8b2dd4f5-4955-42b4-8dc4-e1120840c1e9 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. B2-1322-527/2011;proceso Nr. 2-56-3-00378-2010-7; procesinių sprendimų kategorijos: 113.2; 117; 117.2; 122.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVIOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Swedbank lizingas“ atstovei G. U., kreditoriaus G. T. atstovui advokatui Aivarui RaiÅ¡učiui, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡ymÄ patvirtinti jos finansinį reikalavimÄ atsakovei BUAB „Omegatrans“ bankroto byloje Nr. B2-821-109/2011,n u s t a t ė :Kauno apygardos teismas 2010-04-08 nutartimi (t. 1, b. l. 5-6), įsiteisėjusia 2010-04-19, iÅ¡kėlė bankroto bylÄ atsakovei ir nustatė 40 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos finansiniams reikalavimams pareikÅ¡ti, kuris baigėsi 2010-05-31. 2010-07-09 nutartimi (t. 1, b. l. 11-12) teismas patvirtino administratorės 2010-07-08 pateiktÄ Ä¯monės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 7-10) (kuris vėliau nutartimis buvo tikslintas).

Nuo 2010-11-16 nutarties įsiteisėjimo atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB „Swedbank lizingas“ 2010-05-27 pareiÅ¡kimu Nr. SR-24160 (t. 1, b. l. 15-16) prašė įtraukti jÄ Ä¯traukti į atsakovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 698.530,32 Lt finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 425.501,77 Lt patirti nuostoliai pardavus atsakovės lizingu įsigytÄ turtÄ , 263.192,87 Lt įsiskolinimas pagal iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokėtas sÄ skaitas bei 9.835,68 Lt patirti nuostoliai atsiėmus turtÄ , kylantį iÅ¡ atsakovei nemokant įmokų nutrauktų lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutarčių (t. 1, b. l. 17-160), pagal kurias atsakovei buvo iÅ¡nuomotas pareiÅ¡kėjai nuosavybes teise priklausantis turtas (transporto priemonės ir priekabos).

Atsakovės administratorei nesutikus su minėto reikalavimo tvirtinimu (t. 1, b. l. 13-14), Kauno apygardos teismas 2010-07-09 nutartimi (1 t., b. l. 11-13) UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.PareiÅ¡kėja UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į administratorės prieÅ¡taravimus (t. 2, b. l. 2-4) bei 2011-02-21 patikslinta pretenzija (t. 2, b. l. 5-6), teisme gautais 2011-02-25, prašė patvirtinti 2.951.329,67 Lt finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro 2.726.151,75 Lt patirti nuostoliai pardavus atsakovės lizingu įsigytÄ turtÄ (turto neiÅ¡pirktos (likutinės) vertės be PVM ir turto pardavimo kainos be PVM skirtumas, kurį padengus kreditorė bÅ«tų grÄ Å¾inama į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu atsakovė bÅ«tų sumokėjusi visas turto iÅ¡pirkimo įmokas pagal lizingo sutartis) (patirtÄ 2.726.151,75 Lt nuostolį pagrindžia t. 2, b. l. 5-6; 151-153, lizingo sutarys (11.2.3 p.), pagal kurių įmokų grafikus galima identifikuoti kiekvieno turto atskirai neiÅ¡pirktas (likutines) vertes, o taip pat turto pardavimo tretiesiems asmenims PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir lizingo sutartys, kuriuose nurodoma turto pardavimo kaina), 193.185,56 Lt įsiskolinimas pagal iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokėtas sÄ skaitas (sudaro bendra atsakovės einamojo mėnesio sÄ skaitų pagal lizingo sutarčių grafikus suma) bei 31.992,36 Lt įsiskolinimas pagal įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. 081611 mokėjimo grafikÄ (t. 2, b. l. 109-112).

PareiÅ¡kėja finansinį reikalavimÄ grindžia tomis pačiomis nutrauktomis lizingo sutartimis (t. 2, b. l. 9-153), atsisakiusi 0,2 proc. delspinigių ir nuostolių, susijusių su turto atsiėmimu, bei patikslinusi finansinį reikalavimÄ nuostolių dalyje (pardavus tretiesiems asmenimis turtÄ , kuris teikiant pirminį reikalavimÄ buvo grÄ Å¾intas kreditorei, bet neparduotas). Atsakovės administratorė, susipažinusi su pateiktais dokumentais ir manydama, jog kreditorės pateiktas praÅ¡ymas pagrįstas, 2011-03-01 pareiÅ¡kimu (2 t., b. l. 158) prašė teismo patvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ 2.951.329,67 Lt finansinį reikalavimÄ .

Kauno apygardos teismas 2011-03-09 nutartimi (2 t., b. l. 171) patvirtino administratorės neginčijamÄ pareiÅ¡kėjos UAB „Swedbank lizingas“ 2.951.329,67 Lt finansinį reikalavimÄ Kreditoriui G. T. dėl Å¡ios nutarties pateikus atskirÄ jį skundÄ (2 t., b. l. 176-178, teisėja B. Bobrel, iÅ¡ dalies sutikdama su kurio argumentais, 2011-04-21 nutartimi (2 t., b. l. 186-187) 2011-03-09 nutartį pasinaikino, o UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimÄ paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.PareiÅ¡kėja UAB „Swedbank lizingas“ 2011-07-15 paaiÅ¡kinimais (3 t., b. l. 30-34) praÅ¡o patvirtinti 2.951.329,67 Lt finansinį reikalavimÄ .

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti. PareiÅ¡kėja nemano, kad finansinis reikalavimas pateiktas praleidus teismo nustatytÄ terminÄ . Pirma, ji reikalavimÄ pateikė 2010-05-27, todėl terminas kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti nebuvo praleistas (terminas baigėsi 2010-05-31). Kaip ir pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį ginčo teisenos nustatyta tvarka, kreditorius turėjo teisę tikslinti pareikÅ¡tÄ kreditorinį reikalavimÄ . Å iuo atveju ne dėl kreditorės kaltės ilgÄ laikÄ nebuvo patvirtintas pirminis kreditorinis reikalavimas.

Atsižvelgiant į tai, jog per laikotarpį, kol buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjos pirminio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, buvo parduotas visas iÅ¡ atsakovės atsiimtas turtas ir paaiÅ¡kėjo visi patirti nuostoliai dėl turto pardavimo, t. y. ir galutinis finansinis reikalavimas, bei, siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo principÄ ir teismo posėdyje nagrinėti galutinį reikalavimÄ , ji patikslino savo kreditorinį reikalavimÄ . Antra, net jei teismas visgi spręstų, jog kreditorinio reikalavimo patikslinimas buvo pateiktas praleidus nustatytÄ terminÄ , pažymėtina, jog reikalavimo patikslinimas buvo pateiktas po teismo nutarties pripažinti atsakovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto dėl svarbių priežasčių..

Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 5 p. nustatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti nėra naikinamasis. Esant svarbioms minėto termino praleidimo priežastims, tai yra nesant įrodymų, kad kreditorius piktnaudžiavo savo teise, teismas turi teisę jį atnaujinti ir patvirtinti ar patikslinti kreditorių reikalavimus iki pat sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Å iuo atveju kreditorė patikslino savo reikalavimÄ atsakovės bankroto byloje tik po nutarties dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto dėl to, jog tik 2010 m. spalio mėn. buvo parduotas paskutinis iÅ¡ atsakovės atsiimtas turtas (turto pardavimÄ patvirtinantys dokumentai buvo pateikti kartu su 2011-02-21 reikalavimo patikslinimu).

Taigi tuo metu, kai buvo nutrauktos lizingo sutartys ir grÄ Å¾intas turtas, nebuvo aiÅ¡ku, kokius realius (galutinius) nuostolius kreditorė patirs. Å iuo atveju kreditorei teisė reikalauti žalos ir skolininko prievolė jÄ atlyginti atsirado vėliau nei buvo nutrauktos lizingo sutartys, todėl, pareiÅ¡kėjos nuomone, buvo teisinga abiejų Å¡alių atžvilgiu apskaičiuoti nuostolius tuo metu, kai buvo aiÅ¡kus konkretus galutinis jų dydis. Vykusios derybos dėl lizingo sutarčių objektų pardavimo, taip pat jų pardavimo (realizavimo) procesas (kai buvo įvertintas realus (galutinis) patirto nuostolio dydis) laikytini svarbia priežastimi, dėl ko buvo uždelstas kreditorinio reikalavimo patikslinimas.

Kadangi galutiniai (realÅ«s) kreditorės patirti nuostoliai paaiÅ¡kėjo tik atsiradus turto pirkėjams ir sudarius turto pirkimo–pardavimo sandorius, tai yra pardavus turtÄ , tai minėtų faktinių aplinkybių susiklostymas ir lėmė vėlesnį kreditorinio reikalavimo patikslinimo pateikimÄ . Be to, prasidėjus ekonominei krizei, ženkliai padaugėjo nemokių kreditorės klientų skaičius, todėl nebuvo galimybių visų klausimų iÅ¡spęsti greitai. Visiems įrodymams surinkti, reikalingų dokumentų kopijoms gauti, kreditorinio reikalavimo patikslinimui paruoÅ¡ti reikėjo laiko.

Taigi akivaizdu, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstÄ pagrindÄ pripažinti uždelstÄ patikslinto kreditorinio reikalavimo priežastį svarbia, kas sudaro teisinį pagrindÄ priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ patikslinti finansinį reikalavimÄ . Jei teismas spręstų, jog kreditorinio reikalavimo patikslinimas buvo pateiktas praleidus nustatytÄ terminÄ , vadovaujantis iÅ¡dėstytu, pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti, nes tik paaiÅ¡kėjus ir įvertinus nuostolius (po turto pardavimo) kreditorė turėjo galimybę tiksliai įvertinti ir apskaičiuoti patirtÄ Å¾alÄ .Dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.

Kreditorius G. T. atskirajame skunde taip pat nurodė, jog nesutinka kreditorinio reikalavimo patvirtinimu, nes teismas nutartyje tik formaliai aprašė faktines aplinkybes ir jų tinkamai neįvertinęs padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kreditorė turi 2.951.329,67 Lt reikalavimÄ . Be to, administratorė nepatikrino, ar tikrai tokio dydžio reikalavimo teisės apskritai egzistuoja ir pateikė teismui praÅ¡ymÄ tvirtinti akivaizdžiai nepagrįstus ir abejotinus reikalavimus. Pabrėžtina, jog teismo nutartyje visi kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiantys įrodymai dėl dokumentų apimties paprastai ir nėra plačiai aptariami.

Be to, pažymėtina, jog kartu su 2011-02-21 kreditorinio reikalavimo patikslinimu bankroto administratoriui ir teismui kreditorė pateikė visus reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus bei 2011-02-22 atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡taravimus su iÅ¡samiais paaiÅ¡kinimais dėl kiekvieno reikalavimo atskirai. Å iuo atveju nėra pagrindo manyti, jog nei bankroto administratorė, nei teismas neįvertino kreditorės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių finansinio reikalavimo pagrįstumÄ bei atsiliepime į bankroto administratoriaus prieÅ¡taravimus pateiktų paaiÅ¡kinimų.Atsakovės kreditorius G.

T. 2011-08-12 teisme gautais rašytiniais paaiškinimais (3 t., b. l. 44-48) prašo netvirtinti 2.951.329,67 Lt finansinio reikalavimo.             Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo. Susipažinus su pareiškėjos 2011-02-22 atsiliepimu į bankroto administratoriaus prieštaravimus nustatyta, kad 2.726.151,75 Lt reikalavimas padengti nuostolį iš turto pardavimo yra apibrėžiamas kaip turto neišpirktos (likutinės) vertės be PVM ir turto pardavimo kainos be PVM skirtumas.

Turto neiÅ¡pirktos (likutinės) vertės be PVM dydžiai ir turto pardavimo kainos be PVM yra nurodytos pareiÅ¡kėjos 2011-01-12 pažymoje, kurioje pateikti duomenys kelia didelių abejonių dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo. 2011-01-12 pažymoje yra pateiktos 26 pozicijos (turto vienetai), kurių kiekvienÄ bÅ«tina nagrinėti atskirai ir dėl kiekvienos jų pareiÅ¡kėja privalo pateikti iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, nes 3.642.237,26 Lt dydžio likutinės vertės be PVM turtas buvo parduotas vos už 916.085,51 Lt, kas bendrai sudaro tik 25,15 % visos likutinės vertės (916.085,51 Lt / 3.642.237,26 Lt = 0,2515), o atskirais atvejais turtas buvo parduotas vos už 9 % to turto likutinės vertės. Toks didžiulis skirtumas, parduoto turto defektai ir kitos aplinkybės, lėmusios pardavimo kainÄ , o kartu ir nuostolio dydis privalo bÅ«ti pagrįstas objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

Pvz., remiantis pareiÅ¡kėjos 2011-01-12 pažymos duomenimis (pirma pozicija eilės tvarka) vienas balninis vilkikas Mercedes-Benz Actros 1841 LSNRA (Sutarties Nr. LT065686) buvo parduotas už 52.219,91 Lt, jo likutinė vertė be PVM buvo 156.934,75 Lt, ir pareiÅ¡kėja teigia patyrusi 104.714,84 Lt dydžio nuostolį. Remiantis 2007-12-12 Lizingo sutartimi Nr. LT065686, minėtas vilkikas 2007-12-12 buvo įsigytas naujas, pirmos registracijos metai – 2007, o jo vertė be PVM sudarė 75.000 EUR (apie 258.960 Lt). Vilkikas buvo perduotas pareiÅ¡kėjos įgaliotam atstovui UAB „GNS servisas“ 2009-12-29 Turto priėmimo-perdavimo aktu, kuriame nėra nurodyti jokie vilkiko defektai, o tik trÅ«kstami daiktai, kaip antai avarinis ženklas, domkratas, raktas ratams ir pan., t. y. vilkikas buvo perduotas geros techninės bÅ«klės. Å is vilkikas buvo pareiÅ¡kėjos parduotas 2010-06-17 (SÄ skaita: 8581326742) už 15.123,93 EUR (52.219,91 Lt).

IÅ¡ Å¡ių pareiÅ¡kėjos pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokios konkrečios aplinkybės lėmė geros techninės bÅ«klės vilkiko žemÄ pardavimo kainÄ , kuri sudaro vos 20 proc. vilkiko pradinės įsigijimo kainos ir atitinkamai tik 33 proc. jo likutinės vertės. Pvz., remiantis 2011-01-12 pažymos duomenimis (24 pozicija), viena priekaba su antstatu BALTAUTO W29.0 (Sutarties Nr. LT07952) buvo parduota už 15.416,75 Lt, jos likutinė vertė (be PVM) buvo 171.750,03 Lt, ir pareiÅ¡kėja teigia patyrusi 156.333,28 Lt dydžio nuostolį.

Remiantis 2007-12-12 Lizingo sutartimi Nr. LT007952, minėta priekaba 2008-10-06 buvo įsigyta nauja, pirmos registracijos metai – 2008, o jos vertė be PVM sudarė 64.000 EUR (apie 220.979,20 Lt). Priekaba buvo perduota pareiÅ¡kėjos įgaliotam atstovui UAB „GNS servisas“ 2009-12-18 Turto priėmimo-perdavimo aktu, kuriame nėra nurodyti jokie priekabos defektai, t. y. priekaba buvo perduota geros techninės bÅ«klės. Å i priekaba buvo pareiÅ¡kėjos parduota 2010-06-30 (SÄ skaita: 8579934939) už 4.465 EUR (15.416,75 Lt).

IÅ¡ Å¡ių pareiÅ¡kėjos pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokios konkrečios aplinkybės lėmė geros techninės bÅ«klės priekabos žemÄ pardavimo kainÄ , kuri sudaro vos 7 proc. priekabos pradinės įsigijimo kainos ir atitinkamai tik 9 proc. jo likutinės vertės. Ir taip galima analizuoti kiekvienÄ iÅ¡ 26 pozicijų 2011-01-12 pažymoje ir kiekviena jų sukels tokius pačius klausimus bei abejones finansinio reikalavimo pagrįstumu, nes akivaizdu, kad geros techninės bÅ«klės transporto priemones bei priekabas pareiÅ¡kėja pardavinėjo už ypatingai žemas kainas, t. y. kaip visiÅ¡kai nudėvėtÄ ir nieko vertÄ turtÄ , o to įrodymų byloje nėra, todėl pareiÅ¡kėja prisiėmė visÄ iÅ¡ tokių sandorių jai kylančių „nuostolių“ rizikÄ .

BUAB „Omegatrans“ (kaip skolininkei) nekyla pareiga padengti išimtinai tik pareiškėjos (kaip kreditorės) savarankiškų sprendimų vykdymo pasekoje pačiai pareiškėjai (kaip kreditorei) kilusių nuostolių. CK 6.253 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė yra netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. CK 6.253 str. 5 d. nustato, kad nukentėjusiojo asmens veiksmai yra veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, o tai gali būti ir rizikos prisiėmimas.

Atitinkamai CK 6.259 str. 2 d. nustato, kad skolininko atsakomybė gali bÅ«ti sumažinama arba jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybės ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. IÅ¡analizavus visus pareiÅ¡kėjos pateiktus 2009 m. gruodžio mėnesio turto priėmimo-perdavimo aktus, kuriais turtÄ iÅ¡ atsakovės perėmė UAB „GNG servisas“, matyti, kad UAB „GNG servisas“, veikdamas pareiÅ¡kėjos vardu, perduoto turto defektų daugumoje atvejų nenurodė, o nurodytieji yra nereikÅ¡mingi.

Tai savo ruožtu reiškia, kad 2009 m. gruodžio mėnesį turtas kreditoriui buvo perduotas geros techninės būklės ir perduoto vertė turėjo būti ne mažesnė, nei vidutinė tokio turto rinkos vertė. Būtent už ne mažesnę nei vidutinė rinkos vertė turtas turėjo būti parduotas 2010 metais (2010 m. balandžio – spalio mėnesiais), o jeigu pardavimo kaina buvo mažesnė už vidutinę rinkos ar likutinę vertė, tai toks kainos sumažinimas / sumažėjimas kreditoriaus privalo būti pagrįstas.

Turto pardavimo kainos nuokrypį nuo vidutinės tokio daikto rinkos ir likutinės vertės pardavimo dienÄ , t. y. kainos sumažėjimÄ , pagrįsti gali tik nepriklausomo turto vertintojo parengta parduoto turto vertinimo ataskaita, nors tokių, kaip nurodo lizingo bendrovė, ji ir neprivalo atlikti. Atitinkamai turto pardavimo kainos nuokrypio (sumažėjimo) nuo vidutinės tokio daikto rinkos ir likutinės vertės pardavimo dienÄ neįrodo ir negali įrodyti turto pardavimo tretiesiems asmenims PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, kurios įrodo tik turto pardavimo kainos dydį tretiesiems asmenims pardavimo dienÄ , o ne tokio dydžio kainos atsiradimo priežastis.

PareiÅ¡kėja privalo įrodyti, kad jos patirtas nuostolis (turto neiÅ¡pirktos (likutinės) vertės be PVM ir turto pardavimo kainos be PVM skirtumas) buvo patirtas dėl objektyvių priežasčių ir kad pareiÅ¡kėja dėjo visas pastangas tam nuostoliui sumažinti. Nesant tokių įrodymų darytina vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja tyčia ar dėl neatsargumo (aplaidumo, neveikimo ar pan.) nesiėmė jokių priemonių nuostoliams sumažinti, kuo visiÅ¡kai prisiėmė tokių nuostolių atsiradimo rizikÄ , o tai yra akivaizdus pagrindas atleisti skolininkę BUAB „Omegatrans“ nuo civilinės atsakomybės atlyginti pareiÅ¡kėjos tokiu bÅ«du patirtus nuostolius, o kartu ir pagrindas teismui atsisakyti tvirtinti pareiÅ¡kėjos 2.726.151,75 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ atsakovės bankroto byloje CK 6.253 str. 1 d., 2 d., 6.259 str. 2 d. nuostatų pagrindu.

Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos vartojama nuostolio samprata, jo apskaičiavimo formulė – turto neišpirktos (likutinės) vertės be PVM ir turto pardavimo kainos be PVM skirtumas yra ydinga, nes neatitinka CK 6.249 str. 1 dalyje pateiktų nei tiesioginių, nei netiesioginių nuostolių įstatyminės sampratos. Būtina tiksliai kvalifikuoti, kokios rūšies nuostolius kreditorius reikalauja atlyginti, nes tai lemia kokius įrodymus kreditorius privalo pateikti. Artimiausia pareiškėjos vartojamai nuostolio sampratai galėtų būti netiesioginių nuostolių samprata (negautos pajamos), o tai yra ne kas kita kaip negautas pelnas.

Kokios dalies planuoto gauti pelno iÅ¡ nutrÅ«kusių prieÅ¡ terminÄ lizingo sutarčių negavo UAB „Swedbank lizingas“, pareiÅ¡kėja net neįrodinėja, todėl savo reikalavimo neįrodė. Dalyje dėl 225.177,92 Lt dydžio finansinio reikalavimo dėl nesumokėtų mokėjimų, kurie detalizuoti 2011-01-12 pažymoje, kreditorius G. T. negali motyvuotai pasisakyti, nes negali palyginti atsakovės buhalterinės apskaitos duomenų su 2011-01-12 pažymoje pateikta informacija. Ar pagrįstas Å¡is pareiÅ¡kėjos finansinis reikalavimas gali pasakyti tik atsakovės bankroto administratorius.

Tačiau kartu pabrėžtina, kad vien tik pareiÅ¡kėjos 2011-01-12 pažyma neįrodo 225.177,92 Lt dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo, todėl privalo bÅ«ti teismo atsisakyta tvirtinti.             Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti. Kreditoriaus nuomone, teismui nepatvirtinus pirminio pareiÅ¡kėjos finansinio reikalavimo, pateikto 2010-05-27, nėra pagrindo teigti apskritai buvus pareiÅ¡kėjos finansiniam reikalavimui atsakovės bankroto byloje, kurį bÅ«tų galima tikslinti, todėl pareiÅ¡kėjos finansinis reikalavimas, pateiktas 2010-05-27, ir reikalavimas, pateiktas 2011-02-21, yra du atskiri reikalavimai, kurių pastarasis pateiktas praleidus teismo ir atitinkamai Ä®BÄ® nustatytÄ terminÄ ir jo atnaujinti pareiÅ¡kėja teismo neprašė.

PareiÅ¡kėja turtÄ pradėjo pardavinėti dar 2010 m. balandžio mėn. (parduota 2 vnt. turto), pardavinėjo 2010 m. gegužės mėn. (parduota 2 vnt.), birželio mėn. (parduota 14 vnt.), rugsėjo mėn. (parduota 2 vnt.) ir galiausiai baigė parduoti 2010-10-01 (parduota 4 vnt.). Tai reiÅ¡kia, kad jau 2010 m. spalio mėn. pareiÅ¡kėja žinojo / turėjo žinoti galutinį „nuostolio“ dydį ir jau 2010 m. spalio mėn. privalėjo pareikÅ¡ti galutinį reikalavimÄ dėl nuostolių, tačiau tai padarė tik 2011-02-21.

Tuo pareiÅ¡kėja akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, o jos delsimas pateikti finansinį reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo buvo neparemtas jokiomis svarbiomis priežastimis, todėl jam atnaujinti nėra pagrindų. PareiÅ¡kėjos UAB ,,Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas tvirtintinas.Tvirtintino 2.951.329,67 Lt finansinio reikalavimo didžiausiÄ dalį sudaro 2.726.151,75 Lt pareiÅ¡kėjos patirti nuostoliai pardavus atsakovės lizingu įsigytÄ turtÄ (turto neiÅ¡pirktos (likutinės) vertės be PVM ir turto pardavimo kainos be PVM skirtumas, kurį padengus pareiÅ¡kėja bÅ«tų grÄ Å¾inama į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu atsakovė bÅ«tų sumokėjusi visas turto iÅ¡pirkimo įmokas pagal lizingo sutartis).

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjos patirtÄ 2.726.151,75 Lt nuostolį pagrindžia finansinio reikalavimo patikslinimas (t. 2, b. l. 5-6); lizingo sutarys (11.2.3 p.), pagal kurių įmokų grafikus galima identifikuoti kiekvieno turto atskirai neiÅ¡pirktas (likutines) vertes, o taip pat turto pardavimo tretiesiems asmenims PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir lizingo sutartys, kuriuose nurodoma turto pardavimo kaina. Be to, pareiÅ¡kėjos su 2011-10-04 praÅ¡ymu (3 t. b. l. 115) pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (3 t., b. l. 116-200a) patvirtina, jog iÅ¡ atsakovės pagal lizingo sutartis Nr.LT065686, LT065687, LT066365, LT066366, LT079651, LT07063, LT073777, LT LT073778, LT073295, LT073296 naudotas turtas buvo parduotas vieÅ¡o savanoriÅ¡ko aukciono bÅ«du, t. y. už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ .

Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai bei teisme apklausto liudytojo V. B. parodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėja ėmėsi visų protingų priemonių parduoti perimtÄ iÅ¡ atsakovės turtÄ kaip įmanoma brangiau. Teismo nuomone, kreditorius G. T., teigdamas, jog pareiÅ¡kėja turėjo galimybes iÅ¡ atsakovės atsiimtÄ turtÄ parduoti brangiau, Å¡ios aplinkybės neginčijamais įrodymais nepagrindė. Tai, kad iÅ¡ atsakovės perimta technika buvo parduota kai kuriais atvejais tik už 9 proc. jo likutinės vertės, teismo nuomone, nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja turėjo realias galimybes Å¡iÄ technikÄ parduoti brangiau.

Nustatyta, jog technikÄ pardavinėjo ne pati pareiÅ¡kėja, o ji buvo pradžioj maždaug pusmetį pardavinėjama didesne kaina per partnerius UAB ,,GNG servisas“ Marijampolėj, o vėliau, technikos Lietuvoj nenupirkus, buvo atiduota į aukcionus ir buvo parduota per tarptautines prekybines įmones. Akivaizdu, kad Å¡ie pardavėjai, gaudami už pardavimus komisinius mokesčius, buvo suinteresuoti prekes parduoti kaip įmanoma didesne kaina. Be to, informacija apie pardavimus buvo skelbiama ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje žinomuose internetiniuose portaluose, buvo visiÅ¡kai prieinama rinkai, tame tarpe ir atsakovės akcininkams ir kreditoriams (tokiems kaip G.

T.), turėjusiems visas galimybes pasiÅ«lyti parduodamÄ technikÄ (jų teigimu, itin aukÅ¡tos kokybės) pažįstamiems asmenims pačioj pardavimo pradžioj, nerizikuojant, kad tÄ technikÄ ,,nerealiai mažomis kainomis“ nenupirks kiti. G. T. atstovo teigimu teismo posėdyje, pareiÅ¡kėja neteisingai skaičiuoja nuostolių sumÄ 2.726.151,75 Lt, nes tik 1.846.446,90 Lt suma (gauta iÅ¡ likutinės vertės 3.261.372,04 Lt atėmus transporto priemonių vidutinę rinkos vertę 1.795.790,90 Lt) galėtų bÅ«ti vertinama kaip nuostolių suma, atsiradusi dėl objektyvių priežasčių.

Teismo nuomone, kreditoriaus G. T. pateiktos vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pagal EMPREKIS duomenis (3 t., b. l. 51-93) neimtinos už pagrindÄ pareiÅ¡kėjos patirtiems konkretaus dydžio nuostoliams suskaičiuoti, atsižvelgiant į tai, vidutinės kainos, paskaičiuotos bendrai 1982 - 2010 metų gamybos transporto priemonėms, niekaip negali atspindėti vidutinių verčių realių konkrečių 2004 - 2008 m. gamybos transporto priemonių, kurios Å¡iuo atveju nebuvo vertinamos. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėja neturėjo įstatyme įtvirtintos pareigos perimtas iÅ¡ atsakovės transporto priemones realizuoti už ne mažesnes nei vidutinės tam tikros rÅ«Å¡ies transporto priemonių kainas.

Be to, teismo nuomone, kaip svarbi vertintina ir liudininko V. B. nurodyta aplinkybė, kad 2010 m. pareiÅ¡kėja, kaip lizingo bendrovė, iÅ¡ nemokių skolininkų buvo perimusi didelį kiekį transporto priemonių, dėl ko buvo itin iÅ¡augusi pasiÅ«la, atitinkamai taip pat sÄ lygojusi pardavimo kainų sumažėjimÄ .LikusiÄ tvirtintino finansinio reikalavimo dalį sudaro 193.185,56 Lt įsiskolinimas pagal iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokėtas sÄ skaitas (sudaro bendra atsakovės einamojo mėnesio sÄ skaitų pagal lizingo sutarčių grafikus suma) bei 31.992,36 Lt įsiskolinimas pagal įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. 081611 mokėjimo grafikÄ (t. 2, b. l. 109-112; 151-153).

Kadangi teismo posėdyje kreditoriaus G. T. atstovas nebeprieštaravo, kad ši finansinio reikalavimo dalis būtų patvirtinta, teismas šias finansinio reikalavimo sumas patvirtina, plačiau dėl jų nebepasisakydamas.Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikštiLAT 2009-07-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009 yra pažymėjęs, kad ĮBĮ normose nenustatyta draudimo tikslinti kreditorių reikalavimus po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto priėmimo.

Pagal Ä®BÄ® 26 str. 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 5 p. nustatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti nėra naikinamasis (Lietuvos apeliacinio teismo 2002-02-18 nutartis c. b. Nr. 2A-96/2002, 2005-07-14 nutartis c. b. Nr. 2-350/2005, 2006-02-23 nutartis c. b.

Nr. 2-111/2006, 2006-07-20 nutartis c. b. Nr. 2-394/2006, 2006-12-07 nutartis c. b. Nr. 2-655/2006). LAT aiÅ¡kindamas Ä®BÄ® 26 str. yra pasisakęs, jog nurodyta norma taikytina ir kreditorių reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos. Kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, gali bÅ«ti reiÅ¡kiami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. Teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiÅ¡kimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra tada, kai pripažįstama, kad jie paduoti dėl svarbių priežasčių praleidus Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 5 p. nustatytÄ terminÄ ir teismas nepriėmęs nutarties nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (LAT 2007-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007).

Kadangi kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, gali bÅ«ti reiÅ¡kiami iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, todėl iki to laiko jie taip pat gali bÅ«ti ir tikslinami. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, pagal Ä®BÄ® 26 str. 1 d. gali bÅ«ti tvirtinami teismo nutartimi, kuria teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė jÄ likviduoti, ar po to atskirai priimta nutartimi dėl kreditoriaus reikalavimo ar patikslinto reikalavimo.

Taigi pagal Ä®BÄ® nuostatas bei LAT ir kitų teismų praktikÄ yra galimas praÅ¡ymo teismui dėl kreditorinių reikalavimų dydžio patikslinimo teikimas teismui jau priėmus nutartį dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Teismas sutinka su kreditoriaus G. T. nuomone, jog Å¡iuo atveju patikslintas finansinis reikalavimas buvo pateiktas praleidus teismo nustatytÄ terminÄ finansiniams reikalavimas pateikti. Tačiau, teismo nuomone, Å¡ioje byloje nesant pateiktų įrodymų, kad pareiÅ¡kėja piktnaudžiavo savo teise, teismas laiko šį terminÄ esant praleistÄ dėl svarbių priežasčių, atsižvelgiant į tai, jog Å¡iuo atveju kreditorė patikslino savo reikalavimÄ atsakovės bankroto byloje tik po nutarties dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone dėl to, jog tik 2010 m. spalio mėn. buvo parduotas paskutinis iÅ¡ atsakovės atsiimtas turtas (turto pardavimÄ patvirtinantys dokumentai buvo pateikti kartu su 2011-02-21 reikalavimo patikslinimu).

Kadangi tuo metu, kai buvo nutrauktos lizingo sutartys ir grÄ Å¾intas turtas, nebuvo aiÅ¡ku, kokius realius (galutinius) nuostolius kreditorė patirs, todėl Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai teisė reikalauti konkretaus dydžio nuostolių ir skolininkės prievolė tuos nuostolius atlyginti atsirado jau po lizingo sutarčių nutraukimo. Vykusios derybos dėl lizingo sutarčių objektų pardavimo, taip pat jų pardavimo (realizavimo) procesas (kai buvo įvertintas realus (galutinis) patirto nuostolio dydis), teismo nuomone, laikytini svarbia priežastimi, dėl ko buvo uždelstas kreditorinio reikalavimo patikslinimas.

Kadangi galutiniai (realÅ«s) kreditorės patirti nuostoliai paaiÅ¡kėjo tik atsiradus turto pirkėjams ir sudarius turto pirkimo–pardavimo sandorius, tai yra pardavus turtÄ , tai minėtų faktinių aplinkybių susiklostymas ir lėmė vėlesnį kreditorinio reikalavimo patikslinimo pateikimÄ . Be to, prasidėjus ekonominei krizei, ženkliai padaugėjo nemokių kreditorės klientų skaičius, todėl nebuvo galimybių visų klausimų iÅ¡spęsti greitai, visiems įrodymams surinkti, reikalingų dokumentų kopijoms gauti, kreditorinio reikalavimo patikslinimui paruoÅ¡ti reikėjo laiko.

Taigi akivaizdu, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstÄ pagrindÄ pripažinti uždelstÄ patikslinto kreditorinio reikalavimo priežastį svarbia, kas sudaro teisinį pagrindÄ priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ patikslinti finansinį reikalavimÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja praÅ¡ymu atnaujintinas terminas patikslintam kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti, nes tik paaiÅ¡kėjus ir įvertinus nuostolius (po turto pardavimo) kreditorė turėjo galimybę tiksliai įvertinti ir apskaičiuoti patirtÄ Å¾alÄ .

Teismas, vadovaudamasis Ä®BÄ® 26 str. 1, 4 d., CPK 290-292 str., n u t a r i a : atnaujinti terminÄ finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti UAB ,,Swedbank lizingas“ 2.951.329,67 Lt finansinį reikalavimÄ atsakovei BUAB ,,Omegatrans“, kurį sudaro:2.726.151,75 Lt patirti nuostoliai pardavus atsakovės lizingu įsigytÄ turtÄ ;193.185,56 Lt įsiskolinimas pagal iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokėtas sÄ skaitas;31.992,36 Lt įsiskolinimas pagal įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. 081611 mokėjimo grafikÄ .Dėl Å¡ios nutarties per 7 d. nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

             Teisėja                                                                                                                     Jolita Cirulienė