko nepaneigta, kad A.

K. buvo iÅ¡ anksto sugalvojęs planÄ , pats prašė iÅ¡ T. B. pirkti narkotines medžiagas. Be to, A. K., kaip ilgų metų patirtį turintis, narkotines medžiagas vartojantis ir platinantis asmuo, pareigÅ«nams bÅ«tent savo parodymuose, kaip vienintelį Å¡altinį iÅ¡ kurio pirko narkotines medžiagas nurodė T. B., nors su juo buvo pažįstamas tik kelias savaites, o narkotines medžiagas jis vartojo jau daugelį metų. Dėl to, teismo iÅ¡vadÄ laiko neparemta jokiais įrodymais ir nelogiÅ¡ka.

Toks galimas A. K. planas buvo realizuotas, jam pakliuvus pareigÅ«nams su dideliu narkotiniu medžiagų kiekiu, jau nuo kovo mėnesio vykdant Å¡io paieÅ¡kÄ dėl kitų nusikaltimų. Už A. K. bendradarbiavimÄ , mainais buvo pasiÅ«lyta jo nesuimti ir neįkalinti. Be to, remiantis vien tik nuo narkotikų priklausomo asmens (A. K.) parodymais suformuluota kaltinimo ir nuosprendžio dalis, kad 50 lankstinukų, kuriuose buvo ne mažiau kaip 0,0005914 g karfentanilio, nuteistieji 2020 m. balandžio 19 d. per T. B. perdavė A.

K.. 2.12. Apeliantai atkreipia dėmesį, jog bylos duomenimis A. K. yra ar bent jau buvo narkomanas, o tokie asmenys yra itin nepatikimi, savo parodymuose jie nuolat laviruoja tarp savo interesų. Sulaikymo metu tokie asmenys visais būdais stengiasi išvengti suėmimo, neturi moralinių stabdžių meluoti. Pasak nuteistojo gynėjų, A. K. kaip ir kiekvienas sulaikytas narkomanas, paniškai bijojo suėmimo, dėl to gresiančios abstinencijos, todėl turėjo pareigūnams nurodyti kokį nors asmenį, iš kurio jis gavo narkotines medžiagas.

Å iuo atveju, jis nurodė T. B., po ko, jis pats buvo paleistas iÅ¡ sulaikymo ir nesuimtas. Abejojama, ar T. B. galėjo bÅ«ti vienintelis A. K. narkotikų tiekėjas. Tuo labiau, kad jokių duomenų, jog T. B. anksčiau bÅ«tų užsiminėjęs tokia neteisėta veikla, nėra, kaip pats A. K. jau gana ilgÄ laikÄ buvo narkomanas, todėl neabejojama, kad Å¡is turėjo ir kitų tiekėjų, kurių atskleisti nenorėjo. Byloje, iÅ¡skyrus A. K. parodymus, taip pat nėra jokių kitų duomenų, kas patvirtintu, jog pas A.

K. rasti lankstinukai su karfentaniliu, buvo perduoti T. B. arba kad jie yra tie patys, kuriuos perdavė T. B. (ant tų lankstinukų nėra jokių identifikacinių požymių). Todėl aplinkybė, jog minėti 50 lankstinukų anksčiau buvo kaltinamųjų dispozicijoje, Å¡ių narkotinių medžiagų laikymas ir perdavimas, turi bÅ«ti Å¡alinama iÅ¡ kaltinimo. 2.13. Gynybos vertinimu, turėjo bÅ«ti patikrinta ir tai, ar T. B. nebuvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , patikrinta, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar duomenis gautus atliekant operatyvinį tyrimÄ patvirtina duomenys gauti BPK numatytais veiksmais.

Tokių duomenų byloje nėra. Byloje nėra pateikta jokios objektyvios, teisminiu bÅ«du patikrintos informacijos, rodančios, kad valstybės institucijos turėjo pakankamÄ pagrindÄ Ä¯tarti nuteistuosius prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis arba esant linkusį padaryti tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ NVIM dalyviui A. K. užmezgant su T. B. kontaktÄ ; nepateikta jokių įrodymų dėl T. B. ankstesnio dalyvavimo neteisėtoje psichotropinių medžiagų prekyboje. Nagrinėjant bylÄ teisme reikÅ¡mingi įrodymai nebuvo vieÅ¡ai pateikti bylÄ nagrinėjusiam teismui ar patikrinti vadovaujantis rungimosi principu, nes NVIM, ypač kiek tai susiję su tariamais įtarimais dėl ankstesnio T.

B. elgesio, nebuvo visiÅ¡kai atskleistas. Juo labiau, kad bÅ«tent A. K. ėmėsi iniciatyvos, kai jis pirmÄ kartÄ užmezgė kontaktÄ su T. B., klausdamas, ar gali padėti neteisėtai įsigyti psichotropinių medžiagų. 2.14. Gynybos nuomone, vykdant sandorį, T. B. galimai buvo pasiÅ«lyta didelė pinigų suma – paimti „į 5000 Eur skolÄ â€œ didelį psichotropinių medžiagų kiekį. Jis, dėl savo psichinės sveikatos negalintis susirasti darbo ir pragyvenimo Å¡altinio, akivaizdžiai buvo skatinimas perparduoti psichotropines medžiagas.

O bÅ«tent A. K. ir ketino pirkti iÅ¡ T. B. didelį kiekį narkotinių medžiagų. Taigi pareigÅ«nai, įtraukę A. K. į NVIM, neapsiribojo iÅ¡ esmės pasyviu T. B. nusikalstamos veiklos tyrimu, bet sudarė tokį poveikį, kad paskatintų nusikalstamos veikos padarymÄ . Apeliantų tvirtinimu, A. K., NVIM metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų karfentanilio, todėl buvo neadekvatus ir neprognozuojamas, o toks NVIM negali bÅ«ti laikomas teisėtu. Be to, nėra jokių duomenų (tik A. K., norinčio iÅ¡vengti suėmimo, parodymai), kad T.

B. anksčiau būtų padaręs kokių nors nusikalstamų veikų, taip pat ir susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu. Visi T. B. susitikimai su A. K. vyko tik pastarojo (A. K.) iniciatyva. Pasinaudodamas T. B. (psichikos sutrikimu), A. K. akivaizdžiai ragino T. B. padaryti nusikalstamus veiksmus. Byloje nepagrįstai vertinta, kad nuteistasis savo iniciatyva perdavė A. K. narkotines medžiagas, kad nebuvo provokuojamas, kad pats reikalavo iš A. K., kad šis susitiktų. Tačiau tokius teiginius, pasak gynybos, paneigia bylos medžiaga.

Sulaikymo metu A. K. turėjo 50 lankstinukų su karfentaniliu ir neturėjo pinigų. Taigi pas šį asmenį nebuvo poreikio įsigyti dar narkotinių medžiagų ir jis tuo laikotarpiu nebūtų kreipęsis į T. B., jei ne pareigūnų nurodymas. Apklausti policijos pareigūnai irgi neneigė, kad iniciatyva A. K. kreiptis į T. B. dėl narkotikų įsigijimo buvo būtent iš policijos. 2.15. Telefoninių pokalbių metu taip pat nebuvo užfiksuota jokių nuteistojo siūlymų A. K. įsigyti narkotines medžiagas.

Pokalbių įraÅ¡uose atsispindi vienintelis nuteistųjų tikslas susitikti su A. K. – sužinoti A. K. sulaikymo detales ir kÄ A. K. atskleidė policijai. Jokio tarimosi dėl papildomo narkotikų kiekio perdavimo pokalbiuose nėra fiksuota. Be kita ko atkreipiamas dėmesys ir, kad pareigÅ«nų suraÅ¡ytuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir protokole dėl slaptų veiksmų atlikimo (modelio) nors ir yra apraÅ¡yti nuteistųjų pokalbiai su A. K., tačiau pokalbio turinys rodo, kad pateiktas garso įraÅ¡as, kuris buvo iÅ¡klausytas ir teisme, prasideda ne nuo realiai vykusio pokalbio pradžios, t. y.

įprastinės pokalbio pradžios (pasisveikinimo ir pan.) nėra. T. B. parodė, kad pokalbis prasidėjo ne nuo A. K. keiksmų dėl jo sulaikymo, o pasisveikinimo. Vertindami pareigÅ«nų nuoseklias pastangas nuslėpti provokacijÄ , gynėjai daro iÅ¡vadÄ , kad garso įraÅ¡o pradžia yra nukirpta, jog nebÅ«tų duomenų iÅ¡ kurių matyti, kad A. K. praÅ¡o T. B. perduoti jam narkotikų. Pasak jų, tai atsispindi ir iÅ¡likusioje įraÅ¡o dalyje, kuomet A. K. praÅ¡ymas T. B. perduoti narkotikus motyvuojamas bloga savijauta, jų reikalingumu, ir bÅ«tent todėl, T.

B. sutinka juos (200 vnt.) jam perduoti. T. B. patvirtino, kad pagailėjo A. K., todėl nusileido jo praÅ¡ymui duoti jam narkotikų. Iki tol, narkotikų jam perduoti neketino, žinojo dėl A. K. sulaikymo. 2.16. Apeliaciniame skunde keliama abejonė ir dėl garso įraÅ¡o patikimumo, teigiant, jog jis yra menkas, trÅ«kstant duomenų apie jo atsiradimo Å¡altinį. Jokių duomenų apie jo padarymÄ â€“ kokia įranga jis buvo padarytas, kaip ta įranga kam buvo perduota, kokie yra įraÅ¡o techniniai parametrai, originali trukmė ir pan., nėra.

Tokių duomenų nepateikė ir teisme apklausti pareigÅ«nai neaiÅ¡kiai parodydami, kad įranga buvo policijos. Tačiau jokių duomenų apie policijos įrangos naudojimÄ , garso įraÅ¡o prastos kokybės, tikėtina, kad Å¡is įraÅ¡as galėjo bÅ«ti padarytas nebent A. K. telefonu. 2.17. Taip pat, gynybos teigimu, kaltinime minimų 200 lankstinukų, kuriuos nuteistieji neva pardavė A. K., atsiradimo byloje mechanizmas yra neaiÅ¡kus, nėra duomenų, kas patvirtintų, kad prie bylos buvo prijungti bÅ«tent tie patys lankstinukai, ta pati narkotinė medžiaga.

Vienintelis dokumentas, kuriuo mėginta įforminti 200 vnt. lankstinukų prijungimÄ prie bylos – savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 183). Å iuo aspektu pažymima ir kad protokole pažymėta, kad protokolas buvo suraÅ¡ytas 2020 m. balandžio 22 d. 16.50 val. Anykščiuose, nors A. K. teisme tvirtino, kad Å¡is protokolas buvo suraÅ¡ytas ir jo pasiraÅ¡ytas tik kitÄ dienÄ Vilniuje, policijos patalpose. Kas tikėtina, nes Å¡is procesinis dokumentas atspausdintas lazeriniu spausdintuvu. Apklausti pareigÅ«nai, dėl Å¡ios aplinkybės, teisme nieko konkretaus parodyti taip ir nesugebėjo. 2.18.

Esminiu pareigÅ«nų organizuoto NVIM trÅ«kumu gynyba laiko, kad dėl jų nemokÅ¡iÅ¡kumo ar aplaidumo, nėra užtikrinta narkotinės medžiagos, kuri galimai buvo perduota A. K. ir tos medžiagos, kuri buvo perduota ekspertams tirti, tapatumas. SavanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 183) nėra jokio įraÅ¡o apie tai, kaip, į kokiÄ pakuotę, kokiu numeriu, buvo supakuoti 200 vnt. lankstinukų. Nė vienas iÅ¡ apklaustų pareigÅ«nų neprisiminė arba nenorėjo prisiminti aplinkybių kaip buvo supakuotos A.

K. perduotos medžiagos. Ir tik skiriant užduotį specialistui, byloje atsiranda duomenys apie pakuotę su numeriu. Taigi nuo pat Å¡ių medžiagų paėmimo iÅ¡ A. K. iki pat užduoties ekspertui (specialistui) skyrimo, Å¡ios narkotinės medžiagos buvo neaiÅ¡ku kur, neaiÅ¡ku kieno žinioje, neaiÅ¡ku kokioje pakuotėje (jei iÅ¡ viso supakuotos), kol tyrėja, neaiÅ¡ku kaip ir iÅ¡ ko gavusi 200 vnt. lankstinukų, supakavo juos į vokÄ ir suteikė pakuotei numerį. Teismas Å¡ios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė. 2.19.

Apeliantų tvirtinimu, teismas neįvertino ir nesutapimų dėl lankstinukų kiekio – A. K. teisme parodė, kad pareigÅ«nai 2020 m. balandžio 25 d. suraÅ¡ydami protokolÄ , priekaiÅ¡tavo jam, kad trÅ«ksta lankstinukų. Ä®vertinus, kad A. K. buvo narkomanas, net neabejotina, kad jis galėjo pasilikti ir policijai neatiduoti dalies narkotikų, o policija iÅ¡ garso įraÅ¡o tikėjosi bÅ«tent 200 vnt. Apklaustas T. B. taip pat teigė, kad jis neperdavė A. K. 200 vnt., kad jis žadėjo jam duoti ne daugiau 200 vnt. bet realiai davė tik 197 vnt.

Tokiu bÅ«du, pasak nuteistojo gynėjų, atsiradus nesutapimui dėl lankstinukų skaičiaus, galimai atsirado pagunda pareigÅ«nams šį trÅ«kumÄ neteisėtai paÅ¡alinti. Taip pat neatmetama ir klaidos tikimybė, apeliuojant į bylų kiekį pareigÅ«nams, dėl to galimo netvarkos Å¡ių tarnybiniuose kabinetuose ir daiktinių įrodymų supainiojimÄ . Todėl gynybos teigimu, byloje negalima daryti iÅ¡vados, kad kaltinamieji turėjo ir perdavė A. K. minėtus 200 vnt. lankstinukų su specialisto iÅ¡vadoje nurodytomis narkotinėmis medžiagomis. 2.20.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuosprendį grįsdamas T. B. parodymais duotais ikiteisminiame tyrime neįvertino, kad šie parodymai buvo nenuoširdūs, įtakoti tuometinio gynėjo, kuris siūlė kaltinamajam sutikti su kaltinimu, nors nuteistasis nenorėjo to daryti. Buvo siūloma prisiimti kaltę ir papasakoti aplinkybes netgi kurių nebuvo, nes tai neva nuteistiesiems padės išvengti didesnio laisvės įkalinimo. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas negali būti įrodinėjamas remiantis vien tik kaltininko parodymais, nevertinant jų bendrame bylos kontekste ir bylos faktinių aplinkybių.

Gynyba yra įsitikinusi, kad pirmos instancijos teismas klydo vertindamas byloje surinktus įrodymus, jų nevertino kritiÅ¡kai, todėl priėmė nepagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, todėl naikintinÄ nuosprendį.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis T. B. ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo T. B. gynėjų apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas kartu su E. B., neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, apygardos teismas teisingai nustatė T. B. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei jo nusikalstamus veiksmus iš esmės tinkamai kvalifikavo.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos teismo vertinimu dėl T. B. psichikos bÅ«klės, jo gebėjimo įvertinti daromos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Taip pat grindžiama, kad nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų (toliau – NVIV) atlikimo metu nuteistasis T. B. buvo A. K. provokuojamas nusikalsti. Be to, ginčijamas pareigÅ«nų atliktų procesinių veiksmų tinkamumas (narkotinių medžiagų įforminimo trÅ«kumai). Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti apygardos teismo nuosprendžio ir spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T.

B.. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl T. B. provokavimo nusikalsti, atliekant NVIV bei pareigÅ«nų veiksmų tinkamumo atliekant savo funkcijas. Visgi apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliacinio skundo argumentacijÄ dėl vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nustatymo nepagrįstumo ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimo.

5. Apeliaciniame skunde ir baigiamosiose kalbose T. B. gynėjai iÅ¡sakė pozicijÄ , kad nuteistajam iÅ¡ kaltinimo turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – narkotinių medžiagų įgijimas nenustatytomis aplinkybėmis. 5.1. Ä®gijimas BK 260 straipsnio prasme – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Ä®gijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, bÅ«tina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iÅ¡ kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Taigi narkotinių medžiagų įgijimas negali bÅ«ti preziumuojamas ir turi bÅ«ti tinkamai įrodytas. 5.2. Nagrinėjamoje byloje T. B. inkriminuotas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas nurodant, kad jis 2020 m. kovo mėn., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku Vilniaus mieste, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens, į skolÄ už 5000 eurų neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Kaltinime nenurodytos jokios konkrečios narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės – vieta, kurioje buvo įgyta narkotinė medžiaga, nėra detalizuota ir apsiribojama Vilniaus miesto teritorijos nurodymu, medžiagų įgijimo laikotarpis apibrėžiamas mėnesio tikslumu, neatskleista, iš ko nuteistasis įgijo narkotines medžiagas. Tokio pobūdžio kaltinimas nėra tikslus ar pakankamai aiškus, todėl nepagrįstai apsunkina galimybę nuteistajam gintis nuo tokio kaltinimo. Taigi apygardos teismas nepagrįstai T.

B. pripažino kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių T. B. kaltę, įgyjant narkotines medžiagas, patvirtinančių įrodymų, todėl nuteistajam iš nusikaltimo faktinių aplinkybių šalintinos kaip nenustatytos aplinkybės dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo (aplinkybė dėl narkotinių medžiagų įgijimo šalintina ir iš E. B. nusikaltimo faktinių aplinkybių). T. B. (ir E. B.) buvo nuteistas ir dėl narkotinių medžiagų laikymo, gabenimo ir pardavimo, todėl vieno iš nusikalstamų veiksmų (įgijimo) pašalinimas iš nustatytų nusikaltimo faktinių aplinkybių įtakos T.

B. (ir E. B.) baudžiamajai atsakomybei neturi. BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti kaip alternatyvÅ«s, todėl Å¡i nusikalstama veika laikoma baigta, padarius bent vienÄ iÅ¡ nurodytų alternatyvių veiksmų. Pozicijai dėl narkotinių medžiagų įgijimo faktinės aplinkybės Å¡alinimo baigiamųjų kalbų metu pritarė ir prokuroras. 5.3. PaÅ¡alinus iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies nusikalstamus veiksmus dėl narkotinių medžiagų įgijimo, T.

B. yra nuteistas už tai, kad veikdamas su E. B. bendrininku grupe, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų: jis ir E. B., veikdami kartu, turėdami tikslÄ parduoti narkotinę medžiagÄ , neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,0659114 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,784 g narkotinės medžiagos – metadono bei ne mažiau kaip 0,399 g narkotinės medžiagos – kokaino, savo name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur E. B. dalį minėtos narkotinės medžiagos supakavo į 872 folijos lankstinukus ir laikė iki 2020 m. balandžio 19 d., kai tos pačios dienos vakare, T.

B. 50 folijos lankstinukų, kuriuose buvo ne mažiau kaip 0,0005914 g narkotines medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,002 g narkotinės medžiagos – metadono bei narkotinės medžiagos kokaino pėdsakų, savo automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai nugabeno į (duomenys neskelbtini) apylinkes, kur tiksliai nenustatytoje vietoje į skolÄ už 250 eurų neteisėtai pardavė A. K.; Vėliau E. B., T. B., tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , T. B. 2020 m. balandžio 22 d. 13.52 val. susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), metu susitarus su A.

K., veikiančiu pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, dėl narkotinių medžiagų pardavimo į skolÄ už 1000 eurų, E. B. tÄ pačiÄ dienÄ apie 16.23 val. neteisėtai atgabeno dalį narkotinių medžiagų Å¡alia degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai pardavė A. K. 200 lankstinukų, kuriuose buvo narkotinių medžiagų – karfentanilio, kurio masė 0,00352 g, metadono, kurio masė 0,063 g, bei kokaino, kurio masė 0,035 g. LikusiÄ dalį, labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, karfentanilio kurio masė yra 0,0618 g, metadono, kurio masė yra 0,719 g bei kokaino, kurio masė yra 0,364 g, (622 lankstinukų) neteisėtai laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 21.40 val., kol kratos metu policijos pareigÅ«nai paėmė Å¡ias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas neatsižvelgė ir nevertino medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad T. B. turi vidutinį protinį atsilikimÄ , o ne lengvÄ protinį atsilikimÄ . Å is skundo argumentas nepagrįstas, nes apygardos teismas, vertindamas T. B. suvokimÄ disponuojant narkotinėmis medžiagomis bei žinojimÄ apie disponuotos narkotinės medžiagos kiekį, rėmėsi raÅ¡ytinių įrodymų ir liudytojų parodymų visuma, o ne tik atskirais skunde nurodytais dokumentais, kurie patvirtina tik gynybos pozicijÄ .

Teismas vadovavosi Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 163–167), taip pat eksperto M. Juodakio paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, kuriais nustatyta, kad T. B. konstatuojamas (psichikos sutrikimas). Taip pat teismas atsižvelgė į (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2022 m. kovo 4 d. raÅ¡tÄ , kuriame teigiama, kad T. B. 2021 m. birželio 21 d. – 30 d. gydytas ir tirtas (duomenys neskelbtini), o pateikta diagnozė (psichikos sutrikimas) (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 159).

7. Skunde tvirtinama, kad 2022 m. gegužės 3 d. buvo gauta papildoma medžiaga, kuri patvirtina, kad T. B. dar 2016 m. gruodžio 27 d. buvo nustatyta psichinė liga, kurios diagnozė pagal TLK-10-AM – kodas (duomenys neskelbtini), (psichikos sutrikimas) (t. 6, b. l. 8). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i informacija nėra nauja, nes darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas 2016 m. gruodžio 27 d. Gynybos pateikta darbingumo lygio pažyma su 2016 m. duomenimis nepaneigia Ekspertizės akto iÅ¡vados dėl T. B. bÅ«klės. Ekspertizės akto iÅ¡vadÄ atitinka ir (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2022 m. gegužės 6 d. raÅ¡te nurodyti duomenys, kad T.

B. (duomenys neskelbtini) skyriuje lankosi nuo 2006 m. NeįgalumÄ turi nuo vaikystės, dėl diagnozės (duomenys neskelbtini) ((psichikos sutrikimas)). VienÄ kartÄ nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. birželio 30 d. gydytas ir tirtas (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje. Diagnozė: (psichikos sutrikimas) reikalaujantis dėmesio ar gydymo ((duomenys neskelbtini)) (t. 6, b. l. 9). IÅ¡ Å¡iame raÅ¡te nurodytos informacijos matyti, kad T. B. nuo vaikystės buvo diagnozuotas (psichikos sutrikimas), tačiau, kai buvo tirtas ir gydytas 2021 m. birželio mėnesį – jau po nusikalstamos veikos padarymo ir po Ekspertizės akto pateikimo – jam buvo nustatytas (psichikos sutrikimas).

Å is gydymas T. B. buvo atliktas po 2021 m. birželio 11 d. siuntimo, kuriame nurodyta, kad asmuo siunčiamas į II lygio psichiatrijos skyrių. Diagnozė (duomenys neskelbtini). Paciento savijauta, pasak tėvo, blogėjanti, greit susierzina, daužo daiktus, neklauso artimųjų, atsisako gerti vaistus, muÅ¡asi, keikiasi. Tikslinga papildoma konsultacija dėl gydymo stacionare galimybės (t. 5, b. l. 33). Pagal šį siuntimÄ buvo atliktas minėtas T. B. tyrimas ir gydymas 2021 m. birželio 21 – 30 dienomis (duomenys neskelbtini) skyriuje ir nustatytas lengvas (psichikos sutrikimas).

Gynyba rėmėsi ir 2020 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės A. S. išvada, kad T. B. diagnozuotas vidutinis (psichikos sutrikimas) (t. 4, b. l. 145). Teisėjų kolegija pažymi, kad šia išvada T. B. sveikatos būklė nebuvo nustatinėjama, o vertinami tik ankstesni medicininiai duomenys (2006 m. ir 2016 m.) ir sprendžiamas klausimas dėl ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės tikslingumo, todėl šia išvada nepateikta naujų duomenų dėl T.

B. būklės. Kitų papildomų duomenų, kad T. B. nustatytas vidutinis (psichikos sutrikimas), byloje nėra.

8. Skunde ginčijamas ekspertizės akte nurodytos iÅ¡vados patikimumas. Teigiama, kad iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa, neiÅ¡sami, o ekspertas, pateikęs ekspertizės aktÄ , elgėsi neprofesionaliai, pasidavė emocijoms, kerÅ¡taudamas nuteistajam už mėginimus simuliuoti, surašė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo (psichikos sutrikimas) negalia yra ne vidutinio, kaip kad nurodyta medicinos dokumentuose, o lengvo lygio. Å ie skundo argumentai nepagrįsti. Ekspertizės akte nurodyta, kad buvo vertinami medicininiai dokumentai nuo 2006 m.

Atsižvelgta, kad paskutinį kartÄ neįgalumas vertintas 2016 m. Eksperto iÅ¡vadoje nurodoma, kad tiriamojo psichikos bÅ«klėje lėtiniams progresuojantiems psichikos sutrikimams bÅ«dingų požymių nestebėta, vyrauja konkretus mÄ stymas, stebimas agravacinis elgesys – sÄ moninga simuliacija, tiriamojo pasakojimai visiÅ¡kai neatitinka byloje pateiktų paties tiriamojo bei liudytojų parodymų ir garso įraÅ¡uose užfiksuotos informacijos. IÅ¡ pateiktų garso įrašų galima spręsti, kad tiriamasis nusikalstamos veikos padarymo metu gerai orientavosi situacijoje, kontroliavo situacijÄ ir konstruktyviai veikė savo naudai.

IÅ¡vadoje dėstoma, kad psichologinio įvertinimo metu gautais rezultatais tiriamojo intelektinis pajėgumas labai menkas, siekiantis iÅ¡reikÅ¡to defekto lygį ((psichikos sutrikimÄ )), tačiau atsižvelgus į tiriamojo elgsenÄ (nemotyvuotas tyrimui, dirba pabrėžtinai sunkiai, akivaizdžiai atmestinai) rezultatai vertinti kaip nepatikimi. Elgsena prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims ir leidžia įtarti sÄ moningÄ tiriamojo siekimÄ pabloginti tyrimo rezultatus. Ekspertizės akte nurodoma, kad buvo remtasi bylos medžiagos duomenų bei tiriamojo elgesio byloje nagrinėjamų įvykių analize ir nustatyta, jog tiriamojo intelektinis pajėgumas ir jo socialinis supratingumas, turimos žinios netrukdė jam teisingai suvokti situacines aplinkybes, savo veiksmų pobÅ«dį bei reikÅ¡mę, atitinkamai organizuoti ir reguliuoti savo veiklÄ .

Ekspertizės akte T. B. konstatuotas (psichikos sutrikimas), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ((duomenys neskelbtini)). Pagal savo psichikos būklę jis tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

9. Savo iÅ¡vadÄ ekspertas M. Juodakis patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje. PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) yra (psichikos sutrikimas), kuriam esant gali kilti abejonės dėl asmens sugebėjimo suprasti savo veiksmus, o esant (duomenys neskelbtini) (psichikos sutrikimui) nėra situacijų, kad asmuo nesugebėtų suprasti savo veiksmų ir negebėtų jų valdyti. Pažymėjo, kad T. B. jau anksčiau buvo nustatytas (psichikos sutrikimas), buvo duomenys jau nuo 2008 m., kad galima simuliacija.

Asmuo linkęs pabloginti savo psichikos bÅ«klę. Ekspertas nurodė, kad tyrimo metu įvertino visus pateiktus medicininius dokumentus, atliko psichologinį tyrimÄ , atsižvelgė į svarbiÄ bylos medžiagÄ (pokalbių įraÅ¡us, kuriuose atsispindi tiriamojo iÅ¡sakytos mintys, mÄ stymas) iÅ¡ kurios matėsi tam tikri psichologinės bÅ«klės ypatumai ir nustatė, kad tiriamojo (psichikos sutrikimas) nėra tiek iÅ¡reikÅ¡tas ir nesiekia vidutinio (psichikos sutrikimo), todėl konstatavo lengvÄ (psichikos sutrikimÄ ) su agravacija (simuliacijos rÅ«Å¡is, kai asmuo turi sutrikimus, bet juos tendencingai pasunkina).

Taigi, ekspertinis tyrimas buvo atliktas ir ekspertizės iÅ¡vada duota, įvertinus kompleksinę aplinkybių visumÄ . Apygardos teismas neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės iÅ¡vados rezultatais, jais neabejoja ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Gynybos įsitikinimas, jog ekspertas kerÅ¡tavo T. B. dėl jo elgesio tyrimo metu yra paremtas tik subjektyviu vertinimu. Atsižvelgtina į tai, kad T. B. elgesį ekspertas nuodugniai įvertino ir iÅ¡dėstė jo reikÅ¡mę santykyje su kitais duomenimis, ekspertizę rengė keli ekspertai, kurie priėjo bendrÄ atitinkamÄ iÅ¡vadÄ dėl tiriamojo sveikatos bÅ«klės, todėl manyti, kad iÅ¡vados rezultatas yra fiktyvus ir buvo nulemtas eksperto asmeninių interesų (kerÅ¡to) nėra pagrindo.

10. Byloje nesant duomenų, kad bÅ«tų netinkamai iÅ¡tirta T. B. psichinės sveikatos bÅ«klė ir nustatytas netinkamo laipsnio (psichikos sutrikimas), nėra pagrindo spręsti klausimÄ dėl nuteistojo nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo nuteistajam.

11. Nuteistojo gynėjai skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog reikÅ¡mingas nuteistojo (psichikos sutrikimas) nulėmė, kad toks asmuo yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai, taigi ir A. K., dėl to jis, žinodamas apie nuteistojo psichinius trÅ«kumus, galėjo juo manipuliuoti vykdant NVIV. Å ie skundo argumentai yra paremti prielaida, kad T. B. lengvai pasiduoda kitų įtakai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. iniciatyva buvo atliekami kokie nors neteisėti veiksmai ir jis darė įtakÄ ar manipuliavo T. B.. Plačiau T. B. ir A. K. santykis vykdant nusikalstamÄ veikÄ ir tarpusavio bendravimo aspektai bus aptariami analizuojant skundo argumentus dėl galimos provokacijos atliekant NVIV.

12. Gynėjų apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad NVIV atlikimo metu nuteistasis T. B. buvo provokuojamas nusikalsti. Teigiama, kad garso įraÅ¡uose užfiksuoti pokalbiai nepagrįstai vertinti kaip įrodymų Å¡altinis iÅ¡vadai, kad nuteistasis gerai suvokia nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , patvirtinti. Gynybos nuomone, prieÅ¡ingai, Å¡ie duomenys rodo, kad nuteistasis nesugeba įvertinti savo daromos veikos pavojingumo, žalingumo ir kodėl bÅ«tent tokia veika yra neteisėta. Su Å¡iais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti. Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti:

a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operacijÄ ;

b) pareigÅ«nų dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ laipsnį;

c) kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobÅ«dį (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ , Milinienė prieÅ¡ LietuvÄ , Edwards ir Lewis prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Teixeira de Castro prieÅ¡ PortugalijÄ , Vanyan prieÅ¡ RusijÄ , Sequeira prieÅ¡ PortugalijÄ , Pyrgiotakis prieÅ¡ GraikijÄ ir kitose bylose). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡nagrinėjo A. K. veiksmus provokavimo aspektu ir nerado pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistojo veiksmai buvo iÅ¡provokuoti; teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad A.

K. bÅ«tų įtikinėjęs, skatinęs ar kitokiais aktyviais veiksmais kurstęs nuteistÄ jį T. B. nusikalsti. Jokių A. K. veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip provokuojantys, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Baudžiamojoje byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių ir atliekant NVIV padarytų garso įrašų turinys patvirtina, kad T. B. buvo neteisėtų veiksmų iniciatorius, o A. K. veikė pasyviai ir jokių provokacinių veiksmų neatliko.

13. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokole pateiktose telefoninių pokalbių stenogramose užfiksuota, jog 2020 m. balandžio 20 d. T. B. skambina A. K. ir teiraujasi, kodėl klientai nepatenkinti jų produkto kokybe, kÄ reikėtų pakeisti, pažada pagerinti kokybę ir kad viskas pasikeis. Vėlesnio pokalbio metu T. B. skambina A. K. ir praÅ¡o atvažiuoti, kad galėtų aptarti narkotinių medžiagų kokybės problemas, A. K. skatina nekalbėti telefonu, paaiÅ¡kina, kaip pasikeitė dozių kokybė. 2020 m. balandžio 21 d.

T. B. skambina A. K. ir klausia, kas atsitiko, kodėl A. K. sulaikė policija, klausia, kada jis ketina atvažiuoti. A. K. pažada atvažiuoti dar vakare. Vėlesnio pokalbio metu T. B. paskambina A. K., kuris klausia patarimo, kad vakare gal geriau nebevažiuoti, nes jį gali sekti policijos pareigÅ«nai, T. B. jam pritaria ir siÅ«lo pasikeisti automobilį, pažada jam nupirkti naujÄ automobilį. T. B. vėliau (už 10 minučių) vėl paskambina A. K. ir klausia, ar jis galėtų dar Å¡iandien atvažiuoti, A.

K. atsisako, nes teigia, kad yra iÅ¡gėręs, nenori prarasti teisės vairuoti. T. B. klausia, ar A. K. pakeitė telefono numerį/kortelę, o jam atsakius neigiamai, jį kritikuoja. T. B. nurodo A. K. klausyti įdėmiai ir liepia atvažiuoti sekančios dienos 6 ryto ir A. K. duos savo automobilį Lexus, o po to nupirks Audi. Klausia, kodėl A. K. policijos pareigÅ«nai paleido. A. K. paaiÅ¡kinus, sutaria, kad pasikeis telefonų numerius ir susitiks vėliau. T. B. siÅ«lo daryti pertraukÄ nuo veiksmų bent savaitei.

Vėliau T. B. dar kartÄ skambina A. K. ir kritikuoja jį, kad Å¡is jo neklauso, A. K. nurodo, kad stengiasi dėl T. B.. Susitaria susitikti kitÄ dienÄ (t. 1, b. l. 82-99).

14. Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 22 d., 11 val. A. K. paskambino T. B. ir nurodė atvykti į (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 27 d. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų ir nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad susitikę asmenys (T. B. ir A. K.) kalbasi apie vakarykÅ¡tes A. K. sulaikymo aplinkybes. Po to T. B. klausia A. K., kÄ Å¡is planuoja daryti, o A. K. nurodo, kad norėtų dirbti (platinti narkotikus) jeigu įmanoma, nes trÅ«ksta pinigų.

T. B. klausia, ar A. K. teisėsaugos pareigÅ«nai neinkriminavo prekybos narkotinėmis medžiagomis. T. B. teiraujasi A. K., kÄ jis siÅ«lo daryti toliau („Ne tai tu sakyk“), A. K. atsako, kad jam reikia toliau platinti narkotines medžiagas, nes yra sunku, neturi pinigų („Man tai reikia, man tai reikia, man chujova supranti, neturiu pinigų“). T. B. sako, kad jam nesvarbu kokie bus tolesni veiksmai, svarbu, kad A. K. toliau veiktų protingai, nebÅ«tų kvailas, nes yra atsakingas už svarbų reikalÄ .

T. B. klausia, kaip A. K. sulaikė policija. A. K. paaiÅ¡kina, kad prie parduotuvės sustojo parduoti narkotinių medžiagų ir policija jį sulaikė („ten kur IKI atsistojau žinai duot vienÄ ir policija“). T. B. kritikuoja A. K. ir nurodo, kaip reikėtų atsargiai elgtis pardavinėjant narkotines medžiagas („prie parduotuvės tinkiesi, tau turėtų bÅ«ti paprasčiausia, vienas surinko, pinigus paėmei, kad bÅ«tum visÄ laikÄ ant gazo“). Tuomet T. B. nurodo A. K. bÅ«ti Panevėžyje iki 20 val. vakaro.

Teigia, kad pirks jam naujÄ automobilį Golf ir A. K. už trijų dienų galės prekiauti narkotikais („padarai biÅ¡ki pinigus man, bet darai žmogiÅ¡kai“) ir liepia pakeisti telefonÄ , nes per telefonÄ jo gali pasiklausyti policijos pareigÅ«nai. Nurodo, kad narkotikų kokybė bus tokia kaip visada („biÅ¡ki gali bÅ«ti, kad pasikeitė, bet dabar bus tokia pati kaip visÄ laikÄ â€œ). T. B. pasako A. K., kad dabar veiks nebendraudami iÅ¡ anksto žinodami perdavimo vietas („klausyk aÅ¡ tau sakau nesusiskambinam nieko, padarai pinigus atvažiuoji iki vietos, vietÄ Å¾inosi jau, supranti, vietÄ Å¾inosi ir tÄ vietÄ jau gulės“).

A. K. pasiÅ«lo nedėti daug narkotinių medžiagų („bet nedėk daug, ten daug, po biÅ¡ki dėk“) T. B. patikina, kad daugiausiai įdės 200 (lankstinukų) ir jiems nereikės susitikinėti, nes jie visÄ laikÄ keis vietas. T. B. pažada A. K. narkotines medžiagas suorganizuoti anksčiau nei iki 20 val. vakaro („nebus gal chujovai, gal greičiau pareguliuosiu“). Taip pat T. B. siÅ«lo A. K. nuolatos keisti transporto priemones ir esant galimybei pasinaudoti automobilio nuomos paslaugomis, nepardavinėti narkotinių medžiagų bet kam, o atsirinkti tik patikimus klientus („pasirink kokius penkis numerius normaliai, kitus pasiųsk, nebÅ«k debilas, papulsi vaikas“) (t. 1, b. l. 194-199).

Å ių pokalbių turinys patvirtina, kad visų neteisėtų veiksmų iniciatoriumi buvo T. B.. A. K. ne tik kad neprovokuoja nuteistojo daryti kažkokias nusikalstamas veikas, bet netgi jį riboja siÅ«lydamas neduoti jam daug narkotinių medžiagų. Be to, užfiksuoto įraÅ¡o turinys parodo, kad viso pokalbio metu A. K. bendrauja labai lakoniÅ¡kai, tik atsakinėja į T. B. užduodamus klausimus ar iÅ¡sako pritariamÄ sias frazes „aha, uhu“, o pagrindinėmis idėjomis dėl tolesnio narkotinių medžiagų platinimo modelio dalinasi pats T.

B.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju NVIV įvykdyti tinkamai, išvadai dėl nuteistojo T. B. provokavimo NVIV vykdymo metu nėra jokio pagrindo.

15. Skunde dėstomos aplinkybės, kad T. B. narkotines medžiagas A. K. perdavė iÅ¡ gailesčio, dėl A. K. blogos savijautos esant narkotikų priklausomybei, yra klaidinančios ir neparemtos bylos duomenimis. NusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokole tiksliai neužfiksuota, kÄ atsako A. K. sužinojęs, kad narkotinių medžiagų reikės laukti iki 20 val. ir nurodoma, kad jis „neaiÅ¡kiai kalba“, į kÄ T. B. atsako, kad nebus gal blogai (iÅ¡sireikÅ¡damas necenzÅ«riniu žodžiu „chujova“). Tačiau gynėjų selektyviai panaudotas tik pokalbio fragmentas nepakankamas provokavimo faktui pagrįsti, nes, kaip jau buvo minėta, pokalbio visuma patvirtina, jog T. B., dar prieÅ¡ sužinodamas apie galimai blogÄ A. K. savijautÄ , savo iniciatyva davė nurodymus A. K. dėl narkotinių medžiagų perdavimo (laukti Panevėžyje), nurodė perduotinų narkotinių medžiagų dozių kiekį ir aptarė kitus bÅ«tinus veiksmus.

16. Apeliaciniame skunde gynėjai, argumentuodami netinkamÄ NVIV vykdymÄ T. B. atžvilgiu, pažymi, kad NVIV taikymas gali bÅ«ti atliekamas tik prieÅ¡ asmenį, apie kurio nusikalstamÄ veikÄ jau turima duomenų, nes tik tokiu atveju gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada apie prisijungimÄ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos iÅ¡provokavimÄ . Su Å¡iuo skundo argumentu sutikti nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai buvo pradėti jau turint duomenų apie T.

B. galimai vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , tokiu bÅ«du prie jos prisijungiant, o veika buvo pradėta ir tęsiama be teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo, netaikant T. B. provokacinio poveikio. Teisėsaugos institucijos turėjo pakankamÄ pagrindÄ Ä¯tarti T. B. prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis, nes, atliekant A. K. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo veiksmus kitame A. K. atžvilgiu vykdomame ikiteisminiame tyrime dėl pagrobto ginklo, buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp A.

K. ir T. B. dėl galimo narkotinių medžiagų platinimo. A. K. ir paties T. B. parodymuose užfiksuota, kad T. B. narkotines medžiagas platino 2020 m. balandžio 19 d., t. y. 50 lankstinukų, kuriuose buvo ne mažiau kaip 0,0005914 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ne mažiau kaip 0,002 g metadono ir kokaino pėdsakų, pardavė (duomenys neskelbtini) A. K.. A. K. su policijos pareigūnų žinia ėmė veikti ne anksčiau nei 2020 m. balandžio 21 d., t. y. po to, kai buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl leidimo atlikti slaptus veiksmus.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis ankščiau prieš NVIV būtų platinęs narkotines medžiagas ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota, kad T. B. teiraujasi A. K. dėl narkotinių medžiagų kokybės tinkamumo, prašo nurodyti, kas pasikeitė nuo anksčiau perduotų narkotinių medžiagų kokybės. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad narkotinėmis medžiagomis buvo prekiaujama ir iki NVIV atlikimo.

Be to, susitikimÄ , kurio metu buvo atliekamas NVIV, inicijavo pats T. B., narkotinių medžiagų perdavimo veiksmus taip pat suplanavo ir pasiÅ«lė nuteistasis, todėl NVIV neatlikimas nebÅ«tų turėjęs įtakos T. B. ir A. K. susitikimui ir narkotinių medžiagų perdavimui bei nebÅ«tų nulėmęs, kad Å¡ie veiksmai nebÅ«tų atlikti.

17. Skunde nepagrįstai teigiama, kad NVIV atlikimo metu A. K. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl toks nusikalstamų veiksmų imitavimo veiksmas neteisėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog A. K. NVIV metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Å iÄ aplinkybę apklausiamas teisme paneigė ir pats liudytojas A. K., ir jo veiksmus kontroliavę pareigÅ«nai.

18. Skunde pateikiamas deklaratyvaus pobÅ«džio vertinimas, kad A. K., sulaikytas policijos pareigÅ«nų, turėjo planÄ Ä¯duoti T. B., nes galimai turėjo ne vienÄ narkotinių medžiagų tiekėjÄ ir siekė suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Gynybos pateikiamos prielaidos paremtos nuteistojo T. B. parodymuose dėstoma pozicija, kad jis dalyvavo A. K. ir kito nenustatyto asmens narkotinių medžiagų platinimo schemoje, tačiau nieko apie jÄ nežinojo. Tokius nuteistojo parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai, užfiksuoti garso įraÅ¡ai.

Aplinkybės, dėl kokių priežasčių A. K. bendradarbiavo su policijos pareigÅ«nais, nemenkina A. K. parodymų įrodomosios reikÅ¡mės ir nepaneigia T. B. kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat skunde tvirtinama, kad NVIV atlikimo metu padarytas garso įraÅ¡as nėra vientisas, yra iÅ¡karpyta ir iÅ¡imta pokalbio dalis, kai A. K. praÅ¡o T. B. perduoti jam narkotines medžiagas. Tokie skundo argumentai nėra paremti jokiais bylos duomenimis. Kaip jau buvo minėta, garso įraÅ¡o turinio analizė patvirtina, kad iniciatyvÄ perduoti narkotines medžiagas A.

K. išreiškė T. B.. Tai, kad garso įraše nėra užfiksuotas T. B. ir A. K. pasisveikinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad pokalbio dalis dėl narkotinių medžiagų perdavimo yra nevientisa. Byloje pateikto pokalbio garso įrašas ir stenograma patvirtina, kad bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su narkotinių medžiagų platinimo veiksmų atskleidimu, yra užfiksuotos tinkamai. Įrodomosios reikšmės neturinčios garso įrašo pradžios ir pabaigos (kai asmenys išsiskirstė, įrašas buvo daromas toliau, nes teisme apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog A.

K. nemokėjo naudotis įrašymo įrenginiu ir negalėjo pats sustabdyti įrašo) pašalinimas nesumenkina garso įraše užfiksuotų aplinkybių patikimumo.

19. Skunde tvirtinama, kad byloje išskyrus A. K. parodymus nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pas A. K. rasti lankstinukai su karfentaniliu, buvo perduoti T. B. arba kad jie yra tie patys, kuriuos perdavė T. B.. Gynybos vertinimu, aplinkybė, jog minėti 50 lankstinukų anksčiau buvo T. B. dispozicijoje, šių narkotinių medžiagų laikymas ir perdavimas, turi būti šalinama iš kaltinimo. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtu argumentu ir pažymi, kad T. B. inkriminuotas įvykis dėl 50 lankstinukų pardavimo A.

K. paremtas ne tik pastarojo parodymais, bet ir paties T. B. teisme duotais parodymais. Apklausiamas teisme T. B. nepatvirtino, kad narkotikai, kurie buvo rasti pas A. K. gali bÅ«ti jo, tačiau kito teismo posėdžio metu klausant tyrimo metu padarytus garso įraÅ¡us ir praÅ¡ant pakomentuoti jų turinį T. B. nurodė, kad prieÅ¡ susitikimÄ Panevėžyje (kai buvo atliktas NVIV) A. K. buvo jam skolingas 200 Eur. Ä® gynėjo advokato D. Skebo klausimÄ â€žkÄ reiÅ¡kia „neÅ¡k pinigus“, už kÄ tie pinigai?“ nuteistasis atsakė, kad taip A.

K. sakė dėl tų likusių lankstinukų, kur A. K. pagavo pareigūnai prieš tai, kur (duomenys neskelbtini) susitiko ir perdavė. Patikslino, kad A. K. buvo skolingas 200 Eur už tuos lankstinukus, kur (duomenys neskelbtini) jam davė. Taigi T. B. prisipažino, kad (duomenys neskelbtini) perduoti lankstinukai buvo tokie patys kaip tie, kuriuos iš A. K. sulaikymo metu paėmė policijos pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad narkotinės medžiagos, perduotos A. K. 2020 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) ir rastos kratos nuteistojo namuose metu, buvo įgytos iš vieno šaltinio.

Å iÄ aplinkybę patvirtino specialistų iÅ¡vados apie rastų narkotinių medžiagų sudėtį, t. y. tiek kratos metu gyvenamojoje vietoje, tiek abiem atvejais ((duomenys neskelbtini)) A. K. perduotų lankstinukų sudėtyje yra sumaiÅ¡ytos tos pačios rÅ«Å¡ies narkotinės medžiagos, o bÅ«tent: (duomenys neskelbtini) perduotos A. K. medžiagos sudėtyje yra rasta karfentanilio, metadono, o (duomenys neskelbtini) A. K. perduotoje ir (duomenys neskelbtini) kratos metu rastoje narkotinių medžiagų sudėtyje nustatytos analogiÅ¡kos medžiagos – karfentanilis, metadonas, kokainas.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis šalinti aplinkybę dėl 50 lankstinukų pardavimo A. K. iš nustatytų T. B. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nėra pagrindo.

20. Skunde ginčijamos aplinkybės ir dėl 200 lankstinukų perdavimo A. K.. Teigiama, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog prie bylos buvo prijungti būtent tie patys lankstinukai, kurie buvo perduoti A. K.. Šis skundo argumentas nepagrįstas. 2020 m. balandžio 22 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. K. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateikė polietileninį maišelį, kuriame yra 200 folijos lankstinukų su milteliais viduje (t. 1, b. l. 183-185).

Å iame dokumente nenurodyta, kad 200 folijos lankstinukų buvo supakuoti, nepateiktas pakuotės numeris ir tai laikytina Å¡io dokumento trÅ«kumu, tačiau Å¡is trÅ«kumas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog prie bylos buvo prijungtos kitos narkotinės medžiagos. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas A. K. paaiÅ¡kino, kad A. K., gavęs iÅ¡ E. B. narkotines medžiagas, perdavė jas policijos pareigÅ«nams. A. K. nurodė užsiėmęs narkotinių medžiagų pakavimu, perduotus lankstinukus apiformino daiktų perdavimo aktu; turėjo narkotines medžiagas supakuoti į policijos paketÄ ; perdavė tyrėjai narkotines medžiagas.

Abejoti liudytojo policijos pareigūno A. K. parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. 2020 m. liepos 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. gegužės 18 d. gauti baltos spalvos milteliai, supakuoti į 200 vnt. folijos lankstinukų, esančių bespalviame plastikiniame maišelyje, paketas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 8-11). 2020 m. balandžio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo patikimumo nemažina tai, kad jis galėjo būti surašytas ne įvykio vietoje, o policijos įstaigoje.

21. Skunde remiamasi prielaidomis, kad dėl aplaidaus pareigūnų darbo, netinkamai supakavus narkotines medžiagas (ar jų visai nesupakavus), nėra užtikrintas ekspertams perduotų narkotinių medžiagų tapatumas, nes tinkamai nesupakuotos narkotinės medžiagos galėjo susimaišyti su kitais narkotikais. Tokie gynybos motyvai niekuo nepagrįsti. Teismui nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl tinkamo policijos pareigūnų darbinių funkcijų atlikimo. Kaip minėta, byloje nustačius, kad narkotinės medžiagos buvo supakuotos ir vėliau perduotos ekspertams, supakavimo fakto neįrašymas protokole laikytinas trūkumu, kuriuo nebuvo paneigta pareigūnų atliktų veiksmų apimtis.

Be to, jau minėta, kad medžiagos perduotos A. K. 2020 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) ir rastos kratos metu T. B. ir E. B. namuose buvo įgytos iš vieno šaltinio, tai patvirtino specialistų išvados – (duomenys neskelbtini) A. K. perduotoje ir (duomenys neskelbtini) kratos metu rastoje narkotinių medžiagų sudėtyje nustatytos analogiškos medžiagos – karfentanilis, metadonas, kokainas.

22. Skundo argumentai, kad A. K. buvo perduoti ne 200 vnt. lankstinukų, o 197 (kaip tvirtino T. B.) ar 195 (kaip teigė A. K.) lankstinukai, nėra pagrįsti. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad perduotų lankstinukų skaičius sudarė 200 vnt. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. P. taip pat patvirtino, kad A. K. pareigūnui perdavė 200 lankstinukų, jie juos perskaičiavo. Skundo argumentai, kad pareigūnai, nustatę, jog lankstinukų kiekis yra ne 200 vnt., jų dar papildomai pridėjo, yra paremti prielaidomis.

Kaip minėta, byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad A. K., veikdamas pagal NVIV, jam E. B. perduotus lankstinukus įvykio vietoje atidavė NVI veiksmus kontroliavusiems policijos pareigÅ«nams. Pažymėtina ir tai, kad veikos kvalifikavimui pagal bendrÄ perduotų narkotinių medžiagų kiekį, gynėjų akcentuojamas lankstinukų kiekio skirtumo aplinkybė neturi esminės įtakos, todėl jų abejonės dėl pareigÅ«nų darbo kokybės yra ne tik nepagrįstos, bet ir nelogiÅ¡kos.

23. Taigi, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad A. K. iÅ¡ E. B. gavo 200 vnt. lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis ir perdavė jas jo veiksmus kontroliavusiems policijos pareigÅ«nams. Tenkinti gynybos praÅ¡ymÄ ir Å¡alinti aplinkybę dėl 200 vnt. lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis perdavimo A. K. iÅ¡ nustatytų T. B. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nėra jokio pagrindo.

24. Skunde pabrėžiama, kad teismo paskirta bausmė yra netinkama priemonė, kuri užtikrintų, jog ateityje psichiškai ligotas nuteistasis nepasiduotų juo pasinaudojančių asmenų įtakai ir keistų požiūrį į esamus socialinius dalykus, gydytųsi. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad apygardos teismo paskirta bausmė yra netinkamai individualizuota ir neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, todėl T. B. paskirta bausmė keičiama, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

25. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sušvelnina ar pagriežtina tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – iÅ¡skiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Be to, ji turi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais.

Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K- 64-303/2018).

27. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Skirti Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatyta bausmė bÅ«tų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. Tokiu bÅ«du, aiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ .

28. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas visų pirma suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K- 249- 895/2017).

29. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė. Teisminėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų teisingas. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę.

30. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė Å¡velninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su Å¡iame straipsnyje nurodytų konkrečių sÄ lygų buvimu. Å ioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti bÅ«tinos sÄ lygos nenustatytos.

31. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad T. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtÄ laisvės atėmimo bausmę (nuo 10 iki 15 metų) ir alternatyvių laisvės atėmimui bausmių nenumato. Byloje teismas nenustatė T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikalto, veikdamas bendrininku grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)).

Teismas atsižvelgė į T. B. asmenybę – kad T. B. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, yra vedęs, augina tris mažamečius vaikus, niekur nedirba, yra neįgalus, (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centre registruotas nuo (duomenys neskelbtini). Skirdamas bausmę T. B. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, tačiau neįžvelgė pagrindo taikyti įstatymo išimtį ir skirti nuteistajam mažesnę bausmę. Nurodė, kad T. B. vaidmuo šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pagrindinis, padarytas labai sunkus nusikaltimas, disponuota labai dideliu kiekiu itin pavojingos narkotinės medžiagos, todėl švelnesnio įstatymo taikymas T.

B. nepasieks tų tikslų, kuriuos kelia baudžiamasis įstatymas. Teismas, įvertinęs T. B. neįgalumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad jam skirtina minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

32. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę dėl T. B. asmenybės – jo neįgalumo ir santykio su paskirta bausme. Bylos duomenys patvirtina, kad jam nustatytas neįgalumas, darbingumo lygis sudaro 35 procentus (t. 6, b. l. 8). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2022 m. gegužės 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos, T.

B. (duomenys neskelbtini) skyriuje lankosi nuo (duomenys neskelbtini) metų, neįgalumÄ turi nuo vaikystės, 2021 m. birželio 21 iki 2021 m. birželio 30 d. buvo gydytas ir tirtas (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje, paskutinis apsilankymas centre fiksuotas 2022 m. kovo 29 d., skirtas medikamentinis gydymas (t.6, b. l. 9). Nors minėti duomenys, kaip minėta, neduoda pagrindo iÅ¡vadai dėl T. B. negalėjimo iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, t. y. kelti klausimÄ dėl nuteistojo nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo, į juos atsižvelgtina, vertinant jo santykį su paskirta bausme.

33. Vertinant T. B. asmenybės pavojingumÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, ji yra gerokai mažesnė už tipinį tokias nusikalstamas veikas padarančių asmenų pavojingumÄ , atsižvelgiant į nuteistojo negaliÄ â€“ (duomenys neskelbtini) ir jam nustatytÄ reikÅ¡mingÄ elgesio sutrikimÄ , reikalaujantį dėmesio ar gydymo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatyme numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė itin neigiamai paveiktų T. B. gydymosi perspektyvas, tolesnes socialinės resocializacijos ir integracijos galimybes.

Byloje nustatyta, kad nuteistuoju dėl jo sveikatos bÅ«klės iÅ¡ dalies rÅ«pinasi tėvai, žmona. Nuteistajam skirtas medikamentinis gydymas, bÅ«tinas jo psichinei bÅ«klei kontroliuoti. Nagrinėjamu atveju skiriama bausmė turi įgyvendinti ne tik nubaudimo funkcijÄ , bet svarbi ir bausmės prevencinė, socialinė paskirtis. Kolegijos nuomone, (psichikos sutrikimÄ ) turinčio nuteistojo ilgalaikis atskyrimas nuo Å¡eimos nėra teisingas ar proporcingas jo asmenybės pavojingumui. Sumažinta laisvės atėmimo bausmė tinkamai ir pakankamai paveiks nuteistÄ jį ir padės jam apsispręsti ateityje nedaryti nusikaltimų, gydytis ir rÅ«pintis savo bei Å¡eimos gerove.

Å ie motyvai leidžia teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo T. B. paskirta įstatymo sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neteisinga. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. B. taikytina BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata ir skirtina Å¡velnesnė nei įstatymo numatyta minimali bausmė – pusės BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti. T. B., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Evaldas Gražys Vitalija NorkÅ«naitė