8b2d2e1a-2ec1-4cfd-8577-06ed7b2855fc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2421-171/2011(Proceso Nr. 3-61-3-00659-2011-7)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui O. B., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovei Miglei Einorytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas O. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) ir patikslintu skundu (b. l. 13), kuriuose praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės atlyginti 50 000 Lt neturtinę žalÄ . Nurodo, kad nuo 2009-12-23 atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, kuriuose visÄ parÄ bÅ«na uždarytas 3 x 6 m ploto kameroje, kuri pritaikyta atlikti bausmę 5 nuteistiesiems. PaaiÅ¡kino, kad jam buvo blogai su sveikata (plaučiais) – buvo sunku kvėpuoti, ir jis prašė Vilniaus pataisos namų administracijos, kad perkeltų jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų, tačiau į praÅ¡ymÄ nebuvo atsižvelgta.

Teigia, kad rašė skundÄ Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir gavus jo atsakymÄ problema laikinai iÅ¡sisprendė – jis buvo perkeltas į kitÄ kemerÄ , kurioje nebuvo rÅ«kančiųjų, tačiau po savaitės kameroje vėl buvo apgyvendinti rÅ«kantys nuteistieji. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2010-05-26 iki 2011-04-06 teko gyventi nuolat prirÅ«kytoje kameroje.Teigia, kad Vilniaus pataisos namai, ignoravę jo praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų, pažeidė teisės aktų reikalavimus, kurie numato, kad gyvenamosiose patalpose neturi bÅ«ti rÅ«koma.

Teigia, kad pareigÅ«nai pažeidė Konstitucijos 21 str., kadangi jį kankino ir žalojo bei žiauriai elgėsi. Dėl tokių veiksmų teigia iÅ¡gyvenęs fizinį skausmÄ , pablogėjo sveikata (į medikus nuo 2009-12-23 kreipėsi daugiau nei deÅ¡imt kartų), juto emocinę depresijÄ , dvasinį sukrėtimÄ bei nepatogumus. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 50 000 Lt.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nuo 2009-12-23 atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose.

PaaiÅ¡kino, kad jis nerÅ«ko, o kiti su juo vienoje kameroje kalėję nuteistieji rÅ«kė. Nurodė, kad dėl to, jog jiems nebÅ«davo galimybės rÅ«kyti tam skirtose vietose, jie rÅ«kydavo kameroje, dėl to pareiÅ¡kėjui buvo blogai su sveikata, dažnai trÅ«ko oro, jautė dusulį.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad raÅ¡tu kreipėsi į administracijÄ 2010 m. sausio mėn. pradžioje, kad jį laikytų atskirai nuo rÅ«kančiųjų, tačiau jo neperkėlė, taigi jis 2010 m. balandžio mėn. su praÅ¡ymu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ , kuris praÅ¡ymÄ persiuntė svarstyti Pataisos namų direktoriui.

Teigia, kad jį perkėlė į dvyliktÄ kamerÄ , kurioje gyveno vienas apie savaitę, po to kameroje apgyvendino R. G., su kuriuo sėdėjo nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2011 m. vasario mėn. ir kuris rÅ«kė. Kameroje taip pat apgyvendintas S. S., kuris irgi buvo rÅ«kantis. Mano, kad tokios sÄ lygos, kai maža patalpa visÄ laikÄ skendi dÅ«muose, yra pavojingos sveikatai, kamerose nėra normalios ventiliacijos. Nurodė, kad naktį negalėdavo miegoti, jausdavo dusulį, jautė fizinį skausmÄ , atsirado depresija.

Nuo vaikystės turėjo problemų dėl bronchų, todėl visÄ laikÄ jaučia oro trÅ«kumÄ . Kadangi negali pailsėti nei dienÄ , nei naktį, prasidėjo depresija. Kvėpavimas lydimas garsų, sunku įkvėpti, iÅ¡kvėpia lengvai, jaučia karkalus, skrepliuojasi kiekvienÄ dienÄ , kosulys pasitaiko, bet ne kasdien. PaaiÅ¡kino, kad A. Č. ir J. Å . kameroje buvo apgyvendinti Å¡ių metų vasario mėn. pab., o R. G. buvo perkeltas į kitas patalpas. J. Å . kameroje buvo iki kovo pab., o A. Č. kameroje su juo gyvena iki Å¡iol, tačiau nuo balandžio mėn. jį įkalbėjo mesti rÅ«kyti ir dabar neberÅ«ko.

Nuo balandžio 26 d. į kamerÄ patalpino S. S., tačiau prieÅ¡ porÄ dienų jis rÅ«kyti metė. Kameros ilgis 3 m, o plotis 6 m, tokioje patalpoje dÅ«mai tikrai jaučiasi. Tuo metu, kai kameroje sėdėjo su R. G., kartu buvo apgyvendinti ir rÅ«kantys A. M. bei A. B., bet jie po mėnesio išėjo į laisvę (b. l. 74–78).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 24–25) nurodė, kad galiojantys bausmių vykdymÄ reglamentuojantys teisės aktai nenustato nuteistiesiems ir kalinamiesiems draudimo rÅ«kyti laisvės atėmimo vietose, taip pat neįtvirtina izoliuoto rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų laikymo.

Teigia, kad pataisos namų administracija neturėjo pareigos laikyti pareiÅ¡kėjÄ atskirai nuo rÅ«kančiųjų. Mano, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo nustatyti administracijos neteisėto veikimo ar neveikimo – vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų.Pažymėjo, kad Vilniaus pataisos namai veikė tinkamai, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, ir pareiÅ¡kėjui nepadarė jokios žalos.Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad pagrindinė problema yra kamerų trÅ«kumas. Nurodė, kad dėl to, jog dauguma nuteistųjų yra rÅ«kantys, neturi galimybės nerÅ«kančiųjų perkelti į kitas kameras. PaaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai nuteistieji atlieka bausmes drausmės grupės sÄ lygomis, jie sėdi užrakintose kamerose ir rÅ«kantys asmenys neturi galimybės vaikščioti į rÅ«kymui skirtas patalpas. Pataisos įstaigos administracija negali asmenims uždrausti rÅ«kyti, kadangi bÅ«tų pažeista nuteistųjų apsisprendimo teisė rÅ«kyti.

Atstovė pripažino, kad pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas kameroje su rÅ«kančiais asmenimis. Teigė, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso reikalavimus nereikia atskirti rÅ«kančiųjų nuo nerÅ«kančiųjų, todėl tam prioritetas nėra teikiamas, o apgyvendinant kamerose labiau žiÅ«rima į bausmės rÅ«Å¡is (b. l. 74–78).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Remdamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2009-12-23 atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovė neneigė pareiÅ¡kėjo nurodyto fakto, kad kamerose, kuriose jis buvo kalinamas nuo 2009-12-23, buvo rÅ«kančių nuteistųjų, tačiau nurodė, kad nebuvo galimybės perkelti pareiÅ¡kėjo į kamerÄ , kurioje nėra rÅ«kančiųjų, be to, pareiga atskirti rÅ«kančius kalinius nuo nerÅ«kančių nėra numatyta teisės aktuose (b. l. 24–25, 74–78).FaktÄ , kad pareiÅ¡kėjas kalėjo tose pačiose kamerose su rÅ«kančiais asmenimis, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai (b. l. 74–78).Apklaustas kaip liudytojas R.

G. parodė, kad su pareiÅ¡kėju vienoje kameroje bausmę atliko nuo 2010 m. pavasario iki 2011 m. pavasario. Nurodė, kad yra rÅ«kantis ir per dienÄ surÅ«ko apie 10 cigarečių, kartais daugiau, kartais mažiau. Teigė, kad O. B. nerÅ«kantis. Kameroje yra kambariukas, kuriame galima rÅ«kyti, jo durys užsidaro, yra ventiliacija, todėl tam, kad netrukdytų nerÅ«kantiems, dažniausiai rÅ«kydavo kambariuke, kurio paskirtis – tualetas. Liudytojas R. G. paaiÅ¡kino, kad O. B. nesiskųsdavo, tačiau jis pats suprato, kad yra blogai, kai kameroje rÅ«koma.

Liudytojas A. Č. teismo posėdyje parodė, kad su pareiÅ¡kėju kartu vienoje kameroje bausmę atlieka nuo Å¡ių metų vasario mėn. pabaigos iki Å¡iol. PaaiÅ¡kino, kad dabar nerÅ«ko, metė rÅ«kyti nuo balandžio mėnesio vidurio. Kameros ilgis apie 3 m, o plotis apie 6 m. RÅ«kydavo ir kameroje, ir tualete, tačiau beveik nebÅ«davo skirtumo, kur rÅ«kyti, kadangi iÅ¡ tualeto dÅ«mai patenka ir į kamerÄ . Nurodė, kad dabar kameroje sėdi rÅ«kantis žmogus, jį perkėlė maždaug prieÅ¡ mėnesį, jis rÅ«ko iki Å¡iol, dÅ«mų kvapas jaučiasi.

Priklausomai nuo finansinės padėties anksčiau per dienÄ cigarečių surÅ«kydavo apie pakelį.Teismo posėdyje liudytojas J. Å . parodė, kad su pareiÅ¡kėju bausmę atliko nuo Å¡ių metų vasario mėn. apie 2 mėnesius. PaaiÅ¡kino, kad yra rÅ«kantis, rÅ«kydavo ir kameroje, ir tualete. Nurodė, kad tuo metu, kai rÅ«koma tualete, dÅ«mai patenka ir į kamerÄ . Per dienÄ surÅ«kydavo apie pakelį cigarečių. PareiÅ¡kėjas skundėsi ir prašė perkelti į kitÄ kamerÄ , bet administracija nekreipė dėmesio.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas aiÅ¡kus draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Akivaizdu, kad įstatymų reikalavimų privalo laikytis visi asmenys, todėl kardomojo kalinimo vietų administracija, neužtikrinusi tokių pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygų, kad jis nebÅ«tų priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, pažeidė Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus bei pareiÅ¡kėjo teises. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2010-04-11), kurios 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad ne tik Tabako kontrolės įstatymas, bet ir specialÅ«s kardomojo kalinimo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai numato draudimÄ rÅ«kyti gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Teismas, sistemiÅ¡kai įvertinęs minėtas teisės aktų nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ jose numatyto draudimo rÅ«kyti gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose Vilniaus pataisos namų administracijai yra pareiga pasirÅ«pinti Å¡io draudimo įgyvendinimu. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju Vilniaus pataisos namų administracija nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, taigi pažeidė teisės aktų nuostatas.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų administracija, laikydama pareiÅ¡kėjÄ su gyvenamosiose patalpose rÅ«kančiais asmenimis, pažeidė teisės aktų, t. y. Tabako kontrolės įstatymo bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojančios nuo 2010-04-11), reikalavimus.CK 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei, inter alia, ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsirasti būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Nesant vieno iÅ¡ jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.Apibendrinus šį teisinį reglamentavimÄ ir faktines bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeidžiama pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje nebÅ«tų rÅ«kančių asmenų ir jis nebÅ«tų priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais.Teismo posėdyje apklaustas specialistas E. D. paaiÅ¡kino, kad, pagal pareiÅ¡kėjo nurodytus simptomus ir susiklosčiusiÄ praktikÄ , rÅ«kymas turėjo įtakos jo sveikatai.

Nurodė, kad kvėpavimo takų ligos požymiai akivaizdÅ«s: dusulys, kosulys, skrepliavimasis. „Eufilinas“ dažniausiai skiriamas tada, kai yra bronchų spazmos. IÅ¡ kartu vienoje kameroje sėdėjusių asmenų surÅ«kytų cigarečių skaičiaus padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pasyviai surÅ«kydavo iki 6 cigarečių per dienÄ . Pasyvus rÅ«kymas nėra tiesioginė mirties priežastis, tačiau jis patrumpina gyvenimÄ apie 10–15 m. RÅ«kant po vienÄ pakelį cigarečių per dienÄ organizmas pasensta 20 metų greičiau.

Esant jautriai kvėpavimo sistemai, pasyvus rÅ«kymas gali sukelti pareiÅ¡kėjo nurodytus simptomus. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų medicininių pažymėjimų (b. l. 68, 69) matyti, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose 3 kartus diagnozuotas Å«minis bronchitas, skirtas gydymas. Nuo atvykimo į Vilniaus pataisos namus 2009-12-18 iki 2011-03-30 jam 7 kartus skirtas vaistas „Eufilin“.Teismas, remdamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir specialisto paaiÅ¡kinimu, konstatuoja, kad kalint su rÅ«kančiais asmenimis buvo daroma žala pareiÅ¡kėjo sveikatai.Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (adm. bylos Nr. A143 – 1966/2008, Nr. A502-913/2011, Nr. A-438-121/2009, Nr. A502-734/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra sÄ lygos nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeista konstitucinė pareiÅ¡kėjo teisė į orumÄ (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Netinkamomis, o taip pat neteisėtomis valstybės institucijos (Vilniaus pataisos namų, nepriklausomai nuo jų kaltės) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumÄ , neabejotinai buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad Å¡i žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumÄ , bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu Lietuvos Respublikos piliečiu.Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę (kamerose, kuriose buvo rÅ«koma, pareiÅ¡kėjas kalinamas nuo 2009-12-23 iki Å¡iol (su neilga – savaitės, pertrauka)) bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga 800 Lt), teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A502-913/2011, A-502-734/2009, A-756-122/2010, A-502-1774/2011) ir pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį vertina 2 500 Lt.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo O. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui O. B. priteisti 2 500 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų) neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                        Irena Paulauskienė              Â