2024-04-03 Nr. AB-5584-3-61-3-03893-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-449-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03893-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. N. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 26 sprendimą Nr. (10.12E)VPE_ SP1E-66187 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo našlaičių pensiją V. N.“ (toliau – ir Sprendimas) kaip nepagrįstą; panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV 2021 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-7051 kaip nepagrįstą; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. gegužės mėn. kreipėsi į atsakovą, 2021 m. rugsėjo mėn. – į trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl našlaičių pensijos skyrimo (duomenys neskelbtini) mirus tėčiui B. U., tačiau gavo atsakymą, kad skirti našlaičių pensiją nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja paaiškino, kad turi įgimtas ligas – (duomenys neskelbtini). VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. liepos 26 sprendimu Nr.(10.12E)VPE_ SP1E-66187, nusprendė neskirti aptariamos pensijos, nes pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Kadangi neįgalumas pirmą kartą nustatytas 2009 m. spalio 15 d., kai jai sukako 49 metai, nedarbinga buvo pripažinta vėliau nei sukakus 26 metams, atsakovas skirti našlaičių pensiją nenustatė teisinio pagrindo. Šį atsakovo Sprendimą 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja apskundė trečiajam suinteresuotam asmeniui VSDFV. Pareiškėja teigė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. spalio 4 d. rašte Nr. (18.2E) I-7051 nurodė panašius motyvus kaip atsakovas Sprendime, nevertino esančių ir pateiktų dokumentų, kurie akivaizdžiai patvirtino, kad ji gimė neįgali, todėl sprendimus laikė nepagrįstais ir neteisėtais.

3. Pareiškėja nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) atitinka „neįgalaus vaiko statusą“, įgimtą neįgalumą. Tai patvirtino faktas, kad institucija, kuri buvo įgaliota nustatyti asmenų neįgalumą, dviem atvejais jai konstatavo įgimtą neįgalumą. Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. birželio 11 d. raštas Nr. R-3365, pareiškėjos nuomone, tik patvirtino jos įgimtą neįgalumą. Tarnyba nustatė pareiškėjos paskutinio negalios vertinimo metu nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. birželio 23 d. 35 proc. darbingumo lygį ir konstatavo (duomenys neskelbtini). Pagrindinės diagnozės (duomenys neskelbtini). Tarnybos dokumentai, pareiškėjos nuomone, patvirtino jog ji gimė ir yra neįgali nuo gimimo. Nedarbinga ar iš dalies darbinga buvo pripažinta nuo vaikystės, o invalidumo priežastis – invalidumas nuo vaikystės, nes turi įgimtą negalią ir tai nustatė Tarnyba.

4. Pareiškėjos nuomone, nepriklausomai nuo to, kiek metų jai buvo sukakę, kai pirmą kartą buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas), ar kai ji pirmą kartą buvo pripažinta tik iš dalies darbinga, turėjo būti paskirta našlaičių pensija, nes ji yra ir buvo neįgali nuo gimimo. Tai pažymėta jai išduotuose invalidumo pažymėjimuose bei Darbingumo lygio pažymoje. Našlaičių pensija už mirusį tėvą, pareiškėjos manymu, priklausė pagal iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusio Pensijų įstatymo redakcijos 35 straipsnį.

5. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2021 m. birželio 11 d. pateikė prašymą skirti socialinio draudimo našlaičių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį tėvą. Paaiškino, kad pagal Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatą teisė gauti našlaičių pensiją vyresniems nei 18 metų mirusiojo vaikams siejama su dviem sąlygomis: asmuo turi būti pripažintas invalidu (neįgaliu, nedarbingu ar iš dalies darbingu) ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jam sukanka 26 metai; asmuo nuo 26 metų sukakties iki tėvo ar motinos mirties visą laiką turi būti nedarbingas ar iš dalies darbingas (invalidas).

7. Atsakovas pažymėjo, kad remiantis Tarnybos duomenimis, pirmą kartą darbingumo lygis pareiškėjai buvo nustatytas 2009 m. spalio 15 d., kai jai sukako 49 metai. Pensijų įstatymas nekonkretizavo mirusiojo vaikų neįgalumo (invalidumo) priežasčių, todėl pareiškėjos teiginys, kad ji gimė neįgali neturėjo jokios teisinės reikšmės siekiant įgyti teisę į našlaičių pensiją. Remdamasis Pensijų įstatymo nuostatomis, atsakovas atsisakė pareiškėjai skirti našlaičių pensiją už mirusį tėvą, manė, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti sprendimą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

9. VSDFV nurodė, jog skundžiamas ir prašomas panaikinti VSDFV 2021 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-7051 priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 13 d. skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad 2021 m. spalio 4 d. sprendimu pagrįstai konstatavo, jog vadovaudamasis Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai našlaičių pensiją.

10. VSDFV pabrėžė, jog pareiškėjos skunde akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėja „gimė su negalia“, nesudarė pagrindo jai paskirti našlaičių pensiją. Pažymėjo, kad teisės gauti našlaičių pensiją pripažinimui svarbu ne tik asmens susirgimas ar asmens susirgimo momentas, bet ir jo pripažinimo invalidu (neįgaliu, nedarbingu ar iš dalies darbingu) momentas. VSDFV akcentavo, kad pareiškėjos pateiktas teismui Tarnybos 2021 m. birželio 11 d. raštas Nr. R-3365 tik patvirtino faktą, kad dėl tam tikrų įgimtų ar įgytų ligų jai paskutinio negalios vertinimo metu nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. birželio 23 d. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Kompetentinga įstaiga pirmą kartą nustatė invalidumą (darbingumo lygį) 2009 m. spalio 15 d., t. y. invalide ji pripažinta būdama 49 metų. VSDFV nurodė, jog pareiškėjos teiginys, kad Tarnybos aptariamas raštas įrodo, jog invalidu ji pripažinta nuo gimimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad šioje byloje skundžiamas ir prašomas panaikinti VSDFV 2021 m. vasario 12 d. sprendimas nėra sprendimas, tiesiogiai sukeliantis pareiškėjai teises ar pareigas, nes jis priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 13 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 26 d. sprendimo neskirti pareiškėjai našlaičių pensijos. Aiškino, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjos V. N. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad:

13.1. Prie bylos pridėtas B. U. mirties liudijimo Nr. 810445 kopija patvirtino, jog pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini).

13.2. Tarnybos Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0447304 patvirtino, jog pirminiu darbingumo lygio vertinimu nustatytas 40 proc. darbingumo lygis nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2011 m. spalio 14 d. Iš Tarnybos Darbingumo lygio pažymos Nr. DL-Nr. 3253 paaiškėjo, jog pakartotiniu darbingumo lygio vertinimu pareiškėjai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. birželio 23 d.

13.3. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2021 m. birželio 11 d. rašte Nr. R-3365 pareiškėjai į jos 2021 m. birželio 1 d. prašymą atsakė, jog paskutinio vertinimo metu jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. birželio 23 d.

13.4. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (10.4E) DV_S-43565, atsakydamas į pareiškėjos 2021 m. gegužės 10 d. prašymą, informavo, kokie teisės aktai reglamentuoja socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimą. Nurodė, jog pareiškėja teisės į našlaičių pensiją už 2015 m. mirusį tėvą neturi.

13.5. Atsakovas 2021 m. liepos 26 d. Sprendimu nusprendė neskirti pareiškėjai našlaičių pensijos. Nurodė, jog ji neatitinka Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Neįgalumas V. N. pirmą kartą nustatytas 2009 m. spalio 15 d., kai buvo sulaukusi 49 metų. Nedarbinga pirmą kartą pripažinta vėliau, nei jai sukako 26 metai. Akivaizdu, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją laikyti atitinkančia Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, kad teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo nedarbingais ar iš dalies darbingais (invalidais) dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).

13.6. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 13 d. VSDFV pateikė prašymą skirti našlaičių pensiją dėl įgimtų ligų. Nurodė neturinti žinių, kodėl jos tėvai nesikreipė dėl neįgalumo nustatymo, nes gimė su (duomenys neskelbtini).

13.7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV 2021 m. spalio 4 d. sprendime Nr. (18.2E) I-7051 konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti našlaičių pensiją pareiškėjai, todėl jos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Akcentavo, jog nei VSDFV, nei teritoriniams skyriams nesuteikta teisė skirti ir mokėti išmokas kita, nei nustatyta teisės aktuose, tvarka.

14. Teismas apžvelgė Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nustatė, kad pareiškėja nesikreipė anksčiau, t. y. būdama 18, 24 ar iki 26 metų amžiaus dėl pripažinimo nedarbinga, ir tokio delsimo nepaaiškino. Našlaičių pensija už mirusį tėvą, pareiškėjos manymu, priklausė pagal iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusio Pensijų įstatymo redakcijos 35 straipsnį. Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija ir akcentavo, kad šio ginčo atveju taikytina Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis. Be to, dėl šio straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pasisakė 2010 m. gruodžio 14 d. nutarime byloje Nr. 08/2008-23/2009. Taigi, teismo vertinimu, nors pareiškėjos tėvas mirė 2015 m., tačiau į atsakovą ji kreipėsi tik 2021 m. Skunde patvirtino, kad pirmą kartą neįgalumas nustatytas tik sulaukus 49 metų amžiaus 2009 m. spalio 15 d. Šis faktas patvirtino, jog pareiškėja, jos prašymo skirti našlaičių pensiją už mirusį tėvą padavimo metu, neatitiko imperatyvių Pensijų įstatymo nuostatų, todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog našlaičių pensijos jai paskirti neturėjo pagrindo. Teismas akcentavo, jog besikreipiantis į VSDFV asmuo tam, kad įstatymu įtvirtinta tvarka būtų paskirta našlaičių pensija, turi atitikti prašymo padavimo metu Pensijų įstatymo galiojančios redakcijos nustatytus reikalavimus. Todėl pareiškėjos argumentai, kad jai turėjo būti taikoma iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusio Pensijų įstatymo redakcijos 35 straipsnio norma, neturėjo teisinio pagrindo.

15. Įvertinęs skundžiamų sprendimų motyvus teismas pripažino, kad pareiškėjos skundo argumentai nesudarė pagrindo konstatuoti, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, nes teisingai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes. Dėl to pareiškėjos skundas teismo laikytas nepagrįstu ir atmestas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Teismas sprendė, kad netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnį.

III. 16. Pareiškėja V. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir skunde nurodytas aplinkybes bei teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas be motyvų ir nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

17.1. Pareiškėjai pripažintas įgimtas neįgalumas (duomenys neskelbtini), t. y. ji jau gimė neįgali. Taigi, faktiškai konstatuotinas faktas, kad pareiškėja pirmą kartą buvo pripažinta neįgaliąja (duomenys neskelbtini) jai gimus ir Neįgalumo ir darbingumo tarnybos dokumentuose yra užfiksuotas pareiškėjos neįgalumas nuo vaikystės, t. y. nuo gimimo. Todėl, teigtina, kad nepriklausomai nuo to, kiek metų buvo sukakę pareiškėjai, kai jai pirmą kartą buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas), ar kai ji pirmą kartą buvo pripažinta tik iš dalies darbinga, pareiškėjai turi būti paskirta našlaičių pensija, nes ji yra ir buvo neįgali nuo gimimo (vaikystės) ir tai pažymėta pareiškėjai išduotuose invalidumo pažymėjimuose bei Darbingumo lygio pažymoje.

17.2. Pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintas teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos gyventojų pensinio aprūpinimo gerinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo, Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo nuostatos). Atsakovo sprendimai yra formalūs, naikintini ir pareiškėjai turi būti paskirta našlaičių pensija po tėvų mirties.

17.3. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja nesikreipė anksčiau būdama – 17, 24 ar 26 metų amžiaus dėl pripažinimo nedarbinga, ir tokio delsimo nepaaiškino. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad Lietuvos TSR, kur galiojo TSRS įstatymai, vaikams iki 16 metų invalidumas nebuvo nustatinėjamas. Pareiškėjai 17 metų suėjo 1977 m., 24 m. suėjo 1984 m., 26 m. – 1986 m., t. y. TSR laikotarpiu. TSRS įstatymų laikais žmonėms su didesniais poreikiais nebūdavo jokios materialinės paramos, jokios integracijos ar socialinių paslaugų. Socialinių garantijų kaip pensijų arba pašalpų dar nebuvo, tik nuo 1986 metų atsirado nedidelės pensijos. Teismo išvados prieštarauja byloje esantiems duomenims ir padarytos pažeidžiant ABTĮ 56 straipsnio normas. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi nenustatytomis aplinkybėmis ir šališkai – tik atsakovo naudai – interpretavo bylos medžiagą. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog pagal bylos duomenis nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėja neįgali nuo gimimo. Teismas nesuteikė pareiškėjai galimybės realiai apginti savo pažeistų teisių skundo dalyje dėl gimimo neįgalia pateikimo, o tik toleravo atsakovo poziciją taip netiesiogiai diskriminuodamas. Pareiškėja mano, kad šiuo atveju yra pažeistas lygiateisiškumo principas, nes šalių procesinė padėtis nebuvo vienoda. Byloje esančių faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog pateiktuose pareiškėjos neįgalumo lygį nustatančiuose dokumentuose nurodomos pareiškėjai nustatytos ligų diagnozės iš esmės atitinka pareiškėjos dar vaikystėje (duomenys neskelbtini) diagnozuotas ligas, t. y. patvirtina faktinę aplinkybę, kad pareiškėja invalide gimė, todėl ir pirmasis pareiškėjo pripažinimas invalide (duomenys neskelbtini) turi būti siejamas su pareiškėjos gimimu. Pareiškėja mano, kad toks teismo sprendimas yra diskriminacinis ir akivaizdžiai pažeidžia jos kaip neįgaliosios teises, interesus ir teisėtus lūkesčius.

18. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė Pensijų įstatymą bei jį lydinčių teisės aktų nuostatas. Taip pat teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma pagrįstai konstatavo, jog skundžiamuosiuose raštuose teisingai nurodomas teisinis reguliavimas, kad VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimas bei VSDFV 2021 m. spalio 4 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti minėtus sprendimus, remiantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Tarnybos duomenimis, pirmą kartą darbingumo lygis pareiškėjai buvo nustatytas, kai jai sukako 49 metai ir pareiškėja dėl pripažinimo nedarbinga anksčiau nėra kreipusis, todėl pareiškėja neatitinka Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos esminės sąlygos našlaičių pensijai gauti, t. y. amžiaus, iki kurio asmuo pirmą kartą turėjo būti pripažintas neįgaliuoju (invalidu), reikalavimo. Pareiškėja tiek skunde teismui, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja yra neįgali nuo gimimo, taigi ji atitinka Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas našlaičių pensijai gauti. VSDFV mano, kad Tarnybos 2021 m. birželio 11 d. raštas tik patvirtina faktą, kad dėl tam tikrų įgimtų ar įgytų ligų pareiškėjai paskutinio negalios vertinimo metu nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. birželio 23 d. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Taigi, pareiškėjos teiginys, kad minėtas Tarnybos raštas įrodo, jog invalidu ji pripažinta nuo gimimo, atmestinas kaip nepagrįstas. VSDFV nuomone, teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos skundžiami ir prašomi panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimas ir VSDFV 2021 m. spalio 4 d. sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu. VSDFV nuomone, teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 26 sprendimo Nr. (10.12E)VPE_ SP1E-66187 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo našlaičių pensiją V. N.“ ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV 2021 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-7051 teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja jos prašymo skirti našlaičių pensiją už mirusį tėvą padavimo metu neatitiko imperatyvių Pensijų įstatymo nuostatų, todėl sutiko su atsakovo pozicija, jog našlaičių pensijos pareiškėjai paskirti neturėjo pagrindo. Teismas, įvertinęs skundžiamų sprendimų motyvus, pripažino, kad pareiškėjos skundo argumentai nesudarė pagrindo konstatuoti, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, nes teisingai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes.

24. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas be motyvų, jo išvados prieštarauja byloje esantiems duomenims, teismas rėmėsi nenustatytomis aplinkybėmis ir šališkai (tik atsakovo naudai) interpretavo bylos medžiagą, neteisingai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nagrinėdamas pareiškėjos nurodytus argumentus, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjos skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei juos vertina pareiškėja, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pirmą kartą neįgalumas nustatytas tik sulaukus 49 metų amžiaus 2009 m. spalio 15 d., tai patvirtino Tarnybos Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0447304, kurioje pirminiu darbingumo lygio vertinimu nustatytas 40 proc. darbingumo lygis nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2011 m. spalio 14 d. Pakartotiniu darbingumo lygio vertinimu pareiškėjai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. birželio 23 d., tai patvirtina Tarnybos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 3253. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2021 m. birželio 11 d. rašte Nr. R-3365 pareiškėjai į jos 2021 m. birželio 1 d. prašymą atsakė, jog paskutinio vertinimo metu jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. birželio 23 d. Atsakovas ginčijamu Sprendimu nusprendė neskirti pareiškėjai našlaičių pensijos. Nurodė, jog ji neatitinka Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV 2021 m. spalio 4 d. sprendime Nr. (18.2E) I-7051 konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti našlaičių pensiją pareiškėjai, todėl jos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29. Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis (pareiškėjos kreipimosi į atsakovą metu galiojusi redakcija) nustatė, kad teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo nedarbingais ar iš dalies darbingais (invalidais) dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).

30. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja jos prašymo skirti našlaičių pensiją už mirusį tėvą padavimo metu neatitiko minėtų Pensijų įstatymo nuostatų, kadangi pirmą kartą darbingumo lygis pareiškėjai buvo nustatytas 2009 m. spalio 15 d., kai jai sukako 49 metai, todėl atsakovas našlaičių pensijos pareiškėjai paskirti neturėjo pagrindo.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad klausimai, susiję su asmens teise į valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, yra aptarti konstitucinės justicijos byloje Nr. 08/2008-23/2009. Konstitucinis Teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutarime dėl Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, išanalizavęs Pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, nustatė, jog pagal teisinį reglamentavimą neįgalumu (invalidumu) laikoma tokia asmens būklė, kuri yra nustatyta kompetentingų įstaigų; nei Pensijų įstatyme, nei kituose įstatymuose nebuvo nustatyta, kad asmens, sergančio atitinkama liga (-omis), tapimas invalidu konstatuojamas kitaip, nei kompetentingoms įstaigoms nustatant jam invalidumą (neįgalumą), t. y. invalidumą (neįgalumą) nustatančiai komisijai priėmus sprendimą dėl invalidumo fakto. Be to, Konstitucinis Teismas šiame nutarime akcentavo, jog Pensijų įstatyme nebuvo nustatyta, kad asmenys, kurie tapo invalidais po 18 metų, inter alia tapo invalidais po 18 metų dėl ligos ar traumos pasekmių, atsiradusių iki 18 metų, turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją (našlaičių pensiją), ir iš Konstitucijos valstybei nekyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį našlaičių pensija būtų skiriama neįgaliems (invalidams) tėvų netekusiems pilnamečiams asmenims.

32. Vėliau įstatymų leidėjas keitė Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, išplėsdamas galinčių pretenduoti į našlaičių pensijas asmenų ratą, tačiau esminis reikalavimas – kad asmuo būtų pripažintas neįgaliu, nedarbingu ar iš dalies darbingu iki tam tikros amžiaus ribos – nesikeitė. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio teismo jurisprudenciją, neturi jokio pagrindo išvadai, jog Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje (2016 m. gruodžio 12 d. redakcija) įtvirtintas apribojimas yra konstituciškai nepateisinamas ar nepagrįstas.

33. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad bet kuris asmuo tam, jog nustatyta tvarka jam būtų paskirta našlaičių pensija, turi atitikti prašymo padavimo metu galiojančios Pensijų įstatymo redakcijos būtinąsias sąlygas. Išimčių taikymo šiose teisės normose nėra numatyta, o pareiškėjos socialinis aprūpinimas turėtų būti užtikrinamas kitomis socialinėmis išmokomis.

34. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

35. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepasisakyta dėl visų pareiškėjos argumentų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjos keltų reikalavimų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes jis, remdamasis galiojančios teisės nuostatomis, objektyviai, visapusiškai, išsamiai įvertinęs bylos įrodymus (be kita ko, neneigdamas, kad pareiškėja yra neįgali nuo gimimo), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

36. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

37. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvardijo teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

38. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. N. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis