8b2b7eff-21ad-40f1-b2f1-e5a06a6241de · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                Pranešėja R. BartaÅ¡ienė                                                        Civilinė byla Nr. 2A-44-357/2013Teisėja E. Kavaliauskienė                                  Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01560-2010-7                                                             Procesinio sprendimo kategorija 35;36.1;121.21. (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 15 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos BartaÅ¡ienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vytauto Kursevičiaus,          teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų P. M. ir A.

M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Aukštaitijos ūkis“ ieškinį atsakovams ūkininkams P. M. ir A. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,           n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „AukÅ¡taitijos Å«kis“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo P. M. priteisti 41186,25 Lt skolos, 3060,19 Lt palÅ«kanas, paskaičiuotas nuo įvykdyti prievolę pažeidimo dienos, t. y. 2008-11-28 iki pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ atsakovo A. M. prašė priteisti 33065,02 Lt skolos, 6 procentus metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už priteistÄ sumÄ nuo termino įvykdyti prievolę pažeidimo dienos, t. y. 2008-11-28, iki pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pateikimo teismui dienos, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodoma, jog ieÅ¡kovas atsakovams pardavė trÄ Å¡as, tačiau už jas atsakovai nesumokėjo (1 t., 31-34, 2 t., 19-22 b. l.).          Atsakovai Å«kininkai P. M. ir A. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t., 47-50, 2 t., 34-37 b. l.). Nurodė, kad tarp Å¡alių nėra sudarytų raÅ¡ytinių sutarčių, nors tai privaloma, 2008 m. rudenį trÄ Å¡Å³ iÅ¡ ieÅ¡kovo nepirko ir jų nenaudojo, nors grÅ«dus pardavė. Atsikirtimus grindžia ir tuo, kad nėra priėmimo-perdavimo akto, PVM deklaracijų jie patys nepildė, jiems padėjo ieÅ¡kovo buhalterė, kuri galėjo jas suklastoti.

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.Priteisė ieÅ¡kovui UAB „AukÅ¡taitijos Å«kis“ iÅ¡ atsakovo Å«kininko A. M. 33065,02 Lt skolos, 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 33065,02 Lt sumÄ nuo termino įvykdyti prievolę pažeidimo dienos, t. y. 2008-11-28, iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2010-02-04, 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 33065,02 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2010-02-04, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 992 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisė ieÅ¡kovui UAB „AukÅ¡taitijos Å«kis“ iÅ¡ atsakovo Å«kininko P. M. 41186,25 Lt skolos, 3060,19 Lt palÅ«kanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę pažeidimo dienos, t. y. 2008-11-28, iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2010-02-17, 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 41186,25 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2010-02-17, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1327 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisė iÅ¡ atsakovo Å«kininko A.

M. valstybei 25,12 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.Priteisė iÅ¡ atsakovo Å«kininko P. M. valstybei 25,12 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (2 t., 151-154 b. l.).           Teismas nustatė, kad 2008-09-10 iÅ¡raÅ¡yta ieÅ¡kovo PVM sÄ skaita faktÅ«ra, atsakovui A. M. 33065,02 Lt sumai, o atsakovui P. M. – 41186,25 Lt sumai, kurių apmokėjimo terminas nustatytas iki 2008-11-28. Atsakovai teigia, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo trÄ Å¡Å³ nepirko ir nėra tai patvirtinančių įrodymų, o PVM deklaracijos užpildytos ne jų.

Teismas nurodė, jog dėl minėtų dokumentų suklastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagal pateiktas specialisto iÅ¡vadas nustatyta, jog PVM deklaracijas tikėtinai pasirašė A. M., o kitÄ PVM deklaracijÄ tikėtina, jog pasirašė ne P. M., tačiau ar galėjo pasiraÅ¡yti S. B., A. N., ar kitas asmuo, nustatyti nebuvo galima. Ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nenustačius nusikaltimÄ padariusio asmens. Atsakovai nurodo, kad tarp Å¡alių nebuvo sutartinių santykių, nes CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas sandoriams virÅ¡ 5000 Lt nustato raÅ¡ytinę formÄ , o PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neįrodo sutartinių santykių buvimo.

Vien PVM sÄ skaita faktÅ«ra neprilyginama sutarčiai, tačiau teismas tai laikė vienu iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, kad sutartis tarp Å¡alių galėjo bÅ«ti sudaryta. Atsakovo argumentÄ dėl raÅ¡ytinės sandorio formos teismas laikė nepagrįstu, kadangi raÅ¡ytinės formos sutartis sandoriams virÅ¡ 5000 Lt privaloma tik sudarant jÄ tarp fizinių asmenų, Å¡iuo atveju Å¡alys yra juridinis asmuo ir fiziniai asmenys (Ūkininko Å«kio įstatymo 2 str.), todėl raÅ¡ytinė sutarties forma neprivaloma.

Apie susiklosčiusius sutartinius santykius teismas sprendė iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų bei liudytojų parodymų. Byloje esanti FNTT specialisto iÅ¡vada teismui įrodė, jog atsakovo P. M. buhalterinėje apskaitoje įformintas 14,20 tonų trÄ Å¡Å³ įsigijimas iÅ¡ UAB ,,AukÅ¡taitijos Å«kis“ pagal PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. AŪ 0014 už 41186,25, o A. M. – 11,40 tonų trÄ Å¡Å³ įsigijimas iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. AŪ 0013 už 33065,02 Lt. IÅ¡ Å«kininko P. M. didžiosios knygos teismas matė, jog yra įraÅ¡as, kad 2008-12-31 Å«kininkas skolingas UAB ,,AukÅ¡taitijos Å«kis“ 41186,25 Lt, kuri buvo užpildyta bÅ«tent paties Å«kininko pagal 2009-05-07 sudarytÄ sutartį tvarkiusiÄ buhalterinę apskaitÄ UAB ,,Minčių srautas“.

Liudytoju apklaustas UAB ,,Minčių srautas“ vyr. buhalteris patvirtino, kad nuo 2009 m. tvarkė atsakovų buhalterijÄ , iÅ¡ pradžių Å«kininkai atneÅ¡davo einamųjų mėnesių dokumentus, o vėliau atnešė visus likusius nuo 2008 m., tačiau jie apie tai, kad sÄ skaitos suklastotos, ar kas nors juos apgavo, nekalbėjo, vėliau dokumentus paėmė FNNT. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo ir pateiktų dokumentų teismas matė, jog trÄ Å¡os ieÅ¡kovo buvo įsigytos iÅ¡ UAB ,,Žvalguva“ 2008-09-08 48 tonos.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta FNTT specialistė I. S., kuri atliko patikrinimÄ , patvirtino, kad ieÅ¡kovas 2008 m. rugsėjo mėnesį turėjo trÄ Å¡Å³, kurias galėjo parduoti, o trÄ Å¡Å³ trÅ«kumas buvo nustatytas tik 2008 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, taip pat patikrinimo metu nustatė, kad Å«kininkai patys tvarkė buhalterijÄ . IÅ¡ liudytojo A. M. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime teismas matė, jog jis pripažįsta, kad trÄ Å¡as pasėlių tręšimui pirko iÅ¡ UAB ,,AukÅ¡taitijos Å«kis“, kas ir kokiu transportu atvežė nepamena.

Teisme apklaustas liudytojas A. M. patvirtino, kad padėjo savo sÅ«nui P. M. Å«kininkauti, nes sÅ«nus mokėsi, o paklaustas dėl apklausos ikiteisminiame tyrime, kur patvirtino trÄ Å¡Å³ pirkimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, parodė, kad galėjo sumaiÅ¡yti, kai atnešė sÄ skaitas. Teismas liudytojo A. M. duotus parodymus vertino kritiÅ¡kai, kadangi ikiteisminiame tyrime apklausa buvo atliekama anksčiau, t. y. 2009-05-13, kol teisme dar nebuvo iÅ¡kelta civilinė byla dėl skolos priteisimo, o byla iÅ¡kelta tik 2010-12-17, todėl teismas vadovavosi 2009-05-13 duotais parodymais.

Teismas nurodė tai, kad trÄ Å¡os atsakovų buvo pirktos, iÅ¡krautos atsakovų naudojamame sandėlyje PakÅ¡telių kaime, kÄ patvirtino liudytojai: A. N., V. K.. Liudytojas A. N. patvirtino, kad atsakovai trÄ Å¡as pirko iÅ¡ UAB ,,AukÅ¡taitijos Å«kis“, trÄ Å¡os su dviem transporto priemonėmis buvo nugabentos į PakÅ¡telių k., vienas automobilis buvo pasamdytas, kitas buvo ieÅ¡kovo. IÅ¡krovę trÄ Å¡as sandėlyje, jas pasidalino ir tÄ patį rudenį iÅ¡tręšė laukus. Liudytoja S. B. patvirtino, jog nebuvo įdarbinta pas atsakovus, buhalterinių paslaugų neteikė, bet kartais Å«kininkai papraÅ¡ydavo padėti, ji dirbo (duomenys neskelbtini), tvarkė buhalterijÄ UAB „AukÅ¡taitijos Å«kis“, Å«kininkų deklaracijų nepasiraÅ¡inėjo.

Patvirtino, kad nereikėjo, jog sÄ skaitÄ pasiraÅ¡ytų prekes gavęs asmuo ir grÄ Å¾intų su paraÅ¡u, VMI niekada to nereikalavo. VienÄ sÄ skaitÄ atiduodavo, o vienÄ pasilikdavo sau, buvo vedamos atsargų kortelės, suraÅ¡yta, iÅ¡ ko pirkta, koks kiekis, kokį kiekį galima parduoti, kokie yra likučiai ir jos darbo metu nebuvo, kad prekių parduota daugiau, nei įsigyta. IÅ¡ liudytojos apklausos matyti, jog sÄ skaitos liudytojos darbo metu pas ieÅ¡kovÄ buvo iÅ¡raÅ¡omos tik tom prekėm, kurias turėjo ir kad fiktyvių sÄ skaitų neiÅ¡raÅ¡inėjo, Å¡ie parodymai paneigia atsakovų argumentÄ , kad 2008-09-09 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos fiktyvios.

Teisme apklaustas liudytoju A. M. patvirtino, kad teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje iÅ¡ jo ieÅ¡kovas reikalauja priteisti skolÄ už trÄ Å¡as, kad pirktas trÄ Å¡as, bet ne iÅ¡ UAB ,,AukÅ¡taitijos Å«kis“, sandėliavo PakÅ¡telių k. sandėlyje, kuriame matydavo ir Å«kininkus P. M. ir A. M.. Minėto liudytojo parodymai taip pat patvirtina aplinkybes, kad Å«kininkai trÄ Å¡as sandėliavo PakÅ¡telių k. ir tai patvirtina liudytojų A. N. ir V. K. duotus parodymus, jog trÄ Å¡as atsakovams iÅ¡krovė bÅ«tent minėtame sandėlyje.                Teismas pažymėjo, kad atsakovai taip pat pripažino, kad už įsigytas trÄ Å¡as susigrÄ Å¾ino PVM mokestį, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Å«kininkų veiklÄ atsakovai pradėjo 2008 m. pavasarį.

Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, kad Å«kininkų buhalterijÄ tvarkė S. B., kuri, anot atsakovų galėjo suklastoti Å«kinę operacijÄ , iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , užpildyti PVM deklaracijÄ ir nuneÅ¡ti į mokesčių inspekcijÄ , nepateikė duomenų apie jos įdarbinimÄ ar atlyginimo mokėjimÄ . Byloje yra įrodymai, kad S. B. dvi deklaracijas užpildė savo ranka, tačiau už Å«kininkus nepasirašė, tai fiksuota 2010-10-21 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ bei jos parodymais teisme.

IÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, kurių atsakovai neginčijo, jas gavus, jos įtrauktos į buhalterines apskaitas, o jų buhalterijÄ nuo 2009 m. tvarkančiai įmonei nenurodė, kad kuris nors dokumentas bÅ«tų suklastotas, ar pateiktas per klaidÄ .IÅ¡ visų įrodymų visumos teismas sprendė, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys (CK 6.344 str. 1 d.). IeÅ¡kovas pardavė trÄ Å¡as, o atsakovai turėjo už jas laiku sumokėti, todėl iÅ¡ atsakovų teismas priteisė skolas pagal pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras, kadangi jie pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, LR CK 6.200, 6.205, 6.256 straipsnių nuostatas, pagal kurias sutartys turi bÅ«ti vykdomos tinkamai ir sÄ Å¾iningai, nustatytais terminais.              Pagal Ūkininko Å«kio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį Å«kininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės Å«kio veikla ir miÅ¡kininkyste, o jo Å«kis yra įregistruotas Ūkininkų Å«kių registre ir laikoma, kad jis verčiasi Å«kine komercine veikla, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, todėl teismas jas priteisė iÅ¡ atsakovų (CK 2.4, 6.210 str. 2 d., 6.37 str.).

Kadangi teismas ieÅ¡kinį tenkintino, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu, o valstybei – procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniais skundais atsakovas P. M. ir atsakovas A. M. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t., 160-169, 171-180 b. l.).

Kadangi byloje pateikti atsakovų analogiÅ¡ki apeliaciniai skundai, todėl pateikiama bendra jų argumentacija.Apeliaciniai skundai grindžiami Å¡iais argumentais:                    1. Teismas netinkamai iÅ¡siaiÅ¡kino ir taikė LR CK 1.73 str. 1 d. l p. nuostatÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas neįrodė sutarties sudarymo ir Å¡alių tarpusavio susitarimo dėl sutarties sÄ lygų (kainos ir kt.) suderinimo fakto, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

2. Teismas nepagrįstai vertino PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros egzistavimÄ , kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų, kad sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai egzistavo.3. Teismas netinkamai pateikė FNTT iÅ¡vadoje nurodomų aplinkybių (įrodymų) vertinimÄ . Apeliantai pastebi, kad byloje ieÅ¡kovo niekaip nepaaiÅ¡kinta kaip susidarė pirktų ir parduotų trÄ Å¡Å³ kiekio toks didžiulis neatitikimas. Teismo argumentas, kad sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo metu ieÅ¡kovas turėjo trÄ Å¡Å³ ir galėjo jas parduoti yra absoliutus nonsensas ir Å¡iai aplinkybei nepakanka nurodyti, kad taip mano FNTT iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusi specialistė.4.

Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų A. N. ir V. K. parodymais faktui dėl trÄ Å¡Å³ priėmimo perdavimo patvirtinti.5. Apeliantai teigia, kad grÄ Å¾intas PVM mokestis jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas įrodymu, kad trÄ Å¡Å³ pirkimo-pardavimo sandoris realiai buvo sudarytas, ir kad realiai buvo gautos ir panaudotos trÄ Å¡os.6. Teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, kad „atlikus ikiteisminį tyrimÄ , nenustatyta, jog PVM deklaracijos yra suklastotos". Teismas neteisingai cituoja Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ .

Todėl apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl PVM deklaracijų.7. Teismas tendencingai vertino situacijÄ ir dėl Å«kininkų buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes teismui buvo žinoma, kad faktiÅ¡kai buhalterinę apskaitÄ Å«kininkams tvarkė S. B., todėl teismas nepagrįstai akcentavo, kad ji dirbo neoficialiai ir Å«kininkai buvo asmeniÅ¡kai atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .8. Apeliantai teigia, kad teismas neteisingai citavo liudytojo A. M. parodymus.9. Apeliantai nurodo, kad teismas neįsigilino į ieÅ¡kinio ir atsakovo pateiktų argumentų turinį ir jame pateikiamus argumentus, atsakovų pateikiami teisiniai argumentai ir faktinės aplinkybės buvo vertinami pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir tendencingai, teismas akcentavo tik ieÅ¡kovo teiginius, todėl teismas visiÅ¡kai nesiekė atskleisti tikrosios bylos esmės ir spręsti jÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai.Atsiliepimu į apeliacinius skundus bankrutuojanti UAB „AukÅ¡taitijos Å«kis“ praÅ¡o A.

M. ir P. M. apeliacinius skundus atmesti ir Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (3 t., 196-203, 206-213 b. l).Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Atsakovai turi Å«kininko statusÄ ir jiems privalo bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni reikalavimai nei paprastam fiziniam asmeniui, todėl teismas teisingai taikė LR CK 1.73 str. 1 d. l p. nuostatÄ . Atsakovo abejonės dėl PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros kaip dokumento patikimumo neabejotinai yra atmestinos. Atkreipia dėmesį, jog tai ne FNTT specialistės nuomonė, o konkrečiais dokumentais pagrįsta specialisto iÅ¡vada, tik patvirtina, o ne paneigia, abejones dėl atsakovų skolas ieÅ¡kovui.

Teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertino pateiktus įrodymus bei liudytojų parodymus, o Å¡itokia atsakovų pozicija yra akivaizdus siekis iÅ¡vengti atsakomybės ir tinkamai atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visetÄ teismui visiÅ¡kai pakako duomenų iÅ¡vadai, jog atsakovas pirko trÄ Å¡as tačiau laiku neatsiskaitė. VisiÅ¡kai nepagrįsti atsakovų teiginiai, jog teismas neva tendencingai vertino situacijÄ dėl Å«kininkų buhalterijos tvarkymo. Nėra jokios abejonės jog teismas atmesdamas liudytojo A.

M. „prisiminimus" ir negavęs jokių įrodymų, kuriepatvirtintu atsakovų versijas, negalėjo pasielgti kitaip, kaip tik atmesti atsakovų nepagrįstus teiginius. Byloje surinkti įrodymai buvo tinkamai įvertinti ir teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliaciniai skundai atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinių skundų motyvais turėtų bÅ«ti keičiamas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniuose skunduose.Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

          Dėl raÅ¡ytinės sutarties formos ir PVM sÄ skaitos –faktÅ«ros vertinimo            Apeliantai neigdami sutartinių santykių su ieÅ¡kovu UAB „AukÅ¡taitijos Å«kis“ dėl trÄ Å¡Å³ pirkimo buvimÄ , kaip argumentÄ nurodo raÅ¡ytinės sutarties formos nesilaikymÄ , kadangi LR CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato sandoriams virÅ¡ 5000 litų privalomÄ raÅ¡ytinę sutarties formÄ . Teisėjų kolegija šį apeliantų argumentÄ atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ , kadangi raÅ¡ytinėms formos sutartis sandoriams virÅ¡ 5000 litų privaloma tik jÄ sudarant tarp fizinių asmenų.

Nagrinėjamu atveju, viena Å¡alis yra juridinis asmuo UAB „AukÅ¡taitijos Å«kis“ ir fiziniai asmenys Å«kininkai apeliantai A. M. ir P. M., todėl nagrinėjamu atveju, raÅ¡ytinė sutarties forma nėra privaloma. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantai netinkamai aiÅ¡kina sÄ vokas LR CK 1.73 str. 1 d. l p prasme „tarp fizinių asmenų“ ir „fizinių asmenų“ sudaromų sandorių, todėl jų argumentas, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR CK 1.73 str. 1 d. l p. nuostatÄ , atmestinas.

        Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių įrodinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ir nebuvimÄ . Vertindamas konkrečioje byloje surinktus duomenis, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vien PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neprilygsta sutarčiai, tačiau laikė vienu iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, kad sutartis tarp Å¡alių galėjo bÅ«ti sudaryta.

Nagrinėjamu atveju, aplinkybes dėl įvykusio sandorio patvirtina ir teismo iÅ¡samiai aptarti įrodymai esantys byloje – tai FNTT specialisto iÅ¡vada, Å«kininko P. M. didžiosios knygos įraÅ¡as, PVM deklaracijos, liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra paprastai atsiranda perkant, ar jau patiekus prekes. Kai Å¡alys nėra sudariusios raÅ¡ytinės sutarties dėl prekių tiekimo, konkrečių prekių PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas ir pateikimas kitam asmeniui leidžia daryti prielaidÄ , kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos konkrečios prekės jam buvo perduotos.

Aplinkybė, kad ant PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros nėra atsakovų parašų, nesudaro pagrindo teigti, kad trÄ Å¡Å³ atsakovai negavo. FNTT specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad atsakovo P. M. buhalterinėje apskaitoje įformintas 14,20 tonų trÄ Å¡Å³ įsigijimas iÅ¡ UAB ,,AukÅ¡taitijos Å«kis“ pagal PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. AŪ 0014 už 41186,25, o A. M. – 11,40 tonų trÄ Å¡Å³ įsigijimas iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. AŪ 0013 už 33065,02 Lt (3 t., 23-24 b. l.).

Be to, iÅ¡vadoje yra fiksuota, kad 2008 metais atsakovai vykdė žemės Å«kio Å«kinę veiklÄ , buvo įgiję ir nuomojo žemės sklypus, kuriuose augino grÅ«dus. Todėl tikėtina, kad bÅ«tent grÅ«dų auginimui ir buvo pirktos trÄ Å¡os iÅ¡ ieÅ¡kovo. Byloje esantys ieÅ¡kovo siųsti atsakovams reikalavimai apmokėti įsiskolinimÄ , tik patvirtina trÄ Å¡Å³ pirkimo-pardavimo fakto buvimÄ (1 t., 9-10 b. l., 2 t., 4,5 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad FNTT specialisto iÅ¡vadoje, analogiÅ¡kai kaip atsakovai, yra minimi Å«kininkai A.

N., A. M., kurie pagal 2008-09-09 ir 2008-09-10 PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras Nr. AŪ 0012, AŪ 0015 įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovo trÄ Å¡Å³. Akcentuotina ir tai, kad visų ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, tiek atsakovams A. M. ir P. M. , tiek A. N., tiek A. M. numeriai ir Serija seka chronologine eilės tvarka. O PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo data iÅ¡ esmės patvirtina ieÅ¡kovo nurodomÄ aplinkybę, kad UAB „AukÅ¡taitijos Å«kis“ 2008-09-08 įgijo iÅ¡ UAB „Žvalguva“ 48 tonas NPK8-24-24 polifoska trÄ Å¡Å³, kurios Å«kininkų A.

M., P. M., A. M., A. N. iÅ¡sidalintos pagal poreikį, o nupirktam trÄ Å¡Å³ kiekiui kiekvienam iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Apelianto P. M. nurodomÄ aplinkybę, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra palikta S. B. kartu su kitomis sÄ skaitomis-faktÅ«romis ir kuri Å«kininko P. M. buvo įtraukta per klaidÄ , paneigia jo paties nurodomas 41 186,25 Lt įsiskolinimas ieÅ¡kovui (3 t., 65 b. l.). Tai, kad atsakovas A. M. neįtraukė į didžiÄ jÄ savo vedamÄ buhalterinę knygÄ PVM sÄ skaitos-faktÅ«ras, nesudaro pagrindo teigti, kad trÄ Å¡os nenupirktos ar negautos.

Teismo vertinimu, atsakovai nepaneigė įvykusio sandorio dėl trÄ Å¡Å³ pirkimo bei realaus jų gavimo. Ä®vertinusi bylos aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje pateiktų įrodymų vertinimu ir iÅ¡vada, kad PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų egzistavimas iÅ¡ esmės patvirtina Å¡alių sutartinių trÄ Å¡Å³ pirkimo-pardavimo santykių egzistavimÄ .          Dėl FNTT iÅ¡vadoje pateiktų įrodymų vertinimo Apeliantai teigia, kad teismas netinkamai pateikė FNTT iÅ¡vadoje nurodomų aplinkybių (įrodymų) vertinimÄ , kuris negali bÅ«ti pagrįstas, kad tai yra FNTT iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusios specialistės nuomonė.         Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto iÅ¡vada yra oficialus dokumentas ir grindžiamas konkrečiais duomenimis, buhalteriniais dokumentais.

Tai, kad FNTT specialistė, kuri patikrinimo metu nustatė, o apklausta teismo posėdyje patvirtino iÅ¡vadoje nurodomas aplinkybes, nesudaro pagrindo teiginiui, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ . Nurodyto argumento pagrindu, Å¡is apeliantų argumentas atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas.          Dėl liudytojų parodymų vertinimo          Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų A. N. ir V. K. parodymais faktui dėl trÄ Å¡Å³ priėmimo perdavimo patvirtinti.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantų nurodomi liudytojų ryÅ¡iai negali bÅ«ti priežastimi neobjektyviam jų parodymų vertinimui.

Pažymėtina, kad Å¡ie liudytojai teismo iÅ¡kviesti ir apklausti bÅ«tent atsakovo iniciatyva, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo suabejoti liudytojų A. N. ir V. K. teismo posėdyje duotais parodymais dėl fakto apie trÄ Å¡Å³ priėmimÄ â€“ perdavimÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo A. M. parodymais, duotais apklausiant ikiteisminiame tyrime, kadangi teismas vertindamas visas bylos aplinkybes vadovaujasi įrodymais ir įrodinėjimo priemonėmis, bei pateikia jų vertinimÄ .

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo nenustatyta; teismas vertino įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylÄ , teismas Å¡alims užtikrino vienodas galimybes įgyvendinti savo teises, todėl rungimosi principas nebuvo pažeistas, o apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

          Dėl PVM deklaracijų ir PVM susigrÄ Å¾inimo   Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad grÄ Å¾intas PVM mokestis jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas įrodymu, kad trÄ Å¡Å³ pirkimo-pardavimo sandoris realiai buvo sudarytas, ir kad realiai buvo gautos ir panaudotos trÄ Å¡os. Apeliantai teigia, kad pačios S. B. pripažinta, jog ji užpildė PVM deklaracijas be atsakovų žinios ir sutikimo, todėl apeliantai nesuvokė, kad jiems grÄ Å¾intas PVM už fiktyvų sandorį.

Pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad S. B. savo ranka užpildė tik dvi deklaracijas, tačiau už Å«kininkus nepasirašė, tai fiksuota 2010-10-21 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ bei jos parodymuose teisme. IÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, kurių atsakovai neginčijo, jas gavus, buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitÄ , o atsakovų buhalterijÄ nuo 2009 m. tvarkančiai įmonei apeliantai nenurodė, kad ginčijami dokumentai bÅ«tų be pagrindo iÅ¡raÅ¡yti, ar pateikti per klaidÄ .

Be to, atsakovai į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. N. ir S. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų, kreipėsi pareikalavus pateikti PVM deklaracijas bÅ«tent nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ . Atsakovų teiginys, kad bÅ«tent S. B. pasirašė PVM deklaracijas, neįrodytas ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad PVM deklaracijų pildymas ir PVM susigrÄ Å¾inimas, tik patvirtina apeliantų sudarytÄ trÄ Å¡Å³ pirkimo-pardavimo sandorį ir faktÄ , kad realiai trÄ Å¡os buvo gautos ir panaudotos.

         Dėl Å«kininkų buhalterinės apskaitos tvarkymo vertinimo          Apeliantų argumentai, kad teismas tendencingai vertino situacijÄ dėl Å«kininkų buhalterinės apskaitos tvarkymo, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta atsakovo Å«kių buhalterinių dokumentų, kurie pildomi supaprastinta apskaitos sistema. Tai leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad ginčo laikotarpiu pas atsakovus buvo vedama netiksli buhalterija, nefiksuojant sandorio dėl trÄ Å¡Å³ pirkimo.

Teisėjų kolegija vertina, kad S. B. nors oficialiai ir nedirbo ūkininkų buhaltere, tačiau S. B. užpildytos ir pateiktos atsakovų PVM deklaracijos yra tinkamos ir teisėtos, oficialiai pateiktos, bei atspindi realiai egzistavusias ūkines operacijas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada laikytina teisėta ir pagrįsta.           Dėl įrodymų pusiausvyros principo pažeidimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu).

Å is principas reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad bÅ«tų padaryta iÅ¡vada apie tam tikro fakto buvimÄ Ä¯rodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija; Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V.

D. v. T. E.; Nr. 3K-3-516/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ir vėl“ v. UAB „Giedra“; Nr. 3K-3-474/2005).IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantai turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesÄ nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs. Todėl nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad teismas nesilaikė įrodymų pusiausvyros principo priimant teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).            Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų apeliacinėje instancijoje, atmetus atsakovų apeliacinius skundus, jos nepriteistinos.

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                             Rasa BartaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                       Egidijus Mockevičius                                                                                                            Vytautas Kursevičius